g eP
,
I
ifq klai
vfd 5t
Reg Cox
ir Neil Morris
iliustravo James Field
:''t'*;'# .j '"
,i-(;. !r-'';:"/.-\--:...
7 downloads
187 Views
17MB Size
Report
This content was uploaded by our users and we assume good faith they have the permission to share this book. If you own the copyright to this book and it is wrongfully on our website, we offer a simple DMCA procedure to remove your content from our site. Start by pressing the button below!
Report copyright / DMCA form
g eP
,
I
ifq klai
vfd 5t
Reg Cox
ir Neil Morris
iliustravo James Field
:''t'*;'# .j '"
,i-(;. !r-'';:"/.-\--:
,,':-.",-.,.d d ;f t;1
''
"-i'l
,.:
'--i
,
v,
n
v,
-l
pesrnoes tuKstancu Budq ola ri
vra vicnn ii olq, kuriose lkurta iveno klq. Jq pat:rlpos iikirsros kalrosc prie Jihcs upes n'rq Kinijole. Sios Si cntvk]os vle vaclinlnros l-ongnreno olonis il prskirtos indtl plincui Buciri, I
KINV BUDIZMAS Budiznas Kinijole pradcjo plisri iirrrrrs mcrq prie! iSkertanr olosc ive nn ldas. 67 nctris po Kr. I-1anq dinastijos imperiirorius r.rusiunri atsror-rLs Indijon prr-r'elti budistq ivcntqjrp r:ritq, Palicliui iie sutiko clu inciu brrilistq vi,:nuolius. krLrie clavi pasirrntiniams ir !i cnrqjq r-a!tq, ir. skulpn-rrL1. Kcturi
PIRI,IOSIOS OLOS
1,.r.;r,rtiri.ti q i7., J oi.rrrgr ir p.'r.rr, f buclisrq ir enwkl4 Kinijo je.
Lonsneno olose plasiclijo 494 netais po Krisraus gir.r.rimo, kai kinrr irnpcr.atorius pcrkile inpcrijos sostine jLoj:rnsa. Olos vra Hcnan,.r provincijojc. l2 kilomerrq i pie rLrs nuo Lojango. kur-is nrtrsu leikais ).rl juc 'us, claugiarL kaip ... rnilijono gvvcntojq Dat.brrs
ltt
tes
i11r.1j.1
tas.
1. :'i
t,
rtw" it€
J
', . n"
E
ffi'fu"I
',,e
'o'
aaa
.'
.. l:_
tie
'l'on-',,'l.a r t'".,
a& .- s ols. 6! nF g'
tr.,
n* lii
It ,g
F
t
"$
la .,.l
l
:,1;. r rr.ri.,i,:i
i.
-r
:,
:3
,, ':a
-
-...A
:
_: _-=__-l
DESIMT TUKSTANCIU BUDU Ola yla kvadrato l'ornos, o ant sontnnl
ISSKAITUOTOS UOLOJE I ,,11,. n6'11, ire nn U.,. ir .krrli'ruro' vra iiskaptuotos tanki:rrrc pilkamc victiniamc kalkakne nvje. C)lose vra apic 100 000 buclistq skulptult . Didiiausia 1'r:I Fengsiano iventvkla. Joje sedi l7 rrctnl aukidio Buda. |.trqr 'rr-r. \kuLPruro\ (l\(lli Ifll\'o\rl aukiram mediiui.
sienq
TANGV DINASTIJOS MENAS Dclimties thksrirndiq Buclq olrr (kiniikai Vzrzrfi /orzg) btrvo ilskobta 680 r.net:ris. Tai n'ko Tangrp dinastijos, kurj virldc nuo 61il iki
'ru
-L
1,','-
-l
llt erLl.
P
tiri<star.rti;ri n.rai,vdiq
skulptrrrcliq, pagal kuriiis ir pavadinta ola. Jos vla iiskaptuotos bareljefiSkai. 'l-en vra ir didiiule Brrdo. rt.rrrrl.t. .rp\ul,lr keltrrir. pasckejq sr:rtulq. Salia rnai-r'ii-' Buclil skrLiptilq par':rizcluoti nr uzik.rn tr i. gro j.rnn. flcito n r i. cirnbolais, arfon.ris bei kitais 56,giniais instnurentais. Kalkakmer.ris tuosc kraituose snarkiai sukie tejgs, tad meistrat I galijo ilskobti toliias maivtes
ligrrlile..
f.ldT lo lc.
Btr.1i.r r1
"lr1 'krrll'rtrro' mrnas baisesi lX amiiuje kaltu su Tangq dinastija.
el
-.iL
,
F.
r'
I Ft at
l,: - a
a ,:l
lg ;
Lmogou" igio skulptira (r:iriuje) stoai ties iijhnu ! Vanfo dong oI4.
DeEimties
hlkstanii4
.
Bud4 ola
Apaiiojc mstome l;.eliolika ii gttt'sir1jt1 deiinties tikstan 4 But Sios sidirt os statulilis ryo netoli lijitto i VLrttlo doxg olq.
1.
I icutts ii rlntrq, lio iilkrt qtbnlu. nctu Lott grtctto oI ose, t ai zd u oj a uieruoI irts, klipaniius priai Btd4. Brulisttl krnlius serg0tojas,
iiraiiytns Fertgsi.ano
iuentyklos sicttoje,
Si siawy aukitutris lubonis GuiLurgo ola tikrinusiai btroo pirnroii, tuoj po 494 net4 ilslcnphnta ola.
A
_....,_ffi'-
.;;i:: t:_j-,
a)
i,,,',
Ireflgti Fengsiano iventykl4 truko tueius metus. Darbai buzto baigti 675 metais. Salia Budos didi,iulis statulos stukso apaital4 ir dieztidk4j4 bntybi4 skulptnros. Olos stogas apgriutto, Deiinije: pasekijai saugo dirliji Budtl Vanfo donge, Lubose
lotosas
- didiiulis ilraiiytas su
jame iikalta dsta.
Stoointis Butla pienoje ii trij4 Binjango olry.lki jos nuo Vanfo dongo olos tik 5 ,ninutis kelio pdsiiomis.
j ::l
._:; a:,-
1i
't,
.
r.
Didnoji4rhabve iq clicnrl Zinrbabvi' r.rl.nhc par.rciirrr.r l-,,g"1 clidclE.rknens griur'€siq vietor-g, )irrorrr,l l.ri1' Didr:oti Zinrb.,b\.. Archeologai mano, kad iie akrnens gliuvisiai vta iintus nerq gul€jq vienos didel€s atrikietiq varstt'bes
: fd 'FJ
i
' -l
centre
AKMENS NAMAI ,\fiikiciiLg bantu kalba Zimbabvc reiikia .,akmens nilmi]l . Ii rs tikrqlq nKrqJtl :lKmuo :rkmuo buvo DuYo naudo]amas n:rudojam:rs strrtonriens ii molio narrans airn.erti. Scniausi qliui esiai sicliia VIII amZiq, t:riiau Znroncs iioje r icro jc qalc jo qrr enti dar pLiei 600 metq. Nuo '' r .lrLr'- 'lrr{rnr.lll ri..r .ririvllrl. \,,1.r ge,l{\\.
io. iki liol sucl:rro diclelq Zimbabves \Ioz:rnrbiko qn'entojq dalj. kur
PREKTAUTOJAT
UffOVtS
LIEKANOS
Didiiosios Zinbabves idestejimo laikais joje galejo B)r, nri .rpi, li0 r.rldaniiqiq ,uaugurirljq. o tlkstantiai kitq glentojq buvo isik[rq aplink j4. 250 metrq ilqio akmcninis apryaras vra p;rgrindinis
:::l?:i:f$ff","ir:',:i";
ilr,1,',y,i';,x""'
apvalus bokitas. Jis galbilt buvo nluclojamas cere monijoms. Netoli iio apn,aro, ant kalvos, srovi n irtove su licleru ma2q apn'arq.
ir
AUKSU
.
: .. : "t..,,.
,
i'.
.
-
.r.
tiniei en'entojai yertesi icnrdirbrrstc, tadiau Dicl2iosios Zintrabi.is svarba padiclejo atsikilus i znror)errrs, i augin:inticms gvvulius. Jie tur.bit buvo ir ,., . .i ..,.^;.; L.rbrlLLsr.lL | .ki ,,,. sr, valswbe prc{riLLrro1ar. klestcjo ;l ',, , .1.^,1,;'11..,,.;^ .S \ll-XY rnriiuje. Ii liekl.rq iinome, kacl tcn gyvenE .,, iik:rsenq i.r,.. -,., gawba. i]rq Zmones vertesi naudingr-1jq ^....LI ]a.nat"i,.Jiekascirlvdeauks4,kurittoprcki:rvostt rrnrtri< Iie Lr.,: i' l-,1; ""1...' L,'"i",. ,...,1.;...,^ ",, I alabq, indq ir kinq keliautojais. Vie
..'_
r I i
-'
..i,.-
i,-, . ......- ..-. -'. . '
r
-,
I
UOSTAI
TURTINGIJURV B. to, Zimbabves gvvcntojai pre liiavo clramblio II kaulu, ee leiimi bei veiiiq kiautais, he isdami juos i medvilnq, iilliq. stildo krrolius, prieskonius ir. porcelian4. Didlioji Zimbabr-c, tikriausiai, buvo ir prek'bos centras, naudotas juodaodiiams 'erg:ris .r ril.'..i. r". i.g.,l'e rri i.rr.rbt1 i;Ii.. Preke. pl.rLrke pel Indijos vandenr.no uostus. XVI amZirLje ErLropos plekcivi;ri raie apie gvventojus, r,iIkindius plono iilko ir medvilncs drabuiiais.
4,,jii1.:
'
: ..r...-
I I
,'
..
..
i:'
f :.
: '.' #lf
,,
\
',-
NIgl
i{*
*f*i*}: I |
rS NAUJO ATMSTAS Nera 2inonir, kod€l miestas sunvko, bet irekos galejcr ttrreti sirusra ir badas. lt'{icstc gvventa iki XVII arniiatrs,
o 1867 netais ji atrado europiciiai. li pracliiq irrones rnane, kad gali lasti karaliaus S:rliamotto attkso liast'lilas.
minimas S"e,,tajame Raire. Jie k,rsinijo iernE, iiLaip prisrdedanri prie laiko padarytos i:rlos ir sunaikindami miesto praeities peds:rkus.
,
;\.,!
i
:
:,,...,...,!,
-:: I :',1
'-
.
Pnukiiio.figiro iikaIto ii nruilo ir trrytiuti ant kolonos, btttto rastt iioje'oictoreje.
ckmens
?
Si suairinhl gelelini4 gong4 pora buoo rasta
aienoje
i!
maL4 sugriuztusi4 gyoenoiedi4 tarp
Did2ioio Attfuaro ir tvittoods ant kaluos.
Liejimo forma, i{kalta ii muilo akmens. li buzto naudojama kryiiaus formos aaio liejiniams (apaiioje) lieti. Sie liejiniai gqlijo buti naudojami kaip pinigai. Tebestooi apaalus bokitas, pastatytas be skiedinio, kaip ir kiti akmens stqtiniai 6ioje ztietoztije. Tai galijo biti grud4 aruodas, simbolizuojantis maist4 ir gaus4, Taiiau tikroji jo paskirtis tebelieka misli.
?t tr{
$B Salia xario,liejini4 yru du aitrus geleiiniai strilia antgaliai. Zemiau j4 - geleliniai irankiai naudingosioms iikasenoms iigauti, peilis ir ietigalis.
Maiai
tebuxo rasta Didiiosios Zimbabztis aukso omament4. buro rastas rietoais pietuose.
Sis auksinis raganosis
GeleZinis laukdtas, tqstqs ui aptuaro. lis, tikiausiai, prekeiaio atreitas i! rytinio Afrtkos kranto.
bux)o
Lenkti laipteliai ilorinije sienoje yra iiaurinis iijimas i Didiji Aptz:arq, Dar buuo du kiti iiiimai, uidind siena.
Si moters
ii
figira, itkalta
muilo akmens, stooijo akffiens ar molio niioje. li galdjo buti naudojama Zimbabais gyaentojai migo raiiyti akmenyje gyoun4 ataaizdus, ceremonijose, kuiose Sio mrilo qkmens indo apaade paoaizduoti babuinas, iuo, 2monis garbino sazto i,mogus, paukitis ir zebras. protiztius.
Iiorini
DidZiojo Aptoaro siene aietomis siekia beaeik 10 metn4 aukiti. li pastatyta ii Kai kurias ztietas puoiia zigzagt eiles - iprasti afrikieEi4
beueik milijono granito blok4.
ru6tai.
Angkor Vatas i---' ' 7T
- *l
t'
'- j
n
ngkol
l:
V11.1.
"*l:':,
il
',r'r
nuo.r.rbi .rrgriuvu.io
;::;'l:::: ":: l,o;::;.
beveik 2,5 km2 plotc. Angkoras buvo kadrise gar.io. kmerq valsq be, so'rine.
MIESTAS ohurvcrnsn 1 861 me tais pranc0zq misionierius gamtininkas H. Mouhot [muq], skindamasis keliq per tankrl miikq KambodZoje, apsrulbo aptikgs didingo miesto griuvesius. Daugiau kaip limtas Svenryklq iro ilgiau nei 4 iimtus metq. Netrukus iio iventoviq miesto ryrineti ir atkurti anyko archeologai.
KMERV KARAIIAI Nuo VIII iki XIII amiiaus kmerq karaliai pietrvdiq Azijoje valde galingq valswbg. Ji eme dar labiau stipreti 802 metais po Kr., karaliumi tapus Dlajavarmanui II. Jis valde 60 metq ir ne svki kele sostir.rE i5 vienos vietos ! kit4. Galiausiai karalius pasirinko Angkoro vierE ir pradejo plataus masto statybas. PRIE EZERO Angkoras (kmerq kalba dngkor reiikta miest4) buvo pastatytas netoli iiauriniq Tonle Sap (Didlio.jo eiero)
kralrtq. Sis didelis, ber seklus eleras, ii kurio teka vienas Mekongo intakq, yra labai ir-rvingas. Eler4 supa derlingq iemiq plotai.
EZERO NAUDOJIMAS Eiero vanduo padejo Angkorui tapti turtingu miestu. Zemdirbiai kasd dr6kinimo kanalus, padedandius iiauginti kasmet net tris ryiiq derlius. Vadinasi, renyksciai g;ruenroiai pakankamai apsir[pindavo maistu. Manoma, kad apie 1000 metus po Kr. miesre g1rueno daugiau nei pus6 mili.jono
imoniq. SURJAVARMANO SWNTrC-C
Angkor Vato Svenrykla buvo pastaryta XII amiiaus pradiioje valdant karaliui Surjavarmanui II. Sventovd buvo skirta induistq dievui Vi5nu. Trijq aukStq pastate yra daug stadiakampiq aptvarq. Jo lotoso pumpurq formos bokltai iSkyla iki 60 metrusakiiio. ,
ANTKAPIS KARALIUI Sventoves koridoriaus sienas puoiia senoves mitus vaizduojaniios skulpturos ir raiiiniai. Pastat4 supa dvi eil€s sienq. Vanduo i jl tekejo pladiu grioviu ii didel€s saugyklos. Jos ir dar vieno rezervuaro vanduo daugiausia badavo naudojamas sausmediu pas€liams laisryti. Kai Surjavarmanas mire, iventov€ buvo paversta .jo antkapiu. ANGKORO NUOSMUKIS 1431 metais Angkoro miest4 uipuold ir sugriove tajq kareiviai. Nuniokotas miestas apiele diiungl€mis. Kaip jau min6jome, europietiai ji aptiko bemaZ priei pusantro Simtmedio.
Akmeninis lintas budi sargyboje-. Angkor Vato ioentykloje j4 galilo
buti apie tris
Pagrirttlinis lijintns ! Angkor Vttrl iiandietr. Si4 il)c to-ol ptjstati tpie 5 000 amttixink4 ir 50 000 kitu darltittink4.
Si gtlaa puoii Bajono irtento'ttg. li btroo ptslnluln \III nnliuic pn,Lutininttt gnrsianr Angkoro karaliui Diajaitdnnanui Vl.
f
..,7
I
tli
Dangiikosios iokdjos aut Angkor Vato sie U. Sakontq, kad lios grakiiios btltybis
gini
oMrdenyno bang4 ptu'sluose.
Su'jauarmntas lI atneii taikq knrcny kardystci. Valdoaas niri apie 1150 tnehrc.Znronis mani, kad jis buoo dangaus sir1stas karaliusdielas,
lil:iti'::,,
':
Krak des Ch.uiliers ilis tokiu pavadinimu dabartines Sirijos teritorijo.je yra vienas ispldingiausrq pasaulyie viduram2iq gynybines architektiros paryzdi:itl. Tvirtovg pastate krikldionys kryiininkai. Jie lridosi i5 Europos ! vadinamuosius Krf.iaus Zygius Sventosio. 2emes iS musulmonq arg:uri.
MUSULMoNV runrovE Sirija yra viename ii seniausiq prekybos keliq ii Europos i Rytus. Per vis4 istorij4 imon€s kovojo d6l 3iq iemiq. Apie 640 metus po Kr. Sirij4 ulkariavo arabai ir pavert6 j4 savo valstybes centru. Dauguma sirtl buvo priversti priimti is1am4. AmiiLl amZius musulmonai bei krikldionys gyveno ir tebeglvena vieni Salia kitq. Tapq musulmonais turkai XI amZiuje uZem6 didii4j4 teritorijos dal!. Jie eme vis labiau reiklti prieSiSkum4 krikldioniq piligrimams. 1095 metais europiediai krikidionys prad6jo Kryiiaus iygius priei musulmonus. 1 142 metais krlininkai uZemd Kalat al Hosen wirtovE, musulmonq pasraryrq keliui iS Viduriemio .jlros ir j lq ginri. Uzkariaurojai buvo Jeruzalds Sv. Jono ligonines riteriai, kartais vadinami hospitaljerais.
',.,1 t
,:. .:
RITERIV PLIS Kalat al Hosen buvo labai svarbioje kqdininkams vietoje, tod6l jie emdsi statyti didZiulE wirtovg ant kalvos, iSkilusios 650 m viri jnros lygio. Veliau pilis buvo pavadinta Krak des Chevaliers. Tai arabiSkai prancuziikas miSrus pavadinimas,
SIENOS SU BOKSIA]S
Klrli cle s Clro alicls brrvo be lcili ne ir.-ikiema. Jl supo dli aukiros sienos. jojc snLksojo trr.lilia boliinp. \'iiliue sicn,r btrr o auk!rcsne nei i!orini.. Vicnq nLro kitos jas skr re griovvs bei st:rttis iiaitas. 'fviltor'.'s plorrts * .3 000 rrrr. .Ji qaletq surripinti I 000 hereir iu su 2irsrris. l..ro. ir.rrrli.ri. ir r".ri.rrr l'( .,ris lr. lletan ls.
;ia.i:: .aa ,:Ei '- -: .-;. lf r- :;.
vrDUJE, UZ SrENq PiJi jc u2 r'iclincs sicros LrLrvo s]ili.trnrotos salis. koplviios. clirbrrLves. sancleliai ir kolicloriLl Lrci 'l-.ri pe rcjinLr labirintas. brLr.o rarsi ma2r ris ginklrLor,rs r.tricstas. l(n'TiLrot'i.ti iil.ril<e piJ! ilqitrrr liriip 10rl) nretq l',r 'I.r,.'* i rr.ir', r.i .... '-l rrr, .i.t,, ., . rrrLl
Sir.rjos sLilfon
ir Lt
r-
F-gipto nrusLLlnrorrrl nr,rmeliLrktr
Krtk
des Cheasliers
nuotraukoje matyti, kaip gerai i|silaiki t:uirtoois sienos, Tai oiena stipriausi4 katla nors pqstafyt4
pilia. I pili buao nutiestas akuedukas saaotiikas siauras tiltas, kurio reikijo tiekti oandeni pilies kareiuiams. Senoztije daugelyje 6ali4
pastatytais akpedukais aanduo
nuolydiio kryptimi tekijo uartotojams ii aersmi4 ir kit4 oandens ialtini4. Krak des Cheaaliers planas
Hospitaljerq herb as, a aizduoi antis krikiiioni4 Suentuo sius: Marij 4, Petrq, Kottynq ir Marij4 Magdalen4.
koplyiia iijimas sargyb4
salis maisto
ir
Tanden=
kambariai aandefls tezer-
loairias pilies dalis jungia skliqutuoti tuneli&i bei dengti perijimai (galerijos). lais fiteriai galijo greitai jutliti tarp bokit4 ir sali4,
arklidis ir saugykloi akaedukas
i) gynybinis grioays
Raifas solocdno..s kolojs su kryiirtitrku. I'ilics gtpi jai gtltrtitrai 7tasidaot, optrtttti srrkltstoto I oiiko.
-ar:il-,::-> Lod 2a
buo o
t,
cr
d i n a tn
a
d
e
n gt
t
gal c rii a
ialin tlidliosios sslcs. Si sklistrtruttu sali Iur,to pt.qtinrlitis pilics , nl,iotttnsis ir sttsitikinr4 ktmb nn1s,
Hospitaljerai prndcjo kaip i_..
religinis ordinls, gydantis stLieistrrs
kareioitrs,
Viliau jic tupo kariaujnniit jiga.
Salisbury'o katedra KATEDROS STATTTA 1 225 metais buvo atidaryti pirmieji trys altoriai. Pabaigtq koplydi4 atskyre nuo starybos darbq, kad b0tq galima kasdien rengti pamaldas. Pagrindinio pastato statyba truko dar 33 metus. Katedra buvo paiventinta 1258 metais. S..enrykla tapo bendruomenes, pavadintos naujuoju Sarum'u, telkimosi vieta. Eme augti glruenviete, ilgainiui vinusi Salisbury mlestu.
iimtai dailidiiq ir akmenraiiq. SENOJI SARUM'O KATEDRA Katedros istorija prasideda anr kalvos
netoli Stonehenge'o lstounhendil. pradZiq tai buvo geleiies amliaus imoniq stowklavietc, v€liau romenq gyvenviete. Normanai
Ii
BOKSTAS rRJO SMATLE
toje vieto.je 1075 metais pastate pili ir nedidelE katedrq, kuri4 pavadino Sdrum'u. Taiiau del pilies ir katedros gpentojai tarpusaly.je nesutare. Galiausiai r'yskupas Herbert Poore [pqa] nusprende labiau i pietus esandiame sleny.je pastaryti nauj4 katedr4. Cia plyte.jo r,yskupui priklausantios uilie.jamosios pievos. Senoji Sarum'o katedra neturijo pakankan.rai vandens, todel naujoji vieta
buvo geresne.
TVIRTI PAMATAI Vyskupas mire prieS prasidedant starybos darbams. Jo brolis Richard Poore [rjta,d pua] rapo ryskupu, gavo popieiiaus leidim4 tgsti prad6r4 darb4. Richard nusprende pastaryti karedr4 i5 Chilmark'o ldilma'k] akmens, kuri veiim6liais imones suveZe i3 laui,yklos, esandios maidaug 20 kilometrq nuo statybos vietos. 1220 metais statytojai padejo pamatq akmenis. Juos suleido tik kiek giliau nei ! metro gyli, nes toliau prasideda natfiralus pagrindas - titnaginio Zryro sluoksnis. S
anrm' o
oy
skull o
(1
217-1228) Ri ch ar d' o
P o o re'
1285-1315 merais pasraryras katedros bokitas ir jo aukiryn Saunanti smaile. Jiems staqni sunaudota net 6 500 tonq akmens. Papildomas svorj illenke keturias kolonas, palaikiusias bok5t4,.ir s Svoriui illaikyri buvo pa arkos ir kontraforsai. Ma2daug [' keturiq amiiq Christopher Vren:,, Ikrisr:fe' ren] patikrino smaiiq ir 'nustat6, kad ji 75 cm pasvirusi nuo vertikales. Smailei suwirtinti buvo panaudoti gelelies strypai, ir nuo to laiko ji nera pajudejusi. Smailds aukjtis - 123 metrai. Tai aukidiausias Didiiojoje Britanijoje
o ant qt aud as
(-o i d
u n1j e ).
fuL
S,i, *"
,,,..:
l: . .
I
-.- ,__rti
. i1
,,. tt .
r.- {
d l$.
si
Katedtos interjeras
iiandien, iiirint pro naoq link tlidZiojo aakarinio lango. Katedros ilgis 144 metrai, naaos qukitis 25 metrci.
Skercpjnoyje
matyti, katl bokito smaili remiasi
i
medines
konstrukcijas.
los iilikusios iki iiol. Naooje yra
laikrorlis, pagamintas 1386 metais.
lis neturi cifetulato, bet muia ralarulas. Gali buti, kad tai - seni&usias pasaulyje Teikiantis laikrodis. Kqi 1956 metais
ji
restaurt4po, jis jau buao
tiksijgs daugiau nei 500 milijon4 kart4.
Salisbunl'o l< nt e dra
,..,.
,iis
n/ililriills
Lltrl
lotd0 Rlbart'o
.tiro
;gu
li pric icintitrinko koitr,
LI.
larLl'0 /iapo.
tISL't
ttiri IJ5l) tltctdis. illnriu k4tu.
'-tttoi4us
dttti4
ll.tttL'it
o
-S
l-s
jL' vru
XIII t, skulyttlrtr trri:tltrLtiLt,\ioutrl it lclLt o s o d 1,. K f^ k t t k t t d r o i t' b it d tl i1 :l sTrrillirvos siL'ttu lrtltvbos ir sl'tt[1tturtL, Ed
tlti
i tr nu rlo i o gt, tt'1. aknrctts Iuittutts i Itol;ittr ltclti. I{rtttL{roit' tt lti r Lt sL, tto j i ntL, ditt t gtrr.tt. 5t rrtq
I|
rl
sttai lc
itl
b
Salisburv'o grtJtt tur' o Lottgt sptt, TttrdL'jusio t icttrl ii
tlonottr,
i n Ii n
(
r:
!
ltt,t tltru,lt lis jrL iiutll;o,
sI! Iitu a,.!)
t
oi
tl
ottt
N.
7t rttttrt I itt it1
k Lrltrts. Grttftrs
1ti nt t ttsis I
it
Ll
tr
iIIi
krttt'LIros
lt o
d
L,
1
226 tnct
s iioi t: l;o ytltli
a is
-
io j c.
f
:
-.
. ::,: ,-
:,
.t -)
-)
Alharnbrei liymi wirtove iikilusi viri
Granados
miesto Andal0zijos sriryje pietq Ispanijoje. Pilis pastaryta plynaukSteje ir buvo paskutin6 Granados maurq karaliq atsparos vieta. Citadeld turejo stiprias apsaugines sienas su 23 bokitais ir keweriais vartais.
ANTIKOS Lq,rKv TVTRTOVE Maurais europieiiai vadino arabus ir berberus, kilusius ii Siaurds Afrikos srities, senoveje vadintos Mauretanija. Jie buvo musulmonai, VIII amiiuje isiverig i Ispanij4. Ant Antikos laikq lwirtinimo griuvesiq Cranadoje maurq kariai pasrare rvirrovq Alcazab4 lal'kasava]. Sen4j4 wirtovg uZkariautojai sustiprino aukitomis sienomis, bokitais, pylimais.
MUDONOJI TVTRTOVE Maurai pavadino naujqj4 citadelE A.l-Kal'a al-Hambra, t. y. ,,raudon4ja wirrove". Ko gero, arabi5kas pavadinimas bus kilEs nuo sauleje diiovintq plytq, naudotr-1 i5ores sienoms stag..ti, spalvos. Ispanai surrumpino pavadinim4 iki Alhambra. NUOSTABUS RUMAI Alhambra buvo gynybine pilis su raitinemis, namais, parduotuvemis, medetemis, karaliSlqja pinigq kalykla, kareiviq igula, kalejimu, vieSomis pirtimis ir
ligonine. XIII-XIV amZiais, ypad karaliaus Jusufo I valdymo laikais, wirtove buvo paversta puikiais rtmais. Cia b[ta kolonq bei arkq, o kambarius puo$e raituoti kilimai ir kiti prabangus daiktai.
VIDINIAI KIEMELIAI IR TEMSOS Maurq architektai suprojektavo puikius saul€tus vidinius kiemelius, supamus teikianiiq pav6s! arkadq ir terasq. Sodai, jq augalai ir Fontanai teikia rumams iviesos, maloniq kvapq rr viso:. Mirrq kiemas matomas ii Comares lkomares] bokito, iskilusio viri Ambasadoriq sales. Karalius Jusufas priimdavo uisienro svedius Sioje didiiul6j€ meneje. MAURV VATDYMO PABAIGA Ilgiau kaip 700 metq maurai valde didii4j4 Ispanijos dall. Bet ispanq krikidionys atkakliai laisvino savo 2emes. Galiausiai 1492 metai. jie
iivijo musulmonus ii paskutines rvirtoves Alhambros.
I
GRIWESIAI IR RESTAURAVIMO DARBAI Dalis Alhambros buvo sugriauta paskutinijc kril*dioniu kovoje. kovoie. Kai kurie mautu ir krik3dioniq maurq . kambariai per ilg:1 laikq apiro. XV1 amiiuje Ispanijos kar.ii*. Karolis V dali rlmu atsrar: labiau italiiku stiliumi. i 812 metais kai kuriuos bokitus sugriovi kareir' . Po deqrneriq metq 2en:ts drebdjimas dar labiau ars::.-. r[.mus. Pastaraisiais laikrs didiioji mar-rn1 citadeies i. :: su jos rumais
ir
sodais . r.:
arkurti.
ii
18 crn
sukiiio drtn tlio 'x,uilt
diiuti stlbtil i ai li ttpuo :t i simetriSkais, ruaun1 d tLr rt i n
6u do t &i
s r si
=-itt i r ri s.
Kardas ir odos makitis puoiti maury stiliumi. Sic ddiktai priklausi Muhamadui Xl,
paskutiniam Granados maunl karaliui.
G.raZ-ios
kttpolinds lubos ,,Doiej4 sesery', salije. Taip ji paaadinta fu mirusioms duiems seseiims atminn.
iia ikalintoms, nusilpusioms
V_isur
Si
yru eiliraidi4 cit&t4 ii Kor(rno ir kit4 islamo ratt4. kolonos ztiriuie.
iiraiiyta
Alhambros planas Alcaz&ba
sali Lifi.t4 kiemas
Mitt4 kiemqs
0
100 m
Karolio V rumai
,TltrtLttttbrtt
...1: fo,tiijitt.:
a,tli!!a :i1ti.:;ta ii it: tt,::t,:.
rl
,rarrit'
j'i,
.'iir'/tu)s irri,r/i(.,r, irJr.ril : j:' ii iIr; r. !, h \II:, ir,:: l:1-'o t tl L'! t iiii tii.. tiiLtL.',)i.tl i,o;'lri: i,t:iirtis. .:..
lTLuttia,trt' ,\iiriir l;itittr ttrLt t:ttt iiriLt.
ii'.ukiitlt5, l,tiri
st
1tLt
litit tii lijilltitii.
1'/
Tenochtitlan r I'r.rJ;irl fen.,.lrrirl. r., lr.r',.ct'rl.r.rl
]f ll JL
r
ieroic j,il.rrre
rr..
r',lrenri.
J(
qrrl lrobrj
g1rerri,ri. \.li,rrr ji r,rp,, didel:Lr I miestu ir apic clu iintus menl buvo
g:rlinqos aclskq vaistybes ccntras. Jis stor.ejo
iiq dier.rq l\,leksikos clall'jc. Po dirbartinc sosriuc Mdxico rnqchikol n.ricstu gludi
pierinejc jos
f
J enochritlin'o griur.csiai. ERf LIS, KA]{IUSRS IR CWRTE Inder.ni actekai vcrresi mcdiiokle . Idajojo po ii:rrrres Meksikos dykumas. N,la)daug 1200 r.r.retais
KANATV MIESTAS Actckai parurie iernq, j4 rlelior:rvo. Jic padidino sa14, ii seklaus eiero clugno iis€nq dumbl4 ir irengE ncridriq pl:rustus. Sic plaukioj:inn s sodai bLir.o labai clcrlingi il naudojami darior-cms augrnu. Ceriamasis vanduo buvo tieki:rmas vanclentiekiu. M:r2daug iki I 41 5 me tq Te nochtitlin iSaugo j miest4 su n:rmiris, Sventl-klomis ir rinais ii lkmens. Kaip iiLl dienq Venecija, jis bur-o salq rniestas, sujungtas kanal:ris, o su sausunra pakeliamais lieptais.
1ie persikele
piediau idellingq sleni. Legenda jq bvloja, kad saules dio'as Huitzilopochdi liepgs jiem. rp.igrrcnri ren. kur r.r,kai r.r.iq rparingq ienkl4 - ant kaktuso tupinti ereli, pasiiiupusl /,:tf g1'v.rrq. V.;d.rug lJ25 rnerai. acrekai rado rai. ko ,. ieikojo. lexcoco ezero pelkiroie saloje. Cia iic I pasistate kain.r4 ir pavadinojj,&glt6titlin-tr",**-_ .'i' t', t. y. ,,opuncl
,%r ",
');zz<:3 " !'i ilj
\:
--- :..i:_.:
-7-.,*-ji'-t"'- '
It
=
t
..li,"t
'r r'
1l!;1 ".l\ " t':" :.....,.
,
I ':
.l
r#.1: 'ii
$
r** & -{'
.{!.
.
,.i
i#g s
g.i'ilte
PTRAMIDINES
Sl'ENrn
'l enochtitlrin'e galijo gvvenri mai-d:rug iirntas tlkstandiq srlcntojq. Apie 1500 mctus iis' ko qero, bur,o didi-iausias pas:rulio niestas. rr.rlbirrr.ioje.Lil
IMPERIJOS SUZLUGD\MAS
X\4
an.rZiuie atpiatrkrLsius
i Arlcrilirt i'1'.rrrp'
nustebino actekq turtai ir diclrbe. Ispan.trrts kliro aki Te nochtitlin'o micsto iv:rra. Kelirri bLrr o valoni, o iiukili's iiveZ:rmos laivelieis. Netruliu'
i
atijiin:ri iln€ pulti. Actekq inperarortrl //4, N{ontesurn4 ispanai nuZuclc, o \ f [er,,. htirl"n .1 | ii I nrer'rit ,17 'ter,,"i. f.rip bLrr,' 'u,' lrrrJr t., lZ ..trl,,r1r.tl.n b.. llcttc JiJzi.,tr.,.,. clab:rrties pasaulvie Mixico niestas pastilrvtas anr kaclaise didingo
'l-enochtitlit.t'o sriuvesiq.
Sirdis.
Ac! ck4 sa ul
is
di
c,tas H ui
!ziI
opoch
II
i'
Ngug
buuo korlu ir karo dieuas bci lototlrl it l.iii"ff miesto globejas.
:",f..,t\
,!.
.ti
J
n,i
,:
J/
b!* ddj
*'
t
.'
Pasirodydamas tmondms actek4 takloztas dduijo plunksnomis puoit7 gtrloos apdangal4
ir
nuostabias brangenyb es.
Sis
railinys
(kairije) - lietaus tlieao Tlaloc'o simbolis. lo dantys rodo iemyn, i auganiius augalus.
Auksini Xipe Totec'o
-
paztasario dieuo,
metalo darbinink4
globijo - kauki
Derlingi Xochimilco [sodim]lkol sodai M1xico pietiniame p&kraityje - aieninteliai actek4 plaukiojanii4 sod4 likuiiai,
Spentdsios actek4 knygos, arba kodekso,
paoeikslilis aaizrluoj a miesto lkirimo legend4. Aplink ereli ir kaktus4 susirinkg genties aadai.
l-,_=r;;, -1- !,I ';----*l l--\
i d.
i- !:
fl
.
i\-'^r'",'l
tt
-3
Peilis, naudotas imorftnrs aukoti. Suiiupti prieio kueiaisi
bidaao iudonti, norint isiteikti dieaams ir pamaitinti jrLos intoni4 iirdZi4 krauju.
5tn1r1c
xlv
atnzto us acfeKll
akntens rcljefe nntyti erelis, nutupes ant kaktuso su gyaate fl &gUOSe,
Sis daugiau kaip 3 metr4
skerstnens actek4
iikqlinit&s rkfltrLo rastqs 1790 nlet&is
netoli Mirico tniesto. Veidas aktnens uidny je galbut sintbolizuoja Saulg. Kiti simboliai rodo actek4 pasaulio pradi.iq ir pabaig4. Actekai tikdjo, katl pasaulis buoo stlkrtl'tas keturis kartus, o jie gyoenq penkt4ji, p askutirij i, p as aulio hik 4.
v
zoD)tr{qltg
kmerai
Kambodios gyventojai, kuriq valsrybd labiausiai klestdjo \{III-XIII amiiuje. konta.fotsas - akmenin6 sienos arama. Kotanas - islamo religijos Sventieji raitai. kryrininkai - krikidionys kariai, norejE atkovoti Svent4j4 iemq iI musulmonq. Iiejinys - gabalas i5lieto metalo liejimo formoje. loAia - tta: dengta galerija. rnelioracija - Zemiq gerinimas (sausringose sriqne drikinimas, dregnose - papelk6jusiq sausinimas ir kiti budai) muilo akmuo - chemi5kai: natrio Sarmas (minkltas glitus akmuo). musulmonas - islamo religijos i5paZin€jas. nava - pagrindin€ bainydios dalis. opuncija - kaktuso r[5is. ordinas - iia: vienuoliq bendrija. piligrimas - asmuo, keliaujantis ! 5vent4j4 vietovg, maldininkas. rezervuaras - didele talpykla vandeniui ar kitam skysdiui lailq.'ti. saracdnai - musulmonai, kovojg prieS kryiininkus.
akvedukas - siauras tiltas, kuriuo tiekiamas vanduo. archeologas - asmuo, ryrinejanris praeiri. kasinddamas ir apZi[rin6damas liekanas. architektura - pastatq sumanymas (planavimas,
ktimas) ir
statyba.
arkada * arkq, paremtq kolonomis, eil6. babuinas - beZdZiones ru5is, glwenanti Afrikoje. bareljefas - fig[ros ir vaizdiniai, i5kalti uoloje. Buda - indq princas, kurio mokymas ilgainiui virto budizmo religija. citadel6 - suwininra pasratq grupe, winovd. dedikuoti - skini kam kurini. dinastija - vadovq seka, dainai kylanti i5 vienos Ieimos. herbas - ieimos, grup6s, valstyb6s skiriamasis Zenklas.
induizmas - warbiausia Indijos (indr) religija. igula - daliniai, saugantys tvirtovq.
RODYIC.q
riteriai 16, 18, 19 Romos imperija 2
-
skulptura 5, 13, 15,
vanduo 12, 18, 20, 28
23,28
vdrraml:iu 2
lstqunlend;] 20
ryskupai 20, 20 \?ren, Christopher
rumi 24,28 R$kiau ilspausdinti skaidiai
iymi iliustracijas.
R$kiau
iSspausdinti
indni"has 13,
15
Saliamonas,
irankiai 10
karalius 9 Salisbury lsq:lzbeil katedra 20-23,
kanalai 13,28
iodiiai aiSkinami
kmerai 12
iodynelyje.
kodeksas 30
2t,22
Koralas 26 actekai 28-31 akYedukas 18, 18,28 Ncxaba lal'kasava) 24,
26
saracenai 19
19
a*ada
M€xico lmqchiko], mst.
Longmeno olos 4-Z maufal 21, 2), zt) Mekongas, up6 12
9, 11,30 babuinas f I
28,30 muilo akmuo 9,
Baibarsas 17
musulrnonai 16, 25
badjefas 5,32 brdizmx 4, 5, 6,7
piligrimai t 6
Delimties tukstaniiq Budq ola 4-7
Didiioji Zimbabv€ 8-11 dtevi 12, '14, 14, 75,2a, 29, 29, 30,31 Granada 24, 26 hospitaljerai 18
lklstefe' ren] 20 Xochimilco lsotimilko]
Tenochtid6n
sodai 30
Itenodtitlanl 28-31 *irtovi 16-17, 18, 24
iemdirblste 8, 13
16,19
krikiiionybi 16, 24 kryiininkai 16, 17, laikrodis 22
auksas 8,
4, 12 14,
24,29
Krak des Chereliers
Nhanbr:' 24 27 Argkor Vatas 12-15 antlapi 13,23 archeologai 8, 12 25
iventyklos
Iliustravo
l0
UDK 087.5:904 ,,04114" Co297 ISBN 9986-508-67-3
Field 1996 @ 1998
"Briedis", d 1279 , Yilnius 2056 hnp://www. 5ci.lt/briedis e-mail briedis@post. 5ci.lt Vert€ @ Ina ir Lina Martiulionytds aJ
pinigi r0
r
@ James
Lietuvoje illeido
opuncija 28
piramidds 29 prekyba 8, 11, 16 zrnlal 4, ), O, r r, 15 , 25 , 29, 30, 31 nites l1 , 25 , 27 rezermarei 13, l8
Pirm4 kartE Didiiojoje Britanijoje iileido ,,Belitha Press Ltd.", @ 1996 London House, Grear Easrern \X./harf, Pa-rlgate Road, london S!7114NQ Serij4 sumard Reg Cox Tekstus paraid @ Neil Moris, 1996
Redagavo laura Padtauskait6
rJ,
ir
Vltautas Butkus Maketavo Algirdas Zeimantas Visas autoriq ir leid€jq teises saugo istatymas.
sL599.19981127 4 apsk. leid. lankai Spaudd A. Jakito spaustuv€ Uisakymas 1m Kaina sutarrini lliSo
SP
AB "Spindulio" spaustuvo
Kiekvienas yr. gl"deig" apie septynis Antikos stebuklus. Taiiau praeityje bata daug kitq garsiq paminklq. Si koyg" apivelgia septynis viduramfiq stebuklus, kai idomiq dalykq btta ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Nuo krJriininkq pilies Krak des Chevaliers iki actekq miesto Tenochtiddn'o vietoves parodomos taip, kaip jos galbut atrod6 ka&ise ir kokios yra dabar. Pastatq aukso ir iilko puo$yba, Siuolaikiniai raiiiniai ir skulptfiros patys pasakoja savo istorijq. Parodoma dabartin6 3iq nuostabiq k-uriniq bukl6. Stebuklai iliustruoti pie$iniais, lem6lapiais, nuotraukomis.
ISBN 9986-508-67-3