KV2
Liond Lapinskiend
PaZink kal bos
dalis
KALBOS DALTU STSTEMA
3 psl.
DAIKTAVARDIS
4 psl.
BUDVARDIS
10 psl.
SKAITVARDIS
15 psl.
lvARDrs
19 psl.
VEIKSMAZoDIS
23 psl.
DALWIS
26 psl.
PUSDALWIS
35 psl.
PADALWIS
35 psl.
sUorNrvs
36 psl.
SIEKINYS
36 psl.
PRIEVEIKSMIS
37 psl.
PRIELINKSNIS
39 psl.
JUNGTUl(AS
40 psl.
DALELYTE
41 psl.
JAUSTUKAS
43 psl.
ISTIKTUKAS
44 psl.
I
PratarmE Ne visiems mokslsiviams lengvai sekasi suvokti ir analizuoti lietuviq kalbos dalis, lygintijq morfologinius pozymius.
Pirmoms - desimtoms klasdms skirtame "Bendrojo issilavinimo standartq" projekte (V., 1997) atkreipiamas ddmesys,
jog vienas ugdymo tikslU pagrindindje mokykloje yra siekimas, kad moksleivis "susidarytq visuminj kalbos sandaros vaizdq" (p.45). Kadangi Zinios apie atskiras kalbos dalis gilinamos skirtingose klas€se, ligi Siol moksleiviai neturejo parankinds mokymo(si) priemonds, kuri jiems paddtq bet kokiu atveju rasti butiniausiq informacijq apie vienq ar
kitq kalbos dali. Toddl rengiant siq mokymo(si) priemong buvo keliami tokie tikslai: 1) susisteminti Zinias apie lietuviq kalbos dalis ir pateikti jas lenteliq forma;
2) atkreipti demesj
i
kiekvienos kalbos dalies rasybq.
Tai turdtq ugdyti mokiniq logini mqstymq ir pastabum4, o lenteliq forma
- paddti geriau suvokti, kas
b0dinga
vienai ar kitai kalbos daliai, ir lengviau isiminti. Problemq keliantys galUniq raiybos atvejai yra isryskinti kita spalva. Juodesniu Sriftu siekiama atkreipti demesi
jatskirq
ZodZio daliq
raiybq. Be to, prie kiekvienos kalbos dalies pateikiamas apibreZimas, gramatinis nagrinejimo
planas, parodoma, kaip vienq ar kitq kalbos dali reik6tq linksniuoti, laipsniuoti, asmenuoti ir pan., pateikiant konkrediq pavyzdZiq,
Tikimasi, kad 5i knyga pades kiekvienam moksleiviui sdkmingai susipazinti su lietuviq kalbos dalimis ir jq savitumu,
taps parankine priemone per gimtosios kalbos pamokas ar rengiantis egzaminui. UZ
dalykines pastabas ir metodinius patarimus, rengiant siq knygq, nuosirdziai d6koju doc, dr. l\4eilutei Ramonienel
(Vilniaus universitetas), Vilmai Leonavidienei (Vilniaus pedagoginis universitetas), recenzentams doc. dr. Vilijai Salienei
(Vilniaus pedagoginis universitetas), dr. mokytojui ekspertui Vidui Kavaliauskui (Vilniaus pedagoginis universitetas, "Varpo" suaugusiUjq vidurine mokykla) ir mokytojui ekspertuiJonui Kaziukoniui (Vilniaus Senvagds vidurine mokykla).
Pagarbiai
-
autore
Pagal
mortologine struktura
Pagal galejima eiti sakinio
dalimis
Kalbos dalies pavadinimas
Kalbos dalis reiskia. Zvmi
Daiktavardis
daiktq, reiskiniq, veiksmq ir ypatybiq pavadinimus &as
B0dvardis
tailn yauyriikasios
arba mote4skosios grmines
daikto ypatybQ ir atsako )klausinus koks? kokia? kuris? kuti?
o
@
o @ o o
.o q o L t2 l<
skaiciq, daiktq kieki ar parodo jq skaiciuolamqjq vietq eildle ir atsako j klausimus kiek? kelintas?
lvardis
t
:z
Skaiivardis
daiktq, asmeniar ypatybg jvard'ja, bet nepavadina ir atsako i klausimus fas
?
koks? kokta? keli? kteno?
skaidiais
linksniais
Veiksma:odis
bdltas - balta - belta; Sviesus - Sviesi - Sviesu; medinis - medine
skaidiais
geras-geri; dideld - didelds; puikus - puik[s
linksniais
naujas, naujo, naujam... Zalia, Zalios, Zaliai... medinis, medinio... qrazus, qfazesnis, qraziausias; jdomi, jdomesne, jdomiausia
laipsniais gimindmis (ne visi) skaiciais (ne visi) linksniais (ne visi) gimindmis (ne visi) skaiciais (ne visi) linksniais (ne visi)
veiksmq ar basenE ir atsako iklausimus kq velkia?
laikais
kq velke?..
skaidiais asmentmts
o o
a o 6 o o b
5 r92 l<
ar,
TU
z
Sitas. Sito, Sitam... kita, kitos, kitai...
b6ga, bogtq, bek; tyli, tyletq, tyldk einu, ejau, eidavau, eisiu; stovi, stovdjai, stovedavai, stovesi nesu - neSame: girdi - girdite:vaziavau - vaziavome aS sakau, tu sakai, jis, ji sako, mes sakome, jus sakote, jie, jos sako
veiksmo aplinkybQ, ypatybg ar ypatybes ypatybQ
graziai, graziau, graziausiai; drqsiai, drqsiau, drqsiausiai dia, dabar, kazkur, kazin kur, rytoj, tuojau, dviese, trise, Siryt, anqkari
Prielinksnis
eina su linksniu ir rodo linksniuojamojo
ant, anot, apie, be, dril, j, iki, i5, ligi, link, nuo, pas, per, po, prie,
2odZio rySi su kitais ZodZiais
su, sulig, ties, deka, greta,Salia
jungia Zodzius, jq junginius ir sudetinio
ar, arba, bet, jei, jeigu, jog, ir, kad, kadangi, kai, lyg, o, nes, nors,
sakinio ddmenis
taciau, tad, tartum
suteikia sakiniui ar jo dalims papildomq
argi, bene, bent, beveik, dar, gi, jau, nagi, ne, nebe, negi, nejaugi,
reikSmes atspalvirl
net, netgi, nd, pat, vis
Jungtukas
Dalelyte
z
Y
vienas - viena; du - dvi; keiuri - keturios; trediasis - treai0ji... vienas - vieni;viena - vienos: pirmas - pirmi: pirmoji - pirmosios... antras. antro, antram... kecia, t,ecios, trediai... savas - sava; tas - ta; anas - ana; visoks - visokia aS - mes; tu - jts; tas - tie; Sita - Sitos; anas - anie; kurls - kurie
Prieveiksmis
laipsniais (tik bIdo)
.9
stalas - stalai; lietus - lietus; zold - Zolds; doryb6 " dorybds stalas, sialo, stalui... lietus, lietaus, lietui... Zold,2ol6s, Zolei...
grmrnemrs
nuosakomts
a
PavyzdZiai
Kaitoma
EO. .E :'
Jaustukas
gExv'6e
lStiktukas
reiSkia Zmogaus jausmus ar
valios paskatas,
a, ak, oi, oho, adiu, dela, ddkui, dieve, dievazi, labadien,
bet jq nelvardija
sudie, vaje, vieipatie, viso gero
reiSkia lvairiq veiksmq sukeltus garsus ar vaizdus
braukst, dribt, din din, dzin, dzingt, miau, kybur, tekit, Surum burum,
SS,
ga ga, ka ka ka, ku k0, pry pry pry, vypt, 2agt, Zybt, Zvilgt
DaiktavardZiai
Pagal reiksme
Pavyzdziai
abstraktieji
aukdtis, drqsa, grozis, Iaimd, meile, kUryba, sqzine
z.
kuopiniai
augalija, jaunimas, inteligentija, liaudis, varguomene
Y
medZiagq pavadinimai
actas, auksas, cukrus, grietine, pienas, sidabras, varske
dalis tikriniq daiktavardziq
Laukuva, Lietuva, Panevezys, Rudamina, Alytus,
tr
z LU
Vilnius. VaiZgantas. Perkilnas, Austeja, Zemyna
Skaidiaus pavadinimas Vartoiama Vienaskaita
Daugiskaita
kaikalbama
namas, gele,
apie vienq daiktq
sesuo, slwa, medis, laukas, dedd
kai kalbama apie kelis daiktus
namaj, gdles, seserys,
slyvos, medziai, laukai, dedds
f
z F
i5 keliq daliU susidedantys daiktai
akiniai, baltiniai, grindys, keln6s, vartai, Zirktes
tam tikrq dalykq sankaupa
atsiminimai, burtai, islaidos, pajamos, santaupos
medziaga, valgiai, atliekos po kokio nors
barsdiai, dujos, durpes, klijai, lasiniai, miltai, pelenai,
veiksmo
taukai, iSr0gos, nuosddos, pjuvenos, pasukos
reiskia ne vieno veikejo atliekamus
derybos, imtynds, ikurtuves, kautynes, laidotuves,
veiksmus, procesus ar b0senas
pirslybos, rietenos, rinkimai, skyrybos, vedybos
reiskia tam tikrq laiko tarpq
atostogos, isvakares, metai, priespieciai. pavakariai
Sventds
Devintines, Kalddos, Kudios, Sekmines, Velykos
lrgos
niezai, raupai, tymai, vdjaraupiai
pasaulio Salys
pietOs, rytai, vakarai, Ziemiai
dalis tikriniq daiktavardziq
Anyksdiai, Baltieji Lakajai, Lazdilai, Sakiai, TetSiai, Zarasai
!z
L f,
LINKSNIUOTES (nustatomos pagal vns. V. ir vns. K,
ll (mot. 9., vyr. g.)
=(g
V. kas?
namas
kelias
medis
arklys
vySnia
K. ko?
namo
kelio
medzio
arklio
vysnios
N. kam?
namui
keliui
medziui
arkliui
vysniai
2old zolds Zolei
keliq
medj
arkli
vysniq
keliu
medZiu
arkliu
vysnia
Vt. kame?
medyje
arklyje
vy6nioje Zoldje
dddeje
S.ol
medi
arkly
vysnia zole
ddde
medziai
arkliai
medziq
arkl\,
G. kq?
lh
o
ln. kuo?
=C' .9 f
oo
namq namu
K. ko?
keliai namq keliq
N. kam?
namams
G. kq?
namus
V. kas?
o
lll (mot.9.,Wr. g.)
namai
keliams
V (mot. 9., vyr. g.)
ddde
pilis
dantis
sunus
vaisius
5uo
akmuo sesuo
duktd
dddds
pilies
danties
sunaus
vaisiaus
Suns
akmens sesers
dukters
dedei
piljai
dandiui
Suniui
akmeniui seseriai
dukteriai
t^la
doilo
pill
danti
Sunj
akmenj seseri
dukterj
Zole
dede
pilimi
dantimi
s[numi
vaisiumi
Sunimi
dantyle
ci nrio
vriailio
Sunyle akmenyje seserye dukteryje
dantie
slnau
vaisiau
Sunie
vyinios Zol6s vysniq zoliq
pilyje pilie
akmenimi seserimi/dukterimi/ seseria dukteria
akmenie seserie
dukterie
dantys
sunus
vatsral
dedziq
pilys piliq
dantq
sunq
vaisiq
Sunys akmenys seserys dukterys Sunq akmenll sesenl dukterq Sunims
akmenims seserimsdukterims
akmenis seseris
dddes
medZiams arkliams
vySnioms zoldms
dddoms
pilims
dantims
sunums
vaisiams
medZius
vyinias ioles
dddes
pilis
dantis
sunus
vaisius
medziais arkliais
vysniomis Zoldmis
deddmis
pilimis
dantimis
sDnumis
vaisiais
Sunis Sunrm s
ln. kuo?
kelius namais keliais
Vt kame?
namuose
keliuose
medziuosearkliuose
vysniose 2ol6se
ddddse
pilyse
dantyse
sInuose
vaisiuose
Sunyse
akmenyse seserysedukteryse
S.ol
namai
kelia.
medz.ai
vysnios Zoles
dedes
pilys
dantys
sun0s
vaisiai
Sunys
akmenys seserys
arklius
arkl,ai
dukteris
akmenimis seserimis dukterimis
dukterys
keliq
keliq
vns. G.:
Y
r5,
matau - kq?
medl
medZiq
vysniq
vysniq
dgs. K,:
nemadiau -
pirj
piliq
s0nq
sunu
akmeni
akmenq
vns. Vt. kame?
vns. G.:
pastebejau - kE?
K. nepastebejau- ko?
draskymq!!
keliuose vysniose ir
dgs. Vt. kame? pilyse
pilyje - pily
2valgymqg
rupinimqQ! dgs.
kelyje - kely vysniole 'vyinioj Zoldje - Zolej
Atkreipkite ddmesj j sangrqZiniq veiksmaZod2iq rasybq: ZvalgymqQ!
namu0se
name
s0nuje - s0nuj
sUnuose
akmenyje - akmeny
akmenyse
mpinimqqL
draskymqsi
4. DaiktavardZiai, kurie po
kam?
Zolei' voverei' pusseserei
,/un? \ lzole. jei vns. V kas? (-,ou",6 ,^tl-unt'G' kq? iolg' voverg, pussesere \pussesere''ln kuo? Zole' vovere' pussesere \ln" \ dgs. G. kq? Zoles, voveres, pusseseres b) lll linksniuotes vns. N. linksnio gal0n6je visada rasome -iai:
vns.
vns.
jturi galung -as, vns. Vt. linksnyje turi galung -uje:
,,.aiolas \raiytojas
V kas? (-mokytojas, o vns. Vt. kame?
v
kas?
.o
vns.
,/,aftoluie
(-moky,toju1e, bet gali buti: \rasytojule
vt.
kame?
ir krzu1v1e
vns. N. kam? akiai, SirdZiai, pilia c) V linksniuotes mot. g. daiktavardZiq gal0nese raSome: jei
vns.
V
z
kas?
sesuo tai€ ( 'motens \\ .
VhS.
N. kam?
vns. G. k4?
5. a) Jei I linksniuotes vns. V. galIne -ias, -ys, tai vns. S. linksnio galund -y:
seseriai, moteriai
seserl, moteri
jeivns. v. kas"
\vns. ln. kuo? seseria, moterimi 'ogs. G. kq?
nors
vns. V kas? dukt.,
sveiias
sutV'
- arklys
,lui un". S.
svety <\arkly
I
I
seseris, moteris
N. kam? dukteriai
X tSir,,.,
<--
kq? dukteri ,"r4iii:' G. ln. kuo? dukteria
\Yn"' 'dgs. G. k4? dukteris
b) | ir ll linksniuodiq vns. S. linksnio galuneie rasome -e:
un".
S.
Reikia isidemeti, kad Si priesaga vartojama, jei
Pavyzdiiai apy-
aplbraiZa, ipltanra, aplrantd, apllint<e,
api-
aprOrezimas. aprlOgimu., ipibUdinimas
i-
lanka, lra5as, lsakymas,lspudis, ltaka,lvykis
aplara
-elrs
-elis
Qtyga,sq-siauris,sE-siuvinis,s4-Zine,sivarZ6ld uz-
Dm iestis. Dsi
en
is, u zstale, u z-statas,
e-darbas, ndd
rau
gas, nilai me,
n
n
e-ti
Dta isas
esa
brot6iis, nam6lis, mist6)is
vedinys daromas i5 dviskiemenio daiktavardzio
got6e, pusOe, ses6ie
vedinys daromas
iS
dviskiemenio daiktavardzio
krmin6)is, vabat6is,
vedlnys daromas
iS
daugiaskiemenio daiktavardzio
uoruzOe, gegu26l'e, motin06
vedinys daromas i5 daugiaskiemenio daiktavard2io
-iava
ganAa, tygiAa, painAa
-imas
gatuojfias, klausfias, neSlfias,
vedinys daromas
-ymas
klausfrias, matfhas, raSfhas
vedinys daromas i5 veiksmazodzio, kurio bendratyle yra -y-
iS
veiksmazodzio, kurio bendratyle nera -y-
"r--.\.,-,4,4 HeI: rudyl-rudurmas
Y rn
Pavyzdiiai ta1-
@
iaGis, iu! a@0, i
G i,6jiie, 6iia6lov-e
aklikelis, savitvarda, Saligatvis, saviSvieta darbymetis, prekymetis, karstymetis tarpumentd, tarpusuolis, viduaslis
-n-
,,1---:.,-rr:_,^:,
garvugaIs, K0]ugaIs ._/^.,--\,,:::, .--->---r, i---,--, KryTgawrs, Kryzkete, pussesere, rugpJufl s
liudyti-liudijimas
-yDa
darfia, daug!ba, raslia
-ybe
dorfie, mntrlbe, grozfie
-esys
02Ays, skambGys, tar5k6ys
vedinys daromas i5 esamojo laiko veiksmaZodZio
-ests
dZiovGis, griuvGiai, puvGis
vedinys daromas iS b[tojo kartinio laiko veiksmazodzio
-idd
avide, zqside, kiaulide
Y
\s'
&f
DaiktavardZiai
Pavyzdliai
Sakinio dalis
Paprastieji
kelgq.rngqj.. .g!e.qki9, vaisius. sesuo
DUriniai
ljjlltauta 'it-tai6nis: r,ryzirr. zodi, r.;.'---.i.
,@iriiit
0estnraranKrs;
o
save
D
ru
PrieSdeliniai
A
naktj
Veiksnys d.Si|-,.
*nk.
ggs
pienas'iiDfle-iis
'be-gedis;
'6dnamis
Tarinys
a E I
U I
kalba'pro-kalbd;senelis'pro-senelis;tarpas+pm-tarpis;tevas+p6tevis
Priesaginiai
N N
;*4.re.*L*..b
- r0drio - rudiiimas ourrli - oario -oari;ifru.
Darbo buvo daug
tbr
A
Galuniniai
liud!,ti -liudijo - ljudrjimas
akinkti 'atran kd; skristi
Pazyminys (nederinamasis)
ko n isl
graZus 'groZis; 5irmas '5irm id
I
kvailas'kvailiys; Zvairas'ZvairFi e In ias 'elnb; vilkas 'vilke stalas'stalius; kurpe'kurpjiuC du2o ' d[2is; suraSe 'sqradas
x
Paprastasis :odis - iS kito nepadarytas :odis. Darinvs - i5 vieno ar keliq padarytas :odis. Vedinvs - iS pamatinio padarytas Zodis su priesdeliu, priesaga ar galune. D0rinys - i5 dviejq savarankiSkq padarytas Zodis.
Vejo pajudinta alyvos Saka krepstelejo
Artinosi grazus
rugiapjotes
laikas ( ZKr).
Mgtiloj
diena Sven-
ciama visame pasaulyje (M.1.). MiSkas uzia, miskas gaudzia
-
9gQr4r1o_ sapnq audlia (B.Sr.).
Laiko aplinkybe
DienE ir_nak_ti sodybq slege keista Iyta (M.L.l. Tik
petedos
vakarais_ skundzias, virkauja, vaitoja (8Sr). Vasarq molis,
Ziema Vietos aplinkybe
l_.?.tl
brolis (1s,t).
f g jau ciulbejo vieversiai, Sile gegute kukavo (A.V.).
Staiga prie
lango
kazkas subildejo
nykstuka, miega. aukso Tuvys
(11.). pusnynuos
po teOu t.C/V).-
--
'
---
B0do aplinkyb6
KeliAis j tevyne sav4q pareiciau (1st). lvlergaite augo _skurde_ (V,M.-P.). Senelis kalkq sumurmejo p.o ( -n_osim ZKr).
Tikslo aplinkybe
lr uZaugo rugeliq
'skrydE
greitas 'greitLis;skanus 's
(l.t).
lglg:4_W L). lr dyJ
Be! rudyt I
Juratd
Papildinys
gaudzia'gaud6sys:Slama'Slamdsys:
A
AS -
nemarioji (14 ). Gwenimas mano L_qE; palaidas (S.,ry). Onute yra mano vyresniojisesuo (21.).
brolis 'broldiis: gete 'get6re: nam.as qZuolas'q2uoleis;dobilas'dobileiis:virSlne .viriirnele
uzia,uZesys:virpa,virpesys degd 'degdsis: dziuvo 'd2iuveiis: griuvo 'griuveiiai mate 'matyrias: rode 'rodymas sake 'sak1fras galvojo 'galvojimas: neiti 'neiimas: klausti ,klausiias
Tik tengvas ygiAg
(vardine dalis)
deklas'rteklas;darbas'rtimis; lankas itanka;vartai,jvartis butis 'nebItis: darbas 'ne'darbas; laime 'Glaime kra5tas 'Fdkra5tys; mi5kas'pami5kd; tevas ,pdtvorys 'pdtevis; tvora drrva .po-drrriis: dukra .po-dukra: 2emd 'po-/emis; tema ,rio-teme anga 'prreangis: pirtis 'priEpirtis: smelis 'prie-smelis: ZoOis ,prre2odis kambarys'prieikambaris: piet0s'prre-5pieciai: seja,priei-selis
naktis (t1.).
po kojq (J.9.).
>
galas .anigalis: ausis 'ant-ausis: pir5tas 'anipirStrs lankas ,apylanka: ranka 'aplranke: pietus 'apypiete darbas '6e-darbis; gdda namas
Slenka tamsi ilga rudens
gl0st0 qzuolq Sakas (8',5r). Lapai pageltQ byrejo, Siursejo man
ganyti-rfiiiili6ie;
'Salikele; prekybos metas
PavyzdZiai
gyg!il
\M.1.).lSsiunte senis mergelg
yg[qe_ts_(1s,t). Duok ir man Sitq atmin-i['u!
PrieZasties aplinkybe Li_q?igqg:Lng
l, ruu vietos nerado
(tt.).
reikalais_ ruosiasi i sosting vaziuoti (lS.).
(l)
petras
darbo
Paprastieji
lvardZiuotiniai
Linksniuotes (paqal vns. V ir dqs. V linksniq qalunes)
Vienaskaita Daugiskaita
nauj@g1 Zal@ Zall
Sviesusl
VyriSkoji
Vienaskaita Daugiskaita
nauj@ ZdE
Sviestl
MoteriSkoji
nauj@ll
Zal[osl
Svies[osl
nauJEl
za ?l
sviesEl
Bevardd
didel@ didel
SviesEd
BUdVaf
Daryba: geras +
ill
tl
naulfi
(vadojami, noinl iSskirtivienq daiKA i5 kilulos padios r0sies daikt0
didelE didelffi
d2iq laipSniai
jrs '
geras s; gera +
ji
-
gero
i
naujlasiil Zal[-asisl Svies@
paskutin@ paskutini-411
paskutin@
nauj@ 2al@ naujlqil zaliojil
didFial svieslGll didllj|
Sviesliol didz@X
naujlosiod 2al[-osiqa] SvieslioFiosl didzlaoaiod
paskutin@
paskutinFS paskutini-e jil
paskutin[oil paskutinliosioil
(forma, parodanti nevienodE daiktq ypatybes kieki)
Paprastieji Nelyginamasis
VyriSkoji
Vienaskaita
Daugiskaita
MoteriSkoii
Vienaskaita
Daugiskaita
Bevard6
i,r!:li
Kartais vaftojamo.s
Aukstesnysis
AukS6iausiasis
Nelyginamasis
Aukstesnysis
AukSdiausiasis
baltas
ba[6]is
bald6Gias
baltasis
baltGysis
baldi6'us\ asis
tuScias
tuStesnis
tuSciausias
tuSd as s
tuStesnysis
tuSdiausiasis
drqsus
drqsesnrs
drqsiausias
drqsusis
drqsesnysrs
drqsiauslas s
balti
baltesni
balciausi
baltieji
baltesnieji
baldiausieji
tuSti
tuStesni
tuSdiausi
tuStieji
tuStesnieji
tuSciausieji
drqs0s
drqsesnl
drqsiausi
drqsieji
drqsesnieji
drqsiausieji
balta
baltesne
balciausia
baltoji
baltesnioji
baldiausioji
tuSdia
tuStesne
tuSdiausia
tusdioji
tuStesnioji
tuSciausioji
drqsl
drqsesne
drqsiausia
drqsioji
dr4sesnioji
drqsiausioji
baltos
baltesnes
balciausios
baltosios
baltesniosios
baldiausiosios
tuSdios
tuStesnds
tuSdiausios
tuSdiosios
tuStesniosios
tuSdiausiosios
0rqsr0s
drqsesnes
drqsiausios
drqsiosios
drqsesniosios
drqsiausiosios
bdlta
baldiai
baldiausia
uscta
tuidiai
tuSciausla
drqsu
drqsiaI
drqsiau sia
aukst&$loyb /arpsnlo (baltdb is,
oan
}lel ir
visLt
aukft66;iojo
taipsnio fomos (visq
baril;;las,
visq
bal66hia)
MoleriSkoji gimine
N.
N.
ln.
naujo Zalio
grazaus naujam Zaliam grazian]
naujq Zaliq nauju Zaliu
gra2q graziu
vt.
naujame za|ame graziame
l\,
nauli Zali naujq zal\
N,
nauja naujos naujai naujq nauja
medinio mediniam medinl
mediniu mediniarne
grazts
Vai\
naujiems Zaliems graZiems
mediniams
ln.
naujus Zalius grazius medinius naujais Zaliais grazia s mediniais
vt.
naujuose Zaliuose graziuose
G,
naujasis Zaliasis
naujojo Zaliojo
naujajanr Zalajam
naujAi zaliEli
medin uose
grazusis
graiiojo graZ ajam
grazqjj
naujuoju Zaliuoju
graziuoju
naujalame zaliajame
graziajame
Lala Zalios 2aliai ZaliE ialia naujoje Zalioje
medine
medines
nauJesnro
nauJesnes
naulausr0
medinei
naujesnram
medinQ
naulausram naulaus q
medine
nauJesnl nauJesntu
nauJesne naujesnQ
graZioje
medindje
nauJesnrame
naujesne naujesneje
naulaustu naujausrame
naujausra naujausloje
naujos Zalios grazios
medines
naulesnl naujesn q naulesntems naujesnius naujesniais
nauJesnes
nauJausl
naujesnrq
naujaus]|i
nauJesnems
nauJausrems
naujesnes naujesnemis
naujausius naujausiais
naulausros naujausrrl naulausr0ms naulauslas naujausiomis
nauJesnru0se
nauJesnese
nauJauslu0se
nauJausr0se
naujq Zaliq graz q mediniq naujoms Zalioms grazioms medinems naujas Zalias grazias medines naujomis Zaliomis graziomis
medinemis
naujose Zalose graziose medinese
naujoli
Zalioji
naujosios zaliosios
naujajai nauja4 naujEd naujo.oje
zaliajai ial4a lahqta Zaliojoje
naujosios Zaliosios
nauje;r.l 2al41t
K.
$a\i gra2ios graZia graztq VaZa
naulesnysrs
naujesnioli
naujausras s
naulaus
graziosios
naujesniojo naujesniajam
naujesniosios
naujausiojo naujausiajam
naujausiosios
yali4la
naujesnljj naujesniuoju
naujesniajal naujesn qjq naUjesniqla
graiiojoje
naulesn alame
naulesniojoje
graziosios
naujesnieji
gra2
naujesniqjLl
Valajai gn2,4a
4.r1
naujiesiems zaliesiems naujuosius Zaliuosius
graiiesiems graziuosius
naujasia5 Zaliasias
graziasias
ln.
naui .i"i
graz.ais a's
naujosiomis Zaliosiomis
gra2iosiomis
naujesniesiems naujesniuosius naujesniaisiais
vt.
naujt.o. t
gra2tuosiLos"
naujosioso
gral osiosc
naulesnruos u0se
I
.i..,.ts Zatrr.ns.,o o Zal
':
naujosioms Zaljosioms Zal os
oso
nauJausrq
grazioji
G.
N,
naujausios naujausiai
graziosioms
naujausi4i
0Jl
naujausialai naujausiqjq
naujausiuoju naulausralame
naujausi4a
naujesniosios naujesn Lljrl
naulausrell
naujesniosioms naujesniqsias naujesniosiomis naujesniosiose
naujausiesiems naujausiuosius
naujausiosios naujausiqjq naujausiosioms naujaus qs as
naujausiaisrais
naujausiosiomis
naujaus u0s uose
naujausiosiose
naulausrqJq
naujausiojoje
mot. q. -\ vns. e .
naujqy /nau)a /''iaha "r\ 1 Sviesiq ),nes vns. V kokia?<- Sviesr zalia
nou,ta2
didelg
"-r,6gs yns. y
meding/
kokia?
,vyr. g. vns. G.XoXP
didele medind
<--\
naulq
,,yyl // / luscl.a
(lSrali \\ 0r0e|l
graziU
HJ;lon''^'-.n"K
'medinj
Sviesiq tuSdiq
dideli'l mediniq
2. Visq linksniuooiq mot. g. vns. N., [n. ir dgs. G. linksniq galones priklauso nuo vns,
V llnksnio galUnds:
vns. V
kokia?
,. nauiai ,, nauja ,,nauias -nauja Zaliai su kokia?
jeivns. v.
kokia?
jei
,t"i"r".
N.
kokrai?
,un". In. su
3. Visq linksniuodirl vyr. g. vns. N, ir Vt. linksnilt.galun6se bei naulam Zaliam Sviesiam
vyr. g. vns. N. kokiam?
,vns. Vt. kokiame?
mediniam
4. Dviskiemendse I ir ll linksniuodiq mot- g. dgs. Vt. linksnio galUndse raSome -ose: /
mot. g. dgs. Vt. kokiose?t
\
naulose zarlose svtestose
kokia(dlili.
,0n". G.
kokras?
<
dd:less
lll linksniuotes dgs. V, N. ir ln. linksniq gallndse ra5ome -ia:
nauJame Zaliame Sviesiame
ir
dss. v.
kokie?
( *fln;1,
dos, N. kokiems?(
mediniame
*'flfi, ',
dgs ln' k'ki"i'?
<
&ffilfl;ls
5. Dviskiemenese visq linksniuo6iq vyr. g. dgs. Vt. linksnio gal0ndse rasome -uo:
vyr. g. dgs. Vt. kokiuose?
nau,uose Zaliuose 5viesiuose
mediniuose
tz
I
-fo
omuslairus jzymus,lspudingas
sE-monin gas,
!{2in
apy-
ffi
is-
rs-oious, iSgqsti
aulis,
i
n
gas,
i{tygin
is
i^-.
ia-
1i-,
i^.
,,----\.
:-.
,:-\.
oaugra0rents, 0augtaprasmts, zattast€re
iplSviests, iplZatis n g
as,
vtsaztnts
Evaizoi
ne-
drumzliias, dulkffas,
rr,rfi
u,
prrff
. maze-sne
deiiQas, tunfilas, laimfila, pranasfila laukfiis, namfiis, akmenile, meoffd
Aukstesniojo laipsnio priesaga -esn-
moteri(Ias, vaiki6ias, ut6ia, vok&a
svtesesne
iatGls
Auk5diausiojo laipsnio priesaga -iaus-
0l0esnts grazesnrs
launfiis, mazfiis, 1aunfie, mazffe
atfias, oantffas, arfia, oantffa maZfiis, plonfiis, maZfie, pronffe
pe,n@ts, vatar@tis, eionfiie, pernjrrsie katufias, 5ak6ias, ras6ia, ut
Pvz.: risa-ras6ias; puia-putfias. -(i)ukas, -e
ory2infie, ploniie, mazilias
-(i)ulis, -e
didZil)is, mazfi)is, didzfie, ma:Cto
-uotas, -a
kalnfiias, rasalGias, raiula, mittGa RaSome lo, kai budvardZiai padaryti iS v\/r q. daiktavardzir./. Pvz.: taSkas-taSkii riasi snlegas-snreguola.
mot. irvyr. g. vns. G. ir dgs. K. Iinksniq galnndse raiomos dvi nosinds raid6s, o mot. g. vns. ln. ir dgs. G. linksnir4 galfrnese - viena nosine raid6:
mot. g. vns. G.
ir
vyr.
g.
kokiq?
vns. G.
,,/-ge\Jq qraz a a <---nauiaa ,--9et4)
kokj?
t.t
mol. g. ir vyr. g. dgs. K. kokiq?{!.e.,r-q]! -svresrqJq mot. q. vns. ln. kokia?{99rq9.
-svresrqla
<-Sviesqji
\naulesnljl
ir
mot. q. dqs. G. kokias?<\ ge.rasial
svtes as as
Pavyzdiiai
Pavyzdziai
naujas, sena, puikus, gra2i
Kvailas
a - t--. baltas Ziedas 'baltaZiedis;
.,
ilga
Sotus
kasa 'ilgakasd
lenktas ragasrlenktaragis; skusta galva'skustagalvis grazus veidas'graziaveidis; skaistus veidas +skaisdiaveide abi puses
'6Diffiis;
arklio dantis
ketios
'ik-|a6;'ts;
Tarinys (vardine dalis)
'iiGBiai6iis r-, ai--,
aklq netoli tenuves (/s/c).
alkano neuZjaudia (Islr.).
buvo!Ia:4]! (t1.). vaikisaris gqoclqgele! ir plo!i!gq! (rs.). Senoji jautdsi tvirtesnd (11.). Prie kiemo varteliq gulejo
daug aukstq'daugiaaukstis; daug dienq'daugiadienis
kiuksmq
PrieSdeliniai
Aklas
Pamiskeje augQs qZuoliukas
katbos'Gliakatbis
sidabro tapas
gudraus nepamokys (lsft).
(
Ugrgas
Suo
(lA).
tr rado ten
lFRli
ZKr). Artaipaskutinis tavo Zodis, Vinkiniqvaldove? ( ZKr).
dailus-apy-dailis;Sviesus'apy-Sviesis;Zalias'6p-!Zatis geras -'ndgeras;
lbomus'Gjdomus; Svarus'GSvarus
dailus lpddailis; gra2us'pdgraZis; nauja'po-nauje
Priesaginiai
geras'geriiis; gra2i'graZriie; smulki'smutkriie ma2as'maZfiis; ma2a ,maZfi6; plonas ,plonfiis protas
-protfuas; rupestis'r[pestiilas;
sqZine
-sqZinifua
E
qZuolas'qZuolffis; medis rmedliis; linas-linifre
D
gele'gdk5ia; korys Zeme 'korr5ia; 'Zemrlias lygiateisis +lygiateisi3ias; vaikas -vaiki'Sia;
I
N I
A I
uyr".'uyr.i6ir.
akis 'akffas; dantis-dantfias; Saknis 'Saknfia
dionai'dionGe;pe1n2;,pern@is; pirmas,pirm@is lSimtis: . kalva 'ka[6las; 5at
I
Bet: banoa-banoffas
" katnas'katnLi)as; sniegas 'sniegGa 1-Gas, -Ga,
jei,bildvardis daromas i5 vyr. g. daiktavardZio),
f,
Bet: pilvas'-pilv5ias
atidaro-atdarE l; atskiria'atskirN; kvepeti-'kvapnE taupe ltaupm; lindo-nlandE; nusibosti'nuobodEl
Y
Paprastasis Zodis - i5 kito nepadarytas Zodis. Darinvs - i5 vieno ar dviejq padarytas Zodis. Vedinvs - iS pamatinio su priesddliu, priesaga ar gal0ne padarytas Zodis. D0rinvs - i5 dviejq savarankiskq padarytas Zodis.
T 15
6\
T
Skaitvardiiq linksniavimas \-\ ) is
a
Kelintiniai skaitvardiiai
ffi
(E
=($
n.
pirmi pirmir
pirmos keti pirmr kedlll
N.
pirmiems pirmoms tretiems
G.
o
ln.
(5
(! .9 5
G.
o
o
ln.
vt.
pirmus pirmas trecius pirmais pirmomis tredia s pirm; r:| pirmos: tredLose
tred rle
pirmasis pirmojo pirm;ri..i , pirma1 pirmuoju pirm;i rir
pirm:,liri trec.rl; L pirm,l1,, trec:l] pirmil ;r treciuoju pirmq.je tredilitr l
tredios
pirmieji
ptrm0sr0s
tred
pifmlllll
pirmllil
ired.r tredios tred ir
trec;r trec i:
Ll
trecioms tredlas
trediomis treciose
iL
pirmoji
tred,.r.L:
tredi'ri
pirmosios trediojo
K,
tredirli,
N,
trec
G.
i--rli
trec q i:
ln.
tred
vt.
c, o r-
trediosios
trediLlLl
tred
s pirml os Losc pirmos r,rsc trec Lti,.s osl pirmosiomis
trediosios
tretiejj
pirmiesiems pirmosioms ketiesiems pirmuosius pirmqs as trediuosius
pirmaisiais
ked a
:
:r
I
ll
K,
keciosjoms ked q,r
ai
trediosiomis trec
i,-c
N,
G,
ln.
o;e
Kuopiniai
Trupmeniniai
n.
tr'Ai tr6)os septi,nOi trejr trejt sept\,ner r
N.
treiiems trejoms septlneriems
septynerioms
trfi&as trejeto trejetui
G.
trejus trej:rs
sept.r.ner as
trejet;.r
septyneriomis
kejetu
devynetu
antr.lll viena ankarl
traiat.
.l6u,,nara
vien0: antr0lOjc trij{rse Simtcs oi'l
!
ln.
keja
vt.
trejLo:j!
septi/nerjus
trejomis septyneri.ris
trejo;e
septJ'nOirs septvnerirl
septv.neriLroser septyneriose
vienas vieno vienarn Vr€n': vienu vien,r r,,.
viena vienos vienat vien.l viena vien i,.
vieni vien' vieniems vienus . vienais vienL o:rr
vienos vien vienoms
antroj
dev,rn&as
viena
devlngls
vienos
dev'ng1u|
viena
devynetil
vienir
tb
kys Simtosios
antrosios trijr
antr.rlai
K.
dviejL,r
N.
dvtem
G.
du,
trims Simtosioms
ln.
vt,
dviejL !,.,.,
tris Simt:1sias
kimis Simtosiomis
K, N,
G,
ln.
vt.
,
desimties desimc desimti desimtimi
desimt'l:: deSimt!,, deSimir
desimtims
de6imt:
vienomis
desimtimis
vieno.l
de6imtr/:l
trys trij
dv dviem
Simtr,rlrl
de5imtr
vienas
0u,0v
Kiekiniai skaitvardZiai Dauginiai
Pagrindiniai
'9r4
lvardZiuotiniai
pirma trecirs pirmos tredio pirmai tredi.r r pirmq tred it pirma tred Lr pirmol:r tred r rr:
N.
a (g
Paprastieji
pirmas pirmo pirmam pirm;i pirmu pirm,r fr,
K,
Kiekiniai skaitvardiiai (i,r.
dviej,,:,
keiuri ketur L keturiems keturis keturiirri keturiL |:i-:
tris trimis trijLrL,:;, trijr,,
keturios dvylika ketur L dvylikos keturioms dvylikaj ketunlfj dvylik;.t keturiomis dvylika keturir-.:i: dvylikole
Skyrius pagal sandar4 Paprastieii
Daryba
PaWzdiiai
neiSvestiniai Zodziai
vienas. du, trls, desimt, Simtas, tukstantts
pnesagrnral
ov$, tr$i, tetv0i, pent<6i,..oevyndi, ses&as aStuon6t'as, penklas, dvy4iktas, tryllktoji
ov$os, tr$os, t<etv0ios, penk6iios...devynlios devynetas fien-uoiil<-E
Sudurtiniai
i5 dviejq Saknq
-
vienas liko (po desimties)
!gki{_[y1yra devyni. Devyni amaiai, eb lohs badas (lsk). Keturi ir dufl4iq!. As4!q! IgnlB eileje (l Diena per dienq slinko, Staif!:gtguyr vasara
0v!4lKEl- 0u liKo (p0 oeslmtles)
keturElldesimt
.
keturiasl+deiimtLiEl
,,----.\------..\ septyn (5
Du bega, du veja, SeSi Simtai Svilpia (lst).
idsdesimt. septyn,
as +deiimt@
pustreciol, pusketvirrel, puspenkto
.o,
tt o
G€e-Bio,
GGpti.--to
iii
Waejo...
(VKt.). Kastytis apsivertd ant
sono (11.). Jau
6n m
o kunigaikstis lvlargiris vis dar linksminosi (ZKr). l\4ano seneld
Samplaikiniai
iS keliq
atskirq skaituardziq
keturiasdesimt tr),s
ttkstantis du Simtai penkiasdeiimt
gwena
UZ penkiq Simtq
dvidesimt du, Simtas penkiol ka SeSi Simtai
Rllrgig pi{tu irRAq! gaidziai giedojo,
(tikZodziUjunginyje)
_trylikos tilometrq (,q). metrq yra mokykla (B). uZ
Kaime gyvenau tik penkerius_ metus (B).
II:9._s?ygitgs_ Benediktas isgulejo sunkiai
6
sj T 4\
rtf
.al
17
V. kas? trys, trylika,
bet: G. kE? tris, todel
ir trisdedimt
(kis de6imtis)
V. kas? septyni, septyniolika, septyniasdeSimt;
devyni, devyniolika, devyniasdesimt
Kiekiniai
G. kq? vienq, desimti, Simtq, t0kstantl, milijonq,
Pagrindiniai
bet:
kq? vienuolika, dvylika,...devyniolika (1 1- 19)
K. ko? vienq, dviejq, trijq, de6imdlq, Simtq, tukstandiq... G. kq? penklas, Sedias, septynias, nes V. kas? penkios,sesi0s, septynios (mot. g.)
fn. k-uo? penk ais, SeSia s, septyniais. nes V. kas? penki, sesi. septyni (vyr. g,) +o-go pirmojo demens galundje -ia-: keturlasdesimt, penkiasdesimt, nes keturlaal, penkli-td desimtis... Vt. kame? dviejuose, trijuose ir dviejose, trijose (vyr. g. -uose, mot. g. -ose)
!.
ovfii tr6i1r<ewai,
penr
..
ovelos, uelos, Kewenos, penKefl 0s...
K. ko? dvejq,
trejq, ketveriq, penkeriq,...devyneriq
N. kam? dvejiem5. dvejoms G. kq? dveius, dveias;trejus, trejas; Seserias, nes: V. kas? dvejj, dveios; trej , trejos; Seserios ln. kuo? dvejais, trejais, Seseriais, nes V. kas? dveji, treji, Seseri Vt. kame? dvejuose, Seseriuose ir dveiose, Seieriose (vyr. g. -uose, mot. g. -ose)
ovffis3ffis,
penr6ias
G. kq? dvejetq, trejetq, ketvertq, penketq,...devynetq
bet: ketvertas Pirmojo ddmens rasybai b0dingos tos padios galunes kaip pagrindiniq, antrojo - kaip kelintiniq ivardziuotiniq skaitvardzirJ
Paprastieji
vns, G. kq? pirmq, trediq, ketvirtq, devintq, devynioliktq, trisdesimtq vns. Vt. kame? pirmame, pirmoje; treciame, treciole; ketvirtame, ketvirtoje; devintame, devintoje; devynioliktame, devynioliktoje; trisdeSimtame, trisdeSimtoje dgs. K. ko? pirmq, trediLl, ketvirtq, devintq, devynioliktLl, trisdesimtq dgs, Vt. kame? pirmuose, pirmose;trediuose, kediose; ketvirtuose, ketvirtose; devintuose, devintose,
devynioliktuose, devynioliktose; trisdeSimtuose, trisdeSimtose
lvardZiuotiniai
vns. G. k4? pirmdj, treciqjt, ketvirt4i, devintqli... pirmAq, tredlqlq, ketvirtqtq, devintqlq... vns. ln. kuo? pirmqja, antrqja, trediqja... dgs. K. ko? pirmqlq, antrqlq, tredlqjq... dgs. G, kq? pirmasias. antrqsias. tredrqsias...
Pagal
\
Xksmq lvard:iai \ Nekaitomi giminemis
Asmeniniai
Sangrqiinis
Savybiniai
vns.
vns.
vns.
dgs.
aS
mes
tU
jus
ogs,
ogs.
Parodomieji vns.
ogs.
saves
Pazymimieii
vns.
ogs.
kitkas
Klausiamieii-santykiniai vns.
Nezymimieii
dgs.
kas
vns, ka2kas, kai kas,
ntel€s
kazin kas, bet kas,
tamsla
kas nors, kas
Joks
jokie
katras
kakie
kazkoks, kazkuris,
anoks
an0l(e
kitas
ktti
kelintas
kelinti
kazin koks, kazin kuris,
mani
5is
Sie
kitoks
kitokie
KOKS
kokie
kai kuris, bet koks,
manieji
Sioks
Siokie
pars
patys
KUNS
l(une
bet kuris, koks nors,
tavl
Sitoks
Sitokie
vrsas
vtsl
keli
kuris nors, kuris
tavasis
tavieji
tas
tie
visoks
visokie
kuris, Sis tas,
saviSkis
saviSkiai
toks
tokie
kiekvienas
kiekvieni
Sioks toks
.9 E ,c)
maniSkis
maniSkiai
taviSkis
taviSkiai
musiSkis
musiSkiai
'6)
jusi5kis
jusiSkiai
an0s
jokia
jokios
E
Is
Jre
o
'-c go (u
v
.o
c
l0s
savl
savasis
savieji
manas manasrs
ne kas
ante
.q)
savas
dgs.
sava
SAVOS
savojr
savosios
an0lfla
anokr0s
kita
kitos
mana
manos
5i
Sios
kitokia
kitokios
manoll
manosios
Siokia
Siokios pati
padios
'6,
tava
tavos
Sitokia
Sitokios visa
vtsos
o
tavoji
tavost0s
tos
visokios
c
t9
saviSke
saviSkars
o o
mani6kd
maniSkds
taviSkd
taviSkes
musiSke
mUsiSkes
jusiSke
lusi5k6s
=
tokia
tokios
visokia kiekviena
19
kiekvienos
ne
katros
kazkokia, kazkuri, ka-
kelinta
kelintos
Zin kokia, kazin kuri, kai
kokia
kokios
kun
l(ufl0s
KAITA
kelios
kuri, bet kokia, bet kuri,
kokia nors, kuri nors, kuri ne kuri, Siokiatokia
kaZkokie, kazkurie, kazin kokie, kazin kurie, kai kurie, bet kokie, bet kurie, kokie nors, kurie nors, kurie ne kurie, Siokie tokie
kazkokios, kazkurios, kaiin kokios, kazin kurios, kai kurios, bet kokios, bet kurios, kokios nors,
kurios nors, kurios ne kurios, Siokios toKt0s
"]q"*i: (g
.= (g j
aD
o
5
.= ,o o, J
o
o
K. N.
A ln. vt.
K. N.
Asmeniniai
Sangrqiinis
jis jo man tau jam mane tave ji manimi tavimi juo aS
tu
manQs tavQs
manyje tavyje
jame
mes lus jie mtsq jusq jq
savas
ji jos
savQS
jai
sau
jS
SAVC
ja
savimi
joje
savyje
savam savame
sava
savai
savoje
jq
mums jums jiems
joms
ln.
vt.
mumyse jumyse
juose
Paiymimieji
Parodomieji
Sis Si tas Sio Sios to Siam Siai tam 51 Siq tE Siuo sia tuo
ta tos tai tq ta Siame Sioje tame tole
savlems
jose
savoms
savus
savas
savars
savomis
savuose
savose
kjtas kita kito kitos kitam kitai kitq kitq kitu kita kitare kitoje
toks tokia tokio tokios tokiam tokiai toki tokiq tokiu tokia tokiame
tokioje
Sie 6ios tie siq siq tq
jos
mus jus juos jas mumis jumis jais jomis
G.
Savybiniai
tos tokie tokios tq tokiq tokiq Siems Sioms tiems toms tokiems tokioms Siuos Sias tuos tas tokius tokias Siais Siomis tais tomis tokiais tokiomis Siuose Siose tuose tose tokiuose tokiose
kitq
pats paties paciam
patj padiu
pati padios padiai padiq padia
paciame
padioje
kitos patys
padios
kitq
padiq
paeiq
kitiems kitoms patiems
padioms
kjtus kitas padius
padias
kitais kitomis padiais padiomis kituose kitose padiuose padiose
Klausiamieji - santykiniai
"*
kelinta
!!-
(g
t\.
kelintos
N.
kelintai
UI
c o
G.
Kurl
ln.
vt.
kuriame
kuriq
kurioje
kelintq
kelintame
kelintq
Jrsar N.
kelinta
N.
kelintole
G,
ln.
(! C'
kelintos K.
ku nq
N.
kuriems kurioms kelintiems
a
Lr.
o
ln.
vt.
l(unq
kelintq
kuriuos kurias kelintus kuriais kuriomis kelintais kuriuose kuriose kelintuose
vt.
kelintq
jajai
jrelr
kelintoms kelintas
N.
kelintomis
N.
keliniose
G,
ln.
vt.
i,,i, I ,YJY
savajame
tiesiems
jojoje
jajam juoju jajame
savoloje
jqa
lojl i^ai^c
)LI
tasai tojo tajam tqil tuoju tajame
savasis savojo savajam savqlj savuoju
i^i^
)qlg
savoll savosios savajal
savqjq savqla
toji tosios tajai
tsiq
tqa tojoje
Josros i,,i,, JYIY
jiesiems juosius jaisiais
josioms
saviesiems
savosloms
j4sias
Savqsias
savoslomls
tuosius taisiais
juosiuose
savuosius savaisiais
josiose
SaVUOsiUOSe
SaVoSiOSe
tuosiuose
josiomis
tosioms tEsias
tosiomis tosiose
PaWzdaiai Staiga uZ nugaros a5, tu,
jis,li, mes, jos, 5is, anas, visas
!41f,99
yisi
taip, jog net sienos sudrebejo (
kaZkas, kaZkuris, kiekvienas, kazkokia, kazkuri
6!!i
dabar laikai,
kazin kas, bet kuris, bet kas, kokia nors,
Jis tikrai ne
Siokia tokia
,Jar!
klli
toks
dabat
Sunki:3yp
[Usq Po
un.. c. r,qz( ilil' r"r([liS' \ \saves
II "'
dss. K. ko?<
jli;a
imones \VKr.). Kaimynq vaikai buvo nebe tie.
jais
(VKr).
didisl (8'.9r).
keliolikos
IjgtFg
bajoras uZ baltq
O tamsi rudens naktis jau isplete savo
dangq, miestq, sodq
daleld, jaunasai raiteli...
jq
(lA).
(V.Kt\.fegwuota, tegu Zydi kunigaikstis
mintys kaip iaibas perbego Jonio galvelQ (1,9).
valandq grj2ome namo. Po
keliq
dienq paruaziuos sesuo (B)
Antanukas labiausiai myli savo senele. Joie jis randa tik meilQ... ( VKr).
save
kq?(jlrus
i
Zl(r).
senatvdje reikejo ramybds ir poilsio (11..). Emd
dus sparnus ir apdengd
dos. c.
(11.). Niekas kitas visame sodziuje (18). lr nusijuoke dabar
kaip visi lA.V.\.
liq, ved6 aukstqon kldlP"len,,.
un". r.
sudnarejo
nemegdavo taip pasakojimq, kaip dedd Simanas
c. kq?-
keriorika
*urit1 neiymimqjq lvardiitl kamienuose Nyksta Niebatsit-l asimitiacija skardusis i su dusl6ja. Pvz.:kaikuris (=kaijn kuris), kaikokia (=kaiin kokia). Xai
21
/
/,nedliq gettq -,-
k'?
*.,<1o;ixl
Daiktavard2iai
\ .
\varsrtl
n.t-------s1l
'aKmenq
^ --kreinimusi Ko /<-6rua(Ur,.ja;
Sangrqziniai
,/,'
manql
rqr(,ffi \
n?u.!41
./',/Zallal
kohl?
Vll5yissij SU ,/,
kokiq\maZesnJi kokiaF" qrazrata !ri,rit
su
kuo?(
,/mantuq
n.'<-_._i:;uil
,,zmanQstas
<-ravqsras -\savqsras
savad
,/n?u.!q.u
.. -/,,/zatl!Jt) l(ol(rl i svresrqlq
tnt ir"r€naYl4slas \eazesnqq * "-- 'grazrqsras
\srq:lqlLl \purKrqlq
iqjE'
dvieiu. dveiu
Li'1q,v"j'1
l/
,zvtana
kq?
,,' kelutit) ko?K- ketveriq
\\\\ penkiq \\ . Penkeriq seprynrq \'seprynenq
-.'<:ilrl -*.,<,?lJluju kq\-_-prrmasras antr{sias Ptrnul9
&
Asmenuotes nustatomos pagal esamoio laiko lll asmens galUng.
123 axi
jis, ji b6ga neSa
ima
Pagrindinds veiksma2odZio formos:
jis, ji girdi
jis,
Vienaskaita
bdgu tu begi
ji
sako skaito
bdga .
mes
jus
jie, jos
.Y)Nx x> ,x'9
-v:
tyli
matai
tyli
mato
begai tylejai jis, ji bdgo tyldjo
matome
mes
matote
jus
ctuoztu diuoZ
a
diuoi
aie
lekia ciuozla
aS
begote jie, jos bego
priesagq
n
^^ ^4 ^n zirzti, {i sudusldia: sirgti, urgzti,
BUtasis da2ninis laikas
mad au
aS
bdgdavau tylddavau
mate
bdgdavai tyl6davai jis, ji bdgdavo tylddavo
tylejome
mateme
mesbegdavome
tyldjole
malete
tyldjo
mate
tu
begome
Skardieji Saknies priebalsiai pries bendraties
x
matei
tu
tylddavome
aS
matydavai matydavo
tu begsi jis, ji begs
matydavome
mes
aS
mezgiau
tu
mezgei mezqe
jis, ji
mezgeme
mes16kdavome diuoZdavome megzdavome
mezgate
ldkeme dluoZeme jDs lekete diuo2ete
mezgete
mezga
jie, jos
mezge
juslekdavote diuozdavote jie, jos l6kdavo diuo2davo
mato mezgu mezga
* Esamojo laiko lll asmens galind po minkito priebalsio yra -ia. Tod6l ji iilieka dgs. I bei ll asmenyse: jis siundia, pudia, moia mes siund iame, put iame,
moiame
iis siuniiate, pudiate, moiate
ldkiau ciuoziau l6kei diuo:ei lis,li leke diuoze mes
l6ke diuoZe
* Jeigu butoio kartinio laiko lll asmuo baigiasi galLine -6, tai vns. ll asmenyje raioma -ei: 6+ ei ii sake + tu sakei lls nese > tu nesei * Jeigu bttojo kattinio laiko lll asmuo baigiasi galAne o, tai vns. ll asmenyje
ra'oma -ai:
o -ai jis gidejo
tu gidejai ji aiurejo ' tu Ziurbjai >
23
*
lekdavo ciuozdavo
megzdavo megzdavote megzdavo
Saknies dusliajam priebalsiui
susidrrus su bttolo daZninio laiko
p esaga -dav-, ivyksta p
ebalsiLl
asimiliacija (suskatdajimas):
:-i/^}
0zti.
B0simasis laikas
matydavau
jusbdgdavote tyledavote matydavote jie, jos begdavo tylddavo matydavo aS l6kdavau diuozdavau megzdavau tu lekdavai diuozdavai megzdavai
lekiame diuo2 ame mezgame
lekiale
begau tylejau
matau
me jus bdgate tylte jie, jos bdga tyli aS lekiu
Baitasis kartinis laikas
daryti?
(Bendratis baigiasi priesaga {i:eiti, nesti, begti).
3) Biltoio kartinio laiko lll asmuo (bego, ejo, tyldjo, sake).
tyliu
bdgame tyl
tu leki jis, ji lekia
Daugiskaita
/\4n,,\
raso
aS
mes
veiksmo pavadinimq ir atsakanti i klausimq k4
2) Esamojo laiko lll asmuo (bega, iaid2ia, tyli, sako);
tyli ziuti
jis, ji
Daugiskaita
nekaitoma veiksmazod2io forma, reiskianti tik bendrq
1) Bendratis (begti, Zaisti, tyleti, sakyti); o
Esamasis laikas Vienaskaita
Bendratis -
tylesiu
begsiu
tylesi tylds
matys me
te tyldsite matys te tyles matys
begs aS ldksiu tu ldksi jis, ji l6ks mes
matys
begsime tylesime
jus begs jie, jos
matysiu matysi
diuosiu
diuoii diuo6
megsiu megsi megs
lekslme diuoSime
te diuosite jie, jos ldks diuo5 jDs leks
megs me megs te megs
* Saknies prlebalsiams s, i, z, i susid'rus su bisimojo laiko priesaga - s-, ivyksta asimiliacija (susiliejimas):
r6j-ti+
-3-Gf r's+s's)
Gldlo,63f")o,
[i6a-f'66!
^,-1 ^-/\ dikdaio, liepdaio
66D-ti+
15-p5rs;
-6-6iot
rz+
G-ti+-0-aC ri+s-'st
s-st
\sara Skai6ius\ Vienaskaita
Tariamoji nuosaka
Liepiamoji nuosaka
(reiskia veiksmE, kuris Wktq, iei butq tam tikra salyga)
(relgkla llepim4, raginlmq,
pageldavlmq, grieitq isakymq)
aS
bdgdiau tylddiau
matydiau
tu
bdgtum tyletum
maMum
jis, ji
bdgtq tyldtq
mes
begtume
ReikSm6
Laikas tu
bek
tyldk
Esamasis laikas
matyk
maMq
Gamtos rei$kiniai
lvairios btisenos
austa, dienoja, lyja, sninga, temsta
gelia, niezti, rupi, skauda, stinga
BUtasis kartinis laikas auso, dienojo, lijo, snlgo, temo
gdl6, nieZejo, r0pejo, skauddjo, stigo
Daugiskaita
jus
begtute tyldtuie
jie, jos
Vienaskaita
begtq
aS
ldkdiau
tu
ldktum
jis, ji
Daugiskaita
tyletume
tyldtq
matytume
mes
matytute
jus
tu
mes
j[s
o o :l
z
-Q-
asmenyse susidt/u s skardZi aja m Saknies Driebalslui su Driesaoa +, kuri I a. pasikeilia i Q-:G-1, ivyksta suduslajimas:
I
.-4. megzctau, 4. zyzcrau, 4. ". "c, gryzctau, cruozctau, 6 i u oz4u
m,
g r izlu
m, me gztu m, zyztu
iiuoZlq, grifiq, megALr, zwtLl
* Tafiamosios nuosakos lll asmuo baigiasi galune
iiuoitq,
-r.t:
geldavo, nlezddavo, rUpddavo,
snigdavo, temdavo,
skaudedavo, stigdavo
aus, dienos, lis, snigs, tems
gels, niezes, r0pds, skaudes, stigs
megzk
ldkime diuo2kime diuozkite
lekite
Iiepiamosios nuosakos
-:
* Visuose tariamosios nuosakos
x
diuoZk
megzkime megzkite
begtq, eitLt,
n,
esagq
sudusllja:
eiuozt, airot,
*
p
,.grt,
Saknies priebatsiai g,
dalebs
Reiksm;---s
* Skatdieii ptiebalsiai priei
ti u o26i au,ei 6i au, gtiZii au, kEsdi au, me sii au.
(!
B0tasis daZninis laikas auSdavo, dienodavo, lydavo,
--.-\sangr.
yns., asmens gafuneje visada -i au
ldk
megztq
* Iariamosios nuosakos ra'ome
matykite
megztq
lektume diuoztume megztume jus ldktute diuoztute megztute
ldktq diuoZtq
bdkite tylekite
BUsimasis laikas
mes
jie, jos
matykime
matytLl
diuozdiau megzdiau diuoztum megztum
l6ktq diuoztq
bekime tylekime
gr4t, r"zt. k susilieia
su liepramosios nuosakos priesaga Q-:
6Q+i + i- =6dQ; @+k,*) teng-t+-X-=lenK ^^ {ii+i + Q- ={d2; ft+x 'x)
iiii+i + -t- =iit
vei\t1.
24
Po galUnes
Po priesagos
fary prie$delio ir Saknies
(sangr. dalold sufumpeja)
Sau padiam taikomas prausiagr rengiall.r
praustis, rengtis,
nusiprausti, persirengti,
veiksmas
{trktrniaci
Sukuotis
susiSukuoti
Tarpusavio veiksmas
stumdo!], rungiasl
stumdytis, rungtis,
pasistumde, negrungtq,
gindijag
gindytis
neslSukuotll
Savaime vykstantis
kartojasi, keidia!!
kartotis, keistis,
negkartoti, pagikeistq,
veiksmas
jungiagi_
jungtig
suQliunkime
Vidinds bUsenos
guodZiast 2eminost, guostis, Zemintis,
paqrjuostq, neQlzemintq,
kitimas
jaudinosi
jaudintis
sugiaudintq
Vartoiamos tik
dZiaugesr gedija$
d2iaugstg, gddysrg, apQJdZiaugete, neg gddija,
sangrqZines formos
ryzdavosi
rysis
pagryZtq
x vns.
ogs.
Tiesiogine nuosaka Butasis kartinis laikas
tsUtasis dazninis
laikas
Busimasis laikas
aS buvau
aS budavau
aS
tu esi (bUni) iis, iiyra (buna)
tu buvai
tu budavai
tu busi
iis, ii buvo
iis, ii bodavo
iis, ii bus
mes esame (buname) jus esate (bunate)
mes buvome j0s buvote jie, jos buvo
mes budavome jus budavote
mes busime jus busite
jie, jos budavo
jie, jos bus
Esamasis laikas aS
esu (bunu)
jie, jos yra (buna)
*-]K vns.
b6g6ti, dainilt, t
busiu
ileina, iivesrite,
E:oto
Paryzdaiai Tariamoji nuosaka
UZ lango
tu bUtum jis, ji bntq
tu buk
mes butume jds bUtute jie, jos butq
mes bukime jus bukite
PrieSddlis ap-
iloogo,
ilgisi, jaudiag, nusiprausd, perqjrengia, rengiag, stebetig, Zvalgog
aS budiau
dgs.
i5-Sot
Dirbti
U4:
Saltas vejas
reikia visiems
lM.L.). Lak6tingala negali nediulbeti (S./V).
(11.).
Cia
stoveti
neimanoma
(lS.).
negarbinga (
Motiejus nedriso tevui priestarauti (11.). Vaikai pas kaimyne paprasd Sienplrviai prmiausia einaiezer4
PavyzdZiai eFkatbeti, eFtikti, arjvezti
api-
apibegti, apibudinti, apibrdzti
at-
;Teiti,;nesti,;fuezti
ar-
at i-du
I
titi,lreni,lpinti
is-
rsouofl, tsnes , rssoKll n
ndeti,
u-kasti,
n
ati-d
uoti, idde n gti
u-mesti, nlve ktl i
pa-
[drmti, pdt<etti, fdtetti
par
piduoti, pileiti, pirvezti
per-
pdoegti, pdduoti, pdsokti
pra-
pideiti, pEne5ti, ffivaZiuoti
pri-
p
su-
su-tatti, Cp ilti,
uz-
UZSOKII, UZZCIT, UZVEZI
n-imti, pit<etti,
tr" ... l.
p ri-sat
su-te
...
mti
-1
,..
& zc
nusiprausti
(
/l-Pl
gerti
(lS)
Abu broliai susddo pasikatbdti (l,r'.L).
Veikiam oj
i
rUSi
s
(reiikia palies veikejo atliekama veiksma ypatybe arba aplinkybg)
Esamasis laikas VyriSkoji gimin6
bdoas Saukias -r\ bdgantis Saukiantis
MoteriSkoji gimine
=tl'
K.
bdgan6io Saukiandio
lvlis -'^ tylintis tylindio
o
N.
began6ia.n Saukiandiam
tylindiam
o
c
G.
beganti Saukiant/
ln.
bdgandiu saukiandiu
o)
5
vt.
beoa
Saukia >1,.,,\
={E
K.
.r2
N.
5
G.
o
bdgand
ai iaukiandiai tylin6iai tylindi4 tylin6ia
Butasis kartinis laikas Moteriskoji gimine
bdqes Saukes tvldies ..-/\. . >\. .'.a>-\ begusio Saukusio tylejusio begusiam Saukusiam
begusj Saukusi
bdgusiu Saukusiu
tylejusiam
tylejusj tylejusiu
b0gan6iole Saukian6iole tylin6ioje
begusiame Saukusiane tvlelusiame
bdgan6ios Saukianbios
tylindios
Deg9
begandiq 6aukian6iq
tylindi.
bdgdbiq diuo2i.iliq
tvli
bdgantys Saukiantys bdgan6rq Saukiandiq
o
oegfiii Saukianti tylinti bogandios Saukiandios tylindios
began6iq Saukian6iq bdgan6ia Saukian6ia
tylinti tylin6iu began6iame Saukiandiare tylindame
VyriSkoji gimind
tylintys tylin6iq
ciuoZg
tylejusiq
bdgusioje Saukusioje
tylejusioje
tyldjusia
.,4.,\. oegusros sauKusros lyrelustos
tytejiliiq
begusir.l Saukusiq
tylejusiq
begusiems ciuozusiems tyldjusiems
bogandjas Saukian6ias
begusius ciuozusius
lyldjusius
begusias Saukusias
ln,
began6iomis iaukiandiomis tylin6iomis
bdgusiais ciuozusiais
tylejusiais
begusiomis Saukusiomis tyldiusiomis
vt.
began6iuose saukiand.uose tylindiuose
bdgan6iose Saukian6iose tylindiose
begusiuose diuozusrJose tylejus,uose
tylindias
n.
besdav'jiio saut
tytddavusro
N.
begdavusiarn Saukdavusiam tyledavusiam
G,
begdavusi Saukdavusi
tylddavusi
ln
begdavusiu Saukdavusiu
tylddavusiu
Vt begdavusiame Saukdavusiame tyledavusiame begd;Vq
5aukrli9
tyrddirq
o =o
K.
$sdAGiq saut6hGiq
.9
N.
begdavusiems Saukdavusiems tyledavusiems
tyrddiGiq
begusioms Saukusioms rylejusioms tylejusjas
bdgusiose Saukusiose tylejusiose
Busimasis laikas MoteriSkoji gimine
oosfieg saukdies v,Qq
C'
(5
bdgusiq Saukusiq bdgusia saukusia
tylejusiai
bdgandioms Saukian6ioms tylin6ioms
(s
,g
tylejusios
tyldjq
Butasis dazninis laikas
Y
tyd)Gi
begusios Saukusios bdgusiai Saukusiai
begantiems Saukiantiems tylintiems begandius Saukiandius tylindius began6iais Saukian6iais tylin6iais
VyriSkoji gimine
--
oegiii saukGi
. a'., . .ra .. Degoavusr sauKoavusr lyleoavusi ,
begdavusios Saukdavusios tyledavusios
begdavusiai Saukdavusiai tylddavusiai bdgdavusiq SaukdavusiE tyledavusiq begdavusia Saukdavusia tyledavusia
VyriSkoji gimine
beq6ias saukdias
:";.t-:. .*.:2-". tvldtias '.:,".\ 0egstancr0 sauKstancr0 lytestancr0 ,
MoteriSkoji gimine
^/\ ^---\ begCianti saukiiani;
tytoGiiriti
bdgsian6ios Sauksiandios lyldsiandios begsiand.ar Sauksiandian lylesian6ian begsiandrai Sauksian6iai tylesiandiai
begsianti Sauksiantj
tyldsianti
bdgsian6iu Sauksiandiu tyldsiandiu
bdgsiandiq Sauksiandiq bdgsian6ia Sauksian6ia
tyldsiandiq tylesiandia
begdavusioje Saukdavusioje tyl0davusiole
begsian6iame Sauksiandiame tylesiandiame begsian6ioje Sauksian6ioje tylesian6ioje
.
beo3ia Sauk6ra
tvlffia
0egstanct0s sauKstanctos rytestancr0s
Degslanc,q sauKslanc,q
tyleslanCrq
bdgsiandq
-:\ /,\.
,
. -i_\,-,\.
.]/\
begdavusios SaukdavUSios t/edavuSios begdavusiq Saukdavusirl t/edavusirl
, ,:n:'-".
Sauksiandiq tylesian6iq
begdavusioms Saukdavusioms t/edavusioms b{igsiantiems Sauksiantiems tylesiantiems begsiandioms Sauksian6ioms tylesian6ioms
begdavusius Saukdavusius tyedavusius begdavusiais Saukdavusiais tyledavusiais ln
begdavusias Saukdavusias tyledavusias
bdgdavusiomis Saukdavusi0mis tyledavusiomis bdgsiandiais Sauksiandiais tylesian6iais
bdgsiandiomis Sauksian6iomis tyldsian6iomis
Vt begdavusiuose Saukdavusiuose tyedavusiuose
begdavusiose Saukdavusiose tyledavusiose begsian6iuose Sauksiandluose tylesiandiuose
begsian6iose Sauksian6iose tylesiandiose
G,
26
bdgsiandius Sauksian6ius tyldsiandius
begsian6ias Sauksian6ias tyl6sianiias
A,
lauti6has skait5has tYfias laukiamo skaitomo tylimo
N.
laukiamam skaitomam
tylimam
ln,
laukiamq skaitomq laukiamu skaitomu
vt.
laukiamarne skaitomame tylimame
K,
lauKtamr sKalloml laukiamq skaitomll
N,
laukiamiems skaitomiems tylimiems
G.
G.
ln.
vt.
tylimq tylimu
ry ml tylimq
laukiamus skaitomus laukiamais skaitomais
tylimus tylimais lylimuose skaitomuose laukiamuose
laukiama skailonia laukiamos skaitomos laukiamai skaitomai laukiamE skaitomq laukiama skaitoma laukiamoje skaitomole
^/\ laukianios skaitonios laukiamq skaitomq
tylima tylimos
tautdas st
tyt6tas
tylimai
lauktam skaitytam
ryleto tyldtam
tauda skaitlta tyl6fa lauktos skaitytos
lauktai skaitytai
tyldtos tyldtai
tylimq tylima
lauktE skaitytq Iauktu skaiMu
tyletq tyldtu
lauktq skaitytE tyldtq laukta skaityta tyleta
tylimo.e
lauktame skaitytame
tyldtame
lauktoje skaitytoje
tyletoje
tylimos
taut
tyt6ti
tau(ios skaitfios
tylAtos
tylimq
laukiamoms skaitomoms tylimoms
laukiamas skaitomas laukiamomis skaitomomis laukiamose skaitomose
laukto skaityto
tylimas lylimomis tylimose
Vietq lauktiems skaitytiems iyldtiems
lauktus skaitytus lauktais skaitytais
tyldtus
tyletais lauktuose skaitytuose tyldtuose
lauktq skaitytq
lauktoms skaitytoms lauktas skaitytas lauktomis skaitltomis lauktose skaitytose
iyletq tyletoms tyldtas tyletomis tyletose
Blsimasis laikas MoteriSkoji gimine
Vyriskoji gimine
taut<6i
^N.
as
st
tauttAa lauksimos
skaitysimos
tylesimos
tyr66iria
lauksimo
skaitysimo
lauksimam
skaitysimam
rylesimo tylesimam
lauksimai
skaitysimai
skaitysimq
tyldsimq
lauksimq
skaitysimq
rylesimai tylesimq
skaitysimu
tyldsimu
lauksima
skaitysima
tylesima
tylesimame
lauksimoje
skaitysimole
tylesimoje
ln.
lauksimE lauksimu
vt.
lauksimame skaitysimame
G,
tySiilas
. .^. \.
,) i1.
. ..a:'_r laul(stmos sKanystmos
. ,)/'a'
A.
lauKstmt sKarryslml lauksimq skaitysimu
lauksimll skaitysimq
ryleslmos tyldsimq
N,
lauksimiems skaitysimiems tyldsimiems
lauksimoms skaitysimoms
tylesimoms
tylesimus
lauksimas skaitysimas
rylesimas
ln.
lauksimus skaitysimus lauksimais skaitysimais
rylesimais
vt.
lauksimuose skaitysimuose tylesimuose
lauksimomis skaitysimomis tyldsimomis lauksimose skaitysimose tyldsimose
G.
ryleslml tylesimq
x
Neveikiamosios ragies dalwiai dabanineie lietuviL! kalboie vadoiami retai.
Veikiamo ji rUSis Esamasis laikas MoteriSkoji gimine
VyriSkoji gimine
begantysis grjztantysis begandiojo griztan6iojo
tylintysis tylin6iolo
(!
K.
vul
N.
begandiajam grlZtan6iajam
ln.
begandiuoju griztandiuoju
tylin6iuoju
begandiajame grlZtan6iajame
tylin6iajame
o.gili.ji
tylintieji
'6 (d
o
(! (!
J
d
K.
bdgantJi
grlztantll
giztantieji
begandiqjq griZtan6iqjq
tylin6iajam
tylintli
tylin6iqjq
ln.
bdgantiesiems grl2tantiesiems begandiuosius griztandiuosius bdgan6iaisiais griztandiaisiais
vt.
begandiuosiuose griztandiuosiuose tylindiuosiuose
N.
G,
tylintiesiems tylindiuosius tylindiaisiais
begandioli bdgan6iosios b6gan6iajai begandiAq began6iqja begandiojoje
griztandioji
tylin6ioji
gi2tan6iosios
tylindiosios
grlZtandialai griztandiqtq griztan6i4a
tylindiajai
tylindiqjq
tylindi4a
grjztan6iojoje
tylindiojoje
.",-.\, bdgan6iosios griztandiosios griztandiqjq begandiqjq
tylindiosios
bdgandiosioms grjZtandiosioms begandiqsias griztan6iqsias bdgandiosiomis grlztan6iosiomis begandiosiose griztandiosiose
tylindiqjq tylindiosioms tylin6iqsias tylindiosiomis tylindiosiose
Butasis kartinis laikas MoteriSkoii gimine
VyriSkoji gimine
o
N,
=(5
N,
d
G.
.o)
o
ln.
vt.
begusiajame grlzusiajame
K.
oegdiieji srlzGieii begusiqjq gizusiqjq
N. (E
begGysis grl2Gysis begusiojo grizusiolo bdgusiajam grizusiajam grlzusli bdgusJi begusiuoju grizusiuoju
G,
ln.
tlQGysis tylejusiojo tylejusiajam
tYejusli tylejusiuoju tylejusiajame
tyt6jiiieji tylejusiqlq
bdgusiesiems grjZusiesiems begusiuosius gri:usiuosius begusiaisiais grizusiaisiais
tyldjusiesiems
begusiuosiuose grizusiuosiuose
tylejusiuosiuose
tyldjusiuosius tylelusiaisiais
28
begGioli begusiosios begusiajai begusiAq begusiqta bdgusiojoje
grlZGioli
grlzusiosios
grlzusiajai grlzusiqtq grlzusi4a grlzusiojoje
bdgGiosios grlZGiosios begusirtjrt grizusiqjq
begusiosioms grizusiosioms begusiqsias grlzusiqsias begusiosiomis grizusiosiomis begusiosiose gri2usiosiose
tyr6jGioli tylejusiosios tylejusiajai tylejusiqiq tylejusiqta tylejusiojole
tyfiGiosios tylejusiqjll tyldjusiosioms rylejusiqsias tylejusiosiomis
tylejusiosiose
-d
?
.Veikiamoii rii5is Butasis dazninis laikas
VyriSkoji gimine grlzd&Gysis tyldfi(iysis
(l,
U'
o
5
l\.
oegd'alGysis bdgdavusiojo grizdavusiojo
N.
bdgdavusiajam grjzdavusialam
G.
begdavusllj grlzdavusJi
ln,
vt.
bdgdavusiuoju grizdavusiuoju bogdavusiajame giidavuslajame
bes6Gieji srizfJGieli
(l'
oesdlGto1i griz6;(iioji
tyr6d'alGioli
tyledavusiojo
begdavusiosios grjZdavusiosios
tyledavusiosios
tylddavusiajarn
tylddavusiala
tyledavusJi
bdgdavusiajai grizdavusiajai begdavusiqlq grizdavusiqlq
tylddavusiuoju
bdgdavusiqa grizdavusiqla
tyledavusiqja
tyledavusiajame
b0gdavusiojoje grlzdavusiojoje
tyledavusiotoje
ty6A/Gieji
oesdlGiosios grlzArGiosios begdavusiqjq grlzdavusiqjq
tyt66irGiosios
siosioms begdavusiqsias grizdavusiqsias
tylddavusiosioms
.E
o
K,
bdgdavusiqtq grizdavusiqjq
.9.
N,
bdgdavusiesiems grlzdavusiesiems tyedavusiesiems
ln.
begdavusiuosius grizdavu siuosius tyledavu siuosius bdgdavusiaisiais grlzdavusiaisiais tyledavusiaisiais
vt.
beqdavusidosiuose qrjzdavusiuosiuose tvledavusiuosiuose
od
MoteriSkoji gimine
tyledavusiLll.l
bdgdavusiosioms
grizdavu
tylddavusiAq
tylddavusiqjq
ryledavusiEsias
begdavusiosiomis grjzdavusiosiomis tylaidavusiosiomis beqdavusiosiose orjZdavusiosiose ivlddavusiosiose
Busimasis laikas
VyriSkoii gimind
(s
K,
C'
N.
ts U'
G.
5
ln.
o o
vt.
begsian6iajam grisian6iajam
bdgsiantu grisiantli bOgsian6iuoju grjiiandiuoju
begsian6iajame grisian6iajame
oegAi;;iieri g,i36;ii.ri
d
.=
oegS6iiysis gri36;iysts bdgsian6iojo grjiian6iojo
|t'
K.
.9.
N.
(!
G.
ln.
bdgsiandiqjq gi6ian6iqjq bdgsiantiesiems grisiantiesiems begsianeiuosius grisiandiuosius bdgsiandiaislais grisiandiaisials begsiandiuosiuose grjsiandiuosiuose
Moteriskoji gimine
oji
s466;iori
tyt6S6iiysis
beg36;:
tyldsiandiojo
begsian6iosios grjSiandiosios
tyldsiandiajam
tylesiantli rylesian6iuoju rylesian6iajame
bdgsian6iajai grjiiandiajai
begsiandl4q grisian6i4q begsiandiaa grisian6i4a
begsian6iojole gisiandiojole
ty666iiioji tyl6sian6iosios tylesian6iajai tyldsian6iqlq
tyldsian6iAa tylesian6iolole
tylesiandiqjq
nesCiiliosios s4Siiiliosios begsiandiqjq gisiandiqjq
tylesiantiesiems
begsian6iosioms griSiandiosioms tyldsiandiosioms
ty636iiieli
tylesiand uoslus tylesian6iaisiais tylesian6iuos uose
bdgsian6iqsias grlsiandiqsias
ty6e6iiiosios tyl6sian6 qlq tyldsiandiqsias
bdgsian6iosiomis grlsiandiosiomis tyldsiandiosiomis begsiandiosiose grjiian6iosiose tylesian6iosiose 29
x
Dabaftindje lietuvirl kalboje veikiamosios rui;ies b1tojo d azni nio ir hAsimojo laiko dalyviai beveik nevartojami.
Nevolklamoii riiSis Esamasis laikas MoteriSkoji gimind
VyriSkoji gimind
" .a\ sauKramasrs -(d
N.
tt, (g
G,
.9
ln.
rasomasrs Saukiamojo rasomoio Saukiamajam rasomaian iaukiamql ra5omqlj saukiamuoju rasomuoju
vt.
Saukiamajame
(d
l<
.9,
o)
o6
Saukianioji ra56nioji
Ziuririoji
Saukiamosios
Ziurimosios
K,
saukiamqjq rasomqlq
ziurimqjq
rasomosios Saukiamajai ra5omajai Saukiamqq rasomaq Saukiamqa rasomqia Saukiamojoje rasomojoje sauKtamostos rasomostos Saukiamqjq ra5omqjq
N,
saukiamiesiems raSomiesiems
Ziurimiesiems
Saukiamosioms
raSomosioms
Ziurimosioms
rasomuosius rasomaisiais
Ziurimuosius
Saukiamqsias
rasom4sias
Ziurimqsias
ln,
saukiamuosius Saukiamaisiais
Ziurimaisiais
Saukiamosiomis
rasomosiomls
2i0rimosiomib
vt.
Saukiamuosiuose
rasomuosiuose
Ziurimuosiuose
Saukiamosiose
rasomosrose
iiurimosiose
K.
raSomajame
" .a^ . .. rasomielt sauKtamrelr
(' !
Ziuriniasis Ziurimojo Tiurima.am
Zi0rimqlj Zi0rimuoju
ziurimajame
..-.,\
zrunmrell
Ziurimajai
zi0rimqjq Ziurimqla Ziurimojoje "-i\ zunmosros
Ziurimllltl
BUtasis laikas
Moteriskoji gimind
VyriSkoji gimind
K.
raSltasis rasytojo rasytajam rasytqlj rasytuoju Sauktajame rasytajame Sauriieli rasltieli Sauktqjq rasytqjq
N.
Sauktlesiems rasytiesiems
o '6
A,
':<
N.
c)
5
G.
ln.
vt.
o !
u,
Saukiasis Sauktojo Sauktalam Sauktqti Sauktuoju
ln.
Sauktuosius rasytuosius Sauktaisiais rasytaisiais
vt.
Sauktuosiuose rasytuosiuose
G,
zi[retuosius
Saut
Ziurdtaisiais
Sauktosiomis rasytosiomis
ziuretosiomis
Ziuretuosiuose
Sauktosiose rasylosiose
Ziilrelosiose
2i0r6hsls ziuretojo ziurdtajam Ziuretqti
ziuretuoju Ziuretajame ziurAtieji Ziurdtqjq Zi0rdtiesiems
30
zitr6toji Ziurdtosios
zilrdtajai Ziuretql4 ziuretqla ziordtojoje Zior6iosios Ziurdtqjq
Zi[retosioms Zi[rdtqsias
Neveikiamosios tuiies bAsimoio laiko dalwiai dabartindje lietuviLl kalboje beveik nevartojami.
?a&
?"Q 31
E
sam as is
laikas E
K I
A M
o J
Butasis kartinis laikas
I
Butasis daZn in is
laikas
B0simasis laikas
\-
Skaidius Linksnis Laikas
[{mine I Formd--Papras-
N E
tieji
Vienaskaita Galininkas vyr. g.
raoininkas
mot. g.
vyr. g.
mot. g.
Dauqiskaita Kilmininkas Galininkas vyr.g. vyr.g. mot. g. mor. g.
nesamq
nesamq
neSamq
Ziurimq
Zi0rimq
2i0rimq
Zi0rimLl
skaitomq
skaitomq
skaitomq
skaitomq
neSamqll
neSam4q
nesamaa
nesamqJq
neSamqjq
Ziurimqlj
Zi0rim4q
Zi0rimqla
Zitrimqjq
Zitrimqjq
2iurimqsias
skaitomqlj
skaitomqlq
skaiiomda
skaitomqjq
skaitomqjq
skaitomqsias
neStq
neSamq
Esamas is
laikas lvardZiuo-
E
tiniai
I
nesamqsras
K I
A
Papras-
M
tieji
o J
Bu
tasis
la ika s
I
lvardZiuotiniai
H U I
S
Busimasis laikas
neStq
neStq
Zi0retq
ZiIretq
Ziureiq
skaitytq
skaitytq
skaitytq
skaitytq
neStqji
neStq.Jq
neStqja
neStqjq
Zi0rdtAl
ZiIrdtqq
Zi0reiqa
Ziurdtqjq
skaitytqji
skaitytqjq
skaitytqla
skaitytrlll
neStqjq
neStqsias
rdtqjq
2iuretqsias
skaitytqlq
skaitytqsias
Ziu
nesrmq
neSimq
nesrmLl
nesrmq
2iurdsimq
Zi0rdsimq
2iIrdsimq
2i0rdsimq
tieii
skaitysimq
skaitysimq
skaitysimq
skaitysimLl
nesrmqjl
nesrmqlq
lvard:iuoti-
Ziurdsimqlj
Zi0rdsimqlq
skaitysimqji
skaitysimqjq
Papras-
s
neStq
Ziuretq
niai
33
neSimqja
nesrmuq
neiimqjLl
neSimqslas
Ziurdsim4a skaitysimqja
Zi0rdsimqjq
Ziurdsimqjq
Ziur0simqslas
skaitysimqjq
skaitysimqjq
skaitysimqsias
VyriSkoji gimind Vienaskaita Esamasis laikas Daugiskaita
Vienaskaita BUtasis
kartinis laikas Daugiskaita
Vienaskaita B0tasis dazninis Daugiskaita
Vienaskaita
BIsimasis laikas Daugiskaita
MoteriSkoji gimine
ras4sis, juokiqsirs,
rasantij, juokiantls,
ra516as
ra6ytirii
rasl6a
rasy,{i}os
rasylila
paglsakqs, parg!neqs
pasisakanti, parslneSanti
dirbiilas
oiroili
dirbtiria
dirbfios
dirb()a
raSqg!, juokiqsi,
pasisakandios, nusiraSandios,
mineiilas
minetidi
mineiila
mine()os
minefia
pagisakq, pargineq
nesijuokiandios
skait),tinas
skaitytirii
skaityiila
skaitytirios
skaitytina
raqsE, juokAsig,
pasisakiusi, nusirasiusi,
Zinc,iilas
zinoiili
Zinoiila
2ino()os
Zinotiria
pagsakgs, pargnesgs
negjjuokusi
raSAg, juokAej,
pagsakiusios, nusirasiusios,
pagsakQ,parsinesQ
negjjuokusios
rasydavQ siS,
juokdavgsis,
pasisakydavusi, nusiraiyda-
Veiksnys (kai lgyja daiktavardzio reiksmq)
pagsakydavQ s, pargneSdavQ s
vusi, nesijuokdavusi
rasydaveg, juokdavQg,
pagjsakydavusios, nusiraSy-
pagsakydavQ, parsineSdavg
davusios, nesijuokdavusios
kuliamomiegamasis buvo pilnas (J,9). Susirinkusieii karstai pritare
Atejus rudeniuivel pradelo uZti
sios (PC). geliq
Jos
visoms AuSrotos mintins (M.1.\.
Tarinys
(grynasis)
Girdejau, kad gandras
(4l/.). Gyvengs
rasysiqsis, juoksiqsig,
pasisakysianti,
paglsakysiqs, parsineSiqs
nusirasysianti, nesi juoksianti
rasysiqg, juoksiqgi,
pasisakysiancios, nusirasy"
pasisakysiq, pargneSiq
siandios, nesijuoksiancios
lg$
senelis ir
maZus vaikus
turejgs
o2eli(16k).
natittkltmnnt l lrl / \
Pa2yminys
(derinamasis)
glgugg[ seneli (lsk). Lietus nuplove gelifg€ pedas (lS.). Visas kiemas
Tik staiga matau
kvepojo
lqp-alqais pyagais
\M. L.).
Mok)4ojas kalbejo labai energingai, bet
Zhan-
tiems jo bUdq viskas buvo aiSku (11..).
\J l"S
* Sangrqzing formq gali tureti ir neveikiamqjq dalyviq bevarde gimine.
X
oes
Pvz.: dairomasi, d2iaugiamasj, rupinamasi, skund:iamasi.
* Kai kurios sangrq2iniq dalyviq formos dabartineie lietuviq kalboje beveik nevartojamos.
Duonos plutq turdk ir
!vje_sqL(,4. z Laiko aplinkybe
lauktam
svediui, ir
ne-
).
lJ!!gJQie_ pamateme is akiq nykstandius kaimo laukus (PC). S_usto_jg lauko pakrasty nepazistamieji susigindijo, kur eiti (M1.), Varnagiris nustet_e_s Zvilgteldjo lZmonq ir vaikus, bet jie nieko nesake (M.1.).
I veikejas
Mes djqLe
\-__,-;v
"":':'': ...,,: vejur puqanl.
/ veikejo veiiksnas
// vekbJb veiknas
0eganr
begG
bdgdavG
bdgsiant
pudiant
put'ui
pLrsdavG
puslant
tylint
tylejii
tylddavG
tyldsiani
vezfi
ve2G
veZdavG
veSiant
dirbantis
dirbusis
dirbdavusis
dirbsiantlg
o
tikintis
tikdjusts
tikddavusis
tikdsiantis
.o
rasantls
rasiusts
raiydavusig
rasysiantig
pagdirbant
pasdirbus
pasjdirbdavus
pasidirbsiant
pagtikint
pasjtikejus
pagitikddavus
pagtikdsiant
paSJrasant
pagra6ius
pagrasydavus
pagrasys ant
(t'
E
c (r
;N-
ct)
&
GI
* 35
Siekinys daromas prie veiksma2odZio bendraties kamieno pridedant priesag4 -Q. Pvz.:
Budinys daromas i5 veiksmaZodiio bendraties kamieno pridedant priesag4 -te. Pvz.:
ra5y-ti+-Q+ra5fi Drib-ti
Budo
+
6 -' AriDG
seg - ti +
6-* 5&6
Kelione buvo netrumpa - keliolika varstq, betAntanas, rodos,
r1s-ti+-Q
skriste
'1pQ
va2iuo-ti+-8-'va2iuofi
dainuotl, imtq
lenki..lg, dZiaugtUg,
galvolu, Sokq
rasytqsi, Zvalgyqsi,
atskrido (11.).
par$nest/, paqlsakytq,
aplinkybe Ar negirdejai, kaip Joneliukas bruk_te bruko Zilaitienei kis Sintus? IM.L.).
apgZvalgyq, nugraSytq
Eidamas nosies tiesumu per laukus, per pievas, Sokinedamas per Zoles prizelusius griovius, vyras iaip nusipluko, kad kojas
Y "'
vilkte
vilko
(11.).
Nauiausioie litetafircie bddinys taikomas nebe veiksmaZodiio fotma, o veiksmaZodiniu prieveiksmiu.
aplinkybe
lr suejo kumediai Duktd isdjo
vakarcU
uogaulq (rlKG).
lvlergele skuba malkq
lf
"'
36
\M.1.).
atneStU (ls,t).
* Siefinls sutampa su veiksmaaodZio tariamosios nuosakos III asmens forma. * Siekinys brdingas ttltq aukitai;iq tarmei, o bendrinbje kalboje nevafiojamas.
-\
Skyriai pagal
-{*u
Skyriai pagal -\ kilme ir
B0dvardiniai
o"
tU)
Skaitvardiniai
(E
(L
Laiko
Vietos
Kiekybes
Prieiasties
darybq -\
Daiktavardiniai
E :
Bido
lvardiniai
Dalyviniai
drauge, greta, kartais, mainais, sykiu, dalia, vogdia, vogdiomis
daug, mazumdlQ, truputi, truputelj
aplinkui, artyn, atgal, tolyn, kairen, lauk, laukan, namie, namo, pavejui, Salin, toli, tolyn, vakarop, velniop, vietomis
dabar, nakdia, rytoj, paskui,
atidziai, apytikriai, drqsiai, geruoju, ldomiai, ypatingai, lygiagreciai, maloniai, slapcia
mazal
arti, geryn, labyn, raudonyn, senyn, svetur, tiesiog
anksti, neilgam, seniai, senokai, trumpam, vdlai
deiimteriopai, dvejopai,
dveja, treja, dvigubai
pirmyn, vienur, trediur
prrma, prrmrau
keliese,6itiek
niekur, kitur, visur
niekad, niekada, niekados, visad, visada, visados, kitados, tada
trissyk, penkissyk,
kazkur
anqdien, kasdien, pernakt, kazkada, kuomet, niekuomet, 5 qdien, 5landien, Sjkart,
sykJ,
juokais
vakar
dviese, septyniese, trise, trediairj, vienaip anaip, keliese, niekaip, nekaip (=prastai),kitaip, 5iaip, Sitaip, taip, visai
kam, koddl, toddl
grasinanciaj, iStgstai, nematytai, netikdtai, nevykusiai, pagrlstai, paselusiai, patenkinamai, uZsispyrusiai kazkaip, pusbalsiu, Z[tb0t
daugkart
Sudurtiniai
5jmet, Siemet
I' (u
to, ftt
o-
Sudetiniai
lndividualios darybos
del to
be galo, ikivaliai, iS panlIrq, i5 paskutiniqjq, i5 tikrqlq, i5 tolo, po senovei, Siaip ne taip, 5 aip taip
kazin kiek, Siek tiek
kazin kur
i5 mazens, kai kada, kada ne kada
vos, tik
kiek, daug
dia, dionai, Sen, ten
dar, jau, kol, kolei, nuolat,
tydia, netydia,
pagaliau, pernai, siol, Siolei, tuoj, tuojau
veltui
37
---.,._ Laipsniai Skyria--:.-
Auk5tesnysis
Nelyginamasis
nakcra
AukS6iausiasis
Paqal reikS mD--..-
Budvardiniai
,domiai
idomiau
loom-iau\6
ramta
ramtau
Iamtaus
vikriai
vikriau
vir
lman0mal
lmanomrau
lman0mra|fqr,,\
Dalyviniai
suprantamal
suprarxnEu
suprary{r^rsrar
zrn0mal
ztn0mrau
ztn0mtaustal
.,A' .^
".
Qlaaal
tycra
putKtal
vogdia'
svres al
-6[: kaip?
"a:\
{l'aL,. \Irectatp
-G:
keliese?
f 0",,,G
KeIUnese
sestese
PavyzdZiai
Sakinio dalis
aD
al
idomia
Salia
0vrese
,4
'o
drqsA
slapdia
Tarinys
lilan dia qlegei. Jai bus gerai (B).
BIdo
bekalbddami nudjo jie Liskiavos pjljn ( ZKt). Tik .sjaiga- varnos visu bUriu garsiai suslamejo virS0nese ir islakstd lvisas puses (lS). Ir
taip
Netr_ukus prie akmenq kr0vos jau stovdjo eile vezimq (411..). Tikn-akeiq
Laiko
tik sapne jis sapnuodavo, kad karan joja,., (ZKr). GWenime_njekada rupesdiq ir sunkumq netroksta
.E
KaZkur dangaus melyndje
Vietos
(M/.).
diriliavo vyturiukas (441..). Tylu, Tik
dar suloja suo (J,S.), l\4ielas vade, tu manai,
Aplink AS tave
Priezasties
- girios, ezerai...
-6ia
kai_kur
nakvoti bus gerai? (B.Sr.\.
(8Sr).
izeidziau nety6ia. AS taip pasakiau juo-k-ais_. Ko_del reikia dirbti?
UZtai nenori
net savqtq pazinti. Ryte
tg?.fggg_l atsalo (B),
Nepainiokite 5iq prieveiksmiq!
x
Laiko (kada?) senat
senral
Ji atrodo sen6i'.
Seniai nebuvau namie.
x 38
lsidamakite $q prieveiksmiLt raSybq: eia, dveja, treja, ketveria, i5 paniiirq, i5 tikrqjq, penkissyk, kassyk
----_..._
Skyriaipagat
skyriai --.--.-{lgq pagal vartojimq
Senybiniai
-i---.\ -
Su kilmininku -
Naujybiniai
Pavyzdziai
anot, ant, be, ddl, d6lei,
abipus, auksdiau, arti, deka,
Vyrai greitai prislinko prie kldties ir uzkiso duris (,411..). UZ lango uze Saltas vejas (,411.), Nemesk kelio glel
iki, iS, lig, ligi, nuo, prie
greta, netoli, pasak, pirma,
takelio (/sft). Be arklio kaip be rankq (ff1..). Draugo
iS po, iS uZ
pusiau, vidury, virs
ddka
iSmokau dirbti (,4.),
.9
)'F+
g,^
Su galininku
aplink, pagal, palei, paskui, apre, l, pas, per, pro
prie5, prieSais
Geriau Zi0rekite
pro langq
Bijojau, kad kas nors
Aplink
(
fll).
lr tokia nykuma kartais apima, kad Zmogus nors gyvas
pas nane neuleltq(T.M.). Apie
izenalisk
\f
M.J.
naujqi mokytojA greitai pasklido kalbos (11.).
sodybq augo didziules egles (,4.1).
(!
Su inagininku
su, sulig
ties
Eina
gultjsq vistomis, keliasi su gaidziais (r1KG). Ausrotos
(rll..). .9.
-9 .e
Su kilmininku ir galininku
'= FXut
Su kilmininku,
f (l'
galininku,
keliais
Siaudiniu stogu
(lB).
sumokdjo didelius pinigus lA.V). U2Znninazesnis, uZ 6uni piktesnis (lsk). Kai
po
Delei idomumo uzeik i knygynq, Vaikai nubego link misko.
Salnq pradds 2ydet alyvos... (S./V). Po valandel6s grizo vaikas i5 kiemo (,41t.), Sokinejo stripinejo
pempeld po piev4 (/s/r.). Sarangd varangd po suolu susirangd (/sf.), ZieZirbos vis dar lekiojo po virsUnes
p0
qlrolq.,. (B.S\.J.
inagininku
ldomumo ddlei aplankysiu tave. l\4es pasukome misko link.
Polinksnis - po linksniuoiamoio iadZio vaftoiamas nekaitomas Zodis. Tad deka
sulig
su
Jau saulute nusileido uZ aukstq kalnq (/s,t), lila2asis berniukas nubdgo u2 namo (,?.). U2 kulimq tdvas uz
Tdvq ddka tapau Zmogumi.
X
Vandens tvenkinyje buvo likQ
Zvilgsni patrauke namas
- polinksnis.
39
.runq;;usk-mi-
Jungia
Jungtukai
PaWzdZiai Apie tq kalnq sklido visokiq kalbq,
tad, tai, toddl
tod6l
ten eiti niekas nedrlso
(8t).
Ausrotiene
visi nustebQ jos klausesi (11.). Atejo pavasaris,
graziai uzdainavo, lodgl kaimieciai galvojo apie sdlos darbus (,4. ,/C).
sakinius
Paremiamieii vienaruses sakinio dalis
tad
Nesuspdjau iautobusq, tad djau pdsdiomis (,t e,t). Nemoki eil6rasdio, tai dar kartq skaityk (,9). Tu, Motiejuk, dar esijaunas, tai suspdsi visko ismokti IM.L.\. Laukiau,
sakinius
o, bet, tadiau, tik,
PrieSinamieji
miego,
vis ddlto
c)
,E
vienar0Ses sakinio dalis
(u
vyras atkakliaiMejo (
bq! plat$ Nemunas
lr).
ir ivairus lo
Vienodas garlaivio ciukiejimas liuliuoja prie
krant'l grazunas trauKe lraukia mano akis... (,./,8).
Negirdimas, bet lsakmus ir nenugalimas Sauksmas sukvietd mus prie kranto... (AB). Svilpte parivilpiau i ma2yti, jaukq kambareli, ta6iau ramybes niekur neradau (,4. |/C). Jq akyse buvo jau nebe dziaugsmas, !g[ nusiminimas (18), lv]es ne grosime,
o, J
I
geriau padainuosime(A). Galdjo b0ti dar anksti, o galJau ir v6lu
u.vi.\.
a
ar, arba
Nezinau,
sakinius
vienarUSes sakinio dalis
tu moki
L staiga jE uzlieja Sviesa (BB). Senutd stovdjo SeSdly, kovo saul6 savo delnu nesiekd jos suvytusir.l skruosttl (8'/q).
sakinius vienarUSes sakinio dalis
Pavasario sauld prasvito meiliai
jI
juokiasi, Sirdi vilioja (M),
Tq rytq j darbq neatdlo Ausrota
t
Vekerotas (l/.1.). Noriu valgyti ir miegoti (R.)
bei brolius (B). l\iles kieme Zaisim bei kalbdsimds (E). Galgeriau b0diau padares, jeigu atviraivaldziai b[diau prisipazines (lA.). Bet Namuose radau seseris
tik sakinius
visq siq grazumq nei nepamatydiau, jei skerdzius kas vien4 rytq nekeltq manqs i5 miego ( Zl(r). Dabar jau ten suzeld tokie tankumynai, iog nei praeisi, nei
kas, kad, kadangi, koks,
prasiskverbsi
kai, kodel, kol...
(llKr).
Nusijuokd vyrai taip smagiai,
jog
bentos krUmu purtinosi, nusigando... (ZKz)
Nepainiokite iungtuko jei su mot. g. vns. N. ivardiiu jai
salvqa -ei ar
reiskia reiSkias4yg4
Jei rytojnelis, eisiu
ibinriot.rq. pakviesi.
AS ateisiu isvedius, jeigu
ir
tik vienaruses sakinio dalis
jei, jeigu, jog nes, n0rs
aI net kunigaikstis (rlKG). verpti, aI tu moki austi... (ls,t)
Ji sukteli galvq salin,
tr
bel
kitq sekmadieniaS eisiu I miesteli (11..). Atiduok skolq, arba tau
Jis buvo bajoras
AI Sudedamieji
aI
bus blogai (,4.).
Skiriamieji
.t"""-"
bg!
-ai ??
.-,-Z-.-=--=. [--Fi I jeigu
reiikia asmenj
V kas?
ji
N. kam? jai
Ji labai darbsti mokind. Pasakyk jai, kad atiduotq knygA.
net vista, kuri po ser-
I
ul
Dalely6iq ne, nebe raiyba --...-
RaSoma
ffs\
Kartu,
Atskirai,
kaivirsta priesddliu ir Zodziui suteikia priesingq arvisai kit4 prasme
*
DaiktavardZiai
kai paneigia ar kam nors priestarauja
Tu man ne tarnas. Tikrai ten buvo ne vilkas. Ne Zmogus, o Zveris jis yra. Ne laime, o skausmas Sirdlgelia.
-
l\4an r0pi nebe darbas. Nebe laikas miegoti dia. Nebe draugu, o priesu likai.
Nebe namq, o kazkokiq pill matd.
BudvardZiai
.
- geras' ndgeras; doras - Gdoras; $varus - Gdvarus; jdomus -re-jdomus
t geras - nebe-geras; drqsus - rebe-drqsus; Zalias - [ebdZalias; tusdias - nebEtuidias
Ne naujas automobilis, o senas, Tas pasakojimas ne idomus, o nuobodus,
Jis ne prastesnis mokinys, o geresnis uZ kitus. -
Zemd nebe 5ilta, o ialta, Jo elgesys nebe pavyzdingas, o ikyrus. Sis romanas nebe idomesnis. bet nuobodesnis.
-
SkaitvardZiai
-
lvardZiai
*
koks - nekoks (prastas);savas - nesavas (keistas)
ne vienas, ne pirmas, ne Simtas, ne du Simtaitrylika... nebe vienas, nebe pirmas, nebe 5imtas... ne a6, ne tu, ne mes, ne kiekvienas, ne toks, ne koks, ne mano, ne kazin koks, ne 6is,
ne visoks, kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris...
*
Veiksma:od:iai ir jq formos
-
noriu
-
re-noriu; tyli ",ne-tyli; vaZiuoja - niva2iuoja; begqs - n6begqs; raSgs -re-raSgs;
-
sakomas - ndsakomas; ra5ydamas - Gra5ydamas; sakydama - Gsakydama;
nebe a5, nebe tu, nebe mes, nebe musq...
Laikas ne sdti, o pjauti. Ne rasyk dabar, o skaityk. Jis dabar nebe miega, o skaito knygq. Nebe dirbdiau, o
ltave Ziurddiau.
miegant - ndmiegant
' Prieveiksmiai
noriu -
neEnoriu;duosi- r,e6dduosi; veZgs - neGve2gs; b6gdamas - neGbdgdamas
gerai - nEgerai; ispudingai - ne-ispudingai; puikiai - ne-puikiai naujai - nibdnaujai: drqsiai -nebedrEsiai
lSmok eildrastl ne prastai, o gerai, Namq nuda:ei ne dailiai, bet pakendiamai,
Pastaba: ne kartu visada rasomas su b0dvardiniais prieveiksmiais. Taip pat reikia isiddmdti siq prieveiksmiq rasybq:
vienaip, ne namie, ne vakar, ne dabar, ne nuolat, ne staiga, ne veltui, ne visuomet,
ne visada, ne visai, ne visur, ne tiek, ne laiku, ne visada, ne dviese, ne trise, ne
ne todel, ne kasdien, ne Siemet, ne bet kada, ne per daug...
ne-anksti,ne-arti,ne-toli,nitoliese,Gdaug ne-kaip (prastai, blogai),
td€da
nebe visada, nebe visur, nebe vakar...
(retai), f e-kiek (maZai, nedaug), ,ne-kur (maZai kur, nieku4
A'l
kur ne kur, kada ne kada, kaip ne kaip...
RaSoma
kas gi, ko gi, kam gr, kq gr, kuo gi
vienskiemeniais ZodZiais Tikslinamosios
bevdik, bemiZ, kond, pei, vos, tik, ddr, pat, vel
lSskiriamosios
bent. ypac, kad
kokia gi, kokios
ii. nebent. ndt, n6rs, tik, tiktai,
Parodomosios
antai and, aurd, stai, iit, va
Tvirtinamosios
taip, taigi, ah6
Neigiamosios
nd, nebd, n6, nei
Klausiamosios
ai, aigi
Abejojamosios
kaZin, nebefrt, 96l, bend
Lyginamosios
lyg, llig ir, l\tg kdd, neva, taisi, taitum
Geid:iamosios
tegu, tegul, tb, kad, lai
Jausminds
juk, nO,6gi, vai
Stiprinamosios
gi, jau,
kuri gi, kurios gi, kuriai 9i... kuris gl, kurio gi, kuriam gi.,.visi gi, sakau gi
t
ndt,
argi, betgi, bentgi, diagi, irgi, jaugi, kadgi, kaipgi,
vienskiemeniais ZodZiais
keliaskiemeniais
a) veiksma\odZiais ir jqformomis. Pvz.:
keliq Zodziq junginiais
uoj ant, teei n Es ;
b) bfidvardZiais h budvatdiniais prieveiksmiais. Pvz.: besveikas, tebesyeikas, tebegerai.
Dab$e per visada raioma
atskirai.
Pvz.:
per didelis, per gerai, per anksti, ne per graiiausias, ne per velai, per daug,
YJ' 6\
Dalelvte vis rcSoma tik a t s k i r a i vis jau, vis ddlto, vis tiek, vis vien,
.
Pvz:
vis
f
t.oansi, neraugi
kada gi, koddlgi, tuojau gi, kazkada gi, kazkaip gi, todelgi,
tenaigi
bekal bqs, bebegd amas, temato, tebeii nojai,
Yt
kurgi, nagi, negi, netgi, ogi, Siaipgi, taipgi, tengi, tuojgi, vdlgi
Su nekaitomais
itai tai
Dalelyfts be, te, tebe k a I t u rasomos fik su:
te b evaZi
kokio gl, kokiam gi, kokjgi, kokiu g, kokiame 9i...
keliaskiemeniais ZodZiais
ZodZiais
YI "'
91,.,
kokiai gi, kokiq gi, kokia gi, kokioje 9i...
Su kaitomais
vien, vien tik, ndtgi, ne
Atskirai
Kartu
viena, vis tiek pat. 42
kada nors gi, kur nors gl, kaip nors gi, kam nors gi, vis tiek gi
--ral
sandarq
Ypatingi lausminiai suSukimai
nusibodo jauniesiems namie sddeti ( ZKz).
argi ne tokia ir aS buvau?
Die! Dievel DievaZl Dieva2il O Jdzaul
!bi,
aci! ool ohol ecfrl vail.,
VieSpatiel O [Iadja! Valiol Paddkdie!..
(
valio, edra, marS, opa...
Valio, avytds, valio... (lsf.) Citit, neverkit,
nujau, najau, vaje, deja...
Mmm...Ar tikrai jis darbstuolis? E, tau ir nauda iseiol.. Vaje, kas per raibumas
o, oi, a, e, ai, mmm, hm..,
ru
).Ai, sl€uda, paleisk.. (lr'.L).O
to genelio?
Saltis, pasibjaurejimas
Ak, Dievuliau,
a! akl e6l oil ail brrl ei!
Valia, liepimas, isakymas Pyktis, gailestis, abeione
PaWzd2iai
Antriniai
Pirminiai
Pagal reiksme ------
Deja,
go go gooo
niekuo tau negaliu paddti
-
aS
skido vynl balsai palei upg, I visas puses
tik pajuokavau
(fff).
MarS i lovql
(lS).
(,9.).
(B).
Efi...susalaukaipniekad.Tfu,kadtavebalaisdegtLl...Fe,koksnemalonusivykis.(B)
brr, uti-ti, uhuhu, tfu, fu, fe, fi, pfu...
r-rr,
noo, kr,
Gyvuliq megdZiojimas
d-d-d,
ir Saukimas
tpr[u, urr, arr,5t...
eik pienuko palaK
kic kic, ci0 ciu, burd bur6,
lGc kac kac,
put put, diuka ciuka...
i5 netolimo lauko (JS.). AS
ozelis - striukum bukum, pas bobutQ - ukum pukum,
seklldldj - dzig dzig dzig,
Kalbos etiketas
(b,t).Sa, Bdsiau, sa!.. ("/.8).1lk griezld su savo gALlQaI Saukia
midq gdriau -
(11.). - A6iu
me ke ke (8.Sr).
! - zmogelis v6l nuraudo ir tarytum ne savo pirstais
adi0, ddkui, amzinatilsi, atsipraiau,
Adi[,
dovanok, prasau, praSom, labadien,
sudiupindjo desimtkapeikl\f M.\. Prieis, isplds lauktuves, - ir
labaryt, labanakt, laba diena, labas rytas,
kiek dabarvalandq? (,9.).Labqdien! Aryrakasnors
brolau, kad aplankei
sudiev
(fff)
AtsipraSau'
namuose? (M L.).
labas vakaras, sudie, viso gero..,
V
Jaustukq vartojimas ir skyryba f, Jaustukaivartojami pradiioie aha sakinio
Pvz.: Deja, iis neawko i muzieiq.
pabaigoie ir skiriami kableliais ar kitais sl(yrybos ienklais'
Ai nemeluoiu, dievaL
O Mariia!
Kek iia
iast4
daug!..
43
lsiminkite Siq jaustukq ra5ybq: adiu, amZinatilsL deja, vaie, dekui, lab
&ien (lab adien), lab
4nakt (lab anald), lab 4tyt (lab aryt)
,*-=i;E-I::l'
n"'u
Veiksmo dinamiSkumas
Veiksmazodiniai
Pavyzd2iai
M6gd2iojamieji
dzirkit, pykst, pliupt, Smakst, 5lept, trakst
Staiga kazkas
timpt
uz skueno (M.1.).l\ilotiejus Soka
(#1.). Einu keliu, tik kazkas Smakst i krumus
Gyvunq garstl imitavimas
kriukt kriukt, kvy kvy, stugt stugt
zrn
zn, pry pry..,
Kriukt kriukt
parsiukai patvory (R).
pry - ir nuskrido
Kalbeiimo, juoko, valgymo,
deps deps, Siurpt, Zagt, tuks tuks
ple ple, ka ka ka...
knarkimo ir kt, sukelti garsai
andiLl pulkelis
Stogt
(,4.
iS
suolo ir
kaukst kaukst
bilda prie lentos
/C).
vilkas miske, o vaikai - ipadus (A.Vi.).
Pry pry
(11..).
Valgdme pietus, tik staiga Jonas Zagt (B). Tuks teno mazAiberniukq, taitas ka
ka ka
Tikrai, pro mokyklos sodo gal4 arimais
plakti Sirdele (411..). Dede paku-
pasileido kvatotis (1,9).
kudulkst kudulkst
Gamtos reiSkiniq
gurguliukst, plykst, pok6t, taukst,
ur, ur r r, turuu.,,
Pavasario saule besidziaugiqs upeliukas tik
ir prietaisq garsai
taukst pataukst
tar tar, 5a Sa, bu bu..,
Plykst
Zaibas, o po to - ir perkunas
tuks dftd
nere kiSkis
gurguliukst gurguliukst
(lKr). Taukit pataukst
(/l/.) tolyn per pievq (1,9.).
Petriukas per klase su savo
klumpdmis (11..).
Pravere duris - niekas
Veiksmo staigumas,
nerIpestingumas,
braukst, kapt, spragt, Snipit, makt
Surum burum..,
Jis man i kaktq
nd krepst (11..). Braukst
spragt, ai
jam per rankq
tekst
ir nebdra bedq lA. Vd.).
(,9.). Jis tik
makt
nesvarbumas
)&
7
44
ir isgdrd
litrq pieno (ff1..).
IJA\
K'" Gimine
IIOIV/
ftrlt
lvall3
OL'l, /l\ llllrvrtOillo
Daiktavardis
Bidvardis
Skaitvardis
lvardis
.I'liIAll'l3l{.'
Veiksmazodis
Prieveiksmis Dalyvis
(yra vienos kurios
ne vrsl
Skaidius
ne vtsl
ne vtsl
Linksnis
ne vtsl
ne vtsl
lvardZiuotind forma
I I
VeiksmaZodzio formos
ne vtsl
Laipsnis
rcIc,ih\
nors giminds)
tik kelinlinis skaitvardis "pirmas" tik kelintiniai
skailvard:iai
Sangrq2ine forma Nuosaka
Laikas
Asmuo
R0Sis
45
Pusdalyvis
Padalyvis
1. DAIKTAVAFDIS
2. BUDVARDIS
1. Pradind forma.
'1.
2. Kalbos dalis.
2. Kalbos dalis. 3. R05is. 4. Linksniuot6.
2. Kalbos dalis.
5. Laipsnis. 6. Gimind, skaidius, linksnis. 7. Kuo eina sakinyje.
4. Gimind, skaidius, linksnis (jei kaitomas).
6. Kuo eina sakinyje.
5. VEIKSMAZODIS
5.1. DALWIS
5,2. PUSDALWIS
1. Pagrindinds formos.
1. Pradind forma.
1. Pradine forma.
1'. Laikas.
2. Kalbos dalis. 3. Sangrqzinis ar beasmenis.
2. R05is. 3, Sangrq2inis ar yardZiuotinis. 4. Laikas.
2. SangrqZine forma (jeituri). 3. Gimind, skaidius.
2. Kuo eina sakinyje.
3: Skyrjus (tikrinis ar bendrinis). 4. Gimind (vyriskoji ar moteri5koji). 5. Linksniuotd, skaidius, linksnis.
4. Asmenuotd. 5. Nuosaka.
Pradind forma.
3. SKAITVARDIS
4. lvARprs
1. Pradind forma,
1. Pradine forma. 2. Kalbos dalis.
3. Skyrius (jei kiekinis - poskyris;jei kelintinis paprastasis ar ivardZiuotinis). 5. Kuo eina
5.4, BUDINYS
6
&
4. Kuo eina sakinyje.
7. PRIELINKSNIS
6. PRIEVEIKSMIS
5.5. SIEKINYS
1. Kalbos dalis.
1. Kalbos dalis. 2. Skyrius (pagal
6. Linksnis. 7. Kuo eina sakinyje,
5.3. PADALWIS
4. Gimind, skaidius, linksnis. 5. Kuo eina sakinyje.
6. Laikas, skaicius, asmuo, 7. Kuo eina sakinyje.
g
sakinyje.
3. Paprastasis ar ivardziuotinis. 4. Skyrius. 5. Gimin6, skaicius (jeituri).
reikimg
ir pagal kilmQ).
3. Laipsnis (jei laipsniuojamas).
2. Skyrius (pagal kilmg ir pagal linksni, su kokiu vartojama).
4. Kuo eina sakinyje,
*
d:d6
*
8. JUNGTUKAS
9. DALELYTE
1. Kalbos dalis. 2. Skyrius (pagal tai, kaip jungia).
*
s
10. JAUSTUKAS
11, ISTIKTUKAS
"t&
7
jtlllutllfililllltLtill
GIMIITES
K4
veikia davd girddjo
- kq veikei - kq davei - kq girddjai
ASMENAVIMAS
a5 ZaidZiu, griZtu tu Zaidi, griZti jis, ji ZaidZia, gri2ta
mes ZaidZiame, griZame jls ZaidZiate, griZtate jie, jos iaidZia, griZta
Kq
darqs darqs darydavgs darysiqs
2
vyriSkoji moteriSkoji bevard6
rtSvs veikiamoji neveikiamoji
LINKSITIAI
TABIAMOJI IIUOSAKA
a5 siudiau, Saldiau tu si[tum, Saltum jis, ji siutq, Saltq
mes si0tume. Saltume jus siutute, Saltute jie, jos si0tq, Saltq
geras, Zalias geresnis, 2alesnis geriausias, Zaliausias naui€i, Sviesi naujesn6, $viesesn6 nau jausia, Sviesiausia
LIEPIAMOJI 'IUOSAKA
tu siqsk, pasiryZk
mes siqskime, pasiryZkime jls siqskite, pasiryZkile
drqsu, idomu drqsiau, idomiau drqsiausia, idomiausia
VARDININKAS KILMININKAS NAUDININKAS GALININKAS INAGTNtNKAS VIETININKAS
SRuKstrll.tntxRs
-
