%% ,-
-J
-,*-;.;'
s *.#& {€*S
r€g€
x,
#&*
;: t
Fi
Lietuviu kilme Senoji religija ir mitologija
r5
Tautosaka
24
Srr.rrt., ir apeigos
3.0,
v. F Jelmos paproclal
38, :l
L
X
..
r
r
6
)atrr.;os kalnas
45,,
Rambyno kalnas
46
f. r,tno grallnral reglonal
47
Tarmes v.vt'
54 l.
f.
|
.
Rumii5kiq liaudies buities muziejus Povilo Stulgos lietuviq tautines muzikos muziejus
6I
Liaudies medicina
64
Tikyb
72
os
X.rr
62
)ventleJl globeJar
76
S,rentosios vietos
B4
AuSros Vartai
93
x
Sventqj q Jonq bai.nyiia Kryi.iq kalnas
94
Zemes trkis
98
96
Senovines. bitininkystes muziejus
r04
Arklio muziejus
105
Lietuviq valgiai
106
Parkai, botanikos sodai
115
Bendroji rodykle Literaturos saralas
t27 1,,26.
.l . .,.
-.-.:,;
Svarstymai apie lietuviq
ir kitq baltq tautq kil-
mg istoriniuose Saltiniuose pasirode gana anksti, tadiau ir mtsq dienomis tyrejai negali pateikti aiSkaus atsakymo i5!klausim4.
Pirmosios paLivqsistemos, Siandien4 vadinamos rom€ni5k4ja ir gotiSk4ja lietuviq kilmes teorijomis, - legendine lietuviq tautos istorijos dalis. Romeni5koji teige, kad lietuviai yra senov€s Romos valstybes glruentojai, palikE gimt4jE Italij4 del Atilos vedamq hunq antpuolio ir po ilgq klajoniq laivu pasiekg Lietuvos teritorij4. Pirmasis apie lietuviq kilmg i5 romenq XV a. pirmojoje puseje rade Lenkijos kronikininkas Janas Dlugodas (Jan Dlugosz). Veliau legenda buvo iSpletota Lietuvos DidZiosios Kunigaikltystes metraityj e (Bychovco kronikoj e). GotiSk4j4lietuviq (tikriau - pmsrj kilmes versij4 sukure vokiediq humanistas Erazmas Stela (Erazmas Stella), 1 5 1 8 paskelbEs veikalE Apie prusrl kilmg, kuriame megino pagristi germaniSk4 senqjq Prusijos gyventojq kilmg. Stela remesi Varmijos r,1'skupo Enejos Silviiaus Pikolominio (Enea Silvio Piccolomini), veliau
Akmens omZious moters golvo (rekonsttukcija)
opi.zi,rr,Jiffiffiffi
tq kilmes tapusio f istoriko Jordano Gottl istorija. Jordanas apraie gotq gendiq migracij4 didZiojo tautq kraustymosi metu. Palikg gimt4j4Jutlandij4, gotai kurilaik4 gweno Vyslos Ziotyse ir i5 tiesq buvo vakariniq balq gendiq kaimynai. Po kurio laiko Pripetes pelkynq pakraidiais jie patrauke Juodosios jtrros Siauriniq pakraldiq link. Dar veliau atsidr-rre Italijoje. Pasak Stelos, dalis gotq gendiq - alanai, herulai - grlLo atgal prie Baltijos krantq
ir dia apsiglweno.
Akme
n s a m Zi o u s
'.....
ki tv u ko
i
:.. .. ::: r, r :-,,,,,,.1,. r:i
:..,...,. :
. ..
Pirmosios moksliSkai pagrlstos lietuviq kilmes hipotezes pasirode XIX a. pab.-)O( a. pradZ. Tuo metu kalbotyros moksle lsiwirtino hipoteze apie visq
indoeuropiediq kalbq kilmE i5 bendro kamieno. Suformuluota didZiosios indoeuropiediq migracijos ideja. Pradetos jq proterynes paieSkos. Lietuviq kalba - seniausia gywa indoeuropiediq kalba. Archajines musq kalbos yparybes suartina j4 su senosiomis indoeuropiediq tarmdmis - sanskritu (sen. Indijos glruentojq kalba), hetitq ar lotynq kalbomis. Istoriniu poZiuriu 5iq dienq europiediq proteviai i Europ4 atklydo neseniai - priei penkis ar Seiis tukstandius metq. Karingos indoeuropiediq genrys sunaikino vietines ZemdirbiSkas kulturas ir visi5kai pakeite etnini Europos veid4. Vakarq indoeuropiediq kalbos kilmes poZiuriu dainiausiai yra jaunesnes uZ rytines indoeuropiediq kalbas. Todel, ieSkodami hipotetines indoeuropiediq terynes, qrre)ai savo Zvilgsnius daZniausiai kreipia i rytus ar pietrydius. )C( a. pirmosios puses lietuviq kilmes hipotezes buvo kuriamos pagal vienodq schem4. Visos jos teige, kad lietuviq proteviai prie Baltijos krantq atkeliavo
:,
ai;.;
er didLiE)4 indoeuropiediq migracij q. Labiau skyresi iSeities taiko pasirinkimas. Pvz., Jonas Basanavidius lietuvius kildino ii pietiniq Balkanq, Vincas Iftdve - i5 p
Zvai ni q pi l i akal n io tyil nejim ai
Indijos. Bene racionaliausiai Siame fone arrodo kalbininkas Kazimieras Btga. Pasiremgs dar XIX amZiuje pastebetu faktu, kad baltiSki vietovardZiai aptinkami gerokai toliau i .Ft,rr nei siekia etnografines Lietuvos ribos, jis teige es4lietuviq rautine bendruomene formavosi atokiau nuo Baltijos jrlros. Prie Baltijos krantq lietuviq ir lawiq proteviai es4 atkeliavg tik VI-\{II a., kai ry.tuose juos pradejo spausti slavq gentys. Btgos teigimu, dabartines Lietuvos teritorijoje anksdiau gyvenusios fi nq-ugrq genrys. Thiiau buta ir prieiingos nuomonds. XiX a. pab. vokiediq archeologas ir kalbininkas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert B ezzenb er ger), derindamas archeo logijos, kalbos ir geologijos duomenis, priejo prie i5vados, kad baltai rytiniame Baltijos juros pakrairyje g)rveno bent jau nuo velyvojo akmens amZiaus pradZios. Rytq Prtsijos archeologiniq paminklq tyrimai ilgainiui leido galutinai atmesti hipotezg apie vel1w4 baltq atejimq i Rytq Pabaltiji, tadiau tarp archeologq ir toliau Wavo teiginys, kad seniausi kraito gyventojai buvo finai-ugrai, kuriuos velyvajame neolite iSstume indoeuropiediai - baltq proreviai. Pastarqjq atejimas siejamas su virvelines keramikos ir laiviniq kovos kirviq kulttros plitimu. )O( a. septintajame de5imtmeryje dideliuose iiauriniuose Rytq Pabaltijo plotuose buvo iSskirta anksryvojo neolito Narvos kulturq grupe. Archeologes Ninos Gurinos prielaidai, kad Narvos kulturos ne5ejai gaiejo buti baltai, nebuvo prirarta, taiiau visi sutiko, kad tai ne finq-ugrq kultura. Tyreju metesi i kit4 kraitutinum4 ir pradejo neigti bet koki4 finq-ugrq itakq Rytq Pabaltijo archeologinems kulturoms. Si bla5kymasileme tai, kad akmens amZiaus archeologiniai paminklai Lietuvoje ilg4laika i5 esmes nebuvo ryrineri. )O( a. aituntojo deSimtmeiio pabaigoje situacija pasikeite, ir Siandien archeologai gali pateikti apibendrint4 archeologiniq kultirrq kaitos v aizd4.
P;rr* f *3i *3r{q Fx*x*e3je; ff-3'i1't*re9*i*; Pirmieji gywentojai i Rnq Pabaltiji atsikele vellwojo paleolito pabaigoje, kai dia susidare palankios sElygos prieledynines tundros gFvunq medZioklei.
LTTTUViLJ K{ L&48 Tadiau tur€jo praeiti bent keli tlrkstantmediai, kol mezolito viduryje (VII-V trlkst. pr. tG.) rl.tineje Baltijos juros pakrantdje susiformavo du pastovus kulttriniai junginiai. Pietq Lietuvoje, dab. Kaliningrado sr., Siaurrydiq Lenkij oje, piewakariq Baltarusijoje (iki Pripetes aukitupio) iSplito mezolitine Nemuno kuha-
ra. O {iawis Lietuvoje, Lawyoje ir Estijoje susiformavo mezolitin€ Kundos kuhura. Tirtq gruenviediq
inventorius rodo, kad $ios kulturos buvo stabilios ir maLai kito. IV tukstantmetyje pr.Kr. vietos gFventojams pradejus lipdyti puodus abi jos peraugo i ankstyuojo neolito Nemuno ir Naruos kuhuras. Kulturq tgstinum4 rodo tai, kad nei mezolitines Nemuno kuhuros titnago inventorius, nei to paties laikotarpio Kundos kuhurai budingi raginiai ir kauliniai dirbiniai beveik nepakitg iSlieka per vis4 neolito laikotarpi. Kelis tukstandius metq anksty,wojo neolito kulturos taip pat buvo stabilios. Thdiau III tukst. pr. Kr. vid. Rytq Pabaltijo archeologinese kulturose matomi ai5kus pasikeitimai. Id Siaur€s rytq pradeda skverbtis iuhinis duobelinis keramikos huhuros glwentojai. Manoma, kad i dabarting Estij4 nuo Ladogos ir Onegos eZerq juos pastumejo dideles 3iq eZerq transgresijos. Sioj e teritorijoje anksqwojo neolito gyvenviet€s randamos po storu durpiq sluoksniu. Tai rodo, kad jos buvo uZwindytos pakilus eZerq vandens lygiui. Sukines duobelines keramikos kultlra smarkiai skiriasi nuo Nemuno ir Narvos kultirrq. Keramika, titnaginis inventorius, antropologiniai duomenys liudija, kad tai buvo svetimos kilmes kultura, kuri4 paliko finq-ugrq gentys. Dabartineje Estijoje ateiviai isiwirtino ir visi3kai nustelbe vietos glwentojus. Toliau ! pietus - Siandienineje Lawijoje - Sukines duobelines keramikos kulturos gentys intensyviai maiSesi su vietos glwentojais. eia aptinkama daug miSriq kult[ros pavyzdLiq. Mi3rus ir antropologinis tipas. Tai rodo, kad ! iias teritorijas turejo atsikelti daug naujq gyventojq. Natriralia riba tarp Narvos ir Sukines duobelines keramikos kulturq tapo Dauguvos upe. De5iniajame krante stipriau pasireiSke finq-ugrq itaka, kairiajame iiliko Narvos kultrfros nelejq persvara. Piewakariq Lawy4ir Siaures Vakarq Lietuv4 pasieke tik pavienes finq-ugrq bendruomenes ir tai veliau - viduriniojo neolito pabaigoje. Siautes Rytq lietuvoje ir Pietrydiq Larvijoj e aptinkami fi nq-ugrq vandenvardZiai rodo, kad dia buta nedideliq ateiviq bendruomeniq.
Nemuno kulttros sritis finq-ugrq gendiq ltakos praktiSkai nepatyr.. eia aptinkami tik pavieniai Sukines duobelines keramikos kulttros dirbiniai. Apytikriai tuo pat metu, kai i5 Siaures i piewakarius pajudejo finai-ugrai, III ttkst. pr. Kr.viduryje ! piewakarius nuo Lietuvos susiformavo savitas rutuliniq amforry kuhuros iidinys. Thi buvo iemdirbiq ir gyvuliq augintojq kulttra - greidiausiai senieji vietos europidai. Ardiausiai prie Lietuvos rutuliniq amforq kultura priart€jo buvusiuose Rytprtsiuose * dabar Sia.tr.r Lenkijoje, dar - gretimoje Baltarusijos dalyje. Rutuliniq amforq kultrlros kurejai palaike mainq ryiius su Lietuvos pajtrio gyventojais. Thi liudija artimos keramikos dirbiniq ir ginklq formos, gamybinio [kio pradZia viduriniojo neolito Narvos kulttros gyvenvietese. Didesnes itakos vietos kulturoms rutuliniq amforq kultura neturdjo, nes III tukst. pr. Kr. pabaigoje ji pati iSnyko uiruelinis keramikos kuburos sraure.
Loiviniai kovos kitviai ii Janapolds ir Linkuvos. Velyvasis neolitas
&re. ireoNos** n
^. apie rytin'k; baltq [
aukJtupio, i5plito uiruelinis keramihos kuhara. Teritori5kai 5i kultura sutampa su veliau germanq-baltq-slarq gendiq gyvenamu plotu. Todel istorin€je tradicijoje ji siejama su pietrytiniq indoeuropiediq gendiq atejimu i Siaurds ir Siaures Ri,"tq Europ4. Ateiviams susimaiSius
ir Narvos kulttrq g)'ventoIII tlkst" pr. Kr. paskutiniojo kewirdio iki II tukst. pr. Kr.pirmo ir antro kewirdiq ribos. Rimutes Rimantienes teigimu, rytq baltai yra tiesioginiai Pamariq kulturos palikuonys. Thdiau Pamariq kulttros paminklq aprinkama tik siaurame Baltijos jtrros rytq pakrantes ruoie. O lietuviq gendiq susiformavimas tradici3kai siejamas su Rytq Lietuvoje, taip pat gretimose Lawijos ir Baltarusijos sriryse iiplitusia brukiniuo tos ios k erami k os ku bura. Pasak tvrejos, pakilus Baltijos jtros lygiui, Pamariq kultr:ros giruentojai paliko pajtrio glvenvietes ir didZiqjq upiq sleniais migravo rytq iink. Thi es4liudija pavieniai radiniai - laiviniai kovos kirviai, glvatgalviai kapliai, aptinkami ten, kur veliau i5plito bmkiniuotosios keramikos kulttros paminklai. su substratiniq Nemuno
jais, gime Pamaritl kuhura, egzistavusi nuo
Kabu(iai.6intoros.
Vll a.
pob,-Vlll
o. pr.
Lazdininkq kapinynas, Kretingos
lv4ergaites kopas. lll-lV a., Sered2ius, Jurborko r. (1 936)
,
:.;:
r.
i -,'
'-'
g,,"r
,*il.;
.'
'-'
i',
'^\:.-'
.{il:;il,i
'"'Ir
'
.a:
$u,
li;:r':,
,t ,
K.,
!rl'* '
:
|..,-,
:;;; i:ir" ,ii,|
t
:.
,,,"t:t'
ls'
,
:,,-,i ;t
10
i.
:oitt
LtTTUV'U
KiLX.4F
Rimantienei paskelbus rl.tiniq baltq kilmes
i5
Pamariq kulttros hipotezg, Rytq Lietuvos neolito archeologiniai paminklai buvo maLai tyrin€ti. Nauji tyrimai archeologui Algirdui Girininkui leido pakoreguoti Rimantienes teiginius. Kalbedamas apie vakariniq baltq formavimosi procesus, Girininkas laikosi Rimantienes schemos. Pasak jos, velyvojo ne-
olito laikotarpiu Nemuno ir Narvos kulttros susiliejo su Pabaltijo virvelinds keramikos kultrlra. Joms susimai5ius atsirado Pamariq kultura. Thdiau Girininkas nesutinka su Rimantienes teiginiu, kad Pamariq kultira buvo bruklniuotosios keramikos kultirros pirmtake. Jo tyrimai Aukitaitijoje parode, kad pietrytineje i5plitimo srityje anksryvojo neolito Narvos kulttra i5liko per vis4 velyvojo neolito laikotarpi. Brtkiniuotosios keramikos kulturos kaulinis ir raginis inventorius perimtas i5 Narvos kulttros, o kai kuriq dirbiniq tipq nepertraukiama raida atsekama nuo mezolito iki Zalvario amZiaus. Thip pat ir titnaginiq dirbiniq raida atsekama nuo viduriniojo neolito iki ialvario amZiaus. Dalis jq buvo pasiskolinti i5 Sukines duobelines keramikos kultriros per velyvqi4 Narvos kultrlrE. Rimantiene baltq susidarymo pradLia,siejo su virvelines keramikos kulttros atejimu i Rnq Pabaltij!. Tadiau teige, kad ateiviai nebuvo baltai, bet indoeuro-
piediai, kurie, susimai3g su vietiniq Narvos ir Nemuno kulttrq gyventojais, leme baltq gendiq formavimosi procesus. Girininkas iSvis suabejojo virvelines keramikos kulturos isiwirtinimu rytiniq baltq teritorijoje.
jo, III tukst. pr. trG. pab.-Il tukst. pr. Kr. pradZ. pietiniq indoeuropiediq gentys nesustodamos perejo vellwosios Narvos kulturos gendiq ryvenam4 teritorijE ir vietos gyventojams didesnes itakos neturejo. K4 rei3kia tokia schema? Ankstyvojo neolito Narvos kultura yra mezolitines Kundos kulturos tgseja. Todel naturaliai iSplaukia iSvada, kad tiesioginiai baltq proteviai rytineje Baltijos juros pakranteje g1rueno jau nuo mezolito laikotarpio pradZios. Tolesne rytq baltq gendiq raida sietina su Zalvario ir anksryvojo geleZies amZiaus brukiniuotosios keramikos kultirra. Rytuose ji sieke AukltutinE PadneprE, Siaurdje - Dauguvos vidurupi, pietrydiuose - Nemuno aukitupio basein4, vakaruose - Nemuno vidurup! ir Sventosios upg. Brrlklniuotosios keramikos kulttrinis arealas egzistavo iki pirmqjq mrisq eros amLirsr.
Krailnes papuoialos. Zalvaris. Vl a. Jauneikiai, Joniikio
r.
Pasak
Pasaginds segds. Zalvaris. X-Xlll a. La
i
ti a i-S u n koja i,
U te n o s
r.,
Plateliai,Teliiq r.
1,1
i
Vienas budingesniq Sios kulturos poZymiq
-
anksry-
vqjq piliakalniq gausa. [wirtintos gyvenvietes budavo lrengiamos sunkiai prieinamose vietose - kalvose ar upiq, upeliq santakr+ kySuliuose. Be ro, glvenvietg saugodavo aikSteliq palraSdiais ejusios uiwaros, pada-
ir iakomis perpintq stulpq. Svarbiausi verslai buvo gwulininkyste ir primirywi r1.tos i5 vertikaliai sukaltq
Zemdirbyste. Ypad i5pl€tota gruulininkysre, nors me-
dZiokle vis dar buvo svarbus maisro atsargr+ Saltinis. Absoliuti dauguma tyrejq br[kiniuotosios keramikos
kulttr4laiko baltiika ar tiesiog lietuvi5ka.
L6*€*v*q #**93?s
V-VIII a. r)'tr{ baltq gruentose teritorijose iSsiskiria archeologines sritys, kurias tyreju megina sieti su velesniuose radytiniuose Saltiniuose minimomis gentimis. IV a. antrojoje puseje buvusios bmklniuotosios
keramikos kulturos teritorijos dalyje susiklosto R1,tq Lietuvos pilkapiry hultura. Siaureje ji sieke dabartinio Zarasqrajono pietinE dal!, vakarine riba appikriai
ir Nemuno vidurupiu, pietuose uZMerkio basein4, o ry,"ruose - Aimenos ir Narudio,
sutapo su Svent4ja eme
Se
nosios
a
rcheolog ijo s dienos Kernovdje
Brlkiniuotoji kerumika.
12
Molis. Zalvorio amZius. 2aliosios gyvenvieE, Vilniaus r.
taip pat Sryriq eierq apylinkes. Beveik visi ryrejai sutaria, kad Siuos pilkapius paliko lietuviq genrys.
Centrineje Lietuvoje, Nemuno dediniajame krante, tarp Neries ir Dubysos Zemupiq, pirmaisiais musq eros amZiais susiformavo nedidele plokitiniq kapinynq grupe. Veliau ji pletesi Siaures link uZimdama NeveZio basein4. Archeologai 5i4 sriti priskiria aukltaidiq gentims arba siulo kiek siauresn! ,,vakarq aukitaidiq" termin4. Naujesneje literatriroje teigiama, kad 5i kulturine sritis susidare lietuviq genrims plintant ivakarus, kai buvo sulietuvinti dia anksdiau g),'ven g,,p r ai,emaiiiai" . X-XIII a. lietuviai (platiEjaprasme) jau buvo didZiausias etniniq baltq junginys. Jiems prilygti galejo nebent pr[sai. Thdiau etninds konsolidacijos prasme lietuviq ir prusq situacija skyresi i5 esmes. Dar XIII a. tarpgentiniai prusq ry5iai buvo labai silpni. Net iSkilus nukariavimo pavojui, turtingiausios ir galingiausios prrlsq Zemes - Sembos LemvaldLiu nesistenge suvienyti prtsus bendrai kovai. Tik didZiqjq prusq sukilimq metu matome pirm4sias pasrangas derinti skirtingq gendiq veiksmus. tdiau jau buvo per velu pakeisti jegq santyk! prlsq naudai.
lkopds ii kario ir 2irgo kapo. Sidabrcs, Zalvotis,V a.
Kalniikiq kopinynas, Raseiniq
r.
np e
6?
Al
s @
|. Sidobrine ontkakld 2.
Sidabrind apyrankd
5.
totvonne seqe
4. Trys Zolvoriniai Ziedoi
).
beteztnts Ktrvls
6. GeleZinis
ietigolis
7. Gelezinis kovos
peilis
8. Gelezinis peilis 9. t
Zalvarinioi pentinai
u.
zatvanntat apKatruKat
| |. Gelezind ditzo sagtele |
2. Gelezinioi Zqsloi
| 3.
Zalvorine grunderc
13
BALT/JOS JORA
Boltt! gentys Xlll o. prddZioje
Lietuvos Zeme (siaur4ja prasme) jau XII a. antrojoje pusejetlrrauja tarp aplinkiniq gendiq. XIII a.
pradLiaiskirtini raiytiniai Saltiniai (1219 lietuviq kunigaikSdiq ir Voluines sutartis) mini lietuviq Zemiq konfederacij4, kuri turejo atsirasti dar XIi a. pab. ar kiek ankstiau. Konfederacijq sudare maZiausiai dvi anksdiau susiformavusios gendiq s4jungos - i.emaidiai ir aplink Lietuvos Zemg susibrlrusios aukStaidiq gentys. Dar XII a. susidariusi lietuviq Zemiq konfederacija leistq paaiSkinti, kodel lietuviq tautovardis i5 karto apima palyginri didelg teritorij4 ir gausq atskirq etniniq bendruomeniq skaiiiq. S1 proces4linkstama aiSkinti ne rik vienos genties ryravimu karineje konfederacijoje, bet ir artima kulturine, taip pat kalbine gendiq giminyste. Zemaidius kalbininkai kildina ii bendro kamieno su vakarq aukltaidiais, o ,,suZemaitejim4" esq nulemgs Zemaidiq asimiliuotas vakarq baltq - kurSiq substratas. Vakarq Lietuvos archeologiniq paminklq dinamika ir velesni istoriniai Saltiniai parvimina rokias prielaidas. IX-XII a. lietuviams priklauso ne tik Ry'tq Lietuvos pilkapiq sritis, bet ir centrin6s Lietuvos I4
teritorija iki Dubysos vakaruose. Jq !tak4 jautia skalviq, Zemaidiq ir kurliq kulttra. Tai rodo laipsniSkas mirusiqjq deginimo paprodio plitimas i5 rytq i vakarus, masiSkai iSplitgs paprorys su kariu laidoti Lng4ir kt. Atsiranda bendrq papuoialq formq, budingq Rytq ir Vidurio (rytines antkakles kuginiais galais) ar net visai Lietuvai (ivairios pasagines seges). XIII a. vid. lietuviq gendiq s4junga perauga i Lietuvos valstybE.
Lietuviq gendiq konfederacijos, veliau Lietuvos ir kalavijuodiq nukariavimai pagreitino gretimq vakarq ir rytq baltq valstybes ekspansija, kryZiuodiq
gendiq asimiliacijos procesus. Plesdami savo itakE i vakarus, i.emaitiai asimiliavo kuriius ir dali Liemgaliq. Neatsispirdami kryZiuodiq spaudimui, i Lietuv4 pasitrauke ir buvo asimiliuoti dalis skalvir4, jowingiq
prtsq. Panaiaus likimo sulauke seliai. Asimiliacijos procesams atsispyre tik Kalavijuodiq ordino vergoven patekusios latgaliq genrys, padejusios pamatus 5iq dienq lawiq raurybei. ar netgi
Arunas Vaicekauskas
l-
i;,
i
i-) l t"'
i l rl 5,. i l i * :i ir :-ri ] ra
i.ii:
L:
1.{:
jr
r- ! }
;i
jill
*
p*di
i
;
ArchajiSkasis senCIves lietuvi q re! ig ijcs s! ax*ksn is
Sventybrasiio qZuolynas Kedai ni q t.
16
Baltq kraltuose buvo labai gerbiami gamtos objektai - miSkeliai ir pavieniai medZiai, upds, eZerai, kalneliai, akmenys. Lietuvoje yra daugiau kaip puse ttkstandio vietovardZiq, padarytq i5 ZodZio iu entas. Sios vietovds laikytos iSskirtinemis, jose buvo ribota ar net draudiiama ukine Zmogaus veikla, atliekamos apeigos. Sventuosiuose mi3kuose kai kurios Zemaidiq Seimos turedavusios savas ugniavietes, ,,kuriose degino visq savo mirusiq giminiq ir bidiuliq kunus kartu su Zirgais, apsirengg baltais ir iSkilmingais rubais." O prie ugniaviediq,,statydavo indus i5 4Zuolo Zieves, ! kuriuos dedavo maist4, panalq i str!. trr pildavo ant ugniavietes midq, tikedami, kad mirusiqjq veles ateis nakti ir stiprinsis tuo maistu ir gers i ugniavierg supilt4 midq, Patys gamtos objektai nebuvo garbinami, o tik gerbiami, laikomi Sventais dkint, kad juose g)rvena dievai. Tai bendra visq archaji3kq kultnrq yparybe, kai Zmogq supanti erdve budavo mitologizuojama. susiejant j4 su dievq ar mitiniq herojq veikla. Senosios lietuviq religijos archajiSkum4 liudila ir pagarba ugniai, budinga daugeliui senqjq indoeuropieti5kq tradicijq. Janas Dlugo5as, apra5ydamas sen4j4lietuviq religij4, ugnies garbinim4 iSkelia ! pirm4 viet4 priei paminedamas garbintus dievus. Panaliai ir seniausioje i5 Indijos Sventqjq krygq (vedq) - Riguedoje pirmiausiai pateikiamas himnas ugniai, o paskui himnai kitiems dievams. Senqjq raStq autoriai daZniausiai tik konstatuodavo, kad lietuviai, prtsai ar kitos baltq gentys garbino ugni. Neretai baltq garbinama ugnis pavadinama amLina, neggstandia. J4 kursrydavg Sventikai - Lynia| vaidilos, atlikdavg ir kitas kulto apeigas, prana5audavg ateit!, burdavg. Pasak DlugoSo, Zemaitijoje ugnis buvusi deginama aukStame bokite ant kalno prie NeveZio. J4 vis4laikq kurstg ir uigesti neleisdavg dvasininkai. Vilniuje 5vent4 ugni kurstgs kunigas, vietiniq Zmoniq vadinamas ,,znicz", kuris Zmon€ms ,,klaidingai busimus dalykus pranaiaudavgs". Panalias Zinias, gautas i! 140L-1404 Zemaitlioje krik5dionybg skelbusio Jeronimo PrahiSkio, perpasakojo Eneja Silvijus Pikolominis. Ugnyje baltai aukodavo dievams dal! karo grobio, taip pat belaisvius. Pagaliau ir savo mirusiuosius lietuviai sudegindavo. Tiek senieji, tiek ir XVI-X\{II a. raSl"tiniq Saltiniq autoriai lietuviq degint4 amLinEja,ugn! sieja su dievu Perktnu.
Skaitant kai kuriuos senuosius Saltinius, galima susidary'ti nuomonq, kad senoves lietuviai Svenryklq neturejo. Pilypas Kalimachas ra5o, kad lietuviai savo apeigas atlikinejg Sventuosiuose mi5keliuose' Apie Svenryklas neuZsimena ir Petras Dusburgietis, nors kalba apie visq baltq kulto centr4 romuv4 ir ten gyve-
kronikininko Simono Grunau (Simon Grunau), romuvos 4iuolas, kuriame buvo svarbiausiq prtsq dievq awaizdai, nusi ryriaus iafi
Ly ni
krivi.
Pasak vokiediq
buvo apkabinetas medZiaginemis uZuolaidomis. UZ
jq galejo uZeiti tik vyriausieji Lyniai. Vadinasi, ten taip pat nebuvo Sventykla, o sakraling Svenwietes erdvg nuo pasaulietines skyre marSkos' Pozit)'vistines istoriografij os laikotarpiu senosios lietuviq religijos ,gamtiSkumas" tarp istorikq suformayo nuomong, es4 senovds lietuviq religija buvusi primiqvi, jos esmg sudargs gamtos garbinimas. Senoves lietuviai es4 visai neLinojg kulto institucijq - Svenryklq, personifikuotq dievq, jqawaizdq. Thdiau toks teiginys teisingas tik siaurame istoriniame kontekste. I5 tiesq panaiu, kad archajiSkose indoeuropieti5kose tradicijose religines apeigos buvo atliekamos gamtoje tv4itoloainis dkmuo su dubeniu
ii
senosios Soukliq 3;ventvietds
e'11
-;.u'*.-',?&
t€.: ,,.:.k' r*'4
; '-*
:i,:,: u' -"-=- a
buvusiose Sventose vietose, po awiru dangumi. Tyrimai rodo, kad gentiniu laikotarpiu Sventyklos nebuvo populiarios nei baltq, nei jq kaimynq - slavq ar germanq kraStuose. M"tyt, Svenryklq statiniai atsiranda valstybes prieSauSriu, kai, jungiantis giminiSkoms
gentims, iSauga visuomeng vienijandiq ideologiniq centrq poreikis. Neatsitiktinai daug Europos politiniq centrq iSaugo tarpgenting reikimg turejusiq religiniq Svenwiediq vietose.
Nors senoji lietuviq ir jiems giminingq baltq gendiq religijabuvo itin archajiSka, iSlaikiusi glaudq ry5i su gamta, ji turejo personifikuotus dievus, kuriq svarbiausi turi savo atitikmenis bendroje Europos kulttroje. O veliau atsirado ir jiems skirtos Sventyklos, dievqawaizdai. Pradedant XII a., raiytiniai Saltiniai ai5kiai liudija baltq Zemese buvus Sventyklas. Pvz.,Yygando Marburgiedio kronikoje apraSomas lrykis, kai nugaleti lietuviai pasislepe Ivenrykloje. 1417 5v. Romos imperatoriaus Zigmanto laiSke Jogailai reikalaujama liautis garbinus stabus, nekurti Sventyklq. Petras Dusburgietis apraSo Nadruvoje buvusi kulto centr4 ramovg ir ten gyvenus! ryriausi qji Lyni krivi, kuriam paklusdavg ne tik pmsai, kurSiai, skalviai, ,,bet ir lietuviai ir kitos tautos, gyvenusios Livonijos Zemdje"'
Apeiginis olous kausos
*€Ec*e srs6s eukSdS*xs€a€ **€axwi *6 d *ev*1 pa ntecnes €
€
Kad buta Sventyklq, pawirtina ir archeologiniai tyrimai. Tokiq Sventyklq liekanq rasta ir anksdiau baltq g)'ventose iem€se, atsidirrusiose uZ etnografines Lietuvos ribq - Tirlemlioje, Smolensko srityje; Mozuruose, Lenkijoje ir padioje Lietuvoje - Badkininkeliuose, Kurmaidiuose ir Vilniuje.
Nuo XII a. ralytiniuose Ialtiniuose minimi ir ,,stabai" - dievq awaizdai. Pvz., Magdeburgo analuose raSoma, kad krik5dionys, lsiverZg ! pagoniq kra5t4, sudegino Sventykl4 su visais stabais; l24gYoltetiq ordino ir pruse taikos sutartyje - kad prtsai kart4 per metus, prisirinkg vaisiq, puolia Kurkos stabq;7442 Sembos vyskupo Mikalojaus paliepime - kad prusai atsidave stabq garbinimui; Sv. Romos imperatoriaus Zigmanto laiSke karaliui Jogailai 5is raginamas naikinti Lietuvoje garbinamus stabus ir kt. Specialiq kulto patarnautojq - i,yniqpadetis visuomendje, polinkis burtais nuspeti ateit! sen4j4lietuviq religij4 dar labiau suartina su kitq indoeuropiediq tautq - keltq, indoiranenq, hetitq ar romdnq re-
liginemis tradicijomis. IkikrikidioniSkojo laikotarpio kulto apeigq adikejai ir ateities pranalautojai, karo grobio, gyvuliq ar karo belaisviq aukojimai minimi daugelyje XIII-XV a. Saltiniq. Ateitis btdavo spejama liejant lkaitint4 bidiq va5k4 ar 5vin4, i3 alaus putq, lauZo dumq ar ugnies, paukldiq skridimo, LvaigidLila padeties, kraujo tekejimo stiprumo ir daugelio kitq poLymiq. Panaiu, kad lietuviai, prrlsai ir kiti baltai nesiimdavo nd vieno rimtesnio Lygio ar darbo pried tai neiisiburq, kaip jiems seksis. O uZbaigE aukodavo padekos aukas. Petras Dusburgietis mini, kad po sekmingo karo Lygio dievams paaukodavo tredi4j4 dal! viso grobio, kuri ivenwietese sudegindavo Lyniai.
18
Senieji autoriai retai kada pamini konkredius senovds lietuviq dievq vardus. Krldiuodiq ir kalavijuodiq kronikose, Romos kurijos dokumentuose ar kituose Saltiniuose politeistiniq religijq dievai daZniausiai vadinami apibendrintu demonq vardu. Pvz., popieLiaus Grigaliaus IX 1232buIdje teigiama, kad pr[sai demonams aukoja gelemis vainikuotas merginas. 1249 meaqVokiediq ordino ir prrlsq taikos sutartyje minimas dievas Kurka. Ipatijaus metraityje pamineti lietuviq dievai Nunadievis, Teliavelis, Diviriksas, Zut}oqdievas, Medeina; Jano Malalo kronikos slavi5kos redakcijos nuora5o intarpe - Andajas, Perktnas, Zvorina ir Teliavelis; Eiliuotoje Livonijos lconikoje - Perktnas; 1418 Varmes vyskupo praneSime pamineti prirsr+ demonai Patulas
ir Natrimpas
(Patollum, Natrimpe), Laoniko Chalkokondylo Istorijos liudijimuose - graiki5kais vardais Apolonas ir Artemide ivardyti iemaidiq dievai, o Dlugolas Lenkijos istorijoje romeniSkais vardais - Vulkanas, Jupiteris, Diana, Eskulapas - pavadino lietuviq dievus. Noredami nustaqti 5iq dievq vaidmen! ir tarpusavio hierarchij4, senosios lietuviq religijos tyrqai remiasi ZorLo Diumezilio (Georges Dumezil) atskleista indoeuropiediq dievq maginiq funkcijq ir indoeuropiediams budingos socialines sandaros priklausomybe. Ir rekonstruoja toki4 lietuviq dievq - vieipadiq triad4: Nunadievis/Andojas - Perkunas/Diviriksas - Teliavelis. Si"-e kontekste iSsiskiria mitologas, semiotikas Algirdas Julius Greimas, kuris, remdamasis tais padiais principais, Teliaveli sukeidia su Perkunu, taip su folkloriniu Velniu tapatinamq chtoniSkos prigimties diev4 paversdamas senovds lietuviq karo dievu. O tai menkai ltiketina, turint galvoje, kad daugumoje indoeuropieti5kq religiniq tradicijq su kariq luomu siejami dievai griausmavaldZiai.
Daugelyje raiytiniq baltq religijos ir mitologijos Saltiniq kalbama apie senov€s baltq laidojimo apeigas. Ypai daLnai minimas mirusiqjq deginimas. Apie 890 Sipaproti apraSe anglosaksq keliautojas Vulfstanas. Labiausiai jo demes! patrauke ritualines arkliq lenkrynes, kuriq metu prtrsai iSsidalydavo mirusiojo turt4. Kaip matyti i5 senqjq raiytiniq Saltiniq ir archeologiniq kasinejimq, lietuviq mirusieji buvo sudeginami tqrtingai aprengti, su ginklais, Zirgais, glwuliais ir kitomis brangenybemis, taip Pat su tarnais arba vergais ar net artimaisiais. Ypad prabangiai budavo laidojami lietuviq kilmingieji. Tiketa, kad po
mirties jie uZims t4palEviet4, koki4 uZeme ir iiame gywenime, tad su mirusiuoju !Anapil! keliaudavo ir jo padet! visuomeneje atspindejusi atributika. Malalo kronikos slaviSkosios redakcij os (126I) nuoraSe uZfiksuotas unikalus mitas apie Sovijq, kuriame aiSkinama, kodel reikia deginti mirusiuosius ir kaip 3is paprotys atsirado. Tytejr'+ teigimu, mite apraSomas Sovijaus laidojimas iemen ir kelimas i med! atspindi laidojimo budq kait4 iki degintinio laidojimo atsiradimo: mitas tarsi pasakoja, kad pradZioje budavo laidojamaLemeje, veliau mirusieji btdavo keliami ! mediius, tadiau vienintelis tinkamas laidojimo budas, suteikiantis Sovijui dvasios ramybE, yra kuno sudeginimas. Todel Sovijus apsiima buti lietuviq ir kitq regiono tautq mirusiqjq sielq vedliu i pomirtini pasaul!, kur! intarpo autorius ivardija pragaru. Archajinis medinis ontkapinis pominklas, vadinamosis krikitos, siekia ikiktikitioniikus boltLl kultAros loidojimo laikus
XIV a. pab. Lietuva tapo krikidioniika valstybe. Krikito metu senieii tikeiimai buvo uZdrausti, oficialios kulto institucijos panaikintos, o glwentojai ipareigoti garbinti vieninteli nauj4j! Diev4. Thdiau ViduramZiais valsrybes krikitas reiSke tik tai, kad nauj4 tikejim4 prieme valdanrysis luomas ir jo aplinka. ZemdirbiSkoji tautos dauguma dar kelis Simtmedius garbino proteviq dievus ir dvasias. Valdandiajam luomui priemus krikSdionybg, savo aktualumo neteko valdovus ir karius globojE dievai. Tad veliwieji Saltiniai atspindi ne vis4 senosios lietuviq religijos vaizdE, bet tik t4 jos dal!, kuri labiau atitiko senuosius tikejimus iSlaikiusiq Zemdirbiq interesus. O valstiediai pirmiausia garbino Zemes ir namq dievus. Arba, laikantis prancuzq mitologo Zori.o Diumezilio pasirllytos schemos, dievus - ekonominiq ir iemi5kqjq gerybiq maginio suverenumo funkcijos reiSkejus. Daugybes velyvuose Saltiniuose minimq dievq funkcijos labai ribotos ir savitos. Senosios lietuviq religijos tyrejai mano, kad tokia situacija galejo atsirasti dviem btdais. Pirma, degraduojant svarbiems
jq epiir vardq atitintikriniq tetai ar eufemizmai igaudavo kamai naujq dievq status4. Antra, oficialiajai religijai nunykus, i Saltiniq autoriq akirati galejo lengviau
platesnes funkcijas turejusiems dievams, kai
patekti Zemesnio lygio valstietiSka mitologija. Visais laikais Zemdirbiq bendruomendse buvo populiarios Zemesnio rango mitines bttybes, kuriq kiekviena atstovaudavo kokiai nors konkre6iai (dainiausiai - ekonominei) funkcijai. X\{l a. Motiejaus Strijkovskio ir ypad Jono Lasickio pateikti dievq s4raiai atspindi toki dievq galios personifikacijos laikotarp!, kai nebelieka dievq suyerenq ir pavienes ZemiSkosios realybes sritis ima globoti atskiros dierybes. Greta deiimties dievq, kurie, pasak Strijkovskio, buvo vienodai garbinami lietuviq, Zemaidiq, Sambijos glruentojq, lawiq ir pmsq (ir kurie paimti i5 pmsiSkq Saltinirf , Strijkovskis nurodo 16 neva tik lietuviq ir Zemaidiq garbinamq dievq: Prakorim4 (Proko rimo s), Ru gut! ( Ruguczi s), Zeminink4 (Ziemenik), Krtming (Krumine Pradziu \farpu), Lietuvoni (Lituwanis) ir kt. Beveik visi i5vardyti dievai susijE su materialine sfera. Pirminiai jq vardai dabar vargiai beatstatomi. Netgi aukidiausiasis dievas lvardytas eufemizmu Prakorimas, kuris galbtt sietinas su kurejo (suwerejo) 19
-iFi.,t\lili,.i.aa,-]li.
lli*:i-li-l'.:i::i i,ir;rr,":-...! ijil,-:i.;,.1.q;*i,,,'
buti tokios pat archajiSkos prigimties kaip ir dievai suverenai. Thdiau ! oficialq XIII-KV iimtmediq lietuviq
aukidiausiq dievq panteon4 nepateko, nes jq reprezentuojamos galios, maqt, nebuvo aktualios visuomeneje
UZgov€niq kauke
m4 sriti (pvz., Ganiklis, Keliq dievas) ar ilvuzda,(pvz., Gulbis). Ganiavos dievo Ganiklio pagerbim4 mini ir Motiejus Pretorijus, apraSEs Prusijos lietuviq pirmojo givuliq iSgynimo apeigas. Vandens paukidio pavidalo Zmogaus Dalia (Laime) sutinkama velywoje XIX a. antrosios puses-)O( a. pradi,. tautosakinej e tradicij oj e. Eufemizmq daZnum4 velyvuose raSltiniuose Saltiniuose greidiausiai leme tikrqjq dievq vardq tabuizacya, kylanti i5 baimes deramai nepasirengusiam imogui tiesiogiai susidurti su itin pavojingomis antgamtinio pasaulio galiomis. Motiejaus Strijkovskio irJono Lasickio kuriniai i5 esmds paraSyti tuo padiu metu, tadiau jie labai skiriasi. Atrodo, kad Lasickis pateike itin specifiniq, religijotyrininko Gintaro Beresnevidiaus spejimu, vos keliuose kaimuose garbintq dievybiq vardus. Kitaip sakant, 5is autorius greidiausiai apraie konkredi4 religinE apylinkg ir jos savit4 panteon4. Dabar sunku pasalg"ti, ar Lemaitiu garbino daugiau dievr+, ar Jonas Lasickis (tilsliau, jo informatoriai) buvo demesingesnis detalems, tadiau joks kitas Zinomas senosios lietuviq religijos Saltinis neiSvardija tiek dievybit+. Autorius ivardijo ir trumpai apibudino beveik altuonias delimtis dievq ir dievukq. Kitaip nei Strijkovskis, Jonas Lasickis ivardrya daliXIII a. Saltiniuose paminetq dievq - griausmavald! Perk[n4, miSko (ar medZiokles) deivE Medein4 (Modeina), eufemizmu Aaxteias Vis agistis nusako aukidiausi4j! diev4. Mini jis ir kitq XW-XWI a. raSytiniq Saltiniq pawirtintus dier,q vardus - Zrmyn4, Zemdpati, Laukpat!, AuirE ir kt. Atitikmenys kitose indoeuropietiSkose tradicijose liudija, kad jie turetq 20
lyravusiam kariq luomui. Daugiausiai Lasickis sumini ribotas ekonomines funkcijas turindiq dievybiq ar dvasiq, pvz., bidiq deivE Austejq, rieSutq deivg Lazdon4 ir kt., kelias ryto ir vakaro deives - Bezlea, Breksta, Ausca, iSvardija keturis Zmoniq tarpusavio sanfykius reguliuojandius dievus, du linq dievus ir daugybE kitq. Daugumos jq vardai (ar bent jau funkcijos) yra aiSkus, tadiau kai kuriq dievybiq (tokill kaip Miechutele, Tiklis, Kremara ir kt.) prasmes dabar iSsiaiSkinti neimanoma, nes jq nemini niekas kitas, iSskyrus Jon4 Lasicki. XW ir net X\alII a. pradZios raSytiniuose 5a1tiniuose pasitaiko ir XIII-XIV a. lietuviq religinei tradicijai budingq momentq. Siuo laikotarpiu vis dar minimas ugnies garbinimas ar net jai aukojamos aukos. UZdraudus tai daryti vieiai, Zemdirbiai eme garbinti namq Zidinio ugni. Velywuose Saltiniuose itin datnai minimas mi5kq, mediiq, upeliq ir akmenq garbinimas. Svarbu tai, kad Siuo laikotarpiu gamtos objektai vis dar buvo suvokiami kaip tam tikros aukStesniqjq galiq manifestacijos. Pvz., XVI a. Kasparas Henenbergeris mini Sventu laikom4 b erLy na, Zemaitijoje, nes ten es4 g)rvenantys dievai. ZaltiragarbinimE mini daugelis XVI-XWII a. pradZios autoriq. Zaltraibuvo laikomi narnuose, maitinami ir kitaip globojami. Sis gruunas reprezentavo dievus, lvardijamus dievq Pagirniq vardu. XVI-XVIII a. pradL,. ralytiniuose Saltiniuose minima iemes deive (Deae Telluri) ir kiti su Zeme ar Zemdirbyste susijg dievai. LotyniSku Zemes deives vardu greidiausiai ivardijama i5 kitq Saltiniq iinoma Zemyna. Vilniaus Kolegijos Jezuitq 1605 ataskaitoje raSoma, kad lietuviai,,Dievui Dirvolira (Diruolira) skerdZia par54 aukai. Kitam dievui, vardu Nozolas (Nosolum), aukoja oLiir jo krauj4 iSpila i upg, kad tas dievas duotq ger4javqderliq". Specifine ZemaitiSkq $altiniq yparybe yra ta, kad iemes dievai dia neretai iikeliami i pirm4 vietq arba minimi i5 karto po dangaus Dievo ir ugnies. Zemdirbystes ir gruulininlcystes globejq Lemaitiai turejo daug ir ivairiq. Martynas MaZvydas mini Kaukus, Zemipaiius ir Lauksargius; KraZiq kolegijos kronikos autorius - Zemipati, Beaukur! (vaisiq saugotojf , Pagirn! (kuri |yginasu senov6s romenq derlingumo deive Cerera); Jonas Lasickis mini daugybE Zemdpatil,
idomiq duomenq. Siuo laikotarpiu vis dar gyvavo Zemiausias mitiniq butybiq sluoksnis. Prisimenami ir sufolklorinti kai kurie senojo panteono personaZai. Gintaro Beresnevidiaus teigimu, ypad ldomus pokydiai ivyksta aukitojo panteono sferoje, kuri smarkiai susilieja su krikidioniSkaisiais vaizdiniais. Dievas dar turi kaikiek senojo dangaus dievo bruoZq, tadiau jau aiSkiai suvokiamas kaip krikidioniSkasis Dievas. Antra vertus, jis turi daugtbg sqsajq su taip ir nenunykusiu Perkgnu.
Zaltys - seniau lietuviq garbintas ir laikytos Sventu
Zemyn4(,,Zemds dewE"), Laukpatim4 (,,Zemds diev4 i kur!btdavo meldZiamasi priei org ir sej4"). Zemudu,
mitologijos ialtiniuose daugiau uZfiksuota ir vandens dievq. Lasickis Salia Audros dievo, kuris ,,rtpinasi jura ir kitais vandenimis", dar mini Eierin! - ei-erqdiev4. KraZiq kolegijos kronikos (1611) autorius mini iemaidiq garbinam4 Andein!, kur! sugretina su senov€s romdnq jrlros dievu Nepttnu, Pretorijus Zino audros diev4 Bangptti ir jam artim4 Vejopat! (vejo Seimininkf . Bangput! dar mini Johanas Brodovskis ir Pilypas Ruigys. Pirmasis autorius 3i4 dievybg vadina mariq dievu, o Ruigys - juros dievu Nepttnts. Zemaiiiq mitologij os Saltiniuose lvardijami konkretts mi5ko dievai. DaZniausiai XWI-XVIII a. dokumentuose minimas namq dievq ar dvasiq garbinimas. Sio laikotarpio Saltiniuose senojo lietuviq tikejimo dievai neretai pavadinami surinktiniais vardais, rodandiais jq buvimo viet4 arba funkcijas. Pagal tokius principus lietuviq tikejimus praneiime (I 639) apib[dino misionierius Jurgis SaZinskis. Jis rade: ,,<...> Kai kur ligi iiol tebesilaikoma garbinimo naminiq dievq, i5 kuriq ieminius garbino del Zemes, laukinius - del lauko, pagirnius arba girninius - del javq augimo, aitvarus - del worq saugojimo, kad praturt.t,l .... r " Aukltaitij os regionui skirtinuose senosios lietuviq religijos Saltiniuose i5 namq dievq bene dainiausiai ivardijami Dimstipatis ir Pagirnis. Pastarasis vardas neretai vartojamas daugiskaitoje. V€lyvuose Ialtiniuose tarp dievybiq daZnai paminimi mitiniai personaZai, kuriq pasitaiko ir )C( a. pirmosios pus6s tautosakoje. Lietuviq tautosakoje, uZraiytoje XIX a. antrojoje puseje, senosios lietuviq religijos tyr{u gali rasti
Dievas dia pasirodo kaip Perkuno globejas, o Perkunas lvesdinamas i Lrikidioni3kuosius personaius. Sis religinis sinkretizmas turi aiSkiq valstietiSkos religijos bruoLu,ku skirtingq religijqvaizdiniai mai5omi pagal princip4 - juo daugiau Sventqjq, juo didesn€ tikimybe, kad kurios nors aukitesniosios jegos pasirupins Zemi5kojo pasaulio gyventojq reikalais. Juolab kad Perkunas valde iemdirbiams ypad aktualius atmosferos rei5kinius. Visa tai rodo, kad net visi5kai sunykus senajai lietuviq religilai jos mitinis pamatas neiinyko i5 Zemdirbiq atminties, bet i5liko tautosakoje, Svendiq paprodiuose, tikejimuose ir draudimuose, burtuose ir prietaruose.
F* ra*
*s!*s
*,qr{
k*** *ar i *k*
r*l igi r:g * sel* * prx**k*s
i*
XWI a. Svendiq apraiymuose, be ikikrikidioniSkosios religijos dievq ir Zemesnio rango mitiniq personaZq, jau minimi ir krikldioniq Sventieji. Pvz., XVI-XWI a. autoriai apraSo Dievui Pergrubijui skirt4 pagoni5k4 Sventg, kuri buvo Svendiama pradedant Zemes lkio darbus. O Motieiaus Pretoriiaus apraiytose pirmojo gruuliq i5gynimo apeigose jau
figuruoja 5v. Jurgis. Susietas su senosios Sventes apeigomis, krikidioniq Sventasis paveldejo net keliq ikikrikldioni5kosios mitologijos personaZq funkcijas. Anot Algirdo Juliaus Greimo, 5v. Jurgi galima laikyti pavasario pranaSo ir pavasarines Zalumos gaivintojo dievo Pergrubijaus krikidioni3kuoj u substitutu. Jis paveldejo ir pavasarinio Perkrlno - Zemes atgaivintojo ir apvalytojo nuo piktq jegq funkcijas. Sventais laikytus ir todel gerbtus akmenis mini daugelis Lietuvos XVI-XWII a. raiytiniq 5altiniq. Nepaprastq savybiq turintys ar nepaprastos kilmes akmenys daZnai minimi XIX- )C( a. lietuviq tautosakoje. Dal! nuo seniausiq laikq lietuviq garbintq akmenq savuoju kultu apgaube krikidioniSkasis tikejimas. Thd ir dabar Lietuvoje yra ne vienas gerbiamas, Sventu laikomas akmuo. XVIII a. pradi,ioje Lietuvoje jau buta su Marijos kultu siejamq Sventais lailqtq akmenq. 21
I Ki,r itr": i r'' *"i{i":* ?s: i';: ii *':* i Lietuvai ir Zemaitijai krikdtijantis senojo lietuviq tikejimo 5venryk1os buvo sugriautos, dievq awuzdai sunaikinti. Kita vertus, net XIII-XIV a. Svenryklq buvo ne tiek daug. Kiek galima sprgsti i5 to laikotarpio Saltiniq, kur kas daZniau senojo tikejimo apeigos buvo atliekamos gamtoje - alkose ar Sventose giraitese, prie Simtamediq qZuolq ir kitokiq ypatingq medZiq. Todel galima teigti, kad ir lvedus krikidionybg senojo tikejimo kulto vietq pobudis i5 esmes nepasikeite. Zemdirbiai ir toliau savo dievus apgyvendindavo Sventose giraitese ar ypat. senuose, neiprastos formos (kreivakamieniuose, gumbuotuose) medZiuose ar akmenyse. Gamtos objektai ir toliau buvo garbinami, prie jq atliekamos tam tikros apeigos. Velyr,rrose Saltiniuose minimas namq dievybiq garbinimas. Apeigq apraiymuose neretai figrlruoja tam tikri svirnuose saugomi akmenys, su girnomis susieta erdvd, daznai minimas namq Zidinys (kartais - krosnis) ar namq kampas (gerasis kampas, krikJtasuole). Sior r.m"ntiSkai reikSmingos namq erdves iSliko ir vellwiausioj e W a. pradi.. Zemdirbiq tradicij oj e. XVI-XUI a. Saltiniuose apraSomos kaimo bendruomends puotos, kuriose velems arba joms artimoms chtoniSkoms butybems pastalen budavo numetami valgio k4sniai arba nuliejama dalis gerimo. Siq Svendiq kulminacija - aukojimas Zemdirbystg globojantiems dievams, po kurio btdavo keliamos dideles vaiIes su pasilinksminimu. Tokiq apeigq apraiymus rasime tiekX\{l a. Sdtiniuose, tiek XVIII a. dvasininkq pastoracines veiklos ataskaitose. Apeigq pradzioje dainu btdavo geriamas apeiginis gerimas (alus arba midu$. Paemgs !rankas ind4 su gerimu, apeigoms vadovaujantis asmuo tam tikrais Zo&iais kreipdavosi ! dievus, tada gerdavo, o paskui j! gerdavo visi bendruomends nariai. Thda aukodavo. Velnio krcse 6ostos)
-
vienas
ii
Lembo alkos sakraliniu obiektu
ri ,!;1 .,. '
Daugelis ro meto autoriq liudila, kad pirmieji gerimo laiai budavo nuliejami iemen dierq garbei. Motiejus Pretorijus 5i moment4 lvardija konkrediu ,,Lemyneliavimo" terminu. Pasak jo, Pr0sijos lietuviai pirmuosius apeiginio gerimo laius nuliedavo Zemes deiveiZemynai. Apeigas lydindiuose Zodiiuose paprastai budavo reiSkiama padeka uZ gerus praejusio rikinio sezono rezultatus ir pra^{oma tokios pat globos ateityje.
Aukai gru[nai dainiausiai budavo pjaunami. Thda svarbi4 ritualing prasmE igydavo i5tekintas kraujas, o pagal kraujo srovds stiprum4 spejamas kokio nors veiksmo rezultatas. XIII- XIV a. daZniausiai taip siekta suiinoti karo Lygio baigt!. Kraujas jau padiuose archajiSkiausiuose tikejimuose turejo universalios gyr,ybines galios simbolio reikimg, todel juo budavo Slakstomi Zmonds, g1ruuliai, statiniai. Rediau minimos bekraujes aukos, kai grutnai budavo uZmuIami pagaliais, arba degintines aukos, kai auk4 sudegindavo namq Lidinyj e. Reik5mingiaus iais glruenim o
momentais Zemdirbiai aukodavo naminius galvijus, o kasdienems problemoms iSsprgsti pakakdavo ir menkesnes aukos, paprastai vi5tos ar gaidLio. ZynilrLluomo praradimas reiSke neatitaisom4 smug!senajai religinei tradicijai. Thiiau nuo seno bent dal! Sventikq funkcijq gal{o atlikti ryresnieji pasauliediai. XIV a. Dubnicos kronika pladiai apraSe jaudio aukojimo apeigas, kurioms vadovavo Lietuvos didysis kunigaikltis Kgstutis. XW-XWI a. ialtiniuose religinems apeigoms vadovavg asmenys vadinami skirtingais vardais. Beveik visi prrlsq autoriai vartoja Viriaidio (\Turskaito, \Turszkaitei, Vurschayten) termin4, nors pasitaiko ir Zynys (Jonas Bretktnas). LietuviSkuose Saltiniuose populiaresni Zynio ir burtininko terminai. Kaip galima sprgsti i5 Jokubo Lavins-
kio lai$ko Jonui Pauliui Kampanui, jezuitq kronikq ir kitq Saltiniq, Siais terminais ivardijami bendruomenes vyresnieji ar tiesiog,,amZiumi uZ kitus q'resni" bendruomen€s nariai, kurie ,,pranoksta kitus dievi5kq dalykq Zinojimu". Tai galejo buti tiek ryrai, tiek moterys. Jie ne dk pjaudavo aukai skirtus g1rur1nus, ne tik dekodavo dievams ui glob4 ar melsdavo jq palankumo, bet ir pagal tam tikrus ienklus spedavo ateit!.
*'** i l*! *fu.*,{ a* **i* ; **F I ",.:',"; l..r(l:+";1' t*,1 1;:,rt.
Xs:
X{X-- XX
*, irx!:x* lqxiai.:r*j*
XWII a. pab., veliausiai XIX a. pradi,., Lietuvos Zemdirbiq kulturoje lvyko luZis, kai svarbiausi kaimo bendruomenes glruenimo momentai buvo suderinti 22
5Ei!*; I i1,lilil i jA ! ti Mi i'.]Li]*:iA su baZnytinio kalendoriaus datomis. Sio proceso tLuomazgos eme rylketi jau XVI a. pab., tadiau krikSdioniSkos Sventqjq minejimo datos Zemdirbiq kalendoriaus atskaitos taikais tapo tik XVIII-XIX amLi'4sanduroje. XIX a. pirmosios pus€s Saltiniuose apraSomos Zemdirbiq Sventes jau niekuo nesiskiria
nuo tr+, kurios pasieke )O( a. pradLi4. Susieti XVI-XVII a. kaimo bendruomenes Sventes su XIXiO( a. Zemdirbiq kalendoriaus datomis nera lengva. Bet ne del pasauleZiuros skirtumq, o del to, kad tyrdjai dainiausiai neZino tiksliq senojo Zemdirbiq kalendoriaus datq. I5 senqjq Saltiniq susidaro !spudis, kad XVI ar XVII a. Zemdirbiai paprastai Svgsdavo ne kalendorinio ciklo Sventes, bet lauko darbq pradLi4 ir ypai p{aig4. Kita vertus, XVI a. autoriai nuolatos mini apeigas, vyraujandias konkrediose )O( a. pradi.. kalendorinio ciklo Sventese. Pvz., Jokubas Lavinskis apraie Sekminiq sambarius. Kasparas Henenbergeris uisimine apie Joniniq lauius, neva turdjusius saugoti nuo griaustinio ir gmrliq kritimo. XWI a. pradi.. jezuitq ataskaitose smerkiami kalediniq Svenwakariq metu nedirbantys lietuviai, o Volfenbiutelio postiks autorius piktinosi verbq Sventinimu. Krikidioni5kojo Mitkuikitt kaimo mitologinis akmuo
su
Morijos peda, Kaiiiadoriq
r.
kalendoriaus kontelste minimos ne tik pavien€s kalendoriniq Svendiq apeigos. Jonas Lasickis jau XW a. pavasariniq Zemes darbq dievui Pergrubijui skirt4 Sventg susieja su 5v. Jurgio diena, o vadinamqjq galutinio derliaus nudmimo Sventg - su V€linemis.
pasilinksminimu ir )O( a. liko kulminaciniu Zemdirbiq kalendoriaus Svendiq akcentu. ISliko ir btdingos kreipimosi !dievus (velyvoje tradicijoje ! Diev4 ar krikidioniq kulto Sventuosius) formules, kai pradLioje dekojama uZ pradjusio sezono rezultatus, po to ko nors praioma. Nesikeite ir maginiq uikeikimq struktura. Apskritai XIX a. antrosios puses lietuviSko kaimo kulturoje aptiksime visus maginiq apeigq tipus, kurie pamineti XVI-XVIII a. Saltiniuose. Tik)C( a. pradZios kalendorinio ciklo Sventese nebuvo aukojami galvijai. Nors itin archajiSkame laidotuviq rituale paprotys butinai pjauti giluiqar bent kiaulE iSliko. XVIXWII a. Saltiniuose paminetas Zemdirbiq apeigas, kaip vi5tos ar gaidLio aukojim4, liejim4 vandeniu, apeigini alaus gerim4, mirusiqjq maitinim4, apeigines duonos kepim4 ir net gruuliq ar pastatq Slakstymq paaukoto gyvuno krauju, rasime daugelio XD(-)O( a. kalendoriniq Svendiq ritualuose. VaiSes su
Arunas Vaicekauskas
i,,.j'="1-i,_J* *f;* k*r* ! :' ;-:: i :' :'t t ; *,; i
"l*&
k l r; : * ; Pirmosios Zinios apie lietuviq ir kitas baltq gentis mus pasieke IX-X a. Eiliuotoje Liuonijos kronikoje (XIII a.) minimas kare Zuvusiq lietuviq kariq apraudojimas. Petras Dusburgietis Prusijos Zemis kronikoje (XIV a.) raie apie prusq ir lietuviq tikejimus, paprodius ir mitologij4. Lietuvos metra5diuose remiamasi lvairia tautosakine medLiaga, ypad populiarfs legendiniai pasakojimai apie lietuviq kilmg, Palemono anykim4 ! Lietuv4, Gedimino sapnE, Lizdeikos kilmE, Vilniaus lkurim4 ir kt. XV a. lenkq istorikas Janas Dlugo5as (Jan Dlugosz) paskelbe lietuviq kilmes legend4 i5 romenq, raie apie Sventqjq giraidiq ir ugnies garbinim4, g).vates ir Zaldius, uZkalbejimus ir burtus, Sokius puotose po darbyme tio.Tiesa,1425 Sembos, kurios jurisdikcijai priklause ne tik prusq, bet ir lietuvininkq Nadruvos ir Skalvos Zem6s, r,yskupas Mikaelis Junge (Michael Junge) i5leido isak4, draudZiant! dainuoti ir burti. Tai rodo, kad gretinami du lietuviams budingi dalykai, dainavimui teikiamas rpatingos tautinds raiSkos statusas. XVI a. pradZ. lenkq kronikininkas Motiejus Mechovita (Miechowita) taip pat minejo lietuviq dainas, atskirai aptardamas geduling4lietuviq giesmg apie didZiojo Lietuvos kunigaikldio Zygimanto Kgstutaidio Zr1ti. Lietuviq tautosaka pradeta rinkti XW a. Motiejus Strijkovskis Kronikoje (1582,lenkq k.) pateike dviejq lietuviq dainq iitraukas, teigdamas pats ne kartq dalyvavgs derliaus pabaigtuviq puotose Livonijoje, Kurie, Zemaitrloje, Lietuvoje, kur,,vienas priei kit4 ilsiiiojg" moterys ir vyrai dainuoja. Prtsijos istorikas Kasparas Siutr"r (Caspar Schiitz) pateike legend4 apie Pilenq gynim4, jau 1336 apralyt4 kronikininko Vygando Marburgiedio. Deja, loryniSkajame kronikos vertime 5io pasakojimo n€ra, o originalas nei5likgs, ir 3i legenda mus pasieke tik per XW a. uiraiym4. Jonas Bretkinas Postilije (1580), Mikalojus DaukSa Katekizme (1595) ir Postileje (1599) paskelbe nemaZa patarliq ir prieLodLiq. Pladiai tautosaka i
:'i
:-;
buvo uiraSinejama XVII-X\III a. ZymisTeodoro Lepnerio, Motiejaus Pretorijaus, Jokubo Brodovskio, Pilypo Ruigio, Johano Kroicfeldo rinkiniai. XVIII a. paskelbtos dvi svarbios tautosakos publikacij o s: 17 47 Pilypas Ruigys Lietuuir.l kalbos tyrinijime iSspausdino tris lietuviq liaudies dainas, o Johanas Gotfrydas Herderis (iohann Gotfried Herder) i rinl
25
Pirmasis pasakojamosios tautosakos rinkinys Simono Daukanto Pasakos masity buvo sudarytas 1835, o iSspausdintas 1932kaip Lietuuir4 tautos priedas. Vokie-
diq kalbininkas Augustas Sleicheris (August Schleicher) Lietuuity shaitiniuose ir iodyne (1857) paskelbe keturiasdeSimt, o Augustas Leskynas ir Karlas Brugmanas - pen-
kiasdeiimt pasakq rinkinyje Lietuuir4 liaudies dainos pasakos (1882).
ir
)C( a. - aktFvus glvosios lietuviq tradicijos fiksavimo metas . Zymiausias lietuviq pasakq skelbejas Jonas Basanavidius vadinamas pasakq tevu. Dabar Lietuviq literaturos ir tautosakos institute leidZiama skelbta ir neskelbta Basanavidiaus tautosakine medZiaga. 2004 parengtas XII Sios bibliotekos tomas, skirtas Basanavidiaus ir jo korespondentq surinktiems burtams ir pavadintas Juodqja knyga. Vis4 serij4 parenge Kostas Aleksynas
ir
Leonardas Sauka.
Lietuviq mokslo draugija, ikurta 1907, paskatino tautosakos ir ivairiq senienq rinkim4. Jono Balio iniciaq.va 1935 Kaune ikurtas Lietuviq tautosakos archlvas, kuris
veliau perkeltas iVlniq. Il,i l944jame buvo sukaupta per 400 tukstandiq tautosakos verrybirl.
trlital ir jq atgarsiai Lietuviq tautosaka iSsaugojo ivairias mitines s4mones aprai5kas. Lietuviq mitq iSlikE nedaug. Apie 126l i graikq Joano Malalos kronik4 (M ".) buvo lterptas tekstas Pasakojimas dpie tokl pagzniik4paklydim4, kad jie Souijr1 dieuu uadina:
Zmogus Souijus, pagda€s lern4
ir iiimgs ii jo
deuynias
bluLnis, daue ilhept, bet kai uaikaijas suualge, supyko dntjLl
ir migino Motos Slaniiouskds
nusileist I pragarq. Pro aituonerius adrtus n€pa-
pro deuintuosius, padedant atijusiam uienam ii sunty, pateho. Kai tiuas su juo pauakarieniauo, jis pakast gimdytoj4 I iemg. Ryt4 Souijus sakgs, kad negera buug miegot dil kirmino1 ir lliulc1. Vel po uakarienes sunus padeio ig I mediio kamien4 ir paguldi. Ryt4 tas uil skundisi: ,,Aiman, kaip prastai miegojau!" Vil rytojaus dien4 sukroui didiiul/ Iaui,4 ir lmeti ji i Ryt4 paklause ji: ,,Ar gerai pailsijdi?" O tasai jam "5"i. tari: ,Kaip kudikh lopiy saldiiai miegojau!" Pasak Algirdo Juliaus Greimo, mitinio teksto, lteisinandio naujus laidojimo paproiius, lietuviSkumu neabejojama del keliq prieZasdiq: lietuviSka herojaus vardo kilme ir analogiiki tekstai lietuviq tautosakoje. XV a. Enejos Silvijaus Pikolominio (Enea Silvio Piccolomini) raituose uZsimenama apie Saules iSvadateko,
a;-.
vim4, XV-XVI a. Lietuvos metraidiuose randame
minint
Sventarag!.
Mitas pasakoja 3vent4 istorij4 - apie pasaulio pradi,i4ir pabaig4, esmg ir prasmg, susitelkdamas ties pirmapradZiais laikais ir nepaprastais ivykiais. Teminiu poZitriu mitas laviruoja tary religinio fenomeno ir liaudies kulttriniq etiologijq. Kosmogoniniai mitai artimi etiologinems sakmdms apie pasaulio sukurim4 ir Zmogaus atsiradim4 Zemeje. Etiologines sakmes - mitinE patirtiperteikiantys tekstai. Svarbiausia sakmiq funkcija buvo saugoti ir perteikti iinias apie pasaulio atsiradim4 ir susiformavim4, perreikti reikaling4 etiologing (aitia graikq kalboje reiSkia prieZastl, logos - prot4 arba Zodi) informacij4, formuoti privalom4 LinojimEapie tai, koks yra pasaulis ir i5 kur visa tai atsirado. Dabar Zinoma daugiau kaip 3,5 tukst. lietuvi5kq etiologiniq sakmiq. Mitologines sakmes skleidZia Zmogaus elgesio raisykles sudetingame ivairiausiq nepaprastq btq'biq - laumiq, ragant4, burtininkq, uZkalbetojq, 2moniq blogomis akimis, dvasiaregiq, vilkatq - kupiname pasaulyje. Daugiau kaip 2)-tyje tukst. teksrq didZiausias demesys sutelkiamas ivelnio paveiksl4 kuris ilgainiui pereme daugumos mitiniq burybiq aiwaro, burtininko, milZino, vilkato ir kt. - bruoZus ir veikl4. Neatsitiktinai lietuviq mitologas Norbertas \?lius velni4 pavadina padiu chtoniSkiausiu lietuviq tautosakos ir mitologijos personaZu. Tikejimo nuosratq yra s4lygojamas sakmes y',anras. Vienas imogus ii btdos nuijgs pasikarti I miik4. Udmetgs iniur4 ant meddio iakos [irJ nerdamasis ant sauo gerklis, sak4s: ,,Pone Dieue, padik!" Aniuolai uisilipg ir nulaulg t4 iak4. Kai nulnho laka, sakgs: ,A kad taue t'elniai!" Wlnias tuoj ir atsiliepgs: ,,Thi kodil tu Pirma ruip nesahei?"
Kazys Grigos
Leonordos Souko
Norbertas Velius Vytoutos Petraviilus.
Motos Sloniiouskos.
Vi 6el i s
,,Juodosios knygos"
G
toZi nos Kr iv i ckienes
knygoi ,,Dainos" (F ri bou
rg-en-8il sla u, 1 948)
A,,! * b$il$i - iE #r-'. *:!* ,.iq{ed_$.r:{gtg{&;{,0.$'i
i;tw tl"
;
stt t*l^>,"u, tn
,.
I E.< l:4 tur 1**i ttq",t hn. , 44.,
/'a,i
k*i/-u
d
Jtu4 ,arh,:
l*,':1, i',i!i:',;!1' ; 3.. ;1",,',' i ,.,, 4+ t- l4t
'
/,1 i /.;lt
"-
t',r,/:.
1,.,i.1,.4,t"lir,,
ll.t. !,,,a::rr...1: ;:j.,..,;,,", itt:.,A iai..t/ t:r:t t.t !:. tli, ,!n,k,,, t Ni :! ;- Ji t . t /,. l:d/ /1a r/. !., r,..."'r jr,! t _,t, t t.t -:, ,-., , , t,i ' t... i l| 4,^1,, ,,,,] . t t,, ,,i..1, ,.,i,..., tt t, ,,^ -.,-1;., ;,t 1 .., ' /,1-L t.,,,.. , L.t/ 8,,tt,,1,/
..
,, I
27
Stakiq parapijoje, Kauno apskrityje i5 valstiedio Antano Ulinskio, yra reta Europoje. Tiketina, kad 5i pasaka, anot paties tautosakos rinkejo, yra atejusi i3 Azijos ,par vainas nuo seno Zalnieriaus Petro Pranskaidio, 100 metq". Pagal ii telatE Greimas bande rekonstruoti Auirines - Saules mit4, grisdamas Joano Malalos kronikos lietuvi5ko mito nuotrupa, kurioje minimas dievas Kalevelis, nukalgs Saulg ir pakabings ja danguje. Pasakq gausa lkvepia nedkeil.+ ai$kinimq ir poZiuriq galimybE.
*x * ux*j*ffi *j ; €* x€*sx k* E
Vyt1utas Petrovitius. Liaudies pasaka ,,Gulbd karaliaus pati"
#*se k*j* {x:#j * tx as€s:*x k* Pasakos - pramoging funkcij4 perteikiantis ZanAnot Zymaus lietuviq tautosakininko Jono Balio, pasakos kuria ne kasdieni pasauli, o toki, kok! noretume matyti. Zinom^ apie 90 tukst. lvairiausiq pasakq: apie gyvunus, stebuklus, nuorykiq, buitiniq, formuliniq, ras.
pasakq be galo.
Seniausiomis vadinamos pasakos apie gyvunus
ir stebuklus. Stebuklq pasakos - tai gausiausia lietuviq pasakq dalis. I5 jq populiariausia ir daugiausia interpretacijq literatirroje ir daileje sulaukusi Eg#s pasaka, kurios uZraSyti netl24 variantai. Pasakai apie moters ir toteminiu vadintino g1rur1no - i-altio santuokq budinga sandaros lvairove, gausios siuZetines peripetijos: paZadas, siekis apgauti, vedybos su mitiniu gyvunu Laltiu, kurio kaip namq globejo bei saugotojo kultas populiarus visoje Lietuvoje, antra vertus, Laltysyra svetimas, g)'vena uZ tradicines bendruomenes ribq, vandens pasaulyje; nepaprastos butybes - raganos - veikla; iniciacinius (liventinimo) paprodius primenantys broliq kankinimai; Laliio nuZudymas tartum senqjq religiniq normq griovimas ir garsioji prakeikimo scena vertintina reinkarnaciniq tikejimq poZiuriu. Labai originali, nuosaiki ir isptdinga motyvr{ gausa ir sampyna. [domus uZraSlti
dainuojamieji intarpai, liudilanrys archajiSk4 dviej q tradicines kulturos Lanr'4 sintezg. Kita pasaka Saulis ir uijr.l motinA, uZralyta Medislovo Davainio-Silvestraidio 1 889 Skuiines kaime, 28
Lietuviq dainq lvairove iSties stulbinanti. Didiiulis paveldas nuolat publikuojamas Lietuuioy liaudies dainyne (2003 pasirode Xy'II Karinial-istoriniol dainry tomas, kuriame skelbiamas XIX a. pab.-XX a. pradi.. istorinis repertuaras ,2004 - XVttt tomas, apimantis tolesni istorini tarp4 iki 1939).Karinesistorines dainos atspindi ivairius Lietuvos istorijos laikotarpius: karus su kryZiuodiais, 1831 ir 1863 sukilimus, nepriklausomybes laikus ir partizanq kovas. Dabar sutvarkyta ir susisterninta daugiau kaip 500 tukstandiq lietuviq kalendoriniq, darbo, vestuviq, vaikq, jaunimo, meiles, doros, talaliniq dainq. Senuosiuose Saltiniuose skelbta lietuviq dainos apie Sudaiti i5trauka buvo uZfiksuota Strijkovsl
-1.;\
u-:-',:iA l.i;i
Lesingo, Herderio, Getes i5garsintoji A! atsisakiau
sauo
moiiutei, uLraly'ta i5ties nedaug variantq. O padioms seniausioms priskiriamos karines istorines dain6s Visi bajorai i rySq jojo yra daugiau kaip tukstantis variantq. Kit6s vestuvines sugrlituviq dain6s O ai uiena dukreh Zinoma uiraiytq net per 2 tukstandius variantq. ,,Lietuviq dainos pasiZymi nuotaikos inrymumu. Daug jose Svelnumo, dvelkiandio nuo dainq deminuryvr{ - maiybiniq ir malonini\LodLi'4. Dainq kalba daininga, daug pakartojimq. Eilutes posmai grakltus, kriStolinio skambejimo." (Leonardas Sauka) Sr.r'a ax $
k**j
*
€* a*€*s*
k*
Patarl€s neretai laikomos tarptautine tautosakos
rtiimi.
Joms budinga pastovi konstrukcija, kurioje
gludi koncentruota informacija, suteikianti kalbai esteti5kumo ir prasmingumo. Tai ndra savarankiSka kalbos puolmena, o pasakojimq, dialogq, replikq sudetine da1is. Thi viena gyvybingiausiq tautosakos r[5iq. Lietuviq tautosakos lobyne sukaupta per 200 tlkst. patarliq ir prieZodZiq. Dauguma patarliq yra universalios, Zinomos daugelyje pasaulio kalbq. Originaliq patarliq, kurios ,,savo Saknimis siekia baltq senovg, kada tiketa dievybemis - namq globejq lemtinga itaka Zmonems" (Kazys Grigas), turime nedaug ir jq prasme 5iq dienq Zmogui sunkiai suprantama: ,,Guli linas - suguli 3ilk4, guli vilna - suguli v.ilk4", ,,Neverptas linas mergai veidus trina" ir kt. Mlsles gruuoja tartum savaranki5kai, tik kai kurios esandios kitq tautosakiniq kuriniq (pasakq, sakmiq ar dainq) dalis. Jq kilme siejama su tabuistinemis ir magiSkq veiksmq apeigomis. Kadaise vykusios ir mlsliq minimo variytuves, dabar iSlikg tik atgarsiai pasakose, vestuviq apeigose. Jos prarado maging ir apeiging prasmg ir tapo pramogr+, Zaidimo ir lavinimo priemone: ,,Misliq tevas klane guli". (LieZuvis) Lietuviq misles turi bendrumq su kitq Europos tautq kr-rryba. Populiarioji misle apie Zmogq,,R)'t4 vaikSto keturiomis, dien4 - dviem, vakare - trijomis" Linoma ir graikq mitologiniuose pasakojimuose. Lietuviq tautosakos lobyne suskaidiuojama apie 100 tukst. mlsliq. Tikejimai ir prietarai sudaro savit4lietuviq paveldo dali. Thadici;a grindiiamas glruenimas kupinas rekomendacijq ir sankcijq, reikalavimq ir draudimq, iliuzijq ir vildiq. Tikejimai lyd€davo Zmogq nuo lopiio ligi karsto jau nuo seniausiq laikq, tebelydi iki iiq dienq. Apie 1252 lpatrjaus kronikoje raSoma, kad
Mindaugas apsikrikltijqs apgaulingai ir savo dievams slaptai aukodavgs. Tiesa, ,,jei, vykstant ! mediioklE, iSbegdavo i lauk4 zuikis, ! mi5ka neZengdavo ir nedrlsdavo jame nei rykltes nulauZti". Prietarai susijg su baime uZsitraukti r[srybg ar nelaimg, tikejimai - su geresnio gyruenimo ar palankesnio likimo viltimi. Nuo seno buvo tikima magilka LodLio galia. Zmogut, neatsargiai naudodamasis burtais ar iSta-
pikta linkindius ZodZius, galedavo nugramzdinti miestus, pilis ir baZnydias. Svarbus tradicines kulttros bruoZas - draudimas tarti uZkeikimo formules. Prakeiksmas ir jo padariniai pladiai sutelkti pasakose, sakmese ir tikejimuose. Lietuviq literattros ir tautosakos institute, uZkalb€jimq duomenq banke, yra daugiau kaip 1300 tekstq, ir jie toliau renkami. Si,rrp.r, arba baisis anekdotai ar istorijos, - naurgs
joviikas tautosakos ianras. I5 tiesq tai vadinamosios Siuolaikines mitologines sakmes. Jos skleidZia imogaus ir mitinio pasaulio akistat4. Populiariausios jos buvo prie5 paplintant Lietuvoje siaubo filmams, kurie yra gerokai paveikE 3! ianr4. Siurpiq turinys kinta, dabar jose daug ir skraidandiqjq lekldir+, ir ivairiq poltergeisto apraiSkq, bet pagrindinis ir rySkiausias Siurpiq personaZas buvo ir lieka juodoji ranka. ,,Dar neseniai Lietuvoje tautosaka buvo tarsi platesne uZ gyvenim4. Ne daina egzistavo buryje, o butis dainoje: daina suskambedavo dar Zmogui negimus, rauda palydedavo mirusiji. Folkloras buvo kasdienybes remai ir modelis - tarytum matas, su kuriuo sutikrinamas kiekvienas iingsnis, iprasminama meile, darbas, bet kuri buitine smulkmena. Pagaliau folkloras buvo ir kalbos Svente (wirtinama, jog broliui lietuviq dainose vartojama 300 skirtingq deminutyvq!). Jis padejo lietuviui apibreiti save, formavo socialines ir etines vertybes, sdlistini skoni." Thip apie lietuviq tautosak4 rale Tomas Venclova. Thutosakos vefies suvokimas priklauso nuo musq padiq gebejimo suprasti ir ivertinti mrisq tradicinio paveldo turtingum4 ir unikalum4.
Rita Repiieni
29
lliirrtr
'' :.1:.
':,,,:t:att:a:'
iemdirbiq Sventes galima suskirsryri i dvi grupes. Vien4 jq sudarytq Sventes, kuriq laikas deriVisas
namas su astronominiais ritmais, antr4 sijusios su lauko darbq pradLia
-
Sventes, su-
ir pabaiga.
ivardyti pavasariniq lauko darbq pradZios darbq pabaigos Sventiniais ciklais.
Jas galime
ir
rudens
Tinkama darbq pradi,ia ir pabaiga mitines m4srysenos pagrindus i5laikiusiam Zemdirbiui buvo ne maZiau svarbi, nei kosming pasaulio egzistencij4 tariamai turejusios garantuoti didZiosios kalendorines Sventes. Kiekvieno konkretaus darbo - pirmojo gruuliq i5ginimo, pirmosios vagos i5arimo, sdjos, Sienapjttes,
rugiapjrltes, linaminio ir kt.
-
pradLi4ir pabaig4lydejo ivairiausios apeigos, magiSki veiksmai, draudimai ir tikejimai, turejE apsaugoti esam4 ir brlsim4 turt4 nuo galimq nesekmiq arba, prieiingai, i5 anksto garantuoti busim4 sekmg, o sekmingai baigg lauko darbus kaimo glwentojai keldavo i5kilmingas vai5es.
XX-)C(
".
tr"di.l;o;e svarbiausias Kaledq
Sven-
diq ciklo akcentas yra Kudiq vakariene. Nors Seimoje Svendiamos Kudios turejo tam tikrq ypatumq, jos turi daug bendrq bruoZq su bendruomeninemis
Prukatftb
:
-
:"
"j'1;:A;-.]i{,lJi.--i5.
ll:r+iri-:i.,t:,i -l-.iei*l'r,,s *rr'iki*1:edij*
apeiginese vaiSese nuolat pabreZiama stalo turtingumo
reikime. futualine gausa galejo buti iSreiSkiama tiek pagrindinio Zemdirbio maisto - duonos buvimu ant stalo, tiek tam tikra skaidiq simbolika. Kudioms gamindavo 12 patiekalq, per UZgav€nes 12 kartq valgydavo. XIX*)O( a. vyrauja krikidioni5kasis Kal€dq suvokimas. Kadaise svarbiausi4 metq laiko virsm4 A^ejusi4 Sventg krikidionys sutapatino su Kristaus gimimo diena. Kndiq vai}€s taip pat nei5venge krikidionilkosios pasauleZiuros antspaudo. Beveik visoje Lietuvoje prie vaiSiq stalo buvo sedama sulaukus vakarines LvaigidEs (uZuomina i Kristaus gimimo momentu isiZiebusi4 nauj4LvaigldE). O ant Kudiq stalo klojamas Sienas buvo siejamas su edZiose gulindiu KudikeliuJ€zumi.
ti*g*v*n*:s Kaledomis prasidejusi mesedZio laikotarpi uZbaigdavo UZgavenes. BaZnytiniame kalendoriuje UZgavenes yra eiline diena prie5 didlj! gavenios pasnink4. Thdiau ZemdlrbiSkoje tradicijoj e UZgavenes turi visus dideles (metines) Sventes bruoZus. Pagal esminius ritualo bruoZus UZgavenes skirtinos ne prie pavasario (kaip lprasta teigti), bet prie Ziemos Svendiq. Apeigq palyginimas atskleidZia Kaledq Svendiq ciklo ir UZgaveniq ritualq panaSumus. UZgavenese
taip pat aptiksime persirengeliq vaikltynes, trinkos (blukio) tampym4, apeigini pasidalijim4 maistu ir kitas bendruomenines apeigas.
V*$5*k*s Prie Kaledq ir UZgav€nir1 funkciSkai piartEja Velykq Sventinis ciklas. Tai viena svarbiausiq i.emdirbiq kalendoriaus Svendiq. Velykq Sventinis ciklas prasideda savaitE prieS - Verbq sekmadien! - ir baigiasi UZgoveniq kouke
X\,'I-XWI
a. Zemdirbiq Svendiq puotomis. Thi Siaudq klojimas ant stalo, taip pat iiskirtinis demesys mirusiems proteviams (veliq arba joms artimq chtoniniq burybiq maitinimas, v€liau - Seimos mirusiqjq paminejimas ZodZiu ir malda). Su proteviq kultu sietini ir Siaures rytq Lietuvos kaimuose vaikldiojg persirengeliai, ir Dzrlkijoje apeiging duon4 i namus atneldavEs Senis Kaleda. XIX a. vid. blukio tampymo p
apro fyj e qr r {ai trLv elgia archaj iSkq kosmo go
niniq
ritualq atgarsius. Didesnes ar maZesnds vaiies - birtinas bet kurios Sventes ritualo elementas. Kalendoriniu Svendiu 3Z
tik kit4 sekmadien!po Velykq. Sn.nt.r apeigoms birdingi tie patys paprodiai kaip ir archajiSkq Lemdirbiq Svendiq ritualams. eia aptiksime Sventinio laiko akcentavim4, skatinusi vienok! ir draudus! kitok!
Zmogaus elges!. Tinkamos apeigos tariamai turejo garantuoti sekmg ateityje, o netinkamas elgesys galejo
uZtraukti nelaimg. Velyliose aptiksime laistym4si vandeniu, supim4si supuoklemis, iSkilmingas ir gausias vai5es, asmenines laimes ir [kin€s sekm€s burimus. Itin archajiSk4 semantik4 turintis kiauliniq marginimas iVelykq iventg galejo ateiti i5 Jurginiq, kur toks paprotys taip pat b.uvo Zinomas. Velykos ir Jurgines Svendiamos panaliu laiku, kartais abiejq Ivendiq data sutampa. Ziemos kalendoriniq Svendiq persirengeliq pulko vaikiryn€ms artimas Dztkijos lalauninkq
tti3."'i l: i t i:rtii'*: kiauliniavimas. O Pi etq Zemaitlj oj e kiaui iniaudavo tikras persirengeliq b0rys. Daugelyje Lietuvos baLnydiq Zinotas paprotys Velykq nakti persirengti Kristaus karst4 saugandiais ,,romdnq" kareiviais ir neigiam4 ivaizdi turindiais ,Lydais" . Pastarieji iSvaizda ir veiksmais nedaug skyresi nuo tuo padiu vardu vadintq Uigaveniq personaZq. ,,Silkes vilkimo" paproty)e galima trLvelgti trinkos (blukio) tampymo atgarsius.
Jn*rgim*x Pavasario saulei vis aukidiau kopiant dangaus
skliautu, iemdirbiq demesys nuo pasaulio kosmines egzistencijos problemq nukrypdavo prie derliaus auginimo rupesdiq. XIX a. pab.-)O( a. pradi.. tradicijoje 5v. Jurgio diena (balandLio 23) daZniausiai siejama su ganiavos pradLia. Netolimoje praeityje Jurgines galejo buti pirmojo arimo, apskritai pavasario atejimo ir pavasariniq lauko darbq pradiios Svente. Thi liudl.tq tiek XW*XVII a. metraidiq duomenys, tiek etnografine )O( a. pradZios tradicija. Kasmetinis arimo pradiios laikas priklausd nuo klimato pokydiq, dirvoZemio ruSies ir kitq nuo Zmogaus norq maLai tepriklausandiq dalykq, tadiau DieveniSkiq, Gervediq, Zeimelio apylinkese pirm4j4vag4 iiardavo per Jurgines. Jurgines idomios tuo, kad jos parodo, kiek iemdirbiq kalendoriaus sezonai neatitiko dabar priimto metq suskirstymo. Zemdirbi5koje tradicijoje pirm4sias pavasario Saukimo apeigas galime apdkti ApreiSkimo Svd. Mergelei Marijai iventeje (kovo 25 d.), kitaip dar vadinamoje Gandriniq vardu. Dar po mdnesio - per Jurgines - b[davo atliekamos pavasario sutikimo apeigos. XIX a. pradi.. Teodoras Narbutas raie, kad 5v. Jurgio dien4 mergaites begdavusios uZ kaimo tekandios saules link dainuodamos, kad jos einandios pasitikti pavasario. Pribegusios kaimo gaI4, griLdavo atgalios dLiryiai skelbdamos, kad atejo pavasaris. Jurgines ilgai iSlaike senqjq kaimo bendruomenes Svendiq aukojimo atgarsius. XIX a. pab. Antalieptes apylinkese Zinotas paprotys Jurginiq iivakarese pjauti juod4 gaid!, vi5t4 ar verS! ir jq krauju apllakstiti gyvulius, wartus, edZias. XIX a. pirmojoje puseje Liudvikas Adomas Jucevidius mini ant 5v. Jurgio altoriaus detas valkines lvairiq gyvuliq figtreles. )C( a. pirmojoje puseje ant 5v. Jurgio altoriaus daZniausiai aukoti lvairts gyvulines kilmes maisto produktai. Mitines s4mones poZi[riu pirmas gvuliq iSgynimas buvo nepaprastai svarbus irykis. Thi ne tik 5v. globej o pakeitimas (Liem4tvartuose gyvulius,,saugojo" 5v. Mykolas ($ Suentieji globejai), bet ir gyvuliq 33
gydyti. Antr4 Sventes dien4 piemenims leisdavo ilgiau pamiegoti, o rytq gyvulius iSgindavo merginos. Prie jq prisidedavo bernai, tad ganymas virsdavo jaunimo
Sekm i ni q d ienq vai ni ku pa
puoita
ka
rve
iSvarymas i5 s4lygi5kai saugios apglwendintos erdves
i
imogui nepavaldZios gamtos apsupti. Todel pirm4 kart4 iSgenant glruulius svarbiausias demesys skirtas apsauginei magijai. Gyr,rrliq apejimas ratu buvo derinamas su aprulcymu bainlioje Svgstomis Zolemis, Slakstymu Svqstu vandeniu, plakimu verba. Drauge su grauduline Zvake naudoti universahs skalsos ar gyvybiniq jegq
simboliai
- apeigine duona ir kiauliniai.
Per Jurgines prasidedavo paseliq
lankymo apei-
XIX a. pirmojoje puseje ra5e, kad, dien4 apvaikitinejg laukus, valstiediai keldavo Jurgio vai5es ir raidiodavosi po rugiq lauk4 Saukdami: ,,augos. Jucevidius
gink Dieve, augink Dieve". Tikejimas, kad Zmogus ir Lemt prireikus gali perteikti vienas kitam dal! savo glvybiniq galiq, yra labai archajiSkas. )C( a. tradicijoje panadios apeigos uifiksuotos rugiapjtrtes pabaigtuvese. DaZniausiai paseliq lanlrymo apeigos apsiribodavo paseliq apejimu ir dia pat lauke keltomis vaiSemis.
:Lietuviq tradiciniame kalendoriuje rasime kelet4 Svendiq, kuriq laikas skaidiuojamas nuo V.lykq dienos. Vena svarbesniq - Sekmines - Svendiamos praejus septynioms savaitdms nuo Kristaus prisikelimo dienos. Pietrydiq Lietuvoje Sekmines laikFtos vos ne svarbiausia metq Svente, svarbesne uZ Velykas ar Kaledas. XIX a. pab.-)C( a. pradi.. ZemdirbiSkoje kulttroje Sekmines siejamos su ganymo paprodiais. T4 dien4 piemenys puoidavo karves berieliq iakq vainikais. Kol vieni ganydavo, kiti pereidavo kaim4. Prisirinkg maisto produktq (daZniausiai - kiauSinirf piemenys keldavo vai3es laukuose, prie lauZo. Parging vainikuotus g;ruulius namo, piemenys budavo vaiSinami glruulines kilmes produktais - striu, pienu, kiauSiniais ir t. t. Tokiose vai5ese daLnuryraudavo skaidius septyni. Vainikus Seimininkai sudZiovindavo ir naudodavo gzvuliams
pasilinksminimu su vaiSemis, dainomis, iokiais ir Zaidimais. [sismagings jaunimas gyvuliq beveik neprilitrredavo. Paprotys neleido reikalauti Zalos atlyginimo, net iei budavo nuganomi paseliai. Zinodami, kuo gali baigtis toks ,,ganymas", arkininkai parys saugodavo, kad galvijai neuZklystq !jq paselius. Antr4 Sekminiq dien4 sudetines vaiSes keldavo bundininkai (bernai artojai). Palyginus XVI-XWI a. Saltinius ir )O( a. pradi.. etnografinius duomenis, Sekmines galima brltq sieti su sejos ar apskritai su pavasario lauko darbq pabaigtuvemis. JoniSkio apylinkiq fikininkai dar )O( a. pradi,., baigg pavasario sej4, sudedavo gmdq alui, 5eimininkes paruoidavo maisto. Susirinkg !vienE nam4, kaimo gyventojai kelias dienas puotaudavo. PanaSios vaiSes iinotos Raseiniq kraite. XVI-X\{II a. Saltiniai mini alkoje prie upelio keltas sambariq puotas, kurioms darytas sambarinis alus. Ter-mino taparumas leistq speti, kad kalbama apie ta,paiia,tradicil4. XW a. Jokrlbas Lavinskis sambarinio alaus gerim4 aiSkiai susieja su Sekminiq diena. RySkiausias Sekminiq Sventes akcentas - paprotys berZeliq Sakomis puoSti namus irbaLnyti4- mena mirusiq proteviq kult4. MedZiai lietuviikoje tradicijoje artimai susijg su mirusiaisiais. Dar )O( a. pradZ. tiketa, kad veles gwena mediiuose. Thutosakine medLiaga liudija berZo ry5ius su mirusiqjq pasaulio valdovu velniu. I5 berio toiies gamintos mirusius gimin€s protevius vaizdavusiq persirengeliq kaukes. ChtoniSkojo Sekminiq Sventes konteksto naudai liudytq ypatingas demesys vandens sferai. Tiketa, kad iki Sekminiq negalima maudl'tis, nes vandenyje gali pagrobti laumes. Per Sekmines baZnydio je anuEkart4 (pirm4kart - per Velykas) Sventintas vanduo. Kaimo glruentojai juo Slaksrydavo laukus (kad neliktq kenkejq) ir vandens telkinius (kad neskEstq Zmones).
Jonines vadinamos ivairiai: vasaros saulegrlZos ar trumpiausios metq nakties Svente, Joninemis, Rasos Svente, arba kupole. IkikrikldioniSkas Sventes vardas,
mat),.t, negrlLtamai pamiritas, o Rasq ar kupoles
vardai atsirado suteikus pirmenybg kuriam nors i3-
skirtiniam Sventes momentui - Joniniq ryto rasos apeiginiam sureikiminimui ar gydomqjq Zolynq rinkimui iSvakarese. Jei reiketq pasirinkti vien4, pirmenybg
tektq atiduoti kupolei, nes ialtiniuose uifiksuotas anaIogiikos Prusq Sventes vardas - Kreszes - etimologiikai sietinas su augalijos veiejimu, taigi artimesnis kupoles reikimei. KrikidioniSkoji mitologija 5i4 SventE sieja su iv. Jonu Krik5rytoju, tadiau Joniniq sanryki su krikidionybe rodo tai, kad beveik visos apeigos atliekamos 5v. Jono dienos iivakarese. XIX a. pradi.. Teodoras Narbutas spejo, kad Jonines ,,stabmeldystes laikais tikriausiai turejo savo apeigq; duomenys apie jas mrlsq laikq nepasieke; iSskyrus tai, kad degino lauZus ir per juos iokinejo; bene dar neiiodavo tam tikrus deglus ir Zibintus kritusi4 iventes yparybE - apeigines ugnis, ryravusias ir )C( a. Joninese. LauLai nebuvo svarbiausia Sventes apeiga. Jq ktrenim4leme mitologizuoti vaizdiniai apie tamsiojo paros (metr4) laiko pavojingum4 Zmogui. Thdiau Joniniq lauLai neturi nieko bendra su tariama Sviesos ir tamsos jegq kova. Sventing naktilauiai atstodavo saulg ir saugojo Zmogq skleisdami piktqsias jegas atbaidandi4 5vies4. Juolab kad trumpiausi4 vasaros nakti chtoniikojo pasaulio jegos veikdavo taip pat akryviai kaip ir Ziemos mero Svenrese. Zemdirbiai tikejo, kad Joniniq vidurnakti ant kiauliq jojandios raganos susirinkdavo kryZkelese ir skrisdavo !pasilinksminimus ant Satrijos ar Rambyno ar net ! Kijev4. Raganos kesindavosi atimti i5 kaimynq karviq pien4, savo kerais uZleisdavo rugiq lauk4. UZburdavo ir paversdavo vilkatais i,mones. Velniai ir kitos chtoniikojo pasaulio pabaisos uZpuldavo raduslj! papardio Zied4. Megindami apsaugoti gl,vulius, kaimo glwentojai nakdiai apkaiSiodavo wartq duris ir langus altriais, badandiais daiktais ar dileelemis. Pl u
kd om i Jon i ni q va
i n i ka i
su Zva keldm i s
Joniniq Sventinio laiko svarbumas, iSskirtinumas bfdavo pabreLiamas pasakojimais apie t4 dienq rykstandius stebuklus - apie vidurnakt[ neva praiystanti papart!, tuo pat metu ,,vedinam4", nepaprast4 Linojim4galint[ suteikti ,,kodyl4" arba Joniniq ry"t4 Sokandi4 ar mainandi4 spalvas saulg. Sventes iSvakarese
surinktiems vaistiniams augalams ir Seriuotiems kirmineliams (liaudyje vadintais saules Suneliq vardu) buvo priskiriama i5skirtine gydomoji galia. Joniniq rl.tmedio rasos (apskritai vandens) stebuldingos sa$/bes taip pat es4 padedandios atsikraryti ligq.
Po
Joniniq iemdirbiq demesys vel krypdavo ii,e-
mes ukio darbus.
XIX-)O(
a. rugiapjutes pabaigtuves
buvo iSlaikiusios daug Sventes bruoZq. Rugiapjrltes pabaigtuves prasidedavo nuo apeigq, pabreZiandiq nekasdieni5k4 iventinio laiko ir Sventines erdves pobndi. Budavo suwarkomi namai, Svariai nuplaunami suolai ir stalai, glvenamojo namo vidus puoiiamas Zalumynais. Pjovejai apsirengdavo naujais, ivariais drabuiiais, kad duona butq balta. lvairiose Lietuvos vietovese rugiapjutes paprodiai kiek s$esi, tadiau esme buvo ta pati paskutinio pedo pjovimo apeigos, pabaigtuviq vainiko pynimas ir lteikimas Seimininkui, pabaigtuviq vaiSes. Iki )O( a. pradi.. Zemdirbiai i5saugojo tikejimus apie javq dvasi4, kuri, maZejant pjaunamq javq plotui, vis traukiasi, kol galq gale liekanti paskutiniajame pede. Prrlsijos lietuviai Linojo Rugiq bob4. Apie TilZg ji buvo isivaizduojama kaip grieLto Zvilgsnio moreris geleZinemis, deguto pripildytomis krttimis. Kitur lsivaizduota vis4laikE jojanti ant arklio arba lydima 5uns. Semanti5kai tokia burybe artima Uigaveniq pameklei - tokia pat baisi ir didZiakrnte. Ryiius su chtoniSk4ja mitologijos sritimi i5duoda jos palydovai - arklys ir 5uo. Prusq Lie-
tuvoje dar XIX a. pab. paskutinijar,q ped4, vadinam4 ,,boba", sutaisydavo moters pavidalo ir iSkilmingai parveidavo paskutiniame rugiq veZime. ParveLg! namus perliedavo vandeniu. Uinemuneje ir Vidurio Lietuvoje pjovejai vengdavo pjauti paskutin!ped4. I5 pjaunandiojo buvo Saipo-
ir del baimes likti nevedusiais, na5liais. Paskutinio pedo riiejas lydejo pavainikio moryvas. Galima many'ti, kad Sios baimes prigimtis itin sena. Thi s4lydio su dier.ybe baime. Algirdas Julius Greimas paskutinio pedo pjovimo apeigose pagristai lLvelgiaZemes gimdl.tojos - Zemynos - kulto pedsakus. masi. Vengta pjauti
Paskutinio pedo pjovimo ir riSimo momenr4 lydejo veiksmai, turejg garantuoti ukines sekmes
35
S:',/
itu:
i.
1
li::i* -t"1:',
-J!X
'' '.
,.i-f
:
Pedq riiejos ir gubq stotytojos
tgstinum4. Sveniioniq, Gervediq apylinkiq lietuviai toje vietoje, kur budavo nupjaunamas paskutinis pedas, uZkasdavo arba tiesiog padedavo ant Zemes duonos. Apeigini veiksm4 palydedavo Zodines formules, pyz., ,dayei man, Zemele, duodam ir tau". Visoje Lietuvoje paskutinj ped4 stengdavosi supjauti ir suri5ti kuo didesni, kad kitais metais gerai uZderetq, kad butq pilnas klojimas ir aruodai. Si"u..r Lietuvoje ped4 metydavo !viriq, tikedami, kad kuo aukSdiau pam€t6s, tuo aukitesni javai bus kitais metais. Nupjovg paskutin! ped4, pjovejai pindavo pabaigtuviq vainik4, parneSdavo ji namo ir su tam tikromis oracijomis iteikdavo Seimininkui. Vainiko neiejai budavo apliejami vandeniu. Thi turejo garantuoti pakankam4 dregmes kieki, kad busimais ukiniais metais pakaktq dregmes. Jei pjovejai neparneidavo vainiko, negaudavo vaiSiq, o jei Seimininkai nepasitikdavo vainiko arba neiSkeldavo vai5iq, vainikas btdavo atiduodamas vi5toms sulesti, vietoj jo lteikiamas piktZoliq vainikas, o vietoj [king sekmg linkindiq Zodiniq formuliq budavo iSsakomi awirkitiniai linkejimai. Didesnes ar maZesnes vai5es - butina $ventinio ritualo dalis. Gervediq apylinkese )O( a. pradi.. rugiapjutes pabaigtuviq vaidiq ritualas buvo sudetingas. Panaiiai kaip per Ktdias vaiSes keldavo velai vakare, patiekdavo L2 vaIgiu,. RimdZirlnq kaime, prie5 pradedant valgyti, Seimininkas velems nulie36
davo po stalu tris Saukitus kiekvieno patiekalo. Tiek Gervediuose, tiek fumdZir:nuose budavo uZdegama Zvake ir nedama apie stal4 ar duben! su maistu. Kit4 ryt4 maisto likudius neidavo neturtingiesiems, kad 5ie pasimelstq ui mirusiuosius.
i t-:i1:':a: a-:
KX-)O(
a.
iemdirbiq kalendoriuje naujas derlius
siejamas su Svd. Mergeles Marijos Emimo
idangq
Svente, arbaZoline, Svendiama rugpjudio 15 dien4.
Per Zolingiventintos ne dk gydomosios Zoles, bet ir pabaigtuviq vainikas, taip pat pirmojo derliaus duona.
Ir Sioje iventeje jaudiama proteviq kulto itaka. Visoje Lietuvoje t4 dien4 priebai.nyiiq buvo nedamas maistas elgetoms. ZemaiiiaiXlX a. pradi.. elgetoms atiduodavo pirm4ji duonos kepalq, iSkept4 i5 naujojo derliaus grtdq.
ii.;:l::'::i:l Katalikq Bainlios liturgijoje lapkridio 2-oji - visq mirusiqjq paminejimo, maldos uZ juos diena. Kaip ir kitos baZnydios tradicijos, visq mirusiqjq paminejimo apeigos atsirado ne ii karto ir turi savo istorij4. Bendra malda ui mirusiuosius minima jau IV a. Atskira mirusiqjq paminejimui skirta diena pirm4 kart4 minima WI a. X a. pab. vienuoliq 5v. Benedikto ordino centro - Kliuni (Cluny, Prancuzijoje) vienuolyno ben-
:;
t;:
t
l- a::1 : i.
:',.
jr: ia iJ:'i
druomen€ visus mirusiuosius pradejo mineti lapkridio 2-4jar. Siamevienuolyne buvo nustaq'ta ir mirusiqjq
paminejimo dienos liturgija. Etnografas Juozas Kudirka speja, kad Lietuvoje visq mirusiqjq pagerbimo diena turetq btti iinoma nuo krikidionybes atsiradimo. Jau 1400 Lietuvos didys is kunigaikitis Vl,.tautas pakviete benedikti nus ! LietuvE. XW a. kronikq autoriai - Motiejus Strijkovskis ir Jonas Lasickis lapkridio 2-aja jau ivardija kaip krikldioniSk4 visq mirusiqjq paminejimo dien4. KrikddioniSkai visq mirusiqjq paminejimo Sventei Lietuvoje buvo palankios s4lygos, nes senajame Zemdirbiq kalendoriuje velq rudeni buvo Svendiama keletas Svendiq, kuriq ritualuose vyravo mirusiq proteviq paminejimo apeigos. Tiek ikikrikldioni5kos, tiek )C( a. pasiekusios mirusiqjq pagerbimo apeigos pagristos tikejimu, es4 mirusiq artimqjq veles ir toliau gyvena Salia gruqjq ir gali jiems padeti arba pakenkti priklausomai nuo to, kaip su jomis bus elgiamasi. Visoje Lietuvoje tiketa, kad Veliniq nakti mirusiqjq veles lankandios namus arba einandios melstis ibai.nyii4. T4 nakt! namiSkiams drausta pilti laukan vandeni ar 5iuk51es, kad netydia neaplietq ar neapibertq Siukdlemis apie namus slampinejandiq veliq. Svarbiausia proteviq pagerbimo forma - mirusiqjq maitinimo apeigos. X\T-XUI a. Saltiniuose apraSomos vaiSes kapinese. Dar paskutiniajame XIX a. kewirtyje Lietuveje iinotas paprotys per Velines ant
kapq palikti valgiq. Lygia greta su vaiSemis kapinese XW a. metraidiq autoriai apraJo mirusiqjq pagerbimui skirtas vaiSes, keltas uidarose patalpose . XIX a. vaiSes kapinese pakeite maisto iSdalijimas elgetoms. Tadiau ir tuomet namiSkiai pasakydavo vardus mirusiq artimqjq, uZ kuriuos reikia pasimelsti. Siq di.nq Veliniq simbolis - kapinaitese Zibandios Zvakutes - atsirado visai neseniai. XIX a. paskutiniajame kewirtyje Zvakutes degintos Varenos apylinkese, Akmens kaimo bainydios Sventoriaus kapinaitese. )C( a. pradZ. jos i5plinta UZnemuneje. Kitose Lietuvos vietose V€liniq Zvakutes lsiwirtina tik po Antrojo pasaulinio karo. Nors 5i apeiga velyvos kilmes, ji taip pat apaugo mitologizuotais vaizdiniais. DaZniausiai tikima, kad nepatekusios ! dangq veles es4 klaidZiojandios amZinoje tamsoje ir Veliniq nakti uZdegtos Zvakutes turi paiviesti joms keli4. Be iSvardy-tq, iSskirting reikimg turejusiq kalendoriniq ir su lauko darbais susijusiq Svendiq, XIX-)O( a. iemdirbiq kalendoriuje galima suskaidiuoti keliolika menkesniq Sventiniq dienq. Vienos jq - Grabnydios, iv. Agotos diena, gandrines mena ikikrikidioniikuosius tikejimus, kitos - Seitines, Devintines i Lietuv4 atejo su krikSdionybe ir tik tada buvo susietos su Zemdirbirl ritualais. Arunas Vaicekauskas
.
t'.
..r
j
-.';
Kotvojus ont vestuviq stolo, svoiia riSa jounomartei ont golvos nuometq. 5mi[giq km., KupiSkio volsiius
Tyrejai seniai atkreipe demesi, kad ir vestuyiq ir laidotuviq ritualuose daug bendrumq. Thip yra del to, kad didele dalis krikStynq, vestuvirtr ar laidotuviq apeigq priklauso vadinamqjq perejimo ritualq grupei. )C( a. pradZ. antropologas Arnoldas Zene (Arnold van Genepp) perejimo apeigomis (rites de passage) ivardijo
ritualus, paZymindius bet kurio individo ar asmenq grupes pasikeitus! status4. Sio tipo ritualuose iSskiriamos trys sElyginai atskiros apeigq grupes. Ats\yrimo
individo (socialines grupes) anksdiau turdto statuso praradim4. Toliau eina ritualinio neapiapeigos Zymi
breZtumo tarpsnis, kai asmuo arba asmenq grupe jau netekE anksdiau turdtos padeties, tadiau dar neturi naujo statuso. S!archajines s4monds poZitriu itin pavojing4 tarpsn! (ritualines simbolikos kontekste prilyginam4 egzistencinei nebadiai) ty€laivadina ribine, arba liminaline (nuo lotynq k. limen- slenkstis; riba), b[sena. Perejimo ritualai baigdavosi lvesdinimo apeigomis, kuriomis budavo iwirtinamas naujas individo ar asmenq grupes statusas. Skirtinguose ritualuose minetos apeigq grupes nevienodai ry5kiop. Pvz., vestuviq rituale geriau matomos atskyrimo ir iSvesdinimo apeigos, o kudikio laukimo, jo atejimo ! 5! pasaul! ar laidotuviq rituale rySkesne ribine busena bei ivesdinimo apeigos.
(1
934)
Tikr4sias glruenimo ciklo ritualq ribas, kaip ir jq tarpusavio santyk!, nustaq/ti sunku. Pvz., kada baigiasi vestuviq apeigos - jaunavediiq anykimu !jaunojo namus, sugr4Ztais, ktdikio gimimu ar jo krik5rynomis? Kitaip sakant, kudikio atejim4 i 5i pasauli lydejusios apeigos priskirtinos vestuviq ritualo apeigq grupei ar laikltinos atskiru ritualu? Viena vertus, svarbiausias perejimo ritualo fazes galima i5skirti ir vestuviq, ir kodikio gimimo apeigose. Kita vertus, kudikio gimimas ir buvo svarbiausias vedybq tikslas. Svarbiausiq Zmogaus gyvenimo momentq ritualizavimas prasidedavo gerokai anksdiau nei pagrindines vestuvirl ar laidotuviq apeigos. Pvz., vestuviq ritual4 sudare daug tarpsniq- Lvalgytuviq, pirdlybq, kraidio derejimo, mergvakario, jaunosios iSlydejimo, tuoktu-
viq bainfiioje, an1'kimo ijaunojo pusE ir sugr4Ztq. Tiketa, kad net kasdienis tevq elgesys gali lemti b[simo jq vaiko savybes. Todel socialinE jaunavediiq (ypad jaunamartes) elgsen4 iki pat kudikio gimimo reglamentuodavo lvaims draudimai ir rekomendacijos. Bendruomeninis Zemdirbiq g;,vensenos modelis leme, kad patys individualiausi ir subtiliausi Zmogaus glvenimo momentai tapdavo vieiu kaimo bendruomenes irykiu. Jau XVIII a. Zodynuose minimas gimdlves 39
,;: :_;
lanlcymo paprorys. Pagal )O( a. tradicinio kaimo etik4
gimusi kudiki ir jo motin4 turedavo aplankyti kiekviena kaimo moteris. Budavo lankomas ir sunkiai sergantis kaimynas. XVI-X\{II a. etnografiniai Saltiniai mini apeigin!alaus gerim4, kurio metu kaimo bendruomenes nariai atsisveikindavo su iSeinandiuoju i5 5io pasaulio. Sunkiai serganti bendruomenes nar! kaimo glwentojai lankydavo dar ir )C( a. pradLioje. Mirties patale gulintis sodybos Seimininkas nererai pasakydavo, kur ir kaip ji palaidoti, kuo aprengti,
kiek ir kokiq gyvuliq papjauti Sermenq vaiSems. Si paskutine mirStandiojo valia tradiciniame kaime budavo nepriekai3tingai r,ykdoma. Tiadiciniame kaime ir !vestuves, ir ! laidotuves sueidavo beveik visa bendruomene. Vokietis Albertas Cvekas (Albert Zweck) Sermenq vaiSes yra pavadings didiiausia Linoma lietuviq Seimos Svente, i kuri4 ,,ir maLiau turtingas valstietis nevengia, jei tik galima, sukviesti 80-100 imoniq ir juos gausiai pavaiSinti". Ne maZiau svediq budavo sukviediama ir ivestuves. O nekviesti kaimo glruentojai vesruves aplankydavo persirengE,,digonais". (apie 1930) Seima (a,
t#q t1
..3, :'1
i:;
i
'-. a
*
*€
i:'& *g
*,*
'i€
40
1.11d
&*skyr€rc* ep*i#*s tadicinese yestuvese jaunosios atskyrimo apeigos prasidedavo mergvakariu. Svarbiausias mergvakario ritualas - kasq iSpynimas ir Sukavimas simbolizavo jaunosios atskyrim4 nuo bendraamZiq grupes. Tokiq pat simbolik4 turejo mergvakario Sokiai. Nuotaka, atsisveikindama su kaimo jaunimu, pa5okdavo su kiekvienu i5 savo draugq. Mergvakaryje supintas vainikelis turejo
saugoti jaunamartE iki jungtuvir+, o po jq jaun4j4 saugodavo vestuvinis Ziedas ir nuometas.
Pati ryikiausia jaunosios atskyrimo nuo gimtqjq namq apeiga - ejimas tris kartus apie stal4 (seniau - apie Zidin!) ir atsisveikinimas su tevais. Po ro jaunoji budavo pavedama vyrui, ir jaunavediiai sesdavo !veZimE. Baigiamuoju atslcyrimo apeigq akcentu tiek vestuvese, tiek laidotuvese galima laikyti vandens lie.1im4. Palikdama gimtuosius namus, jaunoji tris kartus kieme iSliedavo vandeni. Laidotuviq apeigose mirusljiiSveZandio veiimo kelyje taip pat brldavo statomas indas su vandeniu, kur! sudauZydavo veZimo ratai. Indoeuropieti5kose kulturosevanduo - gyvqjq ir mirusiqjq pasauliq ribos simbolis. Todel vandens
5
|
i
i'1*5
i'A t
il.*{l/ii
Sorvojimos Skuodo t. (opie 1 934)
liejimas greidiausiai turejo galutines ribos, rodandios, kad atgal kelio jau nebera, simbolik4. Beje, palaidi moters plaukai tiek lietuviq, tiek
kitq pasaulio tautr+ ritqlineje praktikoje neretai turi banguojandio (vilnijandio) vandens reikimg. Thd nuotakos kasq i5pynimas ir jos plaukq Sukavimas atskyrimo apeigq pradLioje tam tikra prasme siejasi su apeiginiu mirusiojo prausimu, kuriuo prasidedavo mirusiojo atskyrimo nuo
bendruomenes apeigos. Senoves lietuviai tikejo, kad mirusysis po mirties S/vens tok!patigyvenim4 kaip ir Siame pasaulyje. Todel kartu su mirusiuoju budavo laidojami Zmogaus socialinE padet! atspindinrys daiktai - papuolalai, darbo lrankiai ar ginklai. Dar )O( a. pradi.. visoje Lietuvoje tiketa, kad mirus Seimininkui visas namq turtas gali g),l/L{j r+
,,i5eiti" drauge su juo - iimirti bites, krisri gyvuliai ukine sekme apleisti jo vaikus. Todel mirus Seimos galvai buvo bttina praneiti gywuliams, bitems, kad pasikeite jq Seimininkas. Gywuliams pasakydavo LodZiu, bitems pastuksendavo ! avilius ar kilsteledavo juos nuo Zemes. Dusmenq apylinkese uZraiytos sudetingesnes apeigos, kai ant kiekvieno avilio btdavo
dedama po stuomeni drobes, kuriE v€liau neSdavo prie bainlios ir iSdalydavo elgetoms. Ths padias mirusiojo
atskyrimo nuo jo artimqjq bei jo turto funkcijas turejo dar XIX a. visoje Lietuvoje Zinotos raudos. KrikSdioni5kojoje tradicijoje raudojim4 ilgainiui pakeite giesmiq giedojimas, tadiau Pietrydiq Lietuvoje raudojimas dar buvo gyvas priei kelet4 delimtmediq.
ffi?b$ca*
bus*s**
Archajiniuose tikejimuose ne5di4 moteri nererai lydi tam tikra neivarumo ir aplinkiniams keliamos gresmes samprata. Tokie tikejimai buvo glwi ir XIX a. pab.-)C( a. p r adt . lietuviq paprodiuose. Neivesdintai ! moterq bendruomeng gimdlwei b[davo draudZiama bendrauti su kitomis morerimis, vaikidioti per paseliq laukus. Einant per ganyklas jai buvo draudLiamaLii-
reti i gyr,rrlius. Atskirta nuo savo namq nuotaka kuriam laikui taip pat atsidurdavo ribineje situacijoje, kai piktos dvasios ar nuZiurejimai galejo pakenkti jos vaisingumui. Todel dar )O( a. pradt. buvo Zinomas paprorys vei,am4!ryro namus jaun4j4 apdengti drobule ar skara, uiantin uZkiSti desnako skiltelg. Ribine btsena bene rySkiausia senuosiuose laidotuviq paprodiuose. Lietuviai nuo seno tikejo vadinamuoju gruuoju lavonu. Tiketa, kad mirusysis 41
negali judeti, tadiau jis visk4 mato ir girdi ir netgi gali kaZkiek paveikti aplink4. Kaip tik del to mirqs Seimininkas budavo skubiai atskiriamas nuo artimqjq ir tureto turto. Todel vos tik mirusiam Zmogui bidavo ul,merkiamos aliFs, i5 namq iSneSama sekla ar perinami kiau5iniai. Kitaip jis neva galejgs ,,nuZitred", t. y. iSsivesti su savimi kitus Seimynos narius. Selda prarastq daigum4 o i5 kiauSiniq niekas nei3siperetq. Mitiniame suvokime iki galo neatliktas ritualas yra neveiksnus. Mirusysis tada priverstas likti strukttri5kai neapibreZtoje btsenoje, jis jau nebepriklauso gyvqjrl bendruomenei, tadiau, neatlikus visq laidotuviq apeigq, jis negali priklausyti ir mirusiqjq pasauliui. Todel ry5kq ribin! aspekt4 turi daugelis laidotu-
viq tikejimq, sietinq su butinumu dksliai atlikti visas laidotuviq apeigas. Thi gali brlti nevisiSkai ivykdpa velionio valia del laidotuviq, pvz., nepakankamai gausios vaiSes. Visoje Lietuvoje tiketa, kad viskas, kas susijE su mirusiuoju ar jo daiktais, jam ir priklauso. Todel namuose palikus drabuZius, kuriais velionis vilkejo mirdamas, rankiluosdius, kuriais jis Sluostytas po ritualinio apiprausimo, neidejus i karst4 pakirptq nagq, plaukq ar ! karsto lentas kaltos ir sulinkusios vinies, mirusysis grii pasiimti to, kas jam ,,teisdtai" priklauso. Kitaip sakant nuolat vaidensis ar net kenks. Kiti draudimai reglamentavo tam tikrus ritualinio elgesio subtilumus . Pvz., siuvant mirusiajam drabuZius budavo draudi,iama siulo gale ri5ti mazg4. Mazgas, kaip ir suriSta juosta, vainikas ar yestuvinis Ziedas ritualo kontekste tapdavo magine priemone, lwirtinandia (tti.darantia) esamq padeti arba, kitaip sakant, pasmerkiandia miruslji amiinai ribinei budiai. tadiciniame kaime mirusysis budavo 5arvojamas ant lentq pakylos ir tik priei pat iSlydint i5 namq perkeliamas i karstq. Etnografiniuose Saltiniuose pabreZiamas 5io momento skubotumas liudytq, kad mitologizuotos kaimo Zmogaus s4monds poLinriu mirusysis galejo i5siverZti ir likti Siame pasaulyje. Karstas neretai btdavo i5keliamas per langq, kad mirusysis ,,nerastt+ kelio" ! namus. Archajiniq kulturq ribineje btsenoje atsidtrusius naujokus paprastai priiitredavo ritualq \,yresnieji, kurie juos i$bandydavo ir apmokydavo, priZiuredavo ritualo wark4. Ritualinio tarpininkavimo funkcija iSlieka ir XIX-)O( a. Rytq Europos Lemdirbiq kulturose. Pagrindinis asmuo, atskiriantis ktdiki nuo motinos, buvo pribuveja (,,bobute"). Jos kaip tarpininkes vaidmuo neretai i5ryikedavo ir laidotuvese - pribuveja btdavo kviediama nuprausti mirusij!. 42
Kumams svarbiausias vaidmuo tekdavo baZnytinio krikito apeigose, nors krikito tevq globa krikdtavaikius lydedavo vis4 g1ruenim4. Vestuvdse mediacines
funkcijas igydavo pirilys ir svodia (svodios). Krikidioni5koje tradicijoje Zenkli ritualinio tarpininkavimo dalis atiteko dvasininkams. a:: ':.,
t.'r
Gimus kudikiui viena svarbiausiq apeigq buvo ritualinis jo apiplovimas. Galimos vaiko mirties atveju jis atstodavo bai.nytini krik5t4. Jei vaikas i5gruendavo, visaverdiu bendruomends nariu jis tapdavo po
kriklto
apeigq. )C( a. pradt. Lietuvos kaime Zinotos jaunamartes lvesdinimo apeigos, vadintos,,isipirktuvdmis".
Jaunamarte, po vestuviq pirm4 kart4 eidama i pirti, neSdavosi padios i5kept4 ragai5!, degtines, surio, sviesto ir vaiiindavo visas ! pirt! susirinkusias moteris. Po vai3iq moterys j4 prausdavo, i5vanodavo. VaiSems atsineSt4 staltiesE ar rank$luosti lsiperkandioji palikdavo kaip dovan4 pirties Seimiirinkei.
Kri kSty nq
fotog rcfija
( |
924)
I ,.yro namus an)rkusi jaunamarte taip pat privalejo lsipirkti dovanomis. Tokias apeigas dar XVII a. mini Motiejus Pretorijus: ,,Dieveris ir moia drauge su savo draugais ima mardi4, apsirupinusi4 daugybe dovanq, ir vedLioja po visus trobesius <...>.
Prieiais kiekvien4 trobesi marti turi pa5okti ir visus pastatus apdovanoti". Mardios dovanq dalilimo apeigos i5lieka ir XIX-XX a. pradi.. vestuvese. Per mardpietijaunoji apdovanodavo ne tik anyt4 ir 5eiur4, bet ir vis4 vyro giming. Dovanos buvo dalijamos per apeigin! mardios Sokdinim4, kai ji su visais apdovanotaisiais kelet4 kartq apsisukdavo asloje. Vienas i5 baigiamqjq laidotuviq ritualo akcentq - i k"pe metamos trys saujos Zemiq. Dabar 5i apeiga yrabai.nytinio laidotuviq ritualo dalis. KrikSdioniikajame ceremoniale Zemes berimas i k"pq simbolizuoja suvokimE, kad Zmogus kilgs i5 iem€s ! j4 ir sugriita (,,Dulke esi, dulke ir pavirsi"). Seniau tokia apeiga galejo Lymeti laidotuviq ritualo pabaig4. Ne veltui, mirus skolininkui, skolintojai ant kapo uZmesdavo tik dvi saujas Zemiq, neleisdami iki galo baigti apeigq. tedi4 sau.i4 iemiq jie uZmesdavo tik tuomet, kai mirusiojo gimines grqzindavo skol4.
Loidotuviq vezimas su korstu (l 934)
'.- :. :. : . ., ,. :
:,:.
Gimtuviq, vestuviq ir net laidotuviq apeigos turi daug bendrq bruoZq su kitomis Zemdirbiq Sventemis. Svarbiausi Zmogaus gyvenimo irykiai, kaip ir pavasariniai lauko darbai, buvo atitinkamai mitologizuoti. Visoje Lietuvoje tiketa, kad per menulio jaunati gimgs Zmogus vis4 g;,wenim4liek4s jaunas, greit nesenst4s, es4s graZus; tadiau bun4s neramus, labai bij4s svetimq akiq. Gimgs per deldi4, prieSingai, btna susiraukgs, piktas, negraZus, greit susenst4s, tadiau sveikas, stiprus ir nebij4s nuZi[rejimo. Panaiiai budavo mitologizuojamas ir imogaus mirties momentas. Tiketa, kad Zmogui geriau mirti ryty, o ne vakare. Thip pat tiketa, jei Seimininkas miritqs per pilnati, jo Seimos neapleisianti trkine sekme. Jei mirlt4s per deldi4, jo vaikai gyvens skurde. Zemdirbio g;,wenamojo namo ritualine erdve beveik visada vienaip ar kitaip siedavosi su anapusiniu pasauliu. Gerojoje kerteje (krikitasuoleje), prie iidinio (veliau - prie krosnies), prie namq slenksdio
',i
:..:l'
ir",
l
vykdavo padios svarbiausios kalendoriniq Svendiq,
laidotuviq ar vestuvir+ apeigos. Ant namq slenksdio trumpam budavo pastatomas neiamas i5 namq karstas. Gerojoje kerteje sodinami Sventinems vaiSems vadovaujantys senoliai. eia ilaunojo namus anykusi jaunamarte kabindavo ritualiniu poZirlriu bene
- rankSluosti. RankSluostis buvo naudojamas ir laidotuviq apeigose. Juo persijuosda-
svarbiausi4 dovan4
vo karst4 ne5antys r,1'rai. Neretai ant ranklluosdiq ! kapo duobg btdavo ileidZiamas karstas. Rankiluosdio semantikoje aiSki tilto ar kelio simbolika. Thigi apeiginis rankiluostis buvo ritualine priemone, padedanti iveikti ribas ne tik tarp 5io ar ano pasauliq, bet ir tarp skirtingq bendruomeniq (beje, mitologiniame lygmenyje taiyra vienas ir tas pat). Bet kokiq Zemdirbiq apeigq centre - ukines ir asmenines sekmes palaikymas. Ir dia nepamarysime didesnio skirtumo tarp kalendorinio ir glruenimo ciklo apeigq. Kad ir kokia brltq tiesiogine ritualq paskirtis, jie visi atspindi svarbiausi4 iemdirbio siek!- garantuoti, kad Zmogaus glruenime niekuomet nepritrrlktq duonos. Juolab kad bet kuriame rituale buvo galima i5naudoti esming mitologizuoto laiko savybg - jo tEstinum4 i begalybE. Yra duonos ritualo metu, vadinasi, jos bus visuomet. Jei apeiginiq vaiSiq stalas gausus, tuose namuose niekuomet nepritruks Vestuvininkoi Skuodo r. (apie | 934)
maisto. Todel tradicinio kaimo kulturoje sunku rasti ritual4, kurio apeigose nebhtq duonos arba didesniq ar menkesniq vaiiiq. Tokiame kontekste ne i5imtis ir gyruenimo ciklo apeigos. Dar XIX a. pab. Dzukijoje pribuveja prie naujagimio eidavo pasiki5usi po prijuoste kriauk5lelE duonos. Kitur pribuveja, pirm4 kart4 rystydama kudiki, duonos idedavo ivysryklus tikedama, kad tada jos priimtasis vis4 gyvenim4 turesiEs duonos ir busi4s turtingas. Dar ir dabar i5 jungtuviq griZtantys jaunieji pasitinkami su duona. Tiadiciniame kaime visoje Lietuvoje moterys, ateidamos !Sermenis, bttinai atsineSdavo saYo namll duonos. Vestuviq ar Sermenq vaiSes galima laikyti kone etaloninemis apeiginemis vai5emis. Dar ir mrlsq dienomis jose gali dalywauti arti Simto svediq, o joms ruoSiantis kaime dar visai neseniai budavo
skerdiiami gruuliai. Senesneje tradicijoje toks
g1ruu-
liq skerdimas turejo ne tik prakting, bet ir ritualing reik5mg. Pvz., dar XX a. pirmojoje puseje tiketa, kad Sermenq puotai nepaskerdus kiaules, [k! aplenks sekme. Galima manyti, kad stambesniq g1ruuliq pjovimo laidotuviq ar vestuviq vaiSems iStakos siekia XVI-XUI a. aukoiimus. Arunas Vaicekauskas
tr ewreffi #tr,%q #ffiffiruffi#M#
ffi1ru&% Centrindje ZemaitiqkalvFno dalyje, apie 3 km i pietrydius nuo Luokes miestelio, stukso viena aukidiausiq Lietuvos kalvq (viri juros lygio iSkyla 228 m). Medininkq aukitumoje esanti Juozapines kalva yra beveik 70 m aukitesne. Thdiau pagal sanrykin! aukSti Satrija - aukidiausias musq Salies kalnas. Turint galvoje tai, kad netolimos Gaulenq kaimo apylinkes UZvendio lyguma rytuose ir Siaureje plytinti Bivaines giria virl jtros lygio iSkyla dk 110-120 m, aukldiq skirtumas dar isptdingesnis. Pasak padavimo, kalnas atsiradqs tada, kai peles pragrauLt miegandio milZino kiSenes ir i5 jq i5byrejo iemes. Dar manoma, kad Satriios vietoie seniau buvusi baZnydia, kuri4 Zememis uLpyIg miliinai raga^r nos. Dar galima i5girsti pasakojant, kad Sioje vietoje palaidota milZino Alcio mylimoji milZine Jauteryte . Satrijos apylinkese Zmones apsiglrueno dar akmens amLi$e. Thi liudija USnos pakrantese aptinkamos titnago skeltes. Pirmaisiais mtsq eros amZiais Satrijos papedeje jau bita senovinds glwenvietes. Archeologq apdktas I-KII a. kult[rinis sluoksnis liudija, kad Zmones Siose vietose buvo isikurE ilgam. Satrijos virlunije yrapiliakalniams budingq iwirtinimo
Lymi,a. Beveik apskrita 50-55 m skersmens aikStele ariant kaln4 buvo gerokai apardyta, tadiau pietiniame jos pakraJtyje dar matyti buvusio pylimo pedsakai. Pietiniame piliakalnio Slaite, apie 7 mi.emiau, aikiteles, brita griovio ir dar vieno pylimo. Dabar juos primena dk 10 m plodio ir 50 m ilgio terasa. Gali buti, kad senoveje ant Satriios kalno buta ne tik pilies, bet ir Svenwietes.Toki spejim4 pawirtina Zinios, kad Jogaila, 1413 krikltydamas Zemaidius, sukvietgs juos prie Satrijos, kad netoliese esandioje Luokeje (o ne Medininkuose, kur buvo r.yskupystes centras) buvo lsikurgs pirmasis Zemaitit4r,yskupas Motiejus Tiaki5kis (1417-1422). Galbat iki galo neisisqmonintq prisiminimq nuotrupos vis dar ruseno istorineje tautos atmintyje, kai pradeta tiketi, es4 Joniniq nakti ant Satrijos kalno i5. visos Lietuvos renkasi raganos bei velniai ir kelia puotq. Padavimai taip pat pasakoja apie dr4suolius, iSdrisusius dia pasirodyti nakti. Naktinei puotai pasibaigus paprastai paaiSkeja, kad deimantinis sostas, ant kurio buvgs pasodintas toks ,,svetys", tera supuvEs kelmas, o aukso taure, i5 kurios jis gergs vyn4, - numirelio kaukole. Legendos apie raganas ir velnius nera visiSkai nepagrlstos. Juk krikidionybes platintojq paralytuose XIII-XIV a. istoriniuose Saltiniuose senojo lietuviq tikejimo dievai ir deives daZniausiai vadinami demonais arba velniais. 1906 vietos dvasininkai megino kalna pakrikiqni. -Iadiau parinktas Juozapato vardas taip ir neprigijo.
Arunas Vaicekauskas
'.,
-
.:4.
Pu5ynu apauggs Rambyno kalnas i5ki19s vir5 Nemuno netoli Bitenq, kur Vilkyikiq grlbrys isiremia i upg, versdamas jq staigiai pakeisti tekejimo krypt!. Per amZius vandens skalauiami kalno Slaitai slinko i.emyn! vandeni. Zino^^,kad i835 nuslinko didele kalno dalis. 1878 buta dar vienos dideles griuties.
Thiiau ir Siandien, ivelgiant i5 40 m aukidio iZemiau tekandius Nemuno vandenis bei vakaruose plytindi4 Paj[rio Zemum4, susidaro isptdis, kad stovima aukSto kalno virStneje. Siekiant apsaugoti Vilkydkiq kalvagrlbr!, Nemuno Zemupio kraltovaizd!, vietos augalij4ir gyvtrnij4 bei MaZosios Lietuvos kulttrin! paveld4, 1992 lkurtas Rambyno regioninis parkas.
Rambyno kalne galejo stoveri lietuviams giminingos skalviq genties pilis, kuri4 1275 sugriove kryZiuodiai. Petro Dusburgiedio kronikoje pasakojama, kaip Sembos fogto vedama kry.diuodiq kariuomene uieme Ragaines piliir i5kart persikelusi per Nemun4 po atkaklios kovos sugriove Ramiges pili. Pasak 1867 Rambyn4 aplankiusio Oto Glagau (Otto Glagau), tuo metu kalno viriuje dar buvo galima pamaqrti dvigub4 pylim4, kur! vietiniai gyventojai tebevadino pilimi. Rambyno vardas pirm4 kart4 paminetas XIV a. kryZiuodiq karo keliq !Lietuv4 apraiymuose. Labiausiai Rambyn4 i5garsino su iiuo kalnu siejama senoves skalviq Svenwiete. Lietuvininkq padavimuose pasakojama, kad Sioje vietoje Perkunui skirt4 akmenin! aukur4 pastatgs Ragaineje gyvenusio milLino Nemuno sunus Rambynas. Panaiiq Ziniq yra raiytiniuose Saltiniuose. KryZiuodiq karo keliq ! Lietuvq apraiymuose minimas Sventas mi5kas prie Rambyno. Kasparas Henenbergeris (Caspar Hennenberger) rade, kad dar 1595 Rambyno kalnas buvo laikomas Sventu. Senasis Rambyno Sventvietes aukuro akmuo buvo sunaikintas XIX a. pradi.., i5 jo padary.tos maluno girnos. Pasak vietos glruentojq, uZ toki4 Svenwagystg dangaus jegos nubaudusios ir akmen! skaldZiusius
darbininkus ir mahnininkE - vokieti S,r"t.4. O pat! mahn4 sugriovusi vetra. l92B sumurytas naujas aukuras. Jame i5kalti Gediminaidiq stulpai. 1939 Klaipedos kra5t4 atpleius nuo Lietuvos, aukuras vdl buvo sugriautas. Akmuo su Gediminaidiq stulpais nuverstas i Nemuno padlaitE. Atgimimo metais jis buvo surastas, uZkeltas ant kalno ir pastarytas Salia sovietiniais metais sumtryto aukuro. XIX a. pab. Rambyno kalnas tapo lietuvininkq kasmetiniq susibtrrimq vieta. Nuo 1884 iki Pirmojo pasaulinio karo beveik kasmet dia buvo rengiamos Jonines. Srretrt.r organizuodavo Vydlnas, Marrynas Jankus, Dovas Zaunius, kiti MaZosios Lietuvos Sviesuoliai. Po 1923, Klaipedos krait4 prijungus prie Lietuvos, atgaivintos Sventes sutraukdavo didiiules minias Ziurovq. 1939 hitlerines Vokietijos valdZia Jonines uZdraude. Nuo 1957 dia vel suliepsnojo Joniniq lauZai. Thdiau sovietq valdLia stengesi pakeisti tr adicij a, p rimes dama Sventei,,nauj4 turin! ". Arunas Vaicekauskas ''. ::..
a,:a, a:44..
i''
-,.:.
,@
Sve nt i n i s sto I o s
Au kit o i t ij oje
t.l',':'..|t,,',,,-,,,:,',,,' :.:,.:.:,....:, ...: :
::1,,t,,,, :. ;,..,
1.'..
. a,,,,:,:
.:..
XIII
a. pradi..lenkq Pamario kunigaikitis atsikviete vokiedir+ Svd. Mergeles Marijos karinio vienuolir+ ordino brolius. Henriko Lawio (Henricus de
Lettis) Senoji Liuonijos kronika ir Petro Dusburgiedio (Peter von Dusburg) Prusijos temis kroniha - pagrindiniai Saltiniai XIII-XIV a. lietuviq ir gretimq baltq geniiq glwenimui paZinti. XV a. pirmojoje puseje Krokuvos kanauninkas Janas Dlugolas (Jan Dlugosz) 12 tomq Lenkijos istorijoje pateike veftingq Ziniq apie Lietuvos etnog rofi
.l ;
48
"
n ia
i regi on
a
i
' :
lietuviq buiti, tikejimus ir Sventes. XVI a. autoriai uZraie daugiau ir konkretesniq Ziniq apie lietuviq gyvenimo bud4 ir paproiius. Zymiausi autoriai, ra5g apie LDK ir Prusijos lietuvius, - Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski), Aleksandras Gvaninis (Alessandro Guagnini) irJonas Lasickis (Jan Lasicki). XVII a. nemaiai mitologijos ir etnografijos Ziniq yra reformatq raituose ir su jais kovojusiq jezuitq ataskaitose. Zyn,ialsi iio laikotarpio autoriai, apraiE Prfsijos lietuviq buiti, tikejimus ir jq paprodius, yra Teodoras Lepneris (Theodor Lapner) ir Motiejus Pretorijus (Matheus Pritorius). 1800 Variuvoje ikurta Mokslo bidiuliq draugija eme rupintis, kad bttq renkama buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybes tautu. etnografine medLiaga. Draugija kreipesi i Vilniaus universitet4, ir \804 tia sudaryta komisija lietuviq kalbos duomenims rinkti. Po metq Fizikos fakultetas parenge etnografinio pobndZio anket4. Mai.daugtuo meru Rusijos Svietimo ministerija pradejo reikalauti, kad mokyklq moky, tojai organizuotll istoriniq ir etnografiniq Ziniq apie savo g)rvenam4j4 viet4 rinkim4. 1B 16 Vilniaus universitete sudaryta kraitotyros komisija. Universiteto profesoriai Ignas Onacevidius, Ivanas Loboika ir kiti ragino studentus ir mokytojus rinkti tautosak4, Zinias apie lietuviq kalb4 ir kaimo glwentojq kultr-rr4.
slyriaus. Krokuvos mokslq akademijos Antropologijos komisijos Etnologijos slcyriaus vadovas Oskaras Kolbergas paraie darb4 apie lietuviq etning kulttrE. 1889 lkurtai Lietuviq literathros draugijai priklausg vokiediq mokslininkai tyre R1"tq Prusijos lietuviq kulttr4. Tarp jq ir Karaliaudiaus universiteto profesorius Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger), Eduardas Giziwijus (Eduard Gisevius), Karlas Kapeleris (Carl Cappeller). Vienas
i5
XIX
a. pab.
tautinio atgimimo ideolo-
gq Jonas Basanavidius daug demesio skyre Lietuvos istorijai, mitologijai ir etninei kulturai. Jis buvo vienas 1907 lkurtos Lietuviq mokslo draugijos iniciatoriq ir vadovq. Draugijos leidinyje Lietuuitl tauta i!spausdinta nemaLai straipsniq etnografijos tematika. )O( a. pirmojoje puseje etning kulttr4 daugiausia tyre Kauno Vltauto Didiiojo universiteto Humanitariniq mokslq fakulteto molcslininkai ir jame veikusi Vaikai
dzjkai
XIX a. pradi.. Lietuvoje kilo romantizmo banga. Ieikodami senqjq tikejimq pedsakq, tyrijai domejosi tautosaka, apralinejo valstiediq Sventes ir apeigas
($
smulkiqj q dvarininkq (Dionizas Po5ka, Teodoras Narbutas, Liudvikas Adomas Jucevidius ir kiti) ar net valstiediq (Simonas Daukantas) kilg Sviesuoliai domejosi paprastq kaimo Zmoniq buitimi, apra5e jq Sventes ir paprodius . 1845 i5leist4 Daukanto Bud4 senouis lietuuir,l, kalnintl ir Zemaiiill Prane Dunduliene sinle laikyti pirm4ja lietuviq etnografijos apybraiLa. Pirmojo Lietuvos etnografo vardas tiktq ir Jucevidiui. Jis, kaip ir Daukantas, nekritiSkai vertino senEj! lietuviq tikejim4 ir mitologij4, tadiau iSsamus, tiesiai i5 autoriaus aplinkos paimti valstiediq buities, Svendiq ir tikejimq apraiymai yra patikimi. Etnografijos poZirlriu ldomios informacijos yra Tel5iq apskrities bajoro Mykolo Gadono, Liudviko Kondratovidiaus (Madislovo Sirokomles) apraiymuose, Dmitrijaus Afanasjevo parengtame Kauno gubernijos statistiniame apra5yme, vyskupo Motiejaus Valandiaus Palangos Juzije. 1867 Vilniuje ikurtas Rusijos geografijos draugijos Sia.rres vakarq skyrius, veikgs lki I9I4. Siole draugijoje 1893 lsteigta komisija lietuviq ir latviq etnografijai tirti. 1883-1887 etnografing medLiag4 Lietuvoje rinko Peterburgo universiteto profesorius Eduardas Volteris, pasiqstas draugijos etnografijos Thutos a ka). I5
3),
kuriai vadovavo p rofesorius Vincas IGeve-Mickevidius. Tautosakos komisij a leido tgstin! leidini Mus ty tauto s a h a, kuriame buvo skelbiama ir etnografinio pobudZio studijq, pvz.,I93I Mury tautosakos 4-ajame tome paskelbtas Mikalojaus Katkaus memuarinis darbas Balanos gadyni.1935 Tautosakos komisijos funkcijas ir vis4 sukaupt4 medLiag4pereme Lietuviq tautosakos archlwas prie Lituanistikos instituto. Jis leido Thutosakos darb us. Etnografi nius eksponatus kaupe Kauno kulturos muziejaus Etnologijos skyrius. Tarpukario Lietuvos etnografijai daug nusipelne 1927 isteigta Siauliq kraStotyros draugija, kuri i5 Siauliq apskrities savivaldybes pereme 1923 ikurt4Aulros muziejrtr, Ieido Siaulit! rnetraltf , veliau LwnalE Gimtasai kraitas. Lenkijos okupuotame Vlniaus kraite etnografijos tyrimais r[pinosi Stepono Batoro universiteto Etnologijos ir etnografijos katedros mokslininkai: Cezarija Boduen de Kurtene JendZejevidova-Erenkroiceva (Cezaria Baudonin de Courtenay J Edrzejewiczowa-Ehrenkreutzowa), Marija Znamierovska-Priuferova ( Maria Znamierowska-Pri.ifferova), lenkq etnografas KazimeZas Moiinskis (Kazimierz Moszynski). Sioje katedroje moksling veikl4 pradejo viena Lymiausiq )C( a. antrosios puses Lietuvos etnografil Prane Dunduliene. Pokario metais atkurtos Mokslq akademijos Istorijos institute pradejo veikti Etnografijos sektorius (veliau skyriu$. Vilniaus universitete isteigta atskira Thutosakos komisij a (19 30-19
49
Etnografijos katedra. Paminetini )C( a. anrrosios puses
lietuviq etninds kulttros specialistai: mitologai Norbertas Velius, Gintaras Beresnevidius, tautosakininke Bronislava Kerbelyte, etnologai Angele Vy5niauskaite, Vacys Milius, Regina Merkiene ir kiti.
i*i*'ix,yi:::: * f :.: *.t i'.,*f: * * ;
;":*{: i,i.3 ?-: * i Lietuvoje tradiciSkai skiriamos keturios etnografines sritys: Zemaitija, Aukitaitija, Dztkija bei Suvalkija. Dabar daugelis autoriq iSskiria ir penkt4j! nepelnl"tai u/mir5t4 Maiosios Lietuvos etnografi ni region4 kurio specifik4lem€ tiek etnines regiono susiformavimo aplinkybes, tiek ir teritorine priklausomybe Prusijos karalystei. Atskiros etnografi nes sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gruentojq Snektos ypatybemis, lyraujandiomis Sventemis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialines bei dvasines kultrtros savitumais. ?
lemarte
50
,d,*t3':*i{::.} Dabartines Vakarq Lietuvos gruentojq skirtumai atsirado jau padioje baltq etnogenezds pradZioje, kai
III ir II a. pr. Kr. sankirtoje ar kiek veliau -
anksqwajame Lalvario amZiuje, - iSsiskyre vakarq ir rytq baltq etnines istorijos keliai. Kur buvo riba tarp rytq ir va-
karq baltq, dabar tiksliai pasakyti sunku, tadiau apytikriai j4 galime vesti Nemuno vidurupiu, Nerimi iki jos santakos su SventEja ir toliau ! SiaurE Sventosios upe. Thigi vakarq ir rytq baltq teritorijq riba driekesi per pat! dabartines Lietuvos vidur!. Visais istoriniais laikotarpiais Vakarq Lietuvos (Zemiitijos) Zmoniq gyvensena smarkiai skyresi nuo kitq etnografiniq Lietuvos sridiq gyventojq kulturos. Anksti patekusius i Lietuvos valsryb€s sudeti ir nespejusius iSsiugdyti atskirai tautai butinos savimones Zemaidius dr4siai galima vadinti subetnoso terminu. XI-XII a. lietuviq genfys jau buvo iSsiskyrusios i vakarq it t)'tq lakas, tai ryko IX-X a. ar net dar anksdiau. Zemaitiqproteviai asimiliavo kuriius ir kai kurias kitas vakarq baltq gentis . Pvz., riba tarp Siaures ir pietq Zemaidiq tarmiq beveik sutampa su buvusia lietuviq (Zemaidirf ir kuriiq. Tai laikoma negind;,tinu lrodymu, kad 5iq dienq Siaures iemaidiq tarme yra kuriiq asimiliavimo rezultatas. Panaliai tyrejai speja, kad dabartiniame iemaidiq pietines tarmds areale V-KI a. susidariusi iemaiti5kos kultlros sritis yra Nemuno vidurupyje tarp Neries ir Dubysos Ziodiq susiklosdiusios plokStiniq kapinynq ir vietines Vakarq Lietuvos pilkapiq kultfrines srities, skirtinos vakarq bdtams, s4veikos rezultatas. I5 pradiiq susijg su auk5taidiais lietuviais kulttrines ir kalbines giminystes ry5iais, ilgainiui, plesdami savo itak4 Lietuvos pajurio link, Zemaidiai taip nutolo nuo rlrtr+ aukitaidiq, kad kai kuriose etnines kulttros srityse tapo artimesni vakarq bdtams. Thi liudy.q chtoniSkojo mitologijos sluoksnio stiprumas Zemaidiq religij oj e. Zemaitiuosavitum4 ir kulturini atskirum4 nuo kitq Lietuvos etnografiniq sridiq palaike politines XIII-KX a. peripetijos: kra5to atidavinejimas Vokiediq ordinui bei ilgai iilaiki.ta s4lygine autonomija - Zemaitijaiki pat XIX a. pradZios i5laike politin! atskiros kunigaikitystds status4.
Aukitaidiq etnografinius savitumus leme anksqwi poliriniai ir kulttriniai ryiiai su rytr+ slavais. \{I a. beveik visiSkai asimiliavg Dnepro baltq gentis, ryti-1 slavai spardiai artejo prie iiandien lietur.iq g)-venamu teritoriji1. XI-XII a. slavq laidojimo paminkluose gauq-be randamq balti5kq papuoialq rodo jau tuo metu buvus gan glaudiius kulttrinius ryiius. Lietuvos valsq-bes ekspansija ! rytq slavq uiimtas teritorijas dar labiau sustiprino rytiniq Lietuvos sridiq ir Lietuvos Didiiosios Kunigaikitystes sudetvje atsidtrusiq slavq kulturine s4veikE. Slavq itaka tradicinei aukitaidiq iemdirbiq kulrlrai pasrebima daugelyie sriciq - nuo gwenamojo btsto ir krosnies tipo iki blynq populiarumo r.alstiediq mityboje. Rytq aukitaidiq tarme i3 kitq iSsiskiria slavi5kq skoliniq gausa. Kitas aukitaidiq etnografinio savitumo ypatybes leme juridiniai iemevaldos ypatumai. Aukitaitijoje buvo ypad populiaru leimos valdomE iemg iidalvti paveldetojams. Tbkios praktikos padarinys - daug menkq, vos kelis hektarus iemes turindiq ir todel ekonomi3kai nepajegiq nkiq.
,
,
F,F
.?. >
a
,
.'
a,
,
it: -,
*::','.
,ii .lFr
: !:1.
,+''.
'.: i i;l
:
Itt t'r :
:i: T:.'.'
:i'
Aukitaite
Suvalkijos ir Maiosios Lietuvos etnografiniq srisusidarl'mo iitakos - XV-X\T a. Lietuvos g,wentojq migracija I anksdiau jon'ingiq ir skalviq g),'ventas
iiq
Suvolkietes
,',.*'. :a':::::ii
.::'t:::t
!'::,
;i
,
Lietuvos ir Prusijos pasienio Zemes, iStu5t€jusias a. kovq su kryZiuodiais laikotarpiu. Dyk-
XIII-KV
romis tapusiose teritorijose vietiniai gyventojai - jotvingiq ir skalviq palikuonys - galbut ir nebuvo visi5kai iSnykg, tadiau daug jq buti taip pat negalejo.TadLemdirbystei tinkamos Zemes buvo ivalias. I UZnemunE Zmones kelesi tiek i5 Pietrydiq Lietuvos, tiek i3 AukStaitijos ir Zemaitrlos. Glwentojams pamaiu mai5antis, klostesi savita etnografine sritis, turinti ir rytq, ir vakarq lietuviams budingq kulturos elementq, ir visiSkai savitq etnografiniq bruoZq. XIX a. kulttrin!UZnemunds savitum4leme tiek anksqwas baudiiavos panaikinimas, tiek jos geografinis artumas Prtsijos karalystei, i5 kurios Lietuvos dvarus ir stipresnius valstiediq irkius pasiekdavo ivairios technologines ir kultrlrines naujoves. UZnemuniediq sodybos - vienkiemiai - moderniai suplanuoti. Suvalkijos gruentojq kalbos pagrindu susiformavo 5iq dienq bendrine lietuviq kalba.
-,':, i;'.'.:'1' Tik nedidele MaZosios Lietuvos etnografines srities dalis dabar priklauso Lietuvai. Galima butq manyti, kad Nemuno Zemupyje ir Kuriiq mariq pakrantese - buvusiose skalviq ir i5 dalies kur5iq iemdse - nauja etnografine kultrlrine sritis formavosi panaSiai kaip UZnemuneje. Pirmajame tarpsnyje lie-
Klaipedieeiai
tuvininkq apgyvendintas kraitas turejo gan spardiai plestis piewakariq kryptimi, kur ateiviai i3 Vakarq Lietuvos laisvai mai5esi su senqjq vietos gyventojq - prtsq - palikuonimis. Kad ir kaip ten buvo, tadiau XWI-XVIII a. ralytiniai Saltiniai liudija lietuvininkus gyvenus gan dideliuose Rytq Prtsijos plotuose. Po X\4-XVII a. karq ir maro epidemijq lietuviSkai kalbandiq Rytq Prrlsijos glruentojq gerokai sumaZejo Dar labiau jq sumaZejo, kai Prusijos valdZia pradejo 3iq teritorijq kolonizavim4 ir prievartin! gyventojq germanizavim4, bet dar XIX a. pab. Prtsijos karalysteje buvo daug lietuviSkai kalbandiq glwentojq.Thigi lietuvininkq kultlra susiformavo ateiviams i5 Vakarq Lietuvos maiSantis su vietiniq gyventojq palikuonimis. Ilgainiui ji susipyne su kai kuriais vokiediq kulturos elementais. I5 kitq Lietuvos etnografiniq sridiq Maioji Lietuva iSsiskiria ypad archajiSkais mediniais antkapiniais paminklais, vadinamaisiais krikStais. Manoma, kad lmantrios jq formos siekia ikikrikbdioniSkosios baltq kultlros laidojimo tradicijas (A Senoji rellgiia
52
i: i
i..,
i-li.,: !.:....,; ,,'1
;riri
'::.::,,.':,i--:i..1,:,.
ir mitologija). Budingas KurSiq nerijos Zvejq kaimq bruoZas - savita spalvine gama ir namq kraigus puo-
ra vertus, apie padiq
iiandios vetrunges.
jq itak4velesniq laikq Pietrydiq Lietuvos etnografines srities kulturai. Tik€tina, kad Dzlkijos etnini savitum4leme ne tiek baltq gendiq asimiliavimosi procesai, kiek savitos gamtines s4lygos. Didiiul€s girios ir nederlingos smeletos dirvos neskatino Zemdirbystes
maLai, kad butq galima pasalciti k4 nors konkretaus apie
i ;'_r' 1.1,1:i!"!;:ai
Nelengva apibudinti
jowingiq kultur4 Linoma pernelyg
ir Dzukijos etnografines sri-
ties susidarymo ypatumus. Galima speti, kad pamatai
etnografiniam Pietrydiq Lietuvos savitumui buvo padeti pakankamai anksti. Teori5kai jq ieikoti galima jau
Nemuno baseino akmens amZiaus kulturq palikime. V€liau labiausiai i pietus ir ! vakarus nutolusi4 Sios teritorijos dali turejo veikti jowingiq gentys. Be to, dalis jowingiq ! deiiniji Nemuno krant4 atsikele XIII a. gelbedamiesi nuo niokojandiq kqrZiuodiq antpuoliq. Ant-
raidos (dia ilgiausiai javq derlius buvo nuimamas pjautuvu), pdaike archajiSkq miiko verslq (drevines bitininliystes ir pan.) gyvybingum4. Vargingos gyvenimo s4lygos verte gyventojus ilgiau nei kur kitur Lietuvoje palaikyti bendruomeninei gyvensenai birdingas institucijas (pvz., bendras gyvuliq ganymas). Arunas Vaicehauskas
Sfrr:la: lra2.'- a ^,i----
L,iT
:
,
Joriakis
nca -Kialpeda
Pasvalys
-
TE s a
Kr.t
:
.. : varn a
ai-l
a,
fiac /t tsK s
Pa e,^lvs
Siiute
sh:
c
Ulena lgnal na
ii asernrai
KeCa .
F.JS.JA
J
o
r'a I aj,,a
i L -:,-6 S rvintcs
Kaunas
rle[airi
Sakiai
tulalela, Svendto rris
UiOarKas
l!: "'" .;,. n e,,, a
\-J c
aArykSiia -
S a6
ir,
Rok
a: Te
a,
'::;
B r2ui
'.Kai5iaco.ys
,-
=t"
-
Vilnius
Trakar;
ia.rltr.l
A
YIUS r
sa crf n{a .l Varena
B,ALiA:-i9..r
:i ii I
pt
i.;:
'',i
, ." E:1#i,i.a-i.,i..::-...! '. :a ' .,
: , ---i'ri.:.,. :. . .'::.
-:.:l
_.:;.--
:-
;.:-.i:nt= : :
':.
Aukitai{iai - tai Lietuvos
glruentojai, i5laikantys sveikus dvibalsius uo, ie (bent kirdiuotuose negaliniuose skiemenyse). Sios tarm€s plotas yra gerokai didesnis negu Zemaidiq. Aukitaiti5kai kalbama rytineje Lietuvos dalyje. Auk$taif iq flateffrxes" Aukitaidiq tarme pagal dvigarsiq An, arn, en) em ir nosiniq balsiq Q, g tarim4 skirstoma ! tris stambesnes patarmes: v*trcarE - i5laiko sveikus dn, Am, en, em ir 4, (, pvz.: rmhstis, ktinda, pimpi, iuefiti, kQsnis, 4sia; pietq - iSlaiko An, Am, en) em, bet taria ry, f , pw.: kaftpas, lafrkas, teixpA, kefiti, bet lrlis'L4sis', skfsta'skEsti; r3'trt - taria un, Ltm, in, im arba on, om, in, im ir ry, i arba o, g I i, pvz.: pasufitda'pasamdo', l,ingi
'ivengd', roftstis'ramstis', keitt'keniii, gr4itas, grditas 'gr4Ltas' , grlit'grqLti' , i€me'Lemd' . Vakarq ir rytq auk5taidiai dar skirstomi smulkiau.
Vakare auk$*aiiiai, Si"i p"t"r-ei prildauso kausi$kiai ir $iauli$kiai. KauniSkiai i5 visq dabartiniq lietuviq kalbos Snektqvisose i.odLio pozicijose bene geriausiai skiria ilguosius ir trumpuosius balsius, plg.: gyuat gltudti, sun€lit1,
gjmi, sdko. Be to, jie neatitraukia kirdio
i5
LodLio galo. Siauli5kiai skiriasi nuo kauniSkiq tuo, kad atitraukia kirti i5 gahlnes, pvz.: lmdna 'Zmonf, tfliu'tylii', rdsA'rxi, imdnos'Lmon6s', ir tuo, kad beveikvisada trumpina nekirdiuotus ilguosius balsius, pvz.: dumElis 'dumelis', tilija'qrl€jo', udgis'vagys', l,ipu'lap'4. KaDsd
Ka::*i{ ki ai e laikomi
Jiirbarko, Sakiq, Kairno, VilkaviSkio, Marij dmpol6s, BirStono, Kai5iadoriQ apylinkiq glruentojai. ISsiskiria plotas apie Smalininkr)s, MeivilE, Pag6gius. Tai buvg Klaipedos kraSto auk5taidiai. Si beveik iSnykusi Snekta turi bendrq ypatybiq su Klaipedos kralto Zemaidiais, kuriuos labai paveike vokiediq kalba. Kauniikiams priskirtini ir kai kurie Ldnkijoje, Ptrnsko ir MZainio parapijose, esantys lietuviSki kaimai, taip pat Baltartrsijoje beveik iki )O( a. pab. glruavusi Zietelos Snekta. Vakarine, Siaurvakarine ir rytine kauniSkiq dalis wirtapradiSkai kirdiuotq mi5riqjq dvigarsls, il, im, in, ir, u,l, um, un) ur pirmuosius demenis ilgina iki pusilgiq, o pietine taria ilgus, pvz.: timta.i'rim:as',
pfilt 'pulti'.
Kauni5kiai kai kuriose veiksmaiodZiq formose vietoj en, in taria ilguosius €, f, pvz.: gltu(t'gyventi', migi k'megink', s ( stu'senstu', tfstu'tinstu'. Kauniikiai - vienintele Snekta, gerai i5laikiusi gana gausi4 ivardiiuotiniq lvardZiq paradigm4, pvz.: jisai, jdjo, jdjam I jrimjam, j[jl, jinai, jjA / jija / ]tji / jija, jdsios, jrijai / jdijai. Dalis kauni5kiq iSlaike veiksmaZodZiq dviskait4, pvz.: mildu Arbaua 'mudu dirbame' , jildu dirbota 'judu dirbote'. Kauni5kiai turi iodZiq, kitose patarmdse nevartojamq arba vartojamq kita reikSme, pvz.: gymis 'veidas', mardti 'alkti', maiind 'virykld', mafrnsuolis 'krosnies mtrrelis atsisdsti', mizgus 'painus', pakani 'Sunvote', s k efsi'sijonas', sp afigi'aklys' ir kt. Del geografines padeties, istoriniq, kulturiniq ir socialiniq kontaktq su Rytq Prrlsija inektoje gausu germanizmll, pvz.: biritas'$epetys drabuZiams ar batams valyti', brd ltangi'lauZtuvas', krbp e lis'spurga', riknioils 'ruoitis, rengtis', rufrdelis 'kau5as, samtis', itb has'liemend', ue kniotis'saugotis', uyzeris'rodykle'.
Siar:!iSkiq
Snektos plotas apima Zagares,J6-
niSkio, Siauliq, Silurror, Bais6galos, Dotnuv5s, Jonav5s, kai kurias Ari6galos apylinkes. Del savo geografines padeties ji patyre stipri4 kaimynq ltakq. Beveik visi SiauliSkiai kirdiuotus trumpuosius balsius u, i pailgina ir taria pusilgius. Siaurineje dalyje numetami veiksmaZodZiq esamojo laiko trediojo asmens niekada nekirdiuojamq galuniq balsiai, pvz.: in€k'ineka', ein'eini . R1'tuose 5ie balsiai nenumetami, bet labai stipriai trumpinami. SiauliSkiai turi tik jq plote vartojamq LodLlq, pvz.: keft bras'nesantuokinis moters vyras', kakie 55
'karv€ balta kaktd, zargutiai'hangalai,skambudiai
prie pakinkt'i, di@t
'ratas apie saulg, menul!; drigne',
medingas, -a' ger;u gaudantis peles', kuhiltis'kankoreZis'.
Siaureje paplitg lawizmal pvz.: garsh 'garivd, brhkis hukar5gs senis; bamb elrcis' , knypi 'kas paliegEs, nesmarkus', krilogas'prasta uleigi, nuz,4glyti'pavogti'.
Pietq aukitaidiq Snekta Zmones kalba Pietq Lietuvoj e : Vardn5s, Valkinirlkq, Marcinkoni[, Merkines, Drtskinink q, Lazdilq, S irirno, Alytafi s apylinkese. Apie Saidininkus, Tiakirs glwena daug kitataudiq, todel vartojamos dvi, o kartais ir trys kal-
ir ,,pusiasaliq" esama uZ Lietuv6s ribq: Varanlvo, Benek6iniq, R6drlnios, Peles6s, Nodi6s, Azierkq apylinkese Baltarusijoje ir apie Pilnsk4, Seinils Lenkijoje. Sios painekres yra iSlaikiusios archajiSkq yparybiq, tadiau labai veikiamos slavq kalbll keidiasi ir spardiai nyksta. Pietq auk5taidiai labai ilgina wirtapradLiq dvibalsio ui ir dvigarsiq il, im, in, ir, ul, um, un) ur pirmuosius demenis, pyz.: plnc 'pinri', pllnas pilnas', hrt h'kulti', strtrnc'srumti'. Vos prakalbusi pietq aukltait! lengva atpaZinti i5 dzukavimo. Garsai c, dztariami vietoj t, dlir vietoj /, d pl,:cl balsius i, f , y, ie, pvz.: sueciai'svediai', medzio 'medZio', cik'tiP, ciisiai 'tiesiai', dzidilmo 'didumo', k ecuii tas'ketvirtas'. Pietq aukitaidiai turi LodLiq, nebudingq kitoms patarmdms arba Zinomq kitomis reikimemis, pvz.: b afi s'kankor€Zis', drds k i'gervuog6', drauge'!eima', gnnti 'baigti', kihuua 'galvijas', kkpstis 'kelis', l,lkitas 'laiSkas', p asinogd ti'panordti', rakitamynas'tankumynd', straub fi s'vaivorykite', uaimi tis'rodytis'. Pietq Lietuv6s gyventojai nuolatos palaike rySius su slavais ir i5 jq pasiskolino nemai.ai LodLlr.:,, pvz.: babkh'dubenyje keptas pyragas' , bdzas'alyvi, gni€das 'b€ras', stria kas'stogas', ikadh' galli . bos. Snektos ,,salq"
Rytq auk5tailiai uZima didelg Lietuvos dal!. iirvinti5kius, panevdiiSkius, anykitenus, kupi3kenus, uteniJkius ir vilni$kius ir turi daug bendrq fonetikos, morfologijos, sintaksds ir kitokiq yparybiq. Rytq aukltaidiai priebals! /kietai tariapriei e, ei, e ir l, f, kilusius ii g, pvz.: lidas'ledas' , hiist'leisti' , sdulf 'sanIg' , le kt'lekti' . Rytine dalis prieS e, i, ei ir jais Jie dar skirstomi i
prasidedandius dvigarsius kietai taria priebalsius r, kur ir t, d, p, b, n, m, u, !, i, pvz.: sinds'sena{,
s, kai
rdtds' r etas', p i k ths nis'piktesnis', lazdali' lazdele'
.
KupiSkenai, uteniSkiai, anykitenai ir Siauriniai
:)(.)
vilniSkiai vartojatrijq ilgumq balsius. VilniSkiai ir dauguma uteni5kiq iodiius kirdiuoja panaiiai kaip bendrinej e kalboj e. Sirvinti$ki ai, pietq paneveZi5kiai, anykitenai, kupiSkenai ir dalis uteniSkiq kirt! atitraukia tik i5 trumpos galunes !prieSpaskutin!skiemen!, pvz.: tiliu 'ryliit', aaikus 'vaikirs'. Daliai rytq auk5taidiq budinga vyri5kosios gimines daiktavardZiq ir budvardiiq vienaskaitos vardininko galune -ys vietoj - is, pvz.: brd lys'br olis', di de lys'didelis'. Vietoj lvardZio vardininkq jis, ji, jiz, jds daug kur vartojami 6nAs, Anh, dnyg inos (kiti linksniai nesiskiria nuo bendrines kalbos atitikmenq). Dalis rytq aukltaidiq vartoja siekinius, pvz.: sus i r ifr k o u a k ar d n1's usirinko vakaroti', ei s m a uo gtiutr,y 'eisime uogauti', u,Lro t4n4 garryq 'varo Z4sq ganyti'. Vartojami prielinksniai ai I alu'uL' , par'prie, per, pas' ir prieid€liai aZ-, retiau Alu-'ui.-', AtA-'at-', pvz.: aiu n'tiiko'ui, mi5ko', aZu pien4'ui. pien{, par birZ4'prie berto' , par s€serf 'pas seser!', par darlils 'per darZus', aZmiriau'uZmirSau', aZuidko'uZSoko', athueitas 'awe5tas'.
Vilni3kiq Snekta kadaise Zmones kalbejo dideleje Lietuvos teritorijoje rytuose: nuo Tuimanto Auk|taite
TA.&.ir'lI5
iki DieveniSkiq, Ignalinos,
Tver6diaus, Adttiikio, SvendioniQ, Mlniaus apylinkese. fuealas tgsesi ir uZ Lietuvos valsrybes sienos su Baltarusi jair Lawija.Tai liudija i3likusios lietuviSkos saleles apie Br6slauj4, Aps4, Kam6jis, Gerv6dius ir kt. Anksdiau pwavusios Lazfim,painekt€s atstovai dabar jau iSmirE. )C( a. pietine dalis iki pat Pabrad6s suslavejo. eia, iSskyrus salelg DieveniSkiq pietuose, isir,yravo lenkq ir gudq kalbos. Dabartiniai lietuviSkai kalbanrys imon€s ten yra atsikelg i5 kitq Lietuvos vietq. Daugelis vilniSkiq Snektos Siaurines dalies gyventojq kalba dviem kalbo-
mis, aiSkiai juntama slavq kalbq ltaka. Nuo kitq rytq aukStaidiq vilniSkiai skiriasi tuo, kad i5laiko sveikus nekirdiuotus garsus ie, wo, pvz.: pienelys, puodilkas. Vilni5kiq plote balsiai o ir i tariami ivairiai, pvz.: brdlis / brdlis / brilolis 'brolis', tiuas I tduas I ieuLs'tivas'. VilniSkiai dzukuoia, tik ne visur vienodai. Siaureje ir vakaruose c, dz tariami tik vietoj i, dt, pvz.: kificia 'kendid, dzifi t' dLiiti'. Pietryrtinej e dalyj e dzrlkuo j ama kaip pietq aukitaidiq patarmeje. Vis delto vilni5kiq Snektoje dzukavimas ndra sistemingas reiSkinys. I5 idomesniq Snektos LodLiqminetini briauni
'duonos papentis', iiuli'sauja, gniuZte', dignd'vaivoryklt€', klujna 'buoZgalvis', kukeli 'duonos kepalas', mahiniai 'Sustinis', mirgakpi 'drebul€', skertulz 'skiauter€', skr,iti flaumZirgis', striogfis'Ziogas'. Gausu slaviSkq skoliniq, pvz.: bolkh 'balkis',
krinyiih'Saldnis', kaaj h' puiis', p afizoti'Sliauiioti', Zibh'varIe'
.
Uteni$kiq Snekta kalbama R5ki5kio, Zarasfl, Dusetq, S6lako, (Jten6s, Mol6tq apylinkese. Padiame rytiniame ir ypad pietry"tiniame pakrairyje kai kuriq imoniq kalba paveikta lenkq, rediau gudq kalbq. Tolokai i Siaures vakarus, anapus anykltenq ir kupi5k€nq esanti Vabalnifiko painekte liudija uteniSkiq plot4 buvus gerokai didesn!. Snektos ,,saleliq" esama ir Liwljoje: apie Aknyst4, Subadiq, rytineje Daugpilio apylinkiq dilyje. Nuo kitq ryq aukitaidiq uteni5kiai skiriasi tuo, kad vietoj i ir ie nel
UteniSkiai tam tikrais awejais vietoj balsiq o ir e iSlaike ilguosius balsius a ir e, kuriuos kadaise tare visi lietuviai, pvz.: ladelys 'Zodelis', teuelys 'revelis', v f-
Zodynas labai panalus i kitq rytq auk5taidiq
patarmiq, tadiau ir jie turi todLiqneiprastomis reik5mdmis, pvz.: bdba'karkvabalis' , burnd'veidas' , sketd 'laumiirgis' , sdpi'skausmas' , stdgas' javv, gubi, Zdsti 'sakyti', Zrt il'Luvauti' .
Anykltenq plotas apima Anyk5diQ, kai kurias Mol6tq, Ukmerges ir KtpiSkio apylinkes. Si Snekta pamaLu nyksta, perimdama kaimynq uteniSkiq, paneveii5kiq ir SirvintiSkiq kalbos ypatybes. Skiriamoji anykitenq yparybe - vietoj kirdiuoto pailgejusio kamieno balsio ir kai kuriq dvigarsiq d€mens atariamas 0 stJ A atspalviu, pvz.: rdtas 'ratas', gdno'gano' , ddrbas'darbas', gruddm 'grudams'. Pietineje dalyje toks a datnai dvibalsinamas, pvz.: studlas 'stalas', uilo lgyt valgl'ti'.
Vetoj kirdiuoto
LodLio vidurio balsio e anykite-
nai taria pusilg! siaur4 e , pvz.: gyudna'gyveni, medys 'medis', kilmas 'kelmas'. Pietuose 5is balsis dvibalsinamas, pvz.: gyui.€nimas'glvenimas' , gi7ni 'g.tti'. Nekirdiuotus o, i ir uo, ie anyk(itenq Snektoje
atliepia balsiai A, e, pvz.: blagai'blogai', sed6t 'sedeti'
,
jehai 'juokai'. KupiSkdnq Snekta kalb a Kirpi5kio, Ski.pidkio, Alizivos, Pdndelio, SuvainiSkio, Paleven6ler, 5i-6ttiq apylinkiq gyventojai. Jai priskiriamos ir Llmijoje esandios N6retos.
Kupi5k€nai balsius e, i LodLio gale ir priei kiet4ji priebalsiverdia balsiu A, pvz.i dukt,i 'duktd', madils 'medus', nila'ne\d, baga'begi. ZodLio gale pakitgs balsis paveikia ir tolesnio skiemens prielakines eiles balsius e, i, pvz.: d,1da'dede', [mata '!met6'. Tuo jie
skiriasi nuo kaimynq anyk5tenq. Priei minklt4ji priebalsi e, i t{laikomi nepakitg (pvz., rikiau), tik kirdiuotas r susiaureia ir virsra y', pvz.: medys'medis', s6nys'senis' . Taigi kupi5kenai balsius a, deina prie tolesnio skiemens. Tik balsiai r, r, einantys po minkitqjq priebalsiq k, g, i, /, i, j, never-
i
(iami a, pvz.: gdras'geras', !6ra'{d.r€' , iima'Lemi' . Kaip ir anykitenai, kupi5kenai vietoj kirdiuoto kamieno balsio a taria o su A atspalviu, pvz.: kar1lius 'karalius', prdio'pra(o', udrnA varna'. Si Snekta turi graZiq savitq LodLi'to, pvz.: anndjus 'arimo laukas', aimenini 'adata kampuotu smaigaliu kailiams siiti' , atdtarsys'pogulis', pahyludlys 'bandele i5 pyrago ar ragaiSio teilos, valgoma padaZius ! taukus',
k' p adaias', p atau i k 6 s' i5 paskos, ikandin, paualgi patalpa maisrui, darZovems pasideti, girnoms lailg.ti; maltuv€', ramtati k as'languotas drobinis audinys' , uilkstinys'itaisas Sienui i5 Slapios vieros traukti'. p adra b s ty
57
$irvi nti$kiq
akis / Abts'akys', gaidi / gaidt /'gaidi'
Snekta $nekama maLdaug
tarp Ukmerges, Giedraidiq, Kernaves, ei6biskio, Upninkq ir Svent5sios upes. Dalis rytiniq ir pietiniq SirvintiSkiq ploto glwentojq )C( a. buvo suslavejE. Dabar dia vel isigali lietuviq kalba, todel daZnai kalbama su akcentu arba dviem kalbomis. SirvintiSkiai nesuplaka kirdiuotq trumpqjq atvirosios galirnes balsiq d ir u, e ir i ivien4 uZpakalines ar prieiakines eiles balsi, pvz.: iakh, takil, miikir, lah 'Lalii, iali.Tai skiriamoji Sios Snektos yparybe. SirvintiSkiai nekirdiuotuose skiemenyse visi5kai sutrumpino ilguosius balsius, pvz.: uir€lis 'vyrelis', gri b dut'grybauti', iui s' Lqsis', d k is' al
tyba'Libi.
Vietoj bendrines kalbos uo ir o nekirdiuotuose skiemenyse SirvintiSkiai taria trumpq a, o vietoj ie
i
ir
trump4 e, pvz.i danyte'duonyt€', dauandt'dovanoti', pene lis'pienelis', megdt'miegoti'. Labai sunku rasti ZodZiq, kuriuos vartotr+ vien tik SirvintiSkiai, tadiau yra tokiq, kurie pladiau ar siauriau paplitg gretimq ry.tq aukitaidiq Snektose, pvz: drigni 'vaivorykite' , gubA '5ieno kupeti, kleuinis udbalas 'karkvabalis' , pauelsmis'{altinis' , pund 'wartx' , uZ-
-
iliwbti pravirkti
balsu , uouergs'vieversys', Znypine
?iupsnis', iakuijY s'Lvejys'
Panev**i$kiai -
.
didZiausia r1"tq auk5tai-
diq Snekta. Ja kalbama apie PS"neveZ!, Thuj6nus, Kr6kenav4, Ramygal4, Raguvq, Eri3kius, KaisakiSk!, Scdurrq, Rozalim4, Pakriroj!, P6svali, Li6kuv4, Birius,
Lawijos teritorijoje - Skironysd. Skiriamoji paneveZi5kiq ypatybe - trumpqjq galunes balsiq suplakimas. Pietuose trumpieli a, u suplakami ! vien4 gars4, panairLL u, pvz.: gerils'geras' ir'gerus', pilodus 'puodas' ir puodus'. Visi trumpieji galunes balsiai, einantys po minkltojo priebalsio, suplakami i gars4, panalq i i, pvz.: lauki'lauke' , katis 'kates', udjis'vejas' ir'vdjus', Liuki'laukiu','lauki' ir 'laukia. Siaureje trumpieji gahnes balsiai virto neai3kios kokybes beveik ar visai negirdimais garsais, pvz.: lizd" 'lazdi, ihk"s'5akas', t)k" 'taki , dkis'akis' . PaneveZiSkiai labai trumpina nekirdiuotus ilguosius balsius il, !, i, o, d ir dvibalsius uo, ie, pvz.: grudelis I grodzlts 'grudelis', uirelis I uir7lis 'ryrelis', udlgimus I urilgiom's 'valgymas', tmagelis I i;rnugelis I Zmogelis 'Zmogelis',padelis I pudelis / pode lis 'puodelis', 58
.
I5 leksikos aruodo galima pamineti ZodZius
apsidai'budynes prie mirusiojo, Sermenys' , atilis 'karkvabalis', burkiltis'kankoreiis', ilspirgos'spirgai be taukq', kririugi 'kupeta', kalynai 'krumai', lupata 'skuduras, palluostd', ro b hiti'ropoti', iaiilk as'kiaulpiend', itakin|ti'Zioplineti'. PaneveZi5kiai yra pasiskoling iodZiq i5 lawiq kalbos, pvz. : li nas'lttas', staj kas'gandras', ilori'veLimas aukltais Sonais Sienui veLti' , z,ipti'rtogiene' .
iemaidiai - tai vakarines Lietuvos dalies gywentojai, kuriuos nuo aukitaidiq skiria tai, kad jie vietoj kirdiuotq dvibalsi14 uo, ie taria kitokius garsus. Zemaiiiai gyvena kur kas maZesniame plote negu aukitaidiai. Be skiriamojo poZymio, Zemaidiq tarmd turi ir daugiau savitq yparybir+, Zemaiti5kq LodLitl, kuriq nevartoja aukdtaidiai. PavyzdLiui, dvibalsinami kirdiuoti balsiai o, ,4: kuoj' 'koji, idkuds'Iakos', dief, 'deti' , pelin 'pele' . Tlumpinamos nekirdiuotos gal-tnes, pvz.: ndi 'ne5a', dud'audLii , itih'{alti , uyrs 'tlrras'; kAkP 'kak1o', l7mn 'Leme', ,Lks'al
Platinami trumpieji balsiai u, i ir dvigarsits, ul, ur, il, ir, ui pirmieji demenys - tariami o, d, pvz.: bbtl 'buvo', hhf 'Iikti', dblk'dulkt', spdrf,'spirti', zdiks 'zuikis'. Vienbalsinami gahnes dvibalsiai ai, ei - vietoj jq tariami llgieji a, e, pvz.: pirid'par{ai' , blbgd'blogai', dbdt'd€dei', pau kitt'paukidiai'. ZodLiuose, kuriuose kaitaliojasi t, dir i, dZ Qriutis : jdutio, medis : ntedZio), daugelis Zemaidiq vietoj /, dl taria t, d, pvz.: jdut|' jaftiai' , midt'medZiai', j duttms'jaudiams', md dtms'mediiams', j dutl' jautio', midl'medLio'. Daugiau formq su t, divartojama rytineje dalyje, ardiau aukitaidiq ploto, o vakaruose visur tariama t, d. Zemaitiai kirdiuoj a ZodZius kitaip negu bendrineje kalboje. Jiems budingas kiriio ati*aukimas - kirdio atkelimas i5 galunes ii.odLio pradLi4, daliklrdio paliekant skiemenyje, i5 kurio kirtis atitraukiamas. Thigi
pljtd.'pl)'tl, idkh'lakt , ihkuds '5ak6s', p huhih' pavaL|, lhi6 ne'laiiniai'. Kirdio atitraukimas sakoma, pvz.:
intensyveja einant i5 rytq ! vakarus.
Z*dyo**, Zemaitiai vartoja Lo dLls,, kurie
aukS-
taidiams ar didLiqaijq daliai negirdeti, Zinomi kitomis reikdmemis arba atliepiami kitaip, pvz.: brikiti
'temti', tehena 'skeveldra, eii.ena, lukdtas, kevalas',
ii1brinti'i5 leto eiti, keblinti' , dangioti'dangstyti, klostyti, slapsq'ti', kastircis'valgis i$ pa5ildytos grietines', kri1kti 'verkti', miegh 'aruodas', smagils 'sunkus', s o dh' kaimas', i riu tuu as'audimo s takliq 5 audykle'. Zemaiiiq patarmes. Zemaitiqtarme pagal dvibalsiq ie, uo atliepimus skirstoma i tris pararmes: pietq - taria dvibalsiams artimus garsts u, y, pvz.: dfina 'duona', saysts 'sviestas'; $iaures - taria dvibalsius ou, ii, pvz.: dtiuna 'duona', sud ists'sviestas'; vakarq - taria ilguosius balsius o, i, pvz.: ddna 'duond, suists'sviestas' . Kiekviena i5 5iq patarmiq dar skirstomos smulkiau. Fietq fesnaifiarns priklauso raseini$leiai ir vs.rni$kiai.
Raseini$kiq
Snekta kalbama apie Rasdinius,
Ty'tuvenus, Keimg, Vidirklg, Tauragg, Skaudvilg, VainirtE. Jie nuo savo kaimynq varniSkiq skiriasi tuo, kad dvigarsius An, Am, en, em taria kaip bendrineje kalboje, pvz.: Lings 'langas', sdmtis 'samtis', links'\enkas', limpa 'lempa'.
-
aukStaidiams artimiausia Zemaidiq Snekta. Jq plote silpniau pasireiSkia daugelis temaiti5kq fonetikos yparybiq, rediau atitraukiamas kirtis, beveik nera lauZtines priegaides, iodynas panaSus i kaimynq vakarq aukStaidiq. Snekta, ypad jos pietryRaseiniSkiai
diq pakraidiai, vis labiau aukltaiteja.
YarniXkiq
paplitusi Kur56nq, Sd,tk.nq, UZvendio, Vainiq, Lairkuvos, Silaler, Krr6darnos apylinkese. Nuo raseiniSkiq jie skiriasi tuo, kad dvigarsius dn, dm, en, emver(ia 0n, om, in, irn, pvz.: ldngs'langas', sdmtis'samtis', l6nks'lenkas', l6mpa 'lempa. VarniSkiai
Snekta
-
daug ,,Zemaiti5kesne" Snekra negu raseini5kiai. Jiems bfdinga dauguma suminetq fone-
tikos ir morfologijos yparybiq, visame plote atitraukiamas kirtis, iemaitiSkos priegaides. VarniSkiai varto j a nemaLai aukitaidiams nes uprantamq LodLiq, pvz.: larnfiZa 'kas storai apsirenggs', lilbiza 'iioplys', nikabis velnias, velniSkas Lmogus', ra bd ti'brazdei', sndp is'apsnridelis', uAf stds'vasarojus'. Kai kurie LodLiai turi tik varni5kiams buding4 reik5mQ, pvz.i bebis'WaiIys' , geibti'warkyti, {varintT' , 916b d i' i,ar no s', i r k las' laiv elis', k n €p l i'netikus i moteris'.
5i**"* *ernaiiiarns priklauso telsi$kia.i ir kretingiikiai. Thi padios,,ZemaitiSkiausios" Snektos, labiausiai besiskiriandios ir nuo auk5taidiq, ir nuo bendrines kalbos.
Zemoite
Tel$i$kiq
tarme kalbanrys Zmones gyvenaLu5-
kes, Tel5iq, Sed5s, Sku5do
Vakiq, MaZeil
Akmcnes, Papiles apylinkese. TelsiIkiai skiriasi nuo kretingiikiq tuo, kad kitaip taria trumpuosius balsius i, u.lie balsiai platinami ir tariami i, o tikruomer, jei tolesniame skiemenyje nera garsLl t,t, t), 7.t0, i, y, ie, pvz.: lbpd 'lupi , ke' ld 'kilu , ldp 'hryi , bt' i 'kl{i , ld ktn'likti' . Jei tolesniame skiemenyj e yra u, [,t, Ltl, i, y, ie,balsiai i,
u neplatinami, pvz.: lilpt'lupi', Urii'ki!i. Sis reiSkinys yra skiriamoji telSiSkiq yparybe. TelSiSkiams b[dingos visos ZemaitiSkos fonetikos yparybes, stiprus kirdio atitraukimas, ryikios i,emaitilkos priegaides. Be anksdiau iSvardytq Zemaidiams bendrq mor-
fologijos yparybiq, dar minetinas savitas butasis dalninis laikas, sudaromas i5 Zodelio liuob(6)ti esamojo laiko ir asmenuojamo veiksmaZodZio bendraties arba busimojo laiko formq, pvz.: hi liilobu ralyti I raijsiu 'a5 raiydavai, til liilob daryti I darysi 'ru darydavai', aits liilob Arbs'jis dirbdavo'. 59
Glvai vartoj amos daiktavardZiq ir veiksmaZodZiq dviskaitos formos, pvz.: di mergj'dvi mergas', dil uilkil 'du vilkai', ir uidu sukau, rEiauos 'mes abu sukame, ne{ames' , jildu silkitau, nEiitauos'jus abu sukote, neldt€s', uddu silksiau, ndiiauos'mes abu suksime, neiim€s'.
turi daug savitq LodLi,4, pvz.: diloba b lis'kankoreiis', kuig s'uodas', lzp ii'!liure' , rejh'javq kraunamas trobesys' , skraitas'sterbld', i lamdtyti'daug valgyti, kimiti', lan bis'arklas'. Tel5iSkiai
'
jauji,
kau
Kretin gi5 ki q Snekta paplitusi Darb6nq, Salantf, I(ieting6s, Kaitenos, Pltnges Rietlvo, Gargidrl apylinkese. Nuo tel5iikiq jie skiriasi tuo, kad balsius i, u platina ir taria l, a visais awejais nepriklausomai nuo tolesnio skiemens garsq, p\g.: lbp"'lupu', kiib'I
kilik^ 'kuokitas',
j^qi , priusnh'g1ruulio snukis', dnius'priemend, tamsusis kambarys', tau kinis 'sviestas', lardininiia 'pastatas be sienq. mamiini'teti , pirtis'
si€
Vakarq iemaiiiq, arba Klaipedos kraito lietuviq, patarmeyra pati maZiausia i5 visq Zemaidiq. Ji apima Rtsnes, Sililter, Priekules, Klaipedos apylinkes ir KuiSiq nerij4. Daugeli amLiu,Sio kraito glruentojus nuo kitq Zemaidiq skyre administracine riba, ekonomika, kulttra, tikyba. ViduramZiais jie buvo pavergti kryZiuodiq ir nepriklause Zemaiiiq kunigaikitystei. Parys klaipediSkiai savgs Zemaidiais nevadina. Save
laiko
k la i p
i di i k i a i s li e tilu
i n i n k a i s,
arb a la m i n i n k ai s.
Si p"t"rm. ypad spardiai nyko Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Senqjq vietos gyventojq po karo liko palyginti nedaug. Daugum4 1944 i! gimtqjq vietq evakavo vokiediai. I jq viet4 atsikele gyventojq i5 visos Lietuvos, daugiausia Siaures ir pietq Zemaidiq. Dabar Siaurine vakarq Zemaidiq dalis turi nemaLai bendrq kalbos ypatybiq su Siaures Zemaidiais kretingiSkiais, vidurine - su pietq Zemaitiais varni5kiais, o pietine - su pietq Zemaidiais raseini5kiais ir
vakarq aukStaidiais. Kuriiq nerijos ir pamario glruentojai patyre kutiininko; dar vadintq hdpninkais, itak4. Thi atsikeleliai i5 KuiSo Zemds, kalbejE i5 kuriiq kalbos susiformavusia savita lawiq kalbos patarme.
60
ir vakaruose gykurliai, kai kuriq kalbininkq nuomone, turejg veno palikti savo kalbos pedsakq. Dauguma vakarq Zemaidiq fonetikos, morfologijos ir sintakses ypa{biq pana5ios ! gretimq i.emaiSenais laikais patarmds Siaureje
iiq patarmiq.
Thdiau Sioje patarmeje aiSkiai galima
justi vokiediq kalbos itak4. Del daugeli amLiqtrukusios germanizacijos Klaipedos kra5te kai kurie garsai tariami voki5kai. Antai vietoi kietoio / tariamas kiek mink5tesnis vidurinis l, pvz.: so ilidtoms 'Sluotomis', t t ) l,t.ll f,: d11t.\ | u0Lr rcva,lxup" lrtpa, plxur-( pluta. Vakarq iemaidiai turi savitq i.odLiq, kurie neZinomi nei kitiems iemaidiams, nei aukitaidiams, pvz.: a hs i s'smaili kartis', dagd' derlius', i lgs te lis'teviSkes pasiilgimas', kaulinil kas'griaudiai', nauias'vaitds', p asiiakas'naminis alus' , petuinls 'petingas' , saidh 'sudygg rugiq Zelmenys' , stdbas'akmuo', trdkas'paielgs, pasiutEs' , ieminis'nuo Zemyno pudiantis vejas'. Gausu ir skoliniq i5 vokiediq kalbos, pvz.: befikis 'suolas', b d n i' geleLinkelis', b ra nas' rudas', c iitunga 'laikra5tis', germd li'morka', liiteris'kopddios', nz ge lis 'vinis', dn kulis'ddde', ini deris'siuvej as', ipi cas' notagas', ui k eris'Zadintuvas'.
Asta Leskauskaiti ir Rima Baceuiiiuti
'!t:
=Ad'
ffi#ffi *i*r{.Ha# il*e# ffi&ffi% ffi ##KKffi%
ffi#K #ffi##% Salia RumiiSkiq veikiandiame muziejuje 176 ha plote stovi daugiau nei Simtas i5 lvairiq Lietuvos kra5tq perkeltq ir restauruotq trobesiq. Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicija pradeta kurti 1966, bet muziejus atvere vartus lanky'tojams tik l974.Tada dia stovejo 70 pastatq, kurie priklause 1O-iai sodybq. Muziejaus ekspozicija suskirst)'ta ! keturis sektorius: Zemaitij o s, Aukitaitij os, Sirduvos ir D ztkij o s. Regioninis principas leidLia pamaryti valstiediq buities ir kulturos lvairovg, iSry5kinti vietos architektlros savitumus. Atskir4 ekspozicijos dal! sudaro miestelio fragmentas su aiktte. Muziejaus ktrimo metais Lietuvoje jau nebuvo imanoma rasti ne vienos sodybos, kuri butq iSlaikiusi eksponavimui tinkam4 XIX a. statiniq Rumiiikiq liaudies buities muziejus. Zemaitiq trcbo
kompleks4. Toddl visos ekspozicijos sodybos sudarytos i5 skirtingose to paties regiono vietose aptiktq vieno laikotarpio statiniq. Vis delto rengiant sodybos statiniq iSdesrymo bei ,,kaimq" planus, atsiZvelgta i konkreiias vietoves, pvz., rengiant miestelio projekt4, remtasi Erivilko ir Mosedy'io pavyzdLiais. Aukitaitijos gawinis kaimas nusiZitretas nuo Mikalajinq kaimo (Sirvintq r.). O dzukiSkos penkiq ieimq bendros gyvenvietes fragmentas suproj ektuotas pagal Zerty r:'t, kaimo (Varenos r.) fragment4. UZsukus !statiniq vidq, galima pamatyti baldq ir darbo irankiq, drabuZiq ir audiniq, indq ir kitq kasdieneje valstiedio buityje naudotq daiktq. Dauguma jqyt^ toje vietoje, kur tradiciSkai ir b[davo laikomi. Arunas Vaicekauskas
Skrabalaisu l,elmLt
&
ffi'
...'-'.'; '-G
#
T'
'W*
Sekminiu rageliai
,\ffi
,
":;l::1 'ti.:. .
'..:;r".
:ffi 'sj*E *'*d{
1
--/{
"u.s,€li€ -- :iqi:
Peterbu rg iika
arm
on
i
ka
..' ... ::t_:.::':;.
Muziejus isteigtas 1983 03 01, o lankytojams atidarytas 1985 04 26 Sventes Atataria trimitai meru. Thi pirmasis ir vienintelis Lietuvos muziejus, skirtas liaudies muzikinei kulturai. Muziejaus ekspozicija irengta keliuose pastatuose. Viename sukaupti prielistores laikq seniausi tradiciniai liaudies muzikos insrrumentai. eia jie suskirstyti pagal garso iSgavimo bud4, etnografines sritis ir sudetingum4. Ekspozicijos pradZioje, laiptineje, Zaismingai iSkabineti skrabalai, terkiles ir kleketai. [Zengus ipudiamqjq instrumentq salg, stebina ju,g usa ir lvairove. eia galima pamaq,.ti pirmykldius lietuviq pudiamuosius * skududius, 5vilp4, ragus (turindius giminaidiq ir kitose tautose), i5girsti jq sutarting. SusipaZistama su visq rr15iq birbynemis - nuo Siaudo iki iStobulinto 5iq dienq instrumento, savo galimybemis nenusileidZiandio klasikiniam. Atskiroje saleje - kankles, kuriq formq ivairove rodo 5io instrumento svarb4lietuviq kulturai, jo daugiaiakg istorij4, kankliavimo paprodiq turtingum4. Seniausiam kankliq istorijos klodui atstovauja aukStaidiq - sutartiniq kraSto - kankles. Ypad archaji5kos XIX a. Kirdoneliq kaimo (Pabiries apyl., BirZq r.) kankles. Zemailqkanldes maslwesnds, tamsiq spalvq. Suvalkiediq kankliq vitrina atspindi )C( a. pradZ. lietuviq tautini muzikin! atgimim4. Vienas pagrindiniq jo puoseletojq - Pranas Puskunigis. Unikalus kankliq rinkinio eksponatas - rekonstruotos Maiosios Lietuvos kankles - arfa, kuri4 po keliq Simtmediq nebtties naujam glruenimui prikele liaudies muzikos instrumentq meistras Antanas Butkus. Lankytojai gali suZinoti apie nagingus individualios gamybos kankliq meistrus Stas! Rudi, Juoz4 La{4, Juoz4 TeleSie, Pran4 Neimant4 ir kt. Vienoje saleje eksponuojami muzikos
instrumentai ii skirtingq pasaulio 5aliq. 5i4 kolekcij4 daugiausia sudaro dovanos: Jasuhiro Nakasones japoni$kasis sangen ir fleitos, kun. Hermano Sulco
styginis Ruandos instrumentas, Kinijos ambasadoriaus er bu, P er t parlamenta rt4 quen, Indij os ambasadoriaus btgnai ir daugybe kitq. Gotikiniame pastate, kuris yra XW-XW II a. architekturos paminklas, lankl.to j ai susipaZista su ivairiq tautq liaudies muzikos instrumentais, Lietuvoje turindiais senas tradicijas. Ret4 armonikq rinkin!sudaro vokieiiq, austrq, rusq, anglq gamybos armonikos. Vis delto vertingiausiomis laikomos lietuviq meistrq pagamintos armonikos. Vienas i5 muziejaus pasididZiavimr+ yra Hohner firmos armonikos, kuriomis grojo liaudies artistas Petras BiriysPupq Dede. Neatskiriam4 armonikq ekspozicijos dali sudaro joms giminingos fi sharmonij os, atkeliavusios i5 dvarq, baznylu, profesionaliq ir liaudies vargonininkq namq. Didiiausioji jq pagaminta Karaliaudiuje XIX a. pab. Smuikq kolekcij4 sudaro profesionaliq ir liaudies meistrq instrumenrai. [domiausi i5 jq - liaudies meistro poeto \4ado Zeromskio. Formq naivumu demesipatraukia basetles, rerumu - dudmaiSiai, mas)'vumu - cimbolai, puoinumu - mandolinos. Thrp populiariqjq gitarq galima pamaq/ti ir muziejaus relikvij4 - Povilo Stulgos restauruot4 gitar4.Itin retas
ir brangus eksponatas - puoinioji Renesanso laikq liutnia (Lietuvos kaimui nebtdingas muzikos insrumentas). Sioje ekspozicijoje matome ir Lietuvos kaime skambejusius klasikinius pudiamuosius muzikos ins-
trumentus. Maloniausias momentas lanlg'tojq laukia ekspozicijos pabaigoje - galimybe paskambinti varpais varpeliais. Paskutinis akcentas - kiekvien4 lankytoj4 palydintis vartq varpo duZis. Egle Burkiai4ttt
63
#
* g1r
# ffi age
i'*:t i: I r i) I 1: 1"j ; !i:
""
Liaudies medicinos budai ligoms paZinti ir jas Syd)fti labai panaSus ! mokslines medicinos .Tai Liniq apie ligoni rinkimas (anamnezi),lig4 sukelusiq veiks-
niq i5aiSkinimas, jos dirgnozavimas, reikiamo Sydymo skyrimas, ligos eigos stebejimas ir priemoniq, padesiandiq organizmui po ligos atsigauti, numatymas. Nusalcymais li ga ap ibtdinama, dai.nai p aaiSkinama ir j4 sukelusi prieZastis. Spdjama daZniausiai prie ligonio vardijant ligas. Tiketa, kad, i5tarus ligos pavadinimE arba galimas jos prieZastis, ligonis krupteli. Gydant nurodoma, kuri vaistingojo augalo dalis vartotina, kada ir kaip augalus rinkti, paruolti, kokiais jq kiekiais gydytis. Ypa(. dnnai vartoti karlt! maZinantys, prakait4, tulZi ir Slapim4 varantys, kraujavim4 stabdantys, viduriavim4 slopinanrys, kosul! mal5inantys, nervus raminanrys, apetit4 Zadinantys vaistingieji augalai. Kai kurie augalai vartoti todel, kad jq spalva, pavidalas ar kvapas primindavo ligos simptom4, sergandi4 kuno dal!. Gydyta ir gyvtnines kilmes bei mineralinemis medZiagomis, medumi, bidiq pikiu, pieneliu, bidiq ir gyvadiq nuodais. Thikyti iildomieji
padarytas 1565. Ziniuoniai, kitaip negu ker€tojai (ar raganos bei raganiai), niekada nesigriebdavo juodosios magijos metodq ir nesinaudodavo savo gebelimais bei Ziniomis imogaus nenaudai. Zinfuoniai paprastai bfidavo pagyveng, labai religingi, dori imonds, be galo ltikejg savuoju teisumu. Zinltoniaisavo gydymo
metodus laikydavo giliausioje paslaptyje. Perduoti juos galedavo tik jaunesniems mokiniams. Beje, jq skaidius negaledavo
vir5lti 9. Manyta, jog iiniuonis,
panaudojgs savo gebejimus piktam, gali netekti ga-
lios pad€ti Zmogui ir del to pasidaryti burtininku. 2olininke Vilniuje prie
5v.
Jonq baZnyiios (l 924)
bei Saldomieji kompresai, taurds, masaZas, vandens procedriros, uikalbej imai.
I * # i ** #?-i
i"-:-:.: i Liaudies gydy,tojai Lietuvoje daznai buvo vadinami liniuonials. Vilniuje Sventosios ugnies kursrytojas Sventikas vadintas Zindiumi (zincz) - visa Zinandiu. Liaudies gydytojai Lietuvoje iki iiol dar vadinami iolininkais. Savit4 grupE sudare rdgdnos. Tadiau jos ne tik keredavo, bet ir gydydavo. Pirmieji lraSai apie kaltinimus kerejimu Lietuvoje Zinomi nuo 1545, pirmas Zinomas lra5as apie mirties bausmg ui. raganavim4 i"
:
r*
65
Apsaugoti nuo raganiaus sejamo blogio
-
Ziniuonio
pareiga. Jo svarbiausias ginklas kartu su apeigomis, amuletais, vaistaZolemis, uZpiltinemis - uZkalbejimai.
Liaudyje tikima, jog garsiai iStartas prakeiksmas 7 metus sklando ore ir bet kada gali kristi ant to, kam yra skirtas. UZkalbejimas - tai sudetine apeigq dalis. Kad turetq poveiki, jiprivaloma kalbeti grieZtai nustatytoje vietoje (kryZkel€se, lvairiq objektq sandurose, ant slenksdio, ties bet kokia riba), ypatingu paros meru (dienos ir nakties sanduroje, aultant), ir ne kitaip kaip palnibZdomis. Todel kai kuriose vietose Ziniuonius ir vadindavo in i bidirojais. :: ::: t:: i: :': i: :'::::' :'1 r: :.; Nestabiliais pereinamaisiais laikotarpiais, keidiantis metq laikams, iSlaikyti ger4 nuotaik4, buti sveikesniam padeda liaudi3ka sveikatos sistema, kuri4 i-!
i'*
udaro fiziniai p ratimai, vaistaZoliq, vitaminingqj q augalq vartojimas, kaitinimasis pirtyje. Si metodika remiasi teiginiu, jogLiem4, emus aktlwiau veikti inkstams, ! organizm4 pro juos labiau skverbiasi 5altis, o padidejus inkstq apkrovai imogus greidiau senss
66
ta. Taigi vienas svarbiausiq Sios sveikatingumo me-
todikos reikalavimq - apsaugoti inkstus nuo Saldio. Thm kaip tik labai padeda kar$ta pirtis. Be to, pirtyje reikia ne Siaip sau praustis ir kaitintis, o vanods beriinemis vantomis. Liaudies medikai i5 seno Linojo berio iieves ir lapq gydom4sias savybes. Sio mediio lapq nuoviru gydytasi nuo inkstq negalavimq. Nudieniai liaudies medicinos paslapdiq q,rejai sako, kad seniau berZo lapq dedavo prie juosmens inkstams gydyti todel, kad pastebetas 5iq lapq ypatingas poveikis - jis sudetingas ir senoliq tikriausiai iki galo nei5aiSkintas. Liaudies kulinarai ypai p ab rcLia sv o gnnq (A llium cepa) naud4. Si dariove taip pat yra ir vaistas, ir patalpq dezinfekavimo priemone. eesnakai (Allium satiuum) saugo nuo perialimo, Ladina apetit4, gerina virlkinimo fermentq, tulZies i5siskyrim4 prapledia kraujagysles, letina Sirdies ritm4. Padeda atsikraryti galvos svaigimo, nemigos, naikina Larnyno kirmeles. SvieZia desnakq tyrele, suvyniota i ivarq skudureli ar marl g, sen iau gy dy dav o p lliuo j andi as Laizdas.
*irv* 'r' _ "l ':ri:.-..,I
r:
:
**,i -g-i i i?: *
- :--'.?':
j!,
.
gvunines kilmes medZiagq Lietuvoje buvo gaminami distiliatai, akiq ir nosies laiai, nuovirai, milteliai, pelenai, pleistrai, smilkalai, tepalai, antpilai, vonios. Aptinkamos tokios glwunines kilmes medLiagq grupes: visas gyvtnas, jo ktno dalys ir organai, ekskretai ir sekretai, fosiliios - belemnitas, kreida. Pop uliariaus iq vaistiniq Laliav q 5 altinis b uvo karve (jautis), bite, kiaule, angis ir rupuZe. Glwirnu buvo stengiamasi padalinti (perimti) lig4, pvz., kate lig4 perimdavo braukiama per skaudam4 vietQ, viitoms liga perduodama su lesalu ar vandeniu ir t. t. Ypatingos gydymo galios Zmogaus rankos lgydavo, kai jose gyvasti prarasdavo kai kurie gryrnai, pvz., sutrynus jonvabal! tarp rankq ir jq neplaunant 3 dienas. Gyvtnas budavo iSorinis vaistas, pvz., blusa ileidZiama ! ausi; ruptZe dedama prie kaklo ar ikandimo vietos; vidiniam vartojimui reikedavo praryti gyv4 bitg arba j4 iminkyti ! duon4 ar te514 ir pan. I5
Angies uZpilos
i*x x;* *x:s i i;* *s"t i',* *
r***i*.ir:*jc:
MasaZuojant btdavo ir Svelniai lyg plunksnele (kartais ir tikrai plunksnele) braukoma, o kartais stip-
rokai kumidiu ar delno iambu trankoma ar giliai gnaiboma. MasaZuodavo kar$tai, Siltai; nei karltai, nei Siltai (dabar sakoma ,,kambario temperati.roje"); vesiai ar Saltai; sausa ranka ar su tepalais, liesais ar riebiais, aliejiniais skystais ar kietokais lajiniais. Masaiuodavo gryna ranka ir Svelniais ar Siurkldiais braukymais, veikiant
tik
fizi3kai ar 5!poveik!derinant su cheminiu. Galv4 masaZuodavo intensyviai ir greitais judesiais, kad ligonis at-
sipeiketq (sugaravus, pagirioj ant, smarkiai karldiuoj ant ir kliedint), kai galva svaigdavo del kraujagysliq spazmq ar siaurejant kraujagysliq spindZiui. Lengvais judesiais galv4 masaZuodavo nuo nemigos, padidejusio kraujos-
pudZio, depresijos, ikyri,l nemaloniq mindiq. Galvos masaZu lailcydna ir tradicine plaukq prieiiirra: pynimas du kanus per par4, Jukavimas trejomis Sukomis (retomis, vidutinemis ir tankiomis), Seriniais Sepediais.
Masaiui prilygsta ir tradicinis galvos trinkimas. Nugar4 masaZuodavo nuo stuburo i 5onus, Siek tiek Lemyn, Sonkauliq kryptimi. Krutines l4st4 - nuo krirtinkaulio Lemyn ir ! 5onus, velgi Sonkauliq kryptimi. Jeigu masaZu noreta paveikti Sirdies ritm4 deling rank4 uidedavo ant kairiosios krttines puses taip, kad priglaustas prie pla5takos nyldtys siektq raktikauli, o rieias butq ant krltinkaulio. MasaZuojant rankas, kelis kartus nubraukiama lengvai iki pir5tq galq ir kiek stipriau atgal ligi peties. Kauleliu sulenkta plaitaka keliolika kartq patrinamas peties s4narys. MasaZas visada pradedamas
braukimu i piritus, o baigiamas i pet!. Jeigu reikia stipriai braukFti, padauirti ar pagnaibyti, masaZas vis tiek pradedamas Svelniu braukimu, pamaLu intenslvinamas ir baigiamas v€l Svelniai. Deiinioji pilvo puse (kepenq sritis) dainiausiai budavo tik Svelniai braukoma laikrodZio rodykles kryptimi. Kairi4j4 irgi laikrodZio rodykles kryptimi glostydavo, Svelniau ar stipriau paspausdami kumsdiu ar net padauZydami. Zarnyn4 masaZuodavo nuo duobutes i kairlj!k1ub4, i pilvo apati4. Kojq masaZx maLai tesiskyre nuo rankq, tik keli ir diurn4 apimdavo abiem rankom, visus pirltus vienu kartu trindavo abiem plaStakom. KarSto masaZo priemone - vanta, daZniausiai beriine. Ji smagi vanotis, padirgina, kartu ir dezinfekuoja od4. Kai oda labai
61
T'RAI] t CI,l *5 " Ili r-rstri:r:ta Liet,-:vss e*ci kl*pedij* jautri, suskirdusi, sausa - imdavo lieping vant4, kai labai gausiai prakaituojanti ar per daug besiriebaluojanti - {uolinemis vanodavo. Vantas vilgydavo karitu vandeniu, labai daLnai ir berZo pelenq 5armu, lvairiq vaistaZoliq nuovirais. Vienomis vantomis vanodavo vis4 ktn4, kitomis - tik tam tikras vietas. Nevienoda ir masaio temperatrlra. Vienais awejais braukydavo gerai 5ilum4 praleidZiandiais metaliniais daiktais, kol veikiama vieta gerai ikaisdavo, arba ledo gabalais, kol visai awdsdavo. MasaZuojamE viet4 arba rankas dainai drekindavo vandeniu ar Zoliq nuovirais, alumi, degtine, tepdavo degutiniais, terpentininiais ar riebaliniais tepalais. Be palyginti Svelnaus masaZo, kartkartemis taiky-tas ir labai stiprus, pvz., masaLuojant nejudrius ar judrum4 prarandandius s4narius. Bridavo masaiuojama ir i5tikus parilyziui.
ovi n i s va i st azol i q sm
u I ki ntuva
s
'en
€yd*m*si*s v*ni*s Vonioms neretai budavo naudoiami vaistiniai augalai, pvz., visa vaistines ramunds (Manicaria cham
o
rn i I la),
valerij ono (Va
le ri an
a
ffi
c ina
li s), dilgel6s
(Urtica dioica), sukatZoles (Leonurus cardiaca) ir daugelio kitq augalq antZemine dalis. Nuovir4 vonioms ruoidavo i5 ievos, putino, avietds, serbento, kadagio, erlk€dio 5akq, iieves ir 5aknq, puiies ir egles spygliq, berZo ir kitq augalq lapq. Gydomosios Zoliq vonios yra nekenksmingiausios i5 visq esamq vaistq, kuriais norima sustiprinti organizmo atsparumq. Galima daryti vonias i5 lakiSiaus, ramunds, diobrelio, dilgdles, Zydindios aviios ir kitq augalq nuoviro, bet geriau juos mai5yti vienus su kitais. Liuduinas Suambaris
Zaliawa ir 6*tskliai Lietuvos ukiuose iSaugintos vaistaioles sudaro dk maLdaug5%o visos Salies farmacijos pramones nau-
dojamos Zaliavos. Daugiausia Salyje auginama paprastqjq kmynq, vaistiniq valerijonq, vaistiniq medetkq, vaistiniq ramuniq, pipiriniq metq, paprastqjq raudo-
\f*istim**i *a'xgala* Vaistiniais augalais vadinami gydomqjq savybiq turintys augalai. Kartais jie dar vadinami tiesiog vaistaiol6mis, bet 5is terminas yra siauresnis, apima tik vaistams vartojamus Zolinius augalus. Lietuvoje tradicin€je ir liaudies medicinoje naudojami daugiau kaip 450 ruiiq savaime augantys ir introdukuoti induodiai, 1 mlies dumbliai, 1 rulies samanos, 5 ruiiq grybai ir 2 r[5iq kerp6s. 68
n€liq. Lietuvoje augandius laukirrius vaistinius augalus priklausomai nuo jq biologiniq savybiq ir Zaliavos i5tekliq galima suskirstyti i tris sqlygines grupes. Prie pirmosios grupes priskiriami visoje Salyje paplitg ir ivairiose buveinese augantys vaistiniai augalai, kaip antai: paprastoji kraujaZole (Achillea millefolium), Silinis virLis (Calluna uulgaris), dirvinis
asitklis (E q ui s e tum aru e n s e), pelkin€ vingiorykSte (Fi lip e n du la u lm ar i a), paprastasis Saltek5nis (Frangu la alnus), paprastoji Zemuogd (Fragaria uesca), paprasto-
: i,i:. j ; :i
ji
:r:", j,,,r
i
i ) ii- i ii:,j.,,
jonaLole (Hypericum perforatum), paprastoji aviete
eu),
i kiaulpiene (Tarax a cum fficinale), didiioji dilgele (Urtica dioica), paprastoji b rukne (Vac c in ium u itis - i dae a), pap rastas is Sermuk3nis (Sorbus aucuparia) ir kt. Antrqj4vaistiniq augalq grupg sudaro ri5ys, kurios lsikuria tik tam tikro tipo buveinese, tod€l jq iStekliai nedideli. Prie Sios grupes priskiriama miltine meikauoge (Arcnxaphyllos uua-ursi), vaistine dirvuole (Ru b us i da
pap rastoj
(Agrimonia eupatoria), vaistind Sventagar5ve (Angelica arc h ange lica), triskiautis lakiSius (Bidens trip artita), pa-
prastoji 5warilole (Bistorta major), paprastoji pakainute (Conuallaria majali), smiltyninis Slamutis (Helichrysunx arenarium), paprastasis raudonelis (Origanum uulgare), pavasarine raktaZole (Primula ueri), platialapis gyslotis (Plantago major), miSkine sidabraLole (Potentilla erecta), vaistine tauke (Symphytum fficinale), vaistinis valerijonas (Valeriana fficinali) ir kt. Sios grupes augalus gamtoje galima rinkti gana ribotai. TretiqEgrupg sudaro vaistiniai augalai, kuriq i5tekliai gamtoje maii arba labai maZi. Tai dainiausiai tik vieno ar keliq tipq buveinese isikurianrys, aplinkos pokydiams jautrrls augalai. Prie Sios grupes galima priskirti kalning arnikq (Arnica mzntana), sketinq SirdaZolg (Centaurium erythraea), melsv4j ! gencijon4 (Gentiana cruciata), vaistin! patais4 (Ly cop o dium c kuatum), paprastEji amal4 (Viscum album) ir kt. Kai kuriuos Sios grupes augalus auginti labai sudetinga. Vaisilne medetko
Be to, Siai grupei priskiriami 33 mdiq vaistiniai augalai, lra5y"ti iLietuuos raudonqj7 hnlgq. Rinkti jqLaliava, draudZiama.
*3r*€
* *:
*:it,*i*"
*s ::* 5*'rF-**:'-
t* 5 ;
c
:;t$ r: € ry
Gydom4sias augalq sarybes lemia juose esandios veikliosios medZiagos. Vaistiniai augalai kaupia labai
daug ivairiq biologiSkai akryviq junginiq (alkaloidq, glikozidq, eteriniq aliejq, raugq, vitaminq, gleiviq, organiniq rngidiq ir kt.). Veikliosios mediiagos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse, o kitose jq visai nera arba yra labai maLai. Augalai arba
jq dalys renkamos ruo metu, kai jose yra daugiausia veikliqjq medZiagq. Pumpurai daZniausiai renkami anksti pavasari, kol dar nepradejg skleistis, Saknys ir $akniastiebiai - velai rudeni, Lole - augalui Lydint,lapu jiems visi5kai iSaugus. Vaisiai renkami tada, kai gerai sunoksta arba pasiekia tam tikr4 brand4. Vaistams dai-
-
niausiai naudojamos tos augalq dalys, kurios veildiqjq mediiagq sukaupia daugiausia. Pvz., paprastojo 3al-
pusnio (Tussilago fa&ro), didZiosios dilgeles (Urtica di o i c a), paprastosios b ruknes (Va c c i n i u m u itis - i da e a) vaistinei Laliavai renkami lapai; maLalapes liepos (Zlia cordata), vaistines ramun€s (Matricaria recutitd) Liedai ir Liedynai; paprastojo kmyno (Carum carui), vienapiestes gudobeles (Crataegus monogltna)
sejamojo lino (Linum usitatissimura)
-
vaisiai;
- s€klos (seme-
nys) ; miSkines sidabraZo les (Po te nti lk ere c ta), vaistinio valerijono (Valeriana fficinalis), balinio ajero (Acorus calamus) - Saknys ir Sakniastiebiai; paprastojo 4iuolo (Quercus robur), paprastojo Saltekinio (Frangula alnus) - Zieve; karpotojo berio (Betula pendula), paprastosios puSies (Pinus syluestris) - pumpurai; paprastojo raudonelio (Origanum uulgare), dirvinio asiuklio
(Equisetum aruense), paprastosios kraujaZoles (Achillea milltfolium) - antZemine dalis (Zole), paprastosios meIynes (Vaccinium myrtillu) ugliai; vaistinio paraiso
-
(Lycopodlum clauatum)
-
sporos.
I5 populiariausiq vaistiniq augalq galima pami neti maLalap g liep aL (Ti Ii a c o r da ta), kuri o s i.ie dy nai paprastai vadinami liepq Ziedais, vaisting ramung
(Matricaria recutita), liaudies daZniausiai vadinam4 ram un dl e, p ap ras t4j 4 l
(Hypericum perforatum) laikyta vaistiniu augalu, ga-
lindiu pagydyti beveik visas ligas. Prakaitavimui, Slapimo iSsiskyrimui skatinti tiek liaudies, tiek ir tradicine medicina vartoja ypad daug augalq. Populiariausios paprastosios avietd s (Ru bus idaeu), miltines meikauoges (Arctostap hy los uu a-urs i) lapq, juodauogio Seivam edLio (Sam bucus nigra),
(Tilia cordata) Liedqir Ziedynq, paprastosios takaZoles (Po lygo num au i c u /are), dirvinio asitklio (Equisetum aruens e), triskiaudio lakiSiaus (Bidens tripartita) ioles ir kitq augalq arbatos arba nuovirai. VirSkinimo organq sistemos sutrikimai ir maZalapes liepos
ligos gydomos paprastojo 4Zuolo (Quercus robur) Zieve, juodalksnio (Alnus glutinosa) ir baltalksnio (Alnus incana) vaisynais (kankoreZiukais), paprastosios kiaulpienes (Thraxacum
ffi cinale) Saknimis,
paprastosios melynes (Vaccinium myrti llus) uogomis, trilapio pupalaiSkio (Menyanth es trifo liata) lapais. Atsikoseti padeda paprastojo diobrelio (Thymus ser'
llum), keturbriaunio diobrelio (Thymus pu legio ide), trispalves nallaites (Viola tricolor) Zole, pavasarines raktaioles (Primula ueri) Iapai ir Liedai, anksrywojo
py
Pelvnos, medetko s, m eli so, ie rmu ksni o i
Salpusnio (Tussilago farfara) lapai. Raminamai nervq sistem4 veikia ir skausm4 mal5ina paprastasis aPynys
(Humulus lupu/us), melynasis palemonas (Polemon ium c a e ru I e um), p ap r astasis raudon elis (O r i ga n um uulgare), paprastoj i sukatZole (Leo nurus cardiaca), vaistinis valerijonas (Valeriana fficinalis). Kai kurie megejai soduose augina nervq sistem4 stimuliuojandius augalus, kaip antai: kinini Zenien! (Panax gin' j uo daj i e ng), kinin[ citrinryti (S c h i s an dra c h in e n s i s), s
eleuterokokE (Eleutherococcus sistem4 stimuliuoja cea
ir
senticos
u).
Beje, nervq
rausvaZiedes eZiuoles (Echina-
purpurea) preparatai. Kirmelines ligos (helmin-
tozes) gydytos paprastosios bitkresl es (Thnacetum
alzaminio skaistenio (Tan a c e tum b a ls arn ita), ciwarinio kiedio (Artemisia cina) nuovitr't. Si"is it kitais vaistiniais augalais buvo ne tik gydomi lvairus negalavimai, jais naikindavo ir Zmoniq btstuose (Ledum isiveisusius vabzdZius. Pvz., pelkinio gailio palusne) Sakeliq dedavo ! skrynias ir spintas, kad drabuZiq negrauZtq kandys, nuoviru naikindavo blakes, o deginamq Sakeliq dumais baidydavo visokius kitouu
lgar e),
b
kius trobose glruenandius vabzdZius.
Lietuvoje homeopatiniai vaistai gaminami i5 vaistiniq augalq. Salyje savaime auga ir homeopatijoje vartojama pievine Silagele (Pulsatilla pratensi), demetoji mauda (Conium maculatum), vaistinis p atais as (Ly c op o dium c lau a tum), vaistine aki5veite (Eup h ras i a ffi c i n a li s), pladialap is gyslo tis (P lantago major). Kiti vaistiniai augalai Lietuvoje auginami kaip kulttriniai, pvz.: vaistine medetka (Calendula fficinali), rausvaZiede eiiuole (Echinacea purpurea), amerikine fitolaka (Phyto lacca americana), valgomasis svogunas (Allium cep a) . NemaZai homeopatiniq preparatq gaminama i5 tolimuose kraituose paplitusiq augalq: pavasarinio adonio (Adonis uernali), nuodingojo dindibero (Strychnos nux-uomica), kvapiojo muskatmedZio (Myristica fiagrazs), rutulinio eukalipto (Eucalyptus glo b osu), vaistinio chininmedZio (C inch ona fficinalis). Jq i.aliavarmes importuoj ame. Kai kurie dabar Lietuvoje naudojami ir auginami vaistiniai augalai taip pat kilg i5 kitq kraltq. Per pastar4ji deiimtmet! bene didZiausio susidomejimo susilauke rausvaZiede eiiuole. Thi i5 Siaures Amerikos atkeliavgs gana dekorat)'vus astriniq Seimos augalas, labiausiai vertinamas del medZiagq, kurios stiprina imogaus imunitet4. Vaistiniai augalai, matyt, buvo vieni pirmqjq (iSskyrus vartojamus maistui) i5 kitq kradtq aweLtqir sodybose auginamq augalq. Thip i Lietuv4 tikriausiai i5 Vidurio Europos kalnq pateko pladialapis Sauk5tis (Petasites bybridu). Literaturoje yra nuorodq, kad ViduramZiais pladialapiai SaukSdiai buvo profilaktine priemone ir vaistas nuo choleros, maro, Siltines, o nuo XVII a. jq lapais ir Saknimis gydyta migrena, kosulys, astma (dusulys), nes jq kaupiamos veikliosios medZiagos mal5ina lygiqjq raumenq spazmus. Greidiausiai del gydomqjq sarybiq anksdiau buvo auginama paprastoji durnarope (Datura stramonium) ir juodoji drigne (Hyoscyamus niger). Labai nuodingomis drignemis ir durnaropemis, sukaupiandiomis keliq rt5iq stipriai veikiandiq alkaloidq, kaip ir darZinemis aguonomis (Papauer somniferum), mal-
panaikinti, veliau jomis gydytos sunkios nervq, akiq ligos. Rttos buvo vartojamos nepageidaujamam neitumui nutraukti. Paprastosios r.y5nios (Cerasus uulgaris) Zieve liaudies medicinoje gydomas gerkles uZdegimas, laringitas, Saknimis - skausmas, o Svieiiomis sultimis mal5inami lvairts uZdegimai. Lietuvoje kambariuose auginami keliq ruSiq alavijai (Aloe). Jq l"pq minkitimu ir sultimis daLnai gydomos kvepavimo takq, skrandZio ligos, kompresais - votys ar puliniai. Zigmantas Gudlinskas
Po p
rostasi s ro ud onel i s
LiepZiedZiai
Sintas smarkus skausmas.
Nacionaline lietuviq gele vadinam a Lalioji rita (Ruta graueolens),1
.,:.ti:::..,,,, :::i:.
''r.{l:..
':i*,
::
:*:t:;:lat::
I5 2001 gruentojq suraiymo duomenq matyti,
kad ne visos tradicines Lietuvos tikybos Siandien turi daug sekejq. Daugiausia- Romos katalihtl. Save katalikais vadina net79o/o Lietuvos glwentojq. Thdiau didelg jq
d"li galima pavadinti kultoriniais katalikais,
kurie veikiau kulturi$kai, o ne egzistenciSkai tapatina save su katalikybe. Ii Lietuvoje atliktq sociologiniq apklausq aiikeja, jogdatnai imones krikltija vaikus, priima Santuokos sakrament4, per didLi4sias Sventes apsilanko pamaldose vien del to, kad tai suvokia kaip savotiSkas kulturines normas, o ne del gilaus tikejimo. Pvz., reguliariai pamaldas lanko tik kas deSimtas formalus Lietuvos katalikas. Antroji pagal gausum4 Lietuvos religine bendruomend - staiiatikiai (4Vo). Didi;iajaj.+ d"li sudaro rusai. Rytq krik5dionybe Lietuvoje ne maZiau laugusi i kulttring tradicij4nei Vakarq. Iki sovietq okupacijos vyravo kita Ry.tq krikidionybes armaina - sentikyste. Thdiau Siuo metu sentikidi Lietuvoje tesudaro 0,78o/o gwentojq. Tai gana uZdaros religines bendruomends, glaudLiai susijusios su rusq kultura, bet labai kritiSkai nusiteikusios stadiatikybes atZvilgiu. Sentikyste - tai religiniq bendrijq, kurios atsirado skilus Rusijos stadiatikiq baLnytiai, kai XWI a. dalis Bainydios nariq atsisake pripaZinti patriarcho Nikono BaZnydios reformE, visuma. Nikonas norejo reformuoti stadiatikiq liturgij 4, modernizuo ti B ai.nyti4. Refo rmos prielininkai buvo prakeikti, juos imta ariiai persekioti. Daug sentikiq traukdamiesi i5 Rusijos kelesi i uZsien[, taip pat ir i Lietuv4. Lenkq istoriko Thdeulo Korzono (Tadeusz Korzon) duomenimis, 1791 Lietuvos ir Lenkijos valstybeje b[ta net 100 ttkst. sentikiq. Dar viena su Rytq krikidionybe glaudZiai susijusi tikyba - unitai, arba Rytry apeigr4 katalikai. Dabar unitai sudaro tik 0,01olo Lietuvos gruentojq. Thi daugiausia baltarusiq ir ukrainiediq tautybes tikintieji. Rytq apeigq katalilcybe Lietuvoje atsirado po 1596 Brastos unijos, kuri4 su Katalikq bai.nytia sudare
x
s. :.;
Vi I n i a u s or ki kated
ra bazi I iko
LDK teritorijoje g1rueng stadiatikiai. Jie pripaLino popieiiaus valdLi4, bet liko prie savo liturgijos irbai.nytines slavq kalbos. 0,78o/o Lietuvos gwentojq priskiria save euangelikams liuteronams, o 0,560/o - euangelikams reformatam.t. Sios dvi tikybos susiformavo XW a. Reformacij os metu. Liuteronai seka reformatoriumi Marrynu Liuteriu, o reformarai - Jonu Kalvinu. Sios dvi tarpusar/e artimos religines krypryr kitaip nei 73
Svdkinos evangelikq liuteronq
bainyiia
Silutds r. (l 867)
Katalikq 6azny tia suvokia sakramentu s, S u en toj o Ra! to ir tradicijos sanryki. Lietuvoje dek liuteronai, tiek reformatai ilgai buvo glaudiiai susijg su vokiediq tautine maLuma, tadiau dabar didZi4j4 jq bendruomeniq Lietuvoje dal! sudaro lietuviai. Lietuvos liuteronai turi jauniausi4 pasaulyje r,yskup4 Mindaug4 Sabut!. Laikosi konservat)'viq paZiurq moterq kunigystes, homoseksualumo klausimu.
:,.. ,.
:t
:. ,].,.:
:::..,r
'.
l' :: i:'..:.:' :,.:
:. ,: ,::
Judeial iki pat Antrojo pasaulinio karo buvo neabejotinai ltakingiausia ir gausiausia nekrikidioniSka religine bendruomene Lietuvoje. Judaizmas - seniausia monoteistine religija, kurios
tikejimo pagrindas
yra Dievo sandora su Zydq tauta, o pamatines knygos - Tora (Mozis Penkiahnygi) bei Thlrnudas (Lyd,4
religiniq istatymq kodeksas, sukurtas III-V a.). Judaizmo tradicijoje ypad svarbi4 viet4 uZima Sabo '74
Kouno stotiotikiq ApreiSkimo Sva Mergelei Marijai cetkves ikonostasas
(Seltadienio) bei specialaus maisto raciono (kolerinio maisto) laikymasis. Lietuvos Lydai priKauso aihenaziams, t. y. Ya' karq, Vidurio ir Rytq Europos Zfiams. Aikenaziq religine nuostata Siek tiek skiriasi nuo Ispanijos, Pietq Prancnzijos ir Balkanq iydq, vadinamqsefardah. 1940
Lietuvoje g),l/eno net 200 tukst. Zydq, jie turejo 6 dvasininkq rengimo mokyklas, kuriose studijavo daugiau kaip 900 jaunuoliq. Nacistinio genocido bei sovietq okupacijos metais ne dk idZudyta 957o Lietuvos Zydq, bet atimtas visas jq religinems ir visuomeninems organizacijoms priklausgs turtas, uZdarytos sinagogos ir maldos namai. Lietuvos Zydq religinis gyruenimas pradejo atsigauti tik Lietuvai atgavus NepriklausomybE. Dabar judejq Lietuvoje yra yos per 1000. Musulmonai sunitai Lietuvoje gyvena jau daugeli a:nLiq.Tai Lietuvos totoriq bendruomene, kuri wirtai lsikure LDK Zemese jau XV a. Totoriai i5paZista islam4, vien4 ii didZiqjq monoteistiniqMl a. susiformavusiq religijq. Musulmonaiyra griei,ti monoteistai - tiki
vien4 Diev4. Jq Sventraltis - Koranas. Musulmonq sunitq pasaulinis centras yra Tirrkijoje. Viena pagrindiniq
Lietuvos musulmonq problemq - arabq kalbos nemokejimas. Tikras musulmonas privalo skaiq.'ti Koran7 originalo kalba, nes dk tada gali melstis. Nemokedami arabiSkai, Lietuvos musulmonai priversti mokytis melstis atmintinai, apsiriboti Koranoperpasakojimu.
Iki
Siol Koranas nei5verstas i lietuviq kalba. UZsienio musulmonq religiniq bendruomeniq leSomis buvo su-
remontuotos arba atstaq,'tos medetes. Dabar Lietuvoje veikia 5 totoriq religines bendruomenes, jos turi 5 medetes. Thip pat atnaujinti ryiiai su Artimqjq RJ"tq musulmonq Salimis, totoriams atsivere galimybe keliauti i Mek4. Musulmonq Lietuvoje glvena kiek daugiau nei 1000, tadiau jq vis daugeja del imigracijos. Karaimai i Lietuv4 pateko dar XIV a. pab. Jie iipaZista karaizm4. Si religija glaudLiaisusijusi su Sr-
nuoju Testamentu. Tai vienintelis karaimq SventraStis. Karaizmas ne dk nepripaZlsta jokiq kitq Sventraidiq, bet taip pat ir jokiq komentarq: kiekvienas tikintis karaimas turi pats bandyti suprasti ir interpretuoti Senqjl Testament4. Karaizmas susifo rmavo
VIII
a. Mesop otamij oj e.
Nors karaitai nepripaZlsta Korano autorireto, tadiau del istoriniq aplinlrybiq islamas juos smarkiai paveike. Ka-
Traktl karoimq kenesos oltorius
raitq liturgija gerokai skiriasi nuo judaizmo pamaldq.
:,...
:-
:::'.:.,1..',.,.:,.t :..,:, .:'.' ::
Netradicinems tikyboms Lietuvoje priklauso maLiau nei 0,1%o gyventojq, iskaitant ir baltq tikejimo i5paZinejus, siekiandius tradicines tikybos statuso. Kai kurios tikybos, pvz., baptistai, metodistai, aduentistai, jehouistai, Lietuvoje veikia jau beveik 5imt4 metq, o kitos, tokios kaip bahajai, scientologai, mormondi, munistai, dia atsirado tik po Nepriklausomybes
atk[rimo.
jq religinis centras yra isiktrEs prie Kauno. Thi krikidioniikos kilmes judejimas. Lietuvoje Jehovos liudytojq buta jau priei Antr4ji pasaulini kar4. Smarkiai plustelejus netradiciniq tikybq bangai 1988-1992, veliau jq Spardiausiai Lietuvoje plinta jehovistai,
sekejq labai sumaZejo. DaZniau i5 vienos netradicines
bendruomenes pereinama ! kit4. Andrius Nauickas 75
?i:' i 'i. -*l ,, 'iln.,- j
*l;
.,.;--
o;
f
*
,:;
i
ir'"
ffir*K€ ffijg
#L##&ffij&g 1387 Lietuva rapo viena i5 krikidioniSkqjq Europos raurq. Sventieji globejai pasidare ir Lietuvos katalikq savastimi.
1926lknrus Lietuvos baZnl"tinE provincij4, buvo i5 naujo patikslinti atkurtos Lietuvos Respublikos ir baznl'tines provincijos naujq r,yskupijq iventieji globejai. Kadangi 1636 popieiius Urbonas VIII, be jau esandiq iv. Jurgio, 5v. Mikalojaus ir 5v. Bonifaco, 5v. Kazimier4 paskelbe pirmuoju Lietuvos DidZiosios KunigaikSrystes globeju, juos pereme seniausia Lietuvoje vilniaus arkivyskupija. Atkurtosios Lietuvos Respublikos iventaisiais globejais buvo idrinkti 5v. Kazimieras ir 5v. Jurgis. Kauno arkivyskupija Svent4j! globeja - 5v. Jon4 IGikSrytoja - pereme i5 Zemaidiq ryskupijos. Naujq Lietuvos r.yskupijq Sventaisiais globejais buvo paskelbti Sie Sventieji: KaiSiadoriq vyskupijos 5v. Juozapas; PaneveZio - 5v. Kazimieras; Siauhq - Svd, Mergele Marija; Teliiq - iv. Justinas Kankinys; vilkaviSkio - 5v. Antanas Paduvietis. Siuor iventuosius glob€jus Lietuvos Baznyiiaiyra pawirtings Sventasis Sostas.
Sventasis Kazimiera s (I 458-1 484) Pirmasis Lietuvos, Vilniaus arkiryskupijos ir PaneveZio vyskupijos globejas, Gediminaidiq dinastijos arsrovas. Jo seneliai - Jogaila ir Al5enq kunigaikiryte zofija, revai - Kazimieras Jogailaitis, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikStis, ir Sventosios Romos Imperijos imperatoriaus Albrechto II dukte Elibieta. Kazimiero morina (?1507),lenkq vadinama,,Jogailaidiq Morina", laikoma pamaldumo ir karaliikosios 5eimos tradicijq saugotoja, nors ndra istoriniq liudilimq, kad ji lkvepe savo stnui Kazimierui pasiaukojam4 pamaldum4 ir iSskirting meilE Marijai. Labai anksti karalaidiui Kazimierui i3ry5kejo tuberkuliozes simptomai. Dvaro gydytojai mand, jog ligq sukele jaunuolio pamaldumas ir askeze, todel patare vesti, siu.le neatsisakyti kitq iemilkq pagundq. 1481 ii Lietuvos Kazimieras grlto i Lenkij4 ir dvejus metus pavadavo tev4. Istorikai pastebi jo, kaip valstybininko, gabumus: sumaniai warke valsrybes finansus, gerino santykius su Roma, sprende Vengrijos sosto klausim4. I Lietuv4 Kazimieras griLo 1483 vidurvasari. MaQ,"r, tada jau sunkiai sirgo dZiova. Karalaitis traukesi ii vie5ojo gyvenimo, vis labiau susitelkdamas maldai, askezei ir geriems darbams. Jo glvybe kiekvien4 dien4 geso. Suzinojgs apie tai, tevas iSskubejo iLietuv4. Kazimieras jau gulejo mirties
Sv.
Kazimieras
77
PopieZius Leonas
XI5l7
11 04 kardinolq kolegi-
jos pasedyje paskiria komisij4 palaimintojo Kazimiero
gyvenimui ir dorybems iStirti. 1520 LVilniq anylsta popieZiaus legatas Zachari)x Fereris, Gardos ryskupas. Legatas pats klausinejo liudytojus ir tyrinejo stebuklus, pasikvietgs pagalbon tris ryskupus: Vilniaus, Kijevo ir Krymo Kafos. Vis4 tyrimo medLiagEFereris suraie I atskir4 krygq Vita beati Cmirniri, scripta Vilnae (Palaimintoj o Kazimiero gltu enimat P ardrltds Vi lniuj e) .
l52I
12 01 popieZius Leonas X mire, atrodo, nespejgs uibaigti 5v. Kazimiero kanonizacijos bylos, nors jo legatas ryskupas Zachariias Fereris tam reikalingus dokumentus buvo parenggs. XW a. Romos Bai.nytiEsukretusios protestantizmo audros amiiaus
Sv.
Kazimieras
patale. Kewirtadien! po Pelenq dienos, audtant rytui, 1484 03 04 karalaitis mire Gardino pilyje. Istorikai paneigia mirties viet4 buvus Vilniuje, remdamiesi
tq
metq benediktinq metraidiu ir pirmuoju Kazimiero biografu Fereriu, raiiusiu, kad karalaitis mire Gardi-
n..
Sv. Kazimiero palaikai buvo nuveZti
miest4
Vilniq ir palaidoti jo
i Gedimino
senelio Jogailos pastaqtoje
Vilniaus katedroje. Garsas apie Svent4j! karalait! labai greitai paplito.
Praejus mazdargdeJimdiai metq Po jo mirties, !Rom4 jau siundiami lai5kai, liudijantys stebuklus, kurie ryksta Sventojo karalaidio uZtarimu. PopieZius 1501 05 15 iSleidZia bulE, joje skelbiami atlaidai tiems, kurie melsis
prie Kazimiero karsto. Thi seniausias dokumentas, liudijantis prasidejus!Kazimiero kult4. XW a. pradLioie karalius Zigmantas, Kazimiero brolis, Vilniaus vyskupas Albertas, Vilniaus pranciSkonai siundia i Rom4 laiSkus, kuriuose apraSomos Kazimiero dorybes, kilnus
gyvenimas, minimas Zmoniq pamaldumas, vardijamos prie jo karsto patirtos malones ir praSoma ji paskelbti
I popieZiq Leon4 X1517 09 04lai5ku i5 IGemonos kreipiasi ir Sventosios Romos imperijos imperatorius Maksimilianas I (Maximilian I): praSo popieiiq giminaiti Kazimier4 paskelbti Sventuoju, nes jo Sventum4liudija ivairus Zenklai ir stebuklai' Sventuoju.
79
viduryje pasieke ir Lietuv4. Sie lemtingi !rykiai atitolino 5v. Kazimiero kanonizavim4. 1587 Lenkijos karaliumi ir didZiuoju Lietuvos kunigaikidiu tapo Zigmantas Yaza, Kazimiero giminaitis. Jaunasis karalius emesi galutinai suwarlq,ti 5v. Kazimiero kanonizavima. 1601 09 06 jis ra5o popieZiui Klemensui MII lai5k4, praSydamas iSplesti 5v. Kazimiero kult4: lraiy"ti Svent4j! ! miSiolE, brevijoriq ir visuotini Romos kalendoriq. 1602 03 L6 Zigmantas Vaza vel nusiuntd lai5k4 iRom4 tuo padiu klausimu, pai'ymtdamas, kad,,su dideliu Sirdies dZiaugsmu patyreme, kad jis (Kazimieras) yra Sventqjq s4ra5e iau iraiytas". Karaliaus lai5kai, ralyti i5 Vilniaus, ir jq turinys lrodo, kad vis delto popieZius Leonas X iraie Kazimier a, ! Sventqj q s4rai us. PopieZius Klemensas VIII oficialiai atsiliepe !5iuos laiSkus ir 1602lI 07 breveje mini, kad jau popieZius Leonas X paskelbe Kazimierq Sventuoju. PopieZius lsake pagaminti bainyting veliav4 su Sventojo awaizdu - tokios veliavos paprastai paruoliamos Sventqjq skelbimo ilkilmems
ir liepe nusiqsti !Vilniq. Vdliava Vilniq pasieke 1'604 gegut'es pradZioje. Vilniuje geguZes 10, 11 ir 12 dienomis buvo surengRomoje
-
tos didZiules iSkilmes: sutikta popieZiaus atsiqstoji veliava ir perkeltos ! altoriq 5v. Kazimiero relikvijos. PrieS Sias i5kilmes atidarytas Sventojo karstas. Tai oficiali apeiga. Nors Sventasis buvo palaidotas Vilniaus katedros Sonineje dregnoje koplydioje, ktnas puikiai iSsilaikgs, o prie galvos rasta Marijos giesme: Omni die dic Mariae...Ilgai manyta, kad giesmes autorius yra 3v. Kazimieras, nors tyrejai nustate, kad autoryste
oriklauso Bernardui i5 Morlay.
Karalius Zigmantas Vilniaus katedros kaireje puseje irenge atskir4 koplydi4, kurioje veliau buvo palaidoti karalius Aleksandras, karalienes Elibieta
ir
Barbora. Sv. Kazimierui skirta koplydia baigta IG3G. J4 state garsus italq architektas Konstanrinas Tenkala (Tencallo), freskas nurape dailininkas Delbene (Delbene). Koplydia wiskejo marmuru, Sviete gipsattrromis ir spalvingomis freskomis. Sv. Kazimiero karsto perkelimo i naujqj4 koplydi4 iikilmes lvyko 1536 08 14.Taproga popieZius Urbonas VIII paskelbe Kazimier4 ryriausiuoju iventuoju Lietuvos globeju Salia 5v. Jurgio ir 5v. Mikalo-
jaus.
XWI
Sventasis Jurgis
Nukankintas apie 303 Lietuvos ir Vilniaus arkivyskupijos globejas. Sv. Jurgis vienas populiariausiq pirmqj q amLiu,kankiniq. D augelis valstybi q, mieste, ivairiausi q o r ganizaciju, ji paskelbe savo iventuoju globeju. Carineje Rusijoje
viduryje rusq invazijos meru ir XWII a. pirmojoje puseje per Svedq karus dv. Kazimiero karstas buvo slepiamas, bet laikams nurimus gr4Lintas atgal i puoini4j4 koplydi4. 1948 Apaitalq Sostas 5v. Kazimier4 paskelbe lietuviq jaunimo globeju. Po Antrojo pasaulinio karo Vilniaus katedra buvo uZdaryta, ir tik po keleriq metq, 1953, valdLia leido perkelti 5v. Kazimiero
Sv.
ir Povilo balnyci4.Po 35 m., jau Lietuvos Atgimimo laikais, 1989, Sventasis karstas iSkilmingai gr4iintas i sen4j4 viet4 atgautoje Vlniaus katedroje 1$ ftkybo). karst4 !Sv. Petro
a.
ir
iiandienineje Anglijoje garsts 5v. Jurgio ordinai. Manoma, kad 3v. Jurgio kankinystes vietayra Lyda (Diospolis) Palestinoje, kur buvo saugomas jo karstas. Thip pat manoma, kad jis buvo romenq karys. Jo kultas siekia ankstyvuosius
krikiiionybes SimtV a. jis Martirologij4, o W a. minimas ltrauktas !Jeronimo medius, iSplito tiek Rytuose, tiek Vakaruose.
Grigaliaus
S a kram
entariume.
Jurgis
79
l"p-q D IillJ {} S. I linsrru *t;. Li er:-*'*s eni ikl opedii Aukso legendaje (XIV a. pirmoji puse) 5v. Jurgis pavaizduotas kovojantis ant balto Zirgo su drakonu del pavergtos karalaites. Drakonas, paverggs vis4 5d!, nuodingu kvapu sunaikindavgs kiekvien4, kuris prie jo prisiartindavgs. Jis reikalavgs kiekvien4 dien4 dviejq aviq, o kai Saiis jq pritruko, pradejo vietoj jq rfti po Zmogq. Daugyb€ Zuvo. Pagaliau priei j! i5ejo nuotakos drabuZiais apsivilkusi karalait€. Tiro lemtingu momentu atSuoliavo ant balto Zirgo Iv. Jurgis, ryitingai ietimi pervere drakon4 ir, suriSgs ji jaunosios juosta, awesdino ! karaliaus pili ir ikalino. ISvaduoto kralto Zmonems 5v. Jurgis paskelbe, kad drakonas jiems daugiau nebekenla, jei jie ltikes Jezq Kristq ir pasikrikitys.
Karalius ir Zmon€s su tuo sutiko: Jurgis uZmu5e drakon4, pasikrikltijo 15 tukst. Zmoniq. Valdovas norejgs Jurgi dosniai apdovanoti, bet 5is atsisakgs ir vietoj uZmokesdio papra5gs remti bainydiq statyb4, gerbti kunigus, globoti neturtinguosius. Legendos pabaigoje wirtinama, kad Jurgis buvo nukankintas kaip
krikldionis imperatoriq Diokleciano (Diocletianus) ir Maksimiano (Maximianus) persekiojimq laikais. Sis wirtinimas, atrodo, vienintelis toje istorijoje dkras. 5v. Jurgio kultas labai iSplito Krldiaus karq metu. Velyvaisiais VduramZiais j! savo Sventuoju globeju paskelbe Anglija, Venecija, Genuja, Portugalija, Ka-
a
talonija ir Lietuvos Di&ioji Kunigaikityst€. Sv. Jurgis tapo riteri5kumo idealu. Renesanso laikq menininkai iSplatino 5v. Jurgio awaizdus visos Europos baZnydiose. Reformacijos laikais protestanti5kose valstybese 5v. Jurgio kultas sumaZejo. Lietuvoje 5v. Jurgi Zmonds laiko dar ir naminiq gyvuliq saugotoju nuo ligq. Sventasis Bonifacas (Brunonas) Kvedlinburgietis Vilniaus arkiryskupij os glob€j as. Apie974 gimEs Kvedlinburge, 994 tapo kunigu, o 1009 Zuvo. Prahos ryskupo Adalberto (Vaitiekau$ paveiktas, 998 lstojo ! Benediktinq ordin4 gavo Bonifaco vard4. 1004 tapo misijq arkivyskupu. 1008 misijq kelioneje aplank€ Rusij4 ir turejo galimybiq susipaZinti su jos kaimynais. Lankesi Lietuvoje (kitur minima, kad Prirsijoje), susitiko su genties vadu Netimeru, kuri paragino krikJtytis. Po vadinamojo ugnies stebuklo Netimeras pasikrikJtijo, bet opozicionieriai 1 009 arkiryskup4 Bonifac4ir jilyd€jusius asmenis nuZud6. Kvedlinburgo analuose, apra.Sant Siuos lvykius, pirm4 kartq istoriniuose Sdtiniuose paminetas Lietuvos vardas. Lietuvos Didiioji KunigaikStyste, pasirinkdama Bonifacq Sventuoju globdju, pavede Siuose kra^ituose Zulrrsiam misionieriui naujos Katalikq bainfios ateit!.
Sventasis Mikalojus (IV a.) Sv.
Mikalojus
Vilniaus arkivyskupij os globej as. Mikdojus, Myros (Likija, Romos imperijos provincija) ryskupas. Liudijimai apie jo kult4 siekia VI a. Kai Myros miest4 su jame buvusiomis Sventyklomis uZeme islamo i5paZinejai, 5v. Mikalojaus relikvijos 1095 buvo perkeltos iBario miestq (Italijoje), kuriame popieZius Urbonas II joms pastate puolni4 baZNuo to laiko 3v. Mikalojaus kultas lsiwirtino "ydiq. visuose Vakaruose.
Rusij a, pavieniai miestai, vaikai, netekejusios mergaires, prekybininkai, palukininkai, vaisrininkai ir kvepalq gamintojai paskelbe 5v. Mikalojq savo globeju. Gdiau 5v. Mikalojus Zinomas ir kaip nuostabusis
Kaledq senelis. Tai susijg su 5v. Mikalojumi kaip vaikq Sventuoju globeju. Manoma, kad Santa Klauso ir vaikq susitikimai per Kalddq Sventes prasidejo Olandijos lygumose ir i5 dia paplito ne dk po Europ4, bet ir po vis4 pasauli. Lietuvoje pasirenkant 5v. Mikalojq Sventuoju globeju tiketasi, kad Sventojo palaima pades pletoti prekybinius reikalus ir lems kralto klestejimq. Santa Klausas
80
-
Sv.
Jonos Ktikitytojas
Sopulingoji Dievo Motina
Sventasis Jonas
Krikitytoj
as
Kauno arkivyskupijos globejas. Sv. Jonas Krilciq'tojas - Jeruzales Sventyldos kunigo Zacharijo ir jo Zmonos Elzbietos stnus - minimas visose keturiose Evangelijose. Jonas Krikirytojas gime jo motinai jau esant senyvo amZiaus. Jo gimimq i$pranalavo Jeruzales Svenrykloje prie smilkalq altoriaus Zacharijui pasirodgs angelas, pasakgs ir jo vard4. Zinom4 kad apie 27 metus Sventasis kviete visus atgaila ruoltis Mesijo atejimui. Jono mokiniais yra buvg Petras ir jo brolis Andriejus, veliau prisidejg prie Jezaus. Jonas
pakrikitijo atgailos krikitu ir patiJezu,.
Krikirytojo galv4. Tai atsitiko maidaug3O m. po Kr. Teigiama, kad Jonas Krik5rytojas buvo palaidotas prie Sebastes Samarijoje. eia pirmieji krikldionys garbino jo kap4 iki IV a. vidurio, kol imperatorius Julianas Atskalunas Qulianus Apostata) j! iiniekino. Po 5io
irykio Jono Krikiq.tojo relikvijos pasirode
ivairiose vierose, taip pat Romoje. Jo kultas iiplito tiek Rytq, tiek Vakarq baZnydiose. Sv. Jeronimo M artiro lo gij a, Kartagi n o s k a le n do r ius, 5v. Augustino pamokslai Jono Krikirytojo Sventg skelbia birLelio 24 kaip jo gimimo dien4. Jonas Krikitytojas laikomas visq
Jonas smerke valdov4 Erod4Antip4, kam jir gyu.na su brolio Lmona Erodiada, ir ui. tai buvo lkalintas. Jo mirt!leme Erodo surengto polcylio eiga. Pokylyje svediams Soko Erodiados dukte Salome. Sokis Erodui patiko ir jis paragino Salomg pralyri ko nori. Salome,
vienuoly"q ik"rejq pirmavaizdLiu. Jo g,wenimas dykumoje, Siurkitus kupranugario vilnq drabuZiai, maistas - skeriai ir laukiniq bidiq medus; visa taileidLiaji priskirti prie vienuoliq dykumq atsiskyreliq. Bainytiniame mene Jonas IGikirytojas daugiausiai vaizduojamas krikitij an-
motinos pamolq.ta, papraSe Jono Krik}rytojo galvos.
tis Jezq, o kartais kaip pranaias, iSkdlgs rankoje kryi;na.
Erodas nedrlso lauLyri savo paZado, kad ir gailedamasis, vis tiek lsake atneiti ! pokylio salg nukirst4 Jono
Jo mirties diena
Iftikltijant pasirode 5v. Dvasia.
- rugpjrldio 29 -vadinama IGikiq.tojo nukankinimo diena.
5v.
Jono
81
Sventasis Juozapas KaiSiadoriq ryskupijos globejas.
Ziniqapieiv. Juozap4 pateikia Mato 'r Luko evangelijos. Juozapas yra Jezaus globejas ir Svd. Mergeles Marijos suZadetinis. Jis - garsiosios Dorydo dinasti-
jos palikuonis, tadiau dailides amatas rodo, kad jis gana
neturtingas. Gimus Mergelei Marijai, buvo su )a suLadetas, bet atejus vedybq metui ir paai5kejus, iogMariia laukiasi kudikio, noreio vestuviq atsisakyti, bet sapne angelo lspetas pakluso, dalywavo Jezaus gimime, lyd.jo Marij4 ir Jins,, begandius ! Egipta nuo Erodo persekiojimq, veliau apsistojo Nazarete. Evangelijose Juozapas dar minimas, kai Jeruzaleje drylikametis Jezus atsiskyre nuo maldininkq ir liko Svenrykloje su Zydq i5mindiais. Apaitalo Jokubo protoevangelija, pirmqj q Simt-
Sv.
Juozapas
mediq apokrifinis raiinys, Jtozaparpristato kaip senel!, kuris saugo Svent4j4 Seim4. Graikq kalba para51'tas dokumentas Dailida Juozapo istorija (V-\4 a.), kuriame pladiai apraSomas Juozapo glwenimas, prisidejo p rie Juozapo kulto fo rmavimos i. I M ar tir o lo gij 4 Juo zapas itrauktas dk \{lII a., o jo kultas iSplinta iI tr:kstantmedio pradZioje. Sventieji, kaip antai: Vincentas Fereras, Brigita Svede, Bernardinas Sienietis, reme pamaldum4 i 5v. Juozap4 i5 dalies kaip atsvar4 priei ViduramZiais paplitusias ne visada rimtas misterijas. Sv. Terese Aviliete 5v. Juozapui pavede savo reformuot4 karmelidiq vienuolyn4 ir savo raituose gyre pamaldum4 ! 5v. Juozap4. Jezuitq lkurejas 5v. Ignacas Lojola irgi reme 5ikult4. PopieZius Grigalius )O/ (XWI a. pradi'.) paskelbe 5v. Juozapo Sventg. Popieiius Pijus IX 1870 5v. Juozap4 paskelbe visos Vakarq BaZnydios Sventuoju globeju, o Pijus XII - visq darbo imoniq Sventuoju glob€ju ir jo Sventg paskyre geguies I d. PopieZius Jonas )C(II 5v. Juozapo vard4 itrauke ! pirmaj4 MiSiq Eucharistinq mald4. Sv. Juozapas dabar visuotinai laikomas krikSdioniSkosios Seimos, paprastq darbininkq, ypat staliq, globeju. Thip pat 5v. Juozapas laikomas ir laimingos krikldioni5kos mirties globej u. Kai5iadoriq r,yskupij a, skelbdama 5v. Juozap4 globeju, atsiZvelge i vis4 jo reikSmingum4 5iq laikq krikidionilkojo pamaldumo praktikoje.
Sveniiausioji Mergele Marija
Moloningoji MergeE Matijo
82
Siauliq ryskupijos globeja. Mergeles Marijos ivaizdis randamas 5v. Jono ApreiSkimo knygoje (Apr 12,1). Salia Dievo Motinos gJwas ir Marijos Mergeles paveikslas. Sis awaizdas
paskutiniais laikais labai iSplito del Marijos apsireiSkimq Lurde, Prancizijoje, 1854 ir Fatimoje, Portugalljoje, I 9 1 7. Nauj ausiq apsireiSkimq metu Mergele Marija ragino Zmones eiti doros ir maldingo g1ruenimo keliu, pamaldiesiems Zadedama savo glob4, lspejo apie Bai.ny (io s p ersekioj imq gresm g, y p at ragino kalbeti roZin!, kad sumaZintume piktqjq jegq galybg pasaulyje. ISprana5avo, jog Rusija vel arsivers i tikejim4 ir bus pasikesinta nuZudyti Romos popieiiq.
Kankinys $ventasis Justinas Tel5iq vyskupijos globejas. Justinas (apie 100-165) - filosofas ir kankinys.
Gime netoli Nabluso, Samarijoje, graikq Seimoje. TEvai jam suteike puikq retorikos, poezijos ir istoriko iSsilavinim4. Studijuodamas Efeze ir Aleksandrijoje, pasuko ifilosofijE. Dallwavo stoikq, pitagoriediq ir platonininkq molcyklq veikloje. Susidomejo j! pasiekusiomis krik5dioniSkomis mintimis, apie 130 pasikrik5tijo ir tapo pirmuoju krikidioniu filosofu. Jo tiesos ielkojimq patenkino BibQos i5mintis, ypad evangelijos minrys apie Kristq, Dievo Logos4. Tapgs krikidioniu, Justinas ir toliau devejo filosofo tog4. Mielai vede pladius disputus su Zydais, pagonimis, klaidatikiais. Apie 150 affyko !Rom4. Neabejojama jo iSlikusiais ra$tais: pirmoji ir antroji Apologijos ir Dialogas su zydu Tiifonu. eiaJustinas i5desto priesapaitaliniq laikq poiitri, atsispindinti jau naujojoje krikSdioniikoje pasauleZirlroje. Savo raituose aiSkina krik5dioniq tikejim4, krikito apeigas, Eucharistij4 ir pa6alpq prasmg. Justinas buvo nukankintas valdant imperatoriui filosofui ir raiytojui Markui Aurelijui (161-180). Imperatoriaus politika stiprinti valsrybes pagrindus, naikinant valstybei prieiingus s4judZius, paliete ir krikidionis. I5 jq buvo reikalaujama atsiZadeti savo isitikinimq. Filosofas Justinas su keliais draugais krik5dionimis atsidure reisme, nes atsisake pagarbinti imperijos dievus ir tuo pareikSti lojalum4 imperijai. Visi buvo nukankinti 165. Liturgine 5v. Justino kankinio diena balandLio 14. Sventasis Antanas Paduvietis
VilkaviSkio ryskupij os globej as. Sv. Antanas (1195-1231) gime Lisabonoje, kilmingq portugalq Seimoje. Dar paauglys istojo i5v. Augustino kanauninkq ordinq studijavo Koimbros universitete. SusiZavejEs Maroke nukankintq pranci5konq kankinyste, 1220 tapo pranciSkonu ir kaip misionierius i5vyko !Afrikq, bet po metq ligos pakirstas turejo griZti
Sv.
Antonas Paduvietis
! Europq. Buvo pasiqstas iAsyiiq, i brolio Elijo vadovaujam4 pranci5konq susirinkim4 ir nusiqstas i San Paolo atsiskyreliq namus netoli Forlio. eia trySkelo
jo oratoriniai gabumai, todel buvo pakviestas desryti teologijos Bolonijos, veliau Monpelje ir Tirhzos universitetuose. Thdiau Antanas labiausiai pagarsejo kaip
charizminis pamokslinink^. Jo pamolalai sutraukdavo minias, daLnai i$ ankitq \ai,nyiiuLbtdavo perkeliami net i turgaus aikltes.
Antanas kelerius metus buvo Paduvos provinciolu ir atsidejo vien pamokslq sakymui. Mire gana jaunas, tik36 metll. Jo relikvijos saugomos Paduvos miesto bazilikoje. Po mirties labai greit i5garsejo kaip stebukladaris ir XWI a. tapo populiariausiu pasaulyje Sventuoju. Pasklido legendos apie 5v. Antan4. Jo pagalba vargSams virto labdaringu s4judiiu, kuris vadinamas ,,Sventojo Antano duona" ir veikia, ypad i5sivysdiusiose Salyse, ir dabar. Ir Siandien 5v. Antano pagalbos Saukiasi k4 nors pamerg, keliaujantys, bet kokioje sunkioje paderyje atsidurE, patekg !varg4. VilkaviSkio ryskupija, rinkdamasi 5v. Antanq globeju, nori pabreLti, kad Salia pagrindiniq pastoraciniq rrlpesdiq neuZmirl ir socialiniq savo nariq reikalq. Algimantas Kajackas 83
Lietuvoje turime dvi bazilikas, kuriose saugomi - tai Vilniaus arkikatedrabazillka, kurioje yra 5v. Kazimiero karstas (S Suentieji globijai), ir Marijampoles prokatedrabazilika su palaimintojo Jurgio Matulaidio karstu. Palaimintasis arkiryskupas Jurgis Matulaitis (IB7I-1927), kilgs i5 Marijampoles parapijos Luginds kaimo, mokslus ejo Marijampoleje, Kelcq kunigq seminarrjoje, Petrapilio dvasineje akademijoje, Sveicarijos Fribure, kur apgyne sociologijos mokslq daktaro disertacij4. Po keleriq merq pastoracinio darbo popieiius Benediktas XV 1918 ji paskyre Vilniaus ryskupu. Po sepryneriq merq, susikomplikavus politinei padediai Vilniuje, Matulaitis 5iq pareigq atsisake, ir popieZius Pijus XI ji atsiunte i Lietuv4 kaip apaitalini vizitatoriq warkyti besikuriandios nepriklausomos Lietuvos baZnytiniq reikalq. Padiame darbq lkardryje Matulaitis staiga susirgo ir mire. Palaidotas Marijampoles jo paties atnaujintos Marijonq vienuolijos baZnytios bazilikos koplydioje. Palaimintuoju arkivyskup4 Jurg! Matulaiti I9B7 paskelbe popieZius Jonas Paulius II. Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir rarp aplinkiniq Saliq tikindiqjq labai populiari Sventoji vieta yraKryLiu,kalnas, i kur!vis dainiau keliauja piligrimq grupes i5 ivairiq Lietuvos vietq. lgg3l(.ryLiq kaln4 aplanke popieiius Jonas Paulius IL Nuo tada 5i vieta tapo Zinoma visoje Europoje. I{ryLi'lkalnas (Q KryZiA kalnas) nuo seniausiq laikq buvusi senojo Iietuviq tikejimo Sventoji vieta. Paskutiniaisiais )C( a. deiimtmediais kryiiq statymas KryLi'rtkalne tapo tikindiqjq kovos su bedievi5ka sovietq valdLiavieta: juo labiau valdLia draude dia statyti kryiius, o pasraryrus naikino, juo daugiau Zmones jq state. Dabar daLnai i5 Siauliq katedros maldininkai keliauja i KryZiq kalSventqjq karstai,
n4, kartais neidami kryzit+. Paskutin! liepos m€nesio sekmadien! ivendiami KryLi,4kalno atlaidai: gausiai susirinkg maldininkai kartu su Lietuvos r,yskupais dia Svendia Eucharistijq.
Lietuvoje tarp Sventqjq viete, svarbiq Vilniaus kra5tui ir R1'tq Lietuvai, paminetinos Vilniaus KryZiaus kelio kalvarijos, o Zemaitijoje ir Vakarq Lietuvoje - Zemaitiu,Kalvarijos Krldiaus kelias. Vilniaus KryZiaus kelio kalvarijos turi ilg4 istorij4. Jas lsteige Vilniaus ryskupas Jurgis Bialozoras 1662 {aliaVilniaus, Verkiuose, po dia lr.ykusio 1659 muiio su kazokais, kuriame iuvo daugybe kraito ir Senqjq Trokq Modona
85
tikej imo gynej q. Vilniaus r,yskupas Aleksandras Sapiega uZbaige 5io KryZiaus kelio 35 stodiq koplydiq
staryb4, 1669 per Sekmines jas paiventino ir pavede globoti Vlniaus dominikonams. Sios KryZiaus kelio stotys labai iipopuliarejo XVII-XUII a., sunkiais Lietuvai laikais. Po Lietuvos ir Lenkijos padalijimq carqvaldi,ia nedrlso uZdrausti Kryiiaus kelio proce-
sijq per Sekmines ir prie5 Velykas Didijipenktadien!, tadiau caro valdininkai jas grieLtai kontroliavo. Po Pirmojo pasaulinio karo eiti Vilniaus Krldiaus kelio kalvarijas susirinkdavo ne vien lenkai ir lietuviai, bet ir lawiai, baltarusiai, rusai, ukrainiediai. 1941 sovietai uZdraude Vilniaus Kryiiaus kelio kalvarijq procesijas ir 1962 kop$ias i5sprogdino, liko tik keturios, esandios Salia baznydios. Atgavus Nepriklausomybg, 1990 pradeti Kry.diaus kelio stodiq atstatymo darbai ir pagaliau 2002 per Sekmines kardinolas Audrys Juozas Badkis vel jas padventino. Kartu atgijo ir Sekminiq procesijos, Vilniaus Kalvarij q pamaldumo praktikos. ZemaitiqKalvarij os l(ldiaus keli4 isteige Ze maidiq ryskupas Jurgis TiSkevidius vietoveje, vadinamoje Gardais. ei" lir 1637-1639 pasrare baLnyti4ir lkure Vieno is Zemdiiitt Kolvorijos koplyait!
86
19 stodiq. Krl.diaus keli4 ir vietovg pavadino Zemaiiitl Kalvarija. Vyskupas i5 Jeruzales pawei.e Zemiq ir jas
visq 19 statomq koplyiiq vietose. KryZiaus kelias tgsiasi 7 kilometrus, jis turi priminti Jezaus nueit4 kandios keli4 nuo sudmimo Alyuq sode iki mirties vietos Golgotos kalne. Koplydias paiventino pats ryskupas, kartu iSr[pino i5 popieZiaus Urbono MII atlaidus ir palaiminim4. Krlziaus kelio kalvarijas ryskupas pavede globoti do minikonams. Greitai Zemaiiiu, Kalvarijos Kryziaus kelias labai iSpopuliarejo, buvo Svendiama septynias dienas, pradedant Marijos Aplanlrymo Svente (birZelio 30) liepos men. pirm4j4 savaitg. 1889 caro valdLiavienuolyn4 rLdare, bet Marijos atlaidus ir KryZiaus kelio stotis eme globoti parapijos kunigai, o atlaidai ir toliau Svendiami taip pat. 1927-1940Tel5iq r,yskupas Justinas Staugaitis Zemaiiiu, Kalvarij os KryZiaus keli4 pavede globoti marijonams, kurie toliau tEse dominikonq tradicijas. Sovietq valdZia kesinosi KryZiaus kelio koplydias iSsprogdinti, kaip buvo padariusi Vilniuje, bet tai pajutg ircmaiiiai dien4 ir naktijas saugojo. Thip koplydios iSliko nepaliestos. Tiek Vilniaus, tiek Zemaiiit:,KryZiaus kelio stotys buvo steigiamos Lietuvai labai sunkiais laikais: karai su Svedija, Tirrkija ir Rusija alino 5al!. Kaip to laikotarpio Lyme ir kitose Lietuvos vietose lsteigtos Krydiaus kelio storys: BerZore, Tytuvenuose, Mosedyje, Vepriuose. Thdiau jq reik5me Zmoniq pamaldumui daugiau vietine. XWI-XWII a. Lietuvoje isisteige nemaZai vienuolynq, pastary.ta daug puodniq baZnydiq. Vienuolynq nuopelnas, kad kiekvienos bainydios altoriuje atsirado puikiq Marijos paveikslq, pasklido ivairios Marijos kulto formos, o baZnfios bendruomenes iprato Siuos paveikslus ialia tabernakulio lai$,'ti iSskirtine Sventovds vieta. I5garsejo kai kurios ypatingos Marijos Sventov€s, sutraukdarusios gausias maldininkq minias, ypad per Marijos Sventes. Nuo XWI a. pradi.. Lietuvoje pradeti garbinti Tlakq, Silutos, ZemaittuoKalvarijos, Tverq, Linkuvos, Kazoki5kiq ir daugelio Vilniaus bainycill Marijos paveikslai. Nuo XWII a. Lietuvoje i5garsejusius Marijos paveikslus imta vainikuoti Romos popieZiaus atsiqstu vainiku. iki Sios dienos nei5nykEs paprocys kabinti prie Marijos paveikslq maldavimq Zenklus, vadinamus votais. Thi daZniausiai auksuoto sidabro Sirdeles, stik1o ar sintaro karoliai. iSbarste
'X?;*.kag $e.*ce{{}s.es
*3i* *
s # {r* & A"f aa Thakq bainydios didZiajame altoriuje yra Dievo Motinos paveikslas, Lietuvoje gal seniausias ir pirmasis pagarsejgs stebuklais. Tiadici5kai 5is paveikslas siej amas su V1'tauto Didiiojo asmeniu. 1409 kunigaikitis dia pastatgs bai.nyii4ir jos altoriui es4 padovanojEs Marijos paveiksl4, kurijis gavgs krikito proga kaip dovan4 eu
.&$* tiEz*z Li.s
ts€ a*
i5 Bizantijos imperatoriaus Manuelio
II
Paleologo. Thi
pawirtinandiq dokumenrq ndra, taiiau istoriSkai ii versija gana reali. Tuo metu didiiulg gresmg Bizanrijai
ir imperaroriai ielkojo pagalbos Europos Salyse, taip pat ir Lietuvos Didiiojoje Kunigaikitysteje, kele Tirrkija,
todel tokia brangi dovana jos valdovui visai itiketina. Zmones 5i paveiksl4 pradejo garbinti kaip stebukling4
X\4
tai tik 1645 pradijo utraiineti kiebonas Simonas Mankeviiius. Jis uZraie net 23 ir pazymejo, jog tai tik maLa jqdalis. Garsas apie nuostabqj i Tiakq paveiksl4 pasklido Livonij oj e, Baltarusijoje, Lenkijoje, net Ukrainoje. XWI a. Vilniaus r,1'skupq reliacijose Sv. Sostui i Rom4 vis minima Thakq baZnyiia su nuostabiu malonemis paveikslu ir kad i,monds nuolat pamaldZiai jilanko. 1539 07 16 popieZiaus nuncijus Lenkijos karalystei praneie popieiiui Urbonui MII, kad karalius Vladislovas Yaza tqpaiiq metq liepos desimt4 atliko maldos kelionE iTiakus ir meldesi prie Dievo Motinos paveikslo. )OIII a. rusq invazijos metu paveikslas kaip didiiausia brangenybe dar
a., bet liudi.limus apie
Trakq Dievo lvtotinas poveikslas
buvo slepiamas. Maldininkoi Luklitq baznytios lventoFiuje pet otlaidus (Sakiq
apsk
i-iasis - +dsis )(X d. delimtmetis)
,$
:i
'1. gL'1
1717 Lenltja popieZiaus vainiku vainikavo eenstakavos Marijos paveiksl4 Lenkijos Karalienes vardu. 1718 Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras BZostovskis tokiu pat vainiku labai iSkilmingai vainikavo Th"kq paveiksl4 Li e tuu o s G lo b ej o s vardu. Nuo to laiko pradeta rupestingai registruoti stebuklingus lrykius; ikl 1783 buvo uZraiyti 42.Yra
ir i3 velesniq laikq. Pvz., 1902 i5 Vilniaus prie Ti"kq Dievo Motinos paveikslo, padargs iZadus, pesira5q
dias atejEs alrj;as75
metq mokytojas Grigalius Cidzikas
atgavo regejimq.
Thakq Dievo Motinos paveikslo atlaidai vyksta rugsejo aStuntq dien4 per Marijos gimimo Sventg. Seniau uos
jie tgsdavosi altuonias dienas.
Siandien garbingasis 77ak4 Dieuo Motinos LietuGhbijos paveikslas kiek pamir5ras, mat tarpukariu
Tlakai atsidtre Lenkijos valsrybes teritorijoje, todel Marijos Lietuvos Globejos titulas nebuvo populiarus. Neseniai paveikslas restauruoras. Menoryrininkq nuomone, jis vainikavimo i5kilmems pertapytas. Seniau buvgs daug didesnis, awaizde buvusi visa Marijos fi gtra. Apie 1 600, remontuojan t bainy1a, apatin€ dalis buvo nupjauta. Jis yra XW a. pradi^, tadiau nutapltas laikantis kiek modifikuotos bizantines tapybos manieros. Sidabriniai aulsuoti puoinus aptaisai prie paveikslo prideti XVII a. pab.
M*geh Marija Gailestingarno Motina
Au^Iros \h.rtq Sui.
Sis paveikslas Siandien vienas garsiausiq
ir pladiai
garbinamq Lietuvoje ir Lenkijoje. Po Antrojo pasaulinio karo po pasauli pasklidE lietuviai j! iSplatino ir svetimose Salyse. Jau nuo
XIX
a.
vid. paveiksla,tyrineja
menotyrininkai. Seniausias ralti5kas liudijimas apie 5! paveikslq
yra 175I paskelbta karmelito Hilariono Reliacija apie stebubling4 M. Marijos paueihsl4... Reliacijoje teigiama, kad Salia Au5ros Vartq lsiktrg karmelitai jau rado i5 vartq vidines puses kabant! Marijos paveiksl4. Zinoma, kad karmelitai Salia Au5ros Vartq lsikure 1626.1568 jie i5 miesto magistrato gavo privilegij4 globoti Marijos paveiksl4 ir pastatyti koplytiE 167l paveikslas papuoStas Vilniaus auksakaliq brangiais auksuotais sidabro aptaisais. ISlikgs liudijimas, kad 1715 rusq caro Petro I kareivis megings nupleiti 5! paveikslo sidabr4, bet jo IvenwagiSka ranka buvusi 88
l)I {-:j
{,15.
I i rus
rr'*o:ra Lierur.*s
e ::
rikl* pr*ij
a
paralyi-iuota. 17 11 medine koplydia sudeg6, 17 12 pastaryta dabartine barokine koplydia, i kuri4 iikilmingai perkeltas Marijos paveikslas. 1828 koplydia Siek tiek pakeista, o l93l-I933 atlikti remonro ir puolybos darbai, panaudojanr vorrl sidabr4. 1927 07
02 Vilniaus arkivyskupas Romualdas JelbZykovskis (Jalbrzykowski) paveiksl4 vainikavo popieZiaus vainiku Mo ti no s vardu. Menotyrininkq nuomone, paveikslas nutap)"ras XWI a. pradLioje ir susijgs su Nyderlandq tapybos mokyklomis. Thip paneigiama legenda, kad Marijos veidas turi karalienes Barboros Radvilaites bruoiq. 1993 popieZius Jonas Paulius II aplanke AuSros Vartus, meldesi prie maloningojo Marijos paveikslo, sake, jog jau seniai troiko adikti malding4 kelionE i Au5ros Vartus. PopieZius prie Marijos paveikslo pakabino ir vot4: auksin! brangakmeniq roZini. Jau anksdiau, tik i5rinktas popieZiumi, buvo atsiuntgs votq ! Ga i le s tingum o
Au5ros Vartus. Au5ros Vartq Marijos Gailestingumo Motinos
atlaidai vyksta velyvq rudeni
- prasideda
lapkridio 16
ir tgsiasi aituonias dienas. AuSros Vartai - svarbiausia Vilniaus Sventove, j4 plusta maldininkai ne tik per atlaidus. Piligrimq grupes dia galima sutikti beveik kiekvien4 dien4 i5 Lenkijos, Baltarusijos, Lawijos.
i
Siluvos bazilika ir Marijos Liganiry Saeibatos paveikslas Siluva -ypatingavieta, kur apie 1608 pirm4 kart4 Lietuvoje apsirei5ke Svd. Mergel e Marqa, yra nuostabiais ivykiais ir malonemis garsus Dievo Motinos paveikslas.
Pirmqjq batnyti4Siluvo.le 1457 pastate ir turtais apdovanojo Petras Gedgaudas. 1532 baLnytia ir jos turtai atiteko protestanrams. Maidaug po iimto metq katalikai vdl atgavo Siluv4. Tuo neramiu laiku, kai baZnydia buvo nugriaura, apie 1569 Siluvos baZnlios daiktai buvo skrynioje uZkasti i Zemg. Apie 1608 buvusios baZnlios vietoje piemeneliams pasirode ant akmens stovinti Sviesos apsupra Marljair pakviete dia vel garbinti jos Sunq. Zmones eme apie tai kdbeti, ir vienas senelis atsimine viet4 kur uZkasti baLnytiniu daiktai. 1623 pastatytanauja Silur.or baLnytiair !j4 perkelti atrasti baZnytiniai daiktai. Pasak tradicijos, Marijos su Kudikiu paveikslas
i,i. ',t\r.
i.*it, 'get, .ii*ti',
1:i
rastas toje uZkastoje skrynioje, nors seniausi iSlikE
liudijimai to nemini. Apie Siluvoje pagarsejus!Zmoniq garbinam4 paveiksl4 seniausias liudij imas y r a Zemaidiq ryskupo Jurgio TiSkevidiaus 1646 reliacijoje Romai, bet nekalbama, kad paveikslas atrastas uZkastoje
skrynioje. Zemaitit:rryskupas Antanas Ti5kevidius savo ataskaitoje Romai 1758 jaukalba, kad Siluvoje Zmoniq garbinamas paveikslas atrastas atkastoje skrynioje, kuri su rastais joje daiktais iSlikusi ir dabar saugoma baZnydios
kop$ioje.
Po Marijos apsirei5kimo Siiuvos garsas pasklivisoje Zemaitijoje, atsirado vis daugiau Zmoniq, do paryrusiq prie Siluvos paveikslo ,,stebuklingus" i5gijimus ir kitokias malones. Kadangi Zmones pluste
plirdo, pastat).ta medine bai.nytia pasidare per maLa, ir 1760 buvo pastatyta mtrine baLnyiia. Siol. brZnydioje 1786 09 08 Zemaidiq vyskupas kunigaikStis Steponas Jonas Giedraitis Marijos paveiksl4 vainikavo popieZiaus vainiku Ligoni4 Sueikatos vardu. | 67 4 Karaliaudiaus meistras Laurentas Hofmanas sidabro skardoje iSkalinejo ir paauksavo Marijos paveikslui puoSnq aptais4, jame uZra5e ir savo vardE Stebuklingasis Marijos paveikslas datuojamas X\4I a. prad|..,jo kompozicija paimta i5 Romos DidLiojoje Marijos bazilikoje garbinamo Salus Populi Ro m an i (Ro mos Zmo ni'to lJ Ltar ej a) Marij os p aveikslo. PopieZius Jonas Paulius II Siluvos baZnydiai suteike garbing4 bazilikos vard4. XIX ir )O( a. labai iSplito paprotys i5 atskirq Zemaitijo s parapij q iSkilmin gomis procesij omis su
bainl'tinemis veliavomis eiti i Sil,t ror atlaidus, kurie Svendiami aituonias dienas pradedant Marijos Cimimo Svente rugsejo 8. I juos renkasi gausios minios i5 visos Lietuvos. 1993 09 07 popieLius Jonas Paulius II lankesi Siluvoje ir meldesi prie maloningojo Marijos paveikslo.
TamatiiqKalvarij os bazilikos Dieso Motina sw Kudihia Nuo XWi a. vidurio Zemaitiq Kalvarija Lietuvoje pladiai iinoma stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, Kristaus KryZiaus kelio stodiq koplydiomis ir DidLi4la Svente - Svd. Mergeles Marijos Apsilankymo atlaidais, kasmet Sveniiamais liepos men. pirm4j4 savaitg. Nuostabusis Marijos paveikslas yra
Kalvarijos baZnydios didLiajame altoriuj
90
e.
Zemaiiq
i.trii.
1jl *:ir.i::
!,r: i-"j-l-i::
Paveikslo atsiradimas susijgs su dominikonais, kuriuos tia 1537 lkurdino Zemaitiq ryskupas Jurgis TiSkevidius. Vienuolyno archyvuose raSoma, kad studijuodamas Romoje vienuolis datnai meldgsis prie 5io paveikslo ir patyrgs daug maloniq. Po studijq jam buvo leista paveiksl4 paweLti i ZemaitiqKalvarijos vienuolyn4. Vienuoliai pamego Marijos su Kudikiu paveiksl4, iSkilminga procesij a nunede i baLny tia, ir ltaise didZiajame altoriuje. Nuo to laiko garsas apie paveiksl4 labai paplito; Zmones lanke Zemaidiq Kalvarij E ieikodami uZtarimo ir paguodos ir juos rasdavo. Thip i5 garsej us steb uklingam Marij os paveikslui, vyskupas Jurgis TiSkevidius sudare komisij4 maloniq tikrumui iStirti. 1643 05 03 komisija pripaLino prie paveikslo patirtr+ maloniq nuostabum4 ir jos buvo pradetos apraiineti, deja, veliau 5i knyga Zuvo per gaisr4 kartu su archyvu. Apie Zmoniq parimas malones liudija ir Siandien kabanrys prie paveikslo I23 votai. Dabartine Zemaitiu,Kalvarij os baLnytia pastatyta 1750, rekonstruota 1896, 1988 popieZius jai suteike garbing4 bazilikos titul4.
Pivaliunq Sventove fu Marijos Nuliadasiryiry Paguodos paveikslas Pivaiitnq Svd. Mergeles Marijos Emimo !dangq bainycios pladiai Lietuvoje garsejantis Dievo Motinos su Krldikiu paveikslas 1988 08 15 vainikuotas popieiiaus vainiku Marijos Nuliudusiqjoy Paguodos vardu. Vainikavimo apeigas atliko KaiSiadoriq ryskupas Srre.rtosios Romos kardinolas Vincenras Sladkevidius. Legending Pivaiitnq Dievo Motinos paveikslo kilmg nuiviedia XWI a. dokumentai. 1648 Pivaiitnq dvarq su visais turtais testamenru paveldejo benediktinai ir dia lsikure. Si d"tr laikoma Piva5ir:nq bai.nydios pastatymo data. Manoma, kad tada batnytiai kaZkas padovanojo Marijos su Kudikiu paveiksl4. Pasak padavimo, paveikslas rastas mi5ke. Kitas padavimas sako, kad paveikslas parveZtas i5 Tirrkijos ir padovanotas bai.nytia| ISsamioje 1 820 08 12 vizitacijoje minimas didLiajame altoriuje esantis stebuklingas Marijos paveikslas. 1825 ant stataus kalno pastaq,'ta dabartine PivaSiunq bainfiia, iSpuo$tas baZnlios vidus, lrengtas dabartinis didysis altorius su stebuklinguoju Marijos su Kirdikiu p aveikslu. Neabej otina paveikslo vakarieti5ka
91
kilme: Marijos galva be uZdangalo, kaireje rankoje laiko skeptr4, Kudikis kaireje laiko simbolinipasaulio rutul!, deiine ranka laimina - tai nera btdinga rytieti5kos kilmes paveikslams. Paveikslas nurapyras, menotyrininkq nuomone, XVII a. pradi. Paveiksl4 dengia puoinr:s ivairiomis gelemis i3marginti, kalineto metalo sidabru ir auksu padengti aptaisai. I5 paveikslo i maldinink4 Lvelgiaidemios Marijos ir Kudikio alq.s. Pivaiiunq Dievo Motinos Nuliudusiqjq Paguodos atlaidai Svendiami rugpjtdio 15. Svente sutraukia daugybg maldininkq. Pastaraisiais metais Sventeje
P iva
ii
0 n t1 b o
2nyti
oso
lto
riu
vis labiau isir,yrauja padeka Dievui ui metq derliq. I atlaidus renkasi daug iemdirbiq, kurie po pamaldq rengia bend14 iSkilming4 vakaronq. Be i5vardytq ir pladiai Lietuvoje y'inomq Sventqjq
vietq,
tiq
inami Marij o s paveikslai. Brangius Marijos paveikslus turi Vilniaus arkikatedra bazilika ir Sv. Petro ir Povilo bai.nytia, Palaislio, Raseini q, Ty'tuven q, Tverq, Krekenavos, Linkuvos, Tloiktnq, Rozalimo, Zar asq, Alvito, Kazoki5kiq, Labanoro, UZuguosdio baZnydios, Kauno bazilika. dau ge lyj e b ai.ny
garb
Algimantas Kajackas
s
=:
,/'
;ffi ",,
tuTff
m#ruffiffi%
wffiK
w w
&
ffi
Au5ros Vartai yra vieninteliai i5likg Vilniaus g5rnybines miesto sienos vartai. 1503 padetas Auiros Vartq kertinis akmuo, o po devyniolikos metq vis4 miest4 supo m[ro siena. XW a. pradi,. irengti 5 vartai, per Simtmet!jq padaugejo du kartus. XWII a. pab. sien4 carine rusq valdZia nugriove. Aulros pavadinimas, manoma, prigijo del Svd. Mergjles Marijos, kuri vadinama Auiros Zvaigide, kul-
to ( e
Suentosios uietos). Anksdiau vartai Zinomi kaip
(Lenk. Osna brama) - tai siejama su A.imenos miesto vardo reikime. Vartai dar vadinami Medininkq vartais, nes ten link vede kelias. AuSros Vanai yra gynybiniai, beveik kvadratinio plano, sienos storos (2-2,6 m), sumurytos gotikiniu muru, rik atikas (dekoratyvine sienele viri karnizo) - re-
'4itrieji
nesansinis. Bokitas
trijq tarpsniq su penkiomis Saudymo
angomis. Antrojo auk3to .ri5oj. r.rtiuruot, fteska Pasaulio Iiganynjas - Kristus su pasaulio rutuliu rankoje.
Aukidiau, po karnizu, ikomponuota Hermio, pirkliq, keliautojq globejo, galva. Atiko reljefas vaizduoja dviejq grifitr neiamq Lietuvos valstybes herbq. Vytis iSliko nepaliestas ir caro laikais, ir sovietmediu. Vartuose kabinti Dievo Motinos oaveikslus buvo Europos katalikiSks miestq paprorys. Il pradZiq Gailestingumo Motinos paveikslas kabojo vidineje vartq puseje, mtro ni3oje, ir buvo uidaromas medinemis durelemis. Did€jant tautos pamaldumui, miesro AuirosVartq koplyiia
valdi-npavede globoti paveiksl4 greta isiktrusiems karmelitq vienuoliams . 167l jie vird vartq pasrare puolni4 meding koplydiq, kuri per gaisrq sudege. Ul5 jos vietoje sumriryta dabartine barokine koplydia. Per 1829 rekonstrukcij4 koplyiia lgavo klasicistines triumfo arkos pavidal4. Tlikampiame frontone pavaizduota Dievo Apvaizdos akis, lotyni$ki iraiai: ,,Gailestingumo Motina", iemiau: ,,Tavo apgynimo Saukiames". Salia vartq 1799 maldininkams pastaryta klasicistine awira dviaukSte gderija su vidiniais laiptais (archit. Pietro Rosis (Pietro de Rossi), veliau ji sujungta su 5v. Tereses baLnytia. Auiros Vartq kop$ios klasicistines formos altoriuj e kabo stebuklais,garsej anti s Ga i les ti ngumo Motinos paveikslas Suentosios uietos). Abipus jo, tarp kolonq, stovi Marijos gimdytojq 5v. Joakimo ir 5v. Onos skulpturos (skulpt. Ignotas Gulmanas). Skliautai puolti stiukiniais reljefais. Ant kop$ios sienq sukabinti votai tikindiqjq padekos uZ patirtas malones,
($
-
iSgijimus Zenklai.
- religinis, kulttrinis
ir istorinis paminklas, susijEs su Lietuvos, ir ypad sostin€s, gyvenimu. Vilniediai tikejo, kad miest4XVII-XWII a. nuo rusq ir Svedq kariuomenes antpuoliq bei visiSkos praZrlties i5gelbejo Audros Vartq Dievo Motinos globa. Nuo 1735 dia lapkridio antr4 savaitE ivendiama Dievo Motinos Globos ivente. Siuo metu iSkilmingiausiai Svendiami Au5ros Vartq Gailestingumo Motinos Globos adaidai (lapkridio 16 d.). 1993 Sioje koplydioje AuSros Vartai
meldesi popieZius Jonas Paulius
II. 93
. t.. '-' '?:'. '-r :
.-
KWW #ffiruW ffi-.aff;''...* H ff$e
%wryff*€
trGrais Vilniaus Sv_enqjqJono Krik$tytojo ir Jono apa5talo ir evangelisto baZnlia vadinama SventqjqJonq baznytia. Ji sudaro glaudq ansambli su varpine ir Universiteto pasrarais, supandiais Petro Skargos kiem4. Thi pirmoji parapine 6aLny(ia, senosios turgius aikltes kampe pradeta staqrri tuoj po Lietuvos krikito. 1426 sumnryta gotikine baLnytia,po XV-XW a. gaisrq daugybg kartq perstatyta. l57l jezuitaij4 rekonstravo, padidino. Iki mirsq dienq iSliko gotikine bainydios vidaus erdve, ji trinave, haline (visos navos vienodo aukidio) su krldminiais ft Lvaigfdiniais skliautais. Fasade matyti gotikiniai smailiaarkiai langai. Po Vilniq nusiaubusiq XWI-XVIII a. karq, gaisrq baLnyiialabai nukentej o. 17 38-1749 rekonstruotas pagrindinis fasadas, lrengti puo5nus altoriai (archit. Jonas Kristupas Glaubicas). Sv. Jonu,baLnyiia, kaip ir daugelis kitq nuniokotq Vilniaus baZnyciq, buvo apvilkta velywojo baroko drabuZiu. Architekto Glaubico sukomponuotas plasti5kai tobulas keturiq tarpsniq karpyto silueto baZnydios fasadas gausiai papuoitas kolonomis, piliastrais, lauZytais karnizais, skulpturomis, metalo dirbiniais, yra yienas originaliausiq velyvojo baroko pa\yzdZiq visoje Siaures Rytq Europoje. Interjere buvo sukurtas didingas barokinis scenovaizdis su 22 altoriais, freskomis, baZnytiniais baldais. Deja, XIX a. pradi.., lsivyravus Idasicizmo madai, puoSnrls Soniniai altoriai buvo nugriauti, jq skulpturos perkeltos prie baZnydios pilioriq. Nepaliestas liko tik Didysis aftorius, sudarFras i5 10 ivairiq Sventqjq vardais tituluojamq altoriq. Sis ansamblis laikomas unikaliu. Altoriai, sustar),'ti dviem lenktomis eilemis, sudaro darniE aZtring keliq planq perspekryw4. Stiuko lipdiniq ir dirbtinio marmuro dekoras, skulptrlros, paveikslai susilieja ! efekting4
plastines misterijos statin!. I5 XW-XWI a. iSliko prie navq prisiglaudusios i5tapytos freskomis, su altoriais septynios koplydio s. Paminklinia i y r a b aLny tios vargonai. Ant baZnydios sienq kabo lvairiq laikotarpiq LJniversiteto ir kraito istorijai nusipelniusiq asmenq awaizdai, imtryti paminklai ir memorialines lentos. Prie Sv. Jonq bainydios XW a. pab. sumuryta renesansin€ varpind, po 1737 gaisro pristadius du barokiniq formq tarpsnius ji tapo vienu aukidiausiq (68 m) senamiesdio statiniq. Asta Giniunieni
Sventqjq Jonq ba2nyeios vargonai
Sventqjq Jonq bainytios altorius
,E -.:
+]$':
.,:,.,,:
,:::
YaLiuojant nuo SiauliqJoniSkio (Rygos) link, tarp Jurgaidiq ir Domantq kaimq netoli plento iikyla kryiiais apstatyta kalva. Viena unikaliausiq ir labiausiai lankomq Lietuvos Sventqjq vietq daZniausiai taip ir vadinama -KryLiuLkalnas. Dar galima i5girsti Jurgaidiq arba Domantq piliakalnio, Pilies, Maldavimq kalno, Sventkalnio ar kitus vardus. Rytiniame ir vakariniame kalvos Slaituose supilti pylimai iSduoda, kad senoveje dia buta piliakalnio. Spejama, kad KryZiq kalne stovejusi Kules pilis, kuri4 1348 sudegino Livonijos ordino kariuomene. Tokioms prielaidoms pagrindo suteikia ir greta tekandio Kulpes upelio vardas. Padavimuos e kryLiuL statybos
ma su 1831
ir
p
r adLia neretai siej a-
1863 sukilimais priei caring valdZi4. Es4
kryLiai ant Jurgaidiq pilies kalno imti sraqri kovose Zuvusiems sukileliams atminti. Esama ir kitokiq duomenq. Mokslq AJcademijos bibliotekos Retq spaudi-
nitl slcyriuje saugomas 1850 Mauricijaus GriSkevidiaus ranlra.idio yertimas i lietuviq kalb4, kur raSoma: ,,'Ias kalnas, nors niekados krikidioniSkais kapais nebuvo,
ligi 1847 m. nei jokio kryZio anr savgs netur€damas, turi apie 20 kryiiq" . Toliau pasakojama, kad
dabar
sunkiai sergantis Jurgaidiq kaimo glventojas paLadejo Dievui, kad jei liks gyvas, ant kalno pasrarys kryLha. PasveikEs jis taip ir padare. Pasklidus Ziniai apie stebukling4 i5gijim4, aplinkiniq kaimq glwentojai paseke jo pavyzdLiu. ir per trejet4merq anr kalno iSaugo dvi deiimtys kryLirL. Panafils duomenys pateikiami ir Balio Burado 1930 paskelbtame padavime. Kalbedami apie KryLiuokalno praeit!, neturdtume pamir5ti, kad padios reikimingiausios krikldioniq kulto vietos neretai budavo lkuriamos jq ikildlddioniSkose Sventosiose vietose. Apie toki4 Krldiq kalno praeit! uZsimenama padavimuose. Viename jq pasakojama, es4 ten, kur dabar yraKryLiqkalnas, senoveje buvEs didelis mrfiis ir Zuvg daug kareiviq. Gyvieji
Zuvusiuosius palaidojE, o virS kapo supylg didel!kalna.
V€liau 6ia nuolat dege Sventoji ugnis, kuri4 kursdiusios vaidilutes. Kiti padavimai pasakoja apie nugrimzdusi4 ! kalno gelmg
baLnyti4ir joje slypindius rurtus. Minetasis Mauricijus Gridkevidius 1850 raie, kad: ,,Zmonls ir dabar Jurgaidiq piliakalniui Sventenybg priskaito". Thigi nuo seno Kryiiq kalnas buvo maldininkq lankoma vieta. Kiekvienq metq kur! nors liepos sekmadien!ant kalno buvo laikomos pamaldos, organizuojamos procesijos. Antai 1928 07 15 dia susirinko net 10 000 Zmoniq. Susiklosdiusi tradicija maldininkams rinktis ant kalno Joniniq i5vakarese ir praustis upelio vandeniu liudija ir apie gerokai ankstesniais laikais susiklosdiusias apeigas.
Ilgainiui ant kalno statomq kryi:itavis daugejo. Antai Liudvikas Kiivickis raie, kad 1900 jis priskaidiavgs 130 l
broliq ordino vienuorynas. Arunas Vaicekauskas 97
X\{
a. Lietuvos Zemes ukyje r.yko daug per-
mainq, atsirado poreikis eksportuoti javus. Buvo didinami dirbamq Zemiq plotai, stengiamasi planingiau [kininkauti ir isigyti geresniq padargq. Didysis kunigaikStis Zygimantas Senasis iSleido nemaZai aplinkraldiq, kuriuose buvo mokoma lkininkauti. O jo s un us Zy gimantas Au gus tas ir,ykde p agri ndin g Zemes reform4, t. y. 1557 ivede valakq sistem4. Valstiediq irkiq Lietuvoje niekas newarke nuo senq senovds. Zeme buvo iimetyta lvairiausio dydZio sklypeliais. Naujuoju istatymu lsakyta visas Zemes atskirti nuo valstiediq, o Siuos apg;wendinti kaimuose. Anksdiau jie turejo nevienodus Zemes sklypus ir mokesdius mokejo ne nuo turimo Zemes ploto, o nuo sodybos ir nuo gyvenamqjq namq (dumo) skaidiaus. Dabar buvo nustaryta visiems duoti po vienod4 Zemes sklyp4, vadinam4ji valak4. Valstiediams duodami valakai nebuvo visi5kai lygns: kur Zeme geresnd, valakai budavo maZesni, o kur prastesne, - didesni. Valakas sieke 30-33 margus, o kai kur - net 44 margus (LDK margas buvo 0,71 ha). MaZdaug tuo pat metu, kai buvo iSmatuota i.emd., padaryta ir giriq revizija - nustaq.tos jq ribos ir patikrintos naudojimosi teises. Vietoj vaivadq ir senirlnq dabar jas priZiuredavo paskirti Zmonds. Anksdiau miSkas neduodavo jokios naudos. Bet XVI a. pradLioje pradeta j! eksportuoti. Kuri laik4 buvo lvesta medZiq iSveZimo monopolija. Bajorai galejo iiveZti tik savo padiq apdirbt4 mi5k4, todel jo parduodavo nedaug. Zemts ukio bukle pradejo gereti 1853 panaikinus baudZiav4. Valstiediai palengva prasiglweno. 1905 buvo panaikinti i3perkamieji Zemes mokesdiai, o kitais metais palengvinta skirsrymosi ! vienkiemius warka. Tai dar labiau pagerino kaimiediq br1k19; [kiai sustiprejo, pradeti naudoti geresni darbo irankiai: medinius arklus galutinai pakeite geleZiniai, atsirado spyruokliniq akediq, daugiau kuliamqjq. Visa tai stengdavosi parupinti savos yartotojq bendroves. Keliantis i vienkiemius, eme nykti trilauke [kio sistema. Be grudq ukio, imtas pletoti gywuliq ukis. Del XIX a. 9-o1o deiimtmedio pasaulines agrarines krizes javq r:kio pletote sustojo. Be to, nutiesus geleZinkelius, Lietuv4 uZplndo pigesni lJkrainos,
Centriniq juodiemio gubernijq grfdai. Zemes lkis eme specializuotis (ypad dvaruose) pienineje glwulininkysteje ir kiaulininkysteje. Eme steigtis pienines. Jos gamino sviest4, atitinkant!Vakarq Europos rinkos reikalavimus. J! per Danij4 eksportavo iAnglija. Tadiau dauguma valstiediq i5 smulkiaprekio ukio lstengdavo gauti lelq tik mokesdiams ir rinkliavoms sumokdti, o ne iSplestinei gamybai. 1922 03 29 buvo iSleistas didZiosios iemds reformos istatymas, kurio tikslas ne tik suteikti Zemes beZemiams ir maLaLemiams, bet ir patiZemes valdym4 taip suwarkyti, kad butq tinkamos s4lygos pletoti ukius - pirmiausia smulkiuosius ir vidutinius. Th didZioji reforma, i5 esmes pakeitusi iemes valdymo wark4 Lietuvoje, apeme taip pat ir kaimq skirstymE viensedZiais ir panaikino servitutus (prievoles) bei bendr4sias ganyklas.
Tobulejo Zemes [kio technika ir agrokultura. Dvaruose pagrindiniu arimo padargu tapo phgas, kulimo - arklines ir garines kuliamosios. Valstiediq ukiq technika daugiausia liko sena, paveldeta i5 feodalizmo laikotarpio. Eme ryrauti daugialauke sejomaina, i5plesti dobilq paseliai. Rylkios Zemes rlkio specializac\os dar nebuvo. Kaip ir anksdiau, ypad daug sedavo javq, kuriq beveik treddalis derliaus patekdavo ! vidaus ir uZsienio - Vokietijos, Anglijos - rink4. Bulviq sklypai pletesi spardiau negu javq, ypai Rytq ir Pietrydiq Lietuvoje. Buvo auginami linai, daugiausia Zarasq, PaneveZio, Ukmerges ir Tel5iq apskrityse. eia valstiediai i5 linq gaudavo didZiausias pajamas.
Augalininkyste - kuldriniq augalq auginimas maistui, Laliava- pramonei, palarai - gruulininlqystei. Pasauiyje Zinoma apie 500 tukst. augalq rr15iq, Zmogus naudoja maLdatg23 tukst., augina apie 1000. Visi augalai pagil jLt morfologines ir biologines sarybes, auginim4, vartojimE skirstomi i maistinius, paiarinius, vaistinius ir kt. Ilgainiui augalai buvo susisteminti. Atsiskyre augalininkystes Sakos: darZininkyste, sodininkyste, gelininlcyste, laukininkyste, pievininkyste, miSkininkyste, dekoratyvine sodininkyste ir kt. 99
Lietuvoje augalininkystds uiuomazgq atsirado baigiantis neolitui. Buvo auginami mieiiai, soros, dvigrrldiiai ir keturgrrldZiai kviediai . Zeme dirbta kauliniais, mediniais, akmeniniais kapliais. I-IV a. atsirado pirmieji gruuliq traukiami arklai, apie IX a. pradeta arti Lagremis. Nuo XIX a. vid. paplito plugai, metalin€s akedios, imta treSti mineralinemis tr45omis. Panaikinus baudZiav4, augalininkystg imta specializuoti pa5arq gamybos ir prekines linininkystes kryptimi. Po Pirmojo pasaulinio karo daugiau buvo auginama paiariniq ir techniniq augalq, padidejo paseliq plotai. Daugiau auginta grudq, bulviq, linq. Pagrindine traukiamoji jega buvo arkliai. Daugelis smulkiqjq ir vidutiniq valstiediq savo laukus trgidavo tik me5lu ir lubinais. Zeme dirbta sekliai: ariamojo sluoksnio storis paprastai budavo apie 20 cm. MaZuose [kiuose laikFasi 4-5 sejomainq sistemos, kartais be juodojo arba uZimtojo pudymo. Sovietiniais metais rlki perwarkius socializmo pagrindais, spardiai stiprejo materialine-technine augalininkystes baz€. Mechanizuojant y'emes ukio darbus, iSpl€sti melioracijos ir iemes kulturinimo darbai. 1981 buvo 2,9 mln. ha nusausintq Zemiq (i5 jq apie 2,1 mln. ha drenaZo tinklu). Daugejo drekinamqjq Zemiq. [vestos moksli5kai pagrlstos 7-9 Laukqsejomainos su dviem daugiamediq Zoliq laukais, 34 javq,1-2 kaupiamqjq kultrlrq laukais ir 1 uZimtojo pndymo lauku. Padidejo Zemes [kio augalq derlingumas. Augalininkyste JovLt
kAlimas (1938)
tapo mechanizuota Zemes ukio 5aka. Keitesi svarbiausiq Zem€s trkio augah4 paseliq plotai ir derlingumas. 1940 bendras paseliq plotas sudare 2496,5 tikst. ha, i5 jq javai - 1537,9 tukst. ha. Daugiausia buvo auginama Zieminiq rugiq, aviZq, kiek maLiauvasariniq mieZiq ir Zieminiq kviediq. Didelius plotus uieme paSarines kulturos, daugiametes Zoles, mi5iniai, bulves. NemaZai buvo auginama linq (pluodtui). Lietuvai atgavus Nepriklausomybg, pasikeite Zemes ukio augalq paseliq
struktlra. Per pastar4j! deiimtmeti sumaiejo javaplotai: 1995 Lieminiq rugiq buvo auginama keturis, o avih4apsera deSimt kartq maZiau negu 1940. Bet padidejo iieminiq kviediq, vasariniq mieZiq, cukriniq runkeliq ir paiariniq kulturq plotai. MaLiau auginama bulviq, linq, palariniq Sakniavaisiq. Ddl intenslwios pramonines gamybos ir naujausiq mokslo laimejimq du kartus padidejo Zemes ukio augalq derlingumas, pagerejo produkcijos kokybe.
5'**
i:=7:z?"ysa{i
Lietuvos sodininkystes istorijos Saknys siekia XIV a. laikus. Sodininkystes raida susijusi su ivairiais istoriniais tarpsniais buvusia Zemes valdymo ir nau-
dojimo santvarka. Valakines reformos laikotarpiu dvaruose, jq p"livarkuose buvo sodinami parkai, kartais ir sodai. Panaikinus baudiiavq, daugiau vaismediiq pradejo sodinti ir valstiediai, tadiau jq sodeliai vis dar buvo nedideli. Prie
llli'it.:l
ir
l'. i
!
;:-
i: .r
in'. rtt
l
F:.:
9;l+'
,L
Jovopj0&
Dukito, StaniSkiq vienkiemyje, 1890 pomologin! sod4 pradejo veisti profesorius Adomas Hrebnickis. 1898 sodininkyste eme rupintis valstybines lstaigos. Tais metais buvo isteigtas Rusijos imperatoriSkosios sodininkystes Vlniaus skyrius, vadovaujamas Vincento Monwilos, kuriam labiausiai rtpejo asortimento klausimai. Tadiau del Pirmojo pasaulinio karo sodq pletra sustojo. Duomenq, kokie tuo laikotarpiu buvo sodq plotai, nera.
1930 sodq plotas sieke 30 tukst. ha, o
l94I
-
43 tukst. ha. 1920 isteigtoje Aukstosios Fredos Zemesniojoje sodininkystes-darZininkystes mokykloje buvo rengiami sodininkai-darZininkai. 1928 pradetas leisti menesinis y'urnalas Sodyba. 1938 Dotnuvoje lsteigta sodininkystes-dariininkystes bandymq stotis, kuri 1 940 perkelta prie Kauno !V1,"t€nus. Tiro laikotarpiu daug medeliq buvo importuojama i5 Danijos ir Vokietijos. Saltos 1 939 -I9 40 Ziemos ir Antrasis pasaulinis karas padare didZiulg ial4 sodininlcystei. Tik 1963 5a$e pasiektas prieSkarinis sodq ploto lygis (42,7 tukst. ha). 1970 ivyko Lietuvos sodq suralymas. Buvo !registruota 57 ttkst. ha sodq: i! jq3l,7% irkiniq sodq, 68,3o/o sodybiniq ir kolektyviniq sodq. 1990 Lietuvoje priskaidiuota apie 55 tukst. ha sodq. Vyravo
iiemin€s ir rudenines vaismedZiq veisles. VidutiniSkai per metus buvo iSauginta apie 200 tukst. tonq lvairiq vaisiq. Vienam gyventojui jq teko apie 55 kg. Pradejus pletoti sodininkystg, kelis tukstandius hektarq menkaverdiq sodq teko panaikinti ir iveisti naujus, tadiau bendras plotas nedaug keitesi. Saltos Ziemos, nuolatine iemes rlkio perwarka sodininkams brangiai kainavo. Todel savo kraite iki Siol taip ir nepavyksta iSauginti pakankamai vaisiq. Lietuvos soduose vis dar nesekmingai auginamos kriauies, slyvos, vySnios. Jq reikia nemaiai, todel pravaftu butq auginti ten, kur jos geriau auga. Pajtrio rajonuose geriau dera kriauies, piewakariq rajonuose - sllwos, Siaures pozonio (Zagares-Skaistgirio) agroklimato s4lygomis - tradicines vylnios. Vaisiai ir uogos - labai vertingi maisro produktai, svarbus Zmoniq mitybai, i5 jq organizmas gauna butinq maisto medZiagq
**e.;1a*i*:kle*€* Kada darZoves pradetos auginti Lietuvos teritorijoje, tiksliq Ziniq neturime. I5 XW a. Lietuvos dvarq ir palivarkq inventoriaus suraiymo duomenq matyti, kad tada auginti kopustai, rop€s, burokeliai, 101
.-i
o pastarnokai buvo paplitg labiau negu morkos. 1913 Lietuvoje auginta 13 tukst. ha darZoviq. Valstiediai jas augino tik savo poreikiams. Dvaruose darZininkais daLnu dirbo bulgarai, italai arba olandai, todel ir darZoviq btta ivairesniq.To meto Lietuvoje darZininkyste buvo maLai rirpinamasi. 1940 auginta 14 tukst. ha darZoviq.Dar maLai iinoti pomidorai, Liediniai bei ropiniai kopustai ir kitos darZoves. DarZoviq seklos buvo iveZamos i5 Olandijos, Danijos, Vokietijos. Ikr 1934 darZoviq seklq kokybes niekas netikrindavo. Seklos buvo brangios, todel apie 25o/o valstiediq, nors ir neturedami elementariq Ziniq, sdklas savo poreikiams auginosi parys. Nepatenkin ama darLoviq seklininkystes blkle susirrlpino prof. Jonas KriSditnas, prof. Stasys Nacevidius ir kiti. Jq iniciarywa 1930 Dotnuvoje ikurta darZoviq, g€liq ir palariniq Zoliq augintojq draugija Stklininkas. Salyje veisliniq darZoviq seklos auginamos nuo 1949. Planingai darZoves auginti Lietuvoje pradeta po Antrojo pasaulinio karo, i5 pradLiqnedideliuose plotuose. Juose buvo nelmanoma mechanizuoti darbq, todel darZoviq savikaina buvo didele. Renkamos morkos
- : .-: i,.,.:,i'.
::
:
i:' : I r- i
:i i {:
=
i
ai ;
:
:;
1984 Lietuvoje auginta 21,3 tukst. ha darZoviq, t. y. 1.,5 karto daugiau negu 1940. Visq kategorijq ukiuose labai padidejo lauko darZoviq derlingumas, nes pradetos tailq,"ti darZoviq sejomainos, irengtos lietinimo sistemos, imta naudoti tinkami herbicidai, pesticidai. Padidejo lauko darZoviq ivairove - buvo auginama apie 48 rtSiq darZoviq ir prieskoniniq augalq.
1990 atkurus Lietuvos NepriklausomybE ir prafyko daug po-
dejus Zemes ukio reform4, Zemes llcyje
kydiq.Vietoj Zemes rlkio imoniq (kolukiq, tarybiniq ukiq, specializuotq valsrybiniq ukirf kuresi privatrls ukiai, Zemes ukio bendroves. Kai kurie i5 jq eme auginti darZoves.1995 buvo auginama25,8 ttlat. ha dari,oviq(l,lo/o viso paseliq ploto): ii lauke auginamq darZoviq koptstines uZ€me maLdaug 37 o/o dart ovi'4 ploto (labiausiai paplitg baltag[Ziai kopustai), burokeliai ir morkos apie 40-44o/o darLoviqploto, kitos darZoves - 20o/o. Lietuvoje dar nepakankamai auginama brokoliq, raudonqjq, garbanotltrjq, briuseliniq, Ziediniq, Pekino ir ropiniq koprlstq, salierq, porq, moliuginiq darZoviq, maLai auginama retesniq augalq: salotiniq cikorijq, geltekliq, smidrq. Pastaraisiais metais daug suvart oiama koncentruotrl (dideles energetines vertes) maisto produktq, kuriuose gausu angliavandenig, balrymq, riebalq. Del jq pertekliaus sutrinka medZiagq apykaita, todel susergama lvairiomis ligomis. DarZoves teikia mazai
energijos, bet jos padeda organizme palaiki,'ti tinkam4 angliavandeniq, baltymq bei riebalq sanryk! ir yra svarbios dietinei mitybai.
*
i3 y''": 1; i i * i ;: *.31 z;?; Lietuvos gruentoj ai gywulininkyste vertesi j au II trikst. pr. Kr. pradi,.Istoriniuose Saltiniuose arkliai, iaudiai, karv6s, kiaules, oZkos minimi nuo XI a. Nuo X\{I a. antrojoje puseje lykdytos valakq reformos ir ivesto trilaukio ukio iki XIX a. pab. Lietuvoje gyvulininkyste beveik jokios paZangos nepadare. Augintos nedidelio produktyvumo, gerai prisitaikiusios prie vietos s4lygrl g'.vuliq veisles. Pagrindine arkliq veisle buvo Zemaitukai, pladiai Zinomi tiek R1tq, tiek Vakarq Europoje. Vietiniai galvijai buvo Zali, balnugariai (juodmargiai su balta juosta per nugarf , Semi (pal5i, rusvai pilki), pasitaikydavo baltq, deglq, rusve, juodq, vietines Siurkidiavilnes a\ys buvo pilkos, juodos, rusvos.
Nors gruuliq laikyta daug, beveik visi [kiuose pagaminti m€sos produktai ten pat btdavo ir suvartojami. Tiktai XIX a. antrojoje puseje ir )O( a. pradi,.
t02
imta gaminti rinkai. 1918 atkr-rrus Lietuvos Nepriklausomybg, labiausiai buvo stiprinami galvijq ir kiauliq lkiai, kad kuo daugiau birtq gautapajamt;,ui. eksportuojam4 produkcij4. Gyvuliq ir jq produktq eksportas didejo 19231924.Iki 1925 iVokietij4 eksportuotos g)'vos riebios kiaules, o nuo 1927 - iDidi,iqjqBritanij4 bekonai. I5 pieno produktq daugiausia eksportuota sviesto. Thip pat eksportuoti srlriai, pienas ir grietine. I5 paukSdiq kiek daugiau pajamq dave i4sys, jq buvo iSveZama iki 854 trlkst. (1932). Antrasis pasaulinis karas ir kolekryvizacija nusmukde Lietuvos gruulininkystg. Pagal galvijq ir kiauliq skaidiq prielkarinis lygis pasiektas tik apie 1960, bet aviq ir arkliq toliau spardiai maZejo. Tuo metu i5 visq Lietuvoje auginamq kiauliq 95o/o sudare Lietuvos baltosios. Siq kiauliq veisle (pawirtinta 1967) yra universalaus tipo, tinka auginti bekonams, mdsai ir ladiniams. Thip pat veisiamos Svedq bei suomiq jorklyrq ir Svedq bei vokiediq landrastq veisles, kurios miSrinamos su Lietuvos bdtosiomis kiaulemis. Paukitininkyste buvo plediama dideliuose paukStynuose, taikant pramonines technologijas ir renkantis lvairius krosus. NemaZai auginta andiq, Siek tiek Z4sq Korviq paryinimas
iS
Kiauiiniq supirkimas Veliuonoje (l 930)
ir kalakutq. Auginami ir kailiniai Zvereliai (audines, melynosios ir juodsidabres lapes). Bandoma pletoti triuiininkystE (auginami baltqjq milZinq, Kalifornijos, SinSilq veisliq triuliai). Po 1990, Lietuvai atgavus Neprildausomybg, gruuliq skaidius dideliuose kompleksuose sumaZ€jo, bet asmeniniuose ukiuose pradejo dideti. Aleksandras Kmitas
ganyklq (apie | 970)
:f ri;.:5
:1
E*':.:l
i,,
i
"
103
Stripeikiq kaimas yra Ignalinos r., Linkmenq apyl.,9 km i pietrydius nuo Tauragnq, 0,5 km i SiaurE nuo Pakaso eZero. | 5i4 Aukitaitijos nacionalinio parko vietor'g lankytojus labiausiai rraukia Senouinis bitininkystis muziejus, lsiktrEs ant dviejq vaizdingq kalveliq, tarp kuriq teka nedidelis Thuragnos upelis. Originalq muziejq I976lknri ir ligi 5io1 jam radovauja Bronius Kazlas. Muzie.jaus teritorij4 puoiia 4Zuolines tautodailininko Teofilio Patiejrlno skulpturos. Vienose atsispindi senovinds bitininkystes tradicijos, kitos vaizduoja bites ir bitininkus globojusius senojo lietuviq tikejimo dievus ar pasaulio tautq mitus apie bites ir Zmones. Muziejaus lauko ekspozicijoje galima pamaq/ti, kaip senoveje bidiq dreves b[davo saugomos nuo meikq. Salia pagrindinio muziejaus pastato - aukdtaiti5kos pirkios - stovi senoviniai kelminiai aviliai. Sodybos gilumoje - ivairiq aviliq ekspozicija, kurioje galima pamatyti, kaip ilgainiui keitesi aviliq forma ir konstrukcija, kaip ir i5 kokiq mediiagq jie buvo gaminami. Daugelyje 5iq aviliq ir dabar gyvena bites. Muzi ejuje yra keli aviliai su stiklinemis sienomis, per kurias lanky.tojai gali stebeti bidirl g1wenim4. Pagrindine muziej aus ekspozi cija yra pirkioje ir pagaibiniuose sodybos statiniuose. Pirkioje eksponuojami bitininkavimo irankiai. Ant sienq kabandiose )O( a. pradi. fotografijose lamiinti ivairrls bitininkystes darbai. Kletyje lrengta augalq, i5 kuriq bites ne5a medq, ekspozicija. Joje eksponuojami ir bidiq produktai, jq panaudojimo sritys. tediasis muzjejaus pastatas skirtas aviliq meistravimo istorijai. Cia sukaupti ivaims aviliq gamybai naudori irankiai. Arunas Vaicekauskas 104
Lietur.oje arkll's daug Simtmediq buvo svarbiausias ierndirbio, keleivio, prekeivio ar mediiorojo pagalbininkas. 1978 Nilroniu. kaime. netoiiAnr-kidiq, ikurtas Arblio ruuziejru. Visai dia pat )'ra Jono Bilitno gimtoji sodl'ba. Muziejaus stergin-ro iniciatorius - prol Petras Vasinauskas
(1
906*1 995).
Arkiio muziejus ii pradiiq tilpo dr.iejuose ldojimuose ir pradines moh,'klos patalpose. Sar.anoriai aukotojai jam padovanojo visq Lietuvos regionq veiimq, Iinerku. brickq, Larq. plugq. pal.Jnktu. balnq. irairirr arkliniq Zemes ukio maiinq: pjaunamqjq, kuliamu,iq, sejamr4jq. Cia bur.o pastaq{a kalve, kiti statiniai - dabar muziejuje jq yra net 1 1. 1995 ikurta arklio istorijos ekspozicija, 2000 pastarytoje kletyje - Jurgio Kazlausko droiiniq ekspozicija. Didiiausia pramoga muziejaus lanlq'tojams - pa-
giosq.ti gv4 arkli, pajodineti. Norinrys iigiau paburi
muziej uj e bei pasigroteti Aukitaitij os krai tovaizdiiais, keliauja 12 km ilgio Zirgo taku - pesdiomis arba arkliuko traukiamais ratais. eia rengiamos lr'airios dventds, i kurias suphsta imonds i5 visos Lie-
tuvos. Kasmet muziejus sulaukia daugiau negu 20 tukst. sveiiq. Nuo i992 Arklio muziejus yra Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Zukausko memorialinio muziejaus filialas. Se /emonas Pabanaa iiiws
:# ii
ii
::.
:
.,,
,i.iri
i
i1
lli#,i $: Bjf;
l;::'
105
,,a,l.t:.-.,a.at:
t:a
:1,,
t::
;:t
ta"""''
::: ,|;
rt: t:a
,a,
1:::
rLl*::::r:
,a'
1:
ut:
ii:l :ll: ,at :::i ir:i
::::
lli
::
,:,:,1
r::4.
':!a ,:ra
'1, ;t'
..::.,
.:
'iri
':t. :::t
'iili::.,.,r.,,t*t'
.lt:,
tt:7:t: 'li1r;11ii!:"
ugnies
:l ll:'l
:
.ttra ,.:i:
(iki 3540"C temperaturos). Var5ke buna sul-
tingesnd, skanesnd, kai pienas Sildomas ilgiau Zemesne-
Burokeliq s*Iotos su kmynais 400 g burokaliry, 100 ggrietints,
I
je temperattroje. Kai pien4 sutraukia, vardke supilama
iawkltelis kmy-
i drobin! s[rmai5!, kuris pakabinamas, kad nuteketq i5mgos, paskui dedama ispaustuvus. Iiimtas i5 strmai5io suris dedamas ant lenteles ir aoibarstomas druska.
Burokeliai iSverdami, nulupami, didesni perpjaunami pusiau, sudedami iind4, uZpilami s[rymu (40 g druskos 1 I vandens), paslegiami ir rauginami 2-3 paras. Paskui i5griebiami ant sietelio, kad nuvarvetq, supjaustomi Siaudeliais ar kubeliais ir uipilami kmynq nuoviru. Nuovirui kmynai 4-5 min. pavirinami, lberiama cukraus, druskos. Nuovire burokeliai palaikomi 3-4val. vesiai. PrieS valgant skystis nuo burokeliq nupilamas ir gardinama grietine.
Saltiena 2 kiaulis kojos, ketuirtadalu nedidelis kiaults galuos, 2 morkoL 2 suogunai, 1 petraholi, 2 lauro lapeliai, 10 pipirtl, druskos, uandens (l kgmisos 2 luandens). Kojos ir galva gerai nuvaloma, nuplaunama, ui.pilama Saltu vandeniu ir verdama3-4 val. ant silpnos ugnies, vis nugraibant putas ir riebalus. I5virusi mesa
na.1,
cukrdus, drus kos.
Burokeliq salotos su kmynais
Yar$kds s&ris su kmynais 8-10 I rauginto pieno, I iaukitelis kmynry, pusi
iaukitelio druskos.
i$griebiama, atskyrus kaulus supjaustoma nedideliais kubeliais ir sudedama !sultini. Pagal skon!lberiama druskos. Verdama 1 valand4. Baigiant
virti sudedami
prieskoniai. Dar kiek pavirus sultinys perkoliamas, paliekamas nusistoti, paskui nupilamas - atskiriamos drumzles. Supjaustyta mdsa ir darZoves sudedamos I sultini. ULvirinama ir supilstoma Iindelius.
Skilandis
Vorikds s0ris su kmynais
Raugintas pienas supilamas !puod4, suberiami nuplikl"ti kmynai, pamai5oma ir Sildoma ant silpnos
5 kg geros mesos (1/6 iigyslinitos I ruiies jautienos ir 5/6 ilgltslinitos pusiau riebios kiaulienos), galuijo sbrandis, 200 g druskos, I iaukitelis cuhrAus, I iaukitelis grustty kalendrl, 2-3 skiltelts iesnako. Skaniausiais skilandiiais Lietuvoje garseja suvalkietes. SkilandZiai gaminami tik i5 geros jautienos ir kiaulienos. Mesa supjaustoma 300-400 g gabalais ir pashdoma, dedamas recepttroje nurodytas cutr
1.07
dedami kietai virti kiaudiniai - po l-2 skilteles ilekitg. Valgoma su karStomis bulvemis arba su balta duona.
SaltibatStiai 100 g buroki/ir1, 0,5 I rauginto pi€no arba kefyro,
l-2 iuieii agurkai, 20 g suogunry laiikty, kraptl, 100 g grietinis, l-2 kiauiiniai, 1 arba 0,5 I uandens. Burokeliai gerai nuplaunami, iSverdami ir at5aldomi, tada supjaustomi Siaudeliais. I dubenisudedami plonais gabaleliais supj aus g,ti agurkai, susmulkinti krapai, svogunq laiSkai, supjausq'ti burokeliai, grieti-
34
34"C temperattroje. Sudyta ir brandinta kiauliena supjaustoma ma-
pans ne aukitesneje kaip
20-30 mm ilgio ir 10-15 mm plodio gabaleliais, o jautiena sumalama mdsmale, kurios sietelio s$udiq skersmuo 2-3 mm. Mesa sumaiSoma su prieskoniais, tada farias kietai, kad neliktq tuldiq tarpeliq, sukemiamas i Svariai i5valyt4 skrandi, kuris tuoj pat uZsiuvamas. Galima kimiti ir ! storas galvijq Zarnas, ne ilgesnes kaip 55 cm. Zarnas reikia kietai prikimiti, iSilgai perri5ti du kartus, skersai - kas 4-5 cm. SkilandLiai kabinami ant remq ar specialiq kabyklq ir laikomi bent 5 dienas Saltoje (2-4'C temperaturos) patalpoje. Paskui 3 dienas dZiovinami ir Saltuose dumuose rtkomi 3-4 savaites. Didesni skilandZiai, skirti ilgiau laikyti, rtkomi 2 kartus. Pirmiausia paruo5ti ir sukabinti anr remLl skilandZiai laikomi apie2 mdnesius daltai (temperatura neturi btti aukltesne kaip 2-4"C), paskui rrlkomi 8 valandas Saltu (18-22"C) dumu. Pirm4kart iSrirky"ti skilandZiai Saltoje patalpoje laikomi 2 savaites. Pakartotinai skilandZiai rirkomi 8 valandas. ISrukyti skilandZiai apie 2 m€nesius laikomi dZiovykloje, kurios temperatura 8'C, sanfykine oro dregme 75o/o. DLiovinama, kol gaminio dregme buna ne daugiau kaip 30o/o.
ne, i5plaktas raugintas pienas ar kefyras. Viskas gerai
Lais
t: i::,.l.-,:: Rug5ryniq sriuba 0,5 kg jautienos st/. kaulais, 100 g skilandiio arba rukyto kumpio, 200 g rugityniq, I suogunas, I morka, I petraioli, 2 kiauiiniai, 2 tryniai, 0,5 stiklines grietines, druskos, 2 l uandens. I5 Svieiios ir rulqrtos mesos, prieskoniniq darZoviq i5verdamas sultinys. Jauni rrlgiryniq lapai supjaustomi ir suberiami i perkoit4 sultini. Pavirus uZbalinama grietine. Sudedami iSplakti tryniai. I sriubq :.:,:':
108
iSmaidoma.
*luf.S,t
I
idedama
po
7-2skilteles
kietai virto kiauiinio. Vietoj burokeliq gdima imti rrlgirynes, o Svieiius agurkus pakeisti agurkle. Saltibarldiai valgomi su karitomis bulvemis. Jos gali buti virtos su lupenomis.
iirniq 150 g
sriuba diiouinq lirniry,
600 g hiaulienos,
I
suogunas,
100 g perlinity kruopr.l,
I morka, druskos, 3,5 I
uandens.
I5 SvieZios arba mkytos kiaulienos iSverdamas sultinys.
virus
-
I ji
ir darioviq
suberiami Zirniai, kiek pa-
ir mirk;,-tos perlines kruopos. ISvirusi mesa
iSgriebiama. Sriuba valgoma su duona. Jei mesa liesa,
sriuba uibalinama grietine (0,5-1 stikline).
i*
l'j;L
i
i.:,::!. :,::,l.,::
:,.::
i
Suktinukai, idaryti rfrkyta $onine
I kiauiinis, dliauiseliq, 0,5 stiklinis sultinio arba 2 iauhitai grietinis. {darui: 100 g rukytos ioninis, kmyru.y, suogun4. Mesa supjaustoma pailgais gabaliukais, i5muiama, apibarstoma prieskoniais ir druska. Ant jos dedama 600 g kiaulienos, prieshoni4, druskos,
I i l- i ;.-11:"i :.i v,t.i
ii i*l
juostele Soninds, supjaustytq svogtnq, apibarstoma
kmynais, stipriai susukama, pavolioj ama iSplaktame
kiauiinyje ir dZitveseliuose. Kepama riebaluose, o apkepus baigiama trolkinti orkaiteje, priel tai !ind4, kuriame bus trolkinama, lpylus sultinio ar idejus grietines. Vietoj Sonines ldarui galima imti i5virtus, susmulkintus ir su svoglnais pakepintus baravykus. Suktinukai sudedami !pusdubeni ir uZpilami tuo padiu padaZu, kuriame buvo troSkinami. Valgoma su virtomis bulvemis, raugintais agurkais ar raugintais koptstais.
padaromi pailgi kukuliai. Jie sudedami iverdant! truputi pasudyt4 vandeni. Verdama 20-25 min. atsargiai pamai5ant. DidZkukuliai gali buti su ivairiais ldarais: mesos, spirgudiq, varikes, grybq.
Tio5kinta vi5tiena 1 kg uiitienos, prieskoniniry dariouir,y, 20 g suiesto, 1 stiklini sultinio, 2 iaukltai grietinis, dliauiseliry ar miho6 pries koniry, drus kos.
Did*kukuliei (cepelinai)
Paruo5ta viSta supjaustoma, nusausinama, pabarstoma su prieskoniais sumaiSyta druska, pavoliojama dZiuveseliuose ir apkepama svieste. Paskui mesa
1 kg Laliq buluiry, 34 uirtos buluis, drushos. Nuskustos bulves sutarkuojamos, nusunkiamos.
sudedama !puodq, uZpilama karltu sultiniu, pridedama susmulkintq prieskoniniq darioviq ir, uZdengus
Skystis nei5pilamas, bet palaukiama, kol nuses krak-
ind4, troSkinama, kol suminkltes. Baigiant troikinti, supilama grietine. Vi5tiena sudedama ipa5ildytq pusduben! ir uZpilama perkoStu padaLu, kuriame buvo tro5kinama. Prie jos patiekiama troikintq darZoviq (morkq, Zirneliq, salierq, porq ir kt.) miSinio, brukniq ko5es ar marinuotq vaisiq.
molas. Thda skystis nupilamas, o krakmolas sudedamas !tarkE. Virtos bulves sugnrdamos. Virtos bulves, tarke, krakmolas sumaiiomi, pasirdomi ir gerai iI-
minkomi. Imama maZdaug po 80 g tellos, iSplojama ant delno, uidedama ldaro, kraitai suspaudiiami ir D id2kuku
I ia
i (cepel i nai)
i:::::
dl j:::l:
,4tot'
€.
109
i'!i
:1 i.-: i
i .i i {i
i.
ii
: r-, s
ii
r':r-,i:
V€darai 1 kg buluiry, 200 g laiinirl, 2 suogunai,
I
kg kiau-
larno6 mairuno ar mahoy pipiru1, tesnako, druskos. Nuskustos bulves sutarkuojamos. Smulkiai supjaustyti ir kartu su kapotais svogtnais paspirginti la5iniai supilami ! tarkius, suberiamas mairfinas, pasfidoma. Viskas gerai sumaiSoma. Zarnos gerai iSvalomos, iStrinamos druska ir kapotu desnaku, i5plaunamos ir nestipriai prikemSamos tarkiq. Skarda i$tepama riebalais, lpilama truputi vandens ir laisvai sudedamos prikimltos iarnos. Kepama vidutinio kar5tumo krosnyje arba orkaiteje, retkardiais viriq palaistant riebalais. Po 5-10 min. kepamos Zarnos keliose vietose subadomos, kad nesutrukinetu. Tinka valgyti su spirgudiais arba grietine. les
K*p€m3*x Juoda rugind duona 10 kg stambiol ruginiry mihry, 5 I uandens, 100 g druskos, raugo.
Juodo tugine duono
110
Vanduo palildomas, suberiama puse miltq, supilamas Siltame vandenyje iSleistas raugas ir, gerai iSmaiSius, teilos pavirSius pabarstomas miltais. Indas apdengiamas ir pastatomas Siltoje vietoje, kad imaiialas irlgtq. Rugdamas jis 2-3 kartus padideja, todel imaiSant jo turi buti ne daugiau kaip puse indo. Matdaugpo 14 valandq irugusi teila gerai iSplakama ir, suberus likusius miltus ir drusk4, labai gerai iSminkoma. TeSlos pavirlius sudrekinamas vandeniu, iiltai uZdengiamas ir laikomas Siltoje vietoje, kol pakyla. Kepalai daromi ant stalo arba ant skardos, iSklotos dZiovintq ajerq, koptstq, klevo lapais arba tik pabarsdius miltais. Kartais jie daromi dideli - 6-10 kg, bet daLniau kepama nedideliais kepalais. Orkaite ikaitinama iki 200'C. Po 10 minudiq karlti reiketq sumaiinti iki 160"C. Dideli kepalai kepami 3-3,5 vd..Jei kepalas, apadi4 pabarbenus piritais, skamba, duona iSkepusi. ISimtq i5 krosnies kepalq pavirSius suvilgomas Saltu vandeniu, duona pridengiama Svariu audiniu ir paliekama awesd. Siltq kepalq nepatariama i5 karto neiti ! 5a1t4 patalp4 ar deti vien4 ant kito, nes at5oka plutele. Raugas. Ruginei juodai duonai i5purenti vartojamas raugas - paskutinio kepimo duonos tellos 0,5-1 kg didumo bandele, kuri laikoma sausoje Saltoje (ne iemesneje kaip 0'C vietoje) iki kito kepimo. Priei vartojant nuimama apdZitvusi plutele, minkitimas
tI ETUV[{,] VALCIAi iSleidZiamas drungname vandenyje
ir supilamas !
maiSom4 duonos te5l4. Kai raugo ndra, imama puse kilogramo ruginiq miltq, 50 g mieliq,l-I,5litro 5ilto vandens. Viskas sumaiSoma ir laikoma Siltai, kad lnrgtq. Po paros raugas jau tinka vartoti. Raugas ne visada buna geras, be to, kiekvieno skonis del jame vyrauj andiq bakterij q skiriasi. G aminant r a:ugq patariama lpilti nors pusg sdklines r[gusio pieno (vietoj tokios pat dalies vandens).
[dejus daugiau krakmolo, iiverdamas tiritas kisielius. Jis valgomas su pasaldintu pienu ar grietinele.
Duonos gira 1 kg dliouintos duonos,
l0 I uandens,'-800
g cuk-
raus, 40 g mielio6 liupsnelis mito6 razinoy.
Keliukai (preskuiiai) 0,5 hg milny, nepilna stiklini pieno, 50 g aliejaus arba suiesto, druskos, 20 g ntieliol, 50 g aguonrl, 100 g cukraus, drushos. Aguonol
pienui:
I stihlini
aguont!, 2 I uandens,
cakraas pagal shoni.
miltq, iStirpintq mieliq, cukraus, nuplikytq ir druskos uZminkoma te5la. Ji turi buti kietesne negu paprastam pyragui. Uidengta te5la laikoma Siltoje vietoje, kol palcyla. Jei pakilusi teila atrodo per mink$ta, iberiama dar miltq, gerai i5minkoma ir paliekama dar kart4 pakilti. I5 pakilusios teSlos kodiojami I cm skersmens voleliai. Jie supjaustomi 1 cm ilgio gabaleliais ir suberiami !miltais pabarstyt4 skard4. Kepama vidudnio kardtumo krosnyje arba orkaitejq, kol pagelsta. ISimti i5 krosnies I5
aguonq, riebalq
kudiukai afvdsinami, suberiami i skard4 storesniu sluoksniu ir dZiovinami Siltoje krosnyje. Prie5 valgant kirdiukai pamerkiami ! aguonq pien4. Aguonq pienui aguonos nuplikomos verdandiu vandeniu ir i5brinkinamos. Nupylus vandeni, jos du kartus sumalamos mdsmale, uipilamos virintu vesiu saldintu vandeniu (arba perpus su pienu).
&**rlmaE Spanguoliq kisielius 1 stihlini spanguolioy, I I uandens, 150 g cuhraus, 5 stihlinis krakrnolo, cinamono. I3 perrinktq, nuplautq uogq iSspaudZiamos sulISspaudos tys. uZpilamos vandeniu ir pavirinamos su cukrumi ir prieskoniais. Perko5to nuoviro su sultimis 0,
turi buti
litras. Nuoviras uZvirinamas, supilamas iSleistas krakmolas, vel uZvirinama ir supilamos sultys. Spanguoliq kisielius duodamas kaip atskiras patiekalas arba prie ryLivrir manq ko5es. Be to, juo galima uZpilti keptus (nuluptus) obuolius, kriaudes. 1
fu ekel€mis supj austyta duona pageltonuoja, ir uipilama verdandiu vandeniu. [dedama metq. Po 24 val. perkoliama, suberiamas cukrus,
supilamos su cukrumi iStrintos mieles, iSmaiSoma ir laikoma Siltoje vietoje. Rrlgstant nugraibomos atsiradusios putos. [rugusi gira supilstoma i Svarius butelius, i kiekvien4 ldedama po 2-3 razinas ir gerai uZkemiama. Laikoma Saltai. Kitq dien4 jau galima gerti. Ilgiau pastov€jusi gira skanesne. Saltoje paralpoje jqgalima iSlaikyti 1-2 menesius.
Fr*eskcnlniai aLnge,a; Prieskoniniq augalq vartojimo ir auginimo istorija susijusi su Zmonijos mitybos raida. Keitesi imogaus miryba ir prieskoniq poreikis. Kai kurie aweitiniai yra adtrirs, todel gausiai vartojami gali sukelti skrandLio ir Larnyno sutrikimq. Dabar labiau yertinami vietiniai prieskoniai. XWII-XIX a. dmus auginti darZoves ir didejant jq ivairovei, dvaruose pradeti auginti ir prieskoniniai augalai. DarZeliuose valstietes sodino Salavij4, met4,
1.11
TRA D I C IJ tJ S. Il iustr:uota l,ietuvos
en ci klo pedi i a
Apynys
levandq, r[t4, balzamitq, kai kur dar vadintq pladialape meta. Kai kur seklydiose ant palangiq auginti bazilikai. Minetq augalq lapai ir Liedaivartoti ne dk prieskoniams, bet ir vaistams. Lietuvos agroklimato s{ygos yra palankios prieskoniniams augalams auginti. Pas mus uZauginta 3vari, gera produkcija vertinama vidaus ir uZsienio rinkoje. Salyje i5auginti ir paruolti prieskoniai dainiausiuyra vertingesni ui, aweLtinius. Nors Lietuvoje veikia daug prieskoniq lmoniq, tadiau dauguma jq perdirba aweLtinius prieskoninius augalus, net ir tokius, kurie auga ir musq kraite. Apynio spurgai nuo seno renkami ne tik alui pagardinti ir stiprumo suteikti, bet praversdavo ir skaudandiam pilvui ar SirdZiai. Liaudyje nuo seno buvo iinomas ajeras.Ant ajero lapq kepdavo duon4, o Sakniastiebius vartodavo Zuvienei, blynams, sausainiams, sirriui, mesai pagardinti. I5 lapq virdavo uogieng, cukrintinius, vartojo vietoj brangaus cinamono, imbiero ar muskato rie3uto. Kadagio (uogomis) kankoreiiais btdavo aromatizuojami iverienos, riebios avienos, kiaulienos pariekalai, gerimai, Sakelemis rukydavo mes4.
I
'uyinio6 auieiiol, obuoliol ar hriauiir.l sultio6 pa-
saldintq medumi, bidavo gaminamas uynas (nors
11.2
greidiau tai buvo midaus rulis). V€liau, i3tyrus suldiq cheming sudet!ir i5mokus uZsiauginti ir pasigaminti cukrq, atsirado kitq lyno rt5iq - kmynt6 miny, pelynty ir kt. UZkandZiams, kiaulienos patiekalams uLgerti,
apetitui pagerinti budavo daromas vynas, pagardintas jaunais pelynq lapeliais. Velykoms prie varSkes patiekalq, kiauliniq labai tiko stipresnio aromato rynas, pagardintas dZiovintomis ar SvieZiom is pip irmitirnis, ti o b re li ais, raudn n i liu, an iule, tramalo le arba j u o zalo le. Prie lmantriq Zuvies patiekalq btdavo sitlomas hmynq sihhmis, ajero lakniastiebiais k kadagio uogomis pagardintas vynas. Stipresniems (alkoholiniams) gerimams aromatizuori vartota stum bralo l.i. Aguonos buvo vartojamos kaip priedas kepiniams, jq ldarams, lvairiems saldiems patiekalams. Cesnakas vartotas ne tik maistui pagardinti, bet
ir kaip vaistinis augalas. Nuo seno desnakq, svog[nq, krienq, garstydiq buvo dedama ! ilgesniam laikotarpiui ruoliam4 mesQ, stdant, rauginant, marinuojant ir sand€liuo jant darLoves, obuolius. Labai vemingas desnako pakaitalas - diuZutes s€klos. Kulinarijoje desnako svogtnas dnka gaminant avienos, paukltienos, kiaulienos patiekalus, taip pat jo dedama i sriubas, salotas, marinatus. I salotas dedama ir desnako laiSkq. Bazilikas del malonaus kvapo ir Siek tiek altroko
f :il
i:
-q
K* l.i I i''i I ti i
ii
i'',;1,,1
Ai
skonio vadinamas karaliSkuoju prieskoniu. Baziliko vartojami LaJiir dziovinti lapai, lapq ir Ziedq miSinys. Tinka Siupiniams, ankitiniq augalq ir pomidorq sriuboms, Zalumynq ir mesos padaZams, pomidorq, agurkq, raudonqjq koptstq, Spinatq, ankitiniq darZoviq salotoms. Thip pat jo galima deti ! kiaulinienE, kepamas, verdamas ar trolkinamas gelavandenes Zuvis, verlien4 avien4, kiaulien4, viStien4 ir kalakutien4. Thi 5ilum4 megstantis augalas, todel geriausia j! auginti vazoneliuose.
Kalendra. Viso Zalio kalendros augalo kvapas nemalonus, bet subrendg vaisiai yra malonaus aromato
Daiis. Pieskoniams vartojama SvieZia ir dZiovinta daiio Zole. Jame esantys eteriniai aliquLolei suteikia
nos, paukitienos patiekalams. Kmynas Lietuvoje auga pievose, dirvonuose. Kmyno vaisiai (seklos) yra stipraus aromato, altraus,
malonq, tadiau stiprq, pipirus primenanti skon!. Tinka ankitiniq augalq, darZoviq ir bulviq sriuboms, ialumynu. padaZams su majonezu ar aliejumi, tamsiesiems padaZams, pupeliq, agurkq, bulviq mi5rainems, taip pat kiauSinienei, keptoms ir tro5kintoms jurq Zuvims, avienos, Zverienos tro5kiniams, kiaulienos kepsniams, maltai mesai. Bahoji garstyiia yra vienas seniausiq prieskoniq. Garsrydiq seklos vartojamos konservuojant darZoves, grybus, Zuvis, gaminant ivairius patiekalus i5 darZoviq, taip pat tinka m€sos sriuboms, farlui. Milteliq dedama i jautienos, kiaulienos, Zverienos patiekalus, Saltus ir karStus padaius. Anksti pavasar! Laliqgarstydiq lapeliq dedama i SvieZias salotas. G e lsu i. Prieskoniams vartoj ami gelsviq lapai, Sakniastiebiai, Saknys ir seklos, skleidZianrys stiprq, salierus bei grybus primenanti h"p4. Vsose augalo dalyse yra malonaus kvapo eterinio aliejaus, kuriuo aromatizuojami konditerijos gaminiai, marinatai, likeriai ir antpilai. Jaunus Ziedynstiebius galima konservuoti, marinuoti, virti uogienes su medumi ir cukrumi, tinka mi5rainems ir kitiems patiekalams puolti. Gelsv€ - a"Straus kvapo prieskonis, todel puikiai dera prie ivdrienos, avienos, Z4pienos ir antienos. Vartojama padaZams, sriuboms, ypad mesos sultiniui, taip pat m6sos, Zuvies (ir silkes), plaktq kiauSiniq, darZoviq ir bulviq patiekalams, darZoviq konservams pagardinti. Gelsve labai tinka rytietiSkiems m€sos patiekalams, gryb+ lpad voveraidiq ir Zdiuokiq, patiekalams. Ju o zato li. Eteriniai alieiai j ai suteikia stiprokq specifin! aromat4 ir altrok4 karstelejus! skoni. SvieZia ir dZiovinta juozaizole vartojama gaminant likerius, degting, o kulinarijoje - lvairioms SvieZiq darZoviq salotoms ar kitiems darioviq patiekalams paskaninti. Tinka pikantiSkiems riebios mdsos (ypad Zverienos), Zuvies (ir silkes), bulviq patiekalams, padaiams ir sriuboms, ypad vedarams.
ir salstelejusio skonio. Maistui skaninti vartojami lapai ir seklos.
Zali
Maisto pramoneje kalendros grodeliq dedama ! duonq marinatus, silkiq strym% tarp pat i deiras, konsemrs. Kalendra skaninamos sriubos, tamsieji padaZai, burok€liq ir kopustq salotos, ji tinka ivairiems iuvq valgiams, kiaulienos, jautienos, avienos, triulie-
Siek tiek karstelejusio skonio.
Prieskoniams kmynai vartojami malti arba nemalti. Jais aromatizuojami duonos ir konditerijos gaminiai, gardinama sudyta ir marinuota silke, agurkai, pomidorai, rauginti koprlstai. Su kmynais daug skanesne buna aviena, riebios mdsos patiekalai. Sis prieskonis tinka ir rugltiems pieno produktams: varSkei, varlkes striui, rrlgpieniui paskaninti, kmynq sriubai, girai pagaminti. Eterinis kmynq seklq aliejus naudojamas parfumerijoje, kosmetikoje, gaminant likerius ir kitus alkoholinius g6rimus. Kmynq stiebeliq ir lapeliq dedama ! sriub4, salotas. Ihapas malonaus kvapo prieskoninis augalas. Visos antiemines krapq ddys yra aromatingos, lpad jauni lapeliai. Zydintys krapai vartojami darZovems konservuoti, aromatiniam actui gamin ti. ZaliuLk"pq seklq galima ideti ! duonos gaminius, sausainius, arbat4. Iftapai tinka sriuboms, padaiams, darZoviq, bulviq, mdsos, Zuvq, kiauliniq salotoms ir karltiems patiekalams pagardinti. Kad neprarastq aromato, Zaliq krapq dedama tik i baigiam4 gaminti patiekal4. Eterinis krapq aliejus vartojamas konditerijoje, konservq, likeriq ir degtines pramon€je. Kolendrc
PetraZoles
I{rienas. Prieskoniams vartojamos sroros, labai a5traus, deginandio skonio Saknys. Krienq Saknys ir lapai
tinka marinuojant ar sudant agurkus, burokelius, pomidorus, patisonus, rauginant kopustus. trkuotomis krienq Saknimis galima pagardinti majonezus, varikg, jogurt4, darloves. Sie miSiniai patiekiami prie keptos m€sos, deSreliq, rrlkyros mesos, riebios kiaulienos, virtos jautienos ar veriienos, lieZuvio ir iuvies: karpio, menkes, ungurio, ladiSos. Krienq aitrum4 galima suSvelninti grietine, majonezu, burokeliais, pomidorais arba obuoliais, skon!pagerina cukrus ir citrinos sulrys. Kulinarijoje krienq lapai vartojamiir padaLams. Smulkiai supjausty'tq krienq lapq aromatas dera prie Saltq sriubq: Saltibaridiq, grybienes ir kt. Mairunas auginamas kaip prieskonis dariuose arba namuose ant palangiq. SvieZia ir dZiovinta mairtno Zole vartojama kiauSinienei su suriu, troikintoms arba keptoms riebioms iuvims, riebios mesos pariekalams. Thip pat mairunas tinka bulviq, pomidorq, ankStiniq darZoviq sriuboms, grietineles ir pomidorq padaZams, bulviq miSrainems. Mairunas - pagrindinis mesediq (koldunr) prieskonis. Eterinis mairuno aliejus vartojamas gaminant likerius. Melisos lapai ir Liedai skleidZia malonq, gaivinanti, citrinas primenant! kvap4. Lapai ir Sakutes renkami priei Zydejim4. Melisos Zole vartojama darZoviq sriuboms, mi5rainems, padaZams, vardkes, kiauliniq, ver5ienos ir avienos patiekalams. Dedama i agurkq ir pomidorq konservus. Labai tinka arbatoms, giroms, kompotams aromatizuoti. Peletrunasyra malonaus kvapo ir kartoko skonio. SvieZia ir dZiovinta Zole vartojama salotoms, miSrainems, sriuboms, grybr+, kiauliniq, Zuvies, veriienos, avienos, paul
rinatui, majonezui, actui, kai kuriems darloviq konservams, gerimams. Zemaidiai ypad megsra kastini, varikE ir vardkes patiekalus, paskanintus peletrunu. Petralo li, kaip prieskoninis augalas, auginama darZuose ir yra paplitusi visoje Lietuvoje. Thi labai aromatingas, saldoko, kvapaus iraitroko skonio universalus prieskonis, tinkantis visiems nesaldiems patiekalams. Ja aromati zuoj ami marinatai ko nservuo jant agurkus, pomidorus, patisonus, agurodius, jos dedama i padaZus, ldarus, paitetus, jtros produktus, surius, var6kg. PetraZolemis skaninamos sriubos, salotos, Salti mesos tLkandLiai, antrieji patiekalai i5 mesos, Zuvies, laukines paukitienos, darZoviq, kiauSiniq, kruopq. Smulkiai supjausrytq petraioliq lapai dedami !valgius priei patiekiant. Tik Sakniavaisiai dedami ! patiekal4 pradejus virti. Pipirmiti. Stiprq, malonq, gaivq kvapE, Saldant! ir wilkinanti skonijai teikia eterinis aliejus, pladiai vartoj amas maisto, ypad konditerij os, pramonej e. Prieskoniams tinka SvieZia ir dZiovinta iole. Pipirmete skaninamos darioviq salotos, mdsos, Zuvies, bulviq, varlkes patiekalai, sriubos, taip pat padai.ai, marinatai, actas, arbata, sultys. Pipirni senoveje buvo vartojama kaip priemone nuo skorbuto. Be to, pipirne uLauga greidiau uZ kitus augalus, o Liem4jos galima uZsiauginti ant palanges. Prieskoniams vartojama tik SvieZia Zole. Kvapas kiek panaSus ! iesnako. Pipirne tinka salotoms, jq galima maiSyti su bulvemis, Zaliais agurkais, svogunais. Smulkiai supjausryta pipirne skaninama varlke, sr1riai, jos dedama ! sriub4, kiaulinieng, padaZus, keptos m€sos patiekalus. Liuda Krnitieni
XIX
a. pab. Lietuvoje labai paplito ir peizaiiniai
parkai. Netrukus jie beveik iistfme buvusius populiarius geometrinio stiliaus parkus. MedZiai ir krtmai peizaZiniuose parkuose sodinami po vien4 arba grupemis, stengiantis juos i3desryti kuo vaizdiiau. Paprastai stengiamasi iSsaugoti vandens telkinius ir nekeisti jq krantq konfiguracijos. Istorijos ir kulturos poiirlriu vertingiausi Lietuvos peizaLiniai parkai sukurti pagal prancuzq architekto Eduardo Fransua Andre (Edouard Frangois Andrd, 1840-191 1) projektus. Andre vra vienas geriausiq kraitor.aizdZio architektq, tapgs pirmuoju Sios srities profesoriumi Europoje. Jis buvo r,yriausiasis ParyZiaus sodininkas, iglvendino daug tarptautiniq projektq, pats raie ir redagavo kraitovaizdiio architekturos leidinius, taip pat buvo aistringas keliautojas, nnko augalq kolekcijas. ! Lietuv4 Andre anyko Felikso TiSkevidiaus lwietimu, jau budamas gerai iinomas kraitovaizdiio architektas. Manoma, kad jis suprojektavo ir iklre keturis grafams TiSkevidiams priklausiusius parkus: Palangos, Tiakq Vokes, Lenwario ir Uiutrakio. Iseniausiq Lietuvoje esandiq peizaLinio stiliaus parkq reiketq pamineti Panemunes pilies (Jurbarko r.), Andre sudorytas Polangos parko planas
-39....
116
lkun4 XMII a. pab. deiiniajame Nemuno kranre prie senos Gelgaudq pilies, ir XIX a. pirmojoje puseje ikurt4 Baisogalos (Radviliikio r.) parkq. Dauguma kitq iio stiliaus parkq lkurti \|IX a. pabaigoje ir )C( a. prad2. Be jau min€tq, Lietuvoje buta ir kitokiq tipq parkq. Vieni seniausiq - vienuolynq sodai. Jie glaudZiai susieti su pastatais. Ligi Siol i5likg nedideli Bernardinq sodo Vilniuje, Papardiq (Kai5iadoriq r.), Paiaislio vienuolynq sodq fragmentai. Nuo seno kuriami mokymo ir mokslo reikmems pritaikyti parkai. Thi Troikunq (AnykSciq r.) mokyklos (lkurtas XVII a. pab.; neiilikgs), Vilniaus universiteto botanikos sodo Sereiki3kese (XVIII a. pab., dabar Sereiki5kiq parkas; - Botanikos sodai), Veiveriq mokytojq seminarijos (XIX a. pab.), Dotnuvos akademijos ir kiti parkai. XX a. atsirado kult[ros, sporto, sveikatingumo parkq. Daugumos Lietuvos parkq plotas - iki 10 ha. Didiiausi yra Vingio (Vilniuje), d,Zuolyno (Kaune), Palangos, Plunges, Raudondvario, Dotnuvos parkai. Dabar ialyje yra daugiau kaip 200 parkq arba iilikusiq senqjq parkq fragmentq.
MaZdaug puseje Salies parkq auga apie 30 ruSiq mediiai ir krtmai. Juose greta vietinirtr mediiq ir kr[mq pasodinta ir i5 kitq kraitq aweLtqmedZiq: europiniq maumediiq, dygiqjq eglig paprastqjq kaitonq, baltaiiedLiqrobinijq. Dar maZdaug treddalyje parkq pasodinta nuo 30 iki 50 r[3iq ir veisliq mediiq bei krrmq. Tokiuose parkuose neretai daugum4 arba bent jau nemai4dali sudaro introdukuoti mediiai: sibiriniai keniai, melsvosios pocrlges, veimutines pudys, platanlapiai klevai, pilkieji rieiutmedZiai. Maidaug 15%o Lietuvos parkq auga daugiau kaip 50 ruiiq ir veisliq mediiai bei krtmai. Itin didele augalq lvairove iSsiskiria Palangos (daugiau kaip 200 nriiq ir veislir), Zagares, UZutrakio (apie 100), Lentvario, Se5uoleliq (apie 60) parkai. Lietuvos parkuose paprastai vyrauja vienos, kartais dviejq m5iq medZiai: dainiausiai - maialapes liepos, paprastieji klevai, paprastosios egles, rediau - paprastieji uosiai, paprastieji 4i.uolu, paprastosios pu5ys, k-potiejiberi,ai. Kai kuriq parkq atskirose dalyse daugum4 sudaro europiniai maumediiai, paprastieji skroblai, didZialapes liepos, paprastosios ievos ar kiti medZiai. Parkuose pasitaiko ligi Siol Lietuvoje retai arba labai
retai auginamq medZiq, kaip antai: dviskiaudiq ginkmediiq (SvekSnos parke), rausvaZiediiq ka5tonq (Terespolio parke), gelsvaZiedZiq tulpmedZiq (Degaidiq, Veliuonos parkuose). Prie didZiqjq dvarq ir rezidencijq buvo kuriami ne tik iStaigingi parkai, bet ir iiemos sodai. Jq oranZerijose auginta daug i5 atogr4Lqkraitq aweLtq augalq. Pvz., XIX a. pirmojoje pus€je Tyzenhauzams priklausiusio RokiSkio dvaro Ziemos sode auginti bananai, laurai, fikusai, citrinmedZiai. Ziemos sodas buvo irengtas Kretingoje, prie TiSkevidiams priklausiusiq mmq. Prie Verkiq rrlmq Vitgenlteinq gimine pastate dviejq aukitq orani.ery4.1789 joje pasodino i5 ltalijos parsiveZtq egzotiSkq mediiq, augino nemaZai dekoratyviq atogr4Zq kraStq augalq.
XIX
tik vejos, bet ir po mediiais ar pavesyje galinrys augti dekoratFvus ioliniai augalai. Manoma, kad i Lietuv4, kaip ir i kitas 3alis, ioliq seklos lveZtos i5 Vidurio ir Vakarq Europos ialiq. DaZniausiai po medZiais buvo sejami kruminiai a. parkuose sdtos ne
kiSkiagrikiai, pladialapes migles, miSkines SunaZoles, ivairiq rtiiq vanagds, sodintos aukStosios iemuoges. Tiksliai neZinoma, kiek nriiq ioliq seta Lietuvoje, bet daugel!jq ligi Siol galima apdkd augant senuosiuose, netgi gerokai apleistuose parkuose.
Kauno Vytouto Didziojo universiteto botanikos sodas
ffim***&k*s **s**$ Vilniaus universiteto botanikos sodas lkurtas 1781. Jo steigejas - i5 Pranctzijos awykEs, ligi tol
kelet4 metq Gardine dirbgs botanikas profesorius Z^n t Emanuelis Zlllberas (Jean Emanuel Gilibert, 17 4l-l8l 4). Vilniaus universiteto botanikos sodas buvo vienas pirmqjq Europoje. Jis ikurtas senamiesryje, dabartines Pilies g.22 namo kieme. MaLdaug 300 m2 plote, lauke, mediniame liltnamyje auginti daugiau kaip 2000 rr15iq augalai. Garsusis Kiju (K.*) botanikos sodas Anglijoje lsteigtas 1759. lT84YiIniaus universiteto Gamtos istorijos katedrai prad€jo vadovauti Zymus gamtininkas ir keliautojas Johanas Georgas Adamas Forsteris (Johan Georg
Adam Forster, 1754-1794). Jo rtpesdiu 1787 botanikos sodui nupirktas Zemes sklypas SereikiSkese (dabar Sereiki5kiq parkas ir jo apylinkes), bet dia sod4 perkelti pradeta tikl799. Augalq perkelimo darbams vadovavo prof, Stanislovas Bonifacas Jundzilas (Stanislaw B onifacy Ju ndzill, 17 6I -1 8 47) . Sumaniai warkomas sodas buvo Zinomas visoje Europoje.1824 kolekcijose jau buvo auginami 6565 rnliq augalai. Stanislovo Bonifaco Jundzilo darbus ir botanikos sodo warkym4 nuo 1825 tEse jo srinenas prof . Jozefas Jundzilas fiozef Jund ziLL, 17 9 4-I 87 7) . | 832 uZdarius Vilniaus 11.7
'
universitet4, botanikos sodas atiteko Medicinos ir chirurgij os akademij ai. I 832-1840 sodui vadovavo Stanislovas Batys Gorskis (Stanislaw Barys Gorski, 1802-185q. 1841 botanikos sodas perduotas generalgubernatoriaus Zinion, augalai iSgabenti ! Kijevo
ir Thrtu universitetq botanikos sodus, kiti parduoti arba nepriZiirrimi sunyko. 1919 atkfrus Vlniaus universitet4 po men+ botanikos sodas buvo isteigtas Neries slenyje, vakarineje Vingio parko dalyje. I5 pradZiq jam skirtas 2 ha sklypas, tik gerokai veliau (1962) 5is plotas padidejo iki7,35 ha. Botanikos sodui vadovavo Piotras M5nievskis (Piotr \flidniewski, 1881-1971) , nuo 1924 iki 1937 - prof Juzefas T3ebinskis (Jozeftzebiriski, 1867 -19 4l) . 1926-1930 pastatytos oranZerij os, kuriose imtos kaupti atogrSqft paarogr4Liq augalq kolekcijos. 1923 M. K. eiurlionio gatves gale, netoli Vingio parko, 3 ha plote isteigtas vaistiniq augalq sodas. Botanikos sodas labai nukentejo Antrojo pasaulinio karo metais (tuo metu sodu rripinosi Jokubas MovSovidius $akob Mowszowicz, l90l-I983), veliau j! nuniokojo smarkus Neries powyniai. 1940-1949 botanikos sodo kuratoriumi buvo Zemesniqjq augalq katedros vedej as Antanas Minkevidius ( 1 900-1 9 98). 19 54-197 4 sodui vadovavo dr. Aldona Ludinskiene. Jos rtpesdiu sukauptos itin turtingos augalq kolekcijos: lauke auginti apie 4000, oranZerijose - apie 900 ru5iq ir veisliq augalai. Botanikos sodas puikavosi vaistiniq augalq, sistematikos, g€lininkyst€s, dendrologijos, augalq biologijos, darZininkyst€s, pomologijos, grtdiniq ir techniniq kulturq ekspozicijomis. I974 05 14 Vilniaus universiteto botanikos sodui paskirtas 150 ha sklypas Kairenuose. Sodui ir jo kririmo darbams I97 5-1990 vadovavo direktorius Jonas Meidus. Nuo IgT4botanikos sodas Vingio parke perwarkytas ! Augalq sistematikos ir geografijos slcyriq. Kairenuose pirmieji medeliai pasodinti 197 5 . Imtasi senqj q wenkiniq rekonstrukcijos, pastatq remonto. Pagrindiniai Kairenq dvaro rumai neiSliko. Tebestovi XIX a. viduryje statytos arklid€s, malinas, svirnas, ratine, ukvedZio ir arklininko namai, wartai, kumetynas ir kluonas. I5likgs angliSko stiliaus parkas, keturiolika tarpusavyje susietq wenkiniq, liepq aleja. Dabar Vilniaus universiteto botanikos sodas yra didiiausias Lietuvoje (plotas 199 ha). Jame sukauptos gausiausios augalq kolekcijos, auginami apie 9000 rt5iq ir veisliq augalai, steigiamas Lietuvos dekoratyviniq augalq genetinir{ iStekliq koordinacinis centras. 118
l'F"J i-:
l f--
l
l {.,}
5, iii *srr:,:,.; :a X.i*: ni,.'r:l e* ;' l: l': i,.- .l i
r
a
Kauno Vytauto Didiiojo universiteto botanikos sodas lkurtas 1923 Aukitojoje Fredoje. Sodui paskirtas buvgs Godliauskq dvaro parkas su wenkiniais ir dalimi Kauno wirtov€s gynybiniq statiniq - i5 viso apie76 ha sklypas. Botanikos sodo steigimu labiausiai rupinosi prof. Konstantinas Regelis (Constantin Andreas von Regel, 1890-1970) ir doc. Liudas Vailionis (1886-1939). Regelis tapo pirmuoju 3io sodo vadovu. Venas pirmqjq buvo lkurtas Vaistiniq augalq skyrius, kuriuo rtpinosi Kazimieras Grybauskas ( I 88G1 953). Per kelerius metus botanikos sodas tapo ne dk biologijos, medicinos ir farmacijos studentq mokomqjabaze, bet ir svarbiu botanikos molalo centru. Sode dirbg mokslininkai nesitenkino vien augalq aklimatizacijos ir introdukcijos tyrimais. Daug demesio buvo skiriama augalq paveldimumo, ligq, filogenezes, sistematikos, fenologijos ir kitiems klausimams nagrineti. Botanikos sodo kolekcijos spardiai pletesi. Gyuq augalq buvo lsigyjama i5 kitq botanikos sodq, jq seklrtr mainais gaunama i5 lvairiq pasaulio (;ali'a. 1926 botanikos sodo kolekcijose jau buve4650 rt5iq augalq, 1932 - 5987, 1934 - 7180, 1936 - 7200 ruiiq. 1925 pastatytuose dviejuose Siltnamiuose imta auginti atogrqLqaugalus, tarp jq ir karaliSk4j4 viktorij4, rieiutini lotos4. 1937 pastaq,ta 12,2 m aukidio palmems auginti skirta oranZerija su baseinu. 1 940 Matematikos-gamtos fakultetq perk€lus universitet4, botanikos sodo darbuotojai Vilniaus ! daugiausia d6mesio skyre vaistiniq augalq tyrimams. 1945 botanikos sodas buvo pavaldus Lietuvos mokshq akademijai ir pokario metais tapo svarbiausiu Lietuvos dekoracFviniq augalq kaupimo ir moksliniq ryrimq centru. Nuo 1946 iki 1959 sodas priklause Biologijos institutui, o nuo 1959 iki 1992 buvo Botanikos instituto padalinys. 1992 Kauno botanikos sodas perduotas atkurtam Vytauto DidZiojo universitetui ir uiima 62haplot4. Botanikos sode yra 3 laboratorijos (Vaistiniq augalq, Dendroklimatologij os ir Fitoekologijos), Dekoratyviniq augalq ekspozicijq ir kolekcijq skyrius, biblioteka ir gamybinis komercinis medelynas. Sir"liq universiteto botanikos sodas lkurtas 1 997 Siauliq pedagoginio instituto Agrobiologijos stoties bazeje. Dabar jis uZima 8,86 ha plot4. Augalq kolekcijos kaupiamos dviejuose pagrindiniuose skyriuose: Augalq sistematikos ir Arboretume. Gana gausios yra dekoraqwiniq, vaistiniq ir vietiniq augalq kolekcijos. Botanikos sode auginami beveik 2000 rtiiq ir veisliq augalai, kasmet kolekcijos papildomos
Vetkiq rAmLl sodas (apie | 930)
keliais Simtais naujq, i5 ivairiq pasaulio kraitq kilusitl augalq pavyzdLiais. Sukaupta gausi rododendrq kolekcija. Siauliq universiteto botanikos sode atliekami ne tik augalq introdukcijos, bet ir alergijas sukeliandiq augalq iiedadulkiq gausumo ore, jq pernaSos
ryrimai. Klaipedos universiteto botanikos sodas pradetas kurti 1993 Danes upes slenyje, senojo Thuralaukio parko teritorijoje. Jis uiima 9,5 ha plot4. Botanikos sodo steigimu rirpinosi ir iki 1999 jam vadovavo dr. Algimantas Ol5auskas. Dabar sode yra trys augalq ekspozicijos: vaistiniq ir prieskoniniq (daugiau kaip 200 rtliq), daugiamediq ir vienamediq geliq (per 400 mliq ir veisliq) bei dendrologine (apie 600 nriiq ir veislirj. 2
.:ji,i.,,
;;,i',.i,..:.',. Z
i.
tt
.:.:'"J:'i 4"' -'l'
I
,l .-:.::,. / ";'i'..'i
,
5'a::
Seniausiq duomenq apie Lietuvos didZiqjq kunigaikidiq ir didikq sodus yra ir XIV a. Jogailos laikq
(1382-138(:) Vilniaus miesto plane, sudarytame pagal ano meto dokumentus, - 6a paLymeti du sodai. Vienas buvo Jogailos dovanotas r,yskupui, kitas
priklause Goitautams. NeZinia, kokie augalai juose buvo auginami, bet, sprendZiant pagal panaiius Viduramiiq Europos sodus, galima speti, kad vaismedLiai, darLoves, galbtt ir vaistaZoles. XIV a. Lietuvoje atsirado ir pirmieji vienuolynai, todel galima manyti, kad jt1, kaip ir kitq Europos vienuolynq, soduose imti auginti vaistiniai, naudoti per apeigas ir kai kurie dekoratyv[s augalai. Vieni i5 tokiq augalq galejo buti rutos, bet radytiniuose Saltiniuose pirm4 kart4 apie
jq auginim4 Lietuvoje uisimenama 1561.
Pirmqjq konkrediq duomenq apie Renesanso epochos Lietuvos sodq augalus aptinkame 1542-1547 Radvilq mmq sodo Vlniuje apraiyme. Be vietiniq medZiq ir vaismedZiq, minimi dekoratywts prieskoniniai augalai yzopai (juozay'oles), rozmarinai, levandos, taip pat nailaites ir buksmediiai. XWII a. pab., sprendZiant i5 Lietuvos ir gretimq kraitq floros s4vadq, kai kurie dekoraqwiniai augalai jau buvo pladiai auginami. Pvz., Stanislovas Bonifacas Jundzilas I79I mini, kad vaistiniai bijunai auginami ne tiek del gydomqjq savybiq, kiek del ypad p uoi niq Lied'4 (dai:niaus iai j ie b una pilnaviduriai) . Paprastosios allwos tuo metu irgi jau buvo lprasti, 119
l':::.,,1:.-:i:.
Bij0nai
.i:i..1t. j:1.:::',.':.t.:,.,,
r-:i,.:,:.,,
a.-r,;
.-,:,,:i.i':;--,:tiI.,
Nuo XIX a. antrosios puses dekoraryviniq augalq daugejo. )C( a. pradi.. darZeliuose jau buvo auginamos beveik i5 visq Zemynq kilusios geles. Spardiai pletojosi dekoratyvine sodininlcyste, iSvesta daug naujq, prie tam tikrq regionq gerai pritaikytq augalq veisliq. Kai kurie nelepus dekoratyviniai augalai iSplito, kitq po tam tikro laiko atsisakyta. Lietuvos kaimuose dari,eliai budavo rengiami po trobos langais kelio puseje arba gale trobos ir kiemo puseje, ties seklydios langais. XIX a. dari.eliai nedideli, paprastai aprverti statiniq arba Liogri'4wora. Augalus Zmones pasirinkdavo ne bet kaip: vieni buvo butini pagal tradicij4 (rutos, diemedZiai), kiti pritikdavo todel, kad nereiklirs, nes ir be geliq prieZiuros sodiediai darbq turejo apsdiai. DaZniausiai jie rinkdavosi daugiamedius augalus: Sluotelinius flioksus (vadintus karkliukais), Siurpinius gvazdikus (vadintus Siurpiais), vaistinius putoklius, vaistinius smidrus (beveik visoje Lietuvoje vadintus Sparais), plunksnalapes rudbekijas (paprastai vadinamas geltonaisiais, arba Zieminiais, jurginais), kvapi4sias nallaites, SliauZiandiEsias Ziemes, girines tulpes, daugiametes saulutes, melyn4sias kurpeles, kvapi4sias vakarutes (vadintas kasparais), vaistinius bijlnus (vie-
RItos
kone prie kiekvienos sodybos auginti dekoratyviniai krrimai. Daugelis augino vaistinius smidrus, paprastuosius sinavadus, kvapi4sias vakarutes, rediau pasitaikydavo m€lynqjq kurpeliq (vadintq bernardinais), Siurpiniq gvazdikq. XVIII a. pab. Lietuvoje imta auginti nemaZai i5 Sia.rres Amerikos kilusiq dekoracyviniq augalq. Pirmiausia jie patekdavo ! dvarq ir vienuolynq sodus bei tuo metu Vilniuje jau lkurt4 universiteto botanikos sod4. 1799 sodo inventorizacijos akte minimos baltaZiedes robinijos, putinalapiai prlsleniai, vakarines tujos, balzamines tuopos ir kiti dekoraq^.us medZiai ir krirmai. Tiro padiu laikotarpiu tikriausiai pradetos auginti ir plunksnalapes rudbekijos. I5 Jurgio Ambrazi$aus PabreZos rankraSdiq ir i5-
likusiq augalq rinkiniq maqti, kad XIX a. pirmojoje puseje I{retingos vienuolyne buvo auginamos raudonosios lelijos, sketines paukitpienes, ry,tiniai hiacintai, girines ir darZelines tulp€s. Thigi tuo laikotarpiu Lietuvos vienuolynuose ir dvaruose jau buvo lvairiq dekoratyviniq augalq. 120
nur vadintus pinavijomis, kitur - pivonijomis). Auginti ir kai kurie vienamediai, nesunkiai dauginami, Lietuvoje seklas subrandinantys augalai. Bene populiariausios vienametds darZeliq geles ilg4laik4 buvo dvirages leukonijos, kuriq Ziedai vakarais skleidZia stiprq malonq h"p4, vaistines medetkos (jq sedavo ir darZuose), paprastosios kosmejos (daug kur vadintos lineliais), didiiosios nasturtes (vadintos nasturtomis arba nasturcijomis), didieji ir gvazdikiniai serendiai (del graiZq panalumo ! gvazdikus daZniausiai vadinti gvazdikais arba gvazdikeliais). XIX a. pab. imti auginti jurginai veliau tapo viena megstamiausiq darZelio geliq, tadiau daug prieZiuros reikalaujandias geles ne kiekviena Seimininke ryddavosi auginti. Augalai buvo vertinami ne tik pagal groZi, bet ir pagal kitas nauding4sias sarybes. Del to darZeliuose ypat daznu auginti daugiamediai prieskoniniai, vaistiniai, daiiniai augalai, pvz.: keliq r[5iq metos, yzopai, rttos, vaistines gelsves, skaisteniai, vaistiniai kiediai, diemedZiai. DarZeliuose ir prie namq nuo seno augintos ne dk geles, bet ir dekorat)'viniai krumai. Bene dainiausios paprastosios alyvos, keliq ru5iq er5kediai (vadinti radastomis arba roLemis), keliq rt5iq lanlavos, Sermukinialapes lanksvtnes, baltauoges me5kl'tes, darZeliniai jazmina| retesni - dygliuotieji oZerikiai.
a:
.l
l::.
i
Pagal Lietuvos darleliuose augintq augalq ivairovE labai aiSkiq regioniniq skirtumq nera, bet tam Salies dalyse vieni auga-lai buvo labiau megstami kitus. Pvz., Siaures Lietuvos darZeliuose buvo labai iprastos goitautines gaisrenos (vadintos goltautais), Vakarq - SliauZiandiosios Ziemes, Pietq - vaistiniai putokliai, Ryrq - siauralapes karpaZoles. Sie augalai auginti ir kituose regionuose, tik gerokai rediau. Panaiiai ir su dekorarl'viniais krtmais. Pvz.,Yakarq ir Siaures Vakarq Lietuvoje buvo iprastos baltosios lanksvos, o pietineje ir rytineje jos dalyje - guobalapes lanksvos. Tokiq desningumq negalima sieti su regionq skirtumais. Jie, matyt, susijg su tame kraite buvusiais dekorar'.viniq augalq paplitimo ialtiniais - parkais, dvarais, vienuolynais, i5 kuriq Zmones gaudavo seklq, parsineldavo gyvr+ augalq. DarZeliq geles sodindavo pailgose arba kvadratinese lysvdse, tarp kuriq padarydavo takelius ir juos dai,nai nubarstydavo smeliu. Kartais lysviq kraStus apdedavo akmenimis, juos kiekvien4 pavasar! nubaltindavo kalkemis. Rediau darZeliq lysves suwirtindavo ryteliq pynemis arba kraltus apdedavo velena.
tikrose uZ
Suva
I
kieii q sody bos
d a r2eli s
)O( a. darZeliuose imta daryti apskritas arba kitokiq, sudetingesniq geometriniq formq klombas. XIX a. ir )O( a. pirmojoje puseje geliq darZeliai Lietuvoje buvo ne tik puolmena. Pagal juos kiti Zmones susidarydavo nuomong apie Seimininkus: jeigu darZelis gr aziai s uwarkytas, 5 eimininkai warkingi, jeigu prie sodybos ndra nei darZelio, nei geliq, Seimininkai laikomi apsileideliais. )O( a. antrojoje puseje labai pasikeite Lietuvos kaimai ir glvenvietes, beveik nebeliko regioniniq skirtumq. Drauge su kaimais ir gyvenvietemis pakito ir dari.eliai. )O( a. paskutiniaisiais deiimtmediais eme plisti vejos su nedideliais gelynais ir pavieniui ar grupemis susodintais Zemarlgiais spygliuodiais bei kitokiais krr-rmais, atsirado alpinariumq ir kitokiq tipq gelynq. Nuo )O( a. antrosios puses gelynuose ir darZeliuose auginamq dekoraqviniq augalq lvairove, palyginti su amiiaus pradi,ia, padidejo kelias deiimtis kartq. Darteliuose beveik nebeliko tradiciniq geliq, jq viet4 uZeme i5 ivairiq pasaulio kra3tq kilE lmantriq spalvq ir formq Ziedais ar lapais dekoratl.viniai augalai. Zigmantas Gudiinskas
*
E. &B--i.-gjl-
%€
irtrit+
Almai
7
Balinis ajera
69
Dainuojmoji tautosaka
Ba.lys
26
Drbo
Abraitiend Liuda
64
Adalberras (Vaitieku)
80
Jonro Balnai
Adventistai
75
Balmi
Afanajevc Dmitrijus
49
Baltallcnis
r12
Aguonos
Aliq
ir nosies laiai
105
8, 15 t7, 18, 19 70 120
Baltauog€s meilgt€s
28
DuZeliai
119
Drielin€s tulp€s
),20
Darieliniai .jzminai
r20
Duieliq
121
lywds
66
Baltijos jrlra
71
Baltoji garstydia
113
Alelcynas Kosro
26
Balzmin€s ruopos
120
Alkos
22
Ba.lzaminis skaisrenis
70
Daugimet€s saulut€s
Aiwijas
47
Aleksandravidius Juozas
64
Dariind aguona
101
uas6
112
Daugialaukd sdjomaina
Bmgpntis
2r
Daugimetds iolds
71
Baptistai
75
Daukanto Simona
Amuletai
66
Boanavidius Jonm
Ardajas
l8
Baserl€s
63
Davainis-Silvestraitis
Ardeinis Aldrd Eduudas Frmsua
2I
BaudZiava
99
Degintin€s aukos
84,85
Degintinis kapa
122
116
Anykirenai
Bazilika
57
Baziliko
A.y."
43
Beaukuris
Aniuid
\12
Arlcqn'cis
ialpusnis
70
Aalsqvojo neolito Navos kultrlra Anksqrojo neoliro Nemuno kulrura Antpilai
r12 20
Becenbergeris Adalberts
103
9
Bekraujds aukos
22
9
Benediktc XV
85
Benediktinai
82
Beresnevidius Gintarm
79
Bernardinm Sienieris
Apeiginds duonos kepimo
23
Bernudinq sodas Vilniuje
Apeiginis gdrimas
22
Bezlea
Apeiginis mudios iokdinimas
43
Beremiai Biajozoro Jurgis Biiiq nuodai Bidiq pienelis
Apeiginiq vaiiiq stala Apie
p*4
kihng
7 112
Apynio spurgai Apologijos
Apreiikimo
Svd. Mergelei
Mrijai
iventd
8,49
Bekonai
66
Apaitalo Jokubo protoevmgeli.ja Apaitalq Sostas
8,26, 64
78,91 20,49 82
71
Duiininkystd
Amerikin€ fitolaka
Alpinariumai
28
dainos
99
120 100 26, 49,64
Daukia Mikalojus
25 Medislovas
25
22 8
Dekoraryviniai augalai
119
Delbend
79
Ddmdto.ji mauda
71
30,37
Devintin€s su lyda Tiifanu Didieji serentiai
120
Didiia.lap€s Iiepos
117
Dialogu
Didiioji
83
69
dilgele
Didiiosios iemds reformos
imrymc
99
Didikukuliai (cepelinai)
109
20
Diemediiai
r21
99
Dievai griausmavaldiiai
18
85
Dieveris
43
65
Dieryb€s
19
65
Dievo Apvaizdos akis
93
65
116
83
Bidiq pikis
Diertl panteonas
18
33
Bidiq produkrai
104
ni-,^,,.-.1..
20
105
Dienrlai
20
Dimstipatis
2r
.-L,,i-^-ii^
Arboretumas
118
Biliunm Jonas
Arklio muziejus
105
Birbynds
116
Biriq pilies parkas
115
Dioklecimas
80
Bitininkavimo irankiai
104
69
117
Dirvinis ciuklis Diwolira (Diruolira) Distiliatai
66
Astravo
pdks
-4i atsisakiau saao moliutei
29
63
Aikenaziai
74
Botanikos sodai
Ainieji
93
Brekta
Atataria ?imitai
63
Bretkunm Jona
Atikas
93
Bridkos
Atsisveikinimas su tdvais
40
82
Dlugoia Jmas
20
ulumeztrls 105
zoas
Divirilsc
20 18 18
7,16,25,48
Ar
40
Brigita Svedd D-^l^,.^l-:^ uiuuuvJNJ r^L^---
Jurrdrro
21
Dominikonai
86,91
Audros diwas
2r
Brodovskis Jokubas
25
Doros dainos
28
Augalininkyste
99
26
Dorydo dinatija
81
10
Dubnicos kroniha
22
49
Dndmaiiiai
63
Augalq sistematikos skyrius Aukso legenda
120 80
Aukitaidiai
Aukitaitija
51
Aukitosios Fredos iemesnioji sodininlystes-dariininkystds mokykla
101
Brukiniuotosios keramikos kultura Buda senoais lietuuity, halnint4 ir Rnor Krrimierr<
lmaiiity
Bulvds
8
100
Dunduliend Prm€ Duonos gira
Bundininkai (bernai utojai)
34
Dusburgietis Petras
Burada
97
Dvaiaegiai
Ba.lys
49 111
17,25 27
Ausca
20
Burokdliai
102
Dznki.ja
53
Austdja
20
Burok€liq salotos su kmynais
107
Eglts pasaha
28
Auira Auros muzie.ju
20
Burtininkai
49
Butkus
Auiros Vartai
88, 93
Auiros Vartq Maijos Gailestingumo Motinos adaidai
88, 93
Auiros Vartq Sui. Mergelt Murja
27, 64
Altana
40
B2osrov'kis Konstanrinas Kaimiera:
88
Elakretai
66
Chtoniikos bnrybes
22
Erodas Artipas
Cidziko Grigalius
88
Etikediai Frioloo;ni<
120
Europiniai maumediiai
117
Cimbolai
63
88
Citrinmediiai
mita
28
Ciwarinis kietis
20
Cukriniai runkeliai
Auirines
Saulds
Aviios
100
Batkis Audrys Juozo Bahajai Baisogalos Balanos
122
puka
gadlni
117
eensrakavos Muijos paveikslro
Evangelikai Iiuteronai Evangelikai reformatai
73
Eierinis
21
Famacininkai
64
88
112
eesnakm D ai lidis Juo mpo isnrij a Dainos
82
Fadma
25
Fereris
n^i-.,^i-'-:-ii
28
Fikusai
i----^^i
26
70
86
49
81
100
75
TI6
18,25
Ejimro rris kartu apie stal4
Gailestingumo Motina Auxteias Wsagistis
Eiliuo nj i Liuonij os broniha
63
73
83
Zachaiju
78
r17
Finq-ugrq genrys
Fishrmonijos
8 63
Forsteris Johanm Georgas Adamo
117
Ivinskis laurynro
25
botanikos sod*
117,118
Kuimiero Jogailairis
lvesdinimo apeigos Yzopai
120
77
Kulauskm Jurgis Kelminiai aviliai
105
Fortunatova Filipa
25
Fosilijos-belemnita
66
Jmkus Martynm Jmo Malalo kronika
Gadonas Mykolas
49
Jaudio aukojimas
22
Kepiniai
Gandrin€s
37 20
Kerbellt€ Bronislava
49
28
Kerdtojai
66
Gmymo paprodiai
34
Jaunmartes ivesdinimo apeigos Jaunimo dainos Jaunosios iilyddjimas
42
Gmiklis
39
Keturbriaunis diobrelis
Gavdnios poninkas
32
Jehovistai
75
Kiaul€s
Gedgauda Petras
90
Jehovos Iiudytojai
75
ri^,,::-:,,
*--^i-:*--
33
Gediminaitiq dinotija
77 4b
Jelbiykovskis Romualda
88
Kininis citrinytis
70
Kininis ienienis
70
Klaipediikiai Iietuvininkai
60
Gediminaidiq stulpai GelsvaiiedZiai tulpmediiai Gelsv€
r17 r13
Genocido
Jogaila Jona Paulius
Jona
17,
II
)XIII
nerlz:i
G€rimai
II9
85, 88,97 82
30,34,46
Jonines
Ccnmerriniei
46
L8,26
116
Joniniq lauiai
111
Joniniq nakris
104
Kenesa
75 110
70 103
Klaipedos lcaito lietuviai
60
Klaipddos universiteto botuikos sodas
119
Kloicizmo 4)
95
Kleketai
63
Geroji kertd (krikitauol€)
43
Jordana
Gydomosios vaistiniq auga.lq sarybes
69
Gydomosios vonios
68
Giedrairis Stepono Jono Gimdyw€s lankymo paprotys
90
Judaizmas
74
Kolbergas Oskaras
39
Judejai
Kolekqvizacija
Gimt6ai hlaitu
49
Judickaitd-Rimkien€ Silvija
74 64
Julianas Atskalunas
81
Kopninkai
60
r17
Koplstai
r02
I17
Koranu
75
Korzono Tldeuias
73
Kosmogoniniai mitai
26 74
Girin€s tulp€s
120
Klemensas
Jowingiai
7 14,51
Juceviiius Liudvikc Adomo
33,49
Kmynas
VIII
78
Kliuni vienuolyna
37 113
25,49 103
Kondratovidius Liudvika (Vadislovo Sirokomle)
49
Girininl
11
Gitaros
63
Jundzilro Jozefas Jundzilm Stanislovm Bonifacm
Glvadiq nuodai
b)
Jungd Mikaelis
Glwatgalviai kapliai
10
Juoda rugin€ duona
Glwenimo ciklo apeigos
43
Juodalksnis
70
Koierinis maistas
t02 Glmrlininlyste Gyruliq apdjimm ratu 34 Glmrliq u patatq Slalctyma paukoto gvulio krruju23
Juodais eleuterokokc
70
Kraidio derdjimas
Juodauogis ieivmedis
70
Krapas
113
Juodoji drign€
71
Kreida
66
Gyvuliq traukiami arklai
Juodoji kryga Juozapins kalva
26
Kretingi5kiai
45
Kr€v€-Mickeviiius Vincas
Glrunines kilmes mediiagos Gizi*i.jus Eduardas Glagau Oto
100
66 49
luoz;},o\E
46
Jurgaidiq pilis
95
Jurgin€s
25 110
39
60
8,49
113
Kriauids
101
97
Krienru
rt4 2r
GotiJkoji lietuviq kilm€s teorija
7
Kaikaris Alfonsa
64
Krikidioniikojo religingumo apraiikos Krikidioniikos radicines tilcybos Krikitai Krikitmuol€
Gotq gentys
7
Kaiiiadoriq ryskupijos giob€jm
82
Krikirynos
39
Gonl lstortja
7
Kaitinimasis pirryje
66
Krikito tevai
42
Glaubico Jonas Kristupas Godliauskq dvuo parko
118
Gorskis Stanislovo Batys
118
37
Grabnycios
Greimc Algirdro Julius Grybauskas Kazimierro
18,26,28,35 64, 118
30, 33
Juikos Antana ir Jona Kadagio uogos
25
112
30,3r
Kalddos
Kalendorino dainos
28
Kalendorine iventes
31
IGiidilnas Jonas Krivis
73
19,52 43
102 17
K4diaus karai T{n;ia',c Lcli^.'^n-
80
Grigalius
X
18
Kalendoriniq Jvendiq apeigos
Grigalius
XV
82
Kalendra
Grigro Kzys
27
Kalimachas Pillpas
17
Krf iiq kalna
Grinius Kzys
64
Kalnind arnika
69
Griikeviiius Mauricijus Grunau Simona
97
Kalvd
Kroicfeldro Johana Kroniha
17
Kalvinro Jonm
73
Krumine
r9
Gudmavidius Stasys
64
Kankinys iventois Justinm Kmkl€s
83
Kiivickis Liudvikas
97
63
Nllctos
Kmonizavimro
78
Krldiukai (prdskudiai)
Gudien€ Vilma
Gulbindnq parkas Gulbis
20
Gurina Nina
8
Gvaninis Aielcmdras
Gvzdikiniai
64 116
serendiai
Henenbergeris Kaparas
Herbicidai Herderis Johmas Godrydas
Herulai Hetitq kalba
Hilarionm
48
r20 20,46 102
)5 7 7
23
1r3
105
Edurdo
KryZiaus
ienklc
86
30
96,97 25 25
3t 110,111
64
Kldikdlis
Kapeleris Karla
49
KudirkaJuozas
37
Kapsd
51
Kulds pilis
97
Karaimai
75
Kulimosios
99
Karin is-isto rinis dainos
28
Kulp€s upelis
97 42
Kmopka
Karmelitai Karpotasis berias
88, 93 69
32
J€zus
Kumai Kupi$kenai
57
Kariti patiekalai
108
Kupold
34
Karvds
103
Kurka
18
88
Kanojus
39
Hofmmas Laurentas
90
Kmq iJpynimas ir Sukavima
40
Kuriiai Kuriininkai
Homeopatija
70
Ka*us Mikalojus
49
Kuriir4 nerijos ir
Kaul
20
Kurio iemd
Kauniikiai
55
Kurorga Viktorm
7
Kauno arkiryskupijos glob€jc
80
Kvapiosios nailaitds
120
7
t20 7I
Hrebnickis Adomo Ikonostasc Indoeuropiediq gentys Indoeuropiediq tarmds
101
73
14,50 60
pmario glventojai
Kauno kulturos muziejaus Etnologijos skyrius
49
Kvapiosios vakarut€s
Ipatijaus metrairis
18
Kauno pilis
28
Kvapusis muskatmedis
]sipirktuvds Iiperkamieji Zemds mokesdiai
42
Kauno Vytauro Didiiojo udversiteto
49
99
Kauno Vltauto Didiiojo universireto
60 60 64
r,,-llr^L,,.-^ ^-^l^:
80
Laidojimas iem€n ir kdlimo i medi
t9
113
Marijos Nulindusiqjry Paguodos paueihsla
91
Naujosios tikybos Lietuvoje
75
Muijos paveilslai
86
Neimmta Prma
63
Markm Aurelijus
83
Nekrikiiioniikos tradicinds Lietuvos tilybos
Marti Martirobgja
43
Nem',nn
74 46
79
Nyderlmdq tapybos mokyklos
88
Masaias
67
63
Mato evangelija
81
Nikonm Nozola
73 20
85
Nunadievis
18
Lawis Henrikro
48
Matulaitis Jurgis Maialap€ liepa
69
Nuodingais tindibera
71
Laukpatimm
21
Maj;aiemiaj
99
Nuometa
Laukpatis
20
Maioji Lietuva
52
Nuotaka
40,41.
Laulcugiai
20
Maiosios Lietuvos kmkles-arfa
63
Nuovirai
66
Laumds
27
MaZlyda Mutynm
20
O ai aiena duhreli
Laurai
1),7
Mechovita Motiejus
25
Oliauska Algimanto
39,40
Laidotuvds Laisrymasis vandeniu
33
Laiviniai kovos kirviai
9
La.launinkai
33
Laoniko Chalkokondylo Isorijos liudijimai Laickis Jonas
18
19, 37, 48
Laic Juoas Latgaliai
)1
iem',.-<
40
29 119
14
Metetd
75
Onacevidius Ignro
20
Medeina
18
Oranieri.jos
117
Lzunq painektd
57
Mediniai arklai
99
OZkos
103
Legenda apie Pil€nq gynim4
25
Medininkq aukituma
+)
Pabaigtuviq vainiko pynima
Lenhijos
48
Medininkq
93
Pabaigruviq vaii€s
65
Pabrdia Jurgis Ambrziejus Pagirnis
Lavinskis Jokubas
Lzdona
Lenwario^torijo prkas
116
Leonc X
78
vrtai
Medus Meidus Jonc Meilds dainos
118
48
35 35 1,20
20
28
Pajlrio Zemuma
Meka
75
Pakinktai
Meka Taura Antmu Melynois palemona
64
Palaimintais arkiryskupa Jurgis Matulaids
85
65
70
Palangos Juzd
49
Liaudies medicina
65
Melynosios kurpeles
1,20
D-l^--^- ^^-l-^-
Liejimas vandeniu
23
Melioracija
100
Palemonas
Melisa
r14
Pmariq kultrira
10
Panev€Ziikiai
58
Papadio iiedas
35
70
Lepneris Teodorm
25,48
Leskyna Augustu
26
Lwmdos Liaudies gydltojai
119
Liepiiediiai
70 102
Lietinimo sistemos
Melsvasis gencijona
69
t\7
+() 105
r15,116 25
Lietuvininkai
46
Melwosios pocugds
Lietuviq diwai
18
Mergvakaris
39
Lietuviq genrys
12
Merkien€ Regina
49
D---^----:- --^t-D---^-,-^:- -^.,-.,-
Lie tuait4
h ah os 4trinij imai Lietuviq kilmds hipotez€s
25
Mesddis
32
Paprastais diobrelis
70
Merodisrai
75
D---^-,--:- l,*.,-^-
69
Lietuuiry liaudies dairyna
7 28
Meios
Paprastasis raudon€lis
69
Lietuuiry liaudies dainos ir pasabos
26
Mezolitin€ Kundos kulura
9
Paprastmis Saltekinis
69
Lieruviq literaturos ir tautosako. in.tituto
24
Mezolitin€ Nemuno kulrura
9
Paprastrois
26,49
Lietuviq molalo draugi.la Lietuviq protdviai
120
iermuKnis
69
69
120
Mileris Vsevoloda
25
Milius Vacys
49
Papratieji sinavadai Prnrcc;eii
66
Paprastoji aviet€
69
69
D^--^-.^:: L;J--:-l:
70
78
Papratoji bruknd
69
Papratoji durnarop€
71
19
D^^.^"r^ii
--,-J^l:
69
a7
Penrectnii
inneinle
69
117
Lietuuiry shaltiniai ir indltnu
7 26
Liettuliry tatuta
49
Milteliai Miltind meikauog€
Lietuviq tautosakos archlvm
26
Minuetas
Lietuvonis
19
Lieruvos DidZio.ii Kunigaikitystd
51
Lietuvos jaunimo glob€jas
79
Minkeviiius Artmas Mirusigjq deginima Mirusiqjq maitinimo
Lieruaos raudonoji hnyga
69
lMlsres
29
Papratoji kiaulpiend
69
Misteri.jos
82
Paprasoji kraujaiol€
69
Miikind sidabraiold
69
Papratoji pakalnutd
69
1t7
Lietuvos sodq suraiymo
i01
Lietuvos valstybd
51
Linai
i00
Miikin€s iunaiols
Lineikos
105
118
apeigos
Liuteris Mutynas
73
Miiko dievai Miikq, upeliq ir alsnenq garbinimas
Liutnia
63
lvllsrus pa(Kil
Lizdeika
25
Mitai
Llviai
14
Loboika Ivano
48
Lojola Ignacc
82
19
Paprastosios ievos
r17
Mitologines sakm€s
27
Papratosios kosmd.jos
120
Mitologinis akmuo su dubeniu
17
Paraiinskait€ Nijold
Morkos
Mutios dovanq dalijimo Mrtpietis Muijonai
28
i01
Prcakos muioy
26
102
Proaulio Iiganltojas
93
lmkymu
1+
Moia
43
Prokutinio p€do pjovimo apeigos
63
Munistai
75
Potarnokai
r02
87
Mwy tautosaha
49
Pduinds kulturos
100
Musulmonai sunitai
75
Patarl€s
Namq dievai
86
Nmq
Muijos Aplmkymo ivent€ Muijos apsireiikimai Muijos apsireiikim* Sih*j.
86
Narbuta Teodoras
82
Nuijauskaitd-Puodiiuniene Genovaire
90
Narvos kultura
Marijos gimimo ivent€
90
Nailaitds
1.24
28
Poakos
78
43
paaeihsLu
Pasakojmoji tautosaka
102
Prodliq
Nacevidius Stcys
Sueihatos
48
b4
t15, 1L6, 117
Pukai
75
43
Matijos Ligoni4
116
Paprasto.ji
Mormonai
17,25 apeigos
70
Mitas apie Sovijq
18
Malsimiliana I Mmdolinos Mmkeviiius Simonc Muburgieris Vygmda
Panucn;; trlzrrnlc
69
Magdeburgo malai
1r4
20
120
82
lvlal runas
70
Papratosios allwos
Lurdas
118
69
Paprastoji sukariold
26
81
Ludinskien€ Aldona
n',ii<
iemuog€
Luko evmgelija
7
Penrectnii
21 115
Molymo ir mokslo reikmdms prirailgti parkai Molslo bidiuliq draugija Molilgines darzovds Monwila Vincenta
Lotynq kalba
)z
88, 89, 90
u
dierybiq
Narrimpm
102
Patie.jinc
29
tofilis
dvoios
2I
Patulas
grbinima
22
Paukitininkystd
33, 49,64 64
35
104 18
103
Pavoarind raktaiold
69
Pavmarinis adonis
71
8
Pavmario sutikimo apeigos
33
120
Paiaislio vienuolyno soda
116
Peizaiiniai parkai
116
18
li
:: i..r
l : :ri.:. .] i I
i':-t :
i :'f
i:,.1.:
66
Pelenai
114
Peletrunas
73,80
Reformaci.ja
118
Regelis Konstmtinm
Sladkevidius Vincento
91
Slmdiauskm Matas
26
Pelkind vingiorykite
69
Reliacija apie stebuhlingq M. Marijos paaeihsl4
88
Slavq genrys
Pelkinis gailis
70
Religinis sinlaetizma
21
Sllvos
Per€jimo ritualai
39
Renesmsm
80
Smilkalai
Pergrubijus
21
Renesmso epochos sodai
16,18
Perkuna
R€za
115
8 101
S-iln.-ini<
Liudvika
26
Smuikai
66 ilemlri<
69 63 29
Persireng€liai
32
Ribin€ birsena
41
Smulkioji tautosala
Personifikuori dievai
17
Rimantiend
1l
Sodai
101
),20
Sodyba
101
56
Sodininkai-dariininkai
101
I)4
t2
Sodininlrysr€
100
63
Romantizmas
49
Spmguoliq kisielius
111
88
Rom€niiko.ji lieruviq kilmds teorija
Peterlurgiika umonika
62
Petkevidaitd-Bitd Gabrield Peras Biriys-Pupq Dddd Peuas
I
r14
Petraiold
Rltiniai hiacinrai
Rltq auk{taidiai Rltq Lietuvos pilkapiq kultura
102
Pesricidai
7
Spyruoklinds akedios
99 108
Romos katalikai
73
Sriubos
17
Stabai
18
17
Stadiatikiai
73
Staugaitis Justinro
86
Pietq aukitaidiai
)b
Romuva
Pietq iemaidiai
59
Romuvos
Pievind iilagdl€
70
Ropds
Piju lX Pijus XI Pijus XII
82
Rosis Pietro
93
85
Rozmarinai
120
82
RoZinis
83
Strijkovskis Motiejus
Rudis Stays
63
Sulga Povilc
63
+b
Rugiapjntd
35
Subetnosas
50
r17
Rugiq boba
35
Sugr4irai
16,26
Pikolominis Endja Silvi.jus Pylimm Pilkieji rieiutmediiai
69
Pipirind mdta
112,1.14
Pipirm€t€
114
Pipirnd Pirmm glmrliq iigynimas
33 8
Pirmieji RJtq Pabaltijo gyvenrojai Pirilybos
39
fuolas
102
t9 2r,25
Rugutis Ruigys Pilypm
Erzmas
7 49
Stepono Batoro universitetro
19,25,37, 48
39
Suktinukai, idarJti r[k1ta Sonine
108
Supimasis supuokl€mis
33
Sututind
65
Rumiiikiq liaudies buities muziejus
6T
Suvalkija
51
Ruolia Juozas Rusijos geograffjos draugijos Siaurds vakuq
64
Svodia
42
49
Saldomieji kompresai
Rusijos imperatoriikosios
Pir5lys
108
Rrlgiryniq sriuba
Stela
Pirtis
66
Rutulinis eukalipras
Pivaiirinq iventovd
91
Rutuliniq amforq kultura
slryrius
sodininlqretds Vilniaus slq'rius101 71 9
o)
Salti patiekalai
107
Saltibuidiai
108
Saltiena
107
Pladialapds miglds
117
Sabutis Mindaugas
74
Sarvojimm
41
Pladialapis gyslotis
69
Sabrdmentarium6
79
Sarijos kalna
45
laukitis
71
Salierai
r02
JernsKs Jurgrs
1.17
Salomd
81
Sermukinialapds lmkminds
Smbarinis alus Smbariq puotos
34
Seitinds
34
Seiuras
Pladia.lapis
Platanlapiai klevai Pleistrai
66
Plokitiniai kapinynai
12
r-rugil
100
Smskita
Plunlanalapds rudbekijos
120
Smta Klausro
Porai
t02
Sapiega
Postih
25
Sauka Leonardas
Poika Dioniza
49
Saules
Povilo Sulgos lietuviq taudnes muzikos muziejus
of
Savickien€ Nijold
Prahiikis Jeronima
16
Prakeiksma
29
I'rakorimm
19
PranciSkonai
78,83
PraZmaiiiai
I2
7
21,
30,37 45
Siaudq klojimas
mt
stalo
Siauliikiai
86
Siauliq katedra
85
26
Siauliq kraitotyros draugija
49
28
Siauli.l metrultis
64
Siauliq universiteto botanikos sodc
Scientologai
75
Siauliq ryskupijos glob€ja
Sefudai
74
Siaurds
Sd.jmois linas
69
Sildomieii kompresai
65
69
Kalddq senelis
A.lelcandrc
ir uijq motina
55
S€jomaina
102
Silinis virZis
Seklininhas
102
Siluvos adaidai
30, 34,86
Siluvos
64
Sekminiq rageliai
Pribuveja
4Z
Sekminiq sambuiai
23
Sirvindikiai
Seketai
66
Siurpds, arba baisus anekdotai
29
Sdliai
14
Siurpiniai gvzdikai
Protdviq dievai ir dvmios
19
Senais Tesrmentm
75
Jrut56 MParas
Protwiq kulto
32
Senieji tikdjimai Senis Kal€da
Prlsijos lieuviai Pmsijos
iemis hroniha
48
25,48
Seniunai Senoj
i Liu onij os hronih a
Ragain€s
pilis
Ragmos
104
Sentikiai
46
qFrF;L;iLi,r n.rL.<
Servitutai Sidabriniai kdniai
Rambyno kalna Ramig€s pilis
46
Sinagoga
Roeiniikiai
59
Skalviai
Rcos Jvent€
34 120
Raudonosios lelijos
120
Snibzderojai
Senovinds bitininlrystes muzieius
27, 45,66
Skdrind iirdaiol€
73 116
99 117 75 14, 46,52 69
66
kultura
9 64
393
82 35 J.} 93
Sv Pranciikaus maiesniqjq broliq ordino vienuolynm 97 Sv Teresds bainycia
93
Sk€tinds paulcitpiends
121
Svd. Mergel6s
Marijos Apsilankymo atlaidai
9r
Marijos Emimo idangq lventd
36
Raudos
4t
Skilandis
r07
Svd. Mergel€s
RauwaZiede eiiuole
70
Skrabalai
63
Svd. Mergel€s
r17
Skuduiiai
63
Rauwaiiediiai kaitonai
26
Sluoteliniai fliolaai
63
Ragai
25
99
88
Radvilait€ Bubora
120
48
SurkusJonm Sv Agotos diena Sv Joakimo skulprnra Sv.JonoAprei$kimo knyga Sv. Jono diena 5v. Jurgio diena Sv Onos skulptura
63
29
120
\9
Puskunigis Prmas
istori.jos
Sliauiimdiosios Ziem€s
Senovo balq laido.limo apeigos
Senoliai
u
32
Sukines duobelin€s kermikos
63
64
Sleicheris Augusra
44,69
Pupq D€de
9I 88, 90 58
Pridodiia
l'rusal
59
Simkanaite Eugenija
19,49
118 82
bzilika
Prialgauskait€ Elzd
Sekminds
49
iemaidiai
20,25,48
102,111
)L
80
-
Pretorijus Motiejus
Prieskoniniai augalai
122
Muijos suZad6tinis Sv€kinos parka
81
115
lz3
Svendiausioji Mergeld Mai.ja
82
Vaikq dainos
Sventaragis
26
Vailionis Liudas
Sventais Antmas Paduvietis
83
Vaistaioles
66
Bonifaca
80
Vaistini akiiveite
7I
Vilniikiai Vincenta Fererm Vingio parko Viriairis
Sventois Jona Krikirytojas
8l
Vaistin€
dimold
69
Virvelin€s keramikos kultura
82
Vaistind medetka
69
29
79
Vaisrin€ ramune
69
Visi bajorai i Rlg4jojo Visq mirusiqiq pagerbimo diena
77
V.i(rinP ivcnr'o.riv;
69
V-i.ir"
49
69
Viinievskis Piotrm
118
Vy!nios
101
Sventasis
Sventrois Jurgis Sventasis
Kzimierc
Sventasis
Mikalojus
80
Vaistin€ rauhd
)venlsrs
Ksts
73
Vaistin€s gelw€s
Sventasis Sostas
77
Vaistingieji augalai
Svend akmenys
21
Vaistiniai bijinai
Sventi miikeliai
17
Sventybroiio 4iuolas )ventyKos
28 118
120
Vitos
An."l;
56 82 116
22 9 37
ar gaidZio aukojimas
23
120
Vita beati Casimii, scripta Vilnae
78
Vaisriniai kiediai
120
Vltautas Didysis
87
16
Vaistiniai putoldiai
120
Vyti.
93
17
Vaistinis chininmedis
71
Madislovm Vua
87
Sventoji Seima
82
Vaisrinis pataisas
69
Vokiediq ordino
50
Sventoji ugnis
97
Vaistinis valerijonc
69
Vokiediq ordino ir prusq taikos sutartis
Suntojo Antano duona
83
Vaistiniq augalq veikliosios mediiagos
72
Volfenbiutelio
Sventos girait€s
22
VaiS€s
37
Voheris Eduardas
Sventos vietos
17
Vaitkevidius Kostm
<-,---,i,, T^-,, l^i--,:i^ Sventqjq kustai
94,95 85
Svenryietd
68
kapindse
po*lli
Votai
Vaivados
99
18
23
25,49 86
Vilniaus universiteto Gmros istorijos katedra
118
Vulfstanu
t9
Vakarq aukitaidiai
55
Zaunius Dova
4b
Vakarinds tujos
120
Svilpa
63
Vakarq Bainytia
82
Zierelos inekta
55
Ta.lalinds dainos
28
Vakarq Zemaidiai
60
ZigmantuYua
78
99
Zigmanras Sv Romos imperatorius
17
Thlmuda
74
Valaka
Tumds
54
Valandius Motiejus
Taur€s
o)
Valonm:
49 49
Taunq dainos
)\ Lq
qwnonnac
Zuikiq dieva
18
71
Zaguds pukas
116
Valsdediq ukis
99
Zagrts
100
Valstietiika mitologija
1.9
Zaldiq garbinimo
25
Vandens dievai
2r
zilojr fula
Teleiius Juozro Teliavelis
63
Vandens lie.jima
41
Zemaitiu
18
Vmdens proced[ros
65
Zemaidiq dievai
Teliiikiai
59
Vanta
68
Zemaidiq Kalvuija
Tbutosahos
darbai Nv,rL),Jd
aau(ur<4u)
Teliiq ryskupijos glob€.jas Tenka.la
Konstantinm
Tepalai Terese
Avilier€
Terkiles
Tik€.jimai ir prietarai
Tiikwidius Feliksas Tilkwidius Jurgis
83
Varniikiai
59
Zemaidiq Kalvuijos bazilikos
Vupeliai
63
Dizuo Motina su K4dikiu
66
Vuik€s sriris su kmynais
107
Zemaidiq Kalvarijos Kryiiaus kelim
82
Vasariniai mieiiai
100
Zemaitija
63
Vasuos saulegriios
34
zemattukal
29
Vasiliauskm Juozm Vasinauskas Petra
64
zemePaus
20
105
Zemds b€rimo kapan
43
V€duai
110
zemes dlevat
116
86,90
Zem€s kulturinimo darbai
37
Zemds reforma
Vdjopatis
Totoriai
75
Vdlds
+)
Velykos
30,32,33,86
87
VElin€s
r12
Vdliu
30,36 27,49
Tiahl Dieuo Motina Lienuos Globaja Tiamaiole
Norbertas
Zemds rlkio bendrov€s Zemesnio
90,91 86 50
21
74
Motiejus
18
85, 86, 91
79
Tbra (Mores Penhiaknygi)
takiikis
20
71,120 14,58
rago mirines bl.ybes
103
20 100
99 rQ2
t9
Zemyna
Tiilapis puplaiikis
70
Vdllvmis baroko
95
Lemlneua?xmds
22
Tiilauk€ irkio sistema Tiinkos (blukio) .ampymtr
99
V€llvieji Vidurmiiai
80
zemlntngl
60
32
Velniai
Tiiskiautis laki{ius
69
Vdnia
18
Tiispa.lvd nailait€
70
Velnio kra€
22
Lremgilw
Tioikinra viiriena
109
Verbq sekmadienis
33
zlem!nlel wleclal
100
Tiebinskis Juzefas Tirmc-Vaiigantas Juozas
118
Vestuv€s
Zieminiai rugiai
100
Ugnies garbinimas
zemlntn6
39,40
o4
Vestuviq dainos
28
20
Vydunm
46
i.
rn
' zeromsKs vtaoas
Zygimmta Augustm
E. zyglmmtas \95tulil[s
19
63 14
99 25
Ulinskis Antmo
28
Vi"",.i"
Unirai, arba RJtq apeigq katalikai
73
Vienkiemiai
80
Viens€diiai
77 86
Venuolynq sodai VileiSis A]eksmdra
b+
ztnluonld
65
57
Vilkatai
27
zrrgo
tds
105
Vilkaviikio ryskupijos globdjm Vilkyikiq kalvagubris
83
zfnrq
4b
Zmonds blogomis akimis
Vilniaus arkikatedra builika
85
LOllne
80
zolnlnel
Urbona II Urbonu VIII Urbono \4lI Uteniikiai Uigav€nds
30,32
Uikalbejimai
66
Uika.lbetojai
27,64
69
52,99 99 116
UZkeikimo formulds
29
Vihiaus arkiryskupijos globdja
Uinemun€
51
Mlniaus Ka.lvarijos
Uipiltin€s
66
Mlniaus ivenrqjqJono Krikiqtojo ir Jono apaitalo
Vabalninko painekte
57
ir evangelisto
95
Vaidilos
16
Vilniaus
48
Vaidilutes
97
Vilniaus universiteto botanikos
126
85, 86
bainydia universitetas sodro
117
Zygimmta Senais 4[lDeras zmas tmmuel$
Zirtir. Zyniai
99 117 66
).6,64
sfluDa
4
zviltuq prtr&ilms
108
27
30,36 66 8
zvdgltuves
39
Zvorina
18
