Rusrl
kalbos gtamaliltos le nte l0s
Rusq kalbos gramatikos Iente16s Parengd habil. dr. lrena Mustelklena
1
Veiksmai, blsenos,
jll
kaita
Veiksma:odis
2
Kas esame mes, ir kas yra aplink mus? Daiktavardis
3 4 5
Kokie jie, tie mus supantys daiktai? Kokie mes patys?
'10
B0dvardis
10
Tai, kas mus supa, skaidiuojame
11
Skaitvardis
11
Kas gali pakeisti daiktavardi, bodvardi ir skaitvardi
IJ
lvardis
6
zodiiLt, jq formq ir junginiq funkcijos kalboje
uoK 808.2-5(075.3)
15
FUSV XALBOS GAAMATIKOS LENTELES Parcngo habal. dr. lrom Mustolll€no
Ru173
Radakrotb llona MugenleDe Vlrs€lls Y/ado O.:€rausko
Pimasis leidlmas 2006 2003 !...:€i yra be pak.t mu n ga|iola, Pnm$b skaldl$ rcdo pckurhius toidtnio iE avimo m.t!3.
vrsr gio l€ldido pakadorl
Pafengimas, lrsna [4usl6lki€nA, Zo03 @ Lsidykla ,,5vi6sa", 2oo3 @
ISBN
S-430-03748-6
Tir.3000 €gz. Leid. Nr 15440. U:sak, Nr. 1699, U:darcji akcin6 bpndrov6 lsldykla ,6viesa', E. OZeikion& g. r0, LT-44252 Kaunas. El. p.
[email protected] Inlern€lo puslapis http://ww.wi€sa.lt Spausdino AB spaustuva ,,Augla", Vlaulo pr 23, LT-443s2 Kaunas. El. p.
[email protected] rdl€heto puslapis htpr//wwr/v.ausra.lt
Viskas pasaulyje ir mumyse keidiasi, juda. Tai daZniausiai nusakome veiksma:od:iais. Rusq kalboje labai ma:ai sakiniLl be veiksmaiodziq. Tod6l ismokti vartoti veiksma:odiius
voad svarbu.
Veiksmazodzio pradine forma TOBOPI4
D;
.
l,1A f
'4,
Xeqb.
-
bendratis. Jq pa:istame iS paskutinio d6mens: 3Harb,
craperb. ,jar , biisenq cnarb, kaitq VeiksmaZod:iu reiskiame veiksmq Rusq kalboje veiksmazodiiai turi kaitomq ir nekaitomq formq. Kaitomos formos vienos asmenuojamos, kitos (npueacrue) linksniuojamos. Lietuviskq padalyviq ir pusdalyvir.l nekaitomi. atitikmenys Aeenp14qacruF
-
-
-
-
-
Realus veiksmas? Pra$ymas? lsakymas? Nuosaka? Laikas? Galimas veiksmas? Skaicius? Asmuo? Asmsnavimas ir asmenuotes? lr visa tai veiksmazodis??? Taip!
Susipaiinkime!
.
.
Kalp veiksma:odiiai asmenuojami? Koklos lt{ tormq reiksmes? Kaip ioa vartolamos? Veiksma:od:iai kaltoml asmenimis (1, 2, 3) ir skaidials (vienaskaita ir daugiskaita) ir nusako 1,2 ir 3 asmens/asmenLl veiksmq: nhwy, rbt nrueub, oH (oHa, o1o) '? nnueT; Mbt nUUeM, Bl,l nnuefe, OHU nnWW. Kai nusakomas realus veiksmas praeityje, dabartyje ir ateityje, vartoiami liesiogines peuan(-a, -o) ir b[simasis peu.ra|o, bitasis 6yAy nuoaakos laikai: esamasis
-
peuaTb.
-
-
Laiko reiksmes galdtume pavaizduoti taip: B0simasis Esamasis Brltasis
)
€
Bitasis lalkas padaromas i5 bendraties kamieno su priesaga n: (c)aena-rb visq giminiq =-\ Vns. vyr. g.* be galundsr (c)aenan** Dgs.
a
-
-a: (c)Aenana niekatr. g. galiind or (c)Aenano
mot. g, galund
.
lT:*i3flil'"1lj}; **
- galund ) -vt ''
nJI'"*'wriskoji (MvxcKoi p )'
+n=
lclaenar'n
moreriskoji (xeHcKr4i p,)
Vadinamoji nulind galund dainai 2ymima g.
Butajame laike visq asmenq skiriasi tik gimine ir skaidiusl
Vns.
fl crorn{
on"
a)
T6r croen( -a) OH (Ay6) croen
OHa (cocHa) croqna OHo (AepeBo) crocno
H":;t="'"""
Kai norime nusakyti gallmq ar geidiiame veiksmq, vartojame tarlamqiq nuosaka. Tariamoji nuosaka padaroma iS butoio laiko lormLl su dalelyte 6hr: peuan(-a, -o) 6u/ Deuanl4 6br, MH noatu 6d B nec, Ho t4,aCT c!4nhHbtl AoxAb. Kai kalbedami reiskiame savo valiq (praSome, Isakome, leikalauiame), vartojame peurai/peurafrre. Liepiamoji nuosaka turi tik vns. ir dgs. llepiamqie nuosakq 2 asmeni. Liepiamoji nuosaka padaroma iS esamojo arba vientisinio busimojo laiko kamieno. Daugiskaitoje pridedama -re.
-
Liepiamosios formos gale bina:
n
Mink$tasis priebalsis
n
Hec-yr+ ri(ic) = HecLillc)
pex-yT = pe)1Ll re)
rynqor: ryncj-yr
6eP-Yr KYn-cT
r
+
+
+
rc =
+
rc =
.yne,-rir c)
=
6ePh(rc) 'l(io) =
BCTaH-yT
,iir(:) = KYnfir.)
6poc-qr = 6po.rblr.:)
BCTar
6eialor: 6eraj-yr
b{rc)
6erail(r ei CTOgll CTol-aT cTo r( r.l
+ .=
Kartais reikia nusakyti balgtini, t. y. rezultatini, ar tQstini veiksmq, kai rezultatas nenusakomas. Tada pasirenkame reikiamq veiksma:odzio veikslq:
ivykio
-
).'rrLrr ar eigos
-
l]., r|ri.
Veikslo reikSmes galdtume pavaizduotj taip:
lvykio Eigos
- )) ...... |
oasiekta vidind riba. rezultatas. veiksmas be rezultato. iis tesiasi. tesdsi. tesis.
" Svarbu tinkamai pasirinkti veiksmazod:iu vns. ar dgs. 1, 2 ar 3 asmens formas.
Taigi
remiamds veiksma:od:iq asmenavimu. Yra dvi asmenuot6s.
Pirmaiai asmenuotei priklauso:
-kitLlkirdiuotq asmenq
galuniq veiksmaiodiiai, kuriq dgs.3 asmuo turi galunes \i'r
gal[ndse
yra ii: xAyr, l,iA ) ,vA ,uA t,vA
gal0niq
arba rtir,
o
;no , no{]l,t', noi-.r, gal[n6s !r arba ,i)], o kitq
dgs.
nekirdiuotq veiksma:odZiai. Jq 3 asmens -asmenq gal0n6se yra i. : reH\'r, TnH.ru,i TtH1l, TtH.r,
Tf,H
f
r);
Aenaer, Aenac ! j AeIar'fa,
aenarlii, aena,i rr
,
,teigu veiksma:odis turi priesagq orir ,: ,riiL , esamajame laike jq keidia y(,., r,Lr: l L, BO 'lb pl,1c,l , COBeT . 'Tb COBeT - BO Bcraor y3lall:,r! iBnyksta: Bcrati:Lrb ] 'ltl 9j1gl"I9 ]1!" Antraiai asmenuotei priklauso: kirdiuotq gal[niq veiksma:odZiai, kuriq dgs. 3 asmens galunds arba r r, o kitq asmenq gal0nese yra cneun , cneuflr i,, cneL!L.rf, cneuJfM, cneu.rrrr; roBopif, rOBOprrLLlt,j rOBOpLrl,, TOBOp r.,1, rOBOprll.; nekirdiuotq galuniq veiksmazod:iai, kuriq bendratis baigiasi ddmeniu n L,: -KoHgL/ f Ly'KoH,ta , KoHqrr rF,! KoHqr,r , KoHqL.rM, KoH.rL]le; crpoL'r fry'crpox r, crporr r , cTpor r, crpofr,i, cTpor4 c; 7 veiksmazod:iai su ddmeniu -oi I cMorp , Br4A, l|, bepr , 3aBuc. r,, 06|4ac|L, HeHaB Ar ir,, Tepnerb; 4 veiksmaiodiiai sud6meniu :tll,r cJrbrurlr],, trbru;rlr., flepx] .,, rHir ,. Pirmqjq asmenuote dar vadina c asmenuote, antrAjq - Lr asmenuote. Jq galundse dominuoja {r arba r'r. Abiejq asmenuodiq vns. 1 asmuo sutampa: 1) uAy, rtH\', ptaaylol 2) cneLU\r, roBoprir, (oHqy.
-'31, pl4 ' Tb -
i
l,*gqg
-
- yMo
-
l
r:
L.l
o lvykio
ir eigos veikslo veiksmazod2iLl asmenavimas skiriasi. Elgos velkslo velksmarodiiai lvyklo velkslo veiksmaiodiiai
. turi dvi
.
laikq formas (neturi esamojo laiko) busimasis laikas vientisinis
. turi tris
.
laikq formas
b[simasis laikas sudurtinis
Biisimasis sudurtinis laikas padaromas i5 asmeniniq veiksmaZod:io baiti ir asmenuojamo eigos veikslo veiksmaiodZio bendraties.
-
aL rL, formq
Palyginkime
vientisinisr Bisimasis sudurtinisl peuy Mst 6y4L:r.r MH peu|M I6yAy .. Bbr 6yAorr Tbr perufiur, Bbr peuffe Tbr 6yAer r, )peuarb osu 6y,q,,r )0".,"." oH/oHaloHo peur.rr OHl,a peur OH/oHa/oHo 6yae,' Brlsimasis
q
r
E e.i I -o-n
E 96."-
j:
E', -.r
.l'F s195d6x";;E6 s: 6F
E:
F ;39i3H;E
sP
O
5 d,i rP a too
I
E r F
-o tr 6;i;PE o99 .E)r ov ^-= E -d
c,s,s dhh E '6 .P
9 E
i
d)
E, ',€
G:
:.* -_E
>y
€ 96 ;'=
-s
-6 +q 6' -<;Y A, - "J "E,!
ri rE*'E Fd6;d d36S3
ro9 9. :o
;+ *:
;Y
sE
9 e.P<
ioq 3: I ,E
se
=L-
a,*i. 5,x,5 H:r;F saE EF : li 9q 6"s
g E
358 ssq qf 5 5d6
-a 6: -:
z.
{,c
>T
E'
o
;X oi i4 F; --- 5 dP SP
'6 ,e
E F
^.X lo q6ii-i
)<
,i"*eEa
o
XE E:5 <: :
'2. ie PE *F=
5
633 XPI
i,X i
"'5qid6 o
c)
F \o (!
*d3 EP* +9> ger E6: I'i - - s s6'86 af d 5d6 c oE
9. .:!
a) @
'i
:i --
=
6EE ilE.e.. 6X6 aodr
o
t --
e
-5
>iii
E .!l x*,,Y: = ox : x
ooiJ
J o-* S*9 E 3.X E E E YEY
; -:
UJ
oR
39 "p"
B-s's
>,ogr oo oo6(! - c(E ; !r! (!t oh _9 -o ,, lo,X b !.: >
:{
e
.;,"rt oEp 5e5
:l!
ai
EE yi
6Y
-;:
E
aa
3E
Ei3
Ji
E ->
8=
F
"J6id6 "86id6 ooE
o
t+
o.,
=X = t:Y
dl
o
-
* 'i6 o - > ; = I BE
2.!
A -
.E dEi g d3'9 SE'
;^! s.P Pe! 3RE 6F:5FQ s5: bfie b&Y F
E
^T
3os
E Q.;B iF --i
5;!-.o
'6
9a6 g,^
,6n
,<
,=,;.;QF E<ststr ; 9 *o 'i .9
E
:+ ** 9 -hq -
;i riS '+
F fE:'g:
E (!
- ^; i'o_ 3
eq
-oo
^o
Asmenuojant galima priebalsiq kaita.
r,4,3 K,T c,x CK, CT
6\ B\ M)
T/
) ) t
)K 6e)!arb rngllerb r']r)rry, Bc,aa.rb - 6ery, rl nraKarb nta\y, npi raTbnpqly lll nucaTb n[u]y, Ma)€Tb Maury 111 t4C€Tb - XiLy, npocllrlb- npotrry ttl nlo5xib n|oonlo lll ,roBl4Tl, roBno - utyrYrlo l\/li I ulyr,.,reTb fl]l cKpl.4 rierb c(pr,t'rlto q)ll rpa/114T6 - rpaon|o -
)i
Br)(y
Kq nusako veiksmaiod:lai su d€menimis -cn/-cb? Daug kalbos niuansq galima i6reikdti pasitelkus sangrqiinius velksmaiod:ius. Rusq kalboje jie padafomi i5 paprastqjq veiksma:odiiq, pridedant c'r arba ... Svarbiausios sangrqziniq veiksma:odiiq reiksmes: , kalbetojas veiksma nukreipia i save: yMblBarb.u, oAeBarbcr, Kynarbcr; , rodo keliq veikejq veiksmus: Bcrpeearb{.a, o6H MarbcN, coBeroBarbf:1ri . nusako vidinQ busenq: pagoearur:i, yAl,jBnqTbcJ, cep.qhTL,(:rrl . reiikia veik6jo nuolating savybe: co6a(a Kycaer(.rr, (oposa 6oAaerarr; creMo 6bdT(jq, H
14TKl,4
pByTOti,
Palyginkime
Man
BHagane
yMara pe6eHKa, a 3afeM \/tJt.t)r.toh (:il|a.
Ha BOK3ane MU AoTpetlantl pOACTBeHH4KOB, Bce p yrloi: rthi:t, oroh BcTpe.le. 6yAbre ocfopoxHr,!: co6aKa r\tcate r,.-,
a
C I4)y3r)r1tt1,
t::Crl)eirljtirr. cnygaiHo.
Neasmenuoia mosios .v_gtq!gi9g:'_oJ9lm9l
Aeenp[,lacr e (eigos veikslas) ) Pusdalyvis Aeenpr4eacr e (ivykio veikslas) t Padalyvis np/eacr e > Dalyvis Veiksma:od:iai turi ir neasmenuojamqjq formq. Vienos jq nekaitomos tai pusdalyvis
padalwis
ar
Aeenprqacrue, kitos kaitomos giminemis, linksniais ir skaidiais, t. y. linksniuo,amos, tai dalyvis nputtacrue. Dalyviai panas[s i bodvardiius, Snekamojoje
-
kalboje jie vartojami rediau.
Aee.rpr,rqacrne reiskia papildomq to paties veikejo (ar tq padiq veikejq) veiksmq. Kaip ir kada jis vartojamas? Kai abu ar keli veiksmai atliekami tuo paiiu metu, vanojame eigos veiksle, o asmenuojam4q ar nekaitom4 formq pasirenkame noredami igskirti pagrindini ir papildomq veiksma.
Ileenpr,racr..|e
{eigos veikslas) atitinka lietuvir.l kalbos pusdalyvi. Sios formos padaro,
mos i5 esamojo laiko kamieno su prjesagomis
.1-
-
rrryt' u r o.$1
q,.
utt
tt'r
;r,/ q:
lrirL(
,
jriir3hrnaryn
,g
p:tLr{j(.13t.t8.r!
Lyl
Bcraararb BcraraF, Aa6irrb aa8at, co3Aarrerb (priesaga .Ba - co3Aaraq islieka). li -veiksma:od:io il,]1L padaroma forma 6yrLy.{'l (budamas, -a; budami). Dalis eigos veikslo veiksma:od:iq pusdalyvio formq neturit nurb, ult4rb; B'l3arb, Ka3aTbcf,, nl,4carbi ne9b, 6epe9b; MoKHyTb, fl46HyTb; 6exarb, xoTeTb, 3BaTh.
Palyginkime: Man t:to,,tt:t y oKHa .:'t
tirt:t
y
oKHa, MaTb
h \Dii'.1 Aereh. Abu veiksmai lygiaverdiai. */t i)ta aefer. Pagtindinis veiksmas )(aana. -
Maro t:rc;u:) y oKHa, a)knqat4 Aere,Z.
-
Pagrindinis veiksmas cronl.r.
kalbos padalyvi Ji vartoiame, kai norime pasakyti, kad vienas veiksmas vyko anksdiau ui kitq Sios formos padaromos i5 ivykio veikslo veiksma:odiiq b0toio laiko kamieno su priesaga B:
Aeenpu{acrre (ivykio veikslas} atitinka lietuviq
r:
I
rrr.r!fiarl Li/!c iLLr rrpo'rLrri/ lvykio veikslo formos kartais padaromos ir su priesaga :i.
l$L'r,,,,,,,y'1
Dat]a!:llvlrtojamo:
]:llosr
npra|, u""1l
llo^", ipil""lll
ab|iatl.
Palyginkime:
rDtitlrttt AoMoh, (.ltt1oxitllt!t t1 t()t.!:t1)tL| ypo(r' - Veiksmq seka. np!t.t(t AoMoh, utKonbHuKu ot,\t)r,ttytttl u t\)roLttt)itt ypoKu. Labiau pabrdZiamas IJJKonbHriKh
vienas anksdiau jvykes veiksmas. Tilti,Lt, AoMoh u t)t)'\.
l\ilus supa daugybd daiktq, reiskiniq.
-
Labiau pabreziami du
Jq pavadinimai yra daiktava.dziai Daiktavardis vra
ir greitis i-riJr, ir :mogus - '|!rr,ro!.rii ir draugystd ,!lryniair, .r..)iror,i ,j ... Visi jie veikia, patiria ivairias btlsenas, kinta, taigi yra susije ir su ir stalas
veiksmaZodiiais. Kaip? Apie tai vdliau.
Kas kokios giminds? Bendraujant svarbu Zinoti, kokios giminds daiktavard:ius ir kaip vartojame. Rusq kalboje daiktavard:iai esti vyriSkosios, moteriskosios ir niekatrosios gimines. Kaip atpazistame daiktavard2iq gimine? Yra keh atpa:inimo pozymiail
. gyvq bntybiq l!.tis (vyras rLlyrilrr4 . vienaskaitos vardininko gal0nd; "
.
ir
-
vyr. 9., moteris
-
)Ller rLr.'i rtr
-
mot
g.);
kai kurios priesagos ar paskuiinis :od;io ddmuo; kilmininko galand.
Gimlne
Gal0n6, priesaga ar paskutinis todiio demuo
VyriSkoji
Zod:io gale
Pawzd:iai
cro|, 6pa , oreu, Mapr, Ho)ri; Kpaii, capai,l, repoil, Mail, conoBeLl; ytll, er L, '-lr1arf!rb;
kietasis priebalsis;
Aor'r,
h;
priesagos -Tenb; -apbi
BpaTalJL,, naxaD6, 3Haxilpt,i
kpyxir(, rop6urcr.;
-oK, -eK;
cTaprr., MopR(i
-1,1K, -9 K:
minkstasis priebalsis su minkstina-
muoju :enklu ir be jo
AeHb, OeBpa,rL, 14toll1,, r'rro,rr], ceHTs6pb, noproer L;
Bpa!, nnaLll
^ dS
Vns. V be qalinds
Yns.
11.
(@)
gatrinds -a7-a
(Pavyzd:iai auksdiau)
A6Mr, Kper, yqhrenf, Bparaptl, KpyxKi, crapuKi, aHc, noprQenr, Bpa9a
l\4oteri$koji
Zodiio gale
I
igal0nds -a/-9, priesasos minkstasis
-rq;
cecrpir, MauJ[Hr, 3uMa, 3eMnl]
-ocrb/-ecrb; iilSl;i'JK..', priebalsis: 1
-xb, -L!b, -9b, -ulb; l-6u, -ou, -ns, -3Hb, -cb, -nb
I
-brl-x
vn". K. galunes
il\ ]
Berlib
lApobL, no6oBt', cblr16, xt43l
ir,
BblcLi' nblrrf)
cecrpij, MauuHrl
rceuu ' paaocrr.'
-.,-+
pxu, gpo6tr
.-
Niekatroji ]zodtio gale gal0nes
-o/-e/-6;
prissagos-aHue/-elle; I df vnt. K. gal0nes -al-e; idemuo-vq (10 iodziq) A ^_
iJL t-'
lpo;rn, ryul, Ho\t,
He6.r, cero, o6raro, noa':, woptr, 6enb'l
l*en'lnr",aauxoru.l ine6;r, r,,roprr; xeranni lrau'r, epe'-, ce/r',3Ha,r, ntrar,t:, nneturr, crpernn, 6per,rr, telt:r, ostt"rr
Vns. K..ir kituose linksniuose !4MetlL1, BpeM.rfrl'r; l4Mel]eir, atsiranda
-eH-
BpeM
Sunkiausia nustatyti gimine (vyr. ar mot.), kai Zodzio gale yra minkgtasis priebalsis.
Palyginkime:
Kilmininko galone
Gimlna
Pavyzdiiai ae, b
aHe, MeaBelll, - MeaBeAir rpyrtrr fpytrti rer b -
Vyriikoji Moteriikoji
-reHL,,
-
Tokiais atvejais tenka atsiversti aiikinamqji arba rusq-lietuviq kalbq Zodynq: juose nurodoma kilmininko galInd ir gimind.
KaiD daiktavard:ial kaitomi? Daiktavafdziai linksniuoiami, t. y. kaitomi linksniais ir skai6iais Flusq kalboje yra 6 linksniai. VyriSkosios, moteriskosios ir niekatrosios giminds daiktavard2iq linksniavimas skiriasi. Yra 3 linksniuotds.
vienaskaltos linksniq galunes
K,
N.
ln.
lll llnksnluole
lllnksnluote
ll
-a/-s/-uA
-A/ -o/-e
-g
-Et/-t
-a/-q
-e/-e/-vu
-v/-p
-u -n
-y/-a/-va
-a/ -o/-e'
-b
-ot/
-oM/-eM
/-vl
-ei4
1o) -e,
-|41.4"""
linksnluotd
(o) -el-u..*
(c) -r*""
* Vyr. ir niekatr. g. negyvq daiktq pavadinimq G' = V (zymima juodu kursyvu). Vyr. ir niekatr. g. gyvrl daiktq pavadinimq G. = K. {Zymima juodu Sriftu)
**
*r*
Vt. vartoiamas tik su prielinksniais (jis ir vadinamas ,,prielinksniniu" linksniu npeAroxHbrt naaex).
I linksniuol6 Moteriskosios ir vyriskosios (retai) giminas daiktavard:iai su gallnemis -.,/- r
Vl:T:kaita
Daugiskalta Mlnkstasis variantas
Kietasis riantas
.
Mlnkstasis variantag
Kielaais varlantas
KVxHr cr6H!.r V creH: 6soua geunr rlixnra cren K. creH(r xinoLrlra seuri KyxHe cTeHaM N. creH6 FiHoue 3eMnd KlixHro cr6Hbl G. cr6Hy oHoury 36Mno KYxHei creHaMrl ln. creH6i dHoluei 3eMndi Vt. l.i creH6 dHolue i.r 3eMn6 KixHe i.! I creHiix
36Mrr; 3eM6nb
KYXH|
xinouei 6HoL!aM
36MIFM
KltxHsM
toHouJrl
KixoHE
riuourei
36Mnrr
loHO|.llAM14
3{iMnrMl,| rqixHgM14 (c) 36Mnqx KixHcx
6Houax
rlixnra
.:l(i\ Bukite atidus: skiriasi ir kitq linksniuodiq kietasis ir minkitasis
Moteriikosios giminCs daiktavard:iai su ivarbiaisiais (SnyPgdiamaisiais) priebalsiais ir demenimis -,j-,":.1 Vienaskaila K,
nyx|'|
N.
nyxe
ln.
nyxet
l(p6r ri ry, : KpuLll4 ryql4 KpbrLle Tyge Kpbrury Ty,ry KpbrLl]ei Tyqei Kpbrue ryqe
ilAtlftq jU'W ,U^l4lA tvtnt to l].v',reh nvrl
yn!,r qbl
yn14qe
ynvuy yn!,4\ev,
yn
qe
CeML'n
CeMbh CeMbe
ceMbE
ceMbdi ceMbe
Daugiskaita
kpb[!1,4 ryg Kp6rL! Ty'r KpbruaM ry'{aM Ty9l4 KpblLr
,yxv nyx N.
ln.
l
nyxaM nyx|4
KpbrL!aMl4 TyqaMh
nyxaMrl ii, ) nyxax
KpbrLlax rygax
yn|4u,bl
nvnt^v ceMb[ nhnvfi ceMei JUNVAM CEM6NM CeMbrl tU'Wt
yn'1qaM|a
fiVT|UAMA
ynq yn!4 qaM
ynrqax
'.vtt
tx
CeMbtMl4
ceMb9x
nksniuotd
Vyriskosios giminas daiktavard:iai su kletaisiais ir minkitaisiais priebalsiais Daugiskaita
Vienaskaita K. N,
ln.
AOM AdMa aoMy aoM
CbtH cbrHa cbrHy cHHa
KOHb Ae$b KoHt AHtr KoHro aHro KOHC 4et6
AOMOM
CbIHOM KOH6M AHEM
iiii aoMe c6rHe KoHe
.':it. Daugiskaitoje
iiodiio,-t
aHe
AOMd
CUHOBb9- (OHl4
aoMoB cbrEoEefi xottei
AHU
aHet M CbIHOBbCM KOHgM AH'M Cb|HOECi KOrtEA AH'' Ao,,E !oMaM!4 CbrHOB69Ml4 KOH9Ml',l AH'MI,4 lol AoMax chtHoBt tx KoHtx AHqx .AOM
formas isiterpia oE-r arba
-i)r:
VyriSkosios gimines daiktavard:iai su ivalbiaisiais prlebalsiais
rr, .|,
Lr,, Lr,,
rj ir
Vienaskaita
V roBaprul K. roEaprula N. ToBap[u.ly G. ToBapru{a In. roBap u.li.r, Vt. ,r,t roBaphqe
nta[! nnaqa nna!.ly nt a!1 n.naq.i. nraule
tys nyga ny,]y tyi nygoi.i nyqe
dane4 narbqa nanbqy nat e4 ndrbqeili* nalbqe
Hox Hoxa Hoxy
Hox Hox.ri.r
Hoxe
reHrti Kpafr reHrr Kpa9 reHrllo Kpalo reHrr Kpan reHreM KpaeM reHL,if Kpae
Daugiskaita
V K. N. G. ln. Vt. ,lL
ToBapr4ulr4 roBaprqefi roBapr4qaM toaaprulei
nrault't tryttu Hox, nnauei ny.tefi Hoxeft nnallaM nyqaM
nraqu
reH!,.'v re|lxeE reHuFM terty|eB nanbqaMl4 reHr9M nalbqax TeH4tx
HoxaM
nyqa
Hoxtit nraqaMM ryqaMrl HoxaM[
roBapuuaMr4
.r
nanb4bt nalbqeB nanbqaM nanb4b,
roeaphu.la( 61gu{sx
ln. po ivarbiqjq priebalsiq
ir
ny.rax
Hoxax
. turi nekirdiuotq galune erl arba kirdiuotq
KPaa KpaeB KpaqM
KPau KpatM!,1
l<pagx
!i..
lll linksniuotC MoteriSkosios gimlnes daiktavard:iai su minkgtaislais priebalsiais Vienaskalta
Daugiskaita
V. ABepL K. ABep|r N. ABepir
peq:.
aorep,r-
peq.l
aoeepr,l
ln.
peqbo
AaePb aBepbo
peqb peqb
ABep, aBepeh aBepgM ABepu
,4Bep9Mr4 pegaMu
aoqepbK)
lrt aBepcx peqax
aoqepri
,I * IZodtiq:.:r
peq, ao'rep,l pe,rei ao.repei pegaM aogep9M pelt aoqepei
,. ir /rJ!- formas jsiterpia --r
AO'{epqMh
Aoqeprx
.
Trijq linksniq (K., N., Vt.) vienaskaitos gal[nes vienodos I. GW'l ir negyvq daiktq pavadinimq vienaskaitos G. - V Visrl linksniuodiq trys daugiskaitos linksniai (N.. ln.. Vt.) sutampa.
''
Palyginkime
Kietasls varianlas
Itl N.
ln.
Mlnkitasls variantas
Linksniuotds
cTeHnir cTeHar. r (o) creHa{
Linksniuotes
ttl 36Mrrr,,i
ltl aoM:ritr aoMar.r,.i
aoMar
Mbtuar.l
i,l
3eMnf
r.1r,r
(o) 3eMnex
l
KoH,ir.r
ABepii.i
KoHqr,it
aBepir
koHex
aBeprx
rri|1
i'i
Visi daikta turi daugybq po:ymiq. Juos nusako keliq kalbos daliq zodziai. Visq pirma
badvardziai:
KOMHATA,
AoM,
OKHO
/
AOMA,
KOMHaTU, OKHa.
Kokius daiktq po:ymius nusako budvard:iai? Badva'dziai nLsako vair us da:htq po)yrn.Ls Vieni jq yra kintami: caA; Onar; coBer (daikto dydis, spalva, kokybe ir pan. gali kisti)_ Tokie badvard: ai vad 1d'ni kokybiniais (, dreLTBeHrbte;. Kiti daiktrl poZymial yra pastovisr cro-||, TYMAH, eenoBeK (medinis stalas netaps metaliniu ir pan.). Tok us po:ymius nusakantieji btdvardZiai yra sanlykiniai (orHoc renbHhe).
Kokybiniai ir santykiniai brldvardZiai atsako j klausimus Dar viena bddvard:iq grupe Zymi daikto priklausomybq. Tai savybiniai (npL4rexarenL,Hhre) btdvard2iai: rBocr. Je atsako lklausmus nnaToK,
Kaip budvard2iai kaitomi? Kaip sieiami su daiktavardiiais? BrldvardZlai kaitomi gimin6mis, linksniais ir skaidiais, todet lengvai derinami su daiktavard: ais: vlsada yra tos girnines, to linksnio ir to skaidiaus, kaip da ktavardiiai, kuriq po:yrnius jie nusako. Badvard2iai prisitaiko prie daiktavard:iq. Budvard;iq linksn q galands priklauso nuo jq kamieno pobtdzio. Kietasis variantas Vienaskaita
Daugiskaita
vyr g. Ao6pbti*
I
Niekalr.
g.
Ao6poe Ao6poro** g,o6PoMy
N,
Aodpdn
G.
Ao6poe
Mot. g.
Visq giminiq
Ao6paF
ao6p t.*
Ao6pbre*++* Ao6Pbrx
ao6p
Ao6P6rM
Ao6pylo
Ao6pbte
Ao6poro
ln. Vt.
Ao6p
ao6pbrM
Io6P
Ao6poM
*
Ao6P Hx (-olo)
ao6pbrMrl
ao6p6rx
Gyvq ir negyvr.tr daiktq po:ymius nusakandiq budvard;iq linksniai vartojami
kalp r daikiavardz q: gyvq G. = K., negyvq G. = V ** VyrlSkosios ir niekatrosios gimines budvard:iq skirtingos tik dviejq (V ir G.) galUnes.
linksnrq
***
l\4oteriSkosios gimines b0dvard:iq keturiq linksniLt (K., N., ln., Vt.) galanes sutampa. **** Visu gimin q daugiskaitos formos vienodos.
Minkstasis variantas Vienaskaita
Daugiskaita
vyr" q.
Niekatr.
g,
Mot. g.
cnHee N,
cl/|Hero
c14 H
CMHl.tx
cl4HeMy
Cl,1H
ct4H14M
G. cu&uh
cnHee
crlHtoro
cl/|Hero ln.
Visq giminiq
cvq99
chHl,tx
chH14M
cnqrlMtl
c14 H
c14HeM
c14H
10
Savybiniaf baidvard:iai su domenimis
-uk, -bs,
-he/-hL,l
Vlenaskaila
Dauglskaita
vyr. g. nttC,tn K. N.
t!tcbero
,
Niekatr. g.
Mol. g.
Vlsq gimlnlq
tacbe
,ACb9'
,acbn
/t|4cbei,i
nrcbaax
nhche|4
nrrcbl4M
nxcbeMy
,ucun
t ncbo
,t4cbto
ttcbtt
,tucheh
,uc6uMt4
(o) nxcbei
(o) nucbr4x
,trGbeto
,lrc5l/|x
,I4Cb,|M (o) JrlrcbeM
ln.
Kaip pasakyti, kad budvardllu rei$kiamos kokyb6s lyginamuose dalktuose yra daugiau/maiiau ar daugiausiai/ma:lauslal? Cia pades b0dvardiiq laipsniai. Kokybiniai budvardiiai lalpsniuoiami. Jie turi tris
. . .
. . . .
laipsnius: pradin6 lorma nelyginamasis laipsnist npL.lerhrbtt, cBern6rii; aukstesnysis laipsnis (kai daiktai lyginami); jis buna vientisinis: np|aq.rHee, cBernee arba
-
sudurtinis: 6oneelMeHee npL4qtHtrtti, cBeTnbti4; aukgdiausias laipsnis: vientisinis npvArHehu ,lk, cBernei:itxrfli arba sudurtinis - |lpurrHee, c8er'|ee, caM$i np irHbri, cBernb i:i/Bcex
AukStesnysis laipsnis padaromasl prie pradinds tormos kamieno pridedant priesagq -ee/-ei: npvlerHyfa npu9THee/er; arba prie pradines formos pridedant 2odZius 6oree/veuee
. . .
+ ee/er,i -=
6o4ee/Mefee np clrhri:
pries priesagq -e galima kamieno priebalsiq kaitat A ) x = MonoAoi Monoxe, -lr4ue K ) e = epK[i npqe, T ) e = 6orarbti 5ora,re, x ) u = Trrxt4i ir kt.; - BbtcoKrifi Bbure, rny6oKxfi verta prisiminti kelias speciliskos darybos formas: rny6xe, AandKtli MeHbLre, nnoxoi AaIbLle, MaIeHbKl,4i xyxc, xopoull,4i
-
.
:
-
-
-
Auk5Clauslasis laipsnis padaromas prie pradinds formos kamieno, kuris baigiasi r, K, x, pridedant ddmeni -aturrat, -atiuan, aiu!ee/-ailLx e: KpenKl4tl t ahllu.'ii = Kpenqaiill14ii; prie kitq kamienq pridedamas demuo -er:irurlil, -eilurac -ei:iuee/-e'i wve: N|'|\gh
e1wrlh =
-
I
Mr4nei;1utvi,;
prie pradinds formos pridedant Zodi caMHii: caMbtl xopollthli, cL4nbH6tri; prie aukstesniojo laipsnio formos pridedant rodi Bcex: Bcex Mulee (M!4nee scex).
Skaidiavimo rszultatus reiskiame vartodami skaitvardZius.
Skaitvard:iai gali reiksti abstrakdius skaidius: oIluH, ABa, rphAuarb nerb, croj rerboor r6rcr,ra. Bet daZniausiai jie reiskia daiktLl kiekl: konkredius daiktus galima suskaidiuoti ir jq kieki isreiksti Zodiiq junginiais su skaitvardziais: ABa AoMa, ierb AepeBbeB, rbrcqla rer, M!4rr14oH 3Be3A. Tai kieklnlal (Koru.tecrBeHHbte) skaitvard:iai. Jie atsako
j
klausimq cronrro? Kiti skaitvardiiai nurodo daiktq vieta eileie: nepBbrii, Bropoiii, rpr4Aqar6 ncr6r11, corbrt, flqrroorb,rii, rhlcc,rH6ri. Tai kellntlniai (nopiAKoBble) skaitvardiiai. Jie atsako i klausimus Koropdi? Koropaq? Koropoe?/Korophre? 't1
Kaip skaitvardiiai kaitomi? Kaip sieiami su daiktavardiiais? Skaitvardiiai linksniuojami. Kelintiniai skaitvardiiai labai pana6us ibudvardZius. Jie tinksniuojami kaip badvardziai, su daiktavardziais derinami gimine, skaidiumi, linksniu: KoMHara, AoM,
oKHO/ I kelintinius panaius
AOMa, KOMHaTH, OKHa.
skaituardis
AoM,
aoMa, (oMHaTU, oKHa,
Vienaskaita g, Niekalr. g. oauH oaHo OAHOTO oAnor'ay oAuH oAHo oAHoro oAHtlM oAHoM*
Vyr.
v. K, N. C. ln. Vt.
* Prielinksnio variantai prasideda balsiu
o
-
KoMHara,
oKHo/
Daugiskaita
g. o,4Ha OAH oAH oAHy Mot.
Visq giminiq oafiat OAHI/|X oAHl,4M
oqHtt,
OAHrx
oAH oAH
oAHr4Ml4
oaHrlx
patogesni istarti. Jie vartojami tada, kai ;odis
arba dviem priebatsiais
-
ac
Sudetingesnis kiekiniq skaitvardiiq kajtymas ir jq vartosena.
Skaitvardiiai
V ABa * qerbrpe rph ABe K. gerHpex oKoH rpex KoMHar AByx AoMoB, naMn'+ N. TpbM KoMHaraM qerHp€tM oKHaM AByM AoMaM, raMnaM G. ,qBa rpl,l Ase lerHpe iqByMF AoMaMLl, naMnaMu rpeMtt KoMHaraMu llerHpbMq oKHaMu ln. Vt. rpex (oMHarax qerHpex oKHax AByx AoMax, JlaMnax * Skaitvardis turi vyr. ir mot. g. formas: V = G. Jje reikalauja
SkaitvardZiq
vns. K., t. y. V ir c. valdo vns. K. Kituose linksniuose (K., N., ln., Vt.) skaitvardziai derinami su daiktavardZials kaip budvardziai.
**
Skaitvardiiai
V K. N, G. ln, Vt-
nuo iki
,
nuo iki
ir
* nerL, oAl,tHHaAqarb rpuiqqarb ntr AoMoB*' oAl,tHHaAL{ar KoMHar rpl4Aqar oKoH ngT AoMaM oAtlHHaAuar KoMHaraM Tpl,tAqar oKHaM nqr6 onuHHaAqars Tpl4Aqarb nqTbto AoMaMI oAt4HHaAqaT6Nl KOMHaTaMh TpuAqaTbO oKHaMh nqr AoMax oAt4HHaArlar KoMHarax rprAqar oKHax
* Siq ir visq kitq skaitvard:iq (isskyrus 2, 3, 4) c. V ir reikatauja dgs. K., = t. jie valdo dgs. K. ir linksniuojami kaip lll tinksniuotds daiktavardziai. ** Kituose linksniuose (K., N., ln., Vt.) skaitvardiiai derinami su daiktavard:jais kaip bIdvard:iai.
y.
Skailvardiial c6pok, fleBgHocro, cro c6poK
L-|\r-r^_\rr
cTo cTa
AeB'|HOCTO AeBTHOCTa
copoKd
Skaltvatd:iai rrrbAecnr, uecrb,qeccl. ceMbAeccr, tsoceMbaecrr
G.=V
ntTbaecrT*
In.
A
*
BOCeMbAeC9T
nafvaecqrtl
BOCbM|4IeC9T
ntlb|oaectTblo
aoceMboaecrTbro/( BocbMbroaeccTb())
Lint<sniuolamos abi siq sudurtiniq skaitvardziq dalys.
Is Daiktavardj, bEdvardi ir skaitvardi tekste neretai pakeidia ivardziai.
Asmeninlal (nhqHbte) lvard:iaii ,r, Vienaskalta K. N. In,
MeHq MHe Melrc
le6t Te6e
re6q
MHoi/MHoto ro6oi/ro60|0
(060) MHe (o) re6e
['trediolo HCt4,
k
rh,
oH, oHa, oho/Mbt Bb,
orr!4
Dauglakalta
oH oHo ero eMy ero VM
Mbf Hac HAM Hac HAMh
Bbt o|.l'u Bac vx BAM VM Bac ux BAMD VMU (o) Hac (oi Bac (o) Hhx
oHa
eit eh ee Elo
(o) HdM* (o)
Hefi
asmens lormose po prielinksniq atsiranda ht y $ee,
c
Er,1M, fi--pe,r]
Ht4M.
Sangrqiinis (Bo3sparHoe) ivardia ce6q
A
K. N.
* Vardininko neturi. Tinka visiems asmenims ir abiem skaidiams: fl (rd, oH. a a, oLta) kynun(,a, -o) ce6e narbTo. MLt (u|,l, aHu) AoaonbHbt co6ai.
ce6q
ce6e ce6q
ln.
co6oi/co6olo (o) ce6e
Savybinial {np[rexarenbHbte) iva]d:lalt Mot, rsori, cBoilt Hau. Batll Vlenaskslta K.
N.
Mofr itoe MoA* oero L40el,1 MOeMy MOet Mofr Mo6 Moto MOero
ln.
MO|4M Mohx
(o)
Dauglakalta
Vlenaskalla
MOU
Hau Hatae fiautero HaueMy Hant Haue
lr/to||x MO14M
NOn MOrX
MOei/MOep
MOl4M14
Moel,1
(o) Morx
Dauglekalla Hatua"' HaLlet
HATUU
HaLler,i
HAL!!IM
Hauy
Eatart Hartt/|x
HAUC'
Baul Ml4 (o) Hauxx
Haueto dAtllTM
(o)
HaueM
HauJei:i
Eagtrx
fB"q. rBob, LBor4 cBod linksniuojami kaip Moti, Moc Mod. .cBofl, B. t!, Lrdru, linksniuojami kaip ,lr.u, ruua, rar-.. CBoi rodo priklausomybe visq giminiq abiejq skaidiq daiktavard:iams: I (rbt, oH, oua, oHo) peMoHrhpoBar(a, -o) caob KBapThpy. Mbt (BLt, oftu) peMoHrrpoBa_
A -.j I""t B., r
nn cBau
KaaDTtlDbl,
Priklausomybg 3 asmeniui rodo nekaitomos formos ero, e6, ,1xt Co6panrcb ero (ee r4x) Apysbq.
.rra .rro.r'1)rfr r.rr' ra i,l. Tilaa!. rart.oe,/ra(L,rc
Parodomieji (yKaoarenL,Hbte) ivard:iai: 1) irror.
2)
Vienaskaita K,
/tL
--
grn
for fo
orori
olrx
oroMy
srol
OT',IM
gfo
9TrX
OT'IM
STOrjr
(o6) oroM
oroi:l
Dauglskalta TOli
re tex
roMy
10i
TEM
T
fe
fo
Tex
TOrO
0rl4Mx {o0) or,1x
iir'rc
aoro foi
ery
ororo
it
Vienaskaila
314
ofof
Daugiskaita
oro7 ofo ototo
N.i
ra
TEM
(!) roM
10r, TOt
TCM'1
io)
Tex
Pirmoji parodomqjq ivardziq grupe sakinyie keidia daiktavardzius
Antroii parodomqjq ivardiiq grupd (ivardzio ra iorr formos) sakinyje keidia budvardzius. Jie linksniuojami kaip bodvardziai.
Klauslamieii (Bonpocl.4renbHbre) jvardZiail . rr? 'rc? (a(oir? 'ei'? iofoi) Klausiamieji jvardiiai vartoJamil gyvq (|(ro?) ar negyvq (eto? daiktq. Sie ivard:iai 1) : ol ,rto'? - kai klausiama apie yra ir linksniq klausimai; 2) (a(oir'l |(:I(irrr'i
5)
kai klausiama apre skaiditl.
Pirmosios grup6s ivardiiai sakinyje keidia daiktava.dZius. Antrosios, irediosios ir ketvirtosios grup6s ivardZiai sakinyie keidia b[dvardzius ir linksniuolami kaip atitinkamq galIniq budvard2iai. Vienaskaila lr daugiskaita
Penktosios grupds ivardis c ior b io sakinyje keidia skaitvardi. Pirmosios ir penktosios grupds ivard:iai linksniuojami taip:
K. N,
ln.
KTO? KOrO? KOMy? KOrO? KeM? io) KoM?
qTO?
CK6NL,KO?
qero? eeMy?
cK6nbK14x? cK6nbK14M?
qro?
cKdnbKo?/cK6nL'K x?
geM? eeM?
cK6nbKi4Mu?
(or cK6nbKrx?
Santykiniai (orHocxrenbHHe) ivard2iai Tie patys, kaip klausiamieji, tik be klausimo. Jie vartojami kaip suddtiniq prijungiamqjq sakiniq jungiamieji zod:iai: Bo ABope poc Ay6, t,ott-)pt)n Md nocaat4nh. CKaxhre, qra Bac oco6eHHo uHrepecyer.
eaiymlmieji (onpeAenurenbHbre) ivardZiai: r;rrur clr,rr' irr rrirc,. Lr.rr(r'L'l (r),(/ r,rr
rlHlrLi
Paiymimqjq ivardziq reikimds ir vartosena:
1. C;Lr .;$,rr .;rfi1o,/.rarN rodo, kad asmuo pats atlieka veiksmq: I t:N^,tx nhuy nrcbMo 2. LlrillF,lri, (iarrrir;r cilr,roc/;.ar,1rr e vartojami ZodZiq iunginiuose: Ao c:ttx.)li AepeBHh, Ao (:.|/io!.) yrpa, ror t)a1t,liii.i ir sudarant aukidiausiojo laipsnio lormas: cat'.tt.ttt secenah. 3. Fleah. rjcr. ccar'fc{r nusako visumA: tsci ncla orAblxan!4, Craxu octo ttp:tclly bet kuris: 3ry 3a,4a9y pewt4r i t ' L t tt 1111. 4. tscHK ir, Bcr (ae Licr(oe,1Bcr (4 o - kiekvienas, vienas ig visl.l, bet kurisl /(.r,rllhlr; 4.lr/r' 5. Ka)(/lb ra, Ka)(/t:rr, r..rr(qoe//(!l)(tlhrc
cMorpo TeneBh3op. uHoe//l
6. f,lrloii.
'lrrae,
l'ri
kitas, ne
iis,
ne toksl CeroAHg AepeBHq hMeer nttou tltI/t. 14
Daugiskaita Vienaskaita
Vienaskaita
cdM caMo
N,
G.
ln.
caMaF cdMoro cdMot cdMoMy criMofi c6Moto caMyo
caM,
caMa
Daugiskaila
ceMbrfi cdMoe
caMix caMoro caM caMtrM caMoMi caM cdv caM6 caMi/caMod cev, ca M lix ca M oro caMriM ri caMriM caM caMrix caMdM caM j jsiiiurekite zodZiq ir Gerai
caMue ceM6rx caMHM
caMLie
caMbrM cdMoft cdML,rMl4 cdMoM cdMoi cdMbrx bei jq iormq kirdiavimq. Siq:od:iq skiriasi
ne ti< re k6me ir varloseaa bet ir kirliS. lin
niuojami kaip atitinkamq
bidvard: ai.
ks-
Daugiskaita
Vienaskaiia
gal0niq .,
Becb Bc6
N,
G.
BCe BCeX
Bct
6cer6 BceMV Becb Bc6
Bc Bc
BCCM
BCe ac ex
Bclo
BCero
BCeM
ln.
BC
BCEM
vt.
/BCeO
BCeMt4 BCCX
BC
Neiymimieli (Heonpeaen6HHbre) ivardZiai
Ne2ymimieji ivard:iai padaromi i5 klausiamqjq/santykin q, pridedant prie jq po kamieno : arba priesddlius einandias dalelytes
KTO ,-.-
,rro -,>+ ,// KaKoil
_TO
KTO-TO
KTO-H116yAb
KTO nr160
-nr16o -H 6yAh
9TO-TO
Lrro-H 6yA6
Lrro-fl 60
KaKOfr-Hh6yAb
Ka Ko fi -Jr
,leii-Hrl6yah
eei4-nt/,6o
KAKOLI
qei-To
IO
H6KTo
KTO
Heqro KOTOpbtt
KOe
+=
H6Koropbri
/,/
\
KIO
r,1
6o
KOC'KTO
ero Kako];
KOe-KaKOft
H6CKOnbKO
6. Bendraudami nusakome veiksmE, veikdjq, veiksmo objektq, vietq, laik4 ir kt.
VEIKSMO RAISKA Pagrindinaj veiksmo ir busenos raiskos
priemone asmenuojamosios u u3 LttKonb!, veiksmaZodzitl Iolmos yseHhKu ypoKh. B aotluHe ropoA. VEIKEJO RAISKA vadaLodZi\ vardininkas: Pagrindind veikdjo raiskos priemone aonxeH ocraefcq B naMqTu. TpyAurhca. caM co34aer cBod 'yfr,yuJee. aenuTcg Ha aBa. OBJEKTO RAISKA daiktavardZiLl arba iuos pakeidianaiLl Pagrindind objekto raiSkos priemone jvard2iq linksniai (be prielinksniq ir su- prielin ksn iais). Objektq (papildini) valdo veiksmazodziai (pagrindiniai zodZiai zymimi iuodu ariftu): Aorr Kaxaoro Bbtpacflttb lKoro2)
, nocrpourb (r1o?)
, nocaAurb
(9'ro?)
(Koro?l 6osrr,c9 -- B tec He xoAhrh. tlTo HanttcaHo (qei,?\ . OteL! Aonto cMorpen (Ha rot02) Bbrpy6ttuJb \eev?) (KoMy?
) HpaBsrcs
,
He
Be9epHue nporynKh.
PoZYMTU HATSKA Pozymius da:niausiai nusako budvardziai, ivard:iai, kelintiniai skaitvard2iar, rediau daiktavardziq K. ir kiti linksniai be prielinksniq ir su prielinksniais: Ha rope crour SaAaqrt. Yxe BuAHtJt aoMtK. Kaxadi peuat
-
ny\,
conH\a. racHer BepxyllKa
HaneHb dnafbe
15
KIEKYSES RAISKA KiekybQ reiskia skaitvard:jai, prieveiksmiai: Jt]ir' aHe,
-
Heaete. C rex nop LlHato Boabl
VIETOS RAISKA VietA dazniausiai reiSkia daiktavardiiq ir ivardziq linksniai su prielinksniais ir prieveiksmiai. Vietos reikSm6s atspalviai priklauso ir nuo pagrindiniq :od:iq, t. y. veiksmaiod:iq.
i"
>*
iSol> Vietos prieveiksmiai
Paryzd2iai KeMntrHr
*
i,*,^).-
ln.
34eCb
crcaa
otcoaa
TAM BHI,|3Y
TYAA
OTTYAA
BHI,43
cHxSy
HaBepxy
HaBepx
cBepxy
rn)t)n, Typncfbt aourrrn ),.) caMoro tit rtlt,t, Orokrtt at ri./11) nx ctAen, it oAHofr tt.r! rt:t. 3areM peuunh rt).,, nocMofpeTE Apyry@. Saunt t; 66tbtuyb rtirr:i)r,y n ocTanucb TaM Ho\e-
naxoAttrca,
3acraBhro cutbHoe BonHe4ne. BHaqate Bce
sbrhtrl ,.i
Barb, O5brsHo otAuxann r.tt tr)tx)]ieti, Ho ceroAHs cKaMeiKy 6btno Bbttrn !r:i txt\ ttiri.tri, rqe 6dra feHb.
laikas:
Laikq nusako daiktavard:iq linksniai su prielinksniais ar be jq ir prieveiksmiai. Skiriamos kelios laiko reiksmds. 1. Laikas, kuri visq uZima veiksmasl G.: 6urt4 chnhHae Mopo3u. + G,t 8ce 3aaaqu aacc peuttrt :i.)
. nocrfe + K.: /r.(rkr
rr'. '3a . a reqexre/e npoAonxeHxe + K,: li He cKa3at
y/n)r,,6
6*na
pene-
{epe3 + G.: focru co6epwcc rt,t::: tJ:. 5. Laiko riba: " c + K,, Mara3h4 otKpblr | !\"t,t1t it.t:ott). ' c + K. + ao+ K.t il fri)., u t\i caMoro , t ,tit'.r !tE, AoxAb.
'
a
oTeu
HaAo
4. Po ko nors vyksiandio/vykusio veiksmo
LAIKO RAISKA
"
Bbrqecn, ' atp.ry:
Hu cnoaa,
6. Apytikslis laikas:
. Ha + G.: il t ttra\,t.t rocrh 3a ottqatttt.
oxono + K,: PaSorarb 6yae& ')r.ttr)
2. Laikas. kuri ne visq uzima veiksmas:
' prieveiksmiai: ltit)rr Ha nortrx nexan ryMaH. . atvirkstind zodziq lvatka: Padoraft . 3a + ln,: .:ir 'rttii,ti)\ npkqfHo no6eceAoaanu. 6yeen t.,t t 'i, .:. ' e/na + G. ar Vt.: r, r:lirti ypoKa ucfoput4 He 7. Data: nuub 6yaer. OH 6yaer ' diena mdnuo metai. Visq ddmenq K.: - po,Atarcfr la t)!() 11.tir 1:)tiil .ta yeurerE qacro ,t,t c/'A,rrlrttrct ' no + N. ar ln.: rtr, ilti rr,'rf. Data skaidiais: 2?.t):i 190:a. ujyM treca. lirrtrn irtr!i)t4n MHe Ee cnttct, jei nurodomi tik metai, vartojamas B + Vt.l 3. Pries kq nors vykstandio/vykusio veiksmo caHKT-neTepSypf ocHoBaH I lii):l Lt!,1 rar.\. laikas: PFIEzASTIES RAISKA + K.: nyreuecrBeHHkKtl Bcrpeturtch 4o " " or + K.'. AepeBbfl r|yntcb ot e.:rDrtet4e a. pat.!| tt. ' r3-3a + K.: OKCKypCU@ Ofroxtrlx h3 :). ' nepeA + ln.: t./i,,,,1 !'tr','idr oKHa Knacca . 6e3 + K.r Bcrpertt',ca . K + N,: 'l Bce co6epyrct. . skaivardziai + a{s/aHea, Heaenu/Heaenb ... + (roMy) Ha3aA: nocneAHfls rpeHupoaKa 6uaa tpa ,ttt''L
ii:!it
trr)1.:rt,)
lit)tty) r.!.t.t
t.
'
prieveiksmiai: noe3a
tilrirt,, t)
onasabrEar.
TIKSLO RAISKA
" bendratis: Apyr nprurEt . 3a + ln,: AHHa noulta B Mara3uH t.