Zymus antikos zmones

Vilnius

Vyturys

1987

German Hafner Prominente der Antike 337 Portraits in Wort und Bild

R ecenzavo prof. I J. DUMČIUS ir prof. H. ZABULIS

H a f n e r i s G. Ha-105

Ž y m ū s a n t i k o s ž m o n ė s : V y r e s n . m o k y k i , amž. / p . str., p . 5 — 1 2 H . Z a b u l i o ] . — V . : V y t u r y s , 1 9 8 7 . — 2 8 5 , [3] p . : iliustr. Knygoje pateikiami 337 antikos žmonių portretai, aprašomas šių žmo­ nių gyvenimas, reikšmė ir vieta istorijoje, pasakojama apie antikinio portreto meną.

BBK

63.3(0)3 9(P)03

4802050000-059 u M856(08)—87 ~

0 7

© Econ Verlag GmbH, Düsseldorf und Wien, 1981 © V e r t i m a s į lietuvių kalbą, įžanga, leidykla „Vyturys", 1987

Antikinio portreto reikšmė šiandien

A n t i k o s pasaulis, k a i k a l b a m a a p i e klasikinį j o pavidalą, n u o m ū s ų dienų y r a nutolęs pustrečio tūkstančio metų, o jeigu žvelgtume į H o m e r o i r senųjų r a p s o d ų laikus, a n t i k i n ė s k u l t ū r o s a n k s t y v ą s i a s r i b a s t e k t ų n u t o l i n t i d a r k e l e t u š i m t m e č i ų . Beje, n u o a r c h a j i n ė s iki v ė l y v o s i o s stadijos a n t i k i n ė v i s u o m e n ė g y v a v o k o n e p e n k i o l i k a amžių. S u p r a n t a m a , k a d p e r tokį laiką j i g e r o k a i p a s i k e i t ė , — j o j e s u s i k l o s t ė n e viena, o k e l i o s s a v i t o s e p o c h o s , k u r i ų v i e n o s k ū r ė , k i t o s g r i o v ė p i r m t a k ų kultūrą, i e š k o d a m o s n a u j ų s a v i r a i š k o s i r m ą s ­ t y m o b ū d ų . K ą j a u b e k a l b ė t i a p i e ž m o n e s , k u r i ų n u o p e l n a i liko žinomi ateities kartoms tik būdami k u o nors ypatingi: labai m o n u ­ m e n t a l ū s a r b a , deja, p a k a n k a m a i r ū s t ū s . J ų p a č i ų e p o c h o s irgi n e b u v o j i e m s v i e n o d a i p a l a n k i o s . D a u g e l i s m o n u m e n t ų , gal i r i l g o k a i pastovėję aikštėse ar visuomeniniuose pastatuose, neretai b u v o g r i a u n a m i s u n e m a ž e s n i u įniršiu, n e g u t a s r y ž t a s , s u k u r i u o a n k s t ė ­ liau jie b u v o p a s t a t y t i . Epochų n e a p y k a n t o s liūdnąsias pasekmes d a r p a s u n k i n o s t i c h i n ė s n e l a i m ė s — gaisrai, p o t v y n i a i , ž e m ė s d r e ­ b ė j i m a i , t a i p p a t k a r a i , b a r b a r ų g r o b i m a i , religinės r i e t e n o s , k u r i ų m e t u griuvo rūmai, degė raštai ir dokumentai, skendo kraujuose k a l t i i r n e k a l t i ž m o n ė s . A r t e n k a t a d stebėtis, k o d ė l d a u g e l i s a n t i ­ k i n ė s istorijos faktų ir š i a n d i e n t e b ė r a n e p a k a n k a m a i aiškūs, o j u o s m ė g i n a n t tikslinti, a t s i r a n d a h i p o t e z i ų ir t v i r t i n i m ų ? K a r t a i s gali kilti k l a u s i m a s , k a m išvis r e i k i a tirti t o k i u s s e n u s lai­ k u s , k o gilintis į t ų t o l i m ų e p o c h ų ž m o n i ų gyvenimą, j u o b a k a d n e visų j ų a t m i n i m a s y r a šviesus. C i a m u m s p a d e d a r a s t i t i n k a m ą atsakymą marksistinė dialektika. Epochos negimsta iš nieko, jos išsirutulioja, p a v e l d ė d a m o s a n k s t e s n i ų amžių k u l t ū r i n i u s k l o d u s , k u ­ rių p a g r i n d u s u k u r i a s a v o g y v e n i m o i r m ą s t y m o būdą. A n t i k i n ė v i s u o m e n ė i r k u l t ū r a n a u j ų j ų laikų k u l t ū r a i t u r i didžiulę r e i k š m ę , n e s a n t i k o j e susiklostė a p i b e n d r i n t a ž m o g a u s a s m e n y b ė s s a m p r a t a , k u r i įsikūnijo n e p a k a r t o j a m o j e s k u l p t ū r ų t o b u l y b ė j e , filosofinėje e p o ir tragedijų veiksmo prasmėje, herojų vidinės kančios ir lyrinio po­ l ė k i o grožyje. A n t i k o j e pirmą sykį m o k s l i n i o p a ž i n i m o m a t u b u v o įvertintas žmogaus santykis su visuomene, su jo sukurta žemės tikrove ir kritiškai permąstyta dausų aukštybe. Ne veltui antikos 5

p a s i e k t a s filosofinio m ą s t y m o , estetinio s u v o k i m o ir visų ž a n r ų k ū r y b o s lygis ilgiems a m ž i a m s liko grožio, t o b u l y b ė s ir p r a s m i n g u m o e t a l o n u , n o r s pati a n t i k i n ė v i s u o m e n ė s a v o k u l t ū r ą k ū r ė v e r g ų dar­ bu. Sia p r o g a p r i s i m i n t i n a s labai t a i k l u s F. E n g e l s o a p i b ū d i n i m a s : „Be v e r g o v ė s n e b ū t ų b u v ę graikų valstybės, g r a i k ų m e n o i r m o k s l o ; be v e r g o v ė s n e b ū t ų b u v ę ir R o m o s valstybės. O be to p a m a t o , kurį p a d ė j o Graikija ir Roma, n e b ū t ų ir š i u o l a i k i n ė s E u r o p o s . M e s nie­ k u o m e t n e t u r ė t u m e pamiršti, k a d viso m ū s ų e k o n o m i n i o , politinio ir i n t e l e k t u a l i n i o i š s i v y s t y m o prielaidą s u d a r ė tokia s a n t v a r k a , ku­ rioje vergovė buvo taip pat būtina, kaip ir visuotinai pripažinta. Sia p r a s m e m e s t u r i m e teisę p a s a k y t i : b e a n t i k i n ė s v e r g o v ė s n e b ū t ų ir šiuolaikinio socializmo" K Tiesą sakant, a n t i k o s geografija n e s i r i b o j a v i e n s e n o v ė s G r a i k i j a ir Roma. Per visą a n t i k o s istoriją graikai, o vėliau r o m ė n a i p l ė t ė s a v o k u l t ū r i n ę ir p o l i t i n ę įtaką a p l i n k V i d u r ž e m i o jūrą, A r t i m ų j ų Rytų ir J u o d o s i o s j ū r o s k r a š t u o s e , t a i s l a i k a i s labai a t š i a u r i a m e p a k r a š t y — už Alpių ir Balkanų kalnų. G r a i k ų ir r o m ė n ų įtaką j a u t ę r e g i o n a i ilgainiui ė m ė m ė g d ž i o t i a n t i k i n ė s civilizacijos cen­ trus, o p a s t a r u o s i u o s e tolydžio stiprėjo Rytų k r a š t ų d i d u o m e n ė s g y v e n i m o b ū d o , p r a b a n g o s , m a d ų p a v y z d y s . U ž k a r i a u t o j ų legionų s t o v y k l o s v ė l e s n i a i s laikais p r i e v a r t a skiepijo V a k a r u o s e r o m ė n i š k ą a n t i k i n ė s k u l t ū r o s pavidalą, o Rytų E u r o p o j e ir t o l i a u į Aziją plito graikiškoji tradicija. Lemtingą ir k a r t u p a r a d o k s a l ų v a i d m e n į s u v a i d i n o k r i k š č i o n y b ė , k u r i iš p r a d ž i ų r e v o l i u c i n g o j e v e r g ų ir e n g i a m ų j ų sluoksnių m ą s t y s e n o j e p a s k a n d i n o k l a s i k i n ę v e r g v a l d ž i ų antiką, o vėliau, t a p u s i e n g i m o p r i e m o n e , pati išnešiojo po visą E u r o p ą an­ t i k i n i o p a s a u l i o atminimą. T u o b ū d u a n t i k o s p a l i k i m a s E u r o p o s tautų kultūroje turi du klodus: suvulgarintu pavidalu — užkariau­ tojų ir k r i k š č i o n y b ė s skelbėjų ideologiją, g r y n u o j u p a v i d a l u — n e ­ blėstantį a n t i k o s m e n o spindesį, a n t i k i n ė s filosofijos mokslinį u n i ­ v e r s a l u m ą , a u k š t o lygio a n t i k i n ę l i t e r a t ū r ą ir visą kitą raštiją. Dėl šių priežasčių E u r o p o s k u l t ū r a , j a u s d a m a s a v o skolą a n t i k a i , d a r ir š i a n d i e n įvairiais a s p e k t a i s domisi G r a i k i j o s ir R o m o s p a s a u l i u . Galima pasakyti net daugiau. Nūnai jaučiamas gerokas antikinių t y r i n ė j i m ų p a g y v ė j i m a s . Į d o m u s šiuolaikinio a n t i k o s v e r t i n i m o b r u o ­ žas — d a u g e l i o m o k s l ų sintezė. Bendrųjų a n t i k i n ė s istorijos p r o c e s ų t y r i m a i n o r i a i remiasi l i t e r a t ū r o s ir filosofijos studijomis, o v i s i e m s j i e m s k a r t u v a i s i n g a i pagelbsti a n t i k o s m e n o p a ž i n i m a s . B e k i t a k o , didysis a n t i k o s m e n a s s k u l p t ū r o j e i r m o n u m e n t a l i o j e dailėje, k i e k j o s liko, a u k š t i n a s u d i e v i n t ą ž m o g a u s išmintį, grožį * r jėgą, b y l o j a į m u s a p i b e n d r i n t o e s t e t i n i o s u v o k i m o formomis, t o d ė l a t s p i n d i tik p a k y l ė t ą n u o senųjų amžių t i k r o v ė s k ū r y b i n ę 1

Engelsas F. Anti-Diuringas: Pono Eugenijaus Diuringo padarytas mokslo pervers­ m a s — V., 1958, p. 154.

6

mąstyseną, m e n o priemonėmis vaizduoja t a m tikrą epochų kaitos logiką i r filosofiją. K o n k r e t i t i k r o v ė p r a d e d a r y š k ė t i t e n , k u r m e ­ n i n i s p a v i d a l a s s u t e i k i a m a s t i k r i e m s ž m o n ė m s i r į v y k i a m s . Deja, p o r t r e t i n i s a t v a i z d a s g r a i k ų m e n e y r a g a n a v ė l y v a s r e i š k i n y s , o ro­ m ė n a i , l a i k y d a m i d a i l i n i n k o d a r b ą a m a t u , p a t y s s a v o r a n k o m i s nie­ k o n e k ū r ė , n o r s m ė g o įsiamžinti s k u l p t ū r o m i s , bareljefais, a r k o m i s a r tiesiog k o l o n o m i s . T o d ė l jie b u v o a k t y v ū s u ž s a k o v a i R o m o j e a p s i g y v e n u s i e m s g r a i k ų m e n i n i n k a m s , o galingieji s t e n g ė s i d a r pa­ l y d ė t i s a v o a t v a i z d ą l i a u p s i n a n č i a i s titulais. P r a v a r t u šia p r o g a prisi­ m i n t i i r o n i š k a s H o r a c i j a u s eiles: Tas, kas riaušes pilietines ii šiurpias žudynes imsis nutolinti, jei po statulom užrašo MIESTŲ TĖVAS sau geis, lai pažaboti palaidumą nevaldomą — ir garsės ateity. . .

drįs

G i e s m ė s , III, 24, 25—30 N o r s šios d v i a p l i n k y b ė s ( g r a i k u o s e — s u d v a s i n t a s a p i b e n d r i n i m a s , r o m ė n u o s e — pataikūniškas idealizavimas) gerokai susilpnina por­ t r e t i n į p a n a š u m ą , b e t v i s d ė l t o likę a s m e n y b i ų a t v a i z d a i j a u v i e n d ė l t o t u r i d i d e l ę v e r t ę , k a d p a r o d o a n t i k o s požiūrį į t a s a s m e n y ­ bes, k u r i o s m u m s d a b a r ž i n o m o s t i k i š j ų raštų, k i t o k i o s k ū r y b o s a r b a i š j i e m s skirtų a p r a š y m ų . T u r ė d a m i g r e t a r a š y t i n i ų d o k u m e n ­ tų d a r ir portretiškai regimus vieno ar kito istorinio asmens bruo­ žus, m e s g a l i m e a t k u r t i j e i g u n e p a č i ą a s m e n y b ę , tai b e n t g y v ą a m ž i n i n k ų įspūdį. N e a b e j o t i n a , k a d tai l a b a i p a p i l d o m ū s ų žinias a p i e s e n o v ė s p a s a u l i o ž m o n e s i r įvykius, d u o d a g a l i m y b ę pasižiū­ r ė t i į j u o s lyg ir iš a r č i a u , be tų d a u g e l i o a m ž i ų a p n a š ų , k u r i a s su­ žėrė vėlesnių epochų n u o m o n ė s ir nuotaikos. Antikinis portretas turi ir savo m e n i n ę vertę. Ciceronas, estetinio s u v o k i m o t e o r i j o j e a r t ė j ę s p r i e P l a t o n o idėjų, m e n i n i o v a i z d o įkū­ nijimą d a i l ė s k ū r i n y j e , a p e l i u o d a m a s į g a r s a u s g r a i k ų s k u l p t o r i a u s Fidijo k ū r y b ą , t a i p a p i b ū d i n o : „ T a s m e n i n i n k a s , k a i k ū r ė J u p i t e r i o a r b a M i n e r v o s atvaizdą, n e i e š k o j o , į k ą j a m n u s i ž i ū r ė j u s , b e t j o paties vaizduotėje slypėjo kažkoks įspūdingo grožio paveikslas, k u r į jis į n i k ę s s t e b ė j o i r l e i d o r a n k a i b e i i š m o n e i p a k a r t o t i j o b r u o ­ ž u s " ( O r a t o r i u s , 8—9). C i c e r o n a s n e b u v o i r k a i p t i k r a s r o m ė n a s n e ­ g a l ė j o b ū t i k ą n o r s p a t s k ū r ę s d a i l ė j e . T a č i a u jis g e r a i j a u t ė i d ė j o s i r žodžio grožį l i t e r a t ū r o j e , m o k ė j o s u v o k t i s t r u k t ū r i n ė s k o m p o z i ­ cijos s v a r b ą . T o d ė l j o a p t a r t a s m e n i n i o v a i z d a v i m o p r o c e s a s m u m s į d o m u s n e v i e n k a i p filosofija, b e t i r k a i p m e n i n i o m o d e l i a v i m o technologija, galbūt nusižiūrėta kokio nors skulptoriaus dirbtuvė7

je. A n t i k o j e dailė i š tiesų b u v o tik m e n i n i n k o s a v a i p p e r k u r t o s tik­ r o v ė s a t v a i z d a s m e d ž i a g o j e , o n e t i k r a s r e a l y b ė s p a k a r t o j i m a s . Tiesa, t a p y b o j e , m a t y t , b u v o s i e k i a m a l a b a i t i k r o v i š k o piešinio, n e s a p i e D z e u k s i d ą ir Parasiją, du labai g a r s i u s g r a i k ų t a p y t o j u s , g y v e n u s i u s V — I V a. p. m. e. sandūroje, buvo su nuostaba kalbama, kad j ų p a v a i z d u o t ų d a l y k ų n e g a l i m a a t s k i r t i n u o tikrų. T a č i a u j ų ta­ p y b o s n e l i k o , o p o r t r e t i n i a m v a i z d a v i m u i ji ir n e t i k o , n e s p o r t r e ­ t a s t a d a p r i v a l ė j o n e a t k u r t i , o įamžinti v a i z d u o j a m ą j ą a s m e n y b ę . Platonas, šiek tiek jaunėlesnis Dzeuksido ir Parasijo amžininkas, i d e a l i s t i n i o d u a l i z m o p a g r i n d ė j a s filosofijoje, n i e k i n o t i k r o v ė s m ė g ­ džiojimą, k a r t u s m e r k ė i r m e n ą , m a n y d a m a s , j o g jis k i l ę s i š šio m ė g d ž i o j i m o . J i s p r i p a ž i n o t i k p a k y l ė t ą n u o t i k r o v ė s sielos būvį, k a i j i n a i a p m ą s t o s a v o n e ž e m i š k ą prigimtį, l a u k d a m a g a l i m y b ė s vi­ siškai atsiskirti n u o k ū n o . N e p a i s a n t paniekos, kurią Platonas ro­ d ė k ū n i š k a j a m ž m o g a u s p r a d u i , j o d u a l i s t i n ė filosofija, n o r s tai gal a t r o d o p a r a d o k s a l u , s u v a i d i n o didelį v a i d m e n į p o r t r e t o istorijoje. M i r t i s , a t s k i r i a n t i sielą n u o k ū n o , b u d i n o m i n t į a p i e p a s t a r o j o tra­ pumą, b e t m i r u s i o j o a t s i s k y r i m a s n u o ž e m ė j e l i e k a n č i ų k ė l ė atsis­ veikinimo ir dvasinės sąšaukos nuotaiką, žmogaus nutolimas n u o š e i m o s židinio s k a t i n o m ą s t y t i a p i e b ū s i m ą b e n d r a v i m ą v i s a t o j e , o m i n t i s a p i e n u t o l s t a n č i ą a s m e n y b ę r e i k a l a v o įsidėmėti bent jos p o r t r e t i n į vaizdą. Visa tai f o r m a v o t a m t i k r ą a n t k a p i n i o b a r e l j e f o m a n i e r ą , k u r i o s b ū d i n g i b r u o ž a i — p o r t r e t i n i s p a n a š u m a s , gyvųjų užuojautos nuotaika, naujai suvokta kompozicijos erdvė. M e n e pradėjo formuotis psichologinis žmogaus atvaizdas, kuriame, kiek leido t r a d i c i n ė k a l o k a g a t i j a ( m o r a l i n ė g r o ž i o i r g ė r i o d e r m ė ) , v i d i n i s asmenybės turinys ėmė stelbti išorinių p r o p o r c i j ų h a r m o n i j ą . N u o III a. p. m. e., k a i įsigalėjo i n d i v i d u a l i s t i n ė h e l e n i z m o filosofija, i n d i v i d u a l ū s a s m e n s b r u o ž a i , k u r i e I V a . v o s ė m ė ryškėti, s k u l p t ū ­ r o j e tiesiog p r a d ė j o d o m i n u o t i . Ž m o g a u s v e i d e i m t a i e š k o t i t o k i ų bruožų, k u r i e a t s p i n d ė t ų j o g y v e n i m o patirtį, d v a s i o s galias, lem­ ties ž y m ę . Nauja kūrybinė mintis ir atlikimo maniera palietė ne vien žanrines ir s i u ž e t i n e s k o m p o z i c i j a s , b e t ir r e a l ų p o r t r e t ą . Beje, g r a i k u o s e ir t a d a t e b e g a l i o j o k l a s i k i n ė s f o r m o s dėsnis, k u r i s n e l e i d o p e r d a u g d e f o r m u o t i išorinių p r o p o r c i j ų . B e to, d a u g e l i s didžiųjų g r a i k ų j a u seniai b u v o tapę praeities legenda, o jų portretus vis dėlto norėta a t k u r t i a r b a s u k u r t i i š n a u j o . T a m tikslui n e a b e j o t i n a i b u v o i m a m a s klasikinės skulptūros pavyzdys, kuriam helenizmo epocha suteikė d v a s i n g u m o a s p e k t ą . Labai b ū d i n g a s šia p r a s m e y r a H o m e r o p o r t ­ r e t a s . Į ž y m u s i s h e r o j i n i o e p o d a i n i u s a p i e s a v e , deja, n e p a l i k o j o ­ k i ų žinių, o k a d a n g i g y v e n o l a b a i s e n i a i (VIII a. p. m. e.), a p i e jį p e r k a r t ų k a r t a s s u s i k l o s t ė l i a u d i e s s a k m ė , k u r i o j e f o l k l o r i n ė s iš­ m o n ė s b u v o d a u g i a u n e g u t i k r o v ė s . S a k m ė s p a m a t a s b u v o , k o ge-

8

ro, p a t i e s p o e t o s u k u r t a s a k l o d a i n i a u s D e m o d o k o p a v e i k s l a s (Odi­ sėja, VIII, 62—64), k u r į d a r s u t v i r t i n o ir H o m e r u i p r i s k i r i a m a s him­ n a s A p o l o n u i . J a m e irgi m i n i m a s a k l a s d a i n i u s i š C h i j o salos ( 1 7 2 — 173), k u r i b u v o v i e n a iš d a u g e l i o vietovių, n o r i n č i ų skelbtis didžio­ j o g r a i k ų poezijos p r a d i n i n k o t ė v y n e . H o m e r o s k u l p t ū r i n i s p a v e i k s ­ las d a u g k a r t ų kito, k o l galų gale įkūnijo n e b e k o n k r e t a u s k ū r ė j o atvaizdą, o tiesiog g r a i k ų poetinį Dzeusą, k u r i a m e susilydė a u k š ­ č i a u s i o ž m o g i š k u m o ir į k v ė p t o d i e v i š k u m o idėja. Stipriausia individualizacijos b a n g a vis d ė l t o p a l i e t ė R o m o s i m p e ­ rijos laikų portretą. G. H a f n e r i s s a v o v e i k a l o įžangoje teisingai kri­ t i k u o j a įsigalėjusią n u o m o n ę , j o g m e n i n i u p o ž i ū r i u t a r p graikų i r r o m ė n ų p o r t r e t o esąs didelis s k i r t u m a s . T a č i a u r o m ė n ų p o r t r e t a s y r a v ė l e s n ė a s m e n ų v a i z d a v i m o stadija, l y g i n a n t s u t o m i s t e n d e n ­ cijomis, k u r i o s susiformavo ir įsigalėjo g r a i k u o s e h e l e n i z m o epo­ c h o j e . Todėl, j e i g u n e d e r a g r a i k u s a t r i b o t i n u o r o m ė n ų , i e š k a n t s k i r t i n g o s m e n i n ė s k o n c e p c i j o s ištakų v i e n šių t a u t ų c h a r a k t e r y j e , tai n e g a l i m a n u n e i g t i i r e p o c h ų s k i r t u m o . N e g a l i m a l e n g v a r a n k a a t m e s t i t a i p p a t i r r o m ė n ų m ą s t y s e n o s savitumų, n e s u ž s a k o v ų i r m e c e n a t ų v a i d m u o , y p a č k a i d a i l i n i n k a i b u v o ž e m o s socialinės pa­ dėties, n e g a l ė j o būti m a ž a s . R o m ė n a m s reikia d ė k o t i i r u ž tai, k a d j i e m u m s išsaugojo g r a i k ų m e n ą ir, s k y r i u m i m a n t , jų skulptūrą. B e t a r p i š k a i s u s i d ū r ę su grai­ kų k u l t ū r a d a r III a. p. m. e., jie n u o l a t j a u t ė d v i e j ų k u l t ū r i n i ų t e n ­ dencijų konfliktą ir simbiozę. I I — I a. p. m. e. išlavintų sluoksnių b u i t y j e b u v o v i s a p u s i š k a i prigijusi d v i k a l b y s t ė , o i m p e r i j o s laikais g r a i k ų k a l b o s v a i d m u o , g r e t a lotynų, d a r l a b i a u p a d i d ė j o . Į g r a i k u s d a i r ė s i p o e t a i , kurie, k u r d a m i originalią r o m ė n ų literatūrą, n u o l a t a d a p t u o d a v o graikų p o e t i n e s formas. M o k ė j i m a s p a s i n a u d o t i g r a i k ų p a v y z d ž i u ilgainiui t a p o išsilavinimo ir k u l t ū r i n g u m o į r o d y m u . To­ d ė l a u k š t u o m e n ė s r ū m u o s e b u v o m ė g s t a m a t u r ė t i i r graikų m e n o pavyzdžių. Tai s k a t i n o kopijų gamybą, k u r i n u l ė m ė tą faktą, k a d d a u g u m a graikų s k u l p t ū r ų i š v y d o m ū s ų laikus n e originalų, k u r i ų n e d a u g teliko, o r o m ė n i š k ų kopijų p a v i d a l u . R o m ė n a i p e r ė m ė iš g r a i k ų ir graikiškų Rytų m o n a r c h i j ų ir t r a ­ diciją k a l d i n t i p i n i g u s su v a l d o v ų a t v a i z d a i s . Tai irgi n e m a ž o s r e i k š m ė s faktas, n e s t o k i o p a v i d a l o m o n e t o s g r e t a g r y n a i utilita­ r i n ė s funkcijos p a d ė j o išsaugoti n e vieną i s t o r i n i o a s m e n s p o r t r e ­ tą, o, k a i p smulkioji reljefinė plastika, ne itin mažą v a i d m e n į su­ v a i d i n o i r m e n o istorijoje, n e s j o s k o p i j a v o k a ž k a d a b u v u s i a s i r m ū s ų n e b e p a s i e k u s i a s s k u l p t ū r a s a r b a p a č i o s p a t e i k ė įdomių m e ­ n i n i ų kompozicijų. G. H a f n e r i o e n c i k l o p e d i n i s r i n k i n y s „ Ž y m ū s a n t i k o s ž m o n ė s . 337 p o r t r e t a i " , į v e r t i n a n t tai, k a s m ū s ų p a s a k y t a a p i e antikinį p o r t r e ­ tą ir jo vietą t a r p p i r m i n i ų s e n o v ė s p a ž i n i m o šaltinių,— b u s ge-

9

ras patarėjas mokytojui ir mokslo darbuotojui, literatūros ir m e n o t y r i n ė t o j u i , k i e k v i e n a m , s t u d i j u o j a n č i a m k u l t ū r o s istorijos p r o b l e ­ m a s . V e r t i n g a y r a t a v e i k a l o y p a t y b ė , k a d , įžangoje s u p a ž i n d i n ę s s u b e n d r ą j a p r o b l e m a t i k a i r s a v o v e i k a l o o b j e k t u , a u t o r i u s patei­ k i a t r u m p ą k i e k v i e n o a t v a i z d o istoriją, k a r t u d u o d a m a s p a g r i n d i n e s žinias a p s k r i t a i a p i e pavaizduotąjį žmogų. T o k s įvairios informa­ cijos s u d e r i n i m a s v i e n o j e k n y g o j e labai p a r a n k u s , n e s t a d a j a ga­ li n a u d o t i s d a u g skaitytojų. G. H a f n e r i s teisingai elgiasi, k a d n e p r e t e n d u o j a į galutinį a t s a k y m ą , o t i k fiksuoja k i e k v i e n o s p r o b l e m o s status quo. Problemų, deja, y r a b e v e i k tiek, k i e k p a t e i k t a p o r t r e t ų , b e t j ų g a l u t i n i s s p r e n d i m a s prik­ l a u s o tiems, k u r i e šį a n t i k o s palikimą s t u d i j u o j a specialiai. M ė g ė ­ jams užtenka orientuotis toje medžiagoje, kuri daugmaž yra nusis­ t o v ė j u s i . Tokią m e d ž i a g ą ir t a l p i n a G. H a f n e r i o k n y g a . Žinoma, G. Hafneris, kaip ir kiekvienas autorius, turi savo n u o m o ­ nių i r aspiracijų. J o s k a r t a i s p r a b y l a n e v i e n a p t a r i a n t p o r t r e t o m e ­ n i n e s ir i s t o r i n e s a p l i n k y b e s , b e t ir c h a r a k t e r i z u o j a n t pačią a s m e ­ n y b ę . Sakysim, a p i b ū d i n d a m a s J u l i j ų Cezarį, a u t o r i u s n e b e r e i ­ kalo pamini Teodorą Momzeną, žymų praeito šimtmečio vokiečių istoriką, k u r i s s a v o v e i k a l u o s e s u t e i k ė a n t i k o s p r o c e s a m s r o m a n ­ tišką atspalvį. T. M o m z e n u i J u l i j u s C e z a r i s — t i k labai šviesi a s ­ m e n y b ė , a t n e š u s i į b a r b a r ų k r a š t u s už A l p i ų didžiąją a n t i k i n i o p a ­ saulio kultūrą, n o r s šio išties t a l e n t i n g o k a r v e d ž i o ir politiko, r a š y t o j o i r o r a t o r i a u s a d r e s u j o a m ž i n i n k a i i r v ė l e s n ė s k a r t o s teisin­ gai y r a p a s a k ę d a u g k a r č i ų žodžių. G . H a f n e r i s irgi l i n k ę s d o v a n o ­ ti Cezariui jo ydas už nuopelnus, kurių vertė dar turi būti pas­ verta. Y p a č s u n k u t o k i o lygio v e i k a l e p a t e i s i n t i t i k d o g m a t o l o g i n į k r i k š ­ č i o n y b ė s a u t o r i t e t ų pristatymą, k a d a a u t o r i u s p a t s p a b r ė ž ė , j o g k n y ­ g o j e t a l p i n a m i t i k t i e p o r t r e t a i , k u r i ų identifikacija s u a t i t i n k a m o ­ mis antikos asmenybėmis gerai moksliškai pagrįsta. Turime m i n t y t o k i u s v a r d u s k a i p Kalistas, P a u l i u s (Povilas) i r P e t r a s . M o k s l i n ė j e literatūroje, nagrinėjančioje ankstyvosios k r i k š č i o n y b ė s istoriją, šiandien vyrauja gana vieninga nuomonė, kad pirmosios krikščionių bendruomenės mūsiškai suprantamo dvasininkų luomo neturėjo. Tuo labiau negalėjo būti dvasininkų hierarchijos tarp b e n d r u o m e ­ nių. S e n i ū n a s (presbyteros gr. „senesnis") a r b a b e n d r ų j ų lėšų t v a r ­ k y t o j a s (episkopos gr. „ p r i ž i ū r ė t o j a s " ) , k u r i e r e g u l i a v o b e n d r u o m e ­ nės narių tarpusavio santykius, iš pradžių b u v o tik laikinos asme­ nybės. Be to, kadangi Kristaus pasekėjai ankstyviausiu laikotarpiu v e i k ė slapčiomis, n ė r a jokių istorinių šaltinių, iš k u r i ų b ū t ų g a l i m a nustatyti, kas tada vadovavo vienai ar kitai krikščionių bendruo­ menei. Krikščionių b e n d r u o m e n ė Romoje,

lyginant

s u kitais a n k s t y v o s i o s 10

k r i k š č i o n y b ė s c e n t r a i s , šiokį tokį p r a n a š u m ą įgijo t i k II m. e. a. p a b a i g o j e . R o m o s b e n d r u o m e n ė s p a v y z d i n į p r i o r i t e t ą p i r m a s i s iš­ k ė l ė L u g d u n o (dab. Lionas) k r i k š č i o n i ų p a m o k s l i n i n k a s I r i n ė j a s , n u r o ­ dęs, kad jos steigėjai b u v o Petras ir Paulius. M a ž d a u g tuo pat m e t u (II m. e. a. p a b a i g o j e ) R o m o j e žydų p e r k r i k š t a s H e g e s i p a s , n e s i r e m ­ d a m a s j o k i a i s i s t o r i n i a i s šaltiniais, s u d a r ė R o m o s v y s k u p ų sąrašą n u o s a v o laikų iki P e t r o . Deja, šis s ą r a š a s n e s i d e r i n a n e i s u k r i k š ­ čionių k a n o n i n e k n y g a „Apaštalų darbai", nei su žinomais „Apaš­ talo Pauliaus laiškais". Objektyvesnė krikščionių literatūra ir d a b a r 2 p a t e i k i a šį sąrašą su k l a u s t u k a i s . P a u l i a u s laiškų r i n k i n į į R o m ą 139 m. e. m. a t v e ž ė iš S i n o p ė s ( M . A z i j o s š i a u r ė ) a t v y k ę s t u r t i n g a s laivų s a v i n i n k a s M a r k i o n a s , g n o s tikų pasekėjas, norėjęs prisidėti prie Romos krikščionių b e n d r u o ­ m e n ė s . Beje, n e i P a u l i a u s laiškuose, n e i p a t i e s M a r k i o n o r a š t u o s e n e b u v o kalbama apie Petrą ir kitus Kristaus apaštalus. N e t r u k u s ( a p i e 150 m. e. m.) R o m o j e p a s i r o d ė J u s t i n o „ A p o l o g i j a " , a d r e s u o t a i m p e r a t o r i u i A n t o n i n u i Pijui. J o j e i r p o j o s p a s i r o d ž i u s i a m e , p a š ­ n e k e s y j e s u ž y d u „ T r i t o n u " Jus'tinas, g i n d a m a s k r i k š č i o n y b ę , i š d ė s ­ to priešingą koncepciją. Jis tvirtina, kad buvo dvylika Kristaus m o k i n i ų (tiek b u v o J u d ė j o s g e n č i ų ! ) , k u r i e , p a m a t ę d a n g u n ž e n g i a n ­ tį a t p i r k ė j ą , įtikėjo į jį ir n u ė j o p e r visą ž e m ę jo m o k s l o s k e l b t i . B ū d i n g a , k a d a p i e P a u l i ų jis n i e k o n e u ž s i m e n a , n o r s R o m o j e j a u plito j o laiškai. V a d i n a s i , P a u l i a u s i r P e t r o š a l i n i n k a i i š pradžių, v i e n i k i t u s n e i g ­ d a m i , l a i k ė s i l a b a i s k i r t i n g ų p a ž i ū r ų . T i k v ė l i a u šios p r i e š i š k o s t e n ­ dencijos ė m ė artėti. Tame procese ankstyvieji krikščioniškieji raš­ tai i r y p a č e v a n g e l i j o s , k a i p s a k o O r i g e n a s , „trissyk, k e t u r i s s y k i r d a u g e l į k a r t ų " p a s i k e i t ė . 325 m . e . m . į v y k ę s N i k ė j o s b a ž n y t i n i s susirinkimas, pirmininkaujant Romos imperatoriui Konstantinui, pa­ mėgino sutaikyti besikivirčijančias krikščionių bendruomenes, su­ derinti jų dogmatiką ir hierarchiją. Tačiau Romos vyskupai krik­ š č i o n i ų religijos sostą g a v o d a r v ė l i a u , k a i i m p e r i j o s s o s t i n ė i š R o ­ mos buvo perkelta į Konstantinopolį. Vadinasi, tik nuo I V — V m. e . a . i s t o r i š k a i d a u g m a ž g a l i m a k a l b ė t i a p i e R o m o s popiežių. S i m e d ž i a g a r o d o , k a d , n o r i n t m o k s l i š k a i a p i b ū d i n t i Petrą, k u r i s . R o m o s k r i k š č i o n i ų b e n d r u o m e n ė s į k ū r ė j u b e i s t o r i n i o p a m a t o im­ t a s l a i k y t i t i k a p i e 160—170 m . e . m., a r b a Paulių, k u r į b a ž n y č i o s a p o l o g e t a i idėjiškai s u a r t i n o s u P e t r u d a r vėliau, r e i k i a elgtis la­ b a i a t s a r g i a i , y p a č k a i j u o s n o r i m a t a l p i n t i į R o m o s istoriją l ė m u ­ sių žymių ž m o n i ų sąrašą. G. H a f n e r i s k i e k v i e n ą p o r t r e t ą p a l y d i t e k s ­ tu, k u r i s k i t a i s a t v e j a i s b ū n a p a k a n k a m a i k r i t i š k a s . J o p a t e i k t a P e t r o i r P a u l i a u s b i o g r a f i n ė a n o t a c i j a , deja, m o k s l i n i o o b j e k t y v u m o stokoja. 2

Stankevičius J. Bažnyčia.—Kaunas, 1939, p. 184—186.

11

G. Hafnerio knygoje d a r patalpintas ir Romos vyskupo Kalisto (Kaliksto) p o r t r e t a s . Dėl j o i s t o r i š k u m o g i n č ų n ė r a , b e t i s t o r i j o j e jis ž i n o m a s n e k a i p p o p i e ž i u s , o k a i p K o m o d o laikų t u r t u o l i s , R o m o s k r i k š č i o n i ų b e n d r u o m e n ė s lėšų t v a r k y t o j a s , a r t i m a i b e n d r a v ę s s u i m p e r a t o r i a u s numylėtine M a r e i ja. Kadangi tokių vardų ir portretų, dėl kurių esmės reikėtų ginčy­ tis, G . H a f n e r i o k n y g o j e y r a n e d a u g , o g i n č y t i n i p o r t r e t a i t u r i m e ­ n i n ę v e r t ę , g a l i m a p r i p a ž i n t i , k a d v e i k a l o v i s u m o s n e s u g a d i n a pa­ sitaikančios subjektyvios autoriaus aspiracijos. Jis bus m a l o n i a i sutiktas skaitytojų ir papildys kol kas Lietuvoje negausią literatūrą a p i e antiką. H. Zabulis

Pratarmė

N o r ė t ų s i , k a d š i k n y g a b ū t ų s k a i t o m a . Š į n e tokį j a u keistą p a g e i ­ davimą pabrėžiame turėdami galvoje ne vien kitokias knygos pri­ t a i k y m o galimybes, a p i e k u r i a s y r a u ž s i m i n ę s A . Š o p e n h a u e r i s sa­ v o v e i k a l o „ P a s a u l i s k a i p v a l i a i r v a i z d i n y s " p r a t a r m ė j e (1819 m.). K n y g a d a u g i a u p r a v e r s k a i p ž i n y n a s : d ė s t y m a s a b ė c ė l ė s t v a r k a pa­ d ė s g r e i č i a u r a s t i i e š k o m ą dalyką. O k a s n o r ė s pasižiūrėti, k a i p a t r o d ė v i e n a a r k i t a a n t i k o s a s m e n y b ė , l e n g v a i r a s i r j o s p o r t r e t ą . Beje, čia p a t e i k t a d u o m e n y s n e a p i e visas įžymybes, o t i k a p i e tas, k u r i ų a n t i ­ k i n i a i p o r t r e t a i y r a išlikę. Deja, š i e n d i e n j a u n e b e ž i n o m e , k a i p at­ r o d ė d a u g e l i s žymių a n t i k o s žmonių, i r t u r i m e t a i k s t y t i s s u šitokio­ m i s s p r a g o m i s . T o k i ų atvejų, k a d p o r t r e t a s b ū t ų n e p a g r į s t a i sieja­ m a s s u k o k i u ž y m i u v a r d u , šioje k n y g o j e n ė r a ; j o s tikslas — p a t e i k ­ t i s k a i t y t o j u i m o k s l i š k a i g e r a i p a g r į s t ą medžiagą. T a d jei pasigest u m ė t e k o k i o n o r s v a r d o , n e m a n y k i t e , k a d jis u ž m i r š t a s . Šią k n y g ą g a l i m a s k a i t y t i ir ištisai, n o r s iš e s m ė s ją s u d a r o a b ė c ė l i n i a i sąra­ šai. K a s j u o s s k l a i d y d a m a s s t a b t e l s p r i e ž i n o m o v a r d o a r įspūdin­ g o p o r t r e t o , r a s i r d a u g i a u žinių, t u r i n č i ų m o k s l i n ę v e r t ę . Taigi k n y g a , m ū s ų n u o m o n e , n a u d i n g a . B e a b e j o , p a k l a u s i u s i r o n i š ­ ko Šopenhauerio patarimo, ją galima panaudoti ir kitaip: „ . . . pa­ dėti m o k y t a i draugei a n t dovanų stalelio" arba užpildyti šiuo t o m u „spragą savo bibliotekoje".

Naudingos įžanginės pastabos

K a s t i e ž y m u s a n t i k o s žmonės? G a r s i o s a s m e n y b ė s , k u r i o s v i e n a i p a r k i t a i p s m a r k i a i išsiskiria i š sa­ vo amžininkų, paprastai v a d i n a m o s žymiais žmonėmis. J o s traukia visų d ė m e s į : s u s i d a r o įspūdis, k a d k a i p t i k j o s i š j u d i n a i r k e i č i a pasaulį. V a l d o v a i a r v a l s t y b ė s v e i k ė j a i , p o e t a i , m o k s l i n i n k a i a r b a m e n i n i n k a i , t u r ė d a m i a u t o r i t e t ą i r valdžią, gali b e t a r p i š k a i , g r e i t a i i r s m a r k i a i p a k r e i p t i įvykių eigą, n o r s j ų ž i n i o j e g a l b ū t t ė r a t i k d v a s i o s ginklai, o j ų d a r b ų p o v e i k i s b u s j a u č i a m a s j a u v ė l e s n i ų k a r t ų . T u r i m o s g a l v o j e b ū t e n t t o k i o s į ž y m y b ė s , o n e tie n u s i p e l n ę i r didžiai g e r b i a m i v y r a i bei m o t e r y s , k u r i e b u v o k u o n o r s pasižy­ m ė j ę a r b a t u r ė j o gerą v a r d ą s a v o m i e s t e . T o d ė l , n o r s i r y r a l i k ę tokių žmonių portretų, knygoje jie nefigūruoja. Bankininkas C e cilijus J u k u n d a s i š P o m p ė j o s b u v o labai ž y m u s m i e s t o , o n e a n t i k o s ž m o g u s , i r p o m i r t i e s d o m ė j i m a s i s j u o išblėso. Bet d a u g e l i s t i k r ų garsenybių ir po mirties n e b u v o užmirštos: žmonės jomis žavėda­ vosi, k r i t i k u o d a v o , o n e r e t a i ir b a i s ė d a v o s i . G e r ą š l o v ę t u r ė j o ne visi; N e r o n a s — v i e n a s iš t o k i ų pavyzdžių. Sio ž m o g a u s g y v e n i m a s toli g r a ž u n e b u v o šlovingas, j o v a r d ą į a m ž i n o a p l i n k u i s ė j a m a bai­ m ė i r siaubas, n i e k š i n g i p o e l g i a i i r š i u r p i o s p i k t a d a r y b ė s , pelniu­ sios amžininkų neapykantą. Ir vis dėlto N e r o n a s pagarsėjo daugiau n e i kitas gerais darbais: jo vardas net viduramžiais b u v o tariamas s u s l a p t a b a i m e . Taigi ž y m ū s a n t i k o s ž m o n ė s — p a g a r s ė j ę n e t i k ge­ r a i s d a r b a i s , b e t i r p i k t a d a r y b ė m i s . J u o s p a ž į s t a m e i š a n t i k i n ė s li­ t e r a t ū r o s . C i a p a m i n ė s i m e n e visus, o t i k t a i t u o s , k u r i ų a t v a i z d a i y r a žinomi. I š 2 4 g r a i k ų i r 2 4 r o m ė n ų , a p r a š y t ų P l u t a r c h o ( 4 5 — 125 m. e. m.) p a r a l e l i n ė s e biografijose, d a u g i a u n e i p u s ė s a t v a i z d ų neišliko. G a n a d a u g antikos garsenybių lieka beveidės, ir maža tė­ r a vilties, k a d p a d ė t i s pasikeis, n o r s k a n t r ū s i e š k o j i m a i i r n a u j i ra­ d i n i a i g a l b ū t u ž p i l d y s v i e n ą a r kitą spragą. K a l b a n t a p i e seniausiųjų laikų įžymybes, reikia, aišku, t a i k s t y t i s s u t u o , k a d n i e k o n e ž i n o m e a p i e j ų išvaizdą, n e s t o j e a r c h a i š k o j e epochoje dar nebuvo portreto. 14

Kurių laikų antikiniai portretai yra išlikę? G r a i k a i pirmieji p r a d ė j o v a i z d u o t i m e n e k o n k r e č i u s a s m e n i s . Š i epochinės reikšmės n a u j o v ė — k u o labiau išryškinti vaizduojamojo a s m e n s i n d i v i d u a l u m ą , atskleisti i r į a m ž i n t i ž m o g a u s s a v i t u m ą , — pri­ s i d ė j o p r i e t o s d i d ž i u l ė s p a ž a n g o s , k u r i ą p a d a r ė g r a i k ų m e n a s V a. p . m . e . p r a d ž i o j e . N o r i n t s u p r a s t i šio p r o c e s o r e i k š m ę , r e i k i a p r i ­ siminti, k a d m e n e ligi tol ž m o g u s k a i p a s m e n y b ė n e e g z i s t a v o : jis b u v o tik masių, k u r i o m s p r i k l a u s ė , d a l i s a r b a v a l d o v a s , k a i p val­ d ž i o s simbolis, g e r o k a i iškilęs v i r š jų. T o d ė l a r c h a i n i o p a s a u l i o m e ­ nas neturėjo portreto. Įspūdingi portretai, kaip antai Nefertitės, ne­ t u r ė t ų m ū s ų k l a i d i n t i : E g i p t o m e n e irgi b u v o t i k t i p a i bei simbo­ liai, o n e k o n k r e č i ų i n d i v i d ų a t v a i z d a i . J u k v a l d o v ų p o r t r e t a i vaiz­ d u o j a Ramzį a r Amenofį n e k a i p asmenį, o k a i p v a l d ž i o s atstovą, k a i p faraoną. Tą patį reiškinį g a l i m a p a s t e b ė t i Babilono ir A s i r i j o s m e n e . G r a i k i j o j e a r c h a i n i u l a i k o t a r p i u , n u o X iki VI a. p. m. e., t a i p pat d a r n e b ū d a v o a t s i ž v e l g i a m a į i n d i v i d u a l u m ą . T u o l a i k u tik v o s v o s i m a r y š k ė t i ž m o g a u s n e p a k a r t o j a m u m o p a j a u t a . A n a i s laikais ryškių i n d i v i d u a l y b i ų a p s k r i t a i n e g a l ė j o b ū t i — t a m p r i e š t a r a v o t r a d i c i j o s . S e p t y n i ų išminčių 3 s k e l b i a m o s g y v e n i m o tai­ syklės, žynių n u r o d y m a i i r v a l d o v o į s a k y m o žodis b u v o v i e n o d i vi­ siems. Filosofai s t e n g ė s i išspręsti g a m t o s mįsles, o ne ž m o g a u s p r o b ­ lemą. Šiuos a r c h a i n i o p a s a u l i o r ė m u s , b ū d i n g u s i r v i s o m s n e e u r o p i e t i e t i š k o m s k u l t ū r o m s , V a. p. m. e. p r a d ž i o j e s u l a u ž ė A t ė n a i . N e ­ g a l i m a n e s i ž a v ė t i šiuo r y ž t i n g u a k t u i r n e j a u s t i d ė k i n g u m o tiems, k u r i e j į a t l i k o : j u k atskleisti i n d i v i d u a l y b ę — r e i š k i a s t e n g t i s j ą pažinti, s u t e i k t i j a i y p a t i n g ą , s u v e r e n i ą vietą p a s a u l y j e . A t s i r a d u s š i a m n a u j a m p o ž i ū r i u i į žmogų, m e n o j a u n e b e g a l ė j o pa­ t e n k i n t i t r a d i c i n ė tipizacija, k a i statulą s u v i e n u a r k i t u a s m e n i u siejo v i e n t i k t a i u ž r a š a s ; r e i k ė j o a t s i s a k y t i š a b l o n o i r k i e k v i e n ą k a r ­ tą k u r t i naują, į jokį kitą n e p a n a š ų paveikslą. K a d a n g i a s m e n y b ę g e r i a u s i a i a t s p i n d i išvaizda, d a u g d ė m e s i o i m t a skirti i š o r i n i a m s v a i z d u o j a m o j o b r u o ž a m s , t a č i a u d r a u g e stengtasi atskleisti i r n e p a ­ k a r t o j a m ą i n d i v i d o dvasią. Šio l a i k o t a r p i o m e n a s r a d o p r i e m o n i ų n a u j i e m s u ž d a v i n i a m s spręsti. J i s prisidėjo prie dvasinio persilaužimo, kuris atvedė į demokra­ tiją ir p e r g a l ę p r i e š p e r s u s . D e m o k r a t i j o s įsigalėjimas p a d ė j o išvy­ t i t i r o n u s i r s u ž l u g d y t i p e r s ų m ė g i n i m ą u ž g n i a u ž t i naują, d a r n e s ­ pėjusią s u s t i p r ė t i v a l s t y b i n g u m o formą. N a c i o n a l i n ė p e r g a l ė p a t v i r ­ tino laisvo piliečio p r a n a š u m ą i r k a r t u s u s t i p r i n o g r a i k ų s a v i m o n ę : j i e įsitikino galį p a s i e k t i n e g i r d ė t ų laimėjimų. N a u j a s i s ž m o g u s at3

Septyniais išminčiais vadinami Pitakas iš Mitilėnės, Solonas, Kleobulas, Periandrasr Chilonas, Talis Miletietis ir Biantas, gyvenę maždaug vienu metu — VI a. p. m. e. Visi aktyviai dalyvavo politinėje savo miestų veikloje. Jiems priskiria­ mi posakiai — praktinio pobūdžio, formuluojami trumpai ir aiškiai (vert. past.). 15

l a i k ė i š b a n d y m ą . G r a i k u s , g y v e n u s i u s V a. p. m. e., d a r ir š i a n d i e n vertina kiekvienas žmogus, trokštantis būti individualybe. Supran­ tama, paniekinusi senuosius pasaulietinius bei dvasiškuosius autori­ tetus, individualybė susidūrė su naujomis abejonėmis bei proble­ m o m i s , k u r i a s d a b a r t u r ė j o s p r ę s t i s a v o j ė g o m i s . N e l i k o s e n o j o ti­ k ė j i m o d i e v a i s — jis t a p o n e p r i v a l o m a d v a s i n i o ž m o g a u s p a s a u l i o dalimi. Filosofai, n u s i g r ę ž ę n u o g a m t o s , s u s i d o m ė j o ž m o g u m i ir karštai polemizuodami būrė aplink save mokinius. Greitai žmogus t a p o „visų d a i k t ų m a t u " . T i e m s , k u r i e i š m o k o n e t i k išsiugdyti ga­ b u m u s , b e t i r s u m a n i a i j u o s p r i t a i k y t i , a t s i v ė r ė k e l i a s a u k š t y n , iki t o l n e p r i e i n a m a s , sakysime, d ė l ž e m o s k i l m ė s . D a b a r a t k a k l ū s p o ­ litikai, m ą s t y t o j a i ir p o e t a i g a l ė j o iškilti ir u ž i m t i a u k š č i a u s i u s pos­ tus, p a s i k l i a u d a m i v i e n s a v o s u g e b ė j i m a i s . T o k i o m i s sąlygomis a t s i r a d ę s p o r t r e t a s y r a n u o s e k l u s d v a s i n ė s r e ­ voliucijos r e z u l t a t a s . Ž m o g a u s v e r t ė s p e r k a i n o j i m a s s k a t i n o p a ž v e l g t i ir į p r a e i t i e s di­ d ž i ū n u s . A t g a i v i n t i s k v a r b a u s m e n i n i n k o žvilgsnio, jie į g a v o k o n ­ t ū r u s . K ū r ė j ų v a i z d u o t ę k u r s t ė šių ž m o n i ų d a r b a i , i r k a r t a i s t o k i e „fantastiški p o r t r e t a i " b ū d a v o l a b a i į t i k i n a n t y s . Kaip atrodė antikiniai portretai? Svarbiausia portretui — panašumas. Graikų menininkai nė nemėgino j o siekti m e c h a n i š k a i k o p i j u o d a m i gyvą modelį. J i e n e n o r ė j o l i p d y t i n e g y v o s butaforijos, k o k i a g a l i m a p a s i g r o ž ė t i v a š k o figūrų kabi­ n e t u o s e ; j i e m s r ū p ė j o k u r t i p o r t r e t u s , k u r i e a t r o d y t ų k a i p gyvi. Suprantama, svarbiausias uždavinys buvo perteikti išorinius v a i z d u o j a m o j o b r u o ž u s , t a č i a u to n e u ž t e k o . Į galvą a t e i n a M a r s e l i o P r u s t o h e r o j ė s m a d a m K o t a r d ( „ P r a r a s t o l a i k o b e i e š k a n t " ) žodžiai: „Vis dėlto aš manau, jog svarbiausia portreto v e r t ė , — juo labiau k a i jis k a i n u o j a 1 0 000 f r a n k ų — k a d b ū t ų p a n a š u s , b e t o , m a l o n i a i p a n a š u s " . Taigi k a l b a m a n e a p i e g r u b ų p a n a š u m ą ; a t v a i z d a s t u r ė ­ jo b ū t i m e i l i k a u j a m a i ir m a l o n i a i p a n a š u s į idealą, iškylantį k i e k ­ v i e n o vaizduotėje. Magėjo, kad portretas patvirtintų, jog jau priartėta p r i e s i e k i a m o idealo. T a i p b u v o P r u s t o laikais, bet, k a i p m a t y t i i š fo­ tografų vitrinų, t a i p y r a i r š i a n d i e n . T a i k l i a i y r a p a s a k ę s M a k s a s Lybermanas: „Nupiešiau jus panašesnį, n e g u esate iš tikrųjų!" Jis m a t ė ir v a i z d a v o — b ū t e n t t a i n e p a t i k o u ž s a k o v u i — ž m o g a u s e s m ę be g e i d ž i a m o i d e a l i z a v i m o ir m e i l i k a v i m o . T o k i o s y r a p o r t r e t o m e n o p r o b l e m o s , i r m e n i n i n k u i , n o r i n č i a m su­ k u r t i gerą paveikslą, r e i k i a d i d e l i o s u g e b ė j i m o įsijausti, p a ž i n t i žmogų. G r a i k ų k ū r ė j a m s a t r o d ė s a v a i m e s u p r a n t a m a , k a d v a i z d u o j a m a tu­ ri būti v i s a ž m o g a u s figūra. P o v y z a bei gestai — t i e k p a t s v a r b ū s k a i p i r v e i d o b r u o ž a i ; jie teisingai s u p r a t o , k a d p r o p o r c i j o s i r n e t g i 16

j u d e s i ų s a v i t u m a s (sakysime, eisena) k a r t a i s b ū n a p a s t o v e s n i i r b ū ­ dingesni portretuojamojo bruožai n e g u veidas, kurio išraiška n u o ­ lat keičiasi. V a i z d u o t i visą figūrą m e n i n i n k a m s r e i k ė j o d a r i r d ė l to, k a d i š t o l o b ū t ų m a t y t i , k a s t a i p e r ž m o g u s : k a r v e d y s s u šarvais, a p s i a u s t u vilkintis oratorius, n u o g a s atletas, heroizuotas valdovas ar papras­ č i a u s i a i R o m o s pilietis s u t o g a . P o e t a s a r b a m ą s t y t o j a s p a p r a s ­ t a i b ū d a v o v a i z d u o j a m a s sėdintis, a s m u o i š a r i s t o k r a t ų p a s a u l i o — raitas, lenktynių karo vežimais nugalėtojas arba karalius — stovintis kvadrigoje. R o m ė n ų r e i k a l a v i m a i šiuo atžvilgiu, m a t y t , b u v o k i e k k i t o k i e : j i e m s užtekdavo ir mažesnio atvaizdo — biusto a r b a hermos, ir ne vien to­ dėl, k a d t o k s p o r t r e t a s p i g e s n i s : ž m o g a u s figūros r e d u k a v i m a s , pa­ l i e k a n t t i k galvą, a t i t i k o seną italikų tradiciją. T a č i a u iš tiesų žy­ m i e m s ž m o n ė m s R o m o j e b u v o k u r i a m o s i r viso ū g i o s k u l p t ū r o s , s t a t o m o s a n t l a b a i a u k š t ų p o s t a m e n t ų . D a u g d ė m e s i o b u v o skiria­ m a u ž r a š u i a n t p o s t a m e n t o , i š k u r i o b u v o g a l i m a sužinoti n e tik p a v a i z ­ d u o t o j o v a r d ą , b e t i r e i n a m a s p a r e i g a s , d a r b u s , k u r i a i s jis p a g a r ­ sėjo, a r b a k a d i r tokį dalyką, p a v y z d ž i u i , j o g s t a t u l a p a s t a t y t a s e n a t o p o t v a r k i u . J i — p r i p a ž i n i m o , p a g a r b o s ženklas, š l o v ė s pa­ minklas. Graikų atvaizdai taip pat daugiausia b u v o garbės statulos — kar­ tais p a s t a t y t o s d a r ž m o g u i g y v a m e s a n t , k a r t a i s — j a u p o m i r t i e s . Be to, b u v o p a p r o t y s skirti k o p i j a s d i e v a m s . N u o V a. p. m. e. šios k o p i j o s — j a u p i l n a v e r č i a i k ū r i n i a i . T a č i a u s v a r b e s n ė s v i s v i e n bu­ vo garbės statulos, statomos aikštėse, n u t a r u s valdžios o r g a n a m s a r b a v a l d o v u i , k a i p d i d e l i o į v e r t i n i m o , o d a ž n a i j a u m i r u s i a m reiš­ kiamos pagarbos ženklas. V a d i n a s i , šiuo a t ž v i l g i u g r a i k ų i r r o m ė n ų a t v a i z d a i i š e s m ė s nesis­ kiria. Tiek vienur, tiek k i t u r b ū t a ir politiniais sumetimais sukurtų p o r t r e t ų , — t a i p b u v o s i e k i a m a p e l n y t i v a l d o v o p a l a n k u m ą . Tik, d e j a , d a ž n a i j i e n e itin ilgai i š s i l a i k y d a v o . T a č i a u i š e s m ė s v i s ų p o r t r e t i n i ų statulų paskirtis — būti paminklu amžių amžiams, todėl užrašui ant p o s t a m e n t o b ū d a v o t e i k i a m a itin d i d e l ė r e i k š m ė . D a ž n a i p o s t a m e n t a i i š s i l a i k y d a v o i l g i a u u ž pačią statulą. S a k y s i m , II m. e. a. P a u s a n i j a s ( „ H e l a d o s a p r a š y m a s " , 8, 52, 6) T e g ė j o j e d a r galėjo perskaityti elegiškas nežinomo poeto iš sąjungininkų karų l a i k o t a r p i o (III a. p. m. e. p a b a i g a — II a. p. m. e. p r a d ž i a ) e i l e s a n t išlikusio F i l o p e m e n o (253—183 m. p. m e.) s t a t u l o s p o s t a m e n t o : Kalba fielada visa apie šito vyro šaunumą: Žygiais sėkmingais garsus ir patarimais puikiais Filopemenas, narsus karys Arkadijos; jįjį Garsas lydėjo kare, vedant į kovą pulkus. 17 2. Žymūs antikos žmonės

Rodo

trofėjai tatai, atimti iš dviejų net tironų Spartos,— jų vergija slėgė sunkiau ir sunkiau. Tad ir pastatė dėkinga Tegėįa sūnų Kraugido — Dorą ir sielos kilnios laisvės gynėją — čionai.

F i l o p e m e n a s , „ p a s k u t i n y s i s iš h e l e n ų " (Plutarchas. F i l o p e m e n a s , 1, 7), p o m i r t i e s b u v o p a g e r b t a s d a u g e l i u statulų, t a č i a u šioje k n y g o j e jo vardo nerasime. Kiek išliko antikinių portretų? P o r t r e t ų , s u k u r t ų n u o V a. p. m. e. iki IV m. e. a. p r a d ž i o s , t u r ė t ų b ū t i labai d a u g . N u k a l t i i š m a r m u r o , n u l i e t i i š p a a u k s u o t o s b r o n ­ zos, a u k s o ir sidabro, a u k s o ir d r a m b l i o k a u l o , jie t u r ė j o d i d e l ę m a t e r i a l i n ę v e r t ę . K a i p tik t o d ė l a n k s č i a u a r v ė l i a u j i e b u v o su­ naikinti, perlydyti arba paversti kalkėmis. Nė viena skulptūra ne­ p e r g y v e n o a n t i k o s , n e k a l b a n t j a u a p i e t a p y b o s d a r b u s , k u r i e n e to­ k i e a t s p a r ū s . T a i p ž u v o r e i k š m i n g i a u s i , ateičiai k u r t i š e d e v r a i . Didžiausi p a v o j a i g r ė s ė i m p e r a t o r i ų ir k a r a l i ų s t a t u l o m s . Dėl grei­ tai b e s i k e i č i a n č i ų politinių sąlygų s t a t u l o s b u v o v e r č i a m o s b e i n a i ­ k i n a m o s t a i p p a t g r e i t a i k a i p i r s t a t o m o s . K e r š t a s n e k e n č i a m a m žmo­ gui n u k r y p d a v o n e tik p r i e š patį asmenį, b e t i r p r i e š j o p a m i n k ­ lus, k u r i u o s liaudis s u n a i k i n d a v o , k a i t i k p a s i k e i s d a v o a p l i n k y b ė s . T o k i a m ž m o g u i m i r u s , r o m ė n ų oficialiai n u s t a t y t a s „ a t m i n i m o pas­ m e r k i m a s " į p a r e i g o j o n a i k i n t i v i s a s j o g a r b e i s u k u r t a s statulas, rel­ jefus bei įrašus. Š i t a i p b ū d a v o p a l a i d o j a m a viltis, k a d p a m i n k l a i p a d ė s i š v e n g t i u ž m a r š t i e s . D a u g p r a š m a t n i ų R o m o s i m p e r a t o r i ų gar-

Portretai

Kapitolijaus

muziejuje,

Roma

Portretai

Miuncheno

gliptotekoje

b ė s statulų, s u k u r t ų i š b r a n g i ų m e d ž i a g ų , ž u v o . V i s d ė l t o m e s ži­ n o m e , k a i p tie a s m e n y s a t r o d ė , i r n e v i e n i š m o n e t i n i ų a t v a i z d ų . B e v i e š a i a i k š t ė s e s t a t o m ų v a l d o v ų statulų, b ū t a i r k u k l e s n i ų j ų portretų, nukaltų iš prastesnio m a r m u r o ir laikomų raštinėse bei n a m u o s e . T o k i ų imitacijų išliko g a n a d a u g . Tai n e b u v o tikslios originalo kopijos. Tačiau romėnų laikais b u v o d a r o m o s ir tikros k o p i j o s , o p a v y z d ž i u i m a m i „ k l a s i k ų " p o r t r e t a i , t. y. p o r t r e t a i grai­ kų, k u r i ų v e i k l a b e i d a r b a i s ž m o n ė s ž a v ė j o s i i r s e k ė . Keista, k a d klasikinio laikotarpio graikai nejautė poreikio pasistatyti ant r a š o m o j o stalo n e d i d e l i o H o m e r o a r P l a t o n o b i u s t o a r b a S o k r a t o sta­ t u l ė l e d e m o n s t r u o t i s a v o d o m ė j i m ą s i filosofija. T i k t a i r o m ė n a i pa­ m ė g o k l a s i k i n ė s e p o c h o s įžymybių p o r t r e t u s , b e t n e todėl, k a d b ū ­ tų vertinę juos labiau už pačius graikus: tuo romėnai norėjo pab­ rėžti, j o g y r a s e n o s i o s g r a i k ų k u l t ū r o s b e n d r i n i n k a i . P a č i ų r o m ė n ų , arba, tikriau sakant, lotyniškai rašančių poetų bei mąstytojų port­ r e t a i b u v o n u s t u m t i į šalį. M e n i n i n k a i k ū r ė i r l o t y n ų a u t o r i ų skulp­ tūras, tačiau jas imta kopijuoti labai vėlai, tada, kai vaizduojamieji j a u p a t y s b u v o t a p ę „ k l a s i k a i s " . T i k t a i Vergilijui b u v o l e m t a p a ­ s i e k t i šį r a n g ą iš k a r t o . T a i g i š i a n d i e n t u r i m e kopijų, p a d a r y t ų I a. p. m. e . — III m. e. a. pagal tais laikais d a r buvusius originalus. Dabar jos turi atstoti p r a p u o l u s i a s o r i g i n a l i a s s t a t u l a s , ž i n o m a , jei t i k p a č i o s k o p i j o s n e ­ b u v o s u n a i k i n t o s . Išlikusios s a u g o m o s m u z i e j u o s e : s e n e s n i u o s e j o s sustatytos lentynose keliais aukštais, dažnai smarkiai restauruotos, s u n a u j a i s b i u s t a i s (tos, k u r i ų t u r i m e v i e n galvas). M i u n c h e n o glip19

t o t e k o j e t o k i o s s k u l p t ū r i n ė s g a l v o s s u s t a t y t o s p o vieną a n t a u k š t ų p l o n ų p o s t a m e n t ų i r a t r o d o tarsi m i š k a s ; L a t e r a n o m u z i e j u j e V a t i ­ k a n e j o s „ p a m a u t o s " a n t j u o d ų m e t a l i n i ų strypų. T o k s m e n o k ū r i ­ n i ų s a u g o j i m a s n ė r a geras, t a č i a u l e n g v i a u tai k o n s t a t u o t i n e i p a ­ siūlyti n a u j ą s p r e n d i m ą . Taigi šie s k u l p t ū r i n i a i p o r t r e t a i — r i m t a m u z i e j ų p r o b l e m a . D a r d i d e s n ė , be abejo, p r o b l e m a — n u s t a t y t i , ką vaizduoja vienas ar kitas portretas. Kaip identifikuojamas antikiniame portrete

pavaizduotas žmogus?

Ž i n o m a , geriausia, k a i k u r n o r s b ū n a p a ž y m ė t a s v a i z d u o j a m o j o vardas, tačiau toks užrašas — retenybė. Tikriausiai antikoje b u v o l a i k o m a n e k u l t ū r i n g u m o p o ž y m i u , jei ž m o g u s H o m e r o a r S o k r a t o n e p a ž i n d a v o i š p i r m o ž v i l g s n i o , — t a i k a m d a r užrašas? T o d ė l j o paprastai ir nėra. Tačiau ir užrašu ne visada galima pasikliauti. J u k t ą patį v a r d ą gali t u r ė t i i r d a u g i a u žmonių, t a d k a r t a i s b ū n a n e a i š k u , k u r i s i š j ų p a v a i z d u o t a s . T o d ė l a r c h e o l o g a s k i e k v i e n ą už­ rašą v e r t i n a skeptiškai, visų p i r m a n e b ū d a m a s t i k r a s , a r u ž r a š a s t i k r a i a n t i k i n i s . D a ž n a i v a r d a i b ū n a įrašyti j a u n a u j a i s i a i s l a i k a i s ,

Septyni išminčiai.

Baalbeko mozaika,

Beirutas, muziejus

kai kurie be jokio pagrindo, kad tik kūrinys atrodytų įdomesnis. N e t i r n u s t a č i u s , k a d u ž r a š a s a n t i k i n i s , g a l i m a suklysti. M a t s e n o ­ v ė j e , n u o II a. p. m. e., įsigalėjo n e t i k ę s p a p r o t y s p a g e r b t i n a u j ą asmenį jau gatava p o r t r e t i n e statula, p a k e i č i a n t t i k užrašą. C i c e ­ r o n a s ė m ė k o v o t i s u šia š y k š t u o l i š k a m a d a i r u ž d r a u d ė t o k i o p o ­ būdžio pagerbimus. I r vis d ė l t o v a r d a i l a b a i p r a v e r č i a i k o n o g r a f i n i a m s t y r i m a m s . N u ­ r o d y t i a n t n e a i š k i ų p a m i n k l ų , jie p a d e d a ieškoti išraiškingų, m e ­ n i š k ų p o r t r e t ų . Tiesiog n e į k a i n o j a m ą v e r t ę t u r i g r a i k ų k a r a l i ų i r R o m o s i m p e r a t o r i ų p o r t r e t i n ė s m o n e t o s . P o A l e k s a n d r o Didžiojo mirties imta kaldinti monetas su valdovų portretais, nors graikų karaliai dažnai kaldindavo dinastijos įkūrėjo, o ne savo portretą. Romoje šį graikišką paprotį pirmas prisitaikė Cezaris, panašiai darė A u g u s t a s bei j o į p ė d i n i a i . T o d ė l j a u s e n i a i ž i n o m e , k a i p a t r o d ė d a u ­ gelis R o m o s i m p e r a t o r i ų . T a č i a u i d e n t i f i k u o d a m i d a ž n a i n e t u r i m e k u o r e m t i s , i r p a v a i z d u o t i a s m e n y s lieka a n o n i m i n i a i . N e k l y s d a m i m e s g a l i m e a t s k i r t i t i k „ g r a i k u s " n u o „ r o m ė n ų " i r spėti, k u r i s p a g a l išo-

Filosoiai. Kelno mozaika, Kelnas,

Romėnų ir germanų muziejus

r ę l a b i a u t i k t ų b ū t i v a l d o v u , filosofu, o r a t o r i u m i a r p o e t u . B e t o , aišku, k a d šie „ n e ž i n o m i e j i " k a d a i s e b u v o k a i p t i k labai g e r a i ži­ nomi, pagarsėję žmonės, nes k a m gi vėlesniais laikais būtų b u v ę kopijuojami jiems pastatyti garbės paminklai? T a i g i i d e n t i f i k u o d a m i k o k į n o r s „ o r a t o r i ų " a r „ p o e t ą " t u r i m e atsi­ žvelgti į v i s a s a p l i n k y b e s . Sį tą s u ž i n o m e , v i e n t i k išsiaiškinę, k u r atvaizdas buvo rastas: teatre veikiau tikimės radę dramaturgo ar po­ e t o p o r t r e t ą , b i b l i o t e k o j e — m o k s l i n i n k o ar filosofo. Šiokių t o k i ų n u o r o d ų gali d u o t i i r a t v a i z d ų i š d ė s t y m a s . K a i k u r i e r o m ė n a i s a v o n a m u s arba p a r k u s puošdavo t a m tikra t v a r k a sugrupuotomis skulp­ tūromis. Kokiu pagrindu tatai b u v o daroma, galime spręsti iš grindų mozaikų. Baalbeko mozaikoje Septyni išminčiai ir Sokratas grupuo­ j a m i a p i e m ū z ą K a l i o p ę ; K e l n o m o z a i k o j e a p l i n k Diogeną s t a t i n ė j e išsirikiavę du iš S e p t y n i ų išminčių, t r y s filosofai ir v i e n a s p o e t a s . P a n a š i a i — iš d a l i e s a p g a l v o t a i , iš d a l i e s a t s i t i k t i n a i — išdėstytų s t a ­ t u l ų b ū t a i r r o m ė n ų s o d u o s e . T a č i a u d a u g e l i s išlikusių a t v a i z d ų y r a p a v i e n i a i , d a ž n a i n e t n e ž i n o m e , k u r jie b u v o rasti. T o d ė l itin svar­ b i o s y r a p o r i n ė s h e r m o s — d v i s k u l p t ū r i n ė s galvos, a t s u k t o s į p r i e ­ šingas puses. Taip suporuotos, jos turėjo vaizduoti vienaip ar kitaip susijusius a s m e n i s (bent j a u u ž s a k o v o m a n y m u ) . Kai v i e n a s i š p a ­ v a i z d u o t ų j ų ž i n o m a s , antrąjį i n d e n t i f i k u o t i n e t a i p j a u s u n k u . T a č i a u jei nežinomi abu asmenys, archeologų uždavinys darosi panašus į lygtį su k e l i a i s n e ž i n o m a i s i a i s . Į v a r d i j a n t n e ž i n o m ą p o r t r e t ą , s v a r b u n u o d u g n i a i ištirti k ū r i n i o sti­ lių. T a t a i p a d e d a n u s t a t y t i jo s u k ū r i m o , o d r a u g e ir p a v a i z d u o t o j o a s m e n s g y v e n a m ą metą. Deja, k a i p t i k d a t a v i m o k l a u s i m a i s a r c h e o l o ­ g ų n u o m o n ė s d a ž n a i s m a r k i a i skiriasi. T o k i ų p r o b l e m ų s p r e n d i m a s daug priklauso n u o sprendžiančių jų proto m i k l u m o ir vaizduotės* Suprantama, šitokiomis aplinkybėmis daug kas d a r n ė r a nusistovėję, o v i e n ą ar kitą atvejį d a r gali p a k o r e g u o t i ir n a u j i a r c h e o l o g i n i a i a t ­ radimai. „Graikiški" ar „romėniški" portretai? S k a i t y t o j a i t i k r i a u s i a i žino, j o g k a i k a s m a n o g r a i k i š k u s p o r t r e t u s i š e s m ė s s k i r i a n t i s n u o r o m ė n i š k ų j ų . V i e n i e m s , girdi, b ū d i n g a s idealizavimas, kitiems — tikroviškumas. Sakoma, k a d būtent romė­ n ų p o r t r e t a s esąs s v a r b u s s e n o v ė s p o r t r e t i n i o m e n o p a s i e k i m a s . Š i p l a č i a i p a p l i t u s i n u o m o n ė n e p a g r į s t a , b e t l a b a i gaji. T o d ė l ver­ tėtų pateikti keletą svarstymų. Visi a n t i k i n i a i p o r t r e t a i — p r a p u o l ę o r i g i n a l a i ir išlikusios k o p i ­ j o s — y r a g r a i k ų m e n i n i n k ų k ū r i n i a i . R o m ė n a i j ų n e k ū r ė . Šis stebi­ n a n t i s faktas p a d i k t u o t a s R o m o s v a l s t y b i n ė s i d e o l o g i j o s t y r i n ė j i m ų . Tai n e r e i š k i a , k a d r o m ė n a i n e s u g e b ė j o k u r t i s a v i t ų m e n o k ū r i n i ų ; j i e b u v o t v i r t a i įsitikinę, j o g t o k s u ž s i ė m i m a s r o m ė n ų piliečiui n e 22

t i n k a . V e r g i l i j a u s ( „ E n e i d a " , 6 f 847 ir kt.) aiškiai p a s a k y t a : r o m ė n ų d a r b a s — u ž k a r i a u t i ir v a l d y t i pasaulį, o „ k i t i " t e g u k u r i a m e n ą . Romėnas imdavosi t e p t u k o n e b e n t tik b ū d a m a s luošas — Plinijus mini keletą tokių atvejų,— ir tėra žinomas vienui vienas r o m ė n a s aristokratas, tapęs dailininku ir savo palikuonims pelnęs p r a v a r d ę „Paišytojas". Seniausius Romoje buvusius kūrinius sukūrė etruskai, o v ė l e s n i u s — g r a i k a i , t o d ė l j a u n u o V a. p. m. e. p o r t r e t a i „ r o ­ m ė n i š k i " t i k tuo, k a d v a i z d u o j a r o m ė n u s . N o r i n t , ž i n o m a , b ū t ų ga­ lima r a s t i ir t i k r ų r o m ė n i š k ų , t. y. r o m ė n ų s u k u r t ų p o r t r e t ų : k a i Kar a k a l o s e d i k t u n u o 212 m. e. m. visi i m p e r i j o s g y v e n t o j a i , t a i g i ir g r a i k a i , t a p o R o m o s piliečiais. R o m ė n ų p o r t r e t a i a t r o d o realistiškesni, o g r a i k ų l a b i a u i d e a l i z u o t i d a r i r d ė l to, k a d b u v o k u r i a m i s k i r t i n g u l a i k u : j u k d a u g u m a r o m ė ­ niškųjų p a s i r o d ė po 200 m. p. m. e., o graikiškieji — g e r o k a i a n ­ k s č i a u . Tik n u o A l e k s a n d r o M a k e d o n i e č i o laikų g r a i k ų m e n e vis l a b i a u įsigali t e n d e n c i j a i š r y š k i n t i d e t a l e s ; p o r t r e t a i p a s i d a r o r e a ­ listiškesni. A n k s č i a u d e t a l ė s b ū d a v o i g n o r u o j a m o s , n e s l a i k o m o s neesminėmis: jos būtų pernelyg pabrėžusios išorę ir nukreipusios d a i l i n i n k ą n u o tiesioginio u ž d a v i n i o — a t s p i n d ė t i v a i z d u o j a m o ž m o ­ g a u s e s m ę b e i c h a r a k t e r į . Beje, t o k s stilius toli g r a ž u n e b u v o pa­ g r a ž i n i m a s — t a t a i visiškai s v e t i m a k l a s i k i n i o p o r t r e t o m e n u i , k a i p g a l i m e spręsti i š T e m i s t o k l i o p o r t r e t o . T a č i a u d a ž n a i i d e a l i z u o t a i š o r ė visiškai a t i t i k d a v o t i k r o v ę ; Periklis, p a v y z d ž i u i , t a i p m o k ė j o valdytis, k a d jo veide neatsispindėdavo nei kančia, nei džiaugsmas. „ I d e a l ū s " y r a t i e k graikų, t i e k r o m ė n ų a t v a i z d a i , t i k t a i tie i d e a l a i l a b a i skirtingi, k a i p s k i r t i n g a s b u v o g r a i k ų i r r o m ė n ų p a s a u l i s . G r a i ­ k i j o j e s e k t i n a s p a v y z d y s b u v o fiziškai i r d v a s i š k a i t o b u l a s ž m o g u s , o R o m o j e — b e s i l a i k a n t i s tradicijų, a t s i d a v ę s v a l s t y b e i v e t u š a s se­ nate. G r a i k ų m e n i n i n k a i , b ū d a m i įsitikinę, k a d ž m o g a u s k ū n ą f o r m u o j a dvasia, n e m a t ė prieštaravimo t a r p individo išorės ir jo esmės. M u s s t e b i n a j ų s u g e b ė j i m a s įsijausti i r s u k u r t i t o k i u s garsių a n t i k o s v y ­ r ų b e i m o t e r ų p a v e i k s l u s , k u r i e iki šiol n e p r a r a n d a s a v o į t a i g u m o . Ž m o n e s , k u r i e a n k s č i a u m u m s t e b u v o i s t o r i n ė s sąvokos, d a b a r m a ­ tome* t a r s i g y v u s . S a v o r u o ž t u tie p o r t r e t a i p a d e d a k o r e g u o t i p r a ­ eitį: k a i k u r i e t e n d e n c i n g a i p a r a š y t i i s t o r i j o s v e i k a l a i i š k r a i p o — s ą m o n i n g a i i š a u k š t i n a ar s u m e n k i n a — šių a s m e n y b i ų „ p a v e i k s l ą " . Tačiau ir tais atvejais, kai vertinimas n ė r a nusistovėjęs, p o r t r e t a s gali n u r o d y t i teisingą s p r e n d i m o kelią. K i t a i p s k a i t y s i m e i r K s e n o fonto „ A n a b a z į " , t u r ė d a m i p r i e š a k i s šio v ė j o i r l i e t a u s n u g a i r i n t o , patyrusio kario portretą. Retas romėnų portretas toks realistiškas k a i p šis — g r a i k i š k a s i s . J a u v i e n K s e n o f o n t o a t v a i z d a s byloja, k a i p absurdiška „graikiškus" portretus priešinti „romėniškiems".

Žymūs

antiko s žmones nuo A iki Z

A

chėjas

enonas

Achėjas Mažosios Azijos 214 m. p. m. e.

karalius

nuo

220

iki

Ž i n o m o s t i k t r y s m o n e t o s s u šio a v a n t i ū r i s t o profiliu. T o l i m a s A n t i o c h o III Siro f giminaitis, A c h ė j a s iš p r a d ž i ų s ė k m i n g a i k a r i a v o už jį, o paskui pats pasiskelbė karalium. Jo r e z i d e n c i j a b u v o S a r d a i . Č i a jis i r k a l ­ dino monetas, vaizduojančias jį su ka­ raliaus diadema. Nepaisydamas a n o m e t o m a d o s , jis n e š i o j o b a r z d ą : tik­ riausiai b u v o apsiskelbęs tiktai t a d a vėl p r a d ė s i ą s skustis, k a i p a s i e k s i ą s s a v o tikslą — Sirijos k a r a l i a u s k a r ū n ą . Tačiau greitai likimas ėmė pliekti maištininką. Išdavikų sukaustytas grandinėmis, Achėjas buvo paguldy­ t a s p r i e A n t i o c h o kojų, ir šis jį b a r ­ b a r i š k a i n u b a u d ė : n u p j o v ė j a m nosį, ausis, l ū p a s i r liežuvį, n u k i r t o r a n k a s , p a s k u i galvą ir d a r n u k r y ž i a v o . Ši­ taip baigė gyvenimą „galingiausias ir daugiausia kėlęs baimės iš ano meto M a ž o s i o s Azijos k a r a l i ų b e i d i n a s t ų " (Polibijas. Istorija, 4, 48, 12). B u v o su­ naikinti ne tik jo atvaizdai, bet ir mo­ n e t o s , i š s k y r u s v i e n ą kitą, k a i p šis auksinis stateras ir dvi tetradrachmos, išlikusios ligi m ū s ų d i e n ų . Adobogiona Apie 60 m. p. m. e. Deiotaro, Mažo­ sios Azijos keltų tolistobogų valdovo, duktė. 25

Achėjas

Adobogiona.

Smirna

K a i 1912 m . P e r g a m e b u v o r a s t a s m o ­ t e r s s t a t u l o s b i u s t a s , dėl n e g r a i k i š k o s išvaizdos j į b u v o m ė g i n t a sieti s u A d o b o g i o n a , n e s šis v a r d a s b u v o u ž ­ rašytas ant vieno statulos cokolio, aptikto kaip tik toje pat vietoje — H e r o s Bazilėjos š v e n t y k l o j e . T a č i a u A l b e r t a s Ipelis a t m e t ė šią h i p o t e z ę , n e s skulptūrinis portretas nebuvo nė kiek p a n a š u s į A d o b o g i o n o s m o n e t i n į at­ vaizdą. V i s d ė l t o 1953 m. V a l t e r i s H a l a n d a s s u g e b ė j o įrodyti, j o g a n t monetos pavaizduotoji Adobogiona g y v e n u s i v ė l i a u . T a i g i b i u s t a s grei­ č i a u s i a i v a i z d u o j a A d o b o g i o n a , Brogitaro žmoną. Sis keltų trokmų valdovas už „didelius pinigus" Romo­ j e n u s i p i r k o k a r a l i a u s titulą i r b u v o „ r o m ė n ų t a u t o s d r a u g a s " . Šit k a i p p a ­ sikeitė situacija R o m o j e n u o t o l a i k o r k a i P e r g a m o k a r a l i u s A t a l a s I f III a. p . m . e . p a b a i g o j e n u g a l ė j o įsiveržu­ sius k e l t u s . J a u A d o b o g i o n o s t ė v a s Deiotaras nuolat lankydavosi Romoje ir b u v o s u s i d r a u g a v ę s su Sula, Lukulu, P o m p ė j u m i f, C e z a r i u f, A n t o n i j u ­ mi f, o y p a č su C i c e r o n u f. A t ė n i e č i a i p a g e r b ė šį graikiškos kultūros žmogų statula. Adobogiona portrete vaizduo­ j a m a kaip graikė, tiktai šiurkštoki v e i d o b r u o ž a i leidžia s p r ę s t i a p i e j o s keltišką kilmę. Adrianas Publijus Elijus Adrianas. 76—138 m. e. m. Publijaus Eli jaus Adriano ir D o micijos Paulos sūnus. Romos impera­ torius nuo 117 iki 138 m. e. m. M e n a m a s T r a j a n o f įsūnis, k a r i u o m e ­ nės paskelbtas imperatorium, nepa­ n o r o toliau didinti imperijos, kurios r i b a s j o p i r m t a k a s b u v o s m a r k i a i iš­ plėtęs. Jis netgi atsisakė nepatikimų provincijų Rytuose. Jo tikslas b u v o stiprinti valstybę iš vidaus ir kelti jos g e r o v ę . A d r i a n a s t i k ė j o s i p a s i e k t i sa­ vo tikslą atgaivindamas graikiškus i d e a l u s , k u r i e n u o A u g u s t o f laikų, 26

lt

palyginti su romėniškaisiais, buvo n u s t u m t i į a n t r ą vietą. T a i t u r ė j o b ū t i ne grįžimas į A l e k s a n d r o Didžiojo f p a l i k u o n i ų rytietiškąjį g r a i k ų p a s a u l į , o į graikų klasikos laikus. Todėl Adrianas pirmasis vėl ė m ė nešioti barz­ dą, k u r i o s b u v o a t s i s a k ę s A l e k s a n d r a s . Adriano palikuonys pasekė jo pavyz­ džiu, k o l ši m a d a — m a ž d a u g K o n s t a n ­ t i n o Didžiojo f l a i k a i s — v ė l i š n y k o , n e s barzdą imta laikyti p a g o n i š k u m o p o ž y m i u . A d r i a n a s b u v o filhelenas i r romantikas, ypač domėjęsis imperijos Rytais, k u r i u o s jis n e t d u k a r t a p k e ­ liavo. V i s u r a t v y k d a v o k a i p g e r a d a ­ rys: A t ė n u o s e p a s t a t ė n a u j ą „ A d r i a n o miestą", užbaigė Dzeuso Olimpiečio šventyklą, kuri p r a d ė t a statyti sto­ v ė j o n u o VI a. p. m. e., ir v i s o j e G r a i ­ kijoje bei M a ž o j o j e Azijoje p a l i k o s a v o v e i k l o s žymių. J i s j a u t ė s i e s ą s t i k r a s g r a i k a s ir n e t t u r ė j o d r a u g ą — Bitini j o s b e r n i u k ą A n t i n o ją f, o šiam n u s k e n d u s Nile, įsakė garbinti jį k a i p d i e v ą . A d r i a n o ž m o n o s S a b i n o s f šis graikiškas paprotys anaiptol nedžiu­ gino. Būdamas kosmopolitas, net ir nusigręžęs nuo romėniškumo, Adria­ nas nepanaikino pagrindinių imperijos religinių švenčių, todėl, n o r s ir l a i k o ­ mas „graikiuku" (graeculus) (Augus­ tų g y v e n i m o r a š y t o j a i , S p a r t i a n a s , 1,5), r i m t e s n ė s k r i t i k o s n e s u l a u k ė . J i s net­ g i l e i d o s a u piešti b e i l i p d y t i ( D i o n a s Kasijus, 69, 3) ir a r t i m a i b e n d r a u t i su dailininkais (Augustų g y v e n i m o r a ­ šytojai, S p a r t i a n a s , 16,10). N e a t s i t i k t i ­ nai išsidraikiusios jo garbanos tokios nepanašios į griežtas, pagal romėnišką madą sušukuotas Trajano sruogas. Agripa Markas Vipsanijus Agripa. 63—12 m. p. m. e. Augusto f draugas, patarė­ jas, karvedys ir žentas. J a u p i r m i e j i ( p r a d e d a n t 3 6 m . p . m . e.) m o n e t ų p o r t r e t a i v a i z d u o j a Agripa a r b a be jokių atributų, arba su dan27

Adrianas. ziejus

Roma,

Nacionalinis

mu­

tyta k a r ū n a bei Corona rostrata — raiščiu, k u r i a m e n u p i e š t a l a i v o nosis. T a i ž e n k l a s , s i m b o l i z u o j a n t i s j o per­ galę jūroje prieš Naulochą 36 m. p. m. e. Reikia manyti, jog b u v o daug A g r i p o s statulų, n e s jis — n o r s t i k r i a u ­ siai ir n e ž y m i o s k i l m ė s — p a l a i k ė ar­ t i m u s r y š i u s su A u g u s t u . 21 m. p. m. e. šis i š s k y r ė A g r i p ą s u s a v o a n ū k e Marcela ir apvesdino su savo dukte­ r i m i J u l i j a f- N o r s t r y s jo s ū n ū s — Gajus, Lucijus C e z a r i s f ir A g r i p a J a u n e s n y s i s — m i r ė anksti, t a č i a u pa­ l i k u o n y s g a r b i n o A g r i p ą k a i p Kaligu­ los f ir A g r i p i n o s J a u n e s n i o s i o s f senelį ir k a i p N e r o n o f p r o s e n e l į . Tur­ b ū t p a g r į s t a i b u v o š n e k a m a a p i e gar­ siojo k a r v e d ž i o t e m p e r a m e n t ą bei a t k a k l u m ą , n e s i r p o r t r e t u o s e j i s vaiz­ d u o j a m a s k a i p labai energingas ir v a l i n g a s ž m o g u s . V i e n a s i š gražiausių a t v a i z d ų , m a t y t , d a r y t a s r e m i a n t i s sta­ tula, k u r i b u v o p a s t a t y t a , k a i A g r i p a v e d ė Juliją i r p a s i d a r ė A u g u s t o žen­ tu. T a d a j a m b u v o 4 0 m e t ų . S t e b i n a j o š u k u o s e n a , l a b a i p r i m e n a n t i filo­ sofo T e o f r a s t o š u k u o s e n ą . T u r b ū t t o k s s u t a p i m a s atsitiktinis, n e s d v a s i n i o ry­ š i o t a r p šių d v i e j ų ž m o n i ų n e b ū t a . Šitaip paprastai sušukuoti plaukai, m a t y t , y r a , , r o m ė n i š k u m o " išraiška. Romėniškomis buvo laikomos šukuo­ s e n o s , į p r a s t o s Italijoje III a. p. m. e. Panašiai ant kaktos plaukus šukavo­ si ir A u g u s t a s , d e m o n s t r u o d a m a s n e ­ n o r ą b e s a i k o g a r b i n t i g r a i k ų kultū­ rą ir p a b r ė ž d a m a s didžią s a v o praeitį. Agripina Jaunesnioji Julija Agripina. maniko f ir duktė.

16—59 m. e. m. GerAgripinos Vyresniosios f

A n t i k i n i a i r a š y t o j a i v i e n u b a l s u tvir­ tina, kad Agripina Jaunesnioji buvo pati nemaloniausia i m p e r i j o s laikų m o t e r i s . Ž i ū r ė d a m i į j o s p o r t r e t u s , ti­ k i m e jų žodžiais — šios r y ž t i n g a i s a v o tikslų s i e k u s i o s m o t e r s š a l t u m a s bau28

gina. Kamėjoje, sukurtoje 49 m. e. m. Agripinos santuokos su imperatoriumi p r o g a , j o s profilis, p a v a i z d u o t a s u ž K l a u d i j a u s f (žr. Klaudijus), atrodo s a u s a s ir g r i e ž t a s . T u r ė d a m i šį atvaiz­ dą, g a l i m e p a l y g i n t i A g r i p i n ą s u j o s tėvu Germaniku ir motina Agripina V y r e s n i ą j a . I š t ė v o ji, m a t y t , p a v e l ­ dėjo mažą burną. Kamėjoje nepavaiz­ duotas jos pirmosios santuokos su G n ė j u m i D o m i c i j u m i A h e n o b a r b u sū­ n u s N e r o n a s f, k u r i a m ji visokiais bū­ d a i s g r i n d ė kelią į sostą ir k u r i s ją v i s d ė l t o n u ž u d ė . Mirtį A g r i p i n a su­ tiko herojiškai, „žūdama n u o rankos t o , k u r i a m b u v o d a v u s i valdžią i r dėl kurio buvo pasiuntusi myriop savo dė dę b e i k i t u s " (Dionas Kasijus, 16, 10). N o r s N e r o n a s įsakė nugriauti visas jos statulas, tačiau šiandieninis Kelno m i e s t a s y r a i š l a i k ę s Colonia Agripensis v a r d ą , k u r i s j a m b u v o i š k i l m i n g a i suteiktas Agripinos gimimo proga.

Agripina

Jaunesnioji.

Agripina pitolijaus

Vyresnioji. muziejus

Kopenhaga

A g r i p i n a Vyresnioji Vipsanija Agripina. 14 m. p. m. e.— 33 m. e. m. Agripos f ir Julijos f duktė. A g r i p i n a , visų m y l i m o G e r m a n i k o ž m o n a , l y d ė j u s i jį n e t g i į k a r o ž y g i u s G e r m a n i j on ir į Rytus, b u v o didžiai g e r b i a m a . T a č i a u p o v y r o m i r t i e s Ti­ b e r i j u s f ją i š t r ė m ė , ir A g r i p i n a nusi­ žudė. Monetų, kurias Klaudijus n u k a l d i n o s a v o u o š v e i p a g e r b t i , ba­ reljefuose atsispindi energingos, pa­ sitikinčios savimi moters bruožai. J o s profilis, p a v a i z d u o t a s K l a u d i j a u s k a ­ m ė j o j e u ž G e r m a n i k o profilio, t a i p p a t a t r o d o r i m t a s ir g r i e ž t a s (žr. Klau­ dijus). Y p a č į s p ū d i n g a s j o s s k u l p t ū ­ rinis p o r t r e t a s , s a u g o m a s K a p i t o l i j a u s muziejuje Romoje. Gražiuose Augusto anūkės bruožuose matyti melancholi­ ja. T i k r i a u s i a i tai p o m i r t i n i s p o r t r e ­ t a s , s u k u r t a s v a l d a n t j o s s ū n u i Ka­ ligulai f: d a i l i n i n k a s ž i n o j o t r a g i š k ą š i o s m o t e r s g y v e n i m o baigtį. 29

Roma,

Ka-

Ahala Gajus Servilijus Ahala. V a. p. m. vidurys. Romos „tirono žudikas".

e.

C e z a r i o ž u d i k a s M a r k a s J u n i j u s Bru­ t a s f, be Lucijaus J u n i j a u s B r u t o f p o r t r e t o , t u r ė j o i r A h a l o s atvaizdą, nes pats norėjo tapti „antruoju Aha­ l a " [Livijus. N u o m i e s t o į k ū r i m o , 6, 19,2). A n t s a v o m o n e t ų jis k a l d i n o s i šių d v i e j ų s e k t i n ų ž m o n i ų p o r t r e t u s . R e m d a m i e s i jais, galime tvirtinti, k a d m a r m u r i n ė galva, s a u g o m a Leningra­ de, v a i z d u o j a Ąhalą. A b u p a v e i k ­ s l a i — Bruto i r A h a l o s — y r a M i r o n o b ū r e l i o m e n i n i n k ų d a r b a i , k u r i u o s rei­ k ė t ų d a t u o t i 440 m. p. m. e. T u o lai­ k u A h a l a n u ž u d ė Spurijų Melijų, ta­ r i a m a i siekusį tironijos; k a d A h a l a u ž šį žygį b ū t ų b u v ę s p a g e r b t a s statu­ la, d u o m e n ų n e t u r i m e , t a č i a u tokią p r i e l a i d ą d a r y t i galima. I š e s m ė s a p i e Ahalą b e v e i k n i e k o n e ž i n o m a , ta­ čiau jo atminimą išsaugojo demokra­ tijos š a l i n i n k a i . V i e n a s iš jų ir padirb­ d i n o kopiją, k u r i a t s i d ū r ė L e n i n g r a d e . I š j o s s p r e n d ž i a n t , A h a l a b u v o aristo­ k r a t i š k a s , e l e g a n t i š k a s , g r a i k i š k o s kul­ t ū r o s r o m ė n a s . Į a k i s k r i n t a jo siauri ūsai, n e s i e k i a n t y s , k a i p b ū d i n g a grai­ kams, viršutinės lūpos krašto. Akcijus Lucijus Akcijus. 170—«35 m. p. Romėnų tragikas ir filologas.

m.

e.

A n t k o n t o r n i a t o , IV m. e. a. m e d a l i o ­ n o formos a n t s p a u d o , p a v a i z d u o t a s sė­ dintis vyras, kairiąja r a n k a prilaikan­ tis a n t kelio p a d ė t ą ritinį. A p l i n k u i e i n a įfašas „ A k c i j u s " . V a d i n a s i , tai g a r s i o j o t r a g e d i j ų a u t o r i a u s iš Pizaur u m o (dab. P e s a r o ) a t v a i z d a s . Būda­ m a s p a l e i s t i n i o 4 sūnus, jis j a u n a s at­ v y k o į R o m ą ir t e n g r e i t a i p e l n ė d i d e l ę šlovę. Ž i n o m a 40 jo t r a g e d i j ų pa4

P a l e i s t i n i s — paleistas iš vergijos bu­ vęs vergas (vert. past.). 30

vadinimų; d a u g u m a remiasi graikų m i t a i s , i š s k y r u s dvi, p a r a š y t a s n a c i o ­ n a l i n e r o m ė n ų t e m a t i k a . Iš jo ,,Atr ė j o " p a i m t a s g a r s u s i s p o s a k i s : Oderint, dum metuant (,,Tegul sau n e a p ­ kenčia, kad tik bijotų"). Kamenos š v e n t y k l o j e jis p a s t a t y d i n o d i d e s n ę ne­ g u ž m o g a u s ū g i o s a v o p o r t r e t i n ę statulą (Plinijus Vyresnysis. Gamtos istorija, 34,64) — įžadą už s c e n i n ę s ė k m ę . Šią statulą, m a t y t , d a r b u v o m a t ę s i r kontorniato autorius. A l b i n a s žr. Klodijus Albinas

Aleksandras

A l b i n a s žr. Postūmi jus Albinas Aleksandras I Balantas Tariamas Antiocho IV Epifano \ nus. Sirijos karalius nuo 150 iki m. p. m. e.

sū­ 145

N o r s ir ž e m o s kilmės, A l e k s a n d r a s I B a l a n t a s d ė l p a n a š u m o į A n t i o c h ą IV m a ž d a u g 160 m. p. m. e. A t a l o II Pergamiečio b u v o iškeltas p r e t e n d e n t u į S e l e u k i d ų k a r a l y s t ė s sostą, į k u r į tai­ kė ir Demetrijas II Nikatoras. Grei­ tai jis sulaukė ir Romos paramos. Egiptiečiai t a i p p a t p a l a i k ė A l e k s a n ­ drą, o P t o l e m ė j a s VI F i l o m e t o r a s f n e t g i išleido u ž j o s a v o d u k t e r į Kle­ o p a t r ą Teą f. Ir v i s d ė l t o D e m e t r i j a s II N i k a t o r a s į s t e n g ė jį n u g a l ė t i ir a t i m t i sostą. Kai n u o A l e k s a n d r o Bal a n t o n u s i g r ę ž ė ir egiptiečiai, n a b a tė j iečiai jį n u ž u d ė . Sio k a r a l i a u s p o r t ­ retas žinomas tik iš monetų. Mėgini­ m a i įrodyti, k a d b r o n z i n ė P o m p ė j o j e r a s t a statulėlė bei garsioji Romos na­ cionaliniame muziejuje saugoma bron­ zinė valdovo statula y r a jo atvaizdai, b u v o nesėkmingi: pirmoji tikriausiai v a i z d u o j a A n t i o c h ą VIII f, o a n t r o j i , be a b e j o , — D e m e t r i j ą I S o t e r ą f. Aleksandras II Dzabinas Sirijos karalius p. m. e. 31

nuo

128

iki

123

m. *

1

Graiko ir vergės sūnų Aleksandrą Dzabiną, k a i p t a r i a m ą A n t i o c h o f įsū­ nį a r b a A l e k s a n d r o I B a l a n t o f sūnų, m a ž d a u g 130 m. p. m. e. P t o l e m ė j a s VIII f iškėlė p r e t e n d e n t u į sostą, n o r s to p a t i e s s i e k ė ir D e m e t r i j a s II Nik a t o r a s f. 125 m. p. m. e. D e m e t r i ­ j a s b u v o n u ž u d y t a s . I r vis d ė l t o j a u 123 m. p. m. e. A l e k s a n d r ą Dzabiną i š t i k o t o k s p a t l i k i m a s — k a i egiptie­ čiai n e p a n o r o t u r ė t i s u j u o reikalų, j į n u ž u d ė A n t i o c h a s VIII G r i p a s f. A l e k s a n d r o D z a b i n o a t v a i z d a i išlikę tik ant monetų. Aleksandras (III) Didysis 356—323 m. p. m. e. Pilypo Makedo­ niečio II f ir Olimpiados f sūnus. Ma­ kedonijos karalius nuo 336 iki 323 m. p. m. e. Didžiojo g r a i k ų u ž k a r i a u t o j o A l e k s a n ­ d r o paveikslas tuoj po ankstyvos jo m i r t i e s sušvito r y š k i a šviesa. K a i p sek­ tinas pavyzdys daugeliui siekiančių iškilti politikų, jis ir t o l i a u gyve­ no legendose bei romanuose, kuriuose b u v o garbstomi neįtikimiausi heroiz u o t o d i d v y r i o ž y g d a r b i a i . J a u vai­ kystėje j a m buvo statomos statulos; v i e n a iš jų N e r o n a s f t a i p žavėjosi, k a d įsakė ją p a a u k s u o t i (Plinijus Vy­ resnysis. G a m t o s istorija, 34, 36). Lisipas, kurį g a l i m a laikyti A l e k s a n d r o rūmų skulptoriumi, paskyrė karaliui „ d a u g kūrinių, v a i z d u o d a m a s j į n u o p a t v a i k y s t ė s " (ten pat, 34, 64). Alek­ sandras savo ruožtu neleido, kad jį portretuotų kitas dailininkas. Plutarc h a s rašė, k a d Lisipas „ p u i k i a i at­ s k l e i d ė y p a t y b e s , k u r i a s v ė l i a u sten­ gėsi p a m ė g d ž i o t i d a u g y b ė A l e k s a n d r o Didžiojo įpėdinių b e i d r a u g ų : n e ž y m ų g a l v o s p a s u k i m ą į k a i r ę , ilgesingą žvilgsnio m e l a n c h o l i j ą . . . " ( „ P a r a l e l i n ė s biografijos", A l e k s a n d r a s , 4). Labai g a r s u s b u v o Lisipo d a r b a s „Alek­ sandras su ietimi" ir dailininko Apelio „ A l e k s a n d r a s su ž a i b u " . Yra rašy32

t i n i ų liudijimų, k a d A l e k s a n d r o sta­ tulas taip pat buvo sukūrę Leocharas ir Eufranoras. Apie „Aleksandrą su i e t i m i " g a l i m a s u s i d a r y t i įspūdį p a m a ­ č i u s b r o n z i n ę s t a t u l ė l ę , s a u g o m ą Pa­ r y ž i u j e : čia A l e k s a n d r a s p a v a i z d u o t a s e i n a n t i s , k i e k p a s u k ę s galvą i r išties­ t a r a n k a b e s i r e m i a n t i s ietimi. Pagal šį t a i p d i d ž i a i v e r t i n t ą šedevrą, m a ­ tyt, b u v o k u r i a m a T i v o l i o h e r m a s u užrašu. Ji vaizduoja Aleksandrą su jam būdingomis ant k a k t o s krin­ tančiomis sruogomis; tai — y p a t i n ­ ga Aleksandro žymė. Sprendžiant iš k ū r i n i o stiliaus, j o s a u t o r i u s y r a Lis i p a s . A u t e n t i š k a s t u r ė t ų b ū t i i r Alek­ sandro atvaizdas dideliame bataliniam e p a v e i k s l e . Sis p a v e i k s l a s (jo n a t ū ­ ralaus d y d ž i o k o p i j a — m o z a i k a iš Pompėjos, saugoma Neapolyje), matyt, nevaizduoja nei kautynių prie Gran i k o (334 m. p. m. e.), n e i p r i e įso (333 m . p . m . e.), n e i p r i e G a u g a m e l ų (331 m. p. m. e.). T i k r i a u s i a i t a i — šių k e l i ų k a u t y n i ų sintezė, o j o s c e n ­ t r a s — A l e k s a n d r o i r D a r i j a u s III f susitikimas. Visa esybe besiveržiantis pirmyn A l e k s a n d r a s neabejotinai prie­ š i n a m a s b a i l o k a m Darijui, t i k i r t e ­ g a l v o j a n č i a m , k a i p išsigelbėti p a č i a m . B e a b e j o , b ū t a i r a t s k i r ų k a u t y n i ų vaiz­ dų, n e s v i s a s A l e k s a n d r o g y v e n i m a s buvo nuosekliai pavaizduotas puikių paveikslų serijoje. B a a l b e k o m o z a i k o s A l e k s a n d r o cik­ l o f r a g m e n t u o s e m a t o m e visai m a ­ žą Aleksandrą: kūdikį m a u d o nim­ fa, t a č i a u jis p a t s j a u t v i r t a i stovi a n t kojų. I š g r i n d ų m o z a i k o s , v a i z d u o ­ j a n č i o s , k a i p A l e k s a n d r ą m o k ė filoso­ fas A r i s t o t e l i s , su k u r i u o k a r a l i u s ir v ė l i a u p a l a i k ė a r t i m u s ryšius, n o r s apytikriai įsivaizduojame, kaip atrodė šis filosofas. A l e k s a n d r o g y v e n i m o įvy­ k i u s v a i z d u o j a i r kiti p a v e i k s l a i : j u o s e p i e š i a m a s 325 m. p. m. e. P e r s e p o l i o gaisras, susitikimas su indų karaliumi Poru, jojančiu ant dramblio, k o v a su liūtais ir Aleksandro, k a i p pasaulio 33 3. 2ymūs antikos žmonės

Aleksandras

Aleksandras

Didysis.

Didysis.

Stambulas

Neapolis

v a l d o v o , a p o t e o z ė . L u k i a n a s (Aetietis) d e t a l i a i a p r a š ė A e t i j o š e d e v r ą — pa­ veikslą, v a i z d u o j a n t į A l e k s a n d r o ves­ t u v e s su R o k s a n a (328 m. p. m. e.). P a l i k u o n i m s A l e k s a n d r a s a t r o d ė didis, s ė k m ė s l y d i m a s ž m o g u s , h e r o j u s , die­ v o s ū n u s . I r jis p a t s m a n ė t o k s esąs. S i a m e i d e a l i z u o t a m e p a v e i k s l e j a u vi­ sai nebejaučiame to Aleksandro, kuris ž i a u r i a i n u t e i s ė m i r t i s a v o seną, n u o ­ širdžiai a t s i d a v u s į d r a u g ą P a r m e n i o n ą ir jo s ū n ų Filotą, kuris, i š g ė r ę s ir a p i m ­ t a s p y k č i o , s a v o r a n k a p e r s m e i g ė ie­ timi Kleitą, n e s šis r a g i n o p r i s i m i n t i paprastus makedoniškus papročius. E u m e n i d o II f laikų d a i l i n i n k a s P e r g a me p a v a i z d a v o jį k a i p dievą, o atstu­ m ą , skyrusį j į n u o kitų žmonių, p a b ­ rėžė d i d e s n i s u ž n o r m a l ų j o ūgis. Tikrąjį A l e k s a n d r ą v a i z d u o j a Paryžiu­ je esanti herma ir Aleksandro kauty­ n i ų mozaika. Aleksandras buvo pirmasis graikas, k u r i s nenešiojo barzdos. Galbūt ji j a m n e a u g o ? Pūką, k u r i s d a b i n o 2 3 m e t ų A l e k s a n d r ą m o z a i k o j e , jis v ė l i a u n u ­ siskuto. Ir n u o to laiko Graikijos ir Italijos v y r a i , i š s k y r u s filosofus, lio­ v ė s i n e š i o j ę b a r z d a s , k o l j a s v ė l iš­ p o p u l i a r i n o A d r i a n a s f. Aleksandras Aleksandras

Severas

žr.

Severas

A l k a jas Maždaug 600 m. p. m. e. Iš Lesbo saloje. Graikų lyrikas.

Mitilėnės

Didžiojo G r a i k i j o s s ū n a u s A l k a j o , k u ­ ris b u v o n e t i k g a r s u s p o e t a s , b e t i r a k t y v u s a r i s t o k r a t ų p a r t i j o s k o v ų da­ lyvis, a t m i n i m ą M i t i l ė n ė II m. e. a. pagerbė monetiniu portretu. Siame p o r t r e t e m a t o m e barzdotą, žemakaktį vyrą. Paveikslas labai apibendrintas, t a d iš jo sunku spręsti apie vaizduo­ j a m o j o a s m e n y b ę . Liudijimų a p i e Al­ kajo statulas neturime, tačiau sunku patikėti, k a d jo laikais jų nebūtų buvę. 34

Beveik neįtikėtina, kad himnų, eroti­ nės bei puotų poezijos kūrėjas būtų b u v ę s p a g e r b t a s v ė l e s n i a i s laikais. O k a i p graikai įsivaizdavo poetą maž­ d a u g 480 m. p. m. e., m a t y t i iš a t ė n i e t i š k o stiliaus vazos, r a s t o s A g r i gente, o pagamintos greičiausiai Atė­ nuose pagal užsakymą. Dabar ši ne­ į p r a s t o s formos v a z a s a u g o m a M i u n ­ c h e n e . J o s p i e š i n y j e p a v a i z d u o t i Alkaj a s ir Sapfo f, k u r i u o s i š v y d ę prisime­ n a m e nelaimingos poeto meilės poetei istoriją, A l k a j o žodžius: Sapfo, Žodį

žiedplauke, tau

giedro

tarčiau, neleidžia

šypsnio šventoji, bet man drovis...

I r d v a s i n g ą Sapfo a t s a k y m ą : Jei būt mintis tava prakilni, tauri, Nebūgtum žodžio, kad išsprūs ne toks, Iš drovio akys tau nekaistų,— Man iš širdies pasakytum viską. N e d i d e l i ratilai, s k l i n d a n t y s n u o Al­ k a j o b u r n o s , t u r ė t ų reikšti, k a d jis k a l b a . K a i p į jo žodžius r e a g u o j a Sapfo, g a l i m e s p r ę s t i iš j o s p a s i s u k i m o ir n u s t e b u s i o žvilgsnio, k u r į dailinin­ k a s l a i k ė l a b a i r e i k š m i n g u , n e s čia pir­ m ą k a r t ą v a z ų t a p y b o s istorijoje m o t e r s v e i d a s n u p i e š t a s trijų k e t v i r č i ų k a m ­ p u . N e į p r a s t a s v a i z d a v i m o b ū d a s lei­ džia b ū t e n t t a i p i n t e r p r e t u o t i p a v e i k s l o siužetą. A l k a j a s š i a m e p a v e i k s l e pa­ v a i z d u o t a s l a b a i a r i s t o k r a t i š k a s , rū­ p e s t i n g a i a p s i r e n g ę s , t v a r k i n g a ilga b a r z d a , p a s i d a b i n ę s p u o t a u t o j o raiš­ č i u . V ė l e s n i ų šio l y r i k o a t v a i z d ų n e ­ išliko. P e r g a m e r a s t a s , d e j a , tik c o k o ­ lis su jo v a r d u , o „ K l a j ū n o " s t a t u l a L u v r e g r e i č i a u s i a i v a i z d u o j a ne jį, o S i m o n i d ą f. Alkibiadas Apie 450—404 m. p. Deinomachės sūnus. veikėjas. 35

m. e. Kleinijo ir Atėnų valstybės

Alka jas. Miunchenas, antikinė ko­ lekcija

I š a n t i k i n ė s l i t e r a t ū r o s ž i n o m a s Al­ kibiado paveikslas prieštaringas: savo g r o ž i u jis s u ž a v ė j o ne t i k S o k r a t ą f, bet ir visus atėniečius. J i s n e k r e i p ė dėmesio į religinius bei moralinius prietarus, vėliau p e r b ė g o p a s šalies priešus persus, ir buvo nužudytas F a r n a b a z o . Į v a i r i a l y p ę A l k i b i a d o as­ m e n y b ę vaizdavo daugybė statulų ir p o r t r e t ų , t a č i a u visiškai p a g r į s t a i iden­ tifikuoti šio v a l s t y b ė s v e i k ė j o p o r t r e t o k o l k a s n e p a v y k o . I r vis d ė l t o P l u t a r c h o liudijimas, k a d A l k i b i a d a s , šiaip visas s p i n d u l i a v ę s grožiu, b u v ę s š v e p ­ las, o jo k a k l a s t r a u m u o t a s ( „ P a r a l e ­ l i n ė s biografijos", A l k i b i a d a s , 1), ver­ čia p r i s i m i n t i atvaizdą, ž i n o m ą iš d a u ­ gelio kopijų. S p r e n d ž i a n t iš stiliaus, jis t u r ė j o b ū t i s u k u r t a s V a. p. m. e. pa­ baigoje. P a b r ė ž t i n a i s u č i a u p t a b u r n a , m a t y t , r o d o t a r t i e s defektą. Š i a i p j a u p o r t r e t u o j a m a s i s visiškai a t i t i n k a t ų l a i k ų grožio idealą, o jo i n d i v i d u a l u ­ m ą a k c e n t u o j a s a v i t a š u k u o s e n a . Vei­ do išraiškoje atsispindi skrupulingu­ m a s , k u r i s b u v o e s m i n g i a u s i a s šio la­ bai p a s i t i k i n č i o s a v i m i ir s a v o ž a v e s i u avantiūristo bruožas. Turbūt portreto o r i g i n a l a s b u v o statula, p a s t a t y t a Al­ k i b i a d o g a r b e i 408 m. p. m. e., k a i jis t r i u m f u o d a m a s grįžo į A t ė n u s . T a č i a u p a d a v i m a s b y l o j a a p i e d a u g y b ę Alki­ b i a d o g a r b e i s u k u r t ų statulų, k u r i o m s v i s o m s t u r b ū t p a n a u d o t a s t a s p a t s pa­ v y z d y s — atvaizdas, sukurtas dar j a m g y v a m e s a n t . Gaila, išlikusi h e r m a su užrašu „Alkibiadas" y r a be galvos, t a č i a u t u r i m e vilčių, k a d v i e n ą gražią dieną Alkibiado portreto autentišku­ m a s nebekels abejonių. Anakreontas 572—487 m. p. m. e. Skitino sūnus. Iš Teo miesto. Graikų lyrikas. 1884 m. R o m o s m i e s t o T r a s t e v e r o ra­ j o n e , k u r k a d a i s e d r i e k ė s i C e z a r i o so­ dai, buvo aptikta portretinė h e r m a su u ž r a š u „ L y r i k a s A n a k r e o n t a s " . J i pa36

d ė j o įminti mįslę, k o k į p o e t ą v a i z d u o ­ j a 1835 m . r a s t a statula, v ė l i a u t a p u s i Borgezių šeimos nuosavybe. Beveik visiškai sveika A n a k r e o n t o statulos k o p i j a 1891 m. p a t e k o į K o p e n h a g o s n a u J 3 J 3 Karlsbergo gliptoteką. Iš kar­ to buvo identifikuota d a r keletas s k u l p t ū r i n i ų p o r t r e t ų . Tai, k a d b u v o surastas A n a k r e o n t o p o r t r e t a s — lai­ m i n g a s a t s i t i k t i n u m a s , n e s d a b a r tiks­ liai ž i n o m a , k o k į a s m e n į v a i z d u o j a ge­ r a i išsilaikiusi s t a t u l o s kopija, k u r sto­ vėjo originalas ir kas jo užsakovas. P a u s a n i j a s (,,Helados a p r a š y m a s " , 1, 25, 1) A n a k r e o n t o statulą m a t ė A t ė ­ nų A k r o p o l y j e g r e t a K s a n t i p o f, P e riklio f t ė v o , s t a t u l o s . S t a t u l o s fun­ d a t o r i u s b u v o Periklis, o ž y m u s i s to m e t o p o r t r e t i s t a s K r e s i l a s — j o s au­ torius. Apsvaigęs nuo vyno Anakr e o n t a s d a i n u o j a p r i t a r d a m a s s a u lyra; j i s n u o g a s , tiktai p e č i u s d e n g i a skrais­ t ė . P l a u k u s p e r s i j u o s ę s raiščiu, p u o ­ tautojas svirduliuodamas grįžta p o š v e n t ė s n a m o . Š i t a i p b u v o įsivaizduo­ j a m a s p o e t a s V a. p. m. e. v i d u r y j e , p r a ė j u s m a ž d a u g 3 0 m e t ų p o j o mir­ ties. Kaip Ksantipo draugas, A n a k r e o n t a s t u r ė j o ryšių i r s u A t ė n a i s b e i Perikliu. Pastarasis pastatė jųdviejų s t a t u l a s A k r o p o l y j e , į a m ž i n d a m a s vals­ tybės veikėjo ir menininko draugystę. Su puotautojo raiščiu ant galvos Anak r e o n t a s pavaizduotas ir kautynių su amazonėmis scenoje, puošiančioje Atė­ n ė s P a r t e n o s s k y d o i š o r i n ę p u s ę : tai jo „įslaptintas portretas". Anakreont u i į n u g a r ą p a t a i k ė strėlė, k u r i ą jis p a t s b a n d o i š t r a u k t i . V i e t o j l y r o s de­ š i n ė j e r a n k o j e jis l a i k o skydą, o p u o ­ lamojo ginklo neturi. Kautynės su amazonėmis y r a karų su persais alego­ rija. K a d a n g i A n a k r e o n t a s čia vaiz­ duojamas mirtinai sužeistas, galima d a r y t i prielaidą, k a d šių k a r ų m e t u (pats k o v o s e n e d a l y v a v o , n e s b u v o j a u p e r senas) jis i r m i r ė . Reljefo au­ t o r i u s Fidijas, 438 m. p. m. e. k u r d a ­ mas 37

Šį

Atėnės

Partenos

kulto

paveik-

A n a k r e o n t a 3

.

B e r l y n a s ( V D R )

Anakreontas. Roma, Albanio vila

slą, s ą m o n i n g a i p a d a r ė aliuziją į gar­ siąją statulą, s u t e i k d a m a s d a i n u o j a n ­ čio p u o t a u t o j o m o t y v u i t r a g i z m o . Anaksarchas M. 323 m. p. m. e. Jš Abderos (Trakija). Graikų filosofas.

Anaksarchas

(kontorniatas)

Anaksarchas gyveno A l e k s a n d r o Di­ d ž i o j o f d v a r e , l y d ė j o jį į Aziją ir p a r a š ė A l e k s a n d r o biografiją. IV a. p. m. e. k o n t o r n i a t e v i e n a s p r i e ­ šais kitą p a v a i z d u o t i d v i e j ų v y r ų p r o ­ filiai ir u ž r a š y t i vardai: Nikokreonto f (kairėje) ir A n a k s a r c h o (dešinė­ je). Tokia kompozicija norima paro­ d y t i jų n e s a n t a i k ą , p a s i b a i g u s i ą filo­ sofo m i r t i m i . N i k o k r e o n t a s , t i r o n a s iš S a l a m i n o Kipre, j a u t ė s i Anaksarcho įžeistas ir 323 m. p. m. e. jį n u ž u d ė . Kontorniate pavaizduota ginčo scena p a n e i g i a a b e j o n e s dėl šio k ū r i n i o a u ­ tentiškumo. Anaksimandras 610—550 5 m. p. m. e. Iš Mileto. Grai­ kų natūr filosofas. R o m o s n a c i o n a l i n i a m e m u z i e j u j e sau­ g o m a s a p d u ž ę s reljefas, v a i z d u o j a n t i s sėdintį vyrą, kairiąja r a n k a s v a j i n g a i p a r ė m u s į galvą. J a m e i š k a l t a s A n a k simandro vardas. Tačiau užrašas dar nereiškia, kad atvaizdo identiškumu n e r e i k i a a b e j o t i . Kita v e r t u s , šis rel­ jefinis m o k s l i n i n k o p o r t r e t a s labai p a 5

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija nurodo ki­ tokią Anaksimandro mirties datą — 546 m. p. \ m. e. Antikinių autorių pateikiamos datos vi­ sada apytikrės: graikai skaičiuodavo laiką pa­ gal olimpiadas (t. y. nurodydavo keturmeti tarp olimpinių žaidynių, todėl galima ketverių metų paklaida), romėnai — pamečiui „nuo Ro­ mos įkūrimo", tačiau naujieji metai prasidė­ davo kovo 1 d., todėl perskaičiuojant pagal da­ bartinę laiko sistemą galimi dvejų metų svy­ ravimai. Anaksimandras. Roma, Nacionalinis Cia ir kitur paliekame G. Hafnerio pateikiamuziejus mas datas (vert. past.). 38

n a š u s į 1898 m. T r y r e rastą m o z a i k i n į portretą. Čia vaizduojamas žmogus, rankoje laikantis saulės laikrodį ir de­ m o n s t r a t y v i a i p a s i s u k ę s , lyg k e t i n t ų aiškinti, k a i p šiuo p r i e t a i s u n a u d o t i s . O A h a k s i m a n d r a s l a i k o m a s s a u l ė s laik­ rodžio išradėju ir pirmojo žemėlapio s u d a r y t o j u . III m. e. a. m o z a i k a , m a t y t , sukurta remiantis kokiu ankstesniu jo portretu. Andronikas Livijus Andronikas. e. pusė. Romėnų lologas.

Antra III a. p. m. poetas, vertėjas ir fi­

XVI a. vienoje vietoje b u v o rastos dvi statulos, v a i z d u o j a n č i o s sėdintį žmogų; dabar jos saugomos Vatikane. V i e n a i š jų, a n o t u ž r a š o a n t p o s t a ­ m e n t o , s k i r t a g r a i k ų k o m i k u i Poseid i p u i f. T a č i a u u ž r a š u i iš e s m ė s p r i e š ­ tarauja vienas dalykas: vyriškis avi r o m ė n ų piliečių a p a v u . Taigi čia b u s v i e n a s atvejų, ž i n o m ų i š a n t i k i n ė s l i t e r a t ū r o s , k a i u ž r a š a s a n t s t a t u l o s sa­ vavališkai pakeistas. Antikiniam abie­ jų statulų savininkui, matyt, šovė į galvą m i n t i s s u d a r y t i iš jų p o r ą : v i e n a aiškiai v a i z d a v o r o m ė n ų k o m e ­ dijų r a š y t o j ą Plautą f, t o d ė l a n t r a j a i jis davė graikų r a š y t o j o — Poseidipo — v a r d ą . K a d a i s e šios s t a t u l o s n e ­ sudarė poros: jos vaizdavo du atsto­ v u s i š v i e n o s r o m ė n ų p o e t ų gre­ t o s . T i e k p a č i o s s t a t u l o s , t i e k X V I a., d e j a , š i e k t i e k p e r d i r b t o s g a l v o s stilius rodo, kad pavaizduotas žmogus gyve­ no a n t r o j o j e III a. p. m. e. p u s ė j e , vadinasi, anksčiau už Plautą. I š t o sprendžiama, kad statula vaizduoja žymųjį r o m ė n ų p o e t ą — g r a i k ų v e r g ą iš T a r e n t o (?), k u r i s , p a t r o n o p a l e i s t a s į laisvę, p a s i v a d i n o jo v a r d u — Livi­ jumi. Jį išgarsino tragedijos graikų m i t ų t e m o m i s , b e t l a b i a u s i a i „Odi­ sėjos" vertimas — pirmasis groži­ nio kūrinio vertimas! Jis sulaukė to­ kio 39

pripažinimo,

kad

Andronikui

net

Andronikas. Vatikanas

b u v o s u t e i k t o s R o m o s piliečio t e i s ė s , Sit k o d ė l t a i p išdidžiai ką t i k įteisin­ t a s pilietis a v i a p a v u , k u r į jis d a b a r g a v o teisę nešioti. P a k e i t u s s t a t u l o s vardą, b u v o mėginama, pridėjus romė­ nų a p a v u i calceus b r o n z i n i u s a p y v a rus, p a d a r y t i i š j o s a n d a l u s , k u r i u o s paprastai nešiojo graikai, o n a m u o ­ se — ir išsilavinę r o m ė n a i . A n k a s Marcijus 640—616 m. p. mos karalius. Ankas

Marcijus

e.

m.

Ketvirtasis

Ro­

A n t Lucijaus M a r c i j a u s P i l y p o 5 6 m . p . m . e . d e n a r o p a v a i z d u o t a s legen­ dinis karalius, kurį m o n e t o s kaldin­ to jas laikė savo protėviu. Nepasižiū­ rėjęs į užrašą kitoje pusėje, galėtum p a m a n y t i , j o g čia p a v a i z d u o t a s g r a i k ų valdovas, o ne senasis karalius, ku­ ris, k a i p ir N u m a f, b u v o t a i k i n g a s religinių n u o s t a t ų a t n a u j i n t o j a s . N o r s jis ir k a r i a v o su l o t y n a i s b e i Sabi­ nais, daug svarbesnė buvo jo taiki v e i k l a : A n k a s M a r c i j u s į k ū r ė Ostiją, n u t i e s ė pirmąjį tiltą p e r Tiberį, pas­ tatė Karcerį. M a n o m a , kad mone­ tinis p o r t r e t a s b u v o k a l d i n a m a s p a ­ gal A n k o Marcijaus statulą, sto­ vėjusią Kapitolijaus romėnų kara­ lių g r u p ė j e , p a s t a t y t o j e d a r V . a . p . m . e . Beje, p o r t r e t a s y r a b ū d i n g o III a. p. m. e. stiliaus; t u r b ū t t u o m e ­ tu karaliaus statula buvo restauruo­ ta. S t e b i n a tai, k a d m e n i n i n k a s p a ­ v a i z d a v o VII a. p. m. e. k a r a l i ų k a i p savo amžininką graikų valdovą. Antialkidas Nikėforas Apytikriai ralius.

120

m.

p.

m.

e.

Indijos

ka­

Jis žinomas tik iš monetinių portretų. Antigenas I Vienaakis 352—301 m. p. m. e. Pilypo sūnus. Ma­ kedonijos karalius nuo 306 iki 301 m. p. m. e. 40

Antigonas

Vienaakis

ir

Stratonikė. Neapolis

K a r a l i u s , p r a v a r d e M o n o f t a l m a s (Vie­ naakis), visada b ū d a v o įsivaizduoja­ mas smarkiai sudarkyto veido. Kadan­ gi perteikti defektą portrete buvo sunku, galime jį tik nuspėti. Taip pat nežinome, ar Antigonas neteko akies k a u t y n ė s e , k o v o d a m a s A l e k s a n d r o Di­ džiojo f k a r i u o m e n ė j e , ar p e r n e r a ­ m u m u s , kilusius po pastarojo mirties. K a d jis p a t s d ė l s a v o , , v i e n a a k i š k u m o " nelabai jaudinosi, byloja Plutarcho a n e k d o t a s : p a ė m ę s į rankas prašymą, p a r a š y t ą itin stambiomis raidėmis, A n t i g o n a s p a s a k ę s : ,,Tai ir žlibas gali p e r s k a i t y t i ! ' Y Plutarchas. M o r a l i j o s , 2, 1, 9). Šie žodžiai t u r b ū t reiškia, k a d A n t i g o n o r e g ė j i m a s b u v o s i l p n a s . Vie­ n a a k i m i d ė l įgimtos a r į g y t o s r e g o s y d o s , k u r i i š šalies gal b u v o n e i t i n p a s t e b i m a , jis b e v e i k a r b a visiškai n e ­ m a t ė . F r e s k o s e , r a s t o s e 1900 m . n e ­ toli B o s k o r e a l ė s p r i e p i e t i n i o V e z u ­ vijaus šlaito ir d a b a r saugomose Nea­ p o l y j e , šis M a k e d o n i j o s k a r a l i u s ir tikriausiai Antigonidų dinastijos pra­ d i n i n k a s — su ietim, p u r p u r o a p s i a u s ­ tu, m a k e d o n i š k a k a u z i j a i r s i d a b r i n i u skydu, kurį puošia tipiškas m a k e d o niečių dekoras. Jo regėjimo yda čia p a r o d y t a l a b a i subtiliai: mažėlesnės 41

k a i r i o s i o s a k i e s žvilgsnis neįprastai sustingęs. P r i e š a i s sėdi ž m o n a S t r a t o n i k ė f, K o r a g o d u k t ė . A b u j i e — Eli­ ziejuje. J i e m s iš k a i r ė s stovi m i r u s i ų ­ jų teisėjas R a d a m a n t i s , o iš d e š i n ė s kadaise buvo pavaizduotas Ajakas. K i t o j e freskoje d a i l i n i n k a s n u t a p ė j ų sūnų Demetriją P o l i o r k e t ą f rū­ m u o s e p a s Lanasą f, k u r i ą šis v e d ė 290 m. p. m. e. K e r k y r o s saloje. Sū­ n u s stengėsi paremti ir įgyvendinti t ė v o s u m a n y m ą s u k u r t i didžiulę i m p e ­ riją. Pats A n t i g o n a s k r i t o k a u t y n ė s e p r i e Ipso, o jo didžiulė k a r a l y s t ė b u ­ v o p a d a l y t a . Eliziejuje jis p a v a i z d u o ­ t a s g e r o k a i p a j a u n i n t a s , o ne a š t u o ­ niasdešimties metų. Antigonas II Gonatas 319—239 m. p. m. e. Demetrijo Poliorketo f sūnus. Makedonijos karalius nuo 283 iki 239 m. p. m. e. A p i e A n t i g o n o II G o n a t o išvaizdą ži­ n o m e n e d a u g , n e s jis n e s i k a l d i n o m o ­ n e t ų s u s a v o p o r t r e t u . T a s šian­ dien apgailestavimą keliantis faktas y r a j o filosofinio išsilavinimo p a d a r i ­ nys. Jo auklėjimu rūpinosi Z e n o n a s Kiti j ietis f. A n t i g o n a s p a t s k v i e t ė s i filosofus į s a v o r ū m u s , o Stojos p r i n ­ c i p u s m ė g i n o r e a l i z u o t i ir politikoje. P o m ū š i o p r i e Lisimachijos 277 m . p . m. e., k u r i a m e , p a s a k p a d a v i m o , į per­ galę prieš keltus jį vedė dievas Panas, A n t i g o n a s ė m ė itin g a r b i n t i šį dievą. P a n o a t v a i z d u jis p a p u o š ė s a v o m o ­ n e t a s , i m i t u o j a n č i a s m a k e d o n i š k ą sky­ dą. G a l i m a s d a i k t a s , šis a t v a i z d a s t u r i ir k a r a l i a u s b r u o ž ų . Kai 250 m. p. m. e . A n t i g o n a s įsigalėjo Graikijoje, j a m t u r b ū t d a u g k u r b u v o p a s t a t y t o s sta­ t u l o s . T a č i a u j ų k o p i j ų ligi šiol n e ­ p a v y k o identifikuoti. F r a n c o S t u d n i c k o , 1923 m. t v i r t i n u s i o , k a d k a r a l i u s Boskorealės paveiksle yra Antigonas Gonatas, nuomonė pasirodė esanti k l a i d i n g a ; čia v e i k i a u pavaizduotas A n t i g o n a s I f. 42

A n t i m a c h a s I Teas Baktrijos karalius p. m. e.

nuo

190

iki

180

m,

Monetiniai portretai vaizduoja kara­ lių su m a k e d o n i š k ą kauziją p r i m e n a n ­ čiu galvos apdangalu ir diadema a n t susiraičiusių plaukų. Aukštai pakelti antakiai ir šypsena rodo jį buvus sub­ tilų, ironišką. A n t i n o jas M. no

130 m. e. f draugas.

m.

Imperatoriaus

Adria-

K e l i a u d a m a s p o Rytus, A d r i a n a s Bitinijoje susipažino su gražuoliu Antin o j u i r p a m i l o jį. N u o t o l a i k o j i e d u n e s i s k y r ė . \ ,,klasikinio g r a i k i š k u m o " r k u r i o t a i p siekė A d r i a n a s , sąvoką įė­ j o i r m e i l ė b e r n i u k a m s . Kai j i e m s k e ­ liaujant Nilu d r a u g e su A d r i a n o žmo­ n a S a b i n a f A n t i n o j a s išvirto p e r b o r ­ t ą i r p r i g ė r ė , A d r i a n a s įsakė g a r b i n t i j į k a i p dievą. P a s k u i j o atminimui į k ū r ė miestą, v i s o j e i m p e r i j o j e s t a t ė jam statulas ir kaldino monetas su jo portretu. Menininkai vaizdavo Anti­ n o j ą a r b a įvairių d i e v ų p a v i d a l u , a r b a a p s k r i t a i k a i p h e r o i z u o t ą , kilnų g r a i ­ kų j a u n u o l į — k l a s i k i n i o g r a i k i š k u m o simbolį, n o r s a p k ū n u m a s i r g e i s m i n ­ g a s žvilgsnis n e a t i t i k o t r a d i c i n ė s s a m ­ p r a t o s . Išliko d a u g y b ė t o k i ų s t a t u l ų i r reljefų, v a d i n a s i , j ų t u r ė j o b ū t i d a r daugiau. Tiktai po Adriano mirties 138 m. e. m. u ž g e s o d o m ė j i m a s i s š i u o melancholišku jaunuoliu su ant kak­ tos užkritusiomis garbanomis.

Antimachas

1

Antino jas.

Miuncheno

Antiochas I Soteras 324—261 m. p. m. e. Apamos sūnus. Sirijos 281 iki 261 m. p. m. e.

Seleuko I karalius

f

ir nuo

P r i e v a r d i s S o t e r a s (Išgelbėtojas) A n t i o c h u i b u v o d u o t a s 276 m . p . m . e . u ž p e r g a l ę p r i e š galus. J i s a p g y v e n d i ­ n o šiuos įsiveržėlius Galatijoje, t a č i a u 43

Antiochas

I

gliptoteka

I

i r čia jie n e n u r i m o . M ė g i n d a m a s j u o s n u k a r i a u t i d a r kartą, A n t i o c h a s p a t s krito kautynėse. Monetiniai portretai v a i z d u o j a šį k a r a l i ų labai s a v o t i š k o profilio, giliai į d u b u s i o m i s a k i m i s .

|

A n t i o c h a s II Teas

j

287—246 m. p. m. e. Antiocho I f ir Stratonikės f sūnus. Sirijos karalius nuo 261 iki 246 m. p. m. e. A n t i o c h a s II T e a s , s u s i t u o k ę s su Beren i k e , P t o l e m ė j o II f d u k t e r i m i , b u v o u ž m e z g ę s r y š i u s s u Egiptu, s ė k m i n g a i k o v o j o A n t r a j a m e Sirijos k a r e ( 2 6 0 — 255 m. p. m. e.). M o n e t ų p o r t r e t u o s e jis v a i z d u o j a m a s taisyklingų, t ė v ą pri­ m e n a n č i ų bruožų, g a r b a n o t a i s ( p a n a ­ šiais į A l e k s a n d r o Didžiojo f) p l a u ­ k a i s . A p i e 259 m. p. m. e. m i l e t i e č i a i , k u r i u o s jis b u v o i š v a d a v ę s i š t i r o n i ­ jos, p a s k e l b ė jį Theos (Dievu).

|

A n t i o c h a s Hierakas

1

263—227 m. p. m. e. Antiocho I f ir Laodikės sūnus. Sirijos karalius nuo 246 iki 227 m. p. m. e.

P

Antiocho Hierako monetinis portretas l a b a i p r i m e n a t ė v o atvaizdą, t i k sū­ n u s dar vaizduojamas užsidėjęs kuk­ lią d i a d e m ą su s p a r n a i s . Iš p r a d ž i ų v a l d ę s su S e l e u k u II f, v ė l i a u t a p o j o p r i e š u . 229 m . p . m . e . A n t i o c h a s H i e r a k a s b u v o n u g a l ė t a s A t a l o I f. 2 u v o k o v o d a m a s su galatais. A n t i o c h a s III, Didysis 241—187 m. p. m. e. Seleuko II f sū­ nus, Sirijos karalius nuo 223 iki 187 m . p . m. e. P a l y g i n t i i l g a i t r u k u s i o A n t i o c h o III valdymo metu keliskart kaldintos mo­ n e t o s v a i z d u o j a šį k a r a l i ų įvairaus amžiaus. J o m i s remiantis, b u v o iden­ tifikuotas skulptūrinis portretas — marmurinė vyro galva. Napoleo­ n a s III, r a d ę s šią galvą Italijoje, pa44

l a i k ė ją C e z a r i o a t v a i z d u ir p a d o v a ­ nojo Luvrui. Portretas vaizduoja vidu­ t i n i o a m ž i a u s k a r a l i ų (matyt, d a r p r i e š m ū š į p r i e M a g n e z i j o s 190 m. p. m. e.). P r a l a i m ė j ę s S c i p i o n u i f, A n t i o c h a s III buvo priverstas pasirašyti Apamėjos t a i k ą (188 m. p. m. e.) ir a t i d u o t i dalį karalystės. „Didžiojo" prievardį An­ t i o c h a s III g a v o už žygį A l e k s a n d r o Didžiojo f keliais, po k u r i o p r i e ka­ ralystės buvo prijungta Armėnija, P a r t i j a i r Baktrija. P a n ū d ę s prisijung­ ti ir Graikiją, jis l e n g v a b ū d i š k a i p r a ­ rado romėnų m a l o n ę ir pats prisidėjo p r i e s a v o ž l u g i m o . S i m a r m u r i n ė gal­ va charakterizuoja A n t i o c h ą Didįjį k a i p i m p u l s y v ų , g r e i t a i susierzinantį, n e r v i n g o s p r i g i m t i e s žmogų. Šios sa­ vybės ir nesupratimas, kad, vykdant e k s p a n s i j o s politiką, t e k s susikirsti s u R o m a , n u l ė m ė j o likimą. P o r t r e t a s Luvre, b e a b e j o , y r a p u i k i kopija originalo, vaizdavusio karalių, pasiekusį š l o v ė s v i r š ū n ę . V i e n a M i ­ di j o s u k u r t a r a i t e l i o s t a t u l a s t o v ė j o Delfuose. Ž i n o m a , j o g a r b e i s u k u r t ų s t a t u l ų b u v o ir d a u g i a u .

Antiochas III.

Paryžius,

Luvras

A n t i o c h a s IV EpLfanas 215—164 m. p. sūnus. Sirijos 164 m. p. m. e.

m. e. Antigono III f karalius nuo 175 iki

H e r k u l a n u m e r a s t a i r N e a p o l y j e sau­ g o m a p o r t r e t i n ė m a r m u r o g a l v a la­ b a i p a n a š i į A n t i o c h o IV m o n e t ų ba­ reljefus. Manoma, kad tai — kopija skulptūros, pastatytos šiam karaliui Atėnuose. Ten Antiochas pagarsėjo tuo, kad ėmėsi toliau statyti Dzeuso Olimpiečio šventyklą, kuri stovėjo n e u ž b a i g t a n u o P e i s i s t r a t o laikų, i r i š p u o š ė p i e t i n ę A k r o p o l i o sieną a u k s o egida su medūzos kauke. Antiocho v e i d a s pailgas, plaukai garbanoti, o žvilgsnis s v a j i n g a s . P a b u v ę s į k a i t u Ro­ m o j e n u o 189 iki 175 m. p. m. e., jis t e i s i n g a i į v e r t i n o n a u j o s i m p e r i j o s ga­ l y b ę i r s u p r a t o , k a d j o p a t i e s galimy45

Antiochas IV. Unis muziejus

Neapolis,

Naciona

bės ribotos: užkariavęs Egiptą, r o m ė n ų p a s i u n t i n i o P o p i l i j a u s L e n o įsa­ k y m u jis t u r ė j o apleisti šią šalį. A n ­ tiochas IV fanatiškai garbino graikų kultūrą ir v i s a i p stengėsi ją p l a t i n t i , kartais net prievarta graikindamas ž y d u s . Kai jis Dzeusui, kurį g a r b i n o t a i p pat, k a i p r o m ė n a i K a p i t o l i j a u s -Ju­ piterį, J e r u z a l ė j e p a s k y r ė J a h v ė s šven­ tyklą, į v y k o m a k a b ė j ų s u k i l i m a s . U ž Senąjį t e s t a m e n t ą buvo atkeršyta piktomis pašaipomis. Jo pavaldiniai, k u r i e m s e k s c e n t r i š k a s A n t i o c h o gyve­ n i m o b ū d a s n e p a t i k o , p r i e v a r d į Epif a n a s p a k e i t ė į Epimanes (Pamišėlis). A n t i o c h a s V Eupatoras 173—162 m. p. m. e. sūnus. Sirijos karalius 162 m. p. m. e.

Antiocho IV \ nuo 164 iki

V i e t o j D e m e t r i j o f, k u r i s k a i p įkai­ t a s gyveno Romoje, romėnai paskelbė k a r a l i u m i jo p u s b r o l į A n t i o c h ą . 162 m . p . m . e . jis n u m a l š i n o m a k a b ė j ų sukilimą. P a b ė g ę s iš Romos, D e m e t r i j a s g r e i t a i s u s i r a d o Sirijoje šalinin­ k ų i r įsakė n u b a u s t i A n t i o c h ą mir­ ties bausme. Tėra žinomi tik moneti­ niai Antiocho portretai. A n t i o c h a s VI Epifanas Dionisas 147—139 m. p. m. e. Aleksandro Balanto f ir Kleopatros Teos f sūnus. Sirijos karalius nuo 145 iki 139 m. p. m. e. D i o d o t a s T r i t o n a s f, n o r ė d a m a s n u š a ­ linti D e m e t r i j ą II f, p a s k e l b ė k a r a l i u ­ m i d v i m e t į A n t i o c h ą VI. T a č i a u , v o s pasiekęs s a v o tikslą, D i o d o t a s A n ­ tiochą nužudė. Portretai ant m o n e t ų vaizduoja berniuką su diadema ir spindulių v a i n i k u a n t g a l v o s . A n t i o c h a s VII Euergetas Sidietis 154—129 m. p. m. e. Demetrijo I Sotero f sūnus. Sirijos karalius nuo 138 iki 129 m. p. m. e. 46

A n t i o c h a s VII b u v o a u k l ė j a m a s Sid o j e (iš šio v i e t o v a r d ž i o ir k i l ę s jo p r i e v a r d i s ) . T u r ė d a m a s šešiolika m e ­ tų, jis ė m ė v a l d y t i v i e t o j e p a r t ų n e ­ laisvėn pakliuvusio brolio Demetrijo II N i k a t o r o f, p r i e š t a i n u š a l i n ę s uzurpatorių Diodotą T r i t o n ą f. J i s u ž k a r i a v o i r s u g r i o v ė J e r u z a l ę , ta­ čiau p a l i k o j u d ė j a m s j ų tikėjimą. U ž t a i b u v o p r a m i n t a s Eusebes (Dievo­ baiminguoju). Žuvo kariaudamas su partais Medijoje. Duomenų apie jo skulptūrinius portretus neturime. Iš monetinių p o r t r e t ų m a t y t i , k a d šis d v i d e š i m t p e n k e r i ų m e t ų k a r a l i u s bu­ vo labai energingas. A n t i o c h a s VIII Epifanas Kalinikas Gripas

Filometoras

141—96 m. p. m. e. Demetrijo II f ir Kleopatros Teos f sūnus. Sirijos karalius nuo 121 iki 96 m. p. m. e. I š p r a d ž i ų A n t i o c h a s VIII v a l d ė k a r ­ tu su savo motina, tačiau, atsikratęs p r e t e n d e n t o į sostą A l e k s a n d r o Dzab i n o f ir n u n u o d i j ę s s a v o motiną, vi­ są valdžią p a ė m ė į s a v o r a n k a s . Iš t u r i m ų m o n e t ų p o r t r e t ų g a l i m e spręs­ ti, kad Antiochas pagrįstai buvo pra­ m i n t a s Grypos ( V a n a g a n o s i u ) . Šis j a m būdingas bruožas p a d ė j o identifi­ k u o t i P o m p ė j o j e rastą b r o n z i n ę sta­ t u l ė l ę . Čia jis p a v a i z d u o t a s k a i p H e r ­ m i s , k u r i o s k r y b ė l ė s t ė r a likęs t i k t a i dirželis a n t s m a k r o . Š i s t a t u l ė l ė y r a m a ž y t ė kopija skulptūros, vaizdavu­ sios karalių k a i p dievą — tais laikais t a t a i b u v o labai įprasta. j**

A n t i o c h a s IX Filopatoras Kizikietis M 95 m. p. m. e. Antiocho VII f ir Kleopatros Teos f sūnus. Sirijos ka­ ralius nuo 113 iki 95 m. p. m. e. I š a u k l ė t a s K i z i k e (iš č i a ir k i l ę s p r i e ­ vardis) Antiochas IX nugalėjo savo įbrolį A n t i o c h ą VII f ir ž u v o k o v o d a ­ m a s su jo s ū n u m i S e l e u k u VI f. 2i47

n o m i t i k m o n e t i n i a i p o r t r e t a i , vaiz­ duojantys karalių su retomis žande­ n o m i s , t o k i a p a t poza k a i p i r t ė v o . Antiochas X Eusebas Filopatoras Antiocho IX f sūnus, Sirijos nuo 95 iki 83 m. p. m. e.

Antiochas

karalius

A n t i o c h u i X r e i k ė j o ginti s a v o sostą n u o keturių A n t i o c h o V I I I f sūnų. Monetose vaikiški Antiocho X bruo­ žai p a n a š ū s į t ė v o . T a i p m ė g i n t a įro­ d y t i a b e j o t i n ą šio k a r a l i a u s teisėtu­ mą.

X

Antistenas 450—365 m. p. m. e. Atėniečio ir trakietės vergės sūnus. Graikų filosofas.

Antistenas.

Neapolis

Ištikimiausio S o k r a t o d r a u g o , k i n i k ų filosofinės m o k y k l o s į k ū r ė j o p o r t r e ­ tą padėjo nustatyti Tivolyje rasta h e r m a . R ū s t o k a , n e v a l y v a išorė ati­ tinka Antisteno gyvenimo poziciją. Sis filosofas s k e l b ė , k a d r e i k i a ribo­ ti savo poreikius. Tam tikru kampu p a s i s u k u s i g a l v a bei p e č i u s g a u b i a n ­ ti skraistė kopijuotojo turbūt perim­ t a i š s t a t u l o s o r i g i n a l o . T a i p p a t pa­ sisukusi, t i k t a i į kitą p u s ę , ir Pom­ pėjoje rastos terakotinės statulėlės g a l v a . Ši n e d i d e l ė a p s i r e n g u s i o žmo­ gaus skulptūra, be abejo, vaizduoja tą patį asmenį, t i k t a i r y š k e s n i ų b r u o ­ žų. M a t y t , t a i b u s v ė l e s n ė šio filoso­ f o p o r t r e t o kopija, s u k u r t a P e r g a m e . Šią prielaidą p a t v i r t i n a ir O s t i j o j e r a s t a s cokolis. J a m e u ž r a š y t i A n t i s ­ teno ir menininko Piromacho vardai. Pastarasis g r e i č i a u s i a i y r a Plinijaus minimas dailininkas, t a r n a v ę s Pergamo karaliams. Tačiau įspūdingesnis, gal todėl, k a d t i k r o v i š k e s n i s , y r a h e r ­ m o s p o r t r e t a s , i š k u r i o aiškiai m a t y t i , k a d Antisteno plaukai ir barzda nie­ kada nebuvo šukuojami. Jis mirė džiova. 48

Antonija Jaunesnioji 36 m. p. m. e . — 3? m. e. m. jaus f ir Oktavijos f duktė.

Antoni­

J. V. Gėtei Antonija buvo „pirmoji meilė Romoje". N e t r u k u s jis g a l ė j o p a s a k y t i : , , . . . ir štai aš ją t u r i u . J o ­ k i a i s žodžiais n e į m a n o m a t o išreikšti. Tai t a r s i H o m e r o g i e s m ė " . D a r J . Vink e l m a n a s g ė r ė j o s i šia „gražiąja J u n o ­ n o s g a l v a i š m a r m u r o " , k u r i o s gipsi­ n ę kopiją i r b u v o u ž s i s a k ę s J . V . G ė ­ t ė . Šią „Ludovizių J u n o n ą " , k a i p kla­ sikinį g r a i k ų šedevrą, didžiai v e r t i n o visi m e n o žinovai, o j o s a u t o r i u m i b u v o laikomas Polikletas arba Praksitelis. T i k 1941 m. A n d r e a s R u m f a s nustatė, kad kolosinė galva vaizduoja Antoniją Jaunesniąją kaip sudievinto A u g u s t o f ž y n ę . Ji b u v o „graži ir d o r y b i n g a m o t e r i s " (Plutarchas. P a r a ­ lelinės biografijos, A n t o n i j a , 87), vi­ sų labai g e r b i a m a . I š t e k ė j u s i už D r ū zo V y r e s n i o j o f, t u r ė j o s ū n u s — Germ'aniką f ir Klaudijų f. Po Livi­ j o s f m i r t i e s 29 m. e. m. T i b e r i j u s f p a s k y r ė A n t o n i j ą eiti A u g u s t o žynės, p a r e i g a s . A n ū k a s K a l i g u l a f įsakė ją n u n u o d y t i (Svetonijus. C e z a r i ų g y v e n i ­ m a s , Kaligula, 23), t a č i a u Klaudijus g e r b ė m o t i n o s a t m i n i m ą i r ė m ė kal­ dinti m o n e t a s su jos portretu. Todėl TDUVO l a b a i l e n g v a i d e n t i f i k u o t i k i t u s , daugiau ar mažiau idealizuotus jos p o r t r e t u s . K o l o s i n ė 6 g a l v a iš Ludovi­ zių k o l e k c i j o s , be a b e j o , p a t i įspū­ dingiausia. Kaip Augusto žynė Anto­ n i j a J a u n e s n i o j i v a i z d u o j a m a i r gar­ s i a j a m e K l a u d i j a u s laikų reljefe Ra ve­ n o j e : čia ji išdidžiai stovi g r e t a su­ dievintojo Augusto. Antonijus Markas Antonijus. 82—30 m. p. Romėnų karvedys ir valstybės jas.

m. e. veikė­

6

Kolosinėmis (statua colossea) antikoje buvo vadinamos statulos, didesnės už žmogų (vert. past.).

49 -4. Žymūs antikos žmonės

Antonija Jaunesnioji. cionalinis muziejus

Roma,

Na

Antonija

Jaunesnioji.

Kopenhaga

Monetiniams Antonijaus portretams b ū d i n g a s a v o t i š k a s profilis, ilga t i e ­ s i nosis. N o r s p o r t r e t a s m a ž a s , a i š k i a i m a t y t i ir išdidžiai p a š a i p i b u r n o s iš­ r a i š k a . V i e n t i k t a i iš šių p o r t r e t ų ga­ l i m e s u s i d a r y t i įspūdį a p i e žmogų, k u ­ ris n u g a l ė j o C e z a r i o ž u d i k u s p r i e ' F i lipų (42 m. p. m. e.), s u s i v i e n i j o su O k t a v i a n u f ir v e d ė jo seserį O k t a v i ­ ją f. A n t o n i j u s , k e r š y d a m a s už C e z a ­ rį f, s u r e n g ė m a s i n e s r o m ė n ų a u k š t u o ­ m e n ė s žudynes, todėl greitai pratur­ t ė j o ir, g a v ę s v a l d y t i i m p e r i j o s ry­ t i n e s sritis, g y v e n o p r a b a n g i a i k a i p graikų karaliai. Jis neatsilaikė prieš K l e o p a t r o s VII f k e r u s , o šioji, j a m p r a l a i m ė j u s p r i e A k c i j a u s k y š u l i o (31 m . p . m . e.), n u s i ž u d ė . N o r s p o r t r e t a s ant monetų turi individualių bruožų, t a č i a u vis v i e n n e a t s p i n d i A n t o n i j a u s c h a r a k t e r i o . N o r s b u v o d ė t a d a u g pas­ t a n g ų , b e t ligi šiol n e p a v y k o rasti autentiško Antonijaus portreto. Įspū­ dingiausia tebėra bronzinė galva iš Kilikijos, s a u g o m a L u v r e : t a i tik d a l i s s t a t u l o s , k u r i o s d a r y r a išlikusi k o j a . Kūno padėtis rodo, kad Antonijus bu­ vo pavaizduotas tipiška graikų valdo­ vo p o z a (plg. Demetrijas I Soteras). Beje, p e r a p s i r i k i m ą š i g a l v a b u v o s i e j a m a su N e r o n u f, kuris, k a i p žino­ m a , didžiavosi s a v o p r o t ė v i u . M a r k o Antonijaus valdose, be abejo, b u v o d a u g j o statulų. A t ė n i e č i a i irgi n e n o ­ r ė j o atsilikti, t a č i a u gailėjo lėšų, t o d ė l pagerbė Antonijų paprasčiausiai pa­ k e i s d a m i u ž r a š u s a n t A t a l o f ir E u m e no f statulų — k a m gi t a i s l a i k a i s b e ­ r ū p ė j o šie P e r g a m o k a r a l i a i ! A n t o n i n a s Pijus

Markas

Antonijus.

Paryžius,

Luvras

Titas Aurelijus Fulvijus Bojonijus Arijus Antoninas. Kaip imperatorius — Titas Elijus Adrianas Antoninas. 86—181 m. e. m. Adriano f įsūnis. Romos imperatorius nuo 138 iki 161 m. e. m. 50

B a r z d o t a s , g a r b a n o t a i s p l a u k a i s , Ant o n i n a s Pijus a t r o d o k a i p t i k r a s Adriano įpėdinis. Sio filosofų bičiulio, ger­ busio net krikščionis, veido išraiška r i m t a ir n u o š i r d i . Iki 138 m, e. m., k o l A d r i a n a s jį įsū­ nijo, A n t o n i n a s Pijus g y v e n o s a v o d v a r e . Į sostą a t s i s ė d o b ū d a m a s 51 m e ­ tų. Už d o r y b i n g u m ą ir r o m u m ą s e n a t a s j a m s u t e i k ė g a r b ė s titulą Pius (Dory­ bingasis). Šis i m p e r a t o r i u s t ę s ė tai­ k i n g ą A d r i a n o politiką ir du dešimt­ m e č i u s p a l a i k ė R o m o j e stabilią padėtį. J o p i r m t a k a s m ė g o keliauti, o A n t o n i ­ n a s Pijus n e b u v o i š v y k ę s i š R o m o s . 145 m. e. m. jis p a s t a t ė š v e n t y k l ą ir t u o p a g e r b ė A d r i a n o a t m i n i m ą . Su­ dievinęs 141 m. e. m. mirusią ž m o n ą F a u s t i n ą V y r e s n i ą j ą f, jis p a s ­ k y r ė jai šventyklą, k u r i i r š i a n d i e n tebestovi šiaurinėje Romos forumo da­ lyje. Čia ir p a t s b u v o i š k i l m i n g a i p a ­ l a i d o t a s . P i l d y d a m a s A d r i a n o norą, jis įsūnijo M a r k ą A u r e l i j ų j ir Lucijų V e r ą f.

Markas

Antonijus

A p i j u s Klaudijus Aklasis Apie 300 m. p. m. e. Romos valstybės veikėjas. Vatikane saugoma m a r m u r i n ė galva (greičiausiai a p i e 300 m. p. m. e. su­ kurto originalo kopija) v a i z d u o j a romėną, iš kurio veido trykšta ener­ gija, ironija ir p a s i t i k ė j i m a s s a v i m i : savybės, n e itin v e r t i n a m o s a n ų laikų R o m o j e . A p i j a u s K l a u d i j a u s (312 m. p. m. e. cenzorius) v e i k l u m a s bei i n t e ­ resų platumas atrodė beveik ne­ derantys. Jis nutiesė strategiškai svarbų Apijaus kelią, jungiantį Romą su P i e t u m i s , ir A p i j a u s van­ dentiekį, kuris d a r ir šiandien aprū­ pina Romą vandeniu. Apijus Klaudi­ jus tikriausiai buvo aklas: tą patvirtina ne tik jo pravardė, bet ir portretai. Tiesa, žodis ,,aklas" t a i s laikais, k a i d a r n e b u v o akinių, v a r t o t a s i r t r u m ­ p a r e g y s t e i bei t o l i a r e g y s t e i a r k o k i a m kitam regėjimo trūkumui nusakyti. Iš 51

Antoninas toteka

Pijus.

Miuncheno

glip

Apijus nas

Klaudijus

Aklasis.

Vatika­

šalies gal ir n e p a s t e b i m ą y d ą p o r t r e t e tarsi p a b r ė ž i a s a v o t i š k a akių išraiška. A k l u m a s b u v o p u i k u s A p i j a u s Klaudi­ j a u s ginklas, k a i jis n e n o r ė d a v o k o nors matyti. Spėliones, j o g m a r m u r i n ė g a l v a vaiz­ d u o j a k a i p tik šį asmenį, p a t v i r t i n a jos p a n a š u m a s į p o r t r e t ą , išraižytą stiklo gemoje, saugomoje Berlyne; čia t u r i m a s g a l v o j e reljefinis s k y d o formos a t v a i z d a s (Imago clipeata). Ži­ noma, kad Apijus Klaudijus Gražusis (79 m. p. m. e. k o n s u l a s ) šiais s a v o s e n t ė v i ų p o r t r e t a i s p a p u o š ė Belonos šventyklą, k u r i ą b u v o p a s t a t ę s j o p r o ­ t ė v i s A p i j u s K l a u d i j u s Aklasis. Pir­ m a s i s iš d v i e j ų B e r l y n e e s a n č i ų Ima­ gines clipeatae aiškiai v a i z d u o j a Apijų Klaudijų Akląjį. M i n ė t o j i m a r m u r i n e g a l v a V a t i k a n e t i k r i a u s i a i y r a maž­ d a u g 300 m. p. m. e. o r i g i n a l o kopija, p a d a r y t a I m. e. a. Klaudijų g i m i n ė bu­ v o a r t i m a i susijusi s u A u g u s t o gimine, iš jos taip pat b u v o renkami imperato­ riai. T a c i t o žodžiais t a r i a n t (,,Analai", 1,4), b ū d i n g i a u s i a Klaudijų g i m i n ė s s a v y b ė b u v u s i a r o g a n t i š k u m a s . J o , ma­ tyt, n e t r ū k o ir A p i j u i K l a u d i j u i Akla­ j a m : jis j a u t ė s i esąs p r a n a š e s n i s u ž a m ž i n i n k u s g e n i a l u m u , išsilavinimu ir t v i r t u t i k ė j i m u p a ž a n g a . K a i p ir visų Klaudijų, jo k a k t a p a l y g i n t i ž e m a ir plati, p a n a š i į T i b e r i j a u s f. A u g u s t a s f, s a v o f o r u m e s u r i n k ę s itin n u s i p e l n i u ­ sių R o m a i ž m o n i ų statulas, n e p a m i r š o ir A p i j a u s K l a u d i j a u s A k l o j o . Apolodoras Damaskietis Apie tas.

Apolodoras Damaskietis. cheno gliptoteka

Miun­

100

m.

e.

m.

Graikų

architek­

L e n t e l ė j e a n t 1820 m. R o m o j e r a s t o ir M i u n c h e n e s a u g o m o b i u s t o užrašy­ t a s A p o l o d o r o v a r d a s . Be a b e j o n ė s , čia p a v a i z d u o t a s a r c h i t e k t a s , p a s t a t ę s Traj a n u i f tiltą p e r D u n o j ų ir didingą forumą. J i s b a r z d o t a s k a i p t i k r a s m o k ­ s l i n i n k a s ir s u s i š u k a v ę s p a g a l Trajan o laikų m a d ą . T a d n e t u r i m e j o k i o

52

p a g r i n d o a b e j o t i šio s k u l p t ū r i n i o p o r t ­ reto autentiškumu. Spėjama, kad Adriano f valdymo laikais Apolodoras b u v o n u t e i s t a s m i r t i D i o n a s Kasiįus, 69, 4). M a t i m p e r a t o r i u s n e g a l ė j ę s pa­ kęsti savo diletantiškų architektūrinių projektų kritikos. Apolodoras Damas­ kietis d e d i k a v o A d r i a n u i savo knygą a p i e m i e s t ų statybą. Apolonijas Tianietis 3 m. p. m. e . — 97 m. e. m. Filosofas neopitagorininkas. Iš u ž r a š o , e i n a n č i o p a l e i IV m. e. a. k o n t o r n i a t o p a k r a š t į , g a l i m e spręsti, kad laurais vainikuota barzdoto vyro g a l v a y r a A p o l o n i j o T i a n i e č i o atvaiz­ d a s . Šis iš K a p a d o k i j o s kilęs filosofas a t n a u j i n o senąjį P i t a g o r o f m o k s l ą ir b u v o g a r b i n a m a s k a i p b u r t i n i n k a s bei stebukladaris. Apolonijo pranašystės, s u g e b ė j i m a s išvyti d e m o n u s , p r i k e l t i iš mirusiųjų, i š n y k t i ir staiga v ė l pa­ s i r o d y t i p l a č i a i jį i š g a r s i n o . J i s d r a u ­ g a v o su V e s p a s i a n u f, Titu f bei N e r ­ vą f, o po m i r t i e s b u v o g a r b i n a m a s kaip dievas. Julija Domna f pavedė Filostratui parašyti Apolonijo biogra­ fiją. K a r a k a l a f l a i k ė jį h e r o j u m i , S e v e r a s A l e k s a n d r a s f p a s i s t a t ė jo skulptūrinį portretą savo lararijuje greta Abraomo, Orfėjaus ir Kristaus p o r t r e t ų (Augustų g y v e n i m o r a š y t o j a i , Lampridijus, Aleksandras Severas, 29, 2). N ė r a išlikusios nė v i e n o s jo gar­ bei pastatytos statulos. Vienas portre­ tas, šiek t i e k p a n a š u s į k o n t o r n i a t o , ilgai b u v o l a i k o m a s A p o l o n i j o atvaiz­ du. Tačiau tiriant nustatyta, jog ši prielaida klaidinga: jis vaizduoja H o ­ m e r ą f. T a i g i v i e n šis n e d i d e l i s m e ­ d a l i o n a s š i a n d i e n gali p a l i u d y t i , k o ­ k i o d i d i n g o b ū t a šio ž m o g a u s , k u r į Hieroklis lygino su Kristumi. Apulėjus G. 125 m. e. dija). Romėnų

53

m. Iš Madauros (Numifilosofas ir rašytojas.

IV m. e. a. k o n t o r n i a t e išlikęs vie­ nintelis Apulėjaus portretas. Be savo g i m t o s i o s p ū n ų kalbos, p u i k i a i m o k ė ­ j ę s g r a i k ų bei l o t y n ų k a l b a s , A p u l ė j u s t a p o didžiai v e r t i n a m u r a š y t o j u . J o r o m a n a s ,.Aukso asilas", p a s a k o ­ j a n t i s asilu p a v e r s t o g r a i k o istoriją, yra literatūros šedevras. Tačiau dar l a b i a u jis b u v o p a g a r s ė j ę s s a v o stebukladarystėmis,— panašiai kaip Apo­ lonijus T i a n i e t i s f ir K r i s t u s . A p ­ kaltintas burtininkavimu, Apulėjus s u g e b ė j o išsiteisinti, t a č i a u j a m b u v o uždrausta naudotis savo fenomenaliais sugebėjimais. Apulėjui buvo pastatytos statulos K a r t a g i n o j e ir k i t u o s e m i e s t u o s e (Flo­ ras, 16, 61). D z e u k s i p o t e r m o s e K o n ­ stantinopolyje stovėjo tiktai dviejų r o m ė n ų r a š y t o j ų s t a t u l o s : jo ir V e r g i ­ l i j a u s f. Tai į d o m u s faktas, n e s V e r ­ gilijus, s m u l k i a i a p r a š ę s p o ž e m i n į pa­ saulį, irgi b u v o l a i k o m a s b u r t i n i n k u . Kontorniate pavaizduotas jaunuolis y r a idealių bruožų, i l g e s i n g o žvilgsnio ir garbanotais plaukais. Ne veltui Apu­ lėjus vadindavo save „gražuoliu" ( „ A p o l o g i j a " , 4). Aratas 310—240 m. p. m. e. Atėnodoro ir Lė­ to iilės sūnus. Iš Solų (Kilikija). Grai­ kų astronomas ir poetas. 1884 m . T r y r e r a s t o j e m o z a i k o j e A r a ­ tas pavaizduotas greta mūzos Urani­ j o s — tai p a t v i r t i n a u ž r a š a s . III m . e . a. mozaikos autorius aiškiai rėmėsi a t v a i z d u i š t ų laikų, k a i A r a t a s d i r b o A n t i g o n o Gonato f r ū m u o s e Peloje. A n t v i e n o s 163 m. e. m. m o n e t o s , r a s t o s Soluose, i š k a l d i n t a s v y r o p r o ­ filis. P a v a i z d u o t a s i s s u s i m ą s t ę s glos­ to ranka ilgą barzdą. M a t y t , čia i r b u s g a r s u s i s šio m i e s t o s ū n u s . M o ­ netinis portretas padėjo nustatyti, kad ir marmurinis biustas iš Albanio ko­ lekcijos y r a A r a t o atvaizdas: Statula a s t r o n o m ą v a i z d a v o sėdintį, susisu54

pušį į apsiaustą. Eiliuota A r a t o a s t r o ­ n o m i n ė t e o r i j a „ F e n o m e n a i " ilgai n e ­ p r a r a d o s v a r b o s i r p e l n ė j a m šlovę. Jis net gavo kvietimą į karaliaus Ant i o c h o S o t e r o f r ū m u s . Taigi s t a t u l o s originalą, s u k u r t ą m a ž d a u g III a. p. m. e. v i d u r y j e , m a t y t , ir u ž s i s a k ė vie­ n a s iš jo k a r a l i š k ų globėjų. Ši statu­ la, n e s e n i a i d a r k ė l u s i abejonių, y r a a n t i k i n ė . D a b a r t u r i m e v i e n j o s lie­ kanas. Ant b a r z d o s aiškiai m a t y t i įlinkimas n u o dešiniosios rankos. Iš s t a t u l o s f r a g m e n t ų p a d a r y t a savotiš­ ka h e r m a , į k u r i ą į s t a t y t a s ,,biustas".

Archebijas

Archebijas Maždaug ralius.

120 m.

p.

m.

e.

Baktrijos ka­

Šio k a r a l i a u s p o r t r e t a s ž i n o m a s tik i š monetų, k u r i o s e jis v a i z d u o j a m a s a r b a s u d i a d e m a a n t g a r b a n o t ų plau­ kų, a r b a su šalmu, p a d a b i n t u j a u č i o r a g a i s ir ausimis. A r c h i d a m a s III 400—338 m. nus. Spartos m. p. m. e.

p. m. e. Agesilajo II sū­ karalius nuo 361 iki 338

1750—1761 metais kasinėjant Herk u l a n u m ą , Pizonų v i l o j e b u v o r a s t a m a r m u r i n ė h e r m a s u d a ž a i s išvedžio­ t u u ž r a š u . N o r s r a i d ė s s m a r k i a i išblu­ kusios, n u s p r ę s t a , k a d t e n u ž r a š y t a s A r c h i m e d o vardas. N e t ir J. Vinkelm a n a s „ K a s i n ė j i m ų a t s k a i t o s e " rašė, j o g čia p a v a i z d u o t a s g a r s u s i s m a t e ­ m a t i k a s , ž u v ę s 212 m. p. m. e. g i n a n t S i r a k ū z u s . T a č i a u m o k s l i n i n k u i šar­ v a i n e t i n k a . 1888 m. Polis V o l t e r s a s , a t i d ž i a u a p ž i ū r ė j ę s užrašą, p e r s k a i t ė A r c h i d a m o v a r d ą . I š p o r t r e t o stiliaus a t r o d y t ų , k a d i š b e n d r a v a r d ž i ų Spar­ t o s k a r a l i ų čia gali b ū t i t i k A r c h i d a ­ m a s III. Šio A r c h i d a m o s t a t u l o s b u v o p a s t a t y t o s O l i m p i j o j e , Delfuose ir ki­ tose vietose už nuopelnus gimtajam m i e s t u i , k u r į 362 m. p. m. e. jis sėk55

Archebijas

Archidamas III. nalinis muziejus

Neapolis,

Nacio­

mingai apgynė nuo Epaminondo puo­ limų. K a i p s p a r t i e t i s , šis n e n u o r a m a vadas, dalyvavęs daugelyje kautynių, n e š i o j o ilgus p l a u k u s , k u r i e l a b a i j a m tiko. Padėdamas Tarentui kovoti su l u k a n i e č i a i s i r m e s a p a i s , jis k r i t o m ū ­ šio l a u k e p r i e M a n d u r i j o s . Šio k a r a ­ l i a u s v e i k l a Italijoje t i k r i a u s i a i i r p a ­ t r a u k ė H e r k u l a n u m o k o p i j o s užsako^ vą. Archilochas Apie 680—640 m. p. m. e. Telesiklio ir vergės Enipo sūnus. Iš Paro salos. Graikų jambų ir elegijų autorius.

Archilochas.

Neapolis

IV a. p. m. e. Dokimas pastatė Pare paminklą Archilochui, panaudodamas j o n i š k ą kapitelį, k u r i s , susiformavęs a p i e 550 m. p. m. e., t a i s l a i k a i s j a u b u v o ,,antikinis". P a r o s a l o j e 100 m . p . m . e . šio p o e t o g a r b e i b u v o p a s t a ­ t y t a s t a t u l a s u ilgu u ž r a š u , k u r i o t ė r a išlikusios kelios eilutės. Archainis p o e t a s , a p r a š ę s 648 m. p. m. e. b a l a n ­ d ž i o 6 d. s a u l ė s u ž t e m i m ą ir k r i t ę s Paro kare su Naksu, buvo pagerbtas kaip herojus. Jo skulptūrinis portre­ tas, aišku, vaizduotės kūrinys, nes V I I a. p. m. e. g y v e n u s i o ž m o g a u s i k o n o g r a f i n i o a t v a i z d o n e g a l ė j o iš­ l i k t i . Yra i r t o k i o i m a g i n a c i n i o p o r t r e ­ to kopijų, v a i z d u o j a n č i ų i d e a l i o s iš­ v a i z d o s ž m o g ų ; jos, b e j e , k l a i d i n g a i b u v o l a i k o m o s Eschilo f p o r t r e t a i s . Panašus atvaizdas sutinkamas porinė­ se h e r m o s e su Sofoklio f ar su H o m e TO f a t v a i z d u . Iš to s p r e n d ž i a n t , vaiz­ d u o j a m a s i s y r a n e t r a g i k a s i r n e epik a s , o g r e i č i a u „ k l a s i k a s " . J u k Sofoklis atstovauja tragedijos, H o m e r a s — e p o , o A r c h i l o c h a s — k l a s i k i n i ų j a m b ų ir elegijų p o e t a m s . Eilėse A r c h i l o c h a s iš­ reiškė savo neapykantą bukapročiams a r i s t o k r a t a m s . Š i a m e IV a. p. m. e. p o r ­ t r e t e m a t o m e kilnių, šiek t i e k a p i b e n ­ d r i n t ų b r u o ž ų p o e t o veidą, k u r i a m e nėra nė žymės pašaipumo, kadaise taip t r i k d ž i u s i o a m ž i n i n k u s . Raištį a n t p l a u 56

k ų r e i k t ų laikyti j o h e r o i z a v i m o ž e n k ­ lu. K e i s t o k a i A r c h i l o c h a s p a v a i z d u o ­ tas ant sidabrinės taurės Luvre: ten j o v a r d u p a v a d i n t a s reljefinis s k e l e ­ tas, k u r i s d a i n u o j a p r i t a r d a m a s s a u lyra, o šalia — p r i e r a š a s : ,,Iš M i r i n o s " . Aretė IV a. duktė.

p. m. e. Filosofė.

Aristipo

Vyresniojo

f

J o s p o r t r e t a s išlikęs m a ž o j e p o r i n ė j e h e r m o j e su t ė v o a t v a i z d u . Zr. Aristipas. Ariaratas III Ariamo sūnus. Kapadokijos nuo 230 iki 220 m. p. m. e. Sio

pirmojo

Kapadokijos

karalius

„karaliaus",

d r a u g a v u s i o su A n t i o c h u II f, m o n e t i ­ niuose portretuose puikiai perteikti jo v e i d o b r u o ž a i : gilios r a u k š l ė s a p i e b u r n ą , atsikišusi a p a t i n ė l ū p a . J e i g u atsirastų skulptūrinis Ariarato atvaiz­ das, jį lengvai atpažintume pagal šiuos požymius. Ariaratas V Eusebas Ariarato lius nuo

Aretė. Berlyn

Filopatoras

IV sūnus. Kapadokijos karą163 iki 130 m. p. m. e.

Monetiniuose portretuose Ariaratas V l a b a i p a n a š u s į u z u r p a t o r i ų O r o f e r n ą f, k u r i a m laikui a t ė m u s į iš jo sostą. N e p a i s a n t to, m o n e t o s p a d ė j o identifi­ k u o t i d v i m a r m u r i n e s g a l v a s . Šie skulp­ tūriniai portretai, vaizduojantys Ariar a t ą i d e a l i a i gražų, a t i t i n k a j o dvasią. Ariaratas g a r b i n o m o k s l i n i n k u s bei filosofus ir laikėsi d r a u g y s t ė s su R o ­ ma p o l i t i k o s . D r a u g e su A t a l u II f jis p a s t a t y d i n o A t ė n u o s e statulą s a v o m o k y t o j u i K a r n e a d u i f.

Ariaratas III

:

^Įj

Ariaratas VII Filometoras Ariarato VI ir Laodikės dokijos karalius nuo J16 P- m- e57

sūnus. Kapa­ iki 101 ml Ariaratas

V

Prievardis rodo, k a d Ariaratas VII bu­ vo labai atsidavęs savo motinai, Ponto karaliaus Mitridato dukteriai. Mo­ netiniai jo portretai ryškių vaikiškų bruožų. Ariaratas krito nuo žudiko rankos. Ariaratas IX Eusebas Filopatoras Ponto karaliaus Mitridato Kapadokijos karalius nuo m. p. m. e.

Ariaratas

VII

VI f sūnus. 100 iki 86

Pirmą kartą Mitridatas pasodino į K a p a d o k i j o s k a r a l i a u s sostą s a v o aš­ tuonerių metų sūnų Ariaratą IX po A r i a r a t o VII f n u ž u d y m o , a n t r ą k a r ­ t ą — išvijus Ariaratą VIII, trečią — 90 m. p. m. e., k e t v i r t ą — 88 m. p. m. e., p r i e š p r a s i d e d a n t P i r m a j a m M i t ­ ridato karui. Šiame kare Šiaurės Grai­ kijoje Ariaratas IX žuvo. Moneti­ n i u o s e p o r t r e t u o s e pilnas, g a r b a n o m i s apkritęs jo veidas labai panašus į tė­ vo, todėl m a n o m a , k a d A t ė n u o s e Ak­ r o p o l i o a t š l a i t ė j e r a s t a m a r m u r i n ė gal­ va yra jo atvaizdas. Aridėjas žr. Pilypas III Aridėjas Ariobardzanas I Filoromėjas Kapadokijos karalius m. p. m. e.

nuo

96

iki

63

K a i A r i a r a t ų g i m i n ė j a u b u v o išnykusi, R o m a i leidus, l i a u d i s i š r i n k o k a r a l i u ­ mi Ariobardzaną. Monetiniuose port­ r e t u o s e jis v a i z d u o j a m a s l a b a i savotiš­ k o profilio. M i t r i d a t o k a r e A r i o b a r d ­ z a n a s k o v o j o R o m o s p u s ė j e , o 63 m. p. m. e. a t s i s a k ė sosto ir u ž l e i d o jį sa­ v o s ū n u i A r i o b a r d z a n u i II. Aristidas Publijus Elijus Aristidas „Teodoras''. 129—189 m. e. m. Eudemono sūnus. Iš Hadrianuterų (Misija). Retorius ir sofistas. P o p i e ž i a u s Pijaus IV l a i k a i s (nuo 1559 iki 1565 m.) R o m o j e b u v o r a s t a sta58

•

tula, kurią įsigijo V a t i k a n a s . 1693 m. ją a p r a š ė G. P. Beloris. Ant skulptūros cokolio buvęs užrašas g r a i k i š k o m i s r a i d ė m i s su lotyniška v o k a l i z a c i j a : „ A r i s t i d a s iš S m i r n o s " . S m i r n o j e A r i s t i d u i b u v o p a s t a t y t a s pa­ m i n k l a s . V a l d a n t M a r k u i A u r e l i j u i f, po 178 m. e. m. ž e m ė s d r e b ė j i m o jis ė m ė s i žygių a t s t a t y t i sugriautą miestą. S t a t u l a t u r ė j o išreikšti p a d ė . ką už nuopelnus „didžiausiam miesto piliečiui po H o m e r o " (Filostratas. So­ fistų g y v e n i m a i , 87, 8). V a t i k a n o sta­ tula, be a b e j o , v a i z d u o j a filosofą, ku­ ris, k a i p m a t y t i iš k ū r i n i o stiliaus, g y v e n o M a r k o A u r e l i j a u s laikais. To­ d ė l n e k y l a a b e j o n i ų ir d ė l u ž r a š o tik­ r u m o . Deja, š i a n d i e n u ž r a š o j a u n ė r a , ir l i e k a mįslė, k a i p jis g a l ė j o p r a d i n ­ gti. J e i s k u l p t ū r ą l a i k y t u m e n e o r i g i ­ n a l i a , tai kiltų k l a u s i m a s , k o d ė l falįsifikatorius s u k ū r ė b ū t e n t Afistido statulą. J u k šis ž m o g u s n e b u v o labai ž y m u s a n t i k o s laikais. Kita vertus, S m i r n o s g y v e n t o j a i galėjo p a d a r y t i i r a n t r ą filosofo A r i s t i d o p a m i n k l o eg­ z e m p l i o r i ų Romai, k u r šis Herodo A t i k o f m o k i n y s (kaip ir M a r k a s Au­ relijus) b u v o į t a k i n g a s j ų u ž t a r ė j a s .

Aristidas

(pagal

Belorį,

Aristipas V y r e s n y s i s 435—360 m. p. m. e. Iš Kirėnės. Grai­ kų filosofas. Porinė herma, iš Teodoro Momzeno k o l e k c i j o s p a t e k u s i į B e r l y n o muzie­ jų, v a i z d u o j a ties k a k t a praplikusį b a r z d o t ą v y r ą ir m e r g i n ą . Iš h e r m o s k o m p o z i c i j o s aišku, k a d k o p i j u o t o j a s ar u ž s a k o v a s filosofą ir m e r g i n ą lai­ kė artimais žmonėmis. Tikriausiai A r i s t i p a s čia p a v a i z d u o t a s s u savo d u k t e r i m i ir i š t i k i m a m o k i n e A r ė t e f. A r e t ė i r p a t i ė m ė s i a k t y v i a i tęsti tė­ vo m o k y m ą , k r e i p ė į filosofiją s a v o s ū n ų A r i s t i p ą J a u n e s n į j į . T a č i a u šis n e t a p o t o k i u r e i k š m i n g u filosofu k a i p senelis. K a d a n g i p a g y v e n ę s ž m o g u s 59

Aristidas.

Vatikanas

1693

m.)

s u m e r g i n a , p a v a i z d u o t i h e r m o j e , vei­ k i a u a t r o d o esą t ė v a s s u d u k r a , p o r ­ tretas priskiriamas Aristipui Vyres­ n i a j a m . Šis filosofas m ė g o a r i s t o k r a ­ tišką g y v e n i m o b ū d ą i r b u v o n e k a r ­ tą už tai k r i t i k u o t a s S o k r a t o f sekėjų. Aristipas Vyresnysis daug keliavo, o K i r ė n ė j e į k ū r ė m o k y k l ą , k u r i o j e bu­ v o m o k o m a , k a d m a l o n u m a i esą a u k ­ š č i a u s i a s g y v e n i m o tikslas. J i s , k a i p h e d o n i z m o p a g r i n d ė j a s , g y v e n o lepindamasis ir prabangiai, m ė g o gardžiai pavalgyti. Įskiepyti dukteriai tokią filosofiją j a m , m a t y t , n e b u v o s u n k u . Aristogeitonas M. 514 m. p. Aiidnų (Atiką). Aristipas.

Berlynas

Aristogeitonas Neapolis

(ir

Harmodiįas).

m. e. Teotimo sūnus. Iš Tirono žudikas.

Kai XVI a. netoli Tivolio b u v o rastos d v i e j ų „gladiatorių 1 1 statulos, į j a s il­ gai niekas nekreipė dėmesio, ir tik 1859 m. K a r l a s F r y d e r i k s a s n u s t a t ė , j o g čia v a i z d u o j a m i t i r o n o žudikai H a r m o d i j a s f ir A r i s t o g e i t o n a s . A b u d r a u g a i 514 m. p. m. e. k ė s i n o s i į A t ė n ų t i r o n ą H i p i ją, t a č i a u n u ž u d ė t i k jo brolį — H i p a r c h ą . Harmodiją u ž p u o l i m o m e t u n u ž u d ė H i p i j o as­ mens sargybiniai, o Aristogeitonas b u v o n u k a n k i n t a s v ė l i a u . Šie d r a u ­ gai daug daugiau galvojo apie savo g a r b ę , kurią, j ų m a n y m u , b u v o įžei­ d ę s t i r o n a s , n e g u a p i e A t ė n ų laisvę. T i k 510 m. p. m. e., k a i H i p i j a s bu­ vo išvytas ir paskelbta demokratija, š i e d u v y r a i b u v o i š g a r s i n t i bei pa­ g e r b t i k a i p k o v o t o j a i dėl laisvės: vi­ s u o m e n ė s lėšomis jiems b u v o pasta­ tytas Antenoro sukurtas paminklas. 488 m. p. m. e. K s e r k s a s p a s i g r o b ė šias s t a t u l a s ir išsivežė į Persiją. N e t r u ­ k u s (477 m. p. m. e.) t i r o n o ž u d i k a m s buvo pastatytas naujas paminklas — K r i t i j o ir N e š i o t o k ū r i n y s . V ė l i a u , k a i A l e k s a n d r a s Didysis f ar v i e n a s iš jo įpėdinių įsakė s u g r ą ž i n t i į A t ė ­ n u s pirmąjį p a m i n k l ą , a b u k ū r i n i a i a t s i d ū r ė g r e t a . T a i p II m. e. a. j u o s 60

ir matė Pausanijas („Helados apra­ š y m a s " , 1, 8, 5). K o p i j u o j a m a s b u v o n a u j a s i s , klasikinis, v a r i a n t a s , o s e n u o ­ ju, a r c h a i š k u o j u , b u v o d o m i m a s i t i k d ė l j o y p a t i n g o l i k i m o . S t a t u l o s i š Tivolio, k u r i o s 1790 m . a t s i d ū r ė N e a p o ­ lyje,yra, b e abejo, šio n a u j o j o p a m i n k l o tirono žudikams kopijos. Harmodijas ir A r i s t o g e i t o n a s stovi v i e n a s šalia k i t o p r i e š a i s n e m a t o m ą tironą, p a k ė ­ lę i š t r a u k t u s iš m a k š č i ų k a r d u s . 477 m . p . m . e., m a t y t , m a ž a k a s b e b u v o ž i n o m a a p i e j ų išvaizdą; n e b e n t , k a d vienas buvo jaunas, o kitas vyres­ n i s — tai b u v o aišku iš juodu jungu­ sių m e i l ė s saitų. T i k t a i menininkų į a m ž i n t a s j ų žygis s u t e i k ė š i o m s a s ­ m e n y b ė m s individualumo. Aristogei­ t o n a s (jo s t a t u l o s g a l v a b u v o s u r a s t a tik pasitelkus archeologijos gudrybes) p a v a i z d u o t a s s u b a r z d a . Plačiai at­ v e r t o s a k y s b y l o j a a p i e ryžtą i r drą­ są. H a r m o d i j a s — j a u n u o l i s su t r u m ­ pais garbanotais plaukais, toks pat i š k i l n u s ir v e r ž l u s . Tirono žudikų skulptūrinė grupė b u v o pirmasis to­ kio pobūdžio viešas paminklas ago­ roje, k u r laisvės k a r ž y g i a m s b u v o a u ­ kojamos aukos „kaip dievams ir he­ r o j a m s " ( D e m o s t e n a s , 19, 280).

Aristogeitonas. mai

Roma,

Konsulų

rū­

Galės piešinys).

Va­

Aristotelis 384—322 m. p. m. e. Nikomacho ir Faistijos sūnus. Iš Stagyro (Chalkidikės pusiasalis). Filosofas. Aristotelis, Aleksandro Didžiojo f auklėtojas ir vėliau palaikęs tamp­ rius ryšius su makedoniečių karaliu­ mi, p a v a i z d u o t a s d v i e j u o s e paveiks­ luose, k u r i ų t e m a — A l e k s a n d r o gy­ v e n i m o tarpsniai. Pagal vieną iš jų P o m p ė j o j e b u v o n u t a p y t a freska, k u ­ r i o j e išlikusi t i k a p a t i n ė s ė d i n č i o i r kažką dėstančio Aristotelio k ū n o da­ lis. A n t r a j a m e p a v e i k s l e , a p i e k u r į žinome iš mozaikinės Baalbeko kopi­ jos, A r i s t o t e l i s p a v a i z d u o t a s stovin­ tis; t ė r a išlikusi t i k j o figūra, t o d ė l 61

Aristotelis (T. tikanas

nieko negalime pasakyti nei apie vi­ s ą kūrinį, n e i a p i e A r i s t o t e l i o v i e t ą j a m e . Šio p a v e i k s l o t e m a , m a t y t , n e Aleksandro auklėjimas, kaip pirma­ j a m e p a v e i k s l e , o k a r a l i a u s ir filoso­ f o s u s i t i k i m a s . A l e k s a n d r a s r ė m ė bu­ vusį a u k l ė t o j ą , p a d ė j o r i n k t i m a n u s ­ kriptus bei mokslinę medžiagą Aristo­ t e l i o b e n d r a d a r b i ų b ū r i u i , b e to, pa­ g e r b ė s a v o m o k y t o j ą i r d r a u g ą sta­ tula su užrašu: Išmintį

visą

Aristotelį

aprėpusį Nikomacho dievišką sūnų pagerbė šia statula Aleksandras.

Toks pat užrašas yra ir ant hermos iš A t ė n ų . K a d a n g i g a l v a neišliko, v i e n i n ­ telis įrodymas, kad tai Aristotelio portretas, yra Teodoro Galės piešinys n a u j a m F. U r s i n o IHustrium imagines („Žymiųjų ž m o n i ų a t v a i z d a i " ) leidi­ m u i . J a m e v a i z d u o j a m a s m a ž a s bius­ t a s ; a n t c i l i n d r o f o r m o s c o k o l i o už­ rašytas Aristotelio vardas. Biustas dingo. Kad ir k a i p keista, jo piešinys n e p a t e k o ir į m i n ė t o s F. U r s i n o k n y ­ gos leidimą. Š i a i p a r t a i p , n ė r a j o k i o pagrindo abejoti to piešinio autentiš­ k u m u , nes, r e m i a n t i s j u o , b u v o r a s t i keli Aristotelio portretai. Savimi pa­ sitikintis filosofas, b e n d r a v ę s su ga­ lingiausiu a n o m e t o žmogumi, nešio­ jo sruogomis krintančius ant kaktos p l a u k u s ir trumpą barzdą. Pastebima ir ta i r o n i š k a š y p s e n a , k u r i k r i t o į a k i s jo a m ž i n i n k a m s (Elianas. Mar­ gos istorijos, 3, 19). A r i s t o t e l i s — Pla­ t o n o f m o k i n y s , — sukaupęs visas grai­ k ų m o k s l o žinias, j a u t ė s i n e t g i p r a nokstąs Aleksandrą. Jo uždavinys bu­ v o p e r d u o t i š i a m p u s i a u g r a i k u i , pu­ siau m a k e d o n i e č i u i s e n o s i o s H e l a d o s k u l t ū r ą k r i t i š k u m e t u , k a i y p a č rei­ k ė j o įžvalgių p r o t ų . Š i t a i p A r i s t o t e ­ lis p e r d a v ė m a k e d o n i e č i a m s b e i n a u ­ jiesiems pasaulio valdovams senosios Graikijos kultūrinį palikimą, kuris, n e p a i s a n t R o m o s , o v ė l i a u ir v i d u r 62

amžių įtakos, išliko iki p a t n a u j a u ­ sių laikų. Visos m a r m u r i n ė s galvos neabejoti­ nai y r a to paties originalo kopijos, n u s i ž i ū r ė t o s n u o statulos, k u r i ą p a s ­ tatydino Aleksandras dar Aristoteliui g y v a m e s a n t . Filosofas m i r ė C h a l k i d ė je: tenai pabėgo siekdamas išvengti t e i s m o p o A l e k s a n d r o m i r t i e s (323 m . p. m . e.). Arsinoja II 316—270 m. p. m. e. ir Berenikės I f duktė.

Ptolemėjo

I

f

G r a ž u o l ė i r g a r b ė t r o š k a A r s i n o j a pa­ siekė s a v o tikslą tik iš t r e č i o m ė g i ­ n i m o . 299 m. p. m. e. ji i š t e k ė j o už L i s i m a c h o T r a k i e č i o t ir p a s i r ū p i n o , kad jo sūnui būtų įvykdyta mirties b a u s m ė : šitaip j i n o r ė j o n u t i e s t i kelią s a v o p i r m o s i o s s a n t u o k o s s ū n u m s . Žlu­ g u s T r a k i j o s k a r a l y s t e i ir m i r u s Lisimachui, ji ištekėjo už savo įbrolio Ptolemėjo Kerauno, kuris, beje, b u v o d a r didesnis intrigantas ir įsakė nu­ žudyti du jos sūnus. Arsinoja b u v o p r i v e r s t a b ė g t i ir 279 m. p. m. e. at­ v y k o į Egiptą p a s s a v o brolį P t o l e m ė j ą II f; išgujusi jo ž m o n ą A r s i n o j ą I, t a p o k a r a l i e n e . Į v y k o „Dzeu­ so ir H e r o s , b r o l i o ir s e s e r s s a n t u o ­ ka". Arsinoja ištekėjo už aštuoneriais metais jaunesnio brolio „Filadelfo". Ji b u v o garbinama kaip deivė. Ar­ š i n o jos š v e n t y k l o j e s t o v ė j o j o s k e ­ t u r i ų u o l e k č i ų a u k š č i o p o r t r e t i n ė sta­ tula iš t o p a z o (Plinijus Vyresnysis, G a m t o s istorija, 37, 108). Pusantro šimtmečio Ptolemėjų monetos buvo k a l d i n a m o s s u j o s p o r t r e t u . Griežtų, klasikinių veido bruožų marmurinė galva, s a u g o m a A l e k s a n d r i j o j e , grei­ čiausiai v a i z d u o j a A r s i n o j a II. J e i g u Vienoje esančioje kamėjoje pavaiz­ d u o t a s P t o l ė m ė j a s II, t a i antrąjį p r o ­ filį t u r ė t u m e l a i k y t i A r š i n o j o s II a t ­ vaizdu. Su šydu ant brangios diade­ m o s ji vaizduojama ir monetų port63

Arsinoja

II.

Aleksandrija

r e t u o s e , k u r i u o s e ž e m i a u a u s i e s ga­ lima įžiūrėti m a ž ą a v i n o ragą — d i e ­ v o A m o n o simbolį. Aršino j a III 235—205 m. p. m. e. Ptolemėjo ir Berenikės II f duktė.

Aršino ja II

Aršino ja II ir Ptolemėjas II

f

217 m. p. m. e. A r š i n o j a III i š t e k ė j o už savo brolio Ptolemėjo IV Filopat o r o f ir b u v o n u ž u d y t a jo m i r t i e s dieną. J o s s ū n u s P t o l e m ė j a s V Epifanas f į s a k ė g a r b i n t i ją k a i p d e i v ę . G r a ž i u s šios m o t e r s b r u o ž u s i r š i e k t i e k m e l a n c h o l i š k ą v e i d o išraišką, b ū ­ dingą Ptolemėjo IV m o n e t ų portre­ tams, atpažintume žiūrėdami į mar­ m u r i n ę galvą, rastą k a r t u s u P t o l e ­ m ė j o IV p o r t r e t u ir n u g a b e n t ą į Bos­ toną. K a d a i s e b u v u s i ų gipsnių p l a u ­ k ų likę t i k k o n t ū r a i . R e s t a u r u o j a n t reikėtų pridėti dar auksinius trijų d a l i ų a u s k a r u s , aiškiai m a t o m u s m o ­ netiniuose portretuose. Archelajo iš P r i e n ė s reljefe, v a i z d u o j a n č i a m e H o ­ m e r o f p a g e r b i m o c e r e m o n i j ą , Arsin o j a III, k a i p O i k u m e n o s personifi­ kacija, s t o v i g r e t a C h r o n o ( t u r i n č i o Ptolemėjo IV bruožų). Aspasija Apie Periklio

Aršino ja III

III

470—410 m. p. m. e. f žmona. Iš Mileto.

Antroji

S i n e p a p r a s t a i graži i r p r o t i n g a m o ­ teris, 449 m. p. m. e. a t v y k u s i iš Mileto į Atėnus, sužavėjo ne tik Periklį, k u r i s išsiskyrė, k a d galėtų ją vesti; s a v o p a ž i ū r o m i s ir i š p r u s i m u ji s t e b i n o n e t filosofus. B r o n z i n i a m e P o m p ė j o j e r a s t o s s k r y n i o s reljefe j i v a i z d u o j a m a k a r t u su S o k r a t u f. A s ­ p a s i j a sėdi p r i e š a i s Sokratą, o šis klausosi jos kaip mokinys. Kad kal­ b a m a apie meilę, rodo už jų stovin­ tis ir s k u b i a i k a ž k ą u ž s i r a š i n ė j a n t i s Erotas. Ant bangomis sudėtų plaukų A s p a s i j a ryši s k a r e l e . Sis s k a r e l ė s šydo motyvas pasikartoja skulptūrinia64

-

me moters portrete iš Čivitavekijos ( d a b a r jis — V a t i k a n e ) . H e r m o s c o k o ­ lio a p a č i o j e k a d a i s e d a r b u v o gali­ m a p e r s k a i t y t i užrašą „ A s p a s i j a " (da­ b a r , k a i į h e r m o s cokolį įstatytas s t r y p a s , j o n e m a t y t i ) . Šydas, su k u ­ riuo būdavo vaizduojama deivė H e ­ ra, p u i k i a i d e r a A s p a s i j a i . P a l a n k ū s a m ž i n i n k a i ją l y g i n o su H e r a , o P e riklį v a d i n o „ O l i m p i e č i u " . Periklio statulą Akropolyje sukūrė Kresilas ( a n t r o j e V a. p. m. e. p u s ė j e ) ; jis r m a t y t , b u v o ir P e r i k l i o u ž s a k y m u su­ k u r t o Aspasijos paveikslo autorius. Sią p r i e l a i d ą p a t v i r t i n a ir p a n a š u s stilius. M e n i n i n k a s p u i k i a i u ž č i u o p ė e s m ę šios s u s i k a u p u s i o s a s m e n y b ė s , ramiai priimdavusios visus išpuolius. T u o j i b u v o p a n a š i į Periklį, k u r i a m t i k p e r didelį v a r g ą p a v y k o išteisin­ t i Aspasiją, k a l t i n a m ą b e d i e v y b e b e i a m o r a l u m u . Si m o t e r i s , g y n u s i s e n a ­ m a d i š k ą , o gal ir p r o g r e s y v i ą n u o ­ monę, jog vyras turįs įrodyti savo šaunumą visuomeniniame gyvenime, o moteris — namuose, buvo laikoma

Aspasija.

Neapolis

Arsi no ja Londonas

III

ir

Ptolemėjas

IV.

kovotoja už m o t e r s lygiateisiškumą. Naujoviška buvo ir jos šukuosena: kitos moterys iš karto nepuolė jos mėgdžioti, tačiau IV a. p. m. e. ji plačiai paplito „aguročio" pavadini­ m u . P o P e r i k l i o m i r t i e s (429 m . p . m . e.) A s p a s i j a i š t e k ė j o d a r k a r t ą . A t a l a s I Soteras M. 197 m. p. m. e. Atalo sūnus (Fi­ leter o f anūkas). Pergamo karalius nuo 241 iki 197 m. p. m. e. Atalas visai teisėtai turėjo prievar­ d į S o t e r a s ( I š g e l b ė t o j a s ) : jis g a l u t i n a i sutriuškino galatus, puldinėjusius jo karalystę. Didingi paminklai įamžino šią p e r g a l ę . T e o d o r a s M o m z e n a s va­ dino jį „senovės Lorensu Medičių" už jo „puikius žygius k o v o j a n t dėl Grai­ kijos l a i s v ė s " (Polibijas. Istorija, 18, 41, 9). P e r g a l i n g a s k a r v e d y s ir tolia­ regis politikas, t a p ę s ištikimu Romos d r a u g u , A t a l a s I išsiskiria iš k i t ų g r a i k ų v a l d o v ų . P e r g a m e r a s t a dides­ n ė n e i n a t ū r a l a u s d y d ž i o A t a l o I lai­ k ų stiliaus m a r m u r i n ė g a l v a t i k r i a u ­ siai v a i z d u o j a b ū t e n t jį, n o r s šio s p ė ­ jimo ir n e t u r i m e kuo paremti: Ata­ las, k a i p i r j o p a l i k u o n y s , p u o š ė sa­ v o m o n e t a s d i n a s t i j o s į k ū r ė j o Filetero f portretu. Vešlus garbanų vaini­ kas padarytas atskirai ir uždėtas ant daug paprastesnės šukuosenos: matyt, kuklus atvaizdas buvo tobulintas, kad atrodytų įspūdingesnis, karališkesnis. T i k r i a u s i a i A t a l a s č i a p a v a i z d u o t a s sa­ vo pergalių metais. Atalas II Filadelfas 220—139 m. p. m. e. Atalo I Pergamo karalius nuo 159 iki p. m. e.

f sūnus. 139 m.

Atalas, atsidavęs savo karaliaujan­ č i a m b r o l i u i E u m e n u i II f, t a l e n t i n g a s k a r v e d y s ir d i p l o m a t a s , 159 m. p. m. e. į s a k ė p a s t a t y t i Puošniąją stoją, k u ­ ri, r e s t a u r u o t a a m e r i k i e č i ų a r c h e o l o 66

gų, ir š i a n d i e n išsiskiria iš kitų a g o ­ r o s statinių. Šios d v i a u k š t ė s salės griuvėsiuose buvo rasta apdužusi m a r m u r i n ė galva, k u r i t u r b ū t vaiz­ d u o j a šio p r a š m a t n a u s s t a t i n i o užsa­ kovą. I k o n o g r a f i n i o p a g r i n d o p o r t r e ­ t u i identifikuoti n e t u r i m e , n e s i r Ata­ las I I a n t m o n e t ų k a l d i n o n e savo, o F i l e t e r o f p o r t r e t u s . T a č i a u įvardi­ j a n t n e m a ž ą r e i k š m ę t u r i faktas, k a d šis v a l d o v a s b u v o labai panašus \ s a v o brolį E u m e n ą , t i k A t a l o II b r u o ­ žai š v e l n e s n i , b e to, jis p a v a i z d u o ­ t a s j a u s o l i d a u s a m ž i a u s : s t a t a n t Sto­ ją, j a m b u v o 6 0 m e t ų . Ilgos g a r b a ­ nos d a r o svajingo, o n e r y ž t i n g o ž m o g a u s įspūdį. Galima pamanyti, j o g t a i p o e t o p o r t r e t a s , o jo brolis v e i k i a u p a n a š u s į žynį.

Atalas

II. Atėnai

Atalas III Filometoras Euergetas 171—133 m. p. m. e. Atalo II f ir Stratonikės sūnus, tačiau Eumeno II f pripažintas teisėtu sūnumi. Pergamo karalius nuo 138 iki 133 m. p. m. e. M a n o m a , k a d j a u n u o l i o h e r m a , sau­ g o m a Osle, v a i z d u o j a P e r g a m o k a r a ­ lių Atalą III. M o n e t i n i u o s e p o r t r e t u o ­ se jis, k a i p H e r a k l i s ar Filèteras f, su l a u r ų v a i n i k u ir k a r a l i š k u o j u raiščiu a n t galvos. Beje, E u m e n a s II irgi b u v o v a i z d u o j a m a s su šiais valdžios a t r i b u ­ tais. K a d a n g i k i t ų žinomų P e r g a ­ m o k a r a l i ų p o r t r e t a i identifikuoti i r p a g a l stilių y r a v ė l e s n i ų laikų, m i n ė ­ toji h e r m a neabejotinai skirta Atalui III. Be to, p a v a i z d u o t a s i s šiek t i e k p a n a š u s į s a v o t ė v ą Atalą II, k u r i s 172 m. p. m. e. p a s k l i d u s g a n d u i , k a d karalius Eumenas II nužudytas, vedė j o „ n a š l ę " . V e i d o išraiška p a t v i r t i n a a n t i k i n i ų a u t o r i ų n u o m o n ę a p i e Ata­ lą III: j i s b u v o l a i k o m a s keistuoliu, labai mažai tesirūpinančiu valstybės reikalais, a t s i d ė j u s i u v i e n t i k b o t a n i ­ k o s s t u d i j o m s b e i k n y g ų a p i e sodi­ n i n k y s t ę r a š y m u i . Kai k u r i e amžinin­ k ų a t s i l i e p i m a i a p i e Atalą III t r u p u t į 67

Atalas III.

Oslas, privati kolekcija

Augustas. ziejus

Roma,

Nacionalinis

mu­

p e r d ė t i , t a č i a u , š i a i p a r t a i p , Plinij u s laikė šį karalių v i e n u iš savo pirmtakų žemės ūkio bei medicinos srityse. J i s garsėjo ir išmaningumu: n o r ė d a m a s apsaugoti savo tautą n u o kraujo praliejimo, Atalas III testa­ m e n t u perdavė ją Romai. Karaliaus h e r m a atrodo tarsi blankus puikaus Atalo I portreto atšvaitas: pastarojo povyzos iškilnumo n e b e l i k ę nė ženk­ l o . Beje, j e i g u A t a l a s š i a m e p o r t r e t e būtų pavaizduotas jaunesnis kaip 33 m e t ų ( n u s t a t y t i amžių, d e j a , g a l i m a t i k l a b a i a p y t i k r i a i ) , t a i t u r ė t u m e ar­ gumentą Strabono pateiktai versijai ( „ G e o g r a f i j a " , 13, 624). A n o t jos, Eum e n a s I I p a s k y r ė s a v o į p ė d i n i u dvy­ l i k o s m e t ų „ s ū n ų " , t i k r a j a m t ė v u i pa­ l i k ę s t i k g l o b ė j o teises; b e t i r t a d a , k a i A t a l a s III s u l a u k ė p i l n a m e t y s t ė s , j i s s u g e b ė j o išlaikyti valdžią. Augustas Gajus Oktavijus Turinas. Cezariui f jį įsūnijus — Gajus Julijus Cezaris. Nuo 27 m. p. m. e . — imperatorius Cezaris, dievo sūnus Augustas. 63 m. p. m. e . — 1 4 m. e. m. Gajaus Oktaviįaus ir Atijos sūnus. Romos impera­ torius nuo 30 m. p. m. e. iki 14 m. e. m.

Augustas. ziejus

Roma,

Kapitolijaus

mu­

N o r s A u g u s t a s i r p o s a v o m i r t i e s iki p a t a n t i k o s laikų . p a b a i g o s b u v o laiko­ m a s v a l d o v o idealu, sektinu pavyzdžiu, t a č i a u b e v e i k visi j o p o r t r e t a i s u k u r t i arba jam gyvam esant, arba valdant tiesioginiams įpėdiniams. Jis vaizduo­ j a m a s į v a i r a u s a m ž i a u s . Tiesa, n ė r a j o k i o p o r t r e t o i š i m p e r a t o r i a u s vai­ k y s t ė s , o „ J a u n u t i s A u g u s t a s " Vati­ k a n e — N a p o l e o n o laikų i š m o n ė . Šio berniuko atvaizdo, kėlusio didžiulį susižavėjimą, k o p i j o s b u v o p a d a r y t o s j a u XIX a. ir tiktai Karlsruhes bei M a i n c o m u z i e j u o s e iki šiol t e b e l a i ­ k o m o s a n t i k i n ė m i s . A n k s t y v i a u s i por­ tretai vaizduoja Augustą jaunuolį, ker­ š y t o j ą u ž s a v o įtėvį, p a s i r i n k u s į C e 68

zario vardą ir labai nemėgusį, k a i j į k a s p a v a d i n d a v o O k t a v i a n u . Išli­ ko keletas tokių portretų. Jie buvo sukurti tuo metu, kai Augustas, ker­ šydamas už Cezario nužudymą, nu­ t e i s ė m i r t i š i m t u s R o m o s piliečių i r tokiu būdu labai pralobo. 42 m. p. m. e. p r i e Filipų ( M a k e d o n i j a ) į v e i k ę s Bru­ tą f ir Kasi jų, o 31 m. p. m. e. p r i e Akc i j a u s n u g a l ė j ę s M a r k ą A n t o n i j ų f ir K l e o p a t r ą V I I f, A u g u s t a s u ž s i t i k r i n o vienvaldystę. Portretuose atsispindi j o ž i a u r u m a s , g a r b ė s t r o š k i m a s i r ug­ n i n g a s t e m p e r a m e n t a s . D a b a r jis ta­ po princeps civium — p i r m u o j u sena­ t o r i ų s ą r a š e i r R o m o s v a l d o v u . Šia principato valstybės forma Augustas sąmoningai nutolo riuo Cezario puo­ selėto rytietiškos pakraipos graikų valstybės modelio. Augustas iškėlė savąją „ r o m ė n i š k u m o " idėją — tai bu­ v o p o s ū k i s p r i e g e r ų senųjų r o m ė n i š ­ k ų p a p r o č i ų . J i s n e t g i k e t i n o pasiva­ dinti Romulu! Imperatoriaus portre­ t u o s e ž y m u j o r o m ė n i š k u m a s ; jis n o ­ r i a i v i l k ė d a v o r o m ė n i š k ą togą, k u r i ą n u o tada vėl p r a d ė t a gerbti. V o s vos banguoti plaukai sruogomis krinta a n t kaktos — tai rodo, kad grįžtama prie senovinės italikų šukuosenos. Prieš m u s — imperatorius, kuris n u o 27 m. p. m. e. g a v o A u g u s t o (Šven­ t o j o ) v a r d ą . Tai, k a d s a v o tikslą jis pasiekė žiaurumu ir despotiškumu, j a u p a m i r š t a ; jis u ž t i k r i n o pax Au­ gusta, visų išsiilgtą taiką: k e t u r i a s d e ­ šimt penkeri jo v a l d y m o metai b u v o vienas taikingiausių laikotarpių. O p a t s A u g u s t a s n e b u v o l a b a i laimin­ gas. J o s u s i t i k i m a s s u Livija Drūzila f b a i g ė s i t u o , k a d a b u i š a r d ė sa­ vo š e i m a s ir 38 m. p. m. e. s u s i t u o k ė . Augustas neturėjo sūnaus, todėl pro­ t i n g a i r v a l d ž i o s t r o k š t a n t i Livija n o ­ rėjo palikti įpėdiniu savo pirmosios s a n t u o k o s s ū n ų Tiberijų f. K a d a n g i A u g u s t o a n ū k a i G a j u s C e z a r i s f ir Lucijus C e z a r i s f, d u k t e r s J u l i j o s f ir A g r i p o s f s ū n ū s , a n k s t i m i r ė (jie 69

Augustas.

Verona

b u v o n u m a t y t i įpėdiniais), p r i e š sa­ v o valią, v i e n p a i s y d a m a s v a l s t y b ė s i n t e r e s ų , j i s išpildė Livijos n o r ą : įsū­ n i j o T i b e r i j ų i r p a s k e l b ė s a v o įpėdi­ niu. Planų žlugimas ir graužatis dėl n e p a t e i s i n u s i o s vilčių d u k t e r s p a ž e n k ­ l i n o s e n s t a n č i o A u g u s t o b r u o ž u s . Šio sėkmės lydimo valdovo, patyrusio ir a p g a u l i n g o s l a i m ė s k e r u s , v e i d e atsis­ pindi n u s i v y l i m a s . Taigi „ š v e n t o j o " atvaizdai senatvėje yra sukrečiantys šios a s m e n y b ė s t r a g i z m o l i u d i n i n k a i . Visiems Augusto paveikslams būdin­ gas „romėniškas" paprastumas. Jo portretuose nėra valdovo atributikos. Tokia vaizdavimo maniera, kai visas dėmesys k o n c e n t r u o j a m a s į žmogų, b ū d i n g a i r v ė l e s n i ų i m p e r a t o r i ų at­ v a i z d a m s , b e t i l g a i n i u i p r i n c i p a t o lai­ k ų p o r t r e t o „ ž m o g i š k u m a s " v ė l už­ l e i d o vietą r y t i e t i š k a m g r a i k ų ab­ soliutizmui. Aurelianas Lucijus Klaudijus Domicijus Aurelia­ nas. 214—275 m. e. m. Romos impe­ ratorius nuo 270 iki 275 m. e. m. Monetiniuose portretuose Aurelianas vaizduojamas su spindulių karūna, trumpais plaukais, palei ausis perei­ n a n č i a i s į n e i l g ą b a r z d e l ę , ir r a u k š ­ lių i š v a g o t a k a k t a . A p i e šio i m p e r a ­ t o r i a u s išvaizdą n o r ė t ų s i sužinoti d a u ­ giau, n e s jis p a s t a t ė 18,8 k m ilgio R o m o s m i e s t o sieną i r t u o p e l n ė n e ­ mirtingumą. Pavertęs Romą tikra t v i r t o v e , jis sugebėjo sulaikyti iš šiaurės besiveržiančius sarmatus, van­ dalus, j u t u n g u s ir alemanus. V i e n a m e p a v e i k s l e — y r a išlikusi n e d i d e l ė m o ­ l i n ė jo k o p i j a — d ė k i n g a R o m a svei­ kina i m p e r a t o r i ų išgelbėtoją. A u r e ­ l i a n a s p r a d ė j o s a v o kelią k a i p p a p ­ rastas karys, vėliau sėkmingai vado­ v a v o k e l e t u i žygių, n u g a l ė j o V a b a latą f b e i Z e n o b i j ą f ir, k a i p n u g a ­ lėtojas, gavo teisę vilkėti a u k s u aus­ t a i s bei b r a n g a k m e n i a i s n u s a g s t y t a i s 70

d r a b u ž i a i s . J i s l a i k ė s a v e ž e m ė j e įsi­ k ū n i j u s i u Sol invictus ( N e n u g a l i m u o ­ ju s a u l ė s d i e v u ) , k u r į p a t s į t r a u k ė į v a l s t y b ė s g a r b i n a m ų d i e v ų sąrašą. J o į p ė d i n i s T a c i t a s f b u v o įsitikinęs, j o g A u r e l i a n a s i š g e l b ė j o R o m ą n u o ka­ t a s t r o f o s , ir įsakė, k a d k i e k v i e n a s pi­ lietis t u r ė t ų pieštą j o p i r m t a k o p o r t ­ retą (Augustų gyvenimo rašytojai, T a c i t a s , 9). S k u l p t ū r i n i ų j o p o r t r e t ų neišliko. Paaiškėjo, kad m a r m u r i n ė galva, r a s t a S t a m b u l e , v a i z d u o j a n e Aurelianą.

Aurelianas (Roma nis muziejus

dėkoja

Aurelianui

už

sieną).

Roma,

Nacionali­

Balbinas Decimas Celijus 178—238 m. e. rius 238 m. e. m.

Balbinas, Gordianas UI ir Pupienas. Leningradas

Kalvinas m. Romos

Balbinas. imperato­

Leningrade esančioje gemoje pavaiz­ d u o t i t r y s i m p e r a t o r i a i — P u p i e n a s f, G o r d i a n a s III f ir B a l b i n a s . P a s t a r a s i s trumpais plaukais ir su barzda. Po G o r d i a n o I f ir G o r d i a n o II f n u ­ žudymo senatas išrinko imperatoriais Balbiną i r P u p i e n ą , t a č i a u n e t r u k u s jiedu susipyko. Po 99 valdymo dienų juos abu nužudė asmens sargyba. S t e b ė t i n a , k a d š i o i m p e r a t o r i a u s sar­ kofagas išliko R o m o s k a t a k o m b o s e . A n t sarkofago dangčio iškaltos mar­ murinės imperatoriaus ir jo žmonos ( v a r d a s n e ž i n o m a s ) figūros; reljefas v a i z d u o j a šią p o r ą s a n t u o k o s suda­ rymo metu. Berenikė I M.

Balbinas. jus

Roma,

Pretestato

muzie­

279

m.

p.

m.

e.

Mago

duktė.

N u o 317 m . p . m . e . B e r e n i k ė b u v o P t o l e m ė j o I f ž m o n a . G i p s i n i a m e rel­ j e f e A l e k s a n d r i j o j e (žr. Ptolemėjas I) a n t r a s i s profilis u ž k a r a l i a u s y r a Ber e n i k ė s . Šis reljefas y r a k o p i j a k a ­ mėjos, kurią karališkoji pora dova­ n o d a v o už ypatingus nuopelnus. Pto­ l e m ė j o I ir B e r e n i k ė s I profiliai p u o ­ šia i r a u k s i n e s m o n e t a s , k u r i a s n u ­ k a l d i n o P t o l e m ė j a s III f š i e m s „ d i e ­ vams" pagerbti. 72

Bėre nikė I ir PtolemėjasI

B e r e n i k ė II Apie 250 m. p. m. e. čio ir Apamos duktė.

Mago

Kirėnie-

Berenikės II titulas b u v o : „Karaliaus sesuo ir žmona". J u o d u su Ptolemėj u III f d a r gyvi b u v o g a r b i n a m i k a i p d i e v a i . K a r a l i u i i š ė j u s į karą, B e r e ­ n i k ė p a a u k o j o d i e v a m s savo garba­ n a s , t a č i a u šios p a s l a p t i n g a i d i n g o i š š v e n t y k l o s . Sia t e m a K a l i m a c h a s p a ­ r a š ė e i l e s „ B e r e n i k ė s g a r b a n o s " : esą j o s n u s i d r i e k u s i o s d a n g u j e lyg žvaig­ ž d y n a s . Tą p a t v i r t i n o ir a s t r o n o m a s K o n o n a s . Iš šių eilučių išliko 21 o r i ­ g i n a l o e i l u t ė ir K a t u l o v e r t i m a s . Gar­ b a n o s b u v u s i o s šviesios: p a a u k s u o t i ir m a r m u r i n ė s galvos iš Kirėnės plau­ k a i . K a d š i p o r t r e t i n ė g a l v a y r a Be­ renikės II atvaizdas, patvirtina j o s m o n e t i n i a i p o r t r e t a i . P o P t o l e m ė j o III m i r t i e s (221 m. p. m. e.) B e r e n i k ė II p a n ū d o valdyti kartu su sūnum Ptol e m ė j u IV f, t a č i a u šis ją n u ž u d ė . Biantas Apie 600 m. p. m. e. Teutamo sūnus. Iš Prienės. Vienas iš Septynių išmin­ čių. Valstybės veikėjas. Biantas siekė teisingumo, tačiau iš pa­ tirties žinojo: „Daugelis žmonių y r a blogi". Sis posakis iškaltas ant hermos, rastos Tivolyje ir šiandien 73

stovinčios Vatikane. Ši portretinė Bianto galva y r a IV a. p. m. e. imaginacinio atvaizdo kopija. Iš api­ bendrintų vaizduojamojo bruožų ma­ tyti, j o g t u o m e t u j a u n e b e p r i s i m i n ­ ta, k a i p B i a n t a s a t r o d ę s . S t a t u l o s o r i ­ ginalas tikriausiai stovėjo Teutamo šventykloje, kurią Prienės gyvento­ jai pastatė savo žymiajam piliečiui. M o z a i k o s B a a l b e k e (žr. 20 p.) a u t o ­ r i u s p a v a i z d a v o Biantą praplikusia k a k t a i r ilgais p l a u k a i s . B i t o n a s žr. K l e o b i s Brltanikas Tiberijus Klaudijus kas. 41—55 m. e. Mesalinos \ sūnus.

Cezaris Britanim. Klaudijaus \ ii

Prievardį Britanikas gavo būdamas dvejų metų, po Klaudijaus pergalės Britanijoje. Klaudijui įsūnijus N e r o ną f, n e l a i m i n g a s i s i m p e r a t o r i a u s sū­ nus buvo apšmeižtas kaip epileptikas b e i s i l p n a p r o t i s ir n e t e k o t e i s ė s į sos­ tą. P a ė m ę s v a l d ž i ą N e r o n a s į s a k ė j į n u n u o d y t i . R e m i a n t i s m o n e t i n i a i s Brit a n i k o portretais sunku identifikuoti kitus jo atvaizdus. Greičiausiai jo portreto reikia ieškoti Julijų Klau­ dijų d i n a s t i j o s g r u p i n ė s e s k u l p t ū r o ­ se, k u r i a s K l a u d i j u s į s a k ė p a s t a t y t i d a u g e l y j e i m p e r i j o s vietų. M a n o m a , k a d b e r n i u k o su toga statula, rasta V e l ė j o j e i r s a u g o m a P a r m o j ę , vaiz­ d u o j a Britaniką. Beje, B r i t a n i k ą l e n g ­ va supainioti su jaunu Neronu, nes abu nešiojo lygiai u ž š u k u o t u s ant kaktos plaukus. Brutas Lucijus Junijus Brutas. Maždaug 500 m. p. m. e. „Pirmasis Romos konsulas". Cezario f žudikas Markas Junijus Brutas f namuose turėjo Lucijaus B r u t o p o r t r e t ą . Lucijus Brutas, p a s a k padavimo, išvadavęs Romą iš Tarkvinijų tironijos, b u v o j a m didis k o v o 74

t o j o p r i e š tironiją p a v y z d y s . Tai d e ­ m o n s t r u o d a m a s , M a r k a s J u n i j u s Bru­ t a s į s a k ė n u k a l t i m o n e t ų s u šio s e n ų ­ jų laikų l a i s v ė s k a r ž y g i o a t v a i z d u . Portretas namuose ir ant monetų, be a b e j o , i m i t a v o garsią b r o n z i n ę statu­ lą, k u r i ą r o m ė n a i k a d a i s e b u v o pasta­ tę Kapitolijuje drauge su karalių s k u l p t ū r o m i s : t e n jis b u v o p a v a i z d u o ­ tas su ištrauktu iš makšties kardu [Plutarchas. Paralelinės biografijos, Brutas, 1, 1). M o n e t o s e i š k a l t a s p r o ­ filis visai toks, k a i p R o m o j e , A l b a n i o viloje, s a u g o m o s m a r m u r i n ė s gal­ vos, k u r i ą b ū t ų g a l i m a laikyti b r o n ­ zinės Kapitolijaus statulos kopija. N e k y l a a b e j o n i ų , j o g šis n e a p s a k o ­ m a i a t g r a s i o s i š r a i š k o s p o r t r e t a s su­ k u r t a s V a. p. m. e. A d o l f o F u r tvenglerio m a n y m u , jo a u t o r i u s — M i r o n a s , o Luidžio P o l a k o (1955 m.) — Protagoras. A i š k u tik, k a d g r a i k ų m e n i n i n k a s , i š k a l ę s šią marmurinę galvą m a ž d a u g 460/450 m. p. m. e., p a v a i z d a v o t a d a j a u mirusį Brutą to­ kį, k o k s jis b u v o iš tikrųjų. P a s a k Plutarcho, šis ž m o g u s „nepabūgo pats nuteisti savo sūnų mirties baus­ me ir buvo kietas kaip užgrūdintas plienas" („Paralelinės biografijos", Brutas, 11). T u r ė d a m i v i e n B r u t o b r o n z i n ė s s t a t u l o s kopiją, a p i e k a r ­ dą negalime pasakyti nieko tikra, tačiau greičiausiai kadaise būta ver­ sijos, jog Brutas iškovojo Romai laisvę kardu. K o p i j ą — t ė r a išlikęs vienintelis jos egzempliorius — tur­ būt buvo užsisakęs romėnas, kuris, k a i p i r C e z a r i o ž u d i k a s Brutas, b u v o įsitikinęs, j o g R o m o s laisvei g r e s i a tironijos pavojus. Brutas Markas Junijus Brutas. 85—42 m. p. m. e. Romos valstybės veikėjas, Ce­ zario f žudikas. Bruto portretas m u m s žinomas iš auk­ sinių m o n e t ų , k u r i a s j i s k a l d i n o s i 75

n u o 44 iki 42 m . p . m . e., t. y. iš karto po Cezario nužudymo. Taip B r u t a s p e r ė m ė j o n e k e n č i a m o Ceza­ rio privilegiją d i r b d i n t i s m o n e t a s s u s a v o a t v a i z d u . Šis faktas v e r č i a abe­ joti Plutarchu, kuris t v i r t i n o Brutą b u v u s n u o š i r d ų i r dorą ( „ P a r a l e l i n ė s biografijos", Brutas, 1). Profiliu p a v a i z d u o t o Bruto portrete į akį k r i n t a b a r z d a , k u r i t u r b ū t tu­ r ė j o reikšti ne gedulą, o įžadą ginti r e s p u b l i k ą n u o Lepido, A n t o n i j a u s f ir O k t a v i a n o f. P a s i e k ę s šį tikslą, Brutas ketino barzdą nusiskusti, bet n e s u s p ė j o : 42 m. p. m. e. n u g a l ė t a s Antonijaus su Oktavianu mūšyje p r i e Filipų, jis n u s i ž u d ė . R e m i a n t i s šiuo k o k y b i š k u m o n e t i n i u Bruto atvaizdu, kol k a s nepavyko rasti nė vieno skulptūrinio jo port­ reto.

Cezaris Gajus Cezaris. 20 m. p. m. e . — 4 m. e. m. Agripos \ ir Julijos f sūnus. I š a n t i k i n i ų a u t o r i ų liudijimų žinoma, jog y r a b u v ę daug Gajaus Cezario ir Lucijaus C e z a r i o f — A u g u s t o f a n ū ­ kų bei įsūnių — statulų. A u g u s t a s ti­ k ė j o s i p a d a r y s i ą s j u o s s a v o įpėdiniais, t a č i a u jie m i r ė g e r o k a i a n k s č i a u u ž patį A u g u s t ą . A b u b r o l i a i t u r b ū t b u v o l a b a i p a n a š ū s : šiaip a r t a i p , m e n i n i n ­ k a s p a b r ė ž ė jų p a n a š u m ą . Be to, Au­ gusto anūkų portretus sunku atskirti d a r ir todėl, kad jų abiejų būta pana­ šių ir į s a v o senelį. Brolių s t a t u l o s išlikusios K o r i n t e : tai k l a s i k i n ė s j a u ­ n u o l i ų s k u l p t ū r o s . K a i p k u r i o z ą gali­ m a p a m i n ė t i tokį faktą: „Augusto galva iš M a i n c o " — X I X a. kopija, s u k u r t a p a g a l „ J a u n u t į Augustą", sau­ g o m ą V a t i k a n e , — d a b a r l a i k o m a Ga­ j a u s C e z a r i o a t v a i z d u , n o r s d ė l t o šis k ū r i n y s , aišku, n e p a s i d a r o a n t i k i n i s . Cezaris Gajus Julijus Cezaris. 100—44 m. p. m. e. Gajaus Julijaus Cezario ir Au­ relijos sūnus. Romėnų karvedys ir valstybės veikėjas. C e z a r i s b u v o p i r m a s i s r o m ė n a s , tu­ rėjęs teisę spausti savo portretą ant m o n e t ų , k a i p t a i d a r y d a v o g r a i k ų ka­ raliai. P a g a l šiuos p o r t r e t u s b u v o identifikuota Tuskule rasta marmuri­ n ė galva. Šis faktas itin s v a r b u s v e r 77

Gajus Julijus Cezaris Tuskule). Turinas

Gajus

Julijus Cezaris.

(galva,

rasta

Vatikanas

tinant Cezario asmenybę, kuri trak­ t u o j a m a labai skirtingai. Ar Cezaris buvo nuotykių ieškotojas — vienas i š d a u g e l i o t a i s l a i k a i s , — k u r i s , žlun­ gant Romos respublikai, siekė savo tikslų ir v e r ž ė s i p r i e valdžios? Ar įžū­ l u s cinikas, n e k e n č i ą s ž m o n i ų ir pasi­ rengęs padaryti bet kokią niekšybę bei nusikaltimą, n e p a i s y d a m a s jokių m o r a l ė s n o r m ų ? O gal jis b u v o p r o ­ tingas toliaregis politikas, ir jam, k a i p t i k r a m romėnui, rūpėjo vien valsty­ bės interesai, kuriuos kiek galėdamas g y n ė ? G a l jis b u v o g e n i a l u s v a l s t y ­ b ė s veikėjas, ir tik k a r d o smūgis 44 m. p. m. e. k o v o 15 d. s u k l i u d ė j a m b a i g t i s a v o žygį, k u r i s b ū t ų a t n e š ę s r o m ė n a m s laimę? Cezario paveikslas istorijoje daugialypis, ir kiekvienas i s t o r i k a s jį v e r t i n a s a v a i p . O m i n ė ­ toji marmurinė galva padeda suprasti C e z a r i o c h a r a k t e r į gal n e t g e r i a u n e ­ gu antikinių autorių aprašymai. Tai t i k r a s k a r v e d y s , k u r i s ,,atėjo, p a m a t ė ir n u g a l ė j o " , 49 m. p. m. e. r y ž t i n g a i ir suvokdamas padarinius peržengė Rubikoną, atšventė keturis triumfus (įveikęs Gali ją, Egiptą, P o n t ą b e i Af­ r i k ą ) ir t a p o d i k t a t o r i u m i ligi g y v o s g a l v o s (44 m. p. m. e.). N e l a b a i įti­ k i m a , j o g šis i š d i d u s p o l i t i k a s n e a t s i ­ l a i k ę s p r i e š K l e o p a t r o s VII f k e r u s . J ų d v i e j ų g l a u d ū s ryšiai a i š k i n t i n i gry­ nai valstybiniais sumetimais. Kodėl gi j a m n e s i j a u s t i E g i p t e k a i p g r a i k ų ka­ raliui, p a t v a l d ž i u i , k o k i u s v a j o j o b ū t i ir R o m o j e ? T a č i a u k a i p t i k ši rytie­ t i š k a g r a i k ų p a t v a l d y s t ė s f o r m a bu­ vo taip nekenčiama romėnų, k a d jie p a s k u b ė j o u ž b ė g t i u ž a k i ų š i a m pa­ v o j u i i r n u ž u d ė Cezarį. S ą m o k s l i n i n ­ k ų k a r d a s p e r v ė r ė žmogų, lošusį i š p e r n e l y g d i d e l i o u ž s t a t o . Betgi isto­ rijoje politiko reikšmingumą p a r o d o tik rezultatas, v e r t i n a m a tik tai, kas p a s i e k t a , o n e tai, k a s n o r ė t a p a s i e k ­ t i . C e z a r i s p a g a r s ė j o „Galų k a r o už78

r a š a i s " , „Pilietinio k a r o u ž r a š a i s " , pa­ ties sudarytu Julijaus kalendoriumi, kuriame jo gimimo mėnesio pavadi­ n i m a s Quintilis 7 b u v o p a k e i s t a s į Ju­ lius, r e i k š m i n g a i s s t a t i n i a i s : J u l i j a u s bazilika Romos forume ir savo Juli­ jaus forumu su Veneros šventykla. P o C e z a r i o m i r t i e s t i k r o v i š k a s j o pa­ veikslas užleido vietą idealizuotam. J o įsūnis O k t a v i a n a s f įsakė g a r b i n t i C e z a r į k a i p dievą. Š i u o s e „ d i e v i š k o ­ jo Cezario" portretuose užtušuojami b r u o ž a i , i š r y š k ė j ę a u t e n t i š k a m e j o at­ v a i z d e : didžiulis e g o i z m a s , c i n i š k a iro­ nija. N e t p r a p l i k u s i k a k t a , t a i p erzi­ n u s i d i k t a t o r i ų , u ž d e n g t a p l a u k a i s . Tai­ gi d a u g y b e egzempliorių išplatintas, A u g u s t o f p a g r a ž i n t a s ir s u d i e v i n t a s C e z a r i o p a v e i k s l a s v a i z d u o j a žmogų, neturintį jokių silpnybių. Augustas norėjo, kad jo tėvą žmonės prisimintų b ū t e n t tokį. N u o ' t o l a i k o prigijo t o k s Cezario traktavimas; vienas iš tokių p o r t r e t ų — T r a j a n o laikų k o l o s i n ė gal­ v a N e a p o l y j e . Didžio, i š m i n t i n g o i r g e r o C e z a r i o p a v e i k s l a s i š d a l i e s ati­ tinka Teodoro Momzeno nuomonę a p i e šį politiką. Ir t i k t a i T u s k u l e r a s ­ ta portretinė galva vaizduoja Cezarį tokį, k o k s j i s b u v o i š tikrųjų. Cezaris Lucijus Cezaris. 17 m. p. m. e . — 2 m. e. m. Agripos f ir Julijos f (žr. Ga­ jus Cezaris) sūnus. A b i e j ų brolių — L u c i j a u s C e z a r i o ir Gajaus Cezario f — susišukavimas yra A u g u s t o f š u k u o s e n o s v a r i a n t a i . Luci­ j a u s s r u o g o s p r a s i s k i r i a ties k a i r i ą j a akimi, o Gajaus — dešiniau. Žinoma, tatai tėra portreto schematizavimas. Cherilas M. apie 400 m. Graikų epikas. 7

p.

m.

e.

Iš

Samo.

Pažod. (lot.): penktasis (metų mėnuo); romė­ nai pradėdavo metus kovo mėnesį. 79

Gajus Julijus

Cezaris.

Neapolis

Porinė herma Neapolyje vaizduoja g r a i k ą s u r o m ė n u . Stilistiniai g r a i k o p o r t r e t o y p a t u m a i leidžia s p ė t i j į bu­ v u s p o e t ą — jo b a r z d a p a n a š i į So­ foklio f. P o e t a s , m a t y t , g y v e n o V a. p. m. e. pabaigoje ir n e b u v o labai žymus. K a d čia p a v a i z d u o t a s n e Aristofan a s , — j o p o r t r e t o , deja, n e t u r i m e , — visiškai aišku, t o d ė l b e l i e k a m a n y t i , jog tai Cherilo Samiečio atvaizdas. Radęs mene ,,jau n u g a n y t a s visas p i e v a s " , šis p o e t a s t a p o i s t o r i n i o e p o pradininku. Šlovindamas ir aukštin­ d a m a s A t ė n u s , jis h e g z a m e t r u apdai­ n a v o „Atėniečių pergalę prieš Kserksą". P a k v i e s t a s Lisandro, Cherilas n e a t s i s a k ė p a š l o v i n t i e i l ė m i s ir a t s k i r o ž m o g a u s žygių. K a i p t i k t o d ė l i r A r c h e lajas M a k e d o n i e t i s (413—399 m. p. m. e.) p a s i k v i e t ė p o e t ą į s a v o r ū m u s , k u r šis susitiko su E u r i p i d u f ir dailinin­ k u D z e u k s i d u . T e n jis i r m i r ė . E p i k a s Cherilas, išaukštinęs ir heroizavęs ne­ t o l i m o s p r a e i t i e s įvykius, b u v o p a v y z ­ d y s d a u g e l i u i p o e t ų iki p a t v ė l y v o ­ sios a n t i k o s . V i e n a s i š j ų b u v o N e ­ v i j u s f: m a t y t , r o m ė n o p o r t r e t a s , su­ poruotas, Neapolio hermoje su Che­ rilo p o r t r e t u , v a i z d u o j a b ū t e n t jį. Chilonas Pirmoji VI a. p. m. e. pusė. Demageto sūnus. Iš Spartos. Vienas iš Sep­ tynių išminčių. Graikų valstybės vei­ kėjas. Baalbeko mozaikos kūrėjui buvo ne t i e k s v a r b u C h i l o n o išvaizda, k i e k j o posakis: „Pažink pats save", užrašytas g r e t a šio i m a g i n a c i n i o p o r t r e t o . M e ­ nininkas įsivaizdavo išminčių aukštyn sušukuotais plaukais ir smailėj ančia žila b a r z d a . Kitokį j į m a t ė K e l n o m o ­ z a i k o s a u t o r i u s (žr. 21 p.), p a v a i z ­ d a v ę s C h i l o n ą ilgais p e r v i d u r į pers­ k i r t a i s p l a u k a i s i r t a m s i a b a r z d a . Tik­ r i a u s i a i šis L i b u r g o k o n s t i t u c i j o s r e ­ f o r m a t o r i u s i š S p a r t o s b u v o įsivaiz­ duojamas nevienodai. 80

Chrisipas Apie 280—205 jo sūnus. Iš filosofas.

m. p. m. e. ApoloniSolą (Kilikija). Graikų

A t ė n ų a g o r o j e s t o v ė j o statula, s k i r t a filosofui, k u r i s po K l e a n t o f m i r t i e s b u v o stoikų m o k y k l o s v a d o v a s . Eubulidas (Plinijus Vyresnysis. Gamtos istorija, 34, 88) s a v o k ū r i n y j e pavaiz­ d a v o C h r i s i p ą sėdintį, ištiesusį r a n k ą ir „ s k a i č i u o j a n t į p i r š t a i s " . P a g a l šį a p ­ r a š y m ą j a u 1819 m. K a r l a s Fea spėjo, Chilonas. j o g m a r m u r o statula, p a t e k u s i į Luvrą iš Borgezio kolekcijos, y r a šio p o r t r e ­ t o kopija. Enijus Kvinijus V i s k o n t i s p r i e š t a r a v o : s k u l p t ū r o s galva n e a t i t i n ­ kanti minėto aprašymo. Chrisipo galva p a v a i z d u o t a ir a n t m o n e t ų , 163 m. e. m . n u k a l d i n t ų Solų m i e s t e : a b i e j o s e pusėse po profilį. U ž r a š ų n ė r a , ta­ čiau iš Solų b u v o kilę tik du g a r s ū s v y r a i — C h r i s i p a s ir A r a t a s f, t o d ė l n u s p r ę s t a , k a d m o n e t o s e iškalti k a i p tik jų profiliai, besiskirią v i e n pa­ v a i z d u o t ų j ų b a r z d o s i l g u m u . D a u g aiš­ k i a u p a s i d a r ė , k a i 1902 m, b u v o r a s t a s C h r i s i p o biustas. P a a i š k ė j o , j o g C h r i ­ s i p a s n e š i o j o t r u m p ą barzdą. K a r t u p a s i t v i r t i n o , j o g m a r m u r i n ė s galvos, k u r i a s A. G e r k ė j a u 1890 m. b u v o identifikavęs pagal trumpabarzdžio mo­ n e t i n i u s p o r t r e t u s , v a i z d u o j a Chrisi­ pą. Šis filosofas iš tiesų a t r o d ė k i t a i p , n e g u jį vaizdavo Paryžiaus statula: m a t šios s t a t u l o s g a l v a b u v o s a v a v a ­ liškai p r i d ė t a v ė l e s n i a i s laikais. 1893 m. A. M i l c h h ė f e r i s p a k e i t ė ją, n u l i e j ę s i š g i p s o p a g a l j a u identifikuotų m a r ­ m u r i n i ų C h r i s i p o galvų pavyzdį. Šit kokiu būdu Eubulido statulai Atėnų a g o r o j e b u v o t a r s i s u g r ą ž i n t a s tikra­ sis C h r i s i p o v e i d a s . Užsigalvojęs C h r i ­ sipas sėdi a n t p a p r a s t o s s u d e d a m o s i o s kėdės, rankos judesiu tarsi pritarda­ m a s savo mintims. Chrisipas 81 6. 2ymūs antikos žmonės

Kelnas

(rekonstrukcija)

Ciceronas Markas Tulijus Ciceronas. 106—43 m. p. m. e. Marko Tulijaus Cicerono ir Helvijos sūnus. Romos valstybės vei­ kėjas, oratorius ir rašytojas.

Ciceronas. lerija

Florencija,

Ufičių

ga­

Vėlyvosios imperijos laikų Moiio mo­ zaika Tryre vaizduoja Ciceroną: t a i liudija u ž r a š a s . P o r t r e t a s , d e j a , smarkiai sužalotas. Matyti tik pilno­ k a s v e i d a s i r d v i g u b a p a s m a k r ė . In­ formatyvesnis y r a mažas marmurinis biustas, ž i n o m a s j a u n u o X V I a . i r šiuo m e t u esantis privačioje vieno a n g l o k o l e k c i j o j e . Beje, P l u t a r c h o žo­ džiai („Paralelinės b i o g r a f i j o s " , Dem o s t e n a s , 1, 6), k a d C i c e r o n a s m ė g ę s j u o k t i s ir kitus juokinti, o jo veidas paprastai būdavęs smagus ir giedras, n e p a s i t v i r t i n a : jis v e i k i a u d a r o irz­ laus, n e r y ž t i n g o , p r i e š t a r i n g o s d v a s i o s ž m o g a u s įspūdį. Tą p r i e š t a r i n g u m ą lė­ mė jo meilė viskam, kas graikiška, o drauge — romėniškas pareigos sup­ r a t i m a s . 63 m. p. m. e. a t s k l e i d ę s K a t i l i n o s sąmokslą, o 44 m. p. m. e. v y k d ę s k a m p a n i j ą p r i e š A n t o n i j ų f, talentingasis politikas pasiekė šlovės viršūnę ir buvo pagerbtas daugybe statulų. N e b u v o p a g r i n d o j ų n a i k i n ­ ti ir po C i c e r o n o j n i r t i e s , k a i pa­ t y r ę s politinį fiasko jis m ė g i n o b ė g ­ ti ir buvo nužudytas. Statulų ko­ pijų a t s i r a d i m a s v a r g u a r a i š k i n t i n a s tuo, kad šį valstybės veikėją šlovinę palikuonys. Galbūt jos turėjusios pri­ minti, kaip lengva garbingam žmo­ gui tapti n e d o r ų priešų a u k a . Litera­ tas, n e p r i l y g s t a m a s l o t y n ų k a l b o s m o ­ kovas, puikus oratorius, Ciceronas v ė l e s n i a i s l a i k a i s b u v o l a i k o m a s kla­ siku ir užėmė lygiavertę padėtį su graikais. Nedidelis Cicerono skulptū­ rinis portretas stovėjo imperatoriaus Severo Aleksandro f larariume,— to­ kią g a r b ę o r a t o r i u s b u v o p e l n ę s sa­ vo traktatais apie dievybes, pranašys­ tes, likimą, t a i p p a t S c i p i o n o s a p n o aprašymu.

Darijas III Kodomanas M. 330 m. p. Didysis Persijos 330 m. p. m. e.

m. e. Arsamo sūnus. karalius nuo 336 iki

M o z a i k o j e , s u k u r t o j e M a k e d o n i j o s ka­ r a l i a u s g a r b e i i r šiuo m e t u s a u g o m o ­ je Neapolyje, persų karalius išplėtęs a k i s žiūri į A l e k s a n d r ą Didįjį f. Išsi­ g a n d ę s ir t e g a l v o j ą s v i e n a p i e išsi­ gelbėjimą, D a r i j a s tiesiai p e r s a v o pa­ t i k ė t i n i ų k ū n u s lekia k o v o s v e ž i m u į priekį. M ū š i o p a v e i k s l a s a k c e n t u o j a šių d v i e j ų labai s k i r t i n g ų v a l d o v ų priešpriešą. N o r s D a r i j a s p a b r ė ž t i n a i v a i z d u o j a m a s šioje s c e n o j e s ė d i n t i s savo aukštame kovos vežime, tačiau jo atgal mestas žvilgsnis sutelkia žiūrovo dėmesį į Aleksandrą, kuris, n e p a i s y d a m a s pavojų, k o v o j a prieša­ kinėse makedoniečių gretose. Po kar­ vedžio M e m n o n o mirties pats ėmęsis v a d o v a u t i persų a r m i j a i , D a r i j a s toli gražu n e b u v o Aleksandro vertas prie­ š i n i n k a s . P r i e įso (333 m. p. m. e.) ir G a u g a m e l ų (331 m. p. m. e.) jis p a t s d a v ė ženklą b ė g t i i r p e r s a v o b a i l u m ą n e t r u k u s ž u v o . A l e k s a n d r a s į s a k ė pa­ l a i d o t i j į s u k a r a l i š k a p r a b a n g a n e tiek iš pagarbos, kiek n o r ė d a m a s pavaiz­ d u o t i , j o g n u g a l ė t a s i s Persijos k a r a ­ lius b u v o ^ l y g i a v e r t i s p r i e š i n i n k a s . N e ­ žinomas kautynių paveikslo dailinin­ k a s — m o z a i k a N e a p o l y j e t ė r a tiksli jo k o p i j a — piešia Dariją, v e r t ą pa­ gailos. A u k š t a t i a r a y r a Didžiojo k a ­ r a l i a u s ž e n k l a s (žr. Kserksas). 83

Decébalas M.

Decébalas. Roma, T ra Jano kolona

105 m. e. m. Dakų karalius.

8 5 — 9 0 m. e. m. R o m o s i m p e r a t o r i u s Domicianas f jau ėjo prieš Decébala į k a r o žygį, b e t t i k t a i T r a j a n a s f po ka­ ro (101—102 m. e. m.) p r i v e r t ė jį pa­ s i r a š y t i t a i k o s sutartį. T a č i a u D e c é ­ b a l a s n e s i l a i k ė s u s i t a r i m o , t o d ė l 105 m. e. m. Trajanas karą atnaujino. S u s i r ė m i m a i b a i g ė s i visišku Dakijos p r a l a i m ė j i m u — d a b a r ji tapo Romos p r o v i n c i j a — ir D e c é b a l o savižudybe; nukirstą jo galvą Romos impe­ ratorius savo triumfo metu vežė p e r Romą. T r a j a n a s s u i e š k o j o lobius, kuriuos Decébalas buvo išslapstęs k a l n ų o l o s e bei S a r g e t i j o s u p ė s va­ goje, ir j u o s p a s i s a v i n o . T r a j a n o kolo­ nos, pastatytos dakų karui atminti, reljefuose k a r a l i u s v a i z d u o j a m a s iš­ sišovusiais s k r u o s t i k a u l i a i s ir p r i p l o ­ ta n o s i m i — p a n a š u s į m o n g o l ą . A n t g a l v o s jis u ž s i d ė j ę s d a k a m s b ū d i n g ą minkštos medžiagos kepurę. Demetrijas Poliorketas 337—283 m. p. m. e. Antigono I f ir Stratonikės f sūnus. Makedonijos ka­ ralius nuo 306 iki 285 m. p. m. e.

Démet r i jas Polio r ketas. Neapolis

„ M i e s t ų u ž k a r i a u t o j as " D e m e t r i j as, mėginęs atstatyti yrančią Aleksandro k a r a l y s t ę , k a i p ir jo p i r m t a k a s , l a i k ė sa­ ve dievu. Todėl jo portretuose ant mo­ netų tarp garbanų pūpso nedideli jau­ č i o r a g a i — aiški aliuzija į dievą Dio­ nisą. Kai D e m e t r i j a s k a r t u s u s a v o t ė v u 307 m . p . m . e . u ž k a r i a v o A t ė ­ nus, jie b u v o garbinami kaip „dievai išgelbėtojai". Marmurinis biustas i š H e r k u l a n u m o irgi s u a i š k i a i m a t o ­ m a i s t a r p p l a u k ų j a u č i o r a g a i s — bū­ dingu Demetrijui Poliorketui ženklu. Sis b i u s t a s t u r b ū t y r a k o p i j a T e i s i k r a t o sukurtos karaliaus statulos (Plinijus Vyresnysis. G a m t o s istorija, 34, 67). Garbės statulos didžiajam užkariauto­ j u i s t o v ė j o d a u g e l y j e m i e s t ų . K a i De84

metrijas „išvadavo" Atėnus, jam buvo pastatyta auksinė statula greta tirono žudikų: kopija galėjo būti p a d a r y t a ir r e m i a n t i s ja. B r o n z i n ė s t a t u l ė l ė N e a p o ­ lyje, v a i z d u o j a n t i j a u n u o l į s u k e l i o n ė s a p s i a u s t u ir a p a v u , u ž k ė l u s į d e š i n ę ko­ j ą a n t uolos, t u r b ū t t a i p p a t y r a su­ m a ž i n t a k u r i o s n o r s D e m e t r i j o statu­ los k o p i j a . I r čia m a t y t i j a u č i o r a g e ­ liai. A b u D e m e t r i j o p o r t r e t a i ideali­ z u o t i ir v a i z d u o j a k a r a l i ų j a u n ą . T o k s b u v o t o m e t o m e n i n i s stilius, b e to, panašiai buvo vaizduojamas Aleksan­ d r a s Didysis f. G a r s i a j a m e p a v e i k s l e iš B o s k o r e a l ė s t i k r i a u s i a i t a i p p a t pa­ vaizduotas Demetrijas su savo sužadė­ t i n e L a n a s a f, k u r i ą v e d ė 290 m. p. m. e. K e r k y r o j e . Gaila, k a d v a l d o v o , už­ t i k r i n t a i s ė d i n č i o soste šalia t v i r t a i su­ r ę s t o s Lanasos, figūra be galvos. De­ m e t r i j a s b u v o n e tik g a r s u s m o t e r ų širdžių u ž k a r i a u t o j a s — ne v e l t u i g a v o į ž m o n a s K e r k y r o s v a l d o v ę , — b e t ir di­ dis k a r v e d y s . T i k t a i R o d a s 305 m. p. m. e. sugebėjo pasipriešinti tobulam jo apsupimui. Už apgulos mašinas, atimtas i š p r i e š o , m i e s t a s g a v o lėšų R o d o k o l o s o statybai. Demetrijas Poliorketas vertino m e n o k ū r i n i u s : p u l d a m a s J a l i s o mies­ tą, jis u ž d r a u d ė n a u d o t i s u n k i u s šaud­ menis, kad nebūtų sužalotas Protogeno a t v a i z d a s , ir dėl to p r a l a i m ė j o (Plutarchas. P a r a l e l i n ė s biografijos, D e m o s t e n a s , 22). S a v o n u o t y k i n g ą g y v e n i m ą Demetrijas u ž b a i g ė S e l e u k o I f rū­ muose, pagaliau priverstas pastarajam paklusti.

Demetrijas

Poliorketas.

Demetrijas muziejus

I.

Neapolis

Demetrijas I Soteras Apie 200—150 m. p. m. e. Seleuko IV Filopatoro f sūnus. Sirijos karalius nuo 162 iki 150 m. p. m. e. T ė v a s i š s i u n t ė j a u n ą j į D e m e t r i j ą į Ro­ m ą k a i p įkaitą. Č i a jis s u s i p a ž i n o s u S c i p i o n u J a u n e s n i u o j u ir i s t o r i k u Polibijumi f. Po A n t i o c h o IV f m i r t i e s (164 m. p. m. e.) jis v e l t u i į r o d i n ė j o se­ n a t u i s a v o teisę į sostą. M a t y t , t u o laiku 85

Roma,

Nacionalinis

i r b u v o s u k u r t a garsioji b r o n z i n ė g r a i k ų v a l d o v o statula, 1884 m . r a s t a R o m o j e ant Kvirinalio kalvos. Skulptūra b u v o g a v u s i d a u g v a r d ų (net Sulos!), b e t tei­ s i n g a i ją 1914 m. į v a r d i j o V i l h e l m a s Sikas. K a d šis h e r o j i š k a s n u o g a s j a u ­ n u o l i s s u š v e l n i u b a r z d o s p ū k e l i u tik­ rai yra Demetrijas I Soteras, patvirtino m o n e t i n i a i j o p o r t r e t a i . K a r a l i a u s sim­ bolio, diademos, nebuvimas aiškintinas i s t o r i n e situacija: D e m e t r i j a s v a i z d u o ­ j a m a s ne kaip karalius, o kaip įkaitas R o m o j e ; jis n u s i s k u s barzdą, k a i pa­ s i e k s s a v o tikslą — g a u s Sirijos sostą. S t a t u l a , b e a b e j o , n e g a l ė j o b ū t i su­ k u r t a niekur kitur, tik Romoje: nors romėnai ir imdavo meno kūrinius kaip k a r o grobį, t a č i a u n u g a l ė t ų p r i e š ų sta­ t u l a s j i e d a ž n i a u s i a i p e r l y d y d a v o . To­ d ė l 2,22 m a u k š č i o b r o n z i n ė s t a t u l a , be abejonės, buvo sukurta Demetrijui e s a n t R o m o j e . Č i a jis g y v e n o i k i 162 m. p. m. e. Paskui, Polibijo p a d e d a m a s , pabėgo. Sirijoje D e m e t r i j a s n u g a l ė j o R o m o s r e m i a m ą A n t i o c h ą V f, t a č i a u , k o v o d a m a s su A l e k s a n d r u I B a l a n t u t, kuriam padėjo jo draugas Atalas II P e r g a m i e t i s f, ž u v o . D e m e t r i j a s II N i k a t o r a s F i l a d e l f a s AI. 125 m. p. m. e. Demetrijo I Siro \ sūnus. Sirijos karalius nuo 146 iki 139 m. p. m. e. ir nuo 129 iki 125 m. p. m. e. P a n a š i a i k a i p ir t ė v a s , D e m e t r i j a s II N i k a t o r a s Filadelfas s u s i p a ž i n o s u Ro­ ma būdamas įkaitu ir taip pat turėjo k o v o t i su g a u s y b e priešų. 139 m. p. m. e. jį p a ė m ė į n e l a i s v ę p a r t ų k a r a ­ lius M i t r i d a t a s I, k u r i o d u k t e r į R o d o g u n ę D e m e t r i j a s II v ė l i a u v e d ė . 129 m. p. m. e. F r a a t a s II jį, k a i p A n t i o c h o VII fvaržovą, p a s o d i n o į sostą, t a č i a u p o šio m i r t i e s , D e m e t r i j a s b u v o n u ­ galėtas mūšyje Aleksandro Dzabino f ir netrukus žuvo prie Tyro. Pirmuoju valdymo laikotarpiu monetų p o r t r e t a i v a i z d u o j a šį k a r a l i ų k a i p ide86

alų jaunuolį, a n t r u o j u — k a i p kilmingą vyrą v e š l i a b a r z d a . Šiuo atžvilgiu Demetrijas II turbūt laikėsi partų tra­ dicijos: j u k ten b u v o praleidęs dešimt savo gyvenimo metų. Demetrijas III Filopatoras M. po 78 m. p. m. e. Antiocho VIII Gripo f sūnus. Sirijos karalius nuo 95 iki 88 m. p. m. e. J i s v a l d ė k a r t u s u s a v o b r o l i u Pilypu, bet vėliau juodu susipyko. Pralaimėjęs m ū š į , D e m e t r i j a s III p a t e k o p a r t ų k a ­ r a l i a u s M i t r i d a t o Didžiojo n e l a i s v ė n . Šio k a r a l i a u s r ū m u o s e i r m i r ė . M o ­ n e t ų p o r t r e t a i b y l o j a D e m e t r i j ą III b u v u s l a b a i p a n a š ų į s a v o tėvą. Ž a n ­ d e n a s jis u ž s i a u g i n o t u r b ū t t r o k š d a ­ m a s t a p t i v i e n v a l d ž i u k a r a l i u m i — ta­ da ketino jas nusiskusti. Demetrijas I Eutidemo karalius.

I

f

sūnus.

Baktrijos

ir

indų

Demetrijo I įsakymu, monetų portre­ t u o s e jis b u v o v a i z d u o j a m a s s u gal­ vos apdangalu, imituojančiu dramblį — aiški aliuzija į A l e k s a n d r o Didžiojo f p o r t r e t u s . Šis n a r s i a i ž v e l g i a n t i s p r i e ­ k i n k a r a l i u s p r a s i v e r ž ė iki G a n g o i r k r i t o k o v o d a m a s s u u z u r p a t o r i u m i Euk r a t i d u f. J a m v a l d a n t , graikai, ira­ niečiai ir indai gyveno santarvėje. Demetrijas II Demetrijo I f sūnus. lius po 190 m. p. m. e.

Baktrijos

kara­

Monetiniuose portretuose karalius vaizduojamas vienplaukis su diadema arba su galvos a p d a n g a l u plačiais k r a š t a i s , šiek t i e k p a n a š i u į m a k e d o n i e t i š k ą kauziją (žr. Antigonas). Tokį galvos apdangalą nešiojo ir Antimac h a s f. 87

Demostenas 384—322 Kleobulės

m. p. sūnus.

m. e. Atėnų

Demosteno oratorius.

ir

XVIII a. Kampanijoje rasta m a r m u ­ rinė statula, kuri vaizduoja stovin­ tį vyrą su graikišku apsiaustu, sunėrusį r a n k a s ir r i m t a i žiūrintį į priekį. T a r p n u t r u p ė j u s i ų s t a t u l o s pirštų res­ t a u r u o t o j ai b u v o ,,įdėję" r a n k r a š č i o ritinėlį; t o k s s p r e n d i m a s a t r o d ė lo­ giškas, tačiau vėliau paaiškėjo, jog s u k l y s t a . 1770 m. ši s t a t u l a b u v o n u ­ g a b e n t a į Angliją, o 1929 m. ją įsigijo K o p e n h a g o s N a u j o j i K a r l s b e r g o gliptoteka. Per tą laiką statula b u v o iden­ tifikuota. 1753 m . a t l i e k a n t k a s i n ė j i ­ m u s H e r k u l a n u m e , Pizonų v i l o j e b u v o rastas nedidelis bronzinis biustas — m a ž a m i n ė t o s skulptūros kopija — su u ž r a š u : , , D e m o s t e n a s " . Šis m a ž a s b r o n ­ z i n i s b i u s t a s , s k u l p t ū r a (be u ž r a š o ) ir dar v i e n a s m a r m u r i n i s b i u s t a s (abu rasti Pompėjoje) y r a m a ž d a u g tokio p a t stiliaus i r d y d ž i o k a i p i r M . B r u t o viloje Tuskule Cicerono f matytasis b i u s t a s ( „ O r a t o r i u s " , 110). Kai paaiškėjo, k a d K o p e n h a g o s statu­ l a v a i z d u o j a D e m o s t e n ą i r k a i 1823 m . Vatikane atsirado antra, taip pat be­ v e i k s v e i k a atlieja, i š tiesų n e l i k o a b e ­ j o n i ų , j o g tai — k o p i j o s s t a t u l o s , k u r i b u v o p a s t a t y t a 280 m . p . m . e . A t ė ­ n u o s e D e m o s t e n o a n ū k o G o r g i j o užsa­ k y m u , t a u t a i n u t a r u s {Plutarchas. Pa­ r a l e l i n ė s biografijos, D e m o s t e n a s , 30 ir t.; Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 82). A n t j o s c o k o l i o b u v o u ž r a š a s : Graikų Jei,

nebūtų niekad įveikę kariai makedonų, Demostenai, tavam protui būt lygi jėga.

Taigi statula vaizduoja oratorių tuo l a i k o t a r p i u , k a i jis p l ė t o j o s a v o a n t i m a k e d o n i š k ą v e i k l ą ir, n e t a i p k a i p jo varžovas Eschinas f, puikiai m a t ė pavojų, gresiantį Graikijos laisvei iš š i a u r ė s . 280 m. p. m. e., p a k i l u s a n t i 88

m a k e d o n i š k a i b a n g a i , g r a i k a i skau­ džiai patyrė, kokie aiškiaregiški b u v o D e m o s t e n o žodžiai. M i n ė t o j i s t a t u l a pastatyta praėjus beveik 40 metų po Demosteno mirties, tad kyla klausi­ m a s , a r šis p o r t r e t a s a u t e n t i š k a s . Bet v i e n p a ž i ū r ė j u s į s k u l p t ū r o s galvą, v i s o s a b e j o n ė s išsisklaido: t o k s įspū­ dingas portretas galėjo būti sukurtas t i k D e m o s t e n u i e s a n t g y v a m . O gal s k u l p t o r i u s P o l i e u k t a s , p a s a k liudiji­ m o , s u k ū r ę s statulą, k a i p m o d e l į gal­ vai panaudojo Demosteno amžininko k ū r i n į , o visa k i t a p r i d ė j o pats? Ga­ lėjo b ū t i i r t a i p , b e t v a r g u , n e s k u k l i a i stovinčio oratoriaus poza (palyginkime ją su Eschino laikysena) byloja apie b e j ė g i š k u m ą , n u s i v y l i m ą bei n e r i m ą . Tokį Demosteno portretą būtų b u v ę galima sukurti jo aktyvios veiklos ir n e s ė k m i ų m e t u , b e t n e 280 m . p . m . e . k a i jis b u v o l a i k o m a s d i d ž i a u s i u ži­ n o v u ir t o l i a r e g i š k i a u s i u p o l i t i k u ir k a i j a u p a s i d a r ė aišku, k a d j o p r a n a ­ šystės išsipildė. V a d i n a s i , t u o m e t u visai n e ž i n o m a m Polieuktui b u v o pa­ vesta nulieti bronzinę senos Atėnų agoroje s t o v ė j u s i o s s t a t u l o s kopiją. T u o tiesiog n o r ė t a p a g e r b t i D e m o s ­ t e n o a t m i n i m ą . P l u t a r c h a s („Paraleli­ n ė s biografijos", D e m o s t e n a s , 30) pa­ s a k o j a istoriją, š l o v i n a n č i ą D e m o s t e ­ n o (net i r j o statulos!) d o r u m ą bei n e ­ p a p e r k a m u m ą : v i e n a s į teismą pa­ trauktas karys paslėpė savo santaupas t a r p s u n e r t ų s t a t u l o s pirštų, o k a i p o i l g o l a i k o sugrįžo, r a d o s a v o a u k s ą s v e i k u t ė l į . A p i e tai n e t b u v o s u k u r t a e p i g r a m a , ėjusi iš l ū p ų į l ū p a s . Š i j a u d i n a n t i istorija a r c h e o l o g a m s svarbi tuo, kad statula vaizdavo Dem o s t e n ą . s u n ė r u s į p i r š t u s . Taigi t a r p j ų n e b u v o j o k i o ritinio, k a i p m a n ė šios i r V a t i k a n o s t a t u l o s r e s t a u r u o t o jai. Ši p r i e l a i d a p a s i t v i r t i n o 1903 m., k a i Barberinio rūmuose buvo rastos b ū t e n t t a i p s u n e r t o s r a n k o s ir k o j a — didesnės statulos liekanos: mat rankos n e t i k o nei vienai, n e i kitai iš t u r i m ų 89

Demostenas.

Kopenhaga

atliejų. T a č i a u d a b a r j a u b u v o g a l i m a baigti restauruoti portretinę Demost e n o statulą. P a s a k P l u t a r c h o , D e m o s t e n o žvilgsnis b u v o nūriai rimtas, o veidas susikrim­ t ę s i r m ą s l u s : p r i e š a i v a d i n o j į sugiž ė l i u i r k i e t a k a k č i u . D e m o s t e n o skul­ p t ū r a p u i k i a i a t s k l e i d ž i a šio p a p r a s t o ir s a n t ū r a u s žmogaus esmę, atspindė­ d a m a j o s u s i r ū p i n i m ą i r neviltį. Sio k ū ­ rinio kopijų skaičius išties įspūdin­ gas — vadinasi, b ū t a m e n o žinovų, k u r i e u ž s i s a k y d a v o visos s t a t u l o s k o ­ piją, o d i d ž i o j o o r a t o r i a u s d r a u g a i t e n ­ k i n d a v o s i biustu, š l o v i n a n č i u žmogų, k u r i s ž o d ž i u n u k o v ė Pilypą M a k e d o ­ n i e t į f. Diadumenianas Markas nianas. sūnus. e. m.

Opeli jus Antoninas Diadume­ 208—218 m. e. m. Makrino f Romos imperatorius 218 m.

Sukurstęs sąmokslą prieš Karakalą f ir tapęs imperatoriumi, Makrinas pas­ kelbė savo d e v y n e r i ų m e t ų sūnų ce­ zariu ir įsakė nukaldinti m o n e t ų su jo portretu. Kupeta trumpų, ant kaktos š i e k t i e k besi g a r b a n o j a n č i ų p l a u k ų dengia a p s k r i t ą b e r n i u k o galvą. I š profilio m a t y t i , j o g šis t u r b ū t šviesia­ p l a u k i s i r j u o d a a k i s v a i k a s b u v o gra­ žus. K a i J u l i j a M e z a f p a n ū d o i m p e ­ r a t o r i u m i p a s k e l b t i E l a g a b a l ą f, Diad u m e n i a n o a r m i j a sukilo, t a č i a u , ta­ p ę s i m p e r a t o r i u m i , jis vis d ė l t o neįs­ t e n g ė a t s i l a i k y t i p r i e š Elagabalą. Didijus Julianas Markas Didijus Severas 193 m. e. m. Romos m. e. m.

Julianas. 133— imperatorius 193

Didijus Julianas, asmens sargybos p a s k e l b t a s ir s e n a t o p r i p a ž i n t a s im­ peratorius, valdė tik du mėnesius. Po P e r t i n a k o f n u ž u d y m o jis b a n d ė įsi­ tvirtinti varžydamasis su Klodijum 90

A l b i n u f Britanijoje, P e s c e n i j u m N i g ru — R y t u o s e ir S e p t i m i j u m S e v e r u f. D e r y b o m s s u p a s t a r u o j u iširus, Didijus Julianas buvo nužudytas. M o n e t i n i a i šio i m p e r a t o r i a u s p o r t r e ­ tai stebėtinai panašūs į Septimijaus Severo atvaizdus. Tokios pat t r u m p o s g a r b a n o s , t o k i a pat, t i k k i e k i l g ė l e s n ė už Severo, barzda. Dinamė 63 m. p. m. e.— 7 m. e. m. Farnako duktė. Bosporo Ponto karalienė nuo 17 m. p. m. e. iki 7 m. e. m. 1898 N o v o r o s i j s k e t a r p įvairios p a s ­ kirties bronzinių daiktų buvo rasta ne­ didelė bronzinė statulėlė, vaizduojanti m o t e r į s u ,,frygiška" k e p u r e . R a d i n y s siekia A u g u s t o f laikus. N e į p r a s t a s moters galvos apdangalas padabintas ž v a i g ž d ė m i s bei g ė l ė m i s i r a p r ė m i n t a s d i a d e m a : vadinasi, čia pavaizduota k a r a l i e n ė . P a l y g i n u s šį biustą su m o ­ netų portretais, buvo išaiškintas jos v a r d a s — D i n a m ė . Si k a r a l i e n ė , M i t r i dato VI Eupatoro f a n ū k ė , ištekėjo už savo tėvo žudiko Asandro, o kai šis b u v o n u ž u d y t a s — už S k r i b a n i j o . P a s t a r a j a m s u l a u k u s t o k i o s p a č i o s lem­ ties, D i n a m ė , v y k d y d a m a A u g u s t o n o ­ rą, s u s i t u o k ė su P o l e m o n u I. Kai šis buvo nužudytas, Augustas paskelbė D i n a m ę k a r a l i e n e . Šios a p v a l i ų rytie­ tiškų formų m o t e r s š u k u o s e n a n e į m a n ­ tri, su s k y r i m u k a i p ir Livijos f, t i k u ž p a k a l y j e g a r b a n o s k r i n t a a n t pečių. D i n a m ė į ausis įsisegusi a u s k a r u s , n o r s Livija bei k i t o s R o m o s i m p e r a ­ torių žmonos jų nenešiojo.

Dinamė.

Leningradas

Diodotas I Soteras Baktrijos karalius apie 260 m.

p.

m.

e.

Iš p r a d ž i ų D i o d o t a s b u v o A n t i o c h o II Teo f v i e t i n i n k a s Baktrijoje, t a č i a u v ė l i a u p a t s p a s i s a v i n o k a r a l i a u s titu­ lą ir ė m ė k a l d i n t i s m o n e t a s su s a v o 91

Diodotas J

atvaizdu. c h ą II f.

Jis

labai

panašus

į Antio-

Diodotas Tritonas Sirijos uzurpatorius m. p. m. e.

nuo

142

iki

139

A v a n t i ū r i s t a s D i o d o t a s T r i t o n a s , val­ d a n t D e m e t r i j u i I f, b u v o k a r v e d y s . V ė l i a u , i g n o r u o d a m a s D e m e t r i j ą II f, p a s k e l b ė d y e j ų m e t ų A n t i o c h ą VI f Sirijos k a r a l i u m i . D a r v ė l i a u D i o d o t a s Antiochą nužudė, ir karalienė paskel­ bė jį karaliumi, tačiau Roma jo nepri­ p a ž i n o . G a l o p , į v e i k t a s A n t i o c h o VII f, jis n u s i ž u d ė . M o n e t i n i a i D i o d o t o Tri­ t o n o p o r t r e t a i skiriasi n u o A n t i o c h o V I p o r t r e t ų tuo,' k a d p i r m o j o p l a u k a i smarkiau garbanoti ir susitaršę. Kariai p r a m i n ė jį „ P r a š m a t n i u o j u " , ir jis m i e ­ lai t ą p r a v a r d ę p r i ė m ė . Diogenas 414—323 m. p. m. Iš Sinopės (Pontas).

e. Hiketo sūnus. Graikų filosofas.

Toks Diogenas, kokį m e s jį įsivaizduo­ jame, t. y. „statinėje", vaizduojamas kai kuriose gemose ir viduriniajame K e l n o m o z a i k o s p a v e i k s l e . Didžiulis m o l i n i s i n d a s — pitas, o ir t a s j a u sus­ k i l ę s , — t o k s b u v o šio visiškai n e r e i k ­ laus žmogaus būstas. Diogenas ne tik r a g i n o grįžti į gamtą, g y v e n t i be ci­ vilizacijos ir p r a b a n g o s , jis ir p a t s ši­ t a i p g y v e n o . Praplikusį, su ilga barz­ da, Diogeną vaizduoja ir m a r m u r i n ė s t a t u l ė l ė iš A l b a n i o vilos. Salia p a ­ k u m p u s i o s p u s n u o g ė s filosofo f i g ū r o s iškaltas šuo — kinikų simbolis. Suo a n t k o l o n o s ž e n k l i n o i r filosofo k a p ą K o r i n t e . Si d e t a l ė p a d ė j o i d e n t i f i k u o ­ ti s t a t u l ė l ę j a u XVIII a. N e i š l i k u s i o s v y r o kojos ir šuo restauruoti vėliau. „ T r ū k s t a m o s " dalys, r a s t o s N i u j o r k e , dabar saugomos kaip autentiški Dio­ geno skulptūrėlės fragmentai. Pridur­ sime, k a d 1766 m . p a b a i g o j e A l b a n i o v i l o s s t a t u l ė l ė s u d u ž o (ar b u v o s u d a u 92

žyta?) ir iš n u o l a u ž ų bei p a p i l d o m ų dalių b u v o p a d a r y t a ne viena, o dvi statulėlės. Viena iš jų buvo p a r d u o t a ir galiausiai atsidūrė Niujorko Met­ r o p o l i t e n o m u z i e j u j e . Šit k o k i ų v e i k ­ lių ž m o n i ų b ū t a kadaise! Vatikano m u z i e j ų f o n d u o s e y r a išlikusių d a r i r k i t o s a n t i k i n ė s D i o g e n o s t a t u l ė l ė s lie­ k a n ų : d e š i n ė D i o g e n o k o j a a n t plinto, k a i r ė k o j a ir s k u l p t ū r o s a t s p a r a — medžio kamienas, ant kurio šakos ka­ bo klajūno krepšys. Abu atributai — šiuo a t v e j u k r e p š y s , a n u o — šuo — y r a k o p i j u o t o j ų p r i e d a i . B r o n z i n i a m ori­ g i n a l u i — Diogeno statulai Sinopėje ( D i o g e n a s Laertietis, 6, 78) —• n e r e i k ė ­ j o n e i t o k i ų t e c h n i n i ų a t s p a r ų , n e i kin i k ų filosofijos simbolių. T a č i a u š u o p a v a i z d u o t a s ir A l b a n i o vilos reljefe, ž i n o m a m e n u o 1726 m. ir v a i z d u o j a n ­ č i a m e A l e k s a n d r o Didžiojo f susitiki93

Diogenas.

m ą s u D i o g e n u . Tiesa, A l e k s a n d r o pa­ veikslas y r a restauruotas pagal kelis išlikusius o r i g i n a l o f r a g m e n t u s , t a č i a u p o r t r e t u i i d e n t i f i k u o t i p a k a k o ir jų. T a i scena, a p r a š y t a D i o g e n o Laertiečio II m. e. a. (6, 20 ir t.), k u r i o j e susitinka tarsi du pasauliai: tuščiagar­ bis u ž k a r i a u t o j a s , t u r i n t i s didelių tik­ slų, ir filosofas, s a v o a n k š t a m e p a s a u ­ lyje b e s i t e n k i n a n t i s b ū t i n i a u s i a i s da­ lykais. D i o g e n o p r a š y m a s , k a d Alek­ sandras pasitrauktų ir neužstotų jam saulės, s k a m b a į t i k i n a m a i , o p e r n e l y g pasitikinčio, arogantiško Aleksandro a t s a k y m a s , k a d jis n o r ė t ų b ū t i D i o g e ­ nas, jeigu nebūtų Aleksandras, atro­ d o n e n a t ū r a l u s . Reljefas t i k r i a u s i a i y r a kopija paveikslo, sukurto tuoj po 323 m . p . m . e . T a i s m e t a i s m i r ė a b u tokie skirtingi to laikmečio atstovai.

Kelnas

Diokletianas Gajus Valerijus Aurelijus Diokletia­ nas. 239—313 m. e. m. Romos impera­ torius nuo 284 iki 305 m. e. m. Po t r u m p o s k o v o s n u g a l ė j ę s K a r i n ą f, iš D a l m a t i j o s k i l ę s D i o k l e t i a n a s užė­ mė sostą ir p a s i d a l i n o valdžią su Maksimianu H e r k u l i j u m f, s u t e i k ę s j a m l y g i a s teises. G a l e r i j u s f ir K o n s ­ t a n c i j u s C h l o r a s f b u v o p a s k i r t i ce­ zariais, t. y. įpėdiniais. Š i t a i p Diok­ letianas sukūrė „tertrarchiją" — ketu­ rių v a l d o v ų sistemą, p a d ė j u s i ą įveikti 8 ,,karių i m p e r a t o r i ų " l a i k o t a r p i o sui­ r u t ę . Įdomu, k a d 305 m. e. m. Diok­ letianas su Maksimianu Herkulijum, k a i p ir b u v o ž a d ė j ę , p a l i k o sostą ir grįžo į p r i v a t ų g y v e n i m ą . D i o k l e t i a n o r e f o r m o s b u v o r a d i k a l i o s : profesi­ j o s t a p o p a v e l d i m o s , infliacijai sus­ tabdyti buvo nustatytos maksimalios prekių kainos, o drastiškos b a u s m ė s įtvirtino absoliutų dominus — v i e š p a ­ ties, t u r i n č i o t e i s ę s p r ę s t i g y v y b ė s ir Diokletianas necija, šv.

ir Maksimianas. Marko bažnyčia

Ve­

8

Taip vadinami romėnų valdovai, kariuome­ nės paskelbti imperatoriais (vert. past.). 94

mirties klausimą,— visavaldiškumą. N u o s e k l i a i v y k d o m a p o l i t i k a v e r t ė in­ d i v i d u a l y b ę t r a u k t i s į šalį ir užleisti vietą m a s ė m s . N e g a n a to, n e t i r val­ dovai p r a r a d o išskirtinumą ir tapo j ų a t s t o v a u j a m o s v a l d ž i o s simboliais. Tetrarchams buvo pastatyta dau­ gybė paminklų. Dažniausiai skulptū­ ros b u v o k a l a m o s iš p o r f y r o — t a i b u v o v a l d o v ų privilegija. J o s e atsispin­ di t e t r a r c h ų concordia dominum — vi­ siškas sutarimas, pabrėžiamas net ap­ d a r o p a n a š u m u b e i p o z a — jie vaiz­ duojami apsikabinę ir tarsi demonst­ r u o j a s a v o m i n č i ų bei p a ž i ū r ų į val­ džią v i e n o v ę . Y r a išlikę d u t o k i e pa­ minklai. Vieną jų sudaro dvi kolonos, n u o 1479 m. R o m o s šv. P e t r o bazili­ koje rėmusios Siksto IV koplyčios triumfo arką (dabar jos y r a V a t i k a n o bibliotekoje). Į kolonas įmontuoti dviejų imperatorių ir dviejų cezarių a t v a i z d a i (žr. Maksimianas). F i g ū r o m s trūksta meniškumo: kontūrai grubūs, v a l d o v ų a t v a i z d a i l a b a i p a n a š ū s , lė­ liški. Jų net nepavadintume portre­ tais. M e n i n i u požiūriu vertingesnė y r a antroji tetrarchų grupė. Nupjautas n u o p o r f y r o k o l o n ų figūras d o ž a s Dánd o l a s 1204 m. p e r v e ž ė iš K o n s t a n t i ­ n o p o l i o į V e n e c i j ą ir p a p u o š ė j o m i s šv. M a r k o b a ž n y č i o s fasadą.. V ė l i a u Stambule rasta trūkstama kojos pėda buvo restauruota. Abiejuose išliku­ siuose tetrarchų paminkluose valdovų atskirti neįmanoma. Įdomūs karūną primenantys jų galvos apdangalai, ant kurių per vidurį kadaise būta brangių sagių. M o n e t i n i u o s e p o r t r e t u o s e m a ­ t o m e tik paprastą vainiką — paskutinį A u g u s t o f principato atbalsį! Dionisijas I Apie 432—367 m. p. m. e. sūnus. Sirakūzų tironas nuo 367 m. p. m. e.

Hemokrato 405 iki

K a i p visi t i r o n a i , D i o n i s i j a s I irgi s t a ­ t y d i n o s i p a m i n k l u s . Kartą, k a i p r i s 95

tigę metalo sirakūziečiai ėmė lydyti savo valdovų p a m i n k l u s , tai, p a s a k D i o n o C h r i z o s t o m o (36, 21, 22), svei­ k o s liko t i k Dionisijo ir G e l o n o f statulos. Graikiškumo nešėjas k a r t a g i n i e č i a m s (šių v a d a s t a d a t a i p p a t b u v o v a r d u H a n i b a l a s ) , didis k a r v e ­ dys, p a r e n g ę s kelią r o m ė n ų v a l d ž i a i r e t r u s k ų n u g a l ė t o j a s , — Dionisijas I ža­ dino ir vėlesnių kartų susidomėjimą. Peršasi išvada, j o g t u r ė t ų b ū t i j o a t ­ v a i z d o kopijų. Y r a išlikusios t r y s n e ­ v i e n o d o s k o k y b ė s atliejos, kopijuo­ j a n č i o s v i e n ą ir tą pačią statulą, k u r i greičiausiai vaizduoja Dionisiją. G e ­ riausia iš jų saugoma Romoje, Kapi­ tolijaus m u z i e j u j e . Ši p o r t r e t i n ė gal­ va, vaizduojanti vyrą susivėlusią b a r z d a s u p u o š n i u šalmu, j a u y r a ga­ v u s i k e l e t ą v a r d ų : G. Botaris 1750 m. p a s k e l b ė ją e s a n t M a s i n i s o s f a t v a i z ­ du, E. K. V i s k o n t i s 1824 m. — M i l t i a d o f, E r v i n a s Bylefeldas 1964 m . — L i s a n d r o . Kiti m a n ė , k a d p o r t r e t a s vaiz­ d u o j a d i e v ą A r ė j ą a r b a kokį h e r o j ų . Iš k ū r i n i o stiliaus ir š a l m o p u o š n u m o g a l i m a spręsti, j o g s k u l p t ū r a s u k u r t a G r a i k i j o j e V a. p. m. e. p a b a i g o j e . Žvaigždė, p u o š i a n t i šalmą p a č i o j e m a ­ tomiausioje vietoje, vaizduoja Hés­ p e r a ( V e n e r ą ) — tai V a k a r ų , g r a i k i š ­ k u m o simbolis, b ū d i n g a s Sicilijai ir p i e t i n e i Italijai. S i r a k ū z ų monetose tokia žvaigždė buvo kaldinama kaip miesto herbas. Ši detalė padėjo nus­ tatyti, k a d v a i z d u o j a m a s i s y r a S i r a k ū ­ zų v a l d o v a s , k a r a l i a v ę s a p i e 400 m. p . m . e . , — v a d i n a s i , š i u o a t v e j u ga­ lima k a l b ė t i t i k a p i e Dionisiją I . Š Į spėjimą p a t v i r t i n a s a v i t a s p a p u o š a l a s a p a t i n ė j e š a l m o dalyje, k u r pavaiz­ d u o t i v i e n a s p r i e š kitą s t o v i n t y s jau­ tis ir liūtas, p a s i r e n g ę k a u t i s . J a u t i s y r a p i e t i n ė s Italijos graikų miestų simbolis, l i ū t a s — k a r a l i š k u m o ž e n k l a s . Jei skulptorius pavaizdavo autentišką k a r a l i a u s šalmą, tai jis t u r ė j o b ū t i už­ s a k y t a s a p i e 390 m. p. m. e., kai, įsivieš96

p a t a v ę s Sicilijoje, Dionisijas p a n ū d o išplėsti v a l d a s i r a p r ė p t i p i e t i n ė s I t a ­ lijos m i e s t u s . N e t j e i g u š a l m o p a p u o ­ š i m a s — m e n i n i n k o i š m o n ė , jis vis v i e n b y l o j a a p i e m i n ė t u s Dionisijo siekius. Tuo m e t u šiam karaliui buvo 40 m e ­ tų. M a ž d a u g t o k i o a m ž i a u s jis vaiz­ duojamas ir portrete bei išlikusiuose aprašymuose. Palyginti ilgus plaukus jis nešiojo, matyt, spartiečių p a p r o ­ čiu, o gal ir b i j o d a m a s žirklių. P a s a k Plutarcho („Paralelinės biografijos", Dionisijas, 9), Dionisijas, n u o l a t o s t i ­ kėdamasis pasikėsinimo, buvo uždrau­ dęs kirpėjui naudoti aštrius instru­ mentus ir liepdavo apdeginti plaukus žarijomis. Pagrindo būti atsargiam iš tiesų b ū t a , n e s j i s t u r ė j o d a u g p r i e ­ šų. Dionisijo žiaurumą Plutarchas ( „ M o r a l i j o s " , 7) m ė g i n o p a a i š k i n t i jo politine sėkme, j u k nukentėjusieji po apsiaustais kartais nešiodavosi kar­ d u s . Tai p u i k i a u s i a i p a t v i r t i n a F. Ši­ lerio baladė „Įkaitas". Domicija Domicija Longiną. Apie 54—135 m. e. m. Gnėjaus Domicijaus Koibulono duktė. Domiciano f žmona nuo 72 iki 96 m. e. m. D o m i c i j o s ir J u l i j o s , T i t o d u k t e r s f, atvaizdai panašūs: priekyje pūp­ so kupeta garbanų, ant pakaušio dalis plaukų supinta į kasą (kaip kitų J u ­ lijų K l a u d i j ų g i m i n ė s m o t e r ų ) , d a l i s susukta sudėtingu mazgu. Vis d ė l t o Domicija ne tokia žavi k a i p jos var­ žovė Julija, siekusi Domiciano prielan­ k u m o . Domicianas v e d ė Domicija 72 m. e. m., o 81 m. e. m. p a s k e l b ė a u ­ gusta. G r i e ž t u o s e p o r t r e t o b r u o ž u o s e atsispindi pasitikėjimas savimi ir šios „Romos J u n o n o s " — k a i p ją v a d i n a Stacijus („Silvos", 1, 1) — a t š i a u r u s būdas. Už santuokinės ištikimybės l a u ž y m ą ir r y š i u s su T i t u f b e i v i e n u š o k ė j u , v a r d u Paris, 84 m. e. m. U buvo ištremta, tačiau g r e i t a i grįžo 97 7. Žymūs antikos žmonės

Domicija. ziefus

Roma,

Nacionalinis

mu-

atgal ir dalyvavo sąmoksle prieš Dom i c i a n ą . N u o 96 m. e. m. ši m o t e r i s , kurią kadaise Domicianas grobte pa­ sigrobė iš pirmojo jos v y r o Lucijaus Elijo Lamijos n a m ų , liko n a š l a u t i . Domicianas Titas m. e. tilos 81 iki

Domicianas.

Roma, Konsulų rūmai

Flavijus Domicianas. 51—96 m. Vespasiano f ir Flavijos Domisūnus. Romos imperatorius nuo 96 m. e. m.

Domicianas, be abejonės, buvo gabus karvedys. Jo pergalės prieš chatus ir d a k u s praturtino imperiją naujomis p r o v i n c i j o m i s i r p a r e n g ė dirvą R o m o s į t a k a i s u s t i p r ė t i T r a j a n o f laikais. N e ­ maža jo prisidėta tvarkant Romą po 80 m. e. m. g a i s r o . V a l d a n t D o m i cianui, b u v o greitai atstatyta Kapito­ lijaus J u p i t e r i o š v e n t y k l a , a n t P a l a t i n o k a l v o s iškilo d i d e l i r ū m a i , foru­ m e — Tito a r k a i r V e s p a s i a n o š v e n ­ t y k l a , M a r s o l a u k e — Izidės ir S e r a p i o š v e n t y k l a ; j o s t a d i o n a s d a r i r šian­ d i e n y r a į d o m u s N a v o n o s a i k š t ė s ak­ centas. N e i g i a m a s šio i m p e r a t o r i a u s v e i k l o s vertinimo aspektas grindžiamas tuor k a d , m a ž i n d a m a s s e n a t o galią, jis įgy­ v e n d i n o n a u j ą v a l d y m o formą, d a v u ­ sią j a m n e r i b o t ą valdžią. D o m i c i a n a s s i e k ė t a p t i Dominus et Deus (viešpa­ č i u ir d i e v u ) ir s u l a u ž ė p a g r i n d i n į p r i n c i p a t o dėsnį, p r i v a l o m ą n u o A u ­ g u s t o f laikų: jis s u t e i k ė v a l d y m u i graikišką pobūdį su rytietišku atspal­ viu, k a i v a l d o v a s garbinamas kaip dievas. Su opozicija b u v o aršiai k o ­ v o j a m a , filosofai iš Italijos t r e m i a m i , krikščionys persekiojami, imperato­ riaus priešai baudžiami mirties baus­ m e . Domicianas b u v o labai įtarus, j a m v i s u r v a i d e n o s i p r i e š a i : j o įsa­ kymu, vienas berniukas buvo nubaus­ t a s m i r t i e s b a u s m e v i e n u ž tai, k a d b u v o p a n a š u s į Parį, šokėją, su k u ­ r i u o b u v o susidėjusi j o ž m o n a D o m i cija f. P a s t a r u o j u m e t u j a u č i a m a t e n 98

d e n c i j a p o z i t y v i a u v e r t i n t i Domicianą, t a č i a u r e i k ė t ų n e u ž m i r š t i ir jo at­ vaizdų. J u o s e itin aiškiai atsiskleidžia j o irzlus, į t a r u s i r n u o ž m u s c h a r a k t e ­ ris. Sį, m a t y t , j a u ir p s i c h i š k a i sergan­ t į ž m o g ų g a l ė t u m e lyginti n e b e n t t i k su K a l i g u l a f ir N e r o n u f. K a i p ir pas­ tarojo portrete, jo plaukai smulkio­ mis sruogomis krinta ant kaktos. I š t o g a l i m a spręsti, k a s b u v o j a m pa­ v y z d y s . J o „ k a k t a švietė išdidumu, a k y s — ū m i u p y k č i u " , — taikliai a p i b ū ­ d i n o D o m i c i a n ą Plinijus Jaunesnysis ( „ P a n e g i r i k a T r a j a n u i " , 48). Po smur­ tinės imperatoriaus mirties jo portre­ tai tapo „atminimo pasmerkimo" au­ ka, t a r p jų — k o l o s i n ė s t a t u l a (raite­ lis a n t žirgo), s t o v ė j u s i f o r u m e ir a p ­ d a i n u o t a S t a c i j a u s („Silvos", 1, 1). Tačiau esama duomenų, kad dar VI m. e. a. P r o k o p a s m a t ė R o m o j e Dom i c i a n o statulą. Drūzas V y r e s n y s i s 38—9 m. p. m. e. jaus Nerono ir Livijos nų karvedys.

Tiberijaus Klaudi­ f sūnus. Romė­

D r ū z a s , k u r i s gimė p r a ė j u s t r i m s m ė ­ n e s i a m s po A u g u s t o f ir Livijos ves­ tuvių, y r a v i e n a i š n e d a u g e l i o sim­ patiškų to m e t o asmenybių. Kaip kar­ v e d y s jis s ė k m i n g a i k o v o j o s u c h a tais ir s u g a m b r a i s , n u ž y g i a v ę s su s a v o l e g i o n a i s iki p a t Elbės. Kai grįž­ d a m a s a t g a l jis k r i t o n u o a r k l i o i r už­ simušė, visi j o g e d ė j o . Nežinomas p o e t a s p a r a š ė 237 d i s t i c h u s (dvieilius) „ P a g u o d a Livijai", s u u ž u o j a u t a a p ­ dainuodamas laidotuves Romoje, mo­ tinos Livijos s i e l v a r t ą ir šlovingą D r ū z o g y v e n i m ą . Visų labai gerbia­ m a s , v e r t i n a m a s A u g u s t o , b e g a l o iš­ t i k i m a s s a v o b r o l i u i Tiberijui f, jis buvo, be abejo, įamžintas daugybe statulų. K a d a n g i D r ū z o b ū t a labai pa­ n a š a u s į s a v o brolį Tiberijų, jų por­ t r e t u s n e l e n g v a atskirti. Graži b r o n ­ zinė galva, r a s t a Tiberyje, R o m o j e , 99

neabejotinai yra Drūzo portretas. Cia jis p a n a š u s ne t i k į brolį, b e t ir į sa­ vo sūnų G e r m a n i k ą f, p a v e l d ė j u s į taurų tėvo charakterį. Šeimyniniuose Klaudijaus f paminkluose tėvo Drūzo statula užima garbingą vietą. M a ž i emalio medalionai — turbūt k a r o žy­ gio į G e r m a n i ją g a r b ė s ž e n k l a i — v a i z ­ d u o j a Drūzą s ū n ų G e r m a n i k o i r K l a u ­ d i j a u s b e i d u k t e r s Livilos d r a u g i j o j e . Drūzas Jaunesnysis Drūzas Julijus Cezaris. Apie 13 m. p. m. e.— 23 m. e. m. Tiberijaus f ir Agripinos Vyresniosios f sūnus. Ro­ mėnų karvedys. A u g u s t a s f, a t r o d o , ne itin v e r t i n o D r ū ­ zą J a u n e s n į j į , n e s b ū s i m u s a v o įsū­ n y t o Tiberijaus įpėdiniu b u v o numa­ t ę s ne jį, o G e r m a n i k ą f. T a č i a u Drū­ zas sakė gedulo kalbas laidojant ir Augustą, ir G e r m a n i k ą . P a s i ž y m ė j ę s kaip Tiberijaus karvedys Panonijos s u k i l i m o m e t u (14 m. e. m.) ir k a i p v i e t i n i n k a s Uyrike, v ė l i a u jis t a p o Sej a n o intrigų auka. Pastarasis sukurstė jo ž m o n ą U vilą (Drūzo V y r e s n i o j o f dukterį) sulaužyti ištikimybę, o paskui p r i v e r t ė j ą n u n u o d y t i vyrą. P a l y g i n t i su tėvo portretais, Drūzo Jaunesniojo veidas apvalesnis, lygesnis. A n t kak­ tos krinta pjautuvo formos romėniš­ k o s s r u o g o s , k u r i o m i s jo, m a t y t , n o ­ rėta pabrėžti atitinkamą savo nusista­ tymą.

Elagabalas Markas Aurelijus Antoninas Varijus Avitas Basianas. 205—222 m. e. m. Seksto Varijaus Marcelo ir Julijos Soaimidės \ sūnus. Romos imperatorius nuo 218 iki 222 m. e. m. B u v ę s B a a l o (Emesoje) v y r i a u s i a s i s žy­ nys savo motinos ir senelės intrigų d ė k a (jis t v i r t i n o e s ą s K a r a k a l o s f s ū n u s ) , E l a g a b a l a s u ž ė m ė R o m o s sos­ tą. T r y l i k a m e t i s i m p e r a t o r i u s v i l k ė j a tokiais pačiais p u r p u r u ir auksu aus­ tais drabužiais ir nešiojo tokius pat d i r b t i n i ų gėlių, a u k s o b e i b r a n g a k m e ­ nių vainikus, kaip k a d b ū d a m a s žyniu. J i s įsakė pergabenti šventąjį B a a l o a k m e n į iš E m e s o s į R o m ą ir t e n jį garbinti k a i p aukščiausiąją dievybę. Elagabalas p a d a r ė baisiausių nusikalti­ mų, p r i e š k u r i u o s n u b l a n k s t a n e t g i N e r o n o f ir D o m i c i a n o f p i k t a d a r y s ­ t ė s . S e p t y n i o l i k o s m e t ų jis b u v o n u ­ žudytas kartu su motina, nes kėsino­ si į S e v e r o A l e k s a n d r o f g y v y b ę . 1894 m . J . B e r n o u l i s n u s t a t ė , j o g m a r ­ m u r i n ė galva iš Albanio kolekcijos, esanti Kapitolijaus muziejuje, y r a E l a g a b a l o p o r t r e t a s . N u p o l i r u o t a s bliz­ gantis veido marmuras efektingai kontrastuoja su šiurkštesne plaukų f a k t ū r a . Sis š e d e v r a s — v i e n a s iš įs­ pūdingiausių portretų. Jis padeda įžvelgti šio j a u n u o l i o sielą. Jį, k a i p ir Neroną, garbėtroška motina privertė užsimesti didžiulę atsakomybės už i m p e r i j ą naštą. K a d a n g i t o k i a m u ž d a 101

Elagabalas. ziejus

Roma,

Kapitolijaus mu­

viniui jaunuolis dar n e b u v o subren­ dęs, neribota valdžia jį pražudė. Elpinikė Apie 500 — po 457 m. tiado f duktė.

p.

m.

e.

Mil-

Elpinikė buvo nuolatinių paskalų ob­ j e k t a s ne tik k a i p savo įbrolio Kimo­ no sugyventinė, bet ir apskritai k a i p lengvo elgesio moteris. Sklido šnekos, k a d j i g y v e n a n t i s u d a i l i n i n k u Polign o t u i r „ k a d šis. P u o š n i o j o j e s t o j o j e piešdamas trojietes, Laodikei sutei­ k ę s E l p i n i k ė s b r u o ž ų " (Plutarchas. P a ­ ralelinės biografijos, Kimonas, 4). Ž m o n ė s , ž i ū r ė d a m i į šį „ į s l a p t i n t ą " portretą, šnabždėjosi tarpusavyje. Pa­ našus vaizdavimo būdas vėliau b u v o pritaikytas Fidijo f ant A t ė n ė s Partenos skydo (žr. Periklis, Anakreontas, Ksantipas); t a i p p a t f r e s k o s e ir n e t g i v a z ų t a p y b o j e . Štai š i t a i p n e ž i ­ n o m a s vazų tapytojas, pasisavinęs di­ džiojo Polignoto vardą, v i e n a m e savo p i e š i n y j e v i r š g r a ž i o s fleitistės figū­ ros užrašė Elpinikės vardą. Fleitistė čia pavaizduota grojanti šokėjai, ku­ rią iš a p s i r e n g i m o ir galvos papuošalų galime spręsti esant spartietę. Tuo da­ r o m a u ž u o m i n a į įtartinus Elpinikės ry­ šius su Sparta, dėl kurių t u o m e t u b u v o k a l t i n a m a s j o s įbrolis K i m o n a s . N o r s vazos piešinyje pavaizduotos m o t e r s portretas, be abejo, n ė r a autentiškas, Elpinikės, matyt, būta labai p a t r a u k ­ lios. T u r ė d a m a n e k o k į v a r d ą , j i v i s d ė l t o i š t e k ė j o už t u r t u o l i o K a l i j o ir pagaliau galėjo a p m o k ė t i skolas, tem­ džiusias šviesų jos t ė v o Miltiado at­ minimą. Be to, ji t u r ė j o didelės įtakos Perikliui ir n e t sugebėjo išsirūpinti, k a d b ū t ų i š t e i s i n t a s K i m o n a s (463 m . p . m . e.) i r k a d j a m b ū t ų l e i s t a grįž­ ti iš t r e m t i e s (457 m. p. m. e.). Emilianas Emilianas.

Roma,

Konsulų rūmai

Gajus lianas.

Julijus 207 (ar

Markas Emilijus 214) —253 m. e.

Emi­ m. Iš 102

Mauretanijos. m. e. m.

Romos

imperatorius

253

M a r m u r o statula Konservatorių rūmuo­ se Romoje vaizduoja imperatorių n u o ­ gą, h e r o j i š k a k a r o d i e v o M a r s o p o ­ za. P a v y z d ž i u m e n i n i n k a s ė m ė V a. p. m. e. sukurtą klasikinę graikų A r ė j o statulą, s a v a j a i p r i d ė d a m a s d r a ­ piruotę. Brutalūs imperatoriaus veido bruožai nesiderina su klasikine povy­ za. A n k s č i a u b u v o m a n o m a , k a d š i statula vaizduoja imperatorių TraJa­ ną Decijų f. P a s t a r u o j u m e t u a t s i r a d o versija, j o g čia e s ą s T r e b o n i a n o f a t ­ vaizdas. Kadangi to laikmečio m o n e ­ tinių p o r t r e t ų k o k y b ė g a n a p r a s t a , n e ­ turime su kuo statulos palyginti. Vis dėlto įtikimiausia, k a d ši n u o ž m a u s veido stovyla M a r s o pavidalu vaiz­ d u o j a Emiliana, kurį po jo pergalės prieš gotus kariai paskelbė imperato­ r i u m i . N e s p ė j ę s p a s i e k t i R o m o s , Emi­ lianas buvo nužudytas. Emilijus P a u l a s Lucijus Emilijus 160 m. p. m.

Paulas. Apie 230— e. Romėnų karvedys.

168 m . p . m . e . n u g a l ė j ę s p r i e P i d n o s P e r s ė j ą M a k e d o n i e t į f, Emilijus P a u ­ l a s p a s i s a v i n o š i a m skirtą p a m i n k l ą Delfuose — a p i e t a i i š k i l m i n g a i skel­ b i a u ž r a š a s — ir l i e p ė p r i t a i k y t i j a m . A n t p u o š n a u s frizo p a v a i z d u o t o s e k a u ­ t y n ė s e m a t y t i raitelis, v e d a n t i s r o m ė ­ nų pulkus į pergalę. Remiantis šiuo m a ž u Emilijaus Paulo atvaizdu, įro­ dyta, jog m a r m u r i n ė h e r m a Konser­ v a t o r i ų r ū m u o s e R o m o j e y r a didžio­ jo k a r v e d ž i o a t v a i z d a s . T a i — k o p i j a statulos, sukurtos Emilijaus garbei 168 m . p . m . e., j a m š v e n č i a n t t r i u m ­ f ą p o p e r g a l ė s p r i e š Persėją. S t a t u l a vaizdavusi tada jau 61 metų am­ ž i a u s Emilijų P a u l ą š l o v ė s v i r š ū n ė j e . J i s k ą t i k b u v o n e t e k ę s d v i e j ų sū­ nų ir dažnai sakydavo, kad žmogaus sėkmė esanti nepastovi. Iš nesuskai­ čiuojamų turtų, parsigabentų iš M a 103

kedonijos, nepaperkamas doruolis s a u nepasiliko nieko. Didžiojo karve­ džio v e i d e atsispindi R o m o s dorovi­ nių idealų suformuotas charakteris. Beje, Emilijus pasirodė sugebąs su­ prasti ir graikų kultūrą. Enijus Kvintas Enijus. 239—169 Romėnų poetas.

m.

p.

m.

e.

Rūdijoje (Apulija) g i m ę s mesapietis v i s ų pirma turėjo išmokti graikų ir l o t y n ų kalbas. M a r k a s Porcijus Kato­ nas f 204 m. p. m. e. p a s i ė m ė Enijų į Romą ir 184 m. pagerbė jį suteik­ damas R o m o s piliečio teises. Čia Eni­ jus pelnė didžio nacionalinio r o m ė n ų p o e t o vardą: „ M e t r a š č i u o s e " (18 kny­ gų) jis hegzametru a p d a i n a v o romė­ nų istoriją n u o Enėjo a t v y k i m o į Ita­ liją; be to, rašė dramas — žinomi 24 jų pavadinimai. Romoje s a u g o m a herma (galva n e i š ­ likusi) su užrašu „Q. E N N I U S " . Sis faktas perša mintį, kad verta pasi­ dairyti p o e t o portretų. V i e n a s skulp­ tūrinis portretas (yra k e l e t a s jo k o -

pijų), k u r i o stilius b ū d i n g a s II a. p. m. e., g a l ė t ų v a i z d u o t i Enijų d ė l d v i e ­ jų priežasčių: vaizduojamasis atrodo p a n a š u s ne į graiką, o į italiką, be t o , jis s u p o r u o t a s su H e z i o d u f, k a i p pa­ s t a r o j o „ a t i t i k m u o " r o m ė n ų poezijoje. Heziodas buvo laikomas pirmuoju tikru graikų poetu beotiečiu, kuris pritaikė H o m e r o f herojinių epų heg­ zametrą p a p r a s t e s n ė m s ir realistiškes­ n ė m s t e m o m s . Enijus t a i p p a t s a v o is­ t o r i n i u e p u g r i n d ė kelią į p a s a u l i n ę l i t e r a t ū r ą . Š i a i p a r t a i p , šis p o r t r e t a s toks p a n a š u s į T r y r o mozaikos atvaiz­ dą, k a d t o v i s i š k a i p a k a n k a j a m i d e n ­ tifikuoti. P i l n a s r a u k š l ė t a s v e i d a s , d v i ­ gubas pagurklis ir raukšlės ant kaklo a t i t i n k a — k a d ir l a b a i t r u m p ą — išli­ kusį a p r a š y m ą . R a š y d a m a s eiles, Eni­ jus ieškodavęs įkvėpimo vyne, visą laiką b u v o k a n k i n a m a s p o d a g r o s , n u o jos ir mirė. Epikūras 342^-270 m. p. m. e. Neoklio ir Cherestratės sūnus. Iš Samo salos. Graikų filosofas. Epikūriečių mokymo (malonumas — t a i s k a u s m ų n e b u v i m a s , o d v a s i o s ra­ m y b ė — d i d ž i a u s i a s gėris) p r a d i n i n k a s turėjo šalininkų tarp savo amžininkų ir ypač t a r p romėnų, kurie jo atvaizdą laikydavo miegamajame, nešiodavosi su s a v i m i (Pliniįus Vyresnysis. G a m t o s istorija, 35, 5) a r b a i š s i g r a v i r u o d a v o a n t žiedų b e i t a u r i ų (Ciceronas. A p i e g ė r i o ir b l o g i o r i b a s , 5, 1). K a i p p a t ­ virtinimas, Pompėjoje ir H e r k u l a n u m e b u v o rasti trys nedideli biustai, ku­ rių v i e n a s — su u ž r a š u a n t c o k o l i o „Epikūras". Taigi Epikūro ikonogra­ fija t u r i t v i r t u s p a m a t u s . B e t o , Ka­ pitolijaus muziejuje Romoje saugoma porinė h e r m a taip pat su užrašu. Re­ m i a n t i s šiais p o r t r e t a i s , i d e n t i f i k u o t a l a b a i d a u g įvairios k o k y b ė s p a k a r t o ­ tinių atliejų: jos visos n u k o p i j u o t o s i š t o p a t i e s o r i g i n a l o . A n t i k i n ė s lite105

Enijus.

Kopenhaga

r a t ū r o s d u o m e n i m i s , ž i n o m a t i k vie­ n a b r o n z i n ė E p i k ū r o s t a t u l a j o gim­ tinėje Samo saloje (Diogenas Laertietis, 10, 9). Be a b e j o , b u v o s t a t u l ų ir A t ė n u o s e , k u r n u o 306 m . p . m . e . E p i k ū r o m o k y k l a t r a u k ė žinių ištroš­ kusius žmones. Galimas dalykas, kad t o k i ą statulą d a r p a v y k s r a s t i . A n t a i P r e i s l e r i s 1732 m . n u p i e š ė R o m o s L u dovizio viloje buvusią sėdinčio žmo­ g a u s s t a t u l ą ir p a v a d i n o ją Epicurus Philosophus. Si s t a t u l a su p a k e i s t a , ne j a i p r i k l a u s a n č i a galva, š i a n d i e n s t o v i amerikiečių pasiuntinybės Romoje so­ de, tiktai be jokio užrašo. Kodėl Preisleriui atėjo į galvą pavadinti statulą E p i k ū r u ? P r e i s l e r i o versiją p a t v i r t i n a du argumentai. Pirma, p e r kairį petį permestas vaizduojamojo apsiaustas labai panašus į jau minėtos p o r i n ė s h e r m o s a p s i a u s t ą . A n t r a , v i e n a šios s t a t u l o s a t l i e j a r a s t a s t o v i n t i šalia p a ­ n a š i o s H e r m a r c h o f s t a t u l o s ; t a i g i ga­ l i m a d a r y t i išvadą, k a d m i n ė t o j i s t a ­ t u l a v a i z d u o j a filosofą E p i k ū r ą . J i s buvęs tuščiagarbis, patenkintas savimi, tačiau, kaip tvirtina antikiniai auto­ riai, m a l o n u s ir taikingas; žinoma, k a d E p i k ū r a s ilgai sirgęs. T a i a t s i s ­ pindi ir jo portrete. Eschilas 525—456 m. p. m. e. Euioriono sūnus. Iš Eleusino. Graikų tragedijų rašyto­ jas.

Esc hilas. ziejus

Roma,

Kapitolijaus

mu­

A p i e Eschilo išvaizdą ž i n o m e t i k t i e k , k a d jo galva buvusi visiškai plika. Pasak legendos, jo plikė apgavo netgi akyląjį erelį, s k r i d u s į i e š k o t i u o l o s , a n t kurios galėtų sutriuškinti vėžlio k i a u t ą . P a m a t ę s p o e t o galvą, e r e l i s p a l e i d o vėžlį iš s n a p o , ir E s c h i l a s žu­ v o . T u r i n t g a l v o j e šią g r a i k ų t r a g i k o y p a t y b ę , Eschilo p o r t r e t u l a i k y t i n a t i k v i e n a m a r m u r i n ė galva, e s a n t i R o m o s K a p i t o l i j a u s m u z i e j u j e . Sią i š v a d ą j a u 1843 m . p a d a r ė D ž i u z e p ė M e l c h i o r i s . T a č i a u s u t o k i a n u o m o n e d a u g k a s ne106

s u t i k o , n e s b u v o tikima, k a d y r a k i ­ t a s Eschilo a t v a i z d a s . Tai I V a . p . m . e. sukurtas skulptūrinis portretas, vaiz­ duojantis šiek tiek apibendrintų bruo­ žų barzdotą vyrą su kupeta plaukų. K u r k a s l a b i a u įtikima, j o g šis p o r ­ tretas skirtas poetui A r c h i l o c h u i f. Minėtoji galva Romoje yra origi­ nalo, sukurto 460—450 m. p. m. e., k o p i j a . P o r t r e t a s a t i t i n k a t u r i ­ mas žinias a p i e Eschilą, o meninis sukūrimo stilius — p o e t o gyvenamo meto r e i k a l a v i m a s . Beje, tokį Es­ chilą m e s įsivaizduotume perskaitę j o t r a g e d i j a s (iš d a u g i a u k a i p 8 0 l i k o 7) ir s u s i p a ž i n ę su a m ž i n i n k ų a p r a š y ­ m a i s . V i e n a s i š didžiausių a n o m e t o n o v a t o r i ų , Eschilas s a v o t r a g e d i j o s e k e l i a mintį, j o g ž m o n ė s d i e v ų n u r o d y ­ mu u ž s i k r a u n a k a l t ė s naštą, t o d ė l re­ liginių p r i e s a k ų l a i k y m a s i s n e v i s a d a geras dalykas. Jo kūriniuose išryškė­ ja pažiūros, nesiderinančios su nusis­ tovėjusia tradicija. Portretas vaizduoja d r a m a t u r g ą rimtą, b e v e i k rūstų. K a i p m ū š i ų p r i e M a r a t o n o (490 m. p. m. e.) dalyvį, Eschilą m a t o m e A t ė n ų P u o š ­ n i o s i o s s a l ė s freskoje. T u r i m e d u o m e ­ nų, k a d Eschilo s t a t u l a s t o v ė j u s i i r A t ė n ų D i o n i s o t e a t r e . Išlikęs p o r t r e ­ t a s t ė r a kopija, o p a t s a n t i k i n i s o r i ­ ginalas sukurtas tragikui gyvam esant sceninei jo sėkmei pažymėti. Grei­ č i a u s i a i išlikusi t i k ši v i e n i n t e l ė k o p i ­ ja: m a t romėnai paprastai vaizduoda­ vo Sofoklį f ir E u r i p į d ą f, t r a g e d i j o s k l a s i k ų porą, o Eschilo, k a i b ū d a v o galima pasirinkti, veikiau atsisakvdavo. Ilgainiui b u v o užmiršta iškilminga jo tragedijų kalba ir revoliurin os švietėjiškos mintys, atgimusios tik X V I I I a. b e i p a d a r i u s i o s Eschilą „ A u ­ d r o s i r v e r ž i m o s i " š a l i n i n k ų stabu. Eschinas 389—314 m. nus. Atėnų 107

p. m. e. oratorius.

At

rome

to

sū­ Eschinas.

Neapolis

1780 m . p r i e T i v o l i o b u v o r a s t a h e r ­ ma su portretu ir užrašu „Eschinas", dabar saugoma Vatikane. Antrąją, a p t i k t ą Bitolijoje ( M a k e d o n i j a ) , V . M . Likas padovanojo Britų m u z i e j u i . Remiantis tokiu tvirtu pagrindu, iden­ tifikuota d a u g y b ė s k u l p t ū r i n i ų p o r t ­ retų ir m a r m u r i n ė statula. Pastaroji rasta Herkulanumo teatre, o d a b a r saugoma Neapolio nacionaliniame m u z i e j u j e . O r a t o r i u s v a i z d u o j a m a s vil­ kintis chitonu ir apsiaustu, visa jo povyza dvelkia pasitikėjimu, padėju­ siu j a m i š p o p u l i a r ė t i . Iš p r a d ž i ų Eschinas buvo valstybės raštininkas,.paskui a k t o r i u s , b e t i š g a r s ė j o k a i p p u i k u s ad­ vokatas. Būdamas Pilypo M a k e d o n i e ­ č i o f p a r t i j o s š a l i n i n k a s , jis n e g a i l e s ­ tingai kritikuodavo savo varžovą Dem o s t e n ą f. P a s t a r o j o p o r t r e t i n ė s t a t u ­ la, palyginti su teatrališkos pozos E s c h i n o s k u l p t ū r a , a t r o d o labai k u k l i . Bet likimas n u s i g r ę ž ė i r n u o E s c h i n o : 330 m . p . m . e . jis t u r ė j o p a l i k t i A t ė ­ n u s . N u v y k ę s į R o d o salą, m o k y t o j a ­ v o , o m i r ė S a m o saloje. 322—307 m. p. m. e. laikotarpiu, Graikijos valdan­ čiuosiuose sluoksniuose vyravo prom a k e d o n i š k a partija, i r m a k e d o n i e t i š k u m o gynėjui turėjo būti pastatyta statula. Tačiau tikrų d u o m e n ų n e t u r i ­ m e . Tiktai D z e u k s i p o t e r m o s e K o n s ­ tantinopolyje, pagal Christodoro ap­ rašymą, s t o v ė j u s i b r o n z i n ė Eschilo statula. Etruscila žr. Herenija Etruscila Eukratidas I Baktrijos karalius maždaug iki maždaug 150 m. p. m. e.

nuo

175

N o r s ir nekilmingas, Eukratidas jau 175 m. p. m. e. t a p o B a k t r i j o s k a ­ r a l i u m i ir išvijo į Indiją d i n a s t i j o s pradininko Eutidemo I f sūnų Dem e t r i j ą I f. J i s k o v o j o su D e m e t r i j u mi. sogdianais, arachotais, drangais. a r i d ė j a i s ir i n d a i s . A p i e 150 m. p. m. e. Eukratidą nužudė jo paties sūnus. 108

Monetų portretuose karalius vaizduo­ j a m a s pasipuošęs šalmu su jaučio au­ simis ir r a g a i s , k a i k u r i u o s e — s t o v i n ­ tis n u g a r a i r p a s i r e n g ę s k a u t i s . E u k r a t i d a s II Eukratido I \ sūnus. lius po 150 m. p. m. e.

Baktiijos

kara­

Monetų portretai vaizduoja Eukratid ą II, a p i e k u r į b e v e i k n i e k o n ė r a ži­ noma, trumpais, garbanotais plaukais ir su karališku raiščiu a n t galvos. Eukratidas

II

E u m e n a s II 221—159 m. p. m. e. Atalo I \ ir Apolonidės sūnus. Pergamo karalius nuo 197 iki 159 m. p. m. e. Kadangi Eumenas II ant savo monetų paprastai kaldindavo Filetero I f port­ retą, i e š k o d a m i j o a t v a i z d ų , g a l i m e r e m t i s v i e n i n t e l e p r a s t a i išsilaikiusia sidabrine moneta, matyt, vaizduojan­ č i a jį patį. Si m o n e t a p a d ė j o identifi­ kuoti Vatikane saugomą skulptūrinį portretą. Iš kamėja papuošto galvos raiščio anksčiau b u v o sprendžiama, k a d jis v a i z d u o j a žynį. T a č i a u r a i š t i s papuoštas d a r ir lauro lapais; panašų derinį m a t o m e ir Filetero monetiniuo­ se portretuose, tačiau ši detalė veikiau l a i k y t i n a specifiniu P e r g a m o v a l d ž i o s ž e n k l u . T a s faktas, k a d k a m ė j o j e vaiz­ d u o j a m a s S c i p i o n a s f, k u r i a m v a l d a n t P e r g a m a s s u k l e s t ė j o , į r o d o identifika­ vimo teisingumą. P e r g a m o karalius E u m e n a s I I p a d a b i n o šia k a m ė j a s a v o d i a d e m ą i š d ė k i n g u m o Scipioniii u ž p a g a l b ą 190 m . p . m . e . k a u t y n ė s e p r i e M a g n e z i j o s , n e t o l i Sipilo, d r a u ­ ge n o r ė d a m a s pabrėžti savo ištikimybę sąjungininkams romėnams. Po diade­ ma vaizduojami vynuogių lapai rodo E u m e n o II ryšį su Dionisu, t u r b ū t Dio­ nisu Kategemonu, Atalidų giminės die­ vu b e i p r o t ė v i u , o g a l ir a p s k r i t a i su d i e v u D i o n i s u — k u l t ū r o s ir m e n o glo­ bėju. Eumenui valdant, buvo pastaty109

Eumenas II.

Vatikanas

tas didysis P e r g a m o altorius, A t ė n ė s šventykla ir biblioteka. Jo puoselė­ jamas Pergamas tapo kultūros centru. Minėtas portretas, matyt, buvo sukur­ t a s t u o j p o 190 m . p . m . e . P o l i b i j a s („Istorija", 32, 22) a p i b ū d i n a E u m e n ą k a i p m a l o n ų , išmintingą, t a k t i š k ą ž m o ­ gų, k u r i o „ s t i p r i d v a s i a į v e i k u s i vi­ sas negales". Glebus ir ligotas E u m e nas būdavo nešiojamas palankinu. Euripidas Apie 480—406 m. p. m. e. Mnesarcho ir Kleito sūnus. Iš Salamino salos. Graikų tragikas. Didysis poetas, pirmasis perkėlęs į s c e n ą ž m o g i š k u s konfliktus, i š t r ė m ę s iš proto valdų dievus k a i p demoniš- * kas būtybes ir suabejojęs pasaulio tvarkos tikslingumu, buvo populiario­ jo Sofoklio f šešėlyje. N e p a t e n k i n t a s šlovės troškimas (dramaturgų konkur­ s e jis n u g a l ė j o t i k k e t u r i s k a r t u s ) p a ­ v e r t ė jį niurzgliu pesimistu. Euripidas p a l i k o A t ė n u s i r i š v y k o į Pelą p a s Makedonijos karalių Archelają. A p i e g r a i k ų t r a g i k o išvaizdą g a l i m e s p r ę s t i i š k e l e t o išlikusių kopijų, p a d a r y t ų p a g a l p o r t r e t ą , s u k u r t ą d a r j a m gy­ v a m esant. Identifikuoti padėjo k e ­ lios E u r i p i d o t r a g e d i j o s „ A l e k s a n d r a s " e i l u t ė s , u ž r a š y t o s a n t Kietyje r a s t o s hermos. Čia portretuojamasis tikro­ v i š k a s ir nė k i e k n e p a g r a ž i n t a s — t o k s . k o k į j į m a t ė a m ž i n i n k a i . Tiesa, a n t i ­ kinėje literatūroje neužsimenama apie E u r i p i d o p a g e r b i m ą V a. p. m. e. ir a p r a š o m a tik pomirtinė jo statula. Pas­ taroji stovėjusi A t ė n ų Dioniso t e a t r e (čia k a d a i s e b u v o v a i d i n a m o s E u r i p i ­ do tragedijos), beje, k a r t u su Eschilo f i r Sofoklio s t a t u l o m i s . A t r o d o , k a d j o s kopijų neišliko. Užtat puikiai žino­ m a s perdarytas senojo Euripido at­ vaizdo variantas, sukurtas, k a i p spė­ jama, IV a. p. m. e. pabaigoje. Tuo metu jau nebebuvo ginčijamasi dėl Euripido reikšmės. Jis b u v o klasikas; 110

tad atitinkamai pagražinta ir jo išorė. Herma Neapolyje su užrašytu poeto v a r d u y r a antrasis vėlyvosios klasi­ kos Euripido portretas. Poeto veide j a u n e b e m a t y t i n e p a s i t e n k i n i m o i r vi­ sai n e b e l i k ę n e k i l m i n g u m o ž y m i ų (Euripidas buvo kilęs iš nearistokratiškos šeimos). Ilgi, a u s i s d e n g i a n t y s p l a u ­ kai, s u t e i k i a g a l v a i kilnią formą; v e i ­ do išraiška rami ir giedra. Spėjama, j o g šis p o r t r e t a s b u v o s u k u r t a s M a ­ k e d o n i j o j e , k o g e r o , v a l d a n t Alek­ s a n d r u i D i d ž i a j a m f, k u r i s v i s a k u o stengdavosi pabrėžti savo kultūrinius ryšius su Atėnais. Euripidas mirė ir p a l a i d o t a s M a k e d o n i j o j e (Peloje). Si nauja Euripido paveikslo traktuotė sulaukė didelio Romos p r i t a r i m o , — tai liudija d a u g y b ė k o p i j ų . T a č i a u t a r p j ų n ė r a n ė v i e n o s v i s o ū g i o sta­ t u l o s . T i k t a i S t a m b u l o reljefe m a t y t i v i s a p o e t o figūra, k u r i , m a t y t , ir su­ k u r t a k o p i j u o j a n t statulą. K ė d ė s s u odinėmis pagalvėlėmis, kaip pavaizduo­ t o j i reljefe, b ū d i n g o s k a i p tik a n a m l a i k m e č i u i . Kitokia, p a p r a s t e s n ė , Luv­ re saugoma m a r m u r i n ė poeto statu­ l ė l ė : j i b e galvos, t a č i a u k i t o j e p u s ė j e iškalti tragedijų pavadinimai patvir­ tina, jog tai Euripido atvaizdas. T a i g i m e s t u r i m e t e n k i n t i s d v i e m Eu­ ripido skulptūriniais portretais: vienas jų v a i z d u o j a p o e t ą jo laikais, o ki­ t a s — s e n i a i mirusį klasiką. Eutidemas I Iš Magnezijos. Baktrijos 222 iki 187 m. p. m. e.

karalius

nuo

Įspūdingas Baktrijos imperijos įkūrėjo Eutidemo I paveikslas išliko tik p e r l a i m i n g ą a t s i t i k t i n u m ą . J a n a s Siksas, 1888 m. T o r l o n i j o s k o l e k c i j o j e (Roma) p a m a t ę s s k u l p t ū r i n ę v y r o galvą s u plačiabryle skrybėle, suabejojo užra­ šu ant cokolio: „Senas žvejys". J a m iš k a r t o k r i t o į akį v a i z d u o j a m o j o p a ­ n a š u m a s į E u t i d e m ą I iš Baktrijos, k u ­ rio portretas iškaltas monetose. Taip 111

Eutidemas I. ziejus

Roma,

Torlonijos mu­

b u v o n u s t a t y t a t i k r o j i šios g a l v o s v e r ­ tė. Ji b u v o gauta iš Džiustinianio ko­ lekcijos, t a i g i p r i k l a u s ė š e i m a i , k u r i iki 1566 m . E g ė j o j ū r o j e v a l d ė k e l i a s salas su Chijo centru. Ko gero, vienas i š D ž i u s t i n i a n i ų p a r s i g a b e n o galvą i š Magnezijos — Eutidemo gimtinės. Te­ n a i g a l ė j o b ū t i i r š i o k a r a l i a u s sta­ tula. Galva iškalta iš Mažosios Azijos m a r m u r o , tad šį skulptūrinį portretą galime laikyti originalu, sukurtu maž­ d a u g 200 m . p . m . e . K a i p t i k t a d a A n t i o c h a s III f p r i p a ž i n o B a k t r i j o s nepriklausomybę. Portretas vaizduoja k a r a l i ų k a i p atletą, k u p i n ą e n e r g i j o s i r pasitikėjimo savimi. V a l d a n t j a m ir jo sūnui, nurungusi k a i m y n u s ir užėmusi Sogdianą, Arachosiją, Drangianą bei Arėją, B a k t r i j a s m a r k i a i s u s t i p r ė j o . E u t i d e m a s II Demetrijo I f sūnus. Baktrijos lius apie 190 m. p. m. e.

kara­

E u t i d e m o I f a n ū k a s E u t i d e m a s II po t ė v o v a l d ė Baktriją i r S o g d i a n ą . J a m būdinga a t s i k i š u s i o s , s u s p a u s t o s lū­ p o s i r a t l a š i k a k t a . Išlikę t i k t a i m o ­ netiniai Eutidemo II portretai. Ezopas Apie 600 m. p. m. e. G r a i k ų p a s a k ė tininkas.

A t ė n u o s e r a s t o s V a. p. m. e. d a t u o ­ j a m o s t a u r ė s v i d u s p a p u o š t a s grotes­ k i š k u v y r o piešiniu; p r i e š j į a n t ak­ m e n s t u p i l a p ė ir, s p r e n d ž i a n t i š m o s ­ tų, p a s a k o j a j a m k a ž k o k i ą istoriją. S p ė j a m a , k a d m e n i n i n k o čia pavaiz­ d u o t a p a s a k ė č i ų p a s a u l i s i r šio ž a n r o p r a d i n i n k a s — Ezopas. J a m priskiria­ ma dauguma graikų pasakėčių, tačiau a p i e jį patį ž i n o m a m a ž a i . E z o p a s k i l ę s iš Frygijos, g y v e n ę s S a m o saloje iš p r a d ž i ų k a i p v e r g a s , o v ė l i a u k a i p paleistinis. Jo s u s i t i k i m a s su K r e z u f ir Solonu f — legenda, neturinti jokio istorinio pagrindo. Ji tik p a d e d a nu­ s t a t y t i E z o p o g y v e n a m ą j į m e t ą . O pa­ s a k o j i m a s , k a d jį n u ž u d ę Delfų gy­ v e n t o j a i , gal ir r e m i a s i i s t o r i n e tiesa. P a s a k ė č i o s a p i e ž v ė r i s s u t e i k ė Ezo­ p u i n e m i r t i n g u m ą . Lisipo s u k u r t a j o s t a t u l a s t o v ė j o A t ė n u o s e šalia Sep­ t y n i ų išminčių g r u p ė s ( „ G r a i k i š k o j i a n t o l o g i j a " , 16, 332). K a d IV a. p. m. e . p a b a i g o j e E z o p a s b u v o didžiai ver­ t i n a m a s , r o d o d a r i r t o k s f a k t a s : Dem e t r i j a s Falerietis, v a l d ę s A t ė n u s n u o 317 iki 307 m. p. m. e., s u d a r ė E z o p o p a s a k ė č i ų rinkinį. A r i r t a d a Frygijos v e r g a s b u v o v a i z d u o j a m a s t a i p gro­ t e s k i š k a i , k a i p V a. p. m. e. t a u r ė s p i e š i n y j e , — nežinia. N e i š l i k o n ė vie­ n o s Lisipo s t a t u l o s k o p i j o s . M a r m u ­ r i n ė k u p r i a u s statula, d a ž n a i l a i k o m a E z o p o a t v a i z d u , v a r g u a r sietina s u šio g r a i k ų r a š y t o j o v a r d u .

Ezopas.

Vatikanas

Fausta Flavija Maksima Fausta. Apie 295— 326 m. e. m. Maksimiano Herkulijaus f ir Eutropijos duktė. Konstan­ tino Didžiojo f žmona. M a k s i m i a n o r ū m ų A k v i l ė jo j e f r e s k a vaizduoja Konstantino sužadėtuves su F a u s t a : s u ž a d ė t i n ė tiesia s a v o išrin­ k t a j a m šalmą s u p o v o p l u n k s n o m i s . S u t u o k t u v ė s , k u r i ų t i k s l a s b u v o sustip­ r i n t i K o n s t a n t i n o i r M a k s i m i a n o ry­ šius, į v y k o 307 m. e. m. 325-aisiais, t a i y r a visuotinio bažnyčios susirinkimo metais, Fausta buvo paskelbta augusta, tačiau jau po metų Konstantinas ją nužudė, n e s įtarė r e n g u s sąmokslą p r i e š jo įsūnį, kurį, b e j e , ir p a t s įsa­ kė nužudyti. Romoje rasti jo rūmų griuvėsiai su paveikslais, vaizduojan­ čiais imperatoriaus rūmų atstovus, t a r p jų ir K o n s t a n t i n ą . R. K a l c a į r o d ė , j o g v i e n a g r a ž i m a r m u r i n ė s t a t u l a Os­ t i j o j e y r a F a u s t o s a t v a i z d a s ; l i e k n a fi­ gūra, visa susisupusi į drabužį, apva­ lus veidas aprėmintas garbiniuotų p l a u k ų , o a p i e galvą t r i m i s e i l ė m i s apvyniota kasa. Faustina Jaunesnioji Anija Galerija Faustina. e. m. Antonino Pijaus Vyresniosios f duktė. jaus f žmona.

130—176 m. f ir Faustinos Marko Aureli­

Iš pradžių Faustina Jaunesnioji b u v o s u s i ž a d ė j u s i su L u c i j u m V e r u f, o po A d r i a n o f m i r t i e s — su M a r k u A u r e 114

Faustina

Vyresnioji.

Dresdenas

lijum, už k u r i o ir i š t e k ė j o 145 m. e. m. Iš šios s a n t u o k o s g i m ė 13 vaikų, t a r p jų ir K o m o d a s f. Ji b u v o k a l t i n a m a patvirkimu ir neištikimybe, taip pat Aridijaus Kasijaus kurstymu užgrobti valdžią ir ją v e s t i (Dionas C h r i z o s t o m a s , 7 1 , 22, 3). F a u s t i n o s š u k u o s e n a , palyginus su motinos, labai paprasta: per vidurį perskirti banguoti plaukai a n t p a k a u š i o s u s u k t i į mazgą. J a i būdinga — išvirtusios akys, kurias paveldėjo ir s ū n u s K o m o d a s . Ži­ noma, kad motina konsultavosi su g a r s i u o j u g y d y t o j u G a l e n u dėl K o m o d o (tada d a r v a i k o ) k a k l o (Caloñas, 14, 662). T a č i a u ir F a u s t i n a n e a b e j o ­ t i n a i sirgo B a z e d o v o liga. Faustina Vyresnioji Anija Galerija Faustina. 105—141 m. Anijaus Vero ir Rupilijos nos duktė. Antonino Pijaus \

m. e. Fausti­ žmona.

B ū d a m a i m p e r a t o r i a u s ž m o n a , Fausti­ na V y r e s n i o j i g r e i t a i (138 m. e. m.) g a v o a u g u s t o s titulą. P o t r e j ų m e t ų ji mirė ir buvo garbinama kaip deivė. A n t o n i n a s Pijus p a s t a t y d i n o jai š v e n ­ tyklą t a m e pačiame forume, kur po mirties b u v o p a g e r b t a s i r jis p a t s . 115

Šventykla tebestovi ir dabar. N o r s Kap i t o l i n a s ( „ P a l a t i n i š k o j i a n t o l o g i j a " , 3) rašo, jog Faustina gyvenusi palaidą g y v e n i m ą , p o r t r e t u o s e j i v e i k i a u at­ r o d o kukli, t a č i a u l a b a i p a n a š u , k a d jos būta stačiokiškos ir negailestin­ gos. A p i e šios m o t e r s fantaziją g a l i m e spręsti iš šukuosenos: įmantriai supin­ ti p l a u k a i u ž p a k a l y j e s u k e l t i į viršų i r s u s u k t a s didžiulis k u o d a s . T a i s lai­ k a i s tokia, t u r b ū t p a č i o s F a u s t i n o s su­ galvota, šukuosena b u v o neregėta. Tačiau k a i p tik tuo ir pasireiškia jos ribotumas. Fidijas 495—430 Atėnų

m. p. m. skulptorius.

e.

Chaimido

sūnus.

Fidijo k o l o s a i iš a u k s o ir d r a m b l i o k a u l o (Dzeuso s t a t u l a O l i m p i j o j e i r Atėnės Partenos — Atėnų šventykloje) buvo žymiausios senovės skulptūros, o jis p a t s — l a b i a u s i a i v e r t i n a m a s k l a ­ sikinio laikotarpio m e n i n i n k a s . Periklis b u v o p a v e d ę s j o p r i e ž i ū r a i v i s u s statybos darbus Atėnų Akropolyje. Už kulto statulas iš aukso ir dramblio k a u l o Fidijas b u v o p r a m i n t a s ,,dievų s k u l p t o r i u m " . 432 m. p. m. e. jis a p ­ kaltintas pasisavinęs aukso, skirto Atė­ n ė s P a r t e n o s š v e n t y k l a i s t a t y t i . Tik­ sliai n e ž i n o m a , a r n u t e i s t a s i s p a b ė g o , ar mirė kalėjime. N o r s Atėnų skulpto­ r i a u s š l o v ė b u v o didžiulė, v a r g u a r jis b u v o p a g e r b t a s b e n t v i e n a s t a t u l a . Fidijas pavaizduotas tiktai k a u t y n i ų su amazonėmis paveiksle ant Atėnės Partenos skydo. Cia jį m a t o m e greta P e r i k l i o k a i p „ p l i k a g a l v į senį, k e l i a n ­ tį a k m e n į " (Plutarchas. P a r a l e l i n ė s bio­ grafijos, Periklis, 31). Britų m u z i e j u j e esančioje kopijoje Fidijas (kaip ir Pe­ riklis) u ž s i m o j ę s d v i a š m e n i u k i r v i u , o d a r kitoje kopijoje — akmeniu. Vėliau p a g a l šį Fidijo a t v a i z d ą g a l ė j o b ū t i p a d a r y t a skulptūrinė kopija, nes Tivolyje r a s t a h e r m a (galva neišlikusi) s u užrašu „Fidijas". 116

J e i g u a t s i r a s t ų galva, t u r ė t u m e u n i k a ­ lų antikos m e n i n i n k o portretą. Filèteras 343—263 m. p. m. e. Atalo ir paflagonietės Bojos sūnus. Pergamo kara­ lius nuo 281 iki 263 m. p. m. e. Dėkingi įpėdiniai puošė savo m o n e t a s dinastijos įkūrėjo atvaizdu. Portretai v a i z d u o j a stiprų v y r ą s u l a u r ų v a i n i ­ k u i r k a r a l i š k u raiščiu k a i p H e r a k l i o . R e m i a n t i s šiais p o r t r e t a i s , b u v o i d e n ­ tifikuota H e r k u l a n u m e Pizonų v i l o j e rasta m a r m u r i n ė galva. Kuriant portre­ tą, a t s i s a k y t a k a r a l i š k u m o ženklų. T a ­ č i a u i š t o v a r g u a r g a l i m a d a r y t i iš­ vadą, k a d o r i g i n a l a s s u k u r t a s t u o m e ­ tu, k a i F i l è t e r a s d a r t e b e b u v o Lisimac h o v i e t i n i n k a s ir s a u g o j o jo t u r t u s — 9000 t a l e n t ų . T i k t a i 281 m. p. m. e. įis t a p o k a r a l i u m i r j a m p a t i k ė t o s Lisimac h o k a r i n ė s k a s o s s a v i n i n k u . Oficialiai Filèteras pripažino Seleuko I f viršenybę, todėl ir kaldino savo m o n e t a s su jo atvaizdu. Galingas karaliaus sto­ t a s byloja, k a d tai b u v u s i e n e r g i n g a asmenybė. Gandai, jog Filèteras b u v ę s e u n u c h a s , v a r g u a r pagrįsti. Filistidė III a. p. m. e. Leptino II f iš Sirakūzų žmona.

duktė.

Hierono

270 m. p. m. e. H i e r o n a s v e d ė Filistidę, k u r i o s š e i m a k i l d i n o s a v e i š di­ n a s t i j o s p r a d i n i n k o Dionisijo I f. D a u ­ gelyje Hierono monetų iškaldintas ž m o n o s profilis. Š i a m e p o r t r e t e t i e s i u s k l a s t y m u p e r s k i r t i Filistidės p l a u k a i papuošti diadema, o ant viršugalvio u ž t r a u k t a s d r a b u ž i s . P a n a š i a i j i vaiz­ d u o j a m a i r A g r i g e n t o reljefe, e s a n ­ č i a m e Britų m u z i e j u j e . Čia, k a i p i r k a ­ m ė j o s e , Filistidę m a t o m e k a r t u s u s a v o v y r u (žr. Hieronas II). 117

Filoksenas Indijos m. e.

karalius

nuo

110

iki

80

m.

p.

N o r s Filoksenas b u v o Antimacho f įpėdinis, j o p o r t r e t a s ž i n o m a s t i k i š m o n e t ų . Į a k i s k r i n t a l a b a i a u k š t a Fil o k s e n o k a k t a i r r y ž t i n g a v e i d o iš­ raiška. Flamininas Titas Kvinkcijus Flamininas. 228—174 m. p. m. e. Tito Kvinkcijaus F laminino sūnus. Romėnų karvedys. 196 m. p. m. e. g r a i k a i , s u s i r i n k ę prie Korinto į Istmo žaidynes, pagerbė Flamininą kaip Graikijos išvaduotoją. P r i e š m e t u s p r i e K i n o s k e f a l ų jis b u v o s u m u š ę s M a k e d o n i j o s k a r a l i ų Pilypą V f ir p r i v e r t ę s jį p a l i k t i Graikiją. Taigi G r a i k i j o s „ l a i s v ę " d a b a r g a r a n ­ tavo Roma. Už pergales Flamininas buvo pagerbtas ne tik Romoje, k u r jam buvo pastatyta bronzinė statula su u ž r a š u g r a i k i š k o m i s r a i d ė m i s (Plutarchas. P a r a l e l i n ė s biografijos, Titas, 1, 1), b e t ir G r a i k i j o j e : Delfuose y r a išlikusi d a l i s p a m a t o , a n t k u r i o sto­ v ė j o F l a m i n i n o s t a t u l a . K a i p šis k a r ­ vedys atrodė, sužinota tik iš auksinių monetų su jo portretu. Tai pačios pirmosios monetos, vaizduojančios romėną, bet kaldintos Graikijoje. Ro­ m o j e tai b ū t ų b u v ę p a l a i k y t a n e g i r ­ dėta provokacija. Galimas daiktas, k a d oficialūs šių m o n e t ų u ž s a k o v a i taip pat b u v o graikai. Vargu ar jos a t l i k d a v o p i n i g i n i ų v i e n e t ų funkcijas, veikiau b u v o skirtos d o v a n o t i nusi­ pelniusiems asmenims, panašiai kaip k a m ė j o s ar jų imitacijos. M o n e t i n i u o ­ se portretuose Flamininas vaizduoja­ m a s nuostabiai panašus į graikų ka­ r a l i u s ir y p a č į Pilypą V, k u r i s irgi nešiojo neįprastą tais laikais barzdą. Palyginti su makedoniečiu, Flamininas a t r o d o l a b a i t e m p e r a m e n t i n g a s ; tik­ r i a u s i a i p a n a š ų įspūdį k ė l ė i r R o m o s 118

statula. Plutarchas („Paralelinės bio­ grafijos", Titas, 1) rašo, k a d iš jos b u ­ vę matyti, jog Flaminino būta audrin­ g o s p r i g i m t i e s , g e b a n č i o v i e n o d a i aist­ ringai mylėti ir neapkęsti, be galo t r o š k u s i o g a r b ė s bei š l o v ė s . Šios s t a ­ t u l o s k o p i j a vėliau s t o v ė j o A u g u s t o f f o r u m e g r e t a kitų statulų, v a i z d u o j a n ­ čių a s m e n i s , p r i s i d ė j u s i u s p r i e R o m o s k l e s t ė j i m o . M a n o m a , k a d išlikusi gal­ v o s n u o l a u ž a — tiesa, l a b a i n e d i d e ­ lė — y r a k a i p t i k šios s t a t u l o s frag­ mentas. Florianas Markas Anijus Florianas. M. 276 m. e. m. Romos imperatorius 276 m. e. m. K a i b u v o n u ž u d y t a s T a c i t a s f, k a r i a i paskelbė Vakaruose imperatorium jo įbrolį Florianą. T u o m e t u jis k o v o j o su P r o b u f. T a č i a u n e t r u k u s Kilikij o j e tie p a t y s k a r i a i j į n u ž u d ė . Šiurkštūs, b r u t a l ū s i m p e r a t o r i a u s v e i ­ do bruožai, būdingi jo monetiniams atvaizdams, meistriškai išryškinti s k u l p t ū r i n i a m e p o r t r e t e . Šios m a r m u ­ rinės galvos autentiškumą patvirtina tokia pat kaip ir monetų portretuose trumpa barzda bei susiraitę plaukai. Frinė IV a. pijos.

p. m. e. Epiklio Graikų hetera.

duktė.

Iš

Tes-

Porinė Kompjeno herma vaizduoja vyrą, g r e i č i a u s i a i o r a t o r i ų , ir m o t e r į s u originalia, k a s p i n u p e r r i š t a š u k u o ­ sena, iš k u r i o s s p ė j a m a , j o g tai — hetera. M a n o m a , kad čia įamžinti H i p e r i d a s f ir F r i n ė . Ilgai n e n u t i l o šnekos, kaip Hiperidas išradingai a p ­ gynė F r i n ę , stojusią p r i e š t e i s m ą už papročių laužymą: oratorius ap­ n u o g i n o j o s k r ū t i n ę , i r teisėjai t u č ­ t u o j a u ją išteisino. T o j i plačiai n u s ­ k a m b ė j u s i istorija ir b u v o . a k s t i n a s su­ p o r u o t i h e r m o j e a b u p o r t r e t u s . Frin ė s galva, deja, s m a r k i a i a p g a d i n t a . 119

V i s d ė l t o r e m i a n t i s ja, i d e n t i f i k u o t a v i e n a m a r m u r i n ė galva, e s a n t i Švei­ carijoje, privačioje kolekcijoje. Ap­ valų Frinės veidą gaubia p a p u r ę plau­ kai, a n t v i r š u g a l v i o surišti k a s p i n u . Su panašia šukuosena buvo vaizduo­ j a m o s i r A f r o d i t ė s u A n d r o m e d a . Pas­ tarosios portretą - sukūrusiam Nikijui ir kitiems geriausiems to meto meni­ ninkams pozavo Frinė. Artimiausiai jos bendrauta su Praksiteliu: viena jo m a r m u r i n ė F r i n ė s s t a t u l a s t o v ė j o Tesp i j o j e (PausanijcĮS. H e l a d o s a p r a š y m a s , 9, 27, 5), o k i t a — iš p a a u k s u o t o s b r o n ­ zos, užsakyta p a č i o s F r i n ė s — Del­ fuose (ten pat, 10, 15, , 1 ) . P a g a l šią Delfų s t a t u l ą g r e i č i a u s i a i b u v o su­ k u r t a i r m i n ė t o j i m a r m u r i n ė galva, kurios akims bei blakstienoms pirmą k a r t ą p a n a u d o t a m e t a l o t e c h n i k a . Su­ darkytas veidas turbūt bus heterą p a ž i n o j u s i ų a r š i ų d o r o v ė s g y n ė j ų dar­ b a s . Taigi m a ž a b e l i k ę i š p a g a r s ė j u ­ sio F r i n ė s grožio, k u r i s b u v ę s t o k s t o b u l a s , j o g j i v i s a i n e n a u d o j u s i kos­ metikos. Be to, Frinė buvusi sąmo­ jinga, nevaikščiodavusi į viešas pirtis ir visada elgdavusis santūriai. Aspasija f i š p o p u l i a r i n o „ a g u r o č i o " š u k u o ­ seną, o F r i n ė s p l a u k ų p e r r i š i m a s k a s ­ p i n u t a p o s k i r i a m u o j u A f r o d i t ė s sta­ tulų bruožu.

Galba Servijus Sulpicijus Galba. 3 m. p. m. e . — 69 m. e. m. Gajaus Sulpicijaus Galbos ir Mumijos Achaikos sūnus. Romos imperatorius nuo 68 iki 69 m. e. m. V a l d a n t K a l i g u l a i f, G a l b a n u g a l ė j o c h a t u s ir l y d ė j o K l a u d i j ų f ž y g y j e į Britaniją. K a i po N e r o n o f m i r t i e s se­ n a t a s paskelbė Galbą imperatorium, j a m j a u b u v o b e v e i k 7 2 m e t a i . Ta­ čiau netrukus legionieriai nuvertė M a i n c e jo s t a t u l a s (Tacitas. Istorija, 1, 55, 3), o jį patį R o m o s f o r u m e n u ž u d ė . Labai r a i š k u s i m p e r a t o r i a u s profilis m o n e t ų p o r t r e t u o s e p r i m e n a s e n u o s i u s r e s p u b l i k o s laikų r o m ė n u s . Iš p a s t a r ų j ų p e r i m t a s g r i e ž t u m a s ir t a u p u m a s b u v o j a m lemtingi. J. Vinkelmanas, remdamasis monetiniais portretais, nustatė, jog kolosas Vati­ k a n o rotondoje yra Galbos atvaizdas, o K a v a č e p i s a t i t i n k a m a i šią s k u l p t ū ­ rą restauravo. Vėliau atsirado nuomo­ nių, j o g čia e s ą s p a v a i z d u o t a s N e r ­ vą f, t a č i a u L. K u r c i j u s g r ą ž i n o statu­ lai j o s seną v a r d ą . S k u l p t o r i u s pavaiz­ d a v o i m p e r a t o r i ų Galbą k a i p J u p i t e ­ rį — tatai b u v o gana dažnas imperato­ rių v a i z d a v i m o b ū d a s . Beje, S v e t o n i j a u s liudijimu ( „ C e z a r i ų g y v e n i m a s " , Galba, 2), G a l b o s a t r i u m e b u v o d e ­ m o n s t r u o j a m a s g e n e a l o g i n i s m e d i s , kil­ d i n a n t i s jo g i m i n ę iš D z e u s o ir Pasifajos. 121

Galba.

Vatikanas

•

Galerija Valerija M. 313 m. e. m. Diokletiano Galerijaus f žmona.

Galerijus na

ir

Galerija

Valerija.

Bo­

f

duktė.

Siekdamas sustiprinti savo tetrarchiją iš v i d a u s , D i o k l e t i a n a s 293 m. e. m. ištekino savo dukterį už Galerijaus, k u r i s 305 m . e . m . s u t e i k ė j a i a u g u s t o s titulą. S u t u o k t i n i ų p o r a p a v a i z d u o t a gemoje: Galerijos plaukai supinti į d v i s t o r a s k a s a s , u ž l e n k t a s a u k š t y n iki p a t k a k t o s . R e m i a n t i s šia g e m a i r m o ­ netų atvaizdais, kol kas n e p a v y k o identifikuoti nė vieno jos skulptūrinio portreto. Galerijus Gajus Galerijus Valerijus Maksimianas. Apie 250—311 m. e. m. Romos imperatorius nuo 305 iki 311 m. e. m.

Galerijus. lekcija

Atėnai,

Konelopulo

ko­

V a l d a n t A u r e l i a n u i f ir P r o b u i f, šis Ilyrijos v a l s t i e č i o s ū n u s t a r n a v o k a ­ reiviu, o v a l d a n t D i o k l e t i a n u i f, t a p o k a r i n i n k u . K a i D i o k l e t i a n a s k ū r ė tet­ rarchiją, 293 m . e . m . G a l e r i j u i b u v o s u t e i k t a s c e z a r i o titulas, i r jis v e d ė Diokletiano dukterį. Gema vaizduoja jį vis-a-vis su s a v o ž m o n a G a l e r i j a f. M o n e t ų p o r t r e t a i p a t v i r t i n a , j o g Sa­ l o n i k u o s e r a s t a m a r m u r i n ė g a l v a vaiz­ duoja i m p e r a t o r i ų Galerijų, n u o 305 m . e . m . valdžiusį r y t i n ę i m p e r i j o s da­ lį ir S a l o n i k u o s e t u r ė j u s į s a v o rezi­ d e n c i j ą . T e n a i d a r i r š i a n d i e n j į pri­ m e n a gražios, reljefais i š p u o š t o s ar­ k o s l i e k a n o s b e i j o m a u z o l i e j u s , pa­ verstas bažnyčia. Kitaip negu porfyro „ p o r t r e t a s " t e t r a r c h ų g r u p ė j e (žr. Dio­ kletianas ir Maksimianas), galva iš Salonikų labai individualizuota. Niau­ ri veido išraiška t u r b ū t r o d o ligą: Galerijus mirė Salonikuose n u o vėžio. Sis p o r t r e t a s v a i z d u o j a j į s u i m p e r a ­ t o r i a u s ž e n k l u — ą ž u o l o v a i n i k u , pa­ puoštu brangia sage. Galerijaus būta tolerantiškų pažiūrų: netgi krikščionybę jis p r i p a ž i n o „ l e i s t i n a religija". G a l b ū t todėl minėtas skulptūrinis portretas 122

vaizduoja Galerijų be barzdos, kuri b u v o į p r a s t a n u o A d r i a n o f laikų, n o r s ir visą laiką t r u m p ė j o . T i k t a i K o n s t a n ­ t i n a s Didysis f v ė l ė m ė s k u s t i s (šią m a d ą b u v o į v e d ę s A l e k s a n d r a s Didy­ sis f). M o n e t ų a t v a i z d u o s e ir p o r t r e ­ tinėje gemoje Galerijus vaizduojamas d a r su barzda, todėl, sprendžiant iš m a r m u r i n ė s galvos, i m p e r a t o r i u s gy­ v e n i m o pabaigoje priartėjo prie krikš­ čionybės. Galienas Publijus Licinijus Egnacijus Galienas. 218—268 m. e. m. Valeriano f sūnus. Romos imperatorius nuo 260 iki 268 m. e. m. Palyginti ilgas Galieno v a l d y m o pe­ r i o d a s a u d r i n g a m e III m. e. a. bu­ vo ramus, taikus metas — prie to b u s p r i s i d ė j ę s i r i m p e r a t o r i u s . J i s už­ d r a u d ė persekioti krikščionis, mėgino p r a s i s k v e r b t i į filosofijos b e i m i s t i k o s p a s l a p t i s . Su s a v o ž m o n a S a l o n i n a f j u o d u b u v o P l o t i n o f, a t n a u j i n u s i o P l a t o n o f filosofiją, g e r b ė j a i . Į š v e n t i n ­ t a s į E l e u s i n o m i s t e r i j ų m i s t u s , Galie­ n a s susitapatino su Demetra. Būdamas filhelenas — k a i p k a d a i s e A d r i a n a s f — ,,karių i m p e r a t o r i ų " g r e t o j e jis s t o v i n u o š a l i a i ; ir jo a t v a i z d a s g e r o k a i ski­ r i a s i n u o t o m e t o p o r t r e t ų . Žvilgsnis svajingai nukreiptas aukštyn, drabužiai puošnūs. Ant auksu išsiuvinėto dra­ b u ž i o jis p a p r a s t a i v i l k ė d a v o p u r p u ­ rinį apsiaustą, p a k r a š č i a i s n u s a g s t y t ą b r a n g a k m e n i a i s (Malala. K r o n i k a , 12, 298 ir kt.). G a l i e n a s b u v o išsilavinęs ž m o g u s . J i s t u r ė j o tikslą: k i e k įma­ n o m a pristabdyti akivaizdų kultūros smukimą. Todėl imperatorius ragino rinkti bei saugoti senąsias kultūros v e r t y b e s . J a m sekėsi i r m ū š i o l a u k e : j o k a r i a i n u g a l ė j o m a r k o m a n u s , go­ t u s ir į s i v e r ž u s i u s į G r a i k i j ą h e r u l u s . Galienas buvo nužudytas netoli Mi­ lano. 123

Galienas. ziejus

Roma,

Nacionalinis

mu­

Gelonas Apie 276—215 m. p. m. e. Hierono II f ir Filistidės f sūnus. Sirakūzų ka­ ralius ( k a r t u su t ė v u ) n u o 240 iki 215 m. p. m. e. T a r p Pirmojo pūnų karo pabaigos ir A n t r o j o p ū n ų k a r o p r a d ž i o s (218 m . p . m . e.) G e l o n a s , k a i p i r j o t ė v a s , b u v o i š t i k i m a s R o m a i . T o m e t o Sira­ k ū z ų k l e s t ė j i m a s — irgi šio k a r a l i a u s nuopelnas. Monetiniuose portretuose Gelonas labai p a n a š u s į savo motiną. Germanikas Germanikas Julijus Cezaris. 15 m. p. m. e.— 19 m. e. m. Drūzo Vyresniojo f ir Antonijos Jaunesniosios f sūnus. Romos karvedys. Visų mylimas k a i p puikus karvedys, T i b e r i j a u s f s ū n ė n a s , K a l i g u l o s f ir Agripinos Jaunesniosios f tėvas, taip p a t K l a u d i j a u s f brolis, G e r m a n i k a s b u v o J u l i j ų K l a u d i j ų d i n a s t i j o s pa­ žiba ir v i e n a s iš m a l o n i a u s i ų j o s at­ s t o v ų . V y k d y d a m a s A u g u s t o f norą, T i b e r i j u s jį į s ū n i j o ir d r a u g e u ž k i r t o kelią s a v o s ū n u i D r ū z u i J a u n e s n i a ­ j a m f t a p t i į p ė d i n i u ; t a d m o n e t ų už­ rašai, skelbiantys jį Tiberijaus sūnu­ mi ir A u g u s t o anūku, visiškai teisėti. K l a u d i j u s l a b a i g e r b ė s a v o brolį: n u ­ kaldino monetų su jo portretu ir pas­ tatė statulų. Netgi didelėje Vienos kamėjoje (žr. Klaudijus), s u k u r t o j e Klaudijaus vestuvių su Agripina Jau­ n e s n i ą j a p r o g a (48 m. e. m.), G e r m a ­ n i k a s (šalia jo — A g r i p i n a V y r e s n i o ­ ji f) ir i m p e r a t o r i u s p a v a i z d u o t i vie­ n a s p r i e š a i s kitą. M a r m u r i n i u o s e G e r m a n i k o portretuose krinta į akis ma­ ža b u r n a ir s m a k r a s , plati k a k t a : šie bruožai, tik ne tokie ryškūs, būdingi ir jo t ė v u i D r ū z u i b e i d ė d e i T i b e r i j u i f. Jo šukuosena — tai A u g u s t o ir Tiberi­ j a u s šukuosenų v a r i a n t a s . Už Tiberi­ jų Germanikas sėkmingai kovojo Germanijoje ir dėl to gavo savo prievardį. 124

Geimanikas. muziejus

Roma,

Kapitolijaus

Geta. Tripolis

E v i e n o s m i s i j o s į R y t u s jis n e g r į ž o : A n t i o c h i j o j e s u s i r g o ir, visų l a b a i ge­ dimas, mirė. Geta Lucijus Pubiijus Septimijus Geta. 189—212 m. e. m. Septimijaus S e v e ­ ro \ ii Julijos Domnos \ sūnus. Ro­ mos impeiutorius, su tėvu ir broliu nuo 208 iki 212 m. e. m. Brolių G e t o s ir K a r a k a l o s f s a n t y k i a i visada b u v o prasti. H e r o d i a n a s rašo, k a d „jie a b u išbandė visas priemones nusikratyti vienas kitu ir tapti vien­ v a l d ž i a i s " ( „ I s t o r i j a " , 4, 3). P a g a l i a u K a r a k a l a i p a v y k o n u ž u d y t i Getą, š i a i p jau vaizduojamą geru ir humanišku žmogumi, tiesiog m o t i n o s akivaizdo­ je. Geta buvo paskelbtas valstybės p r i e š u , v i s i j o a t v a i z d a i s u n a i k i n t i , iš­ s k u s t i iš p a v e i k s l ų (ir. Septimijus Se­ veras), o nuo reljefų — n u d a u ž y t i . Leptis M a g n o s mieste n u o didelio Sep­ t i m i j a u s S e v e r o š e i m o s reljefo Concordia ( „ S a n t a r v ė " ) viršutinės triumfo arkos dalies buvo nuimtas skulptūri­ n i s G e t o s p o r t r e t a s ir, l a i m ė , u ž k a s t a s 125

Geta ir

į žemę. K a s i n ė d a m i a r c h e o l o g a i jį surado, ir gabalėlis po gabalėlio port­ retas vėl buvo sulipdytas. Tačiau — k o k i a likimo i r o n i j a ! — A n t r o j o p a ­ s a u l i n i o k a r o m e t u G e t o s reljefinis at­ v a i z d a s vėl d i n g o , i r d a b a r v i e t o j p a ­ vogto originalo teturime jo gipsinę atlieją. K a d a n g i a b u b r o l i a i b u v o l a b a i panašūs, jų atvaizdus sunku atskirti. Gordianas I Markas Antonijus Gordianas Sempronianas Romėnas Afrikietis. 159—238 m. e. m. Mecijaus Marulo ir Ulpijos Gordianos sūnus. Romos imperatorius 238 m. e. m.

Gordianas šyras)

I.

Hovardo

pilis

(Jork­

B ū d a m a s v i e t i n i n k u Afrikoje, G o r d i a ­ n a s I d r a u g e su s a v o s ū n u m i p a s i s k e l ­ bė imperatoriais, nors tuo pat m e t u R o m o j e v a l d ė P u p i e n a s f ir B a l b i n a s f, o Maksiminas Trakietis f buvo pas­ kelbtas imperatorium šiaurėje. Tauta bei s e n a t a s a b u G o r d i a n u s p r i p a ž i n o , t a č i a u jie n e s u g e b ė j o išlaikyti v a l ­ džios. P r a l a i m ė j ę s K a p e l i a n u i , G o r d i a ­ n a s I p a s i k o r ė . S p r e n d ž i a n t iš p o r t r e ­ to, i m p e r a t o r i a u s b ū t a t a u r a u s . S i a m ž m o g u i aiškiai t r ū k o b ū t i n ų t a i s lai­ k a i s savybių, k u r i ų n e s t o k o j o j o k o n ­ kurentai: žiaurumo, klastingumo ir b r u t a l i o s jėgos. G o r d i a n o I b a r z d a ir plaukai trumpai kirpti. G o r d i a n a s II Markas Antonijus Gordianas Sempronianas Romėnas Afrikietis. Apie 192 — 239 m. e. m. Gordiano I f sūnus. Ro­ mos imperatorius 238 m. e. m.

Gordianas JI. mai

Roma,

Konsulų

rū­

Kartu su tėvu paskelbtas imperatoriu­ mi, jis p r a l a i m ė j o m ū š į p r i e š K a p e l i a ną ir buvo nužudytas. Portretuose p e n k t ą dešimtį e i n a n t i s G o r d i a n a s s t e ­ bėtinai panašus į maždaug trisdešimčia m e t ų v y r e s n į tėvą, t i k t a i s ū n a u s žvilg­ snio ir išraiškos n e t e m d o rezignacijos šešėlis. I m p e r a t o r i a u s v e i d e a t s i s p i n d i veikiau energingas charakteris. 126

G o r d i a n a s Iii Markas Antonijus Gordianas 225— 243 m. e. m. Junijaus Balbo ir Gor­ diano II f sesers sūnus. Romos im­ peratorius nuo 238 iki 243 m. e. m. V a l d a n t i m p e r a t o r i a m s Balbinui f ir Pupienui f (augustams), tautos reika­ lavimu Gordianas t a p o cezariu. Po augustų n u ž u d y m o pretorionai tais pa­ čiais m e t a i s p a s k e l b ė i m p e r a t o r i u m i t r y l i k a m e t į G o r d i a n a III. J i s k a r i a v o p r i e š S a p ū r ą I ir n u g a l ė j o m ū š y j e persus. Šiame k a r o žygyje jį lydėjo filosofas P l o t i n a s f. N e t o l i D z a i t o s p r i e E u f r a t o jį n u ž u d ė P i l y p a s A r a b a s f. Kapitolinas (Augustų gyvenimo rašy­ tojai, K a p i t o l i n a s , G o r d i a n a s , 31) r a š o , kad G o r d i a n a s III b u v ę s l i n k s m a s i r malonus, protingas ir mylimas val­ d o v a s . O p o r t r e t u o s e šis i m p e r a t o r i u s su pirmuoju barzdos pūkeliu ir trum­ pais plaukais veikiau atrodo suktas. Išlikęs jo, d a r v i s a i v a i k o , r a i ž y t o a k ­ m e n s portretas, vaizduojantis Gordia­ n a III t a r p b a r z d o t ų i m p e r a t o r i ų Balb i n o (žr. Balbinas) ir P u p i e n o .

Hanibalas 246—183 m. p. m. e. Hamilkaro Bur­ kos sūnus. Kartaginos karvedys An­ trajame pūnų kare (nuo 218 iki 202 m. p. m. e.). Senovėje visų pripažintą karvedžio genialumą Hanibalas pademonstravo p e r 1 5 d i e n ų s u s a v o k a r i u o m e n e pe­ r ė j ę s A l p e s , p r i e T r a z i m e n o e ž e r o su­ t r i u š k i n ę s r o m ė n u s (217 m. p. m. e.) ir prie Kanų surengęs istorines kau­ t y n e s (216 m . p . m . e.), k u r i o s v o s nesužlugdė Romos. Ir šiandien kariš­ k i a i šias k a u t y n e s laiko puikiausiu k a r o m e n o pavyzdžiu. J a u senovėje kilo ginčas, kuris žymiausias t a r p kar­ v e d ž i ų : A l e k s a n d r a s Didysis f, H a n i ­ b a l a s ar S c i p i o n a s f. V a d i n a s i , pieti­ n ė s Italijos m i e s t u o s e H a n i b a l u i t u r ė ­ j o b ū t i s t a t o m o s statulos, i r m e s ga­ l i m e t i k ė t i s rasti j ų kopijų. Žinoma, kad trys tokios statulos buvo perga­ bentos į Romą — kaip perspėjimas būsimoms kartoms, k a i p istorinis do­ k u m e n t a s a p i e „ H a n i b a l ą p r i e (Romos) v a r t ų " i r g a l i a u s i a i k a i p p e r g a l ė s ženk­ las (Plinijus Vyresnysis. G a m t o s isto­ rija, 34, 32). G r e t a s a v o p r i e š o — ža­ viojo Scipiono — Hanibalas atrodęs „ s t u l b i n a m a i gražus, o s y k i u k a ž k u o bauginantis" (Sudos ž o d y n a s , s. v. S c i p i o n a s ) . Beje, p o p e r s i š a l d y m o jis a p a k ę s v i e n a a k i m i (Kornelijus Nepotas. A p i e žymių ž m o n i ų gyvefrimą, 23, 4). R e m i a n t i s šiais d u o m e n i m i s , v i e n ą m a r m u r i n ę galvą, e s a n č i ą Madride, t u r ė t u m e laikyti H a n i b a l o portretu. 128

ft

K ū r i n i o stilius a t i t i n k a l a i k m e č i o d v a ­ sią, r a s ė s p o ž y m i a i byloja, k a d č i a p a v a i z d u o t a s š i a u r ė s afrikietis s u p a s ­ tebimu regos trūkumu. Nors originalo k ū r ė j a s , p i e t ų Italijos g r a i k a s , p a b r ė ­ žė šio k a r v e d ž i o barbariškumą, vis d ė l t o p o r t r e t a s a t s p i n d i ir graikišką v a i z d u o j a m o j o k u l t ū r ą , ir k a r i o pri­ gimtį. H a n i b a l a s b u v o k a r v e d ž i o M a r ­ c e l o f, k u r į jis labai v e r t i n o , p a s e k ė ­ jas, i r k o v o j e s u p r i e š a i s t i k r a i n e b a r b a r i š k e s n i s už pastarąjį. Pietų Ita­ lijos m i e s t u o s e s t o v ė j u s i o s s t a t u l o s t u ­ rėjo būti sukurtos, kai Hanibalas bu­ v o p a s i e k ę s š l o v ė s v i r š ū n ę , taigi iki 203 m. p. m. e., k u o m e t t ė v y n a i n i a i atšaukė Hanibalą į Kartaginą, kur po metų prie Zamos jį sumušė Scipionas Afrikietis. H a n i b a l a s p a b ė g o p a s k a ­ ralių A n t i o c h ą III f ir t o l i a u i n t r i g a v o p r i e š Romą, t a č i a u n e s ė k m i n g a i ; p a s ­ k u i p e r b ė g o p a s Prūsiją I f, t a č i a u ir čia likti n e g a l ė j o . N e t u r ė d a m a s išei­ ties, H a n i b a l a s n u s i ž u d ė . M a t y t , k o p i ­ jos užsakovą domino ne tik didžiojo karvedžio g e n i a l u m a s , — a n t r a i p gal būtų suporavęs Hanibalo ir Aleksan­ dro arba Scipiono p o r t r e t u s , — bet ir į s i d ė m ė t i n a s šio ž m o g a u s likimas. Harmodijas Aristogeitono \ draugas kas 514 m. p. m. e.

ir

tirono

žudi­

Dingstis s ą m o k s l u i p r i e š t i r o n ą H i p a r chą b u v o p a s t a r o j o s i m p a t i j a H a r m o dijui (apie Kritijo ir N e š i o t o s u k u r t ą t i r o n o žudikų s k u l p t ū r i n ę g r u p ę žr. Aristogeitonas). Pagal N e a p o l y j e e s a n ­ čią visiškai sveiką H a r m o d i j o statu­ los k o p i j ą p a d a r y t a d a r v i e n a atlieja, k u r i s a u g o m a N i u j o r k e . T r u m p o s gar­ banos ir masyvus smakras atitinka H a r m o d i j o laikų idealą. T a č i a u p a m i n k ­ las s u k u r t a s p a s i k e i t u s visai ž m o n i ų kartai po jaunojo tirono žudiko mir­ ties (514 m. p. m. e.), m a ž a i t e g a l i su­ teikti žinių a p i e jo išvaizdą. 129 9. 2ymūs antikos žmonės

Harmodijas.

Niujorkas

Helena Flavija Julija Helena. 257—337 m. m. Konstantino Didžiojo f motina.

e.

Iš Bitini j o s kilusi s m u k l ė s s a v i n i n k ė Helena buvo Konstancijaus Chloro f sugulovė. Ji pagimdė jam Konstanti­ n ą i r n u o 306 m . e . m . g y v e n o j o rūmuose, k u r b u v o labai gerbiama, o 325 m. e. m. g a v o a u g u s t o s titulą. Bū­ d a m a p a m a l d i k r i k š č i o n ė , j i s t a t ė baž­ n y č i a s K o n s t a n t i n o p o l y j e i r n e t g i bu­ v o n u k e l i a v u s i į Šventąją ž e m ę . A p i e tai, k a i p j i t e n s u r a d u s i kryžių, Eusebijus, a p r a š y d a m a s K o n s t a n t i n o gy­ venimą, nieko neužsimena. Puošnus H e l e n o s sarkofagas iš porfyro, kuria­ me ji b u v o palaidota, d a b a r y r a Vati­ kane. Remdamasis monetų portretais, 1955 m. R. K a l c a i d e n t i f i k a v o H e l e ­ nos statulą Kapitolijaus muziejuje, ligi tol l a i k o m ą A g r i p i n o s portretu. K u r d a m a s šią s ė d i n č i o s m o t e r s fi­ gūrą, m e n i n i n k a s i m i t a v o klasikinę A f r o d i t ė s statulą. Šis k r i k š č i o n ė s H e ­ lenos sutapatinimas su pagonių deive, be abejo, stebina. Paveikslas, puo­ š i a n t i s i m p e r a t o r i a u s r ū m ų l u b a s Tryre, su H e l e n o s v a r d u siejamas nepag­ rįstai: greičiausiai tai — Dorybės per­ sonifikacija. Helioklis I Dikėjas Eukratido I maždaug nuo

f sūnus. Baktrijos karalius 156 iki 130 m. p. m. e.

Pasakojama, kad Helioklis taip neken­ t ę s s a v o t ė v o , j o g n u ž u d ę s jį ir pa­ likęs n e p a l a i d o t ą ( J u s t i n a s , 41, 6, 5). J i s p r a r a d o d i d e s n ę dalį k a r a l y s t ė s , k u r i , p u l d i n ė j a m a ječžų, p a m a ž u p r a ­ d ė j o irti. T o d ė l H e l i o k l i s y r a p a s k u t i ­ nis žymus graikiškosios Baktrijos kara­ lius. M o n e t i n i a m e jo p o r t r e t e į a k i s k r i n t a s t o r o k a nosis. A p s k r i t a i k a r a ­ l i a u s v e i d a s p a s i g ė r ė j i m o n e k e l i a : jis d a r o v e i k i a u r i b o t o ž m o g a u s įspūdį. 130

Helioklis II Baktrijos

karalius

po

130

m.

p.

m.

e.

Helioklis II greičiausiai b u v o Helioklio I f s ū n u s , v a l d ę s dalį Bakt rijos ir Indijos. M o n e t ų p o r t r e t u o s e m a t y t i k a u l ė t a s , v i s a i n e p a n a š u s į t ė v o vei­ d a s ; a n t g a l v o s — p u o š n u s š a l m a s su j a u č i o r a g a i s ir a u s i m i s . Heraklitas 535—475 m. p. Efeso. Graikų

m. e. Blisono sūnus. filosofas.

Iš

Iš karališkos šeimos kilęs Heraklitas taip nesuprantamai formulavo savo mokymą, kad buvo pavadintas „Tam­ s i u o j u " . Visų d a i k t ų p r a d ž i a jis l a i k ė ugnį ir tvirtino, jog „viskas teka". Heraklito gimtajame mieste didžia­ j a m Efeso s ū n u i b u v o p a s t a t y t a sta­ tula, o m a ž d a u g 150 m. e. m. i m t a k a l d i n t i m o n e t a s s u j o a t v a i z d u . Pat­ virtintas užrašu filosofo monetinis portretas visafigūris: žmogus su g u m b u o t a lazda r a n k o j e k a ž k ą aiški­ na. Panašiai Heraklitą vaizduoja mar­ m u r i n ė statula iš Gortinos, iškalta m a ž d a u g 200 m. e. m. g r e i č i a u s i a i pa­ gal k l a s i k i n i o l a i k o t a r p i o originalą: č i a b a r z d o t a s filosofas t a i p p a t l a i k o k a i r ė j e r a n k o j e g u m b u o t ą šaką t a r ­ t u m k o k į n e d i d e l į vėzdą. T u o m e n i ­ ninko, matyt, norėta padaryti užuo­ miną į Heraklį, kurio v a r d a s skamba p a n a š i a i k a i p H e r a k l i t o . Taigi š i gru­ b o k a statula, be abejo, vaizduoja He­ raklitą. K a d a s u k u r t a s originalas,— n u s t a t y t i s u n k u . Beje, n ė r a j o k i o p a g ­ r i n d o t v i r t i n t i , j o g j i a t s i r a d u s i vė­ lai, j a u k l a s i k i n i a i s l a i k a i s : o r i g i n a ­ las n e a b e j o t i n a i b u v o s u k u r t a s n e t r u ­ k u s po filosofo m i r t i e s , v e i k i a u s i a i Efe­ se. G e m a s u H e r a k l i t o h e r m o s atvaiz­ du Atėnuose nėra antikinė. Herenija Etruscila Herenija 131

Kupresenija

Etruscila.

Apie

250 m. e. m. T ra j ano Decijaus f žmo­ na. E t r u s c i l a b u v o kilusi i š a r i s t o k r a t i š ­ k o s italikų š e i m o s . R e m i a n t i s m o n e t ų atvaizdais, nustatyta, jog Romos na­ cionaliniame muziejuje esanti galva vaizduoja būtent Hereniją Etruscila. Priekyje per vidurį perskirti plaukai m i n k š t o m i s b a n g o m i s k r i n t a u ž ausų, o užpakalyje — suringuoti. Aukšta diadema puošia energingo veido mo­ t e r į — Herenijaus Etniško f ir Hostiliano f motiną. Herenijus Etruskas Kvintas Herenijus Etruskas Mesijus Decijus. T ra j ano Decijaus f ir Herenijos Etruscilos f sūnus. Bendravaldis imperatorius kartu su savo tėvu nuo 250 iki 251 m. e. m. T ė v a s ir sūnus žuvo kovoje su gotais Dobrudžoje. Herenijus Etruskas krito p e r v e r t a s strėlės. T y r i n ė j a n t m o n e t ų p o r t r e t u s , išaiškė­ j o , k a d m a r m u r i n ė liguistos i š v a i z d o s berniuko galva Romos nacionaliniame m u z i e j u j e y r a H e r e n i j a u s E t n i š k o at­ vaizdas. Hermarchas 342—260 m. Iš Mitilėnės.

Herenijus Etruskas. nalinis muziejus

Roma,

Nacio­

p. m. e. Agemorto Graikų filosofas.

sūnus:

H e r m a r c h a s iš pradžių domėjosi re­ torika. Vėliau labai susibičiuliavo su E p i k ū r u f ir po k e t u r i a s d e š i m t i e s b e n ­ dradarbiavimo metų, t a p ę s j o įpėdi­ niu, ė m ė v a d o v a u t i e p i k ū r i n i n k ų m o ­ k y k l a i . K a d jis b u v o v e r t i n a m a s v ė ­ lesniais laikais, r o d o d a u g y b ė H e r m a r c h o p o r t r e t o kopijų, n o r s a n t i k i n ė j e literatūroje apie tai ir neužsimenama. Pizonų v i l o j e H e r k u l a n u m e b u v o ras­ t i d u m a ž i b r o n z i n i a i biustai, a n t vie­ no iš jų apvalaus cokolio užrašytas H e r m a r c h o v a r d a s . P a s i r o d o , šis filo­ sofas s a v o i š v a i z d a b u v o g a n a p a n a ­ š u s į Epikūrą, be to, jo a t v a i z d u s 132

sunku atskirti ir n u o epikūrininko Metrodoro f portretų. Matyt, išvaizdą s m a r k i a i v e i k ė ta p a t i filosofija, o galbūt ir noras savo išore būti pana­ šiems į m o k y k l o s įkūrėją. V i e n a n e ­ didelė m a r m u r i n ė statulėlė Florenci­ joje vaizduoja H e r m a r c h ą visu ūgiu: s ė d i n t i s s u s i m ą s t ę s filosofas čia k a i p iš a k i e s t r a u k t a s E p i k ū r a s . A b i e j ų fi­ losofų s t a t u l o s k a d a i s e s u d a r ė porą. Manoma, kad originalas sukurtas apie 2 7 0 m . p . m . e., k a i H e r m a r c h a s t a p o Epikūro įpėdiniu. Herodas Atikas 101—177 m. e. m. Tiberijaus Klaudi­ jaus Atiko Herodo ir Vibulos Alcijos sūnus. Iš Maratono. Graikų sofistas ir oratorius. H e r o d a s Atikas b u v o vienas iš tur­ t i n g i a u s i ų s a v o m e t o ž m o n i ų , n e s im­ p e r a t o r i u s N e r v ą f b u v o l e i d ę s j o tė­ v u i p a s i l i k t i n a m i e rastą s t a m b ų lobį; b e to, H e r o d a s v e d ė p a s i t u r i n č i ą m o ­ t e r į Aniją Regilą. S a v o t u r t u s jis n a u ­ dojo visuomenės labui: tai d a r i r šiandien rodo vandentiekis Olimpijoje s u e k s e d r a , s t a d i o n a s Delfuose, m a r ­ murinis stadionas Atėnuose. Kai mirė R e g i l a (160 m. e. m.), H e r o d a s j o s at­ minimui pastatė odeoną Atėnų Akro­ p o l i o p a p ė d ė j e . J i s t u r ė j o d v a r ų Ro­ moje prie Apijaus kelio ir M a r a t o n e , k u r praleisdavo daugiausia laiko. Te­ nai, prie Probalinto, netoli M a r a t o n o , aštuntajame XVIII a. dešimtmetyje b u v o r a s t a s p o r t r e t i n i s biustas, k u r į Luji F r a n s u a S e b a s t i a n a s F o v e l i s spė­ j o e s a n t H e r o d o A t i k o p o r t r e t ą (ne­ m a ž ą r e i k š m ę t u r ė j o tai, k a d jis b u v o rastas k a r t u su M a r k o Aurelijaus f ir L u c i j a u s V e r o f p o r t r e t a i s — m a t su šiais ž m o n ė m i s H e r o d a s p a l a i k ė d r a u ­ g i š k u s s a n t y k i u s ) . Si p r i e l a i d a pasit­ v i r t i n o 1919 m., kai, s u g r i u v u s gele­ ž i n k e l i o tiltui p e r K o r i n t o k a n a l ą , bu­ vo rasta h e r m a su užrašu: „Čia m ė g o v a i k š t i n ė t i H e r o d a s " . S k u l p t ū r o s gal133

Hermarchas.

Herodas

Budapeštas

Atikas.

Paryžius,

Luvras

v a b u v o kažkur dingusi, m a n y t a net, k a d n u s k e n d u s i , t a č i a u j ą p a v y k o ras­ t i i r u ž d ė t i a n t h e r m o s . D a b a r j a u bu­ v o g a l i m a t i k s l i a i į v a r d y t i biustą i š Probalinto, saugomą Luvre, bei kitas m a r m u r i n e s g a l v a s . H e r o d o A t i k o at­ v a i z d a s n e l a b a i a t i t i n k a m ū s ų įsivaiz­ d u o j a m ą šio — v i s o m i s l e m t i e s gėry­ bėmis apdovanoto — žmogaus paveiks­ lą. T a č i a u i r j o g y v e n i m e b ū t a šešė­ lių. M a t y t , p e r s a v o š i u r k š t u m ą jis b u v o įsigijęs d a u g priešų, i r j a m t e ­ k o stoti p r i e š R o m o s i r A t ė n ų teismą. Svainis Bradua netgi kaltino jį p r i k i š u s p i r š t u s p r i e Regilos m i r t i e s , k u r i o s H e r o d a s b e g a l o g e d ė j o i r ku­ rią k u o i š k i l m i n g i a u s i a i p a g e r b ė . J o gyvenimą t e m d ė ir sūnaus Regilo, d u k t e r ų Elpinikės bei Atėnaidės mir­ tis, a n k s t y v a s m o k i n i ų P o l i d e u k i j o f, A c h i l o ir M e m n o n o f n e t e k i m a s . V i e n A t ė n u s p u o š ė 14 H e r o d o s t a t u l ų ; išli­ kusios kopijos, matyt, b u v o padary­ t o s d a r j a m g y v a m esant, n e s amži­ n i n k a i — ne t a i p k a i p palikuonys — p r i t a r ė j o d a r b a m s ir, m a t y t , n e p r a ­ l e i s d a v o p r o g ų p a g e r b t i s a v o globėją. Herodotas 484—430 m. p. m. e. Likso sūnus. Iš Halikarnaso. Graikų istorikas, isto­ rijos tėvas. H e r o d o t o v a r d a s u ž r a š y t a s a n t trijų m a r m u r o skulptūrų: ant hermos, esan­ čios Neapolyje, ant hermos Niujorke ir ant vienos porinės hermos Neapo­ lyje, k u r jis v a i z d u o j a m a s d r a u g e s u T u k i d i d u f. T a i g i H e r o d o t o i k o n o g r a ­ fija t u r i l a b a i t v i r t u s p a g r i n d u s . Beje, a n k s č i a u m a n y t a , k a d šių i r k i t ų ko­ pijų o r i g i n a l a i esą i m a g i n a c i n i a i isto­ riko atvaizdai, sukurti vėlyvesniųjų l a i k ų a u t o r i ų . T a č i a u š i n u o m o n ė klai­ d i n g a j a u v i e n t o d ė l , k a d b e n t vie­ nas Herodoto portretas būtinai turėjo būti sukurtas jam dar gyvam esant. Sis i s t o r i k a s G r a i k i j o j e b u v o l a b a i ger­ b i a m a s : ž m o n ė s m o k ė j o t i n k a m a i įver134

t i n t i n a u j o v i š k ą H e r o d o t o veiklą. Iš­ t r a u k o s i š j o i s t o r i j o s a p i e p e r s ų ka­ rus, s k a i t o m o s p e r š v e n t e s O l i m p i j o j e i r A t ė n u o s e , p l a č i a i p a g a r s i n o j ų au­ t o r i ų . I s t o r i k a s b i č i u l i a v o s i su Sofokliu f b e i P e r i k l i u f. Iš k a i k u r i ų H e ­ rodoto portreto detalių matyti, jog m e n i n i n k a s p u i k i a i p a ž i n o j o s a v o portretuojamąjį. Plaukai su sklastymu, į d v i dalis p a d a l i n t a b a r z d a , gerašir­ d i š k a v e i d o i š r a i š k a — tai, be a b e j o , autentiški portreto bruožai. Per vidurį perskirti plaukus ant kaktos mėgo, s a k y s i m , ir H e r a k l i t a s f, o į d v i s r u o ­ gas s a v o b a r z d ą š u k u o d a v o Sofoklis. Tačiau Herodoto sruogos itin raiš­ kios, j o b a r z d a p r i m e n a rytietišką. Žy­ m u s i s g r a i k ų i s t o r i k a s b u v o susipaži­ n ę s su R y t a i s — k e l i a v o po Egiptą, M e s o p o t a m i j ą i r n e t p o skitų k r a š t ą . Visur rinko medžiagą savo istoriniam veikalui, kuriame lygino graikus su barbarais. Žinoma, A n t o n i n o laikais darytos kopijos m e n k a i atspindi V a . p . m . e . originalą, t a č i a u vis d ė l t o ge­ riau nei monetos su jo atvaizdu, ku­ r i a s n u o 125 iki 150 m. e. m. s a v o di­ džiajam sūnui kaldino Halikarnasas. Heziodas Apie 700 m. p. m. e. Dijaus (?) ir Pikidemės (?) sūnus. Iš Askros (Beotija). Pirmasis Graikijos žemyno poetas. Iš gyvenimo datų matyti, kad Heziodo atvaizdas galėjo būti tik vėlesniųjų laikų fantazijos v a i s i u s . S e n i a u s i a H e ­ ziodo statula stovėjo didelėje skulp­ t ū r ų g r u p ė j e O l i m p i j o j e , 460 m. p. m. e. s u k u r t o j e M i k i t o iš R e g i l o (to­ je g r u p ė j e b u v o ir H o m e r o f s t a t u l a ) (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 5, 26, 2). Iš v ė l e s n i ų laikų k ū r i n i ų a n t i ­ kiniuose šaltiniuose minimos sėdinčio žmogaus statula mūzų šventovėje ant H e l i k o n o (ten p a t , 9, 30, 3), v a i z d a ­ vusi Heziodą s u k i t a r a a n t kelių, b r o n z i n ė s t a t u l a T e s p i j o s t u r g a u s aikš­ t ė j e (ten pat, 9, 27, 5) ir d a r v i e n a , 135

stovėjusi Konstantinopolio Dzeuksipe 9 ir v a i z d a v u s i d a i n u o j a n t į p o e t ą (Christodonas. A p r a š y m a i , 38 ir t ) . Deja, H e z i o d o i k o n o g r a f i j a vis d ė l t o y r a la­ bai p r o b l e m i š k a : m a t v i e n i n t e l i s u ž r a ­ šu patvirtintas Heziodo portretas Mono mozaikoje Tryre vaizduoja ne jį. Šis v y r a s su r a i š č i u a n t p l a u k ų n e ­ gali b ū t i H e z i o d a s , n e s jis n e b u v o h e ­ rojus, k a i p H o m e r a s , p o k u r i o p o r t r e ­ t u M o n a s p e r a p s i r i k i m ą iškalė H e ­ z i o d o v a r d ą . B u v ę s avių p i e m u o , H e ­ ziodas net geriausiame savo kūrinyje „Darbai ir dienos" apdainuoja pap­ rastus savo aplinkos žmones, šlovina žemdirbystę, kuri esanti sunkus, ta­ č i a u g a r b i n g a s d a r b a s . Š i t a i p jis n o ­ r ė j o s u g r ą ž i n t i į t i e s o s kelią s a v o b r o ­ lį Persą, k u r i s , b y l i n ė d a m a s i s dėl pa­ likimo, b u v o p a p i r k ę s teisėjus. Taigi M o n o m o z a i k o s p o r t r e t o n e g a l i m e lai­ kyti Heziodo atvaizdu. O jokių kitų H e z i o d o p o r t r e t ų n e t u r i m e . Beje, l a b a i d r ą s i i r k a r t u v i l i o j a n t i a t r o d o Gizelos R i c h t e r n u o m o n ė , j o g „ t a r i a m o j o Se­ n e k o s " a t v a i z d ą r e i k i a laikyti H e z i o d o p o r t r e t u . Šis k ū r i n y s , ž i n o m a s i š d a u ­ gelio k o p i j ų ( g e r i a u s i a iš jų — b r o n ­ zinė a t l i e j a H e r k u l a n u m e ) , i š tikrųjų vaizduoja ne Seneką f, kaip b u v o m a n o m a anksčiau, o kažkokį poe­ tą: t a i r o d o v i e n o k o p i j u o t o j o p r i ­ dėtas gebenių vainikas. Portretą m ė g i n t a p r i s k i r t i m a ž d a u g 2 5 as­ menims, bet visos hipotezės paneig­ tos, taigi p r o b l e m a t e b ė r a n e i š s p r ę s t a ir d i s k u t u o t i n a . 1962 m. Gizelos Rich­ t e r i š k e l t a m i n t i s gal i r g a l ė t ų p a d ė t i i š s p r ę s t i šią p r o b l e m ą . Šį j a u v ė l y v o ­ jo Graikijos laikotarpio kūrinį ji ver­ tino kaip tuo p a t laiku sukurto H o ­ m e r o p o r t r e t o porą. Esą „ v a l s t i e č i ų p o e t a s " H e z i o d a s čia p r i e š i n a m a s „ k a ­ ralių p o e t u i " H o m e r u i . P o r t r e t e p u i ­ kiai jaučiamas ugningas, brolio neiš­ tikimybės pakurstytas poeto tempera9

Visuomeninės termos Konstantinopolyje, pastatytos Severo f (vert. past.). 136

m e n t a s ir jo g y v e n i m o b ū d a s — č i a vaizduojamas tikras valstietis su pra­ kaitu permirkusiais, susivėlusiais plau­ kais ir raukšlėtu veidu. Kad Heziod a s b u v o v e r t i n a m a s l a b i a u u ž „Ilia­ d o s " d a i n i ų — ir ne t i k a m ž i n i n k ų — g a l i m e s p r ę s t i i š to, j o g y r a ž i n o m o s 3 8 šio p o r t r e t o a t l i e j o s . G a l b ū t k a d a n o r s b u s r a s t a d a r v i e n a — su įrašu, p a t v i r t i n a n č i u šią h i p o t e z ę . Hleronas II 306—215 Sirakūzų p. m. e.

m. p. karalius

m. e. Hieroklio sūnus, nuo 269 iki 215 m.

Sumanų karvedį, pasižymėjusį dar v a l d a n t P y r u i ( n u o 278 iki 275 m . p . m . e.), k a r e i v i a i p a s k e l b ė s a v o v a d u . Į v y k u s v a l s t y b i n i a m p e r v e r s m u i , jis t a p o k a r a l i u m i ir, v e d ę s į t a k i n g o ž m o ­ g a u s L e p t i n o d u k t e r į Filistidę f, d a r l a b i a u s u s t i p r i n o s a v o pozicijas. N u ­ galėjęs mamertinus, jau rengėsi karui s u K a r t a g i n a , b e t 264 m . p . m . e . r o ­ m ė n a i išsilaipino Sicilijoje, ir p r a s i d ė ­ jo Pirmasis pūnų karas. Hieronas bu­ vo ištikimas romėnų sąjungininkas, ir tatai užtikrino daugiau kaip 20 metų trukusį Sirakūzų klestėjimą. Galingi įtvirtinimai rodo Hieroną bu­ vus apdairų; šventyklų pastatai, m o n u m e n t a l u s a l t o r i u s , didžiulis t e a t ­ ras, j o p a t i e s rūmai bei ištaigingas l a i v a s byloja, j o g H i e r o n a s II mė­ go prabangą ir uoliai lygiavosi į rytietiškos p a k r a i p o s graikų ka­ ralius. Mažas marmurinis reljefas, iškeltas iš jūros prie Agrigent o , — vienas iš reprezentatyvių valdo­ vo atvaizdų. Padarytas iš paprastos m e d ž i a g o s , jis i m i t u o j a b r a n g i a s k a ­ mėjas, kurios b u v o m ė g s t a m o s Egip­ t e . M a n o m a , j o g reljefas v a i z d u o j a H i e r o n ą II ir Filistidę, n o r s m o n e t i ­ niuose karaliaus portretuose ir nema­ t o m e šio k e i s t o š a l m o . O klasikinį Filistidės profilį s u d i a d e m a i r š y d u m o ­ n e t o s visiškai patvirtina. Kadaise spal137

v o t a s , labai p a n a š u s į k a m ė j ą m e d a ­ liono formos reljefas, m a t y t , t u r ė j o k a r a l i š k o s d o v a n o s paskirtį. Hieronimas 230—214 m. p. m. e. Gelono f ir Ne­ reides sūnus. Sirakūzų karalius nuo 215 iki 214 m. p. m. e. Penkiolikametis Hieronimas tapo tė­ v o į p ė d i n i u ir, k i l u s nesutarimams A n t r o j o p ū n ų k a r o m e t u , m ė g i n o už­ m e g z t i ryšius su H a n i b a l u f, k e t i n ­ d a m a s su juo ir Egipto kariais pulti Romą. R o m ė n ų laimei, H i e r o n i m a s tapo vieno sąmokslo auka. Palyginti su s a v o t ė v u i r seneliu, šis k a r a l i u s gyvenęs prašmatniai, o valdęs savav a l i a u d a m a s . K a i jis m i r ė , t u r b ū t j a u b u v o prasidėjusi Sirakūzų apsuptis, k u r i o s m e t u M a r c e l a s f 212 m. p. m. e . u ž ė m ė miestą. M o n e t ų portretai vaizduoja Hieronimą jauną, a p v a l a u s ir energingo veido.

Hieronimas

Hiparchija Krateto

f žmona. Žr.

Kratetas.

Hiperidas 389—322 m. p. m. Iš Kolito (Atiką).

Hipeiidas. muziejus

Kopenhaga,

Nacionalinis

e. Gliaukipo sūnus. Atėnų oratorius.

K a i p ir D e m o s t e n a s f, H i p e r i d a s įspė­ j o a p i e pavojų, gresiantį i š M a k e d o ­ nijos. B ū d a m a s g e r a s oratorius ir turtingas žmogus, gyveno labai pra­ bangiai. Gindamas heteras, Hiperidas p a s a k ė t e i s m e šešias k a l b a s . P o Lamijos karo pasakė g e d u l i n g ą kalbą, p a m i n ė d a m a s kritusiuosius, ir netru­ kus Antipatro įsakymu buvo pikta­ d a r i š k a i n u ž u d y t a s . 307 m . p . m . e . Graikijai išsivadavus iš Makedonijos valdžios; H i p e r i d o a t m i n i m u i p a g e r b ­ t i b u v o p a s t a t y t a statulų. Prie Hiperido p o r t r e t o pėdsakų atve­ dė porinė herma Kompjene,vaizduo­ janti vyrą ir moterį. Kadangi, spren­ džiant iš šukuosenos, moters modelis 138

greičiausiai buvo hetera, o vyro — a u k š t u o m e n ė s ž m o g u s , t a i 1913 m . F. Poulseno iškelta hipotezė, k a d her­ ma v a i z d u o j a H i p e r i d ą ir F r i n ę f, g r e i č i a u s i a i visiškai p a g r į s t a . Frinė, žinomiausia anų laikų h e t e r a ir pui­ kus dailininkų bei skulptorių modelis, b u v o garsiausia Hiperido klientė. An­ tikiniai šaltiniai pasakoja, k a i p išmon i n g a i jis p a n e i g ė n e t e i s ė t a i p r i e š ją iš­ k e l t ą k a l t i n i m ą . V i e n a s b e ŽiniOS d i n g ę s s t a t u l o s c o k o l i s M a t ė j ų viloje Ro­ m o j e t u r ė j o užrašą: „ O r a t o r i u s H i p e ridas — Dzeuksido kūrinys". Vadinasi, a n t j o s t o v ė j o k o p i j a statulos, k u r i ą b u v o s u k ū r ę s S i l a n i o n o m o k i n y s Dzeuksidas. Skulptūros sukūrimo laikas ati­ tinka rašytinių šaltinių duomenis, jog po mirties Hiperidas buvo pagerbtas statula. Minėtoji porinė h e r m a padėjo r a s t i k i t a s k o p i j a s , i š k u r i ų g a l i m e su­ s i d a r y t i o r i g i n a l o vaizdą; b e to, j o s puikiai atspindi Hiperido charakterį bei gyvenimo būdą. Hipokratas 460—375 m. p. m. e. Heraklido ir Fainaretės sūnus. Jš Koso salos. Graikų gydytojas. N e t ir amžininkai laikė Hipokratą di­ d ž i u g y d y t o j u , o P l a t o n a s f giria jį savo raštuose. Pagrindęs mediciną kaip m o k s l ą , jis n u s i p e l n ė a m ž i n ą š l o v ę : d a r i r š i a n d i e n k i e k v i e n a s j a u n a s gy­ dytojas duoda „Hipokrato priesaiką". Taigi t u r ė t ų būti išlikę n e m a ž a Hi­ p o k r a t o skulptūrinių atvaizdų. Tačiau ligi šiol d a r n e p a v y k o j ų rasti. T i e s a , I m. e. a. Koso m o n e t ų p o r t r e t a i v a i z ­ d u o j a j o galvą a r b a j į v i s u ūgiu, sė­ dintį a n t sudedamosios kėdės. T a č i a u šių m o n e t ų a t v a i z d ų n e p a k a n k a H i ­ pokrato skulptūriniams portretams i d e n t i f i k u o t i . N e r i b o t a t y r i n ė t o j ų fan­ tazija p a s k e l b ė v i e n ą k l a s i k i n ę m a r ­ m u r o statulą didžiojo m e d i k o atvaiz­ d u v i e n todėl, k a d b u v o r a s t a K o s o saloje. Nepasitvirtino ir hipotezė, jog 139

g

f| Hipokratas. Neapolis

H i p o k r a t ą v a i z d u o j ą s biustas, r a s t a s v i e n a m e Ostijos kape. K a p e buvusios m a r m u r o n u o l a u ž o s u ž r a š a s b u v o lai­ k o m a s c i t a t a i š H i p o k r a t o tekstų, n o r s v ė l i a u p a s i r o d ė , j o g tai — E u r i p i d o f ei­ l ė s ! T a č i a u ir šiaip šis p o r t r e t a s n e g a l ė ­ tų vaizduoti Hipokrato, nes portretuoj a m a s i s b e g a l v o s raiščio, b ū d i n g o su­ d i e v i n t ų j ų a t v a i z d a m s . Sis biustas, su­ k u r t a s v ė l i a u s i a i III a. p. m. e. p a b a i ­ goje, t u r b ū t v a i z d u o j a K l e a n t ą \. Bet turėjo būti ir amžininkų sukurtas Hi­ pokrato portretas, buvęs pavyzdžiu v ė l e s n ė m s k o p i j o m s ; v i e n ą tokią k o ­ p i j ą — m a ž ą biustą, k a i p m i n i Lukia­ n a s (,,Melo m y l ė t o j a s " , 21), turėjęs kažkoks gydytojas. Tačiau kol kas to biusto pėdsakų neaptikta. Vertą dė­ m e s i o m i n t į 1944 m. iškėlė L i ū d v i g a s Kurcijus: v i e n a m e Pompėjos paveiks­ le ant sudedamosios kėdės sėdinčio ž m o g a u s figūra — H i p o k r a t o p o r t r e t a s . Iki tol š i f i g ū r a b u v o p r i s k i r i a m a A s ­ k l e p i j u i : m a t čia n u p i e š t a s i r d i e v a s Apolonas bei g y d y m o m e n ą išmanęs Chironas. Vis dėlto sėdintis žmogus, s u s i m ą s t ę s i r p a r ė m ę s galvą r a n k a , neabejotinai yra princeps medicinae (Plinijus Vyresnysis. Gamtos istorija, 7, 171), t. y. m e d i c i n o s p r a d i n i n k a s Hipokratas, pavaizduotas greta Apo­ lono, a t s t o v a u j a n č i o d i e v i š k a j a i m e ­ dicinai, ir C h i r o n o , į k ū n i j a n č i o liau­ dies gydymo meną. Homeras VIII a. p. m. e. apylinkių. Graikų

Tikriausiai iš Smirnos poetas.

Antikoje nekilo abejonių, jog didieji epai „Iliada" ir „Odisėja" yra vieno žmogaus — H o m e r o — kūriniai; jam buvo priskiriami ir „Cikliniai e p a i " („Kyklos"), „ H o m e r o himnai", „Varlių ir pelių k a r a s " . T a č i a u a p i e jį patį n e d a u g b u v o t e ž i n o m a : t u r b ū t jis k ū ­ rė gyvendamas Gliaukidų arba Enėjadų v a l d o v ų r ū m u o s e T r o a d o j e , o gal ir C h i j o s a l o j e . P a l a i d o t a s , m a t y t , Ijo 140

saloje, t a č i a u d ė l j o g i m i m o vietos vieningos nuomonės nebuvo ir tada. K a i V a. p. m. e. p a r ū p o t u r ė t i H o ­ m e r o atvaizdą, s a v a i m e s u p r a n t a m a , a p i e j o išvaizdą j a u n e b e b u v o j o k i ų autentiškų žinių. K a d H o m e r o b ū t a aklo, spręsta iš himno Apolonui, kur b u v o m i n i m a s ,,aklas ž m o g u s i š C h i jo salos", ir iš „ O d i s ė j o s " , k u r figūra­ vo aklas dainius Demodokas. H o m e r o statula s t o v ė j o k a r t u su k i t o m i s — t a r p jų ir H e z i o d o f — O l i m p i j o j e ir b u v o s u k u r t a a p i e 460 m. p. m. e. (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 5, 26, 2). T u r b ū t b ū t a šio s e n i a u s i o j o H o ­ m e r o a t v a i z d o kopijų, n e s stiliaus po­ ž i ū r i u a r c h a i š k i a u s i i š likusių H o m e r o atvaizdų yra to laikotarpio originalo kopijos. Anksčiau buvo spėjama, jog vienas toks atvaizdas s k i r t a s pa­ gerbti Epimenidui, Kretos prana­ š a u t o j u i , 4 0 a r n e t 7 5 m e t u s iš­ m i e g o j u s i a m oloje; t a č i a u r a s t o j i gal­ va buvo stovinčio žmogaus statulos f r a g m e n t a s — gaila, k a d n e i š l i k o p a t i s t a t u l a . U ž m e r k t o s a k y s t u r b ū t reiš­ k i a a k l u m ą . K ū r i n y s labai m e n i š k a s i r d a r o didžiulį įspūdį: a k l a s p o e t a s v i s k ą m a t o v i d i n i u žvilgsniu i r k u r i a padedamas bei į k v e p i a m a s mūzų. R a i š t i s a n t p l a u k ų — h e r o i z u o t o ir su­ d i e v i n t o p o e t o simbolis. Tokia H o m e r o traktuotė ne vieninte­ l ė : IV a. p. m. e. sukurti nauji H o ­ m e r o paminklai vaizduoja šį dainių j a u kitokį. I š visų p o e t o Teodekto F a s e l i d i e č i o (m. 334 m. p. m. e.) k a p ą p u o š u s i ų s t a t u l ų išliko tik skirtoji H o ­ m e r u i (Pseudoplutarchas. I s o k r a t o gy­ v e n i m a s , 10). T i k r i a u s i a i t a m p a č i a m laikotarpiui priklauso ir bronzinė Ho­ m e r o s t a t u l a Delfų š v e n t y k l o s p r o s t i lyje (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 10, 24, 2) b e i b r o n z i n ė s t a t u l a iš Ar­ go su e i l i u o t u u ž r a š u (Pseudoplutar­ chas. H o m e r o ir H e z i o d o ginčas, 18). IV a. p. m. e. Homeras jau n e b u v o vaizduojamas kaip neregys. Nedidelis b r o n z i n i s b i u s t a s M o d e n o j e s u užra-

Homeias

Homeras. 141

Neapolis

šytu H o m e r o v a r d u y r a pagal naują l a i k m e č i o s k o n į s t i l i z u o t a s s e n a s i s at­ v a i z d a s . Čia H o m e r a s v a i z d u o j a m a s a t s i m e r k ę s . Šis portretas jau nebe toks įspūdingas kaip sukurtasis anks­ t y v o s i o s k l a s i k o s l a i k o t a r p i u . Ideali­ zuotas, p a n a š u s į Dzeuso, Homero profilis i š k a l t a s ir IV a. p. m. e. m o ­ n e t o j e , r a s t o j e Ijo saloje. T o d ė l t u o labiau stebina kitokia H o m e r o inter­ p r e t a c i j a , ž i n o m a i š d a u g y b ė s kopijų, kurios anksčiau buvo siejamos su A p o l o n i j ų T i a n i e č i u f. K a d čia iš tie­ sų pavaizduotas Homeras, galime spręsti remdamiesi Amastryje aptikta m o n e t a i r k i t a i s a r g u m e n t a i s . Palygi­ n u s su archaiškuoju H o m e r o atvaiz­ du, p a s t a r a s i s v a i z d u o j a H o m e r ą at­ simerkusį, p e r r i š t a i s v i r š k a k t o s p l a u ­ kais, i l g o m i s s r u o g o m i s krintančiais ant kaklo, ir įdubusiais skruostais, bylojančiais apie senyvą poeto am­ žių. M a r m u r o k o p i j o s žvilgsnis a t r o ­ d o k e i s t a s ; b r o n z i n i a m e o r i g i n a l e jis, matyt, buvo išryškintas spalvota akių i n k r u s t a c i j a . Šis p r i e š IV a. p. m. e. pa­ baigą s u k u r t a s H o m e r o a t v a i z d a s d a r n e b u v o paskutinis graikų m e n o kūri­ nys. Vėlyvuoju laikotarpiu sukurtas dar vienas, ne mažiau didingas H o m e r o portretas, traktuojantis poetą visiškai kitaip nei ankstesnysis. Žinoma dau­ g i a u k a i p d v i d e š i m t šio p a v e i k s l o k o ­ pijų, v a d i n a s i , b u v o m a n o m a , k a d j i s geriausiai atspindi poeto išvaizdą.

Nuostabu, kaip meistriškai, remda­ m a s i s a n a t o m i j o s studijomis, p o r t r e t o autorius perteikė poeto amžių, pri­ m e r k t ų a k i ų a k l u m ą ir su k o k i u įsi­ j a u t i m u išreiškė poeto didingumą: a n a i s l a i k a i s a m ž i n i n k a i H o m e r ą lai­ k ė n e t i k didžiu e p i k u , b e t i r v i s o s p o e z i j o s p r a d i n i n k u . I š šio kūrinio stiliaus ir p a p l i t i m o g a l i m a spręsti, j o g o r i g i n a l a s b u v o garsioji H o m e r o statula, kurią pastatydino Ptolemėj a s IV F i l o p a t o r a s f (222—204 m. p. m . e.) k a i p k u l t o p a v e i k s l ą H o m e r o šventykloje Aleksandrijoje. Ten jis s ė d ė j o soste, a p s u p t a s statulų-miestų, pretendavusių būti H o m e r o gimtine. S u šia š v e n t y k l a m u s s u p a ž i n d i n a a p a ­ t i n ė A r c h e l a j o P r i e n i e č i o reljefo dalis, kurią autorius, matyt, kūrė remdama­ sis t a p y t u p a v e i k s l u . P r i e š a i s u ž d a n ­ galą, i š t e m p t ą t a r p d v i e j ų kolonų, matyti sėdintis soste Homeras, j a m iš š o n ų — figūros, įkūnijančios „Ilia­ dą11 ir „Odisėją", u ž p a k a l y j e — „ A p ­ g y v e n d i n t a s i s p a s a u l i s " ir „ L a i k a s " — personifikacijos, t u r i n č i o s P t o l e m ė j o I V F i l o p a t o r o ir A r s i n o j ė s III f b r u o ž ų . Toliau, k a i p a u k o t o j a i a r b a a u k o j i ­ m o p r o c e s i j o s d a l y v i a i , stovi skirtin­ gų p o e z i j o s rūšių, istorijos, išminties, atminties ir dorybės personifikaci­ j o s . T a i — p a v e i k s l a s , b ū d i n g a s Alek­ sandrijos mokslo pasauliui, kuriame vyravo Homero kultas. T a i g i kla­ sikinio graikų m e n o periodo pra­ džioje ir pabaigoje H o m e r o atvaiz­ d a i l a i k y t i n i t o b u l i a u s i a i s m e n o kū­ riniais. Beje, R o m o s i m p e r a t o r i ų lai­ k a i s a b u šie p a v e i k s l a i b u v o u ž m i r š ­ ti. M a r m u r i n ė i n k r u s t a c i j a i š K e n c h r ė j o s v a i z d u o j a H o m e r ą idealizuotą, su reginčiomis akimis. Poetas pasirė­ męs ilga, p a n a š i a į s k e p t r ą lazda, k a i r ė j e r a n k o j e l a i k o krepšį, o d e ­ š i n e glosto barzdą. Horacijus Kvintas m. e. 143

Horacijus Flakas. 65—8 m. p. Iš Venūzijos. Romėnų poetas.

Homeras.

Kenchrėja

Horacijus

Horacijus gimė paleistinio šeimoje p r i e A p u l i j o s ir L u k a n i j o s s i e n o s , o Romoje — ten vien dėl jo persikėlė š e i m a — g a v o p u i k ų išsilavinimą, k u ­ rį paskui dar papildė Atėnuose. Drau­ g a u d a m a s s u M e c e n a t u , H o r a c i j u s įsi­ gijo ir A u g u s t o f p a l a n k u m ą (šis pa­ dovanojo jam dvarą). Jis išgarsėjo odėmis, l a i š k a i s , s a t y r o m i s , e p o d ė m i s b e i E p i k ū r o filosofija g r i n d ž i a m a i s a p m ą s ­ tymais. Be abejo, Horacijaus garbei b u v o sukurta d a u g statulų, tačiau apie jas nieko nežinome. N e t u r i m e nė šio p o e t o b i u s t o . T i k t a i v i e n i n t e l i a m e IV m. e. a. kontorniate m a t o m e Ho­ racijų, p a v a i z d u o t ą profiliu, p a s i p u o ­ šusį p r a š m a t n i u d r a b u ž i u . T i k r i a u s i a i šio k o n t o r n i a t o a u t o r i u s r ė m ė s i g e r u kūriniu, nes kukli labai jaunai atro­ d a n č i o p o e t o š u k u o s e n a v i s i š k a i ati­ tinka to m e t o madą. Čia nematyti, kad Horacijus buvo mažo ūgio ir apkū­ n u s , — už tai jį dažnai pajuokdavęs A u g u s t a s , — n e m a t y t i i r t a m s i ų p/au­ kų, k u r i e p r a ž i l o p o e t u i s u l a u k u s v o s 45 metų. Viengungį, kukliai gyvenan­ tį poetą, k a n k i n o d e p r e s i j o s ir reu­ matizmas. Taigi portretas k o n t o r n i a t e y r a neabejotinai idealizuotas Horaci­ jaus paveikslas. Amžininkai šį Vene­ ros ir Bakcho kulto šauklį labai ver­ tino, o viduramžiais jis b u v o smer­ kiamas.

(kontorniatas)

Horacijus Koklis Romėnų didvyris /507 m. p. m. e.).

Horacijus toteka

Koklis.

Miuncheno

glip-

Porsenos

karo

metu

Horacijus Koklis laikomas vienu iš ryškiausių romėniškos dorybės pavyz­ džių. P o l i b i j a s f ( „ I s t o r i j a " , 55, 1) pa­ sakoja tokią šio a t k a k l a u s k o v o t o j o istoriją: n o r ė d a m a s s u t r u k d y t i e t r u s ­ k a m s į s i v e r ž t i į Romą, jis t o l g y n ė n u o p r i e š ų v i e n i n t e l į tiltą p e r Tibrą, k o l šis b u v o s u g r i a u t a s . R o m ė n a i p a ­ g e r b ė š į ž y g d a r b į s t a t u l a , k u r i vaiz­ d a v o n u o galvos iki kojų apsiginkla­ vusį H o r a c i j ų Koklį (Dionisijas H a l i 144

k a r n a s i e t i s , 5, 25, 2). Iš p r a d ž i ų ji sto­ vėjo Komicijuje, seniausioje R o m o s forumo dalyje, paskui V u l k a n o šven­ tykloje. Ten ją dar b u v o galima ma­ t y t i II m. e. a. M a r m u r i n ė g a l v a M i u n ­ chene, vaizduojanti barzdotą vyrą su k o r i n t i e t i š k u š a l m u , b e a b e j o , y r a Kok­ lio a t v a i z d o k o p i j a . Šio ž m o g a u s b ū ­ ta v i e n a akimi a k l o , — tai rodo ir ati­ t i n k a m a lūpų išraiška. Horacijus iš tiesų b u v o vienaakis. P r a v a r d ė Kok­ lis i i a n t i k i n i ų a u t o r i ų d u o m e n y s t a i patvirtina. Šiame portrete, kurį A . F u r t v e n g l e r i s m a n ė e s a n t Miltiado f a t v a i z d u , k e i s t a i s u m i š ę e g i n i e t i š k o , a t i š k o ir Didžiosios G r a i k i j o s sti­ liai. M a n o m a , k a d jis s u k u r t a s t a r p 490 i r 480 m . p . m . e . N o r s H o r a c i j a u s K o k l i o žygis d a t u o j a m a s 507 m . p . m . e., bet, k a i p ž i n o m a , šio a n k s t y v o ­ jo romėnų laikotarpio chronologija smarkiai svyruoja. Tačiau po jo mir­ ties, s ė k m i n g a i u ž b a i g ę k a r ą s u Pors e n a f, r o m ė n a i p a s t a t ė š i a m h e r o j u i s t a t u l ą ir u ž r a š ė š l o v i n a n č i u s žodžius. T u r b ū t tai b u v o p a d a r y t a p r a ė j u s 10 ar 20 metų po žygdarbio. Statulos skulptorius, A t ė n u o s e laikomas sena­ m a d i š k u , R o m o j e b u v o p r i i m t a s išs­ kėstomis rankomis. Nesinaudodamas t a i s l a i k a i s b ū d i n g u s k u l p t ū r o s at­ r a m o s p r i n c i p u , jis a b i p o r t r e t u o j a m o j o kojas sustatė tolygiai. Kadangi didvyris, be abejo, b u v o pasirėmęs ietimi, v ė l i a u p r a d ė t a m a n y t i , k a d H o ­ racijus b u v ę s šlubas. P l u t a r c h o tvirti­ n i m u ( „ P a r a l e l i n ė s biografijos", P o p l i kola, 16, 7), didvyris susižalojęs p l a u k d a m a s p e r Tibrą. Š i s t a t u l a tu­ r ė j o b ū t i k o p i j u o j a m a : H o r a c i j ų Kok­ lį t a u t a l a i k ė s e k t i n u d r ą s o s , a t k a k l u ­ mo ir pasiaukojimo pavyzdžiu. Statu­ la sukurta tuo metu, kai, anot V a r o no (žr. Plinijus Vyresnysis. G a m t o s is­ torija, 35, 154), e t r u s k ų m e n ą R o m o j e n u k o n k u r a v o graikų kūryba. Minėtas autorius n u r o d o ir pirmuosius graikų menininkus R o m o j e — Damofilą ir Gorgasą, k u r i e 493 m. p. m. e. s t a t ė C e 145 K

2ymūs antikos žmonės

reros šventyklą ir greičiausiai b u v o a t v y k ę i š Pietų Italijos. K a i t o j i š v e n ­ tykla buvo pastatyta, etruskų epocha Romoje pasibaigė, o Porsena buvo paskutinis etniškas Romoje. Horaci­ j a u s Koklio portretas y r a seniausias iš m u m s žinomų r o m ė n o atvaizdas. Jo žygdarbį įamžino bronzinis medalio­ nas, nulietas v a l d a n t A n t o n i n u i Pi­ j u i f. Hostilianas Gajus Valentas Hostilianas Mesijus Kvintas. M. 251 m. e. m. Trajano Deciįaus f ir Herenijos Etruscilos f sū­ nus. Romos imperatorius 251 m. e. m. Po Decijaus mirties senato paskirtas imperatoriumi kartu su Trebonianu G a l u f, H o s t i l i a n a s m ė g i n o v a r ž o v ą nu­ galėti. N e t r u k u s jis m i r ė , t i k n e k o ­ v o s l a u k e , k u r jis v a r g u a r pasižy­ mėjo, bet n u o m a r o . Tačiau Helga fon H e i n c ė į ž i ū r ė j o H o s t i l i a n ą p e r g a ­ lingo k a r v e d ž i o p a v e i k s l e , e s a n č i a m e a n t d i d e l i o L u d o v i z i o k o l e k c i j o s sar­ k o f a g o s u k a u t y n i ų s c e n o m i s . Kryž­ m a s randas ant kaktos, bylojantis apie priklausymą kažkokiai s e k t a i , pasi­ k a r t o j a ir d v i e j u o s e iškiliosios plas­ tikos portretuose. Tačiau jie vaizduo­ ja ne Hostilianą: sprendžiant iš mo­ n e t i n i ų a t v a i z d ų , jis n e t u r ė j o n e i t o ­ kio rando, nei barzdos kaip karžygys a n t s a r k o f a g o . Taigi t a i p e n t u z i a s t i n ­ g a i s v e i k i n t a s „ i d e n t i f i k a v i m a s " pasi­ r o d ė klaidingas. Kaip a t r o d ė Hostilia­ nas, galime spręsti tik iš monetinių portretų.

Isokratas 436—338 m. p. ditó sūnus. Iš nų oratorius.

m. e. Teodoro ir Erchijos (Atiką).

Me­ Atė­

1767 m . R o m o j e b u v o r a s t a s mažas m a r m u r i n i s b i u s t a s , k u r i s (deja, s m a r ­ k i a i p e r d i r b t a s ) 1785 m. p a t e k o į Alb a n i o kolekciją. K a i p m a t y t i i š u ž r a ­ šo, tai — I s o k r a t o a t v a i z d a s . A t ė n ų oratoriaus būta kuklaus: turėdamas silpną balsą, jis p a t s n ė k a r t o viešai n e p a s i r o d ė , o t i k r a š y d a v o k a l b a s ir m o k ė kalbėti kitus. Savo mokytoją itin v e r t i n ę s k a r v e d y s T i m o t e a s užsa­ kė Leocharui nulieti bronzinę Isokrato statulą, k u r i b u v o p a s t a t y t a E l e u s i n e (Pseudoplutarchas. Isokrato gyveni­ m a s ) . P o o r a t o r i a u s m i r t i e s j o įsūnis Afaris pastatė Atėnuose portretinę t ė v o statulą a n t k o l o n o s (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 18, 8). A b i sta­ t u l o s g a l ė j o b ū t i m o d e l i u A l b a n i o vi­ los b i u s t u i . M e n k a v e r t ė j e k o p i j o j e Leocharo meistriškumas vargiai jaučia­ mas, užtat mes galime susidaryti šiokį tokį įspūdį a p i e patį I s o k r a t ą — o r a t o r i ų , maniusį, k a d j o m e n a s u g d o dorumą bei sąžiningumą ir kad tobu­ l a k a l b a y r a didžiai r e i k š m i n g a s auk­ lėjimo veiksnys. Jis vadovavo mo­ kyklai, išugdžiusiai į t a k i n g u s poli­ t i k u s T i m o t e ą ir Likurgą, o r a t o r i ų Dem o s t e n ą f, i s t o r i k u s Eforą ir T e o p o m pą. V ė l i a u I s o k r a t o k a l b o s ( d a u g e l i s j ų išliko) b u v o v e r t i n a m o s u ž j ų d a r ­ n ų stilių i r n a u d o j a m o s m o k y m o tiks­ lams. 147

Juba I Hiempsalo II sūnus. Numidijos kara­ lius maždaug nuo 50 iki 46 m. p. m. e. P o m p ė j a u s f k o v o j e su C e z a r i u f J u ­ b a p a l a i k ė pirmąjį. P o C e z a r i o p e r g a ­ l ė s p r i e T a p s o (46 m. p. m. e.) j i s n u s i ­ ž u d ė . C i c e r o n a s (,,2emės į s t a t y m a s " , 2, 22, 59) s t e b ė j o s i n e p a p r a s t a i t a n ­ kiais jaunojo J u b o s plaukais, kurie pastebimi ir jo monetų portretuose. Žiaurus ir despotiškas karalius, matyt, šukavosi plaukus pagal seną vietinę tradiciją. Iš t a n k i ų s u s i r a i č i u s i ų plau­ k ų b u v o a t p a ž i n t a m a r m u r i n ė galva, rasta dabartiniame Seršelyje — buvu­ s i o j e J u b o s II f s o s t i n ė j e C e z a r ė j o j e . Pastarasis, be kita ko, b u v o išpuošęs m i e s t ą i r s a v o t ė v o s k u l p t ū r o m i s ; šis faktas dar kartą patvirtina, kad mar­ m u r i n i s p o r t r e t a s įvardytas teisingai. P o J u b o s m i r t i e s j o šalis t a p o R o m o s Naujosios Afrikos provincija. J u b a II Gajus Julijus Juba. Apie 50 m. p. m. e. —23 m. e. m. Jubos I f sūnus. Mauretanijos karalius nuo 25 m. p. m. e. iki 23 m. e. m. P o t ė v o m i r t i e s jis k a i p b e l a i s v i s pa­ t e k o į Romą, t e n g a v o išsilavinimą, o A u g u s t a s f j a m s u t e i k ė R o m o s pi­ l i e č i o teises i r M a u r e t a n i j o s k a r a l y s ­ t ę . A n t m o n e t ų jis išdidžiai p a s i v a d i ­ na „karalium J u b a " . Palyginti su tė­ vu, sūnus atrodo tikras romėnas ir tiktai karaliaus diadema byloja apie 148

jo kilmę. Iš marmurinių portretų, galvos forma ir veido išraiška pana­ šių į m o n e t i n i u s a t v a i z d u s , a i š k i a i m a ­ tyti, k a d J u b a mėgdžioja netgi Au­ g u s t o š u k u o s e n ą . Sie p a v e i k s l a i , pa­ ženklinti svajingo idealizmo ir tam tikro inertiškumo, matyt, buvo sukurti tada, kai 25 metų J u b a tapo karaliumi. V e d ę s Kleopatrą Selenę f, kuri valdė K i r ė n ę b e i Libiją, i r r e m i a m a s r o m ė ­ nų, J u b a galėjo atsidėti pomėgiams. J i s rinko m e n o kūrinius, rašė knygas ir pavertė savo sostinę Cezare ją kul­ t ū r o s centru. J u b a surinko visus j a m prieinamus romėnų kultūros, teatro t e o r i j o s , t a i p p a t Libijos, A r a b i j o s , Asirijos istorijos šaltinius.

Juba II. Paryžius, Luvras

J u l i a n a s Apostatą (Atskalūnas) Flavijus Klaudijus Julianas. 331—363 m. e. m. Julijaus Konstancijaus ir Bazilinos sūnus. Romos imperatorius nuo 360 iki 363 m. e. m. J o a n a c h r o n i š k i , v i e n i d e a l i z m o skati­ nami mėginimai atgaivinti pagonybę negalėjo s u s t a b d y t i istorijos. Krikš­ čioniškai išauklėtas, tačiau turintis filosofinį išsimokslinimą, J u l i a n a s 351 m . e . m . oficialiai a t s i s a k ė k r i k š č i o ­ n y b ė s , n e š i o j o filosofo barzdą, r o d a n ­ čią j o ryšį s u s e n ą j a k u l t ū r a . D v i m a r ­ m u r i n ė s imperatoriaus statulos yra P a r y ž i u j e , k u r į jis j a u n a s b ū d a m a s m ė ­ g o l a b i a u u ž k i t u s m i e s t u s . V i e n a sta­ t u l a r a s t a a p i e 1800 m . P a r y ž i u j e , a n ­ t r o j i t u r b ū t a p i e 1787 m. į P a r y ž i ų at­ v e ž t a iš Italijos, t a č i a u ir ji t i k r i a u s i a i s u k u r t a šiame mieste. J u l i a n a s šukavo­ si p l a u k u s p a n a š i a i k a i p T r a j a n a s f gy­ v e n i m o pabaigoje — kukliai, paprastai k r i n t a n č i u s ant kaktos. Trajanas vis dar l a i k ė s i s e n o s r o m ė n i š k o s t r a d i c i j o s , ku­ rią į t v i r t i n o A u g u s t a s f ir k u r i su­ n y k o v a l d a n t A d r i a n u i f . T r i g u b a dia­ d e m a anksčiau buvo apvainikuota ma­ žais J u l i a n o itin garbinamų dievų biustais; d a b a r jie nudaužyti. J u l i a n o t o g a — t a i p p a t d u o k l ė r o m ė n ų se149

Julianas

Apostata.

Paryžius,

Luvras

novei. Taigi siekdamas atgaivinti pagonybę, jis rėmėsi n e t i k grai­ kų filosofija, bet ir s e n o m i s Ro­ m o s t r a d i c i j o m i s . Dėl v i d u r a m ž i a i s iškalto įrašo vienas biustas Ro­ mos Kapitolijaus muziejuje buvo laikomas Juliano portretu. Nors d a b a r j a u ž i n o m a , k a d šis b i u s t a s y r a k o p i j a o r i g i n a l o , s u k u r t o V m. e. a., ir v a i z d u o j a g r e i č i a u s i a i P a u s a n i j ą f, d a r i r š i a n d i e n j i s r e t k a r č i a i s sieja­ m a s su J u l i a n u . Šį atvejį n u r o d o m e k a i p kuriozą. Julija 39 m. p. m. e.— 14 m. e. m. Augusto f ir Skribonijos duktė. Julija.

Berlynas

Julija Domna su

Karakala ir Geta

Augusto dukters Julijos garbei buvo sukurta d a u g statulų; bent jau progų t a m t i k r a i u ž t e k o . S a k y s i m e , k a i j i iš­ t e k ė j o už M a r c e l o f, O k t a v i j o s f sū­ n a u s , p a s k u i j o s s a n t u o k o s s u Agripa f p r o g a , g i m u s s ū n u m s G a j u i f bei Lucijui C e z a r i u i f, a r b a k a i ji t r e č i ą k a r t ą i š t e k ė j o už T i b e r i j a u s f. L i t e r a t ū r o j e a p r a š y t i visi šie p a g e r ­ bimai, tačiau daugelis paminklų J u ­ lijai v ė l i a u b u v o s ą m o n i n g a i s u n a i k i n ­ ti. A u g u s t o d u k t ė p r i d a r ė t ė v u i rū­ pesčių ne tik palaidu g y v e n i m u — tai prieštaravo ,,romėniškumo" tradicijai, k u r i o s jis a t k a k l i a i l a i k ė s i — t a č i a u ir tuo, kad dalyvavo sąmoksle prieš T i b e r i j ų i r n e t g i p r i e š s a v o tėvą. Iš­ skyręs Juliją su Tiberijum, Augustas j ą i š t r ė m ė . T a p ę s i m p e r a t o r i u m i , Ti­ b e r i j u s p a s u n k i n o j o s g y v e n i m o są­ l y g a s , i r n e t r u k u s J u l i j a m i r ė n u o ba­ do ir išsekimo. Vis dėlto atrodo, jog v i e n a s šios A u g u s t o d u k t e r s p o r t r e ­ t a s y r a išlikęs. R e m i a n t i s m a ž a i s i r p r a s t a i išsilaikiusiais m o n e t ų p o r t r e ­ tais, nustatyta, kad nedidelė p o r t r e t i n ė m a r m u r o galva Berlyne vaizduoja Ju­ liją. P l a u k u s ji s e n a m a d i š k a i susuk­ d a v o priekyje į mazgą. Išoriškai J u ­ lija l a b a i p a n a š i į tėvą, n o r s j ų d v i e j ų charakteriai neturėjo nieko bendro. 150

I

Julija Soaimidė b e i jos s ū n u s Elagab a l a s f b u v o n u ž u d y t i , o į sostą įžen­ gė Severas Aleksandras, ji ė m ė val­ dyti už sūnų. Išsilavinusią ir toleran­ tišką krikščionybei Juliją M a m ė j ą p r a ž u d ė g o d u m a s . S u k ė l ę maištą, k a ­ riai n u ž u d ė j ą i r j o s s ū n ų M a i n c o p r i e ­ miestyje. Portretai vaizduoja Juliją M a m ė j ą su Julijos D o m n o s f laikais į m a d ą įėjusiais b a n g u o t a i s plaukais ir k a s a , s u s e g t a į k u o d ą ; J u l i j a i b ū ­ dinga masyvus smakras ir tykojantis žvilgsnis. Si „ p a s k u t i n ė iš s i r i e č i ų " paliko po savęs Romos imperiją be­ griūvančią. Julija M e z a A p i e 160—226 m . e . m . B a a l o ž y n i o Basiano duktė. Iš Emesos (Sirija). Ju­ lijos Domnos f sesuo. I k i 217 m . e . m . J u l i j a M e z a g y v e n o Romos imperatoriaus rūmuose pas s a v o seserį, o po K a r a k a l o s f n u ­ ž u d y m o b ė g o į Emesą. Cia Julija M e z a s u g e b ė j o p a l e n k t i į s a v o p u s ę legioną, kuris jos anūką Elagabalą f paskelbė imperatoriumi. Romoje ji su dukra Julija M a m ė j a f t v a r k ė valdžios rei­ kalus už Elagabalą ir Severą Aleksan­ drą f. M o n e t ų portretuose m a t o m e g r i e ž t ą p a g y v e n u s i o s m o t e r s veidą. Julija Paulą Apie 195—222 (?) m. e. m. Julijaus Kornelijaus Paulo duktė. Elagabalo f žmona nuo 219 iki 220 m. e. m. J u l i j a Paulą b u v o p i r m o j i Elagabalo žmona. Elagabalas vedė ją turėdamas v o s 1 5 m e t ų . P r a ė j u s m e t a m s p o su­ tuoktuvių, jis išvarė žmoną dėl apga­ m o , k u r i s , girdi, d a r k ę s j o s grožį. P o r t ­ retai vaizduoja Juliją Paulą jauną, su p a n a š i a į J u l i j o s D o m n o s f, t i k k u k ­ lesne šukuosena. Iš didelių liūdnų akių po suaugusiais drauge antakiais ir iš m a ž o s b u r n o s galima spėti, k a d ji buvo gero būdo. 152

Julija Soaimidė M. 222 m. e. m. Julijaus Avito ir Ju­ lijos Mezos f duktė. Elagabalo f mo­ tina. Po A n t i o c h i j o s k a u t y n i ų (218 m. e. m.) Julijai Soaimidei drauge su motina p a v y k o p a s o d i n t i į sostą sūnų, už k u ­ r į v a l d ė p a t i . S u k ė l u s i ž m o n i ų pasi­ piktinimą savo n e d o r u gyvenimu, ji buvo nužudyta k a r t u su Elagabalu. Sprendžiant iš monetinių portretų, Julija Soaimidė labai panaši į motiną. Julija, Tito d u k t ė Flavija Julija. Apie 65—89 m. e. m. Tito f ir Marcijos Furnilos duktė. G r a ž u o l ė s T i t o d u k t e r s p o r t r e t e ste­ bina portretuojamosios šukuosena: priekyje garbanoti plaukai sukelti į viršų, o u ž p a k a l y j e s u i m t i į s t o r ą mazgą. J o s šukuosena padiktavo t o laiko madą. Tokie moterų ant galvos nešiojami bokštai, kuriuos b u v o įma­ n o m a pastatyti tik pridėjus svetimų plaukų, b u v o priešingybė paprastoms v y r ų š u k u o s e n o m s . Išliko n e m a ž a J u ­ lijos p o r t r e t ų ; v i s u o s e ji — t a i s y k l i n ­ gų bruožų, didelėmis, klausiančiomis akimis. Atrodo, kad jos būta gerai i š a u k l ė t o s , griežtų p a p r o č i ų . T a č i a u šiuo atveju išorė apgaulinga: savo vy­ rui Titui Flavijui Sabinui Julija anaip­ tol n e b u v o i š t i k i m a . J o s d ė d ė D o m i c i a n a s f iš d ė k i n g u m o J u l i j a i už su­ teiktas meilės valandas po jos mirties į s a k ė g a r b i n t i šią m o t e r į k a i p d e i v ę . Ant Paryžiuje saugomo akvamarino su Euolo parašu Julija vaizduojama apkūnesnė negu kituose portretuose. C i a ji — d i d e l ė d a m a , pasidabinusi prašmatnia diadema, su auskarais ir grandinėle ant kaklo.

Julija

Soaimidė

Julija, Tito duktė. cionalinė biblioteka

Paryžius,

Kaligula Gajus Cezaris Germanikas. 12—41 m. e. m. Germaniko f ir Agripinos Vy­ resniosios f sūnus. Romos imperato­ rius nuo 37 iki 41 m. e. m. Svetonijus („Cezarių gyvenimas", Ga­ jus, 50) s a k o , k a d K a l i g u l o s i š v a i z d a „kėlusi- b a i m ę i r p a s i b j a u r ė j i m ą " . I r nenuostabu, nes būsimasis imperato­ rius, v a l d a n t T i b e r i j u i f, s a v o j a u n y s ­ t ę p r a l e i d o K a p r i o saloje, o v ė l i a u ž i a u r u m u n e t p r a n o k o Tiberijų. T a ­ čiau monetiniai portretai prieštarau­ ja Svetoni j aus teiginiams: jie vaizduo­ j a Kaligulą k i l n i ų b r u o ž ų . M a r m u r i ­ n i u o s e p o r t r e t u o s e K a l i g u l a irgi v e i ­ kiau gražus ir nė kiek nepraplikęs, kaip tvirtino istorikas. Imperatotius b u v o plačiakaktis, šukuodavosi pa­ n a š i a i k a i p T i b e r i j u s — p a g a l seną r o ­ mėnišką madą, kurios, beje, laikėsi ir A u g u s t a s f. K a r e i v i a i jį m e i l i a i v a ­ d i n o Caligula ( A u l i n u k ų ) , n e s j i s b u ­ vo a u k l ė j a m a s k a r o stovykloje, vil­ kėjo paprastus kareiviškus drabužius i r a v ė j o t o k i u s p a t k a i p i r visi a u l i ­ nukus. Taip buvo jo tėvui Germanikui g y v a m esant. Vėliau Kaligula įsakė g a r b i n t i s a v e b e i v a d i n t i įvairių d i e v ų v a r d a i s i r v i s a i p r a r a d o saiką. I š r a i š ­ kingame Kopenhagoje saugomo port­ r e t o ž v i l g s n y j e (iš v i e n o j e a k y j e l i k u ­ sių d a ž ų m a t y t i , k a d j ų b ū t a s p a l v o t ų ) yra kažkas grėsminga. Tačiau kyla k l a u s i m a s , ar. t o k s į s p ū d i s n e s u s i d a r o vien dėl nesimetriško spalvinio ak­ cento? Keistoka ir vaizduojamojo bur154

n o s forma. Matyt, t a i p m e n i n i n k o n o ­ rėta parodyti jo agresyvumą. Dėl n e ­ ž i n o m o s ligos, k u r i a K a l i g u l a s u s i r g o 37 m. e. m. s p a l i o m ė n e s į , jo iki t o l dar pakenčiamas valdymas virto des­ potiška savivale. Visų nekenčiamo i m p e r a t o r i a u s g y v e n i m ą n u t r a u k ė są­ mokslininkų kardas. J o atminimas bu­ vo p r a k e i k t a s , o a t v a i z d a i n a i k i n a m i . Nepaisant „atminimo pasmerkimo", keletas jų i š l i k o — m a t y t , todėl, k a d iš k a r t o b u v o u ž k a s t i į ž e m ę . T a i s u k ­ rečiantys ligoto jaunuolio, buvusio Romos imperatoriaus, portretai. Kalimachas 310—235 Kirėnės.

m. p. Graikų

m. e. elegijų

Bato sūnus. kūrėjas.

Iš

Baigęs studijas Atėnuose, Kalimachas i š v y k o į A l e k s a n d r i j ą i r t e n 260 m . p. m. e. tapo garsiosios bibliotekos valdytoju. Būdamas filologas („gra­ m a t i k a s " ) , j i s b u v o i r P t o l e m ė j o Filadelfo f r ū m ų p o e t a s , p a g a r s ė j ę s s a v o eilėmis „Berenikės f garbanos". J i s b u v o laikomas elegijos klasiku, Kvint i l i a n a s jį p a v a d i n o princeps elegiae, t. y. elegijos p r a d i n i n k u („Oratoriaus a u k l ė j i m a s " , 10, 1, 58), t o d ė l jo n e ­ didelis bronzinis biustas iš Li­ v o r n o stovi skulptūrų grupėje greta Homero f, Sofoklio f ir A r c h i l o cho f — klasikinių epo, tragedijos bei lyrikos atstovų. Portretas Kalimacho laikų s t i l i a u s : n i ū r i išvaizda, p a p r a s t a šukuosena ir t r u m p a barzda labai pri­ t i n k a b i b l i o t e k o s v a l d y t o j u i . V i e n a šio p o r t r e t o atlieja b u v o rasta Aleksan­ drijoje. Vėlesnieji bibliotekos v a d o ­ v a i i š s a u g o j o g a r b i n g ą K a l i m a c h o at­ minimą. Kallstas 155—222 m. e. iki 222 m. e. m.

m.

Popiežius

nuo

217

IV m. e. a. sukurtas medalionas su at­ vaizdu iš aukso ir emalio; užrašas a n t 155

Kalimachas. Florencija, gijos muziejus

Archeolo-

m e d a l i o n o skelbia, j o g v a i z d u o j a m a s Kalistas. Tad nekyla abejonių, kad pavaizduotasis y r a tuo m e t u gyve­ n ę s p o p i e ž i u s . N u o 186 iki 189 m . jis buvo nuteistas kalnakasybos darbams Sardinijoje, bet, i m p e r a t o r i a u s K o m o d o f sugulovės užtariamas, paleis­ tas į laisvę. Kaip diakonui, j a m pri­ klausė kapų prie Apijaus kelio prie­ ž i ū r a . 217 m. e. m. K a l i s t a s t a p o p o ­ p i e ž i u m i . Šis m e d a l i o n a s iš a u k s o ir emalio turėjo būti padarytas pagal anksčiau sukurtą originalą: tuo laiku popiežius jau būtų buvęs šimtametis senis. K r i n t a į a k i s l a b a i s a v o t i š k o s formos barzda ir plikė, n o r s panašiai b u v o n u p l i k ę s ir Petras f. Šiaip ar t a i p , šis p o r t r e t a s — n e v i e n fantazi­ jos vaisius. Karakala Markas Aurelijus Antoninas Basianas. 186—217 m. e. m. Septimijaus Seve­ ro f ir Julijos Domuos f sūnus. Romos imperatorius nuo 211 iki 217 m. e. m.

Karakala.

Miuncheno

gliptoteka

K a r a k a l o s p r a v a r d ė kilusi n u o j o d ė ­ v ė t o gališko apsiausto p a v a d i n i m o . J i s n o r ė j o p r i l y g t i A l e k s a n d r u i Di­ d ž i a j a m f ( H e r o d i a n a s , 4, 8), t a d p a ­ sistatydino porinę hermą, kad amži­ ninkai galėtų gėrėtis iš k a r t o abiejų portretais. Tačiau vargu ar kas paste­ b ė j o b e n t t r u p u t į p a n a š u m o t a r p di­ džiojo m a k e d o n i e č i o ir žiauraus des­ poto, kuris įsakė nužudyti savo brolį G e t ą f, ž m o n ą Plautilą f b e i j o s a r t i ­ miausius patikėtinius ir pradėjo savo s i a u b i n g ą režimą. A n k s t y v o s j a u n y s ­ tės portretuose atsispindi patologiniai jo būdo bruožai, kurie ryškiausiai a t s i s k l e i d ė j a m a t s i s ė d u s į sostą. N u o s ­ tabu, kad menininkas nebaudžiamas galėjo taip negailestingai atskleisti berniuko charakterį. Imperatoriaus p o r t r e t a i r o d o , k a d j a u n e b e b u v o lai­ komasi ankstesnės vaizdavimo tradi­ cijos, v y r a v u s i o s n u o A d r i a n o f laikų. Niekuo nesekdami, menininkai ėmė

vaizduoti naują — brutalaus despoto ti­ pą. K a r a k a l o s b a r z d a — t r u m p a i kir­ pta ar paprasčiausiai tik neskusta, ant galvos — t r u m p ų g a r b a n o t ų plaukų ku­ p e t a . T o k s v a i z d a v i m o stilius b ū d i n ­ gas v ė l e s n i e m s , y p a č — , , k a r i ų i m p e r a ­ t o r i ų " p o r t r e t a m s . Šiokį tokį ryšį s u klasikinėmis skulptūromis dar turi Karakalos biustas Berlyne: drapiruotė ir galvos pasukimas nukopijuoti nuo V a. p. m. e. D i o m e d o s t a t u l o s . K a r a ­ kalos laikais pakito ne tik meninio vaizdavimo tradicijos — jo v a l d y m a s t a i p s u k r ė t ė R o m o s imperiją, k a d n u o tol j i j a u n e b e į s t e n g ė a t s i g a u t i . D a u g p a d a r i n i ų p a l i k o p i l i e t y b ė s teisių su­ teikimas visiems laisviesiems imperi­ j o s g y v e n t o j a m s . Šis K a r a k a l o s p o t ­ varkis, kurį inspiravo n e a p y k a n t a pri­ vilegijuotiems sluoskniams, vienu plunksnos brūkštelėjimu panaikino y p a t i n g a s r o m ė n ų piliečio teises bei p a r e i g a s , k u r i o s ligi šiol b u v o ,,romėn i š k u m o " principu pagrįstos pasauli­ nės imperijos a t r a m o s stulpai. K a r a ­ kalos asmens sargybos prefektas Makrinas f į s a k ė n u ž u d y t i jį E d e s o j e (Sirija) ir iš k a r t o p a s k e l b t i d i e v u .

Karakala.

Karas Markas Aurelijus Karas. M. c. m. Romos imperatorius nuo 283 m. e. m.

283 282

m. iki

V a l d a n t Probui f, K a r a s pelnė au­ k š t e s n i o j o k a r i n i n k o laipsnį, o k a r i a i p a s k e l b ė j į i m p e r a t o r i u m i ; n u o se­ n a t o patvirtinimo Karas atsisakė. Mi­ rė žygio prieš p e r s u s m e t u . M o n e t i n i a i p o r t r e t a i v a i z d u o j a j į plikagalvį, s u t r u m p a barzda. Skulptūrinių Karo port­ retų kol kas n ė r a žinoma, ir m a ž a vilties jų rasti, n e s jis valdė v o s de­ šimt mėnesių. Karinas Markas Aurelijus Karinas. Apie 252— 285 m. e. m. Karo f sūnus. Romos imperatorius nuo 283 iki 285 m. e. m. 157

Karas

Berlynas

Karino portretas labai išraiškingas: trumpi kareivio, kovojusio Germanijoje ir Britanijoje, p l a u k a i k o n t r a s t u o ­ ja su vešlia ir rūpestingai sušukuota barzda. Didžiausio imperijos nuopuolio m e t u jis b u v o b e n d r a v a l d i s i m p e r a t o ­ r i u s s u s a v o t ė v u , o p o šio m i r t i e s — j o į p ė d i n i s . P r i e D u n o j a u s žiočių K a r i n a s galėjo sutriuškinti k o n t r a i m p e r a t o r i u mi p a s i s k e l b u s į D i o k l e t i a n ą f, t a č i a u j į patį n u ž u d ė s a v i k a r i a i . D i o k l e t i a n u i atsivėrė kelias imtis didžiojo uždavi­ nio — stabilizuoti imperiją. Karneadas 215—130 m. Iš Kirėnės. Karinas.

Karneadas.

Roma, Konsulų rūmai

Bazelis

p.

m. e. Epikomo sūnus. „Akademijos' filosofas.

Karneado dialektinis protas, nepapras­ t a s d a r b š t u m a s i r a p s i s k a i t y m a s ste­ b i n o n e m a ž i a u u ž iškalbą. O r a t o r i a u s t a l e n t ą K a r n e a d a s p a d e m o n s t r a v o at­ v y k ę s į R o m ą (156—155 m . p . m . e.), k a i , d i d e l e i r i m t ų j ų r o m ė n ų n u o s ­ t a b a i , v i e n ą d i e n ą k a l b ė j o už, o ki­ tą — p r i e š t e i s ė t v a r k ą . V ė l i a u K a t o ­ n a s pasisakė už jo ištrėmimą. Kar­ neadas buvo Atėnų viduriniosios aka­ d e m i j o s v a d o v a s , č i a j į p a g e r b ė sta­ t u l a A t a l a s II P e r g a m i e t i s f b e i A r i a r a t a s V K a p a d o k i e t i s f. S t a t u l o s p a ­ m a t a s 1880 m . r a s t a s A t ė n ų a g o r o ­ j e . K a r n e a d o b i u s t a s s u u ž r a š u iki 1805 m . b u v o R o m o j e , L u d o v i z i o k o ­ l e k c i j o j e . P o t o , tiesa, jis d i n g o , iš­ l i k o t i k G a l ė j a u s p i e š t a k o p i j a . E. Vis­ k o n t i s 1808 m . d a r m i n i g i p s i n ę K a r ­ n e a d o b i u s t o atlieją, b e t d i n g u s i i r ši. Vėliau rasta kita atlieja (dabar esanti K o p e n h a g o s m e n o istorijos muziejuje) leido identifikuoti kelias pakartotines t o s p a č i o s A t ė n ų s t a t u l o s a t l i e j a s . Sis portretas y r a puikus vėlyvojo perio­ d o m e n o p a v y z d y s ; jis v a i z d u o j a s a n ­ tūrų, ramų, vien protu besivadovau­ jantį ir kupiną skepticizmo Karneadą — žmogų, kuris p a d ė j o r o m ė n a m s p e r i m t i g r a i k ų k u l t ū r o s p a l i k i m ą . Šį fi­ losofą l a b a i v e r t i n o C i c e r o n a s f. 158

Katonas Markas 95—46 m. proanūkis.

Porcijus Katonas Utikietis. p, m. e. Katono Cenzorijaus Romos valstybės veikėjas.

1944 m . E d u a r d a s S m i t a s n u s t a t ė , k a d Miuncheno gliptotekoje saugomos dvi garsiosios kolosinės galvos laikytinos abiejų Katonų atvaizdais: trumpais plaukais esąs Katonas Cenzorijus (234—149 m . p . m . e . ) — ž y m u s i s 184 m. p. m. e. c e n z o r i u s , o ilgais p l a u ­ k a i s — jaunesnysis Katonas Utikietis. Si n u o m o n ė beveik iš karto buvo pa­ n e i g t a , n e s 1943—1944 m . žiemą V o liubilyje (Marokas) rastas bronzinis biustas su pasidabruotu užrašu ant k r ū t i n ė s — „ K a t o n a s " . I š p o r t r e t o sti­ liaus sprendžiama, k a d vaizduojamas Katonas Jaunesnysis, kuris pralaimė­ jo C e z a r i u i f ir, n u s i v y l ę s , k a d ž l u g o respublika, Utikoje nusižudė. Šiaurės Afrikos miesto pakraštyje ant jo k a p o stovėjo portretinė statula, vaizduo­ janti Katoną Jaunesnįjį su kardu ran­ koje (Plutarchas. Paralelinės biogra­ fijos, K a t o n a s J a u n e s n y s i s , Laiškai, 1, 17, 3). Po p e r g a l ė s p r i e š Libiją C e z a ­ ris n e a t s i s p y r ė p a g u n d a i u ž s i s a k y t i p a v e i k s l ą , v a i z d u o j a n t į K a t o n o savi­ žudybę, ir triumfo m e t u vežtis jį p e r Romą. V ė l e s n i ų k a r t ų a t m i n t y j e K a ­ t o n a s išliko g y v a s k a i p „ p a s k u t i n y s i s r e s p u b l i k o n a s " , o t u r ė j u s i e j i jo a t v a i z ­ d ą t i r o n i j o s laikais, p a v y z d ž i u i , v a l ­ d a n t D o m i c i a n u i f, b u v o p r i v e r s t i jį s l ė p t i (Plinijus Jaunesnysis. Laiškai, I, 17, 3). M a n o m a , k a d b ū t a d a u g K a ­ t o n o a t v a i z d o k o p i j ų , n e s jis į k ū n i j o tvirtą pasiryžimą kovoti dėl teisybės. V o l i u b i l i o v i l o s s a v i n i n k o požiūriu,, šis valstybės veikėjas buvo idealistas, p a t y r ę s galingųjų r o m ė n ų išdavystę ir k l a s t ą k a i p ir M a s i n i s a f, k u r i s su K a ­ tonu sudarė porą. P o m p ė j o s gyvento­ jas, pasidirbdinęs kitą K a t o n o atvaiz­ dą, t a i p p a t l a i k ė j į g e r b t i n u i d e a l u . B r o n z i n i s b i u s t a s iš Casa del citarista ( K i t a r i s t o n a m ų ) ilgą laiką s t o v ė j o N e 159

Katonas.

Rabatas

a p o l i o m u z i e j u j e , i r d a r 1951 m . A . d e F r a n č i s č i s m a n ė , k a d t a i n a m ų savi­ ninko Lucijaus Popidijaus Sekundo p o r t r e t a s . Š i a i p a r t a i p , įrašo, i š k u r i o paaiškėtų, kas vaizduojama (kaip kad a n t b i u s t o i š V o l i u b i l i o ) n e b u v o . Port­ r e t ų t y r i n ė j i m a s irgi t u r i s a v ų s u n k u ­ m ų . Deja, k o l k a s n ė r a j o k i ų faktų Katono Cenzorijaus portretui identi­ f i k u o t i — a n t r o j i g a l v a M i u n c h e n e iki šiol t e b ė r a „ n i e k i e n o " . Klaudijus Tiberijus Klaudijus Drūzas Germanikas. 10 m. p. m. e.— 54 m. e. m. Drūzo Vyresniojo f ir Antonijos Jaunes­ niosios f sūnus. Romos imperatorius nuo 41 iki 54 m. e. m. Klaudijus.

Vatikanas

Klaudijus ir šeima.

Imperatoriumi Klaudijus t a p o ne dėl savo nuopelnų, o todėl, k a d b u v o vie­ nintelis gyvas Julijų Klaudijų dinas­ tijos a t s t o v a s . N e p a s i t i k ė d a m a s savi­ mi ir bijodamas, kad nekiltų abejonių dėl jo v a l d y m o teisėtumo, Klaudijus į s a k ė v i s o j e i m p e r i j o j e p r i s t a t y t i gru-

Viena

p i n i ų statulų, v a i z d u o j a n č i ų j į t a r p p i r m t a k ų ir giminaičių. T a č i a u n e t ir t o s s t a t u l o s , k u r i o s v a i z d u o j a jį iš­ k i l n ų lyg J u p i t e r į , n e s u d a r o į s p ū d ž i o , j o g čia v a l d o v a s . Kai m i r ė A u g u s t a s f, jam buvo jau 23 metai, o rūmuose visi i š j o šaipėsi, n i e k i n o u ž tai, k a d jis u ž s i ė m ė m o k s l i n e v e i k l a : p a r a š ė 4 1 istorijos k n y g ą a p i e s a v o l a i k u s , 8 K a r t a g i n o s istorijos k n y g a s ir 20 k n YgU a p i e e t r u s k u s (jis d a r m o k ė j o j ų k a l b ą ! ) , t a i p p a t a p r a š ė žaidimą k a u l i u k a i s . Deja, n ė v i e n a s K l a u d i j a u s veikalas neišliko, tad apie juos n i e k o n e g a l i m e p a s a k y t i . M o k s l i n i n k u i rū­ muose gyventi buvo nepakenčiama. T a i g i g a l i m a s u p r a s t i , k o d ė l šis i m ­ peratorius buvo priklausomas n u o ž m o n o s M e s a l i n o s f, k u r i ą galų g a l e įsakė nužudyti, taip pat ir n u o Agrip i n o s J a u n e s n i o s i o s f, k u r i , s u d a r i u s i visas sąlygas sūnui N e r o n u i f įžengti į sostą, į s a k ė n u ž u d y t i Klaudijų. B u v o tikimasi, k a d Klaudijaus santuoka su Agripina Jaunesniąja 48 m. e. m. b u s laimingo imperijos etapo pradžia. Su­ k r y ž i u o t i g a u s y b ė s r a g a i p o šios p o ­ r o s b e i G e r m a n i k o f ir A g r i p i n o s V y ­ resniosios f bareljefais Klaudijaus vestuvių proga sukurtoje puošnioje k a m ė j o j e s i m b o l i z u o j a šias viltis. N e ronas jas išsklaidė. Klaudijus Gotas Markas Aurelijus Klaudijus. 219— 270 m. e. m. Iš Uyrijos. Romos impe­ ratorius nuo 268 iki 270 m. e. m. Nors žemos kilmės, tačiau gabus, blaivaus proto karvedys mirštančio G a l i e n o f n o r u u ž ė m ė sostą. J i s sėk­ mingai nugalėjo įsiveržusius į Graiki­ ją g o t u s (269 m. e. m.) ir n u o to lai­ ko buvo vadinamas Gotu. Manoma, kad bronzinis biustas, rastas Brešoje k a r t u su kitais bronzos dirbiniais ( t a r p jų ir garsiąja V i k t o r i j a ) , v a i z d u o j a b ū t e n t K l a u d i j ų Gotą. A n t j o d a r t e ­ b ė r a p i r m i n i o p a a u k s a v i m o žymių. 161 11. Žymūs antikos žmonės

Kleantas 331—231 m. p. Aso (Troada).

m. e. Fanijo sūnus. Graikų filosofas.

Iš

Kleantas kilęs iš vargingos šeimos, k u r į laiką m o k ė s i i r u ž s i d i r b d a v o p r a ­ gyvenimui. Gyvendamas Atėnuose, p r i t a p o p r i e stoikų. J o m o k y t o j a s b u v o Z e n o n a s f. 262 m. p. m. e. K l e a n t a s t a p o jo į p ė d i n i u — stoikų filosofinės mokyklos vadovu. Tarp jo mokinių b u v o C h r i s i p a s f. A n t i k i n i ų šaltinių d u o m e n i m i s , K l e a n t o g a r b e i b u v o su­ kurta statulų (Sidonijus Apolinarijus. Laiškai, 9, 14; Juvenalis. S a t y r o s , 2, 7). Ieškoti j ų k o p i j ų g a l ė t ų p a d ė t i a p i b ū d i n i m a s , k a d K l e a n t a s išsiskird a v ę s i š k i t ų filosofų g a l i n g u h e r a k lišku stotu. Labai įtikinama a t r o d o T. L o r e n c o h i p o t e z ė (1965), k a d Osti­ joje k a p e rastas biustas, laikytas H i p o k r a t o f p o r t r e t u , v a i z d u o j a Kleantą. Tvirtas k ū n o sudėjimas matyti n e t iš b i u s t o . Be to, v a i z d u o j a m a s i s panašus į Chrisipą — Kleanto mokinį. D e m e t r i j a s , p a l a i d o t a s š i a m e Ostijos k a p e , m a t y t , b u v o stoikų s e k ė j a s : Eur i p i d o f eilės, u ž r a š y t o s a n t k o l o n o s , atitinka jų mokymą. Kleantas nusižudė. K l e o b i s ir B i t o n a s VII a. p. m. e. pabaiga. Kidipės, Argų deivės Heros žynės, sūnūs. Herodotas f p a s a k o j a istoriją a p i e K l e o b į ir Bitoną, k u r i e , k r i t u s j a u č i a m s , p a t y s į s i k i n k ė į vežimą, k a d m o t i n a l a i k u n u v y k t ų į š v e n t y k l ą . Už tokį s ū n ų p a s i a u k o j i m ą K i d i p ė i š m e l d ė d e i v ę pa­ ties geriausio atlyginimo: a b u broliai m i r ė m i e g o d a m i . K l e o b i o ir Bitono sta­ tulos buvo pastatytos Heros šven­ tyklose A r g e i r Delfuose. Jas dar matė P a u s a n i j a s (,,Helados a p r a š y ­ m a s " , 2, 20, 3). K a s i n ė j a n t Delfus, r a s ­ t o s dvi k o l o s i n ė s m a r m u r i n ė s statu­ los, v a i z d u o j a n č i o s k ū r u s ; s p r e n d ž i a n t iš stiliaus, j o s s u k u r t o s VII a. p. m. e . A n t v i r š u t i n i o p l i n t o k r a š t o y r a už162

r a s a s , j u n g i a n t i s šias a t s k i r a s s t a t u ­ l a s ; iš u ž r a š o likučių g a l i m a p e r s k a i ­ t y t i K l e o b i o ir B i t o n o v a r d u s ir suži­ n o t i a p i e j ų žygį, į k v ė p u s į m e n i n i n k ą . B e a b e j o , t a i n ė r a p o r t r e t a i šiuolaiki­ n e p r a s m e , o t i p i n ė s figūros, k u r i a s indi vidualizuo j a tik vaizduo j amų j ų vardai. Beatodairišku brolių pasiauko­ jimu motinai buvo gėrimasi ir romė­ n ų laikais. R o m ė n i š k o a l t o r i a u s relje­ fas v a i z d u o j a j u o s , t r a u k i a n č i u s m o ­ t i n o s vežimą. Kleobulas VI a. p. m. e. pradžia. Euagoro sūnus. Iš Lindo. Tironas ir vienas iš Septy­ nių išminčių. A p i e K l e o b u l ą ž i n o m a m a ž a i , išliko tik jo p o s a k i s — „ G e r i a u s i a yra saikas!" J i s u ž r a š y t a s a n t T i v o l y j e r a s t o s Va­ t i k a n e s a u g o m o s h e r m o s (galva, de­ ja, neišlikusi) ir a n t t o k i o s p a t K l e o b u lo ( s p r e n d ž i a m a iš u ž r a š o ) s t a t u l ė l ė s , e s a n č i o s D o r i j o s Pamfilio v i l o j e Ro­ m o j e . B a a l b e k o m o z a i k o j e šalia Kleobulo portreto taip pat išdėliota jo m a k s i m a . Č i a jis v a i z d u o j a m a s m a ž ­ d a u g 70 m e t ų , su b a r z d a . O K e l n o mo­ z a i k o j e K l e o b u l a s v i s i š k a i j a u n a s . Vi­ si šie p o r t r e t a i i m a g i n a c i n i a i . Be a b e ­ jo, tokie būtų ir skulptūriniai portretai, jei kada- n o r s p a v y k t ų juos identi­ fikuoti, n e s v a r g u a r b u v o S e p t y n i ų i š m i n č i ų p o r t r e t ų , s u k u r t ų iki I V a . p . m. e. Kleopatra I 204—176 m. p. duktė. Ptolemėjo

m. V

e.

Antiocho III f žmona.

f

E g i p t e visi v a d i n o K l e o p a t r ą „ S i r e " . 193 m. p. m. e., b ū d a m a v i e n u o l i k o s metų, ji ištekėjo už šešiolikmečio Pto­ l e m ė j o V . K a r a l i š k o j i p o r a į s a k ė gar­ b i n t i s a v e k a i p d i e v u s . 186 m. p. m. e. j i e s u s i l a u k ė s ū n a u s P t o l e m ė j o VI f. N e t r u k u s g i m ė ir a n t r a s i s sūnus — P t o l e m ė j a s VIII f. Kai 180 m, p. m. e„ 163

m i r u s t ė v u i , sostą u ž ė m ė v y r e s n i s še­ šiametis sūnus, Kleopatra tvarkė už jį valdžios reikalus. Tuo m e t u nukaldin­ tos 8 drachmų vertės monetos vienoje p u s ė j e v a i z d u o j a m a s k a r a l i u s , o ki­ t o j e — Kleopatra su regentės skeptru. Mirė būdama 28 metų. Kleopatra II M. 115 m. p. m. e. Ptolemėjo V \ ir Kleopatros I f duktė. Po santuokos su broliu Ptolemėju VI f Kleopatra II antrą kartą ištekėjo už b r o l i o P t o l e m ė j o . VIII f. P a s t a r ą j ą san­ t u o k ą a p t e m d ė tai, k a d Ptolemėjas v e d ė ir j o s d u k t e r į K l e o p a t r ą III ir p a d a r ė ją savo bendravalde. Po Pto­ lemėjo mirties ji valdė k a r t u su duk­ t e r i m i K l e o p a t r a III ir a n ū k u Ptole­ m ė j u IX f. N e n u o s t a b u , k a d , e s a n t tokiai s u d ė t i n g a i situacijai, sunku n u s t a t y t i , k u r i iš jų v a i z d u o j a m a — m o t i n a a r d u k t ė . Dėl t o iki šiol n e p a ­ v y k o identifikuoti skulptūrinės mar­ m u r o galvos, e s a n č i o s L u v r e . Kleopatra VII Filopatora 69—30 m. p. duktė. Egipto 30 m. p. m. e.

m. e. Ptolemėjo XII \ karalienė nuo 51 iki

Septyniolikametė Kleopatra kartu su savo dvylikamečiu broliu ir v y r u Pto­ l e m ė j u XIII į ž e n g ė į sostą. A n o t Plut a r c h o ( „ P a r a l e l i n ė s biografijos", A n ­ t o n i j u s , 27), a m ž i n i n k u s ž a v ė j o n e j o s grožis, o v i d i n i o p a s a u l i o t u r t i n g u m a s , a s m e n y b ė s ž a v e s y s . K l e o p a t r a i š tie­ s ų n e b u v o graži, i r m o n e t i n i u o s e p o r ­ t r e t u o s e aiškiai m a t y t i j o s d i d e l ė k u m ­ pa nosis ir smailas smakras. M a r m u ­ rinį K l e o p a t r o s p o r t r e t ą 1933 m . V a ­ tikane atrado L. K u r c i j u s ; t a i grei­ č i a u s i a i k o p i j a s t a t u l o s , kurią, j a i v i e ­ š i n t R o m o j e n u o 46 iki 44 m. p. m. e., Cezaris įsakė pastatyti V e n e r o s šven­ t y k l o j e (Dionas Kasi jas, 5 1 , 22). K a s tikėjosi pamatyti gražuolę — nusivylė. 164

t a č i a u tas, k a s b u v o s k a i t ę s m i n ė t ą j į Hutarcho apibūdinimą, įsitikino j o teisingumu. Ž i ū r i n t į šį marmurinį portretą, galima s u p r a s t i , k u o Kleo­ p a t r a p a k e r ė j o Cezarį, k u r i s k e t i n o j ą vesti ir net susilaukė iš jos sūnaus Cez a r i o n o . Beje, 44 m. p. m. e. k o v o 15 d i e n a Cezario planus paleido vėjais. P e r s i r e n g u s i A f r o d i t e ir n a u j ą j a Izi­ de, Kleopatra paviliojo A n t o n i j ų f, laikiusį s a v e n a u j u o j u D i o n i s u (Plutdrchas. P a r a l e l i n ė s biografijos, A n t o ­ nijus, 26). J i s pavadino Kleopatrą „karalienių karaliene1'. J ū r o s kauty­ n ė s ties A k c i j ų s u g r ą ž i n o j u o s į rūs­ čią t i k r o v ę — A n t o n i j u s n u s i ž u d ė , o Kleopatra, kad nereikėtų dalyvauti O k t a v i a n o f t r i u m f o e i s e n o j e , leidosi į g e l i a m a g y v a t ė s . T a d a jai b u v o 39e r i m e t a i . Fatale monstrum (fatališka b a i d y k l ė ) — š i t a i p ne i t i n p a g a r b i a i ją v a d i n o H o r a c i j u s f. P o e t a i ir dailinin­ k a i d a r ilgai s ė m ė s i t e m ų s a v o k ū r i ­ n i a m s i š K l e o p a t r o s g y v e n i m o istori­ jos. Kleopatra Selenė Apie 40 m. p. m. e . — 11 m. e. m. An­ tonijaus f ir Kleopatros VII f duk­ tė. Libijos ir Kirėnės karalienė. Skirtingai nei motina, kuri, n o r ė d a m a išvengti gėdos, n u s i ž u d ė , K l e o p a t r a Selenė buvo vedama Oktaviano f t r i u m f o e i s e n o j e 29 m. p.« m. e. Ta­ č i a u O k t a v i a n a s p r i g l a u d ė ją. išauk­ l ė j o ir 20 m. p. m. e. išleido už J u bos II f — M a u r e t a n i j o s ir N u m i d i jos valdovo. Monetiniuose portretuose ji v a i z d u o j a m a su p a p r a s t a , p a n a š i a į Livijos f š u k u o s e n a . Kleopatra Tea M. 121 m. p. m. e. Ptolemėjo VI f ir Kleopatros II f duktė. 150 m. p. m. e. K l e o p a t r a T e a ištekė­ jo už A l e k s a n d r o B a l a n t o f, 146 m. p. m. e . — už D e m e t r i j o II f, o 138 m. p. m. e . — už A n t i o c h o VII f. Po 165

p a s t a r o j o m i r t i e s i š p r a d ž i ų v a l d ė vie­ n a , o p a s k u i (nuo 126 m. p. m. e.) — k a r t u s u s a v o s ū n u m i A n t i o c h u VIII f, k u r i s n e t r u k u s į s a k ė ją n u ž u d y t i . Monetiniai portretai vaizduoja apkū­ nią kone vyriškų bruožų moterį su s m u l k i ų g a r b a n ė l i ų įvijomis. H e r k u l a n u m e rasta skulptūrinė galva iš bron­ zos su tokia pat egiptietiška šukuo­ sena, todėl ji ir laikoma Teos atvaiz­ d u . B ū d a m a A n t i o c h o VIII G r i p o f, A n t i o c h o VI E p i f a n o D i o n i s o f ir A n ­ t i o c h o IX K i z i k i e č i o f m o t i n a , ji b u v o s v a r b i figūra Sirijos k a r a l i a u s r ū m u o ­ se. Siame portrete Kleopatra Tea su karališka diadema. Klodijus

Albinas

Decimas Klodijus Septimijus Albinas. M. 197 m. e. m. Iš Hadrumeto (Airika)- Romos imperatorius nuo 193 iki 197 m. e. m. K l o d i j a u s A l b i n o a t v a i z d a i d a ž n a i pai­ n i o j a m i su S e p t i m i j a u s S e v e r o f, n e s jų monetiniai portretai labai panašūs. Tačiau neseniai Vatikane saugomą skulptūrinę m a r m u r o galvą p a v y k o n e g i n č i j a m a i i d e n t i f i k u o t i k a i p Klodi­ j a u s A l b i n o p o r t r e t ą . S e p t i m i j u s Se­ v e r a s įsūnijo jį ir p a s k y r ė į p ė d i n i u , t a č i a u g r e i t a i šį a k t ą a t š a u k ė . Klodi­ jus, pasiskelbęs Severo priešininku ir ,, G a l i j os i m p e r a t o r i u m i " , p a t r a u k ė prieš jį su kariuomene. Tačiau pats b u v o s u m u š t a s i r b e s i t r a u k d a m a s žu­ vo. Albinu Klodijus pasivadino dėl savo baltos odos, kuriai jis, g i m ę s S i a u r ė s Afrikoje, t e i k ė y p a č d i d e l ę reikšmę. Komodas Markas Lucijus Elijus Aurelijus Antoninas Komodas. 161—192 m. e. m. Marko Aurelijaus f ir Faustinos Jau­ nesniosios f sūnus. Romos imperato­ rius nuo 180 iki 192 m. e. m. Lampridijus

(Augustų

gyvenimo

ra166

sytojai, K o m o d a s , 17) r a š ė , k a d jo v e i d o i š r a i š k a b u v o p a i k a k a i p gir­ tuoklio; p o r t r e t a i tai patvirtina. N e t vaikystės p o r t r e t u o s e jis v a i z d u o j a ­ mas su išsprogusiomis kaip motinos akimis, suteikiančiomis veidui minėtą išraišką. M e n i n i n k a s , t a i p n e g a i l e s t i n ­ gai tiksliai p a v a i z d a v ę s „ i m p e r a t o r i u ­ m i " paskelbtą penkiolikmetį Komodą, buvo įžvalgus: iš p o r t r e t o galima nu­ m a t y t i šį k e i s t o s i š v a i z d o s b e r n i u k ą b ū s i a n t s i a u b i n g u t i r o n u . Stai k o k i a k a i n a t e k o m o k ė t i u ž tai, k a d M a r ­ kas Aurelijus f nutraukė Nervos f p r a d ė t ą į s ū n i j i m o politiką ir į p ė d i n i u paskyrė savo sūnų. Taigi Komodas buvo pirmasis „teisėtas" Romos impe­ ratorius, o po trejų m e t ų tapo vien­ valdis. 1 2 j o v a l d y m o m e t ų g a l i m a lyginti su N e r o n ę f ir D o m i c i a n o f viešpatavimu: jie taip pat b u v o tiro­ nai ir paskutinieji dinastijos atstovai. Komodo teroristinio režimo aukomis t a p o ž m o n a K r i s p i n a f, s e s u o Lucila f ir daugelis kitų niekuo dėtų romėnų, lemtingą dieną sėdėjusių amfiteatre: persirengęs Herakliu, kuriuo manė esąs įsikūnijęs, jis š a u d ė į j u o s iš lan­ ko k a i p į Stimfalo p a u k š č i u s ! „Romėnų Heraklį" vaizduojantis mar­ murinis biustas Konservatorių rū­ muose Romoje — visais atžvilgiais tobulas m e n o kūrinys. Užsitraukęs a n t g a l v o s l i ū t o kailį ir s u m e z g ę s ant krūtinės jo letenas, dešine ranka vaizduojamasis laiko vėzdą, o kaire — hesperidžių obuolius. Jie, k a i p ir Žemės rutulys ant sukry­ žiuotų g a u s y b ė s ragų, k a r t u s u a m a ­ zonės skydu ir dviem klūpančiomis Viktorijomis (drauge tai biusto atra­ mos maskuotė), simbolizuoja „Komo­ do aukso amžių". Neįprastas pusiau'figūris p o r t r e t a s atspindi liguistą šio ž m o g a u s , į s a k i u s i o g a r b i n t i s a v e įvairių d i e v ų p a v i d a l u , psichiką. P o r tretuojamojo garbanos, matyt, buvu­ sios p a d e n g t o s a u k s u : H e r o d i a n o (1, 7, 17) liudijimu, K o m o d a s barstėsi 167

Klodijus

Albinas.

Vatikanas

Komodas. ziejus

Roma,

Kapitolijaus

mu

plaukus aukso dulkėmis, k a d labiau blizgėtų. T o p a t i e s a u t o r i a u s m a n y ­ mu, K o m o d a s b u v ę s vienas iš gražiau­ sių a n o m e t o v y r ų . J i s b u v o n u ž u d y ­ t a s s ą m o k s l i n i n k ų , p r i e k u r i ų prisi­ dėjo ir krikščionė Marcija, gyvenusi rūmuose beveik kaip imperatorienė. „Atminimo pasmerkimo" išvengė ne­ maža portretų, tarp jų ir m o n u m e n ­ t a l u s 1,18 m a u k š č i o K o m o d o b i u s t a s . Konstancijus Chloras Flavijus Valerijus Konstancijus. Apie 250—306 m. e. m. Romos imperatorius nuo 305 iki 306 m. e. m. Savo pavardę Konstancijus Chloras g a v o dėl blyškios veido spalvos. J i s b u v o ž e m o s k i l m ė s , t a č i a u v ė l i a u tvir­ tino esąs imperatoriaus Klaudijaus Go­ to f g i m i n a i t i s . D a r p r i e š 293 m. e. m. r k a i K o n s t a n c i j u s C h l o r a s g a v o ceza­ r i o titulą ir D i o k l e t i a n o f b u v o priim­ tas į tetrarchiją bei vedė imperato­ riaus Maksimiano f netikrą dukterį T e o d o r ą , s m u k l i n i n k e H e l e n a j a u bu­ vo pagimdžiusi j a m sūnų Konstanti­ ną f. V ė l i a u K o n s t a n c i j u s C h l o r a s pa­ naikino valdžios padalinimą t a r p ke­ t u r i ų b e n d r a v a l d ž i ų i r t a p o absoliu­ č i u m o n a r c h u . Šis i m p e r a t o r i u s sėk­ mingai triuškino uzurpatorius, frankus ir a l e m a n u s , p i k t u s ir š k o t u s . M i ­ rė Britanijoje. Mėginimai identifikuo­ ti Konstancijaus skulptūrinius portre­ tus b u v o nesėkmingi, neįtikinantys, te­ išliko i m p e r a t o r i a u s m o n e t i n i a i por­ tretai, kiek labiau individualizuoti už apibendrintą jo atvaizdą tetrarchų g r u p ė j e (žr. Diokletianas). Geraširdiš­ ka Konstancijaus išvaizda patvirtina, k a d jis n e b u v o u o l u s D i o k l e t i a n o įsa­ kymo persekioti krikščionis vykdyto­ jas. Konstantinas Didysis 280—337 m. e. m. Konstancijaus Chlo­ ro f ir Helenos f sūnus. Romos im­ peratorius nuo 306 iki 337 m. e. m. 168

Konstantinui teko valdyti pereina­ muoju imperijos laikotarpiu, kai n u o demokratiškai kontroliuojamos Ro­ mos imperatoriaus vienvaldystės bu­ vo pereita prie bizantiškosios neribo­ t o s m o n a r c h i j o s , k a i p a g o n y b ę išstū­ mė k r i k š č i o n y b ė , o a n t i k a p e r a u g o į viduramžius. Lemiamas kautynes prieš M a k s e n c i j ų f p r i e M i l v i j a u s tilto 312 m. e. m. jis l a i m ė j o su k r y ž i a u s ž e n k ­ lu. J o m o t i n a b u v o p a m a l d i k r i k š č i o ­ n ė , ir jis p a t s p r i ė m ė n a u j ą j ą religi­ ją. Išorinis šio p o s ū k i o ž e n k l a s — a t ­ sisakymas barzdos, kurią auginti bu­ vo į p r a s t a n u o A d r i a n o f laikų ir k u ­ ri r e i š k ė p a g o n i š k o s i o s g r a i k ų filo­ sofijos p r i p a ž i n i m ą . K r i s t u s t a d a bu­ vo vaizduojamas jaunas ir be barz­ d o s . K o n s t a n t i n o Didžiojo p o r t r e t u o s e atsisakoma tradicijos laikyti impera­ torių p r i n c e p s u ir v a i z d u o t i jį k a i p p a p r a s t ą žmogų. D a b a r imperatorius iš dievo m a l o n ė s iškyla aukštai virš liaudies ir pasirodo jos akyse k a i p absoliučios valdžios įkūnijimas, k a i p a u k š t e s n i o j o , j o k i ų ryšių s u ž m o n ė m i s neturinčio pasaulio būtybė. Garsioji kolosinė sėdinčio žmogaus statula iš Konstantino perstatytos Maksencijaus bazilikos Romoje — ryškus pavyzdys naujo portreto, susiformavusio val­ dant Diokletianui f. J a m e n ė r a jokio g y v y b ė s ženklo, n ė v i e n o ž m o g i š k o bruožo: žiūrintysis m a t o tiktai nepaju­ d i n a m o s j ė g o s simbolį i r p a s i j u n t a prieš jį mažut mažutėlis. Jis už­ m i r š t a ir tai, k a d šis i m p e r a t o r i u s pirmiausiai įsakė nužudyti savo sū­ nų Krispą, o p a s k u i (326 m. e. m . — Nikėjos bažnytinio susirinki­ mo m e t a i ! ) — ž m o n ą Faustą f. Eusebijas C e z a r i e t i s p a v a i z d a v o K o n s t a n ­ tiną k a i p idealų, s a v o misiją s u p r a n ­ t a n t į valdovą, p e r t v a r k i u s į R o m o s im­ periją ir p e r k ė l u s į s o s t i n ę į K o n s t a n ­ tinopolį. K o n s t a n t i n o Didžiojo p o r t r e ­ tų m o n u m e n t a l u m a s , sustingusi poza p r i m e n a s e n o v ė s Rytų v a l d o v ų — d i e ­ vų p a v e i k s l u s ir r o d o grįžimą p r i e ar169

Konstantinas sulų rūmai

Didysis.

Roma,

Kon­

chaiškos vaizdavimo tradicijos. Žmo­ giškumas — antikinio portreto esminis bruožas — jau išnykęs. Korina Achelodoro ir Prokratijos Tanagros. Graikų poetė. datos nežinomos.

duktė. Iš Gyvenimo

Beotijos p o e t ė K o r i n a b u v o P i n d a r o f amžininkė. Tai sužinome iš legendų. Didysis portretistas Silanionas IV a. p. m. e. sukūrė jos portretinę statulą (Tatianas. A p o l o g i j a , 34, 16). A n t m a r ­ m u r i n ė s K o m p j e n o statulėlės cokolio i š k a l t a s K o r i n o s v a r d a s ; p o e t ė vaiz­ duojama su aristokratišku drabužiu ir k n y g a — r i t i n i u r a n k o j e . T i k r i a u s i a i ši statulėlė y r a m a ž a minėtojo Silaniono šedevro kopija. Pagal ją galima identifikuoti n a t ū r a l a u s dydžio skul­ p t ū r i n ė s galvos atliejas. J o s vaizduo­ ja merginą su „aguročio" šukuose­ na, d u k a r t perrišta juostele. Šukuose­ ną, k u r i ą V a. p. m. e. v i d u r y j e p r a ­ dėjo nešioti Aspasija f, m ė g o visos IV a. p. m. e. moterys. Silaniono kū­ r i n y s — imaginacinis. Taip b u v o įsi­ vaizduojama lyrikė pagal jos pasako­ jamuosius eilėraščius. Kratetas Apie 360— maždaug 270 m. p. m. e. Askondo sūnus. Iš Tėbų. Graikų filo­ sofas.

Korina. Komp Jenas, Vivenelio mu­ ziejus

Diogeno f m o k i n y s Kratetas išdalijo savo didelius turtus ir gyveno klajo­ d a m a s . Klajūno dalia su j u o dalijosi Hiparchija. Veikiausiai jiedu ir pa­ vaizduoti nedideliame paveiksle, a p ­ t i k t a m e F a r n e z i n o viloje. A b i figū­ ras, k u r i o s a n k s č i a u b u v o i n t e r p r e ­ tuojamos kaip „keliaujantys prastuo­ liai", ¡1940 m. į d ė m i a u išanalizavo H. Fūrmanas. Jo nuomone, rūstokos išvaizdos vyras, apsirengęs paprastu a p s i a u s t u ir u ž s i m e t ę s kailį, su g u m ­ b u o t a lazda, n a š č i a i s , a n t k u r i ų u ž k a 170

Kratetas.

Roma,

Nacionalinis

muziejus

bintas maišas ir krepšys, yra Krate­ tas, o a r i s t o k r a t i š k a i a p s i r ė d ž i u s i m e r ­ gina, e i n a n t i j a m iš p a s k o s ir k r e p š y ­ je ant galvos nešanti būtiniausius daiktus,— Hiparchija. Jos ištiesta į Kratetą ranka byloja apie atsidavimą. Sis n e d i d e l i s k ū r i n y s y r a p r e t e n z i n ­ go paveikslo k o p i j a . Deja, K r a t e t o a t v a i z d a s j a m e n e p a k a n k a m a i raiš­ k u s ir, i e š k a n t s k u l p t ū r i n i ų p o r t r e t ų , juo remtis neįmanoma. Krezas Pirmoji sūnus.

VI a. Lydi jos

p. m. e. karalius.

pusė.

Aliato

Nors turtuolio Krezo vardas virtęs p r i e ž o d ž i u , a p i e jį ž i n o m e m a ž a i . Esą Pitijos o r a k u l a s i š p r a n a š a v ę s K r e z u i , kad bus sugriauta didelė karalystė, jei jis p e r b r i s i ą s H a l i o u p ę . P r a n a š y s ­ t ė išsipildė, t a č i a u b u v o s u g r i a u t a j o paties karalystė! Krezas buvo dosnus graikų šventovėms, o užrašas ant rel­ jefu p a p u o š t o s k o l o n o s Efeso A r t e m i ­ d ė s š v e n t y k l o j e liudija a p i e j o finan­ sinę p a r a m ą s t a t a n t šį milžinišką k u l ­ to r ū m ą . K a d a ir n u o ko jis m i r ė — 171

n e ž i n o m a . K a i 547 m. p. m. e. k r i t o Krezo karalystės sostinė Sardai ir jo priešas Kyras p a s m e r k ė Krezą mirti a n t l a u ž o , šis l e m i a m u m o m e n t u at­ siminė kadaise Solono f pasakytus ž o d ž i u s : „ N e v a d i n k ž m o g a u s laimin­ gu, k o l jis g y v a s ! " K a i p r a š o H e r o d o t a s f ( „ I s t o r i j a " , 1, 80), i š g i r d ę s šią maksimą, Kyras pakeitė nuosprendį ir n e t s u j u o s u s i d r a u g a v o . K i t u o s e šal­ t i n i u o s e p a s a k o j a m a , k a d liūtis užge­ s i n u s i l a u ž o l i e p s n a s i r K r e z ą pasi­ grobęs Apolonas. Vienoje kyliarašč i u p a r a š y t o j e k r o n i k o j e m i n i m a tik tai, kad Krezą n u ž u d ė Kyras. M a ž d a u g 5 0 0 — 4 9 0 m . p . m . e . išpieš­ ta atiška vaza vaizduoja šventiškais graikų drabužiais vilkintį karalių, tar­ si s o s t e s ė d i n t į a n t d e g a n č i o l a u ž o ir aukojantį paskutinę auką. Ar Krezas mirė kaip tik taip, ar paskutinę minu­ t ę j į k a s n o r s i š g e l b ė j o , n e a i š k u . Tai­ gi paveikslas ant graikiškos vazos p a t e i k i a n a u j ą šio k a r a l i a u s — t u r t i n ­ giausio, t a č i a u n e p a t i e s l a i m i n g i a u sio s e n o v ė s ž m o g a u s — m i r t i e s v e r s i ­ jąKrispina Brucija Krispina. M. 178 m. e. m. Lu­ cijaus Fuivijaus Rustiko duktė. Komodo f žmona. Vykdydamas savo tėvo Marko Aure­ l i j a u s f n o r ą , K o m o d a s f v e d ė šią kuklią, gražią m o t e r į , b e t , u ž ė m ę s sos­ tą, a p k a l t i n o ją n e i š t i k i m y b e , i š t r ė m ė į Kaprį ir įsakė n u b a u s t i mirties baus­ m e . J i e b u v o pernelyg skirtingų cha­ r a k t e r i ų : m e l a n c h o l i š k a s K r i s p i n o s rim­ t u m a s visiškai nesiderino su liguista K o m o d o f a n t a z i j a : jis l a i k ė s a v e i š n a u ­ jo atgimusiu Herakliu ir dabinosi plau­ k u s aukso milteliais. Ksantipas 520 — po 478 m. p. sūnus. Iš Cholargo čių karvedys, Periklio

m. e. Ariirono (Atiką). Atėnie­ f tėvas. 172

M a n o m a , k a d m a r m u r i n ė galva, e s a n ­ ti Romos nacionaliniame muziejuje, yra Ksantipo statulos, stovėjusios A t ė n ų A k r o p o l y j e šalia p o e t o A n a k r e o n t o f s k u l p t ū r o s (Pausanijas, H e ­ l a d o s a p r a š y m a s , 1, 2 5 , 1), k o p i j a . T a i p ji i d e n t i f i k u o j a m a p a g a l Fidijo f piešinį a n t A t ė n ė s P á r t e n o s skydo, vaizduojantį kovą su amazonėmis ( y r a išlikusių šio p i e š i n i o k o p i j ų ) . Be a n t i k i n ė j e l i t e r a t ū r o j e m i n i m ų Fidijo ir Peri kli o p o r t r e t ų , t e n p a v a i z d u o t a s ir p o e t a s A n a k r e o n t a s , o m į s l i n g a fi­ g ū r a s u v e l t i n i u š a l m u a n t galvos, ku­ r i v i e n o s e k o p i j o s e s t o v i šalia Perik­ lio, k i t o s e — šalia A n a k r e o n t o , tik-, riausiai y r a Periklio tėvas Ksantipas. Jo tauri draugystė su Anakreontu buvo pavyzdys Perikliui, d r a u g a v u ­ Ksantipas. s i a m s u Fidiju. S u t o k i u p a t p a n a š i u ziejus į veltinį š a l m u y r a ir R o m o j e s a u g o ­ m a s skulptūrinis portretas, vaizduo- • j a n t i s P e r i k l i o laikų atstovą. Iš sti­ l i a u s s p ė j a m a , j o g tai d a r b a s garsio­ jo portretisto Kresilo, s u k ū r u s i o i r P e r i k l i o , A n a k r e o n t o bei A s p a s i j o s f paveikslus. Minėtasis šalmas turbūt tėra paprasčiausia odinė kepurė su u ž s i r i e t u s i a i s k r a š t a i s k a i p p e r s ų tia­ r o s . K s a n t i p a s 479 m. p. m. e. n u g a l ė ­ jo persus jūros kautynėse prie Mikalės, o 478 m. p. m. e. u ž k a r i a v o Sės­ tą ir į s a k ė t e n n u k r y ž i u o t i p e r s ų sat­ r a p ą A r t a y k t ą . M i n ė t a s p o r t r e t a s vaiz­ d u o j a graiką; t a d ši p e r s i š k a k e p u r ė — tik atributas, primenantis pergalę p r i e š p e r s u s . V a. p. m. e. p r a d ž i o s vy­ r e s n i o s i o s k a r t o s ž m o n ė s n e š i o j o pa­ lyginti ilgus plaukus. Todėl m a n y t u ­ m e , k a d šio s k u l p t ū r i n i o p o r t r e t o i d e n ­ t i f i k a v i m a s p a k a n k a m a i p a g r į s t a s . Šis Ksantipo portretas aiškiai y r a minė­ tosios Atėnų Akropolio statulos ko­ pija. J i s u k u r t a p e n k i o l i k t a i s i a i s m e ­ tais po Ksantipo mirties, kai daugelis j į d a r p r i s i m i n ė gyvą. Fidijas p a v a i z ­ d a v o j į a n t s k y d o t a r p graikų, k o v o ­ jančių su amazonėmis, ne tik n o r ė ­ d a m a s įsiteikti P e r i k l i u i . K s a n t i p a s t u 173

Roma,

Nacionalinis mu­

rėjo teisę būti taip pagerbtas, nes j i s itin a k t y v i a i d a l y v a v o k o v o j e s u persais, alegoriškai pavaizduotoje kautynių su amazonėmis scenoje. Ksenofontas Apie 430—354 Diodo ros sūnus. Graikų filosofas

m. p. m. e. Iš Erchijos ir karvedys.

Grilo ir (Atiką).

K s e n o f o n t o s t a t u l a s t o v ė j o a n t j o ka­ po, e s a n č i o p r i e jam priklausiusio S k i l u n t o d v a r o , į k u r į jis p e r s i k ė l ė i š t r e m t a s iš A t ė n ų (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 5, 6, 6). T e n K s e n o ­ fontas parašė savo „Atsiminimus apie Sokratą" ir „Anabazį", k u r pavaizda­ v o , k a i p jis p a r v e d ė a t g a l į t ė v y n ę 10 000 g r a i k ų s a m d i n i ų , k a r t u su Kyru kovojusių prieš Artakserksą. Po š i o žygio jis p e r ė j o į s p a r t i e č i ų pusę, už ką Atėnai jį pasmerkė. V a r g u ar y r a k o k i a m i n ė t o s s t a t u l o s kopija, n e s j i s t o v ė j o toli n u o k u l t ū r o s c e n t r ų . T a č i a u n u o R e n e s a n s o laikų v i s d a r t e b e i e š k o m a šio visų m ė g s t a m o r a š y t o ­ jo p o r t r e t o . 1954 m. Dž. F. K r o u m a s iš­ kėlė hipotezę, kad portretas, porinėje h e r m o j e s u j u n g t a s su S o k r a t o f por­ t r e t u , v a i z d u o j a Ksenofontą. J i s n e a t ­ k r e i p ė d ė m e s i o į tai, k a d j a u 1940 m. Aleksandrijoje buvo rasta įvardinta portretinė Ksenofonto herma, pagal kurią mėginta identifikuoti ir kitas a t l i e j a s ; t a č i a u iki šiol p a t i t i k r i a u ­ s i a t e b ė r a ši k o p i j a iš A l e k s a n d r i j o s . Tačiau kažin ar jos originalas buvo minėtasis paminklas ant Ksenofonto k a p o ; v e i k i a u s i a i j i d a r y t a p a g a l gar­ b ė s statulą, p a s t a t y t ą A t ė n u o s e , k a i 6 3 m e t ų K s e n o f o n t u i b u v o leista grįž­ ti iš t r e m t i e s . Bet a p i e t a i n i e k o neži­ noma. Pažiūrėti Ksenofontas labiau p a n a š u s į k a r o a u d r a s p e r g y v e n u s į ka­ rį n e i filosofą. Sis S o k r a t o m o k i n y s b u v o p r o d u k t y v u s r a š y t o j a s : j i s pa­ r a š ė istorinį veikalą, p r a t ę s u s į T u k i d i d o f darbą, r o m a n ą a p i e p e r s ų ka­ r a l y s t ė s į k ū r ė j o K y r o a u k l ė j i m ą ; ra174

šė ir apie Spartos valstybę, apie atė­ n i e č i ų v a l s t y b i n e s p a j a m a s , siūlyda­ m a s n e t š i u o l a i k i š k ų p r i e m o n i ų finan­ sinei v a l s t y b ė s b ū k l e i p a g e r i n t i . Šis p o r t r e t a s tiksliai a t i t i n k a K s e n o f o n t o a p i b ū d i n i m u s , ir n e a i š k u , k o d ė l jis taip vėlai buvo identifikuotas. Kserksas I Apie 520—465 m. p. Atosos sūnus. Persų iki 465 m. p. m. e.

m. e. Darijaus ir karalius nuo 468

A n t balto atikinio lekito — indo, ku­ ris, p r i p i l t a s a l i e j a u s , b ū d a v o s t a t o ­ m a s ant k a p o , — y r a labai neįprastas p a v e i k s l a s . Soste s ė d i n t i s p e r s a s prii­ ma p r i e š a i s jį s t o v i n t į p a s i u n t i n į . Iš a p r a n g o s matyti, k a d abu jie persai, o s ė d i n t y s i s — k a i p r o d o a u k š t a tia­ ra — k a r a l i u s . Ilgas s k e p t r a s s t o v i n ­ č i o j o r a n k o j e — t a i p p a t v a l d ž i o s žen­ k l a s . K a r a l i u s sėdi a n t t i p i š k o persiš­ ko krėslo, V. a. p. m. e. pabaigoje labai madingo Atėnuose. Todėl ma­ noma, kad veiksmas vyksta Atėnuo­ se ir, be a b e j o , susijęs su p e r s ų p e r ­ gale p r i e š A t ė n u s 480 m. p. m. e. Vadinasi, pavaizduotasis karalius yra Kserksas. Po A t ė n ų žlugimo jį prie S a l a m i n o s u t r i u š k i n o T e m i s t o k l i s f, o p r i e Platėjos — Pausanijas'f. N u o to l a i k o p r a s i d ė j o p e r s ų k a r a l y s t ė s žlu­ gimas. Kas paskatino menininką a n t k a p o s t a t o m ą lekitą p a p u o š t i K s e r k so ir v i e n o iš jo p a t i k ė t i n i ų susitiki­ mo s c e n a , p r a ė j u s 5 0 m e t ų p o šių įvykių,— neaišku.

Kserksas.

Paryžius,

Luvras

Lanasa Pirmoji III Sirakūziečio

a.

p. m. duktė.

e.

pusė.

Agatokiio

295 m. p. m. e. S i r a k ū z ų k a r a l i u s iš­ tekino savo dukterį Lanasą už Pyro E p y r i e č i o f, t a č i a u ši n e g a l ė j o apsi­ k a s t i , k a d v y r u t e n k a d a l i n t i s s u ki­ t o m i s m o t e r i m i s . Ji grįžo a t g a l į pa­ v e l d ė t ą i š t ė v o d v a r ą K e r k y r o s sa­ loje, k u r k a d a i s e g y v e n o f e a k a i . N o ­ r ė d a m a vėl ištekėti už karaliaus, ji p a s i r i n k o D e m e t r i j ą P o l i o r k e t ą f. J i s n o r ė j o v e s t i Lanasą n e t i k t o d ė l , k a d neatsispyrė jos moteriškam žavesiui,— j a m r ū p ė j o p r a p l ė s t i s a v o v a l d a s . Demetrijas Poliorketas, kaip ir jo tėvas s v a j o j o a p i e didžiąją g r a i k ų k a r a l y s ­ tę ir k r e i p ė žvilgsnį į V a k a r u s , vilda­ m a s i s į g y v e n d i n t i A l e k s a n d r o Didžio­ jo f p l a n ą — u ž k a r i a u t i Italiją. T o d ė l jis i r v e d ė Lanasą, n o r s j a u p r i e š tai b u v o s u s i t u o k ę s su Fila, 307 m. p. m. e. — su P y r o s e s e r i m i D e i d a m ė j a , o n u o 297 m. p. m. e. s u s i ž a d ė j ę s su Ptolemaide. V e s t u v ė s su Lanasa yra paveiksi: esančio Boskorealės vilos Afrodite salėje, t e m a . J i s b u v o a p t i k t a s 1900 m., o 1903 m. P a r y ž i u j e p a r d u o t a s ii varžytinių. Galop paveikslas pateko Metropoliteno muziejų Niujorke, vimi pasitikinčios jaunosios, sėdinči g r e t a D e m e t r i j o P o l i o r k e t o , t v i r t a fi­ g ū r a p u i k i a i a t s k l e i d ž i a šios e n e r j gos ir iniciatyvios m o t e r s c h a r a k t e Salia stovinčios trys m o t e r y s tikri siai y r a K e r k y r o s s a l o s k a r a l y s t ė s ,

rioje n e b u v o vyrų, Lanasos rūmų da­ mos. M a n o m a , kad freskos originalas b u v o s u k u r t a s v e s t u v i ų p r o g a 290 m . p. m. e. Kitas paveikslas vaizduoja mirusius Demetrijo tėvus — Antigoną M o n o f t a l m ą f ir S t r a t o n i k ę f Elizieju­ je; jiems iš šonų stovi požemių kara­ l y s t ė s teisėjai, i š k u r i ų t e i š l i k ę s v i e ­ nas. Laodikė 169—150 m. p. m. e. Ponto karaliaus Mitridato III f duktė. Ponto karaliaus Mitridato IV f sesuo ir žmona.

Laodikė ir Mitridatas IV iš Ponto

Iš užrašo antrojoje monetos pusėje aišku, k a d p o r i n i s p o r t r e t a s v a i z d u o ­ ja karalių Mitridatą ir karalienę Laod i k ę . M o n e t a b u v o n u k a l d i n t a 165 m . p. m. e. Sinopėje, greičiausiai sutuok­ tuvių proga. Laodikė II a. p. m. e. Seleuko II \ duktė. Baktrijos karaliaus Helioklio I f žmona. Ant monetos, vaizduojančios karališ­ kąją porą, u ž r a š y t i ir v a r d a i . L a o d i k ė b u v o A n t i o c h o III f s e s u o ir E u k r a tido motina. Leonidas M. 480 m. p. m. e. Anaksandrido nus. Spartos karalius nuo 488 480 m. p. m. e.

sū­ iki

S p a r t o s k a r a l i u s , s u 7000 v y r ų g y n ę s n u o persų Termopilų perėją, buvo i š d u o t a s ir ž u v o . Jo l i k i m a s — iškalb i n r a s patriotinio pasiaukojimo pa­ vyzdys. Simonidas f rašė: Žinią

nunešk, svetimšali, į Spar­ tą: žodžiams tėvynės Klusnūs žemėje šioj likom gulėt amžinai.

O žuvusiojo palaikai — Kserksas I f b u v o įsakęs palikti išniekintą kūną — tiktai po 40 metų b u v o iškilmingai 177 12. Žymūs antikos žmonės

Laodikė ir Helioklis I

palaidoti Spartoje. Tada b u v o pasta­ tytas antkapis ir nutarta karaliaus g a r b e i k a s m e t r e n g t i š v e n t i n e s žaidy­ n e s . 1925 m . S p a r t o s a k r o p o l y j e ras­ t a s m a r m u r i n i s k a r i o t o r s a s (labai re­ t a š i a m e m i e s t e s k u l p t ū r o s rūšis), su­ k u r t a s 480 m . p . m . e . J i s p a g r į s t a i identifikuotas k a i p Leonido portre­ tas. Prašmatnus šalmas rodo, kad t a i — k a r y s , n u o g u m a s — k a d jis lai­ k o m a s h e r o j u m i . B e t o , s k u l p t ū r a ras­ ta garbės paminklų statymo vietoje — t o d ė l i r s p ė j a m a , k a d t a i L e o n i d o at­ vaizdas. Leonido poza narsi, kovin­ ga, lyg k a u n a n t i s . S k u l p t ū r o s stilius šiek tiek senamadiškas. Reikia turėti g a l v o j e , k a d tai n e a n t i k i n i s k ū r i n y s . Spartoje, kurioje apskritai b u v o itin griežtai laikomasi tradicijų, negreit įsitvirtino klasikinio m e n o principai. Menininkas ypač išryškino Leonido žvilgsnį: b r o n z i n i ų s t a t u l ų a k y s b ū d a ­ vo daromos iš spalvotos medžiagos. Licinijus Leonidas.

Sparta

Licinijus. Roma, Konstantino arka

Lucijus Valerijus Licinianas Licinijus. 250—324 m. e. m. Romos imperatorius nuo 308 iki 324 m. e. m.

Diokletiano f įsūnytą dakų valstiečio sūnų Galerijus f iškėlė į i m p e r a t o r i u s P a n o n i j a i ir Reti j ai v a l d y t i . S i e k d a ­ m a s v i e n v a l d y s t ė s , Licinijus v i s i š k a i i š n a i k i n o M a k s i m i n o D a j o s f, G a l e rijaus ir Severo šeimas, kėsinosi ir į K o n s t a n t i n o f g y v y b ę . T a č i a u šis 314 m. e. m. n u g a l ė j o Licinijų, o po dvejų m e t ų pasidalijo su j u o impe­ ratoriaus valdžią ir išleido už jo savo dukterį Konstanciją. I m p e r a t o r i ų san­ t a i k o s m e t u A d r i a n o f p o r t r e t a s relje­ finiame medalione, kurį Konstantinas panaudojo savo triumfo arkai papuoš­ ti, b u v o p e r d i r b t a s į L i c i n i j a u s p o r t ­ retą. P a s k u i t a r p j ų v ė l į s i p l i e s k ė ki­ v i r č a s , Licinijus b u v a g a l u t i n a i su­ m u š t a s , ir K o n s t a n t i n a s n u t e i s ė jį m i r ­ ti. 178

Lysi jas Apie nus.

445—380 m. p. m. e. Kefalo Iš Atėnų. Graikų oratorius.

sū­

P o s a v o t ė v o (kilusio i š S i r a k ū z ų ) m i r t i e s p e n k i o l i k a m e t i s Lysi j a s iške­ l i a v o į T ū r i j u s . 412 m. p. m. e. grįžo atgal į A t ė n u s ir atidarė oratorių m o ­ kyklą. V ė l i a u , p e r s e k i o j a m a s ,,30 ti­ r o n ų " , jis p a b ė g o į M e g a r ą . P o A t ė n ų išvadavimo tapo gerbiamu advokatu. Lysijo s t a t u l o s n e m i n i m o s , t a č i a u ži­ n o m o s dvi jo portreto kopijos. A n t Neapolyje saugomos kopijos drabužio k l o s č i ų u ž r a š y t a s Lysijo v a r d a s , ta­ čiau ji pati smarkiai sumoderninta. Romos Kapitolijaus muziejuje esanti antroji kopija beveik nebeperteikia I V a . p . m . e . s u k u r t o b r o n z i n i o ori­ ginalo savitumo. Lysi jas A n i k e t a s Indijos karalius maždaug 135 m. p. m. e.

nuo

145

iki

A p i e Lysi j ą A n i k e t ą b e v e i k n i e k o n e ­ žinoma. Monetiniai portretai vaizduoja k a r a l i ų p a n a š i a i k a i p A l e k s a n d r ą Di­ dįjį f: su d r a m b l i o g a l v o s imitacija, iš po kurios matyti karališka diade­ m a . I š v e i d o b r u o ž ų g a l i m a spėti, k a d Lysi j a s A n i k e t a s b u v o p e d a n t a s . Lisimachas 361—281 m. p. m. e. Agatoklio sū­ nus. Trakijos karalius nuo 305 iki 281 m. p. m. e. Makedonijos karalius nuo 286 iki 281 m. p. m. e. A l e k s a n d r o D i d ž i o j o f d r a u g a s ir as­ m e n s sargybinis Lisimachas mėgino išplėsti a t i t e k u s i ą j a m p o A l e k s a n d r o m i r t i e s T r a k i j o s k a r a l y s t ę . J i s n e t už­ k a r i a v o dalį M a ž o s i o s Azijos, t a č i a u , panūdęs s u s t i p r i n t i s a v o valdžią i r G r a i k i j o j e , ž u v o į v e i k t a s S e l e u k o I f. J o k a r a l y s t ė žlugo. M o n e t a s Lisima­ chas puošė Aleksandro portretais, o su savo portretu kaldino tiktai vari179

Lislmachas. cija

Ženeva,

privati

kolek­

n e s paties įkurto miesto — Lisimachij o s ( C h e r s o n e s a s ) — m o n e t a s . P a g a l tą portretą ir b u v o identifikuotos dvi m a r m u r i n ė s galvos. Skulptūriniai port­ r e t a i i š r y š k i n a n e ž a b o t ą šio ž m o g a u s , Sidone ir Sogdianoje kovojusio su liūtais, p r i g i m t į . J i s išvijo ž m o n ą A m a s t r i d ę ir, k u r s t o m a s a n t r o s i o s ž m o ­ n o s A r š i n o j o s II f, n u ž u d ė s ū n ų A g a toklį. K a d a n g i s k u l p t ū r ų stilius i š tie­ sų atitinka Lisimacho laikų m e n i n i u s r e i k a l a v i m u s , O . B r e n d e l i o 1928 m . pasiūlytas portreto identifikavimas turėtų būti teisingas. P a s t a r u o j u m e t u O. Brendelio tvirtini­ mu suabejota, ir Lisimacho skulptū­ rinės galvos laikomos Demetrijo Poliorketo f portretais. Lisimacho atvaiz­ du buvo laikomas skulptūrinis portre­ tas, r a s t a s Efese, b e t p a a i š k ė j o , k a d j i s v a i z d u o j a H e r a k l į , i r šios p r i e l a i d o s t e k o atsisakyti. Livija Livija Drūzila. 58 m. p. m. e . — 29 m. e. m. Marko Lucijaus Drūzo Klaudiano ir Alfidijos duktė. Augusto \ žmona.

Livija.

Kopenhaga

Livijos s ū n u s T i b e r i j u s f, l i n k ė d a m a s susirgusiai motinai sveikatos, nukal­ d i n o m o n e t ą s u m o t e r s profiliu i r už­ r a š u a p l i n k u i : Salus Augusta („Svei­ k a t o s A u g u s t a i " ) . K a i A u g u s t a s testa­ m e n t u Liviją į d u k r i n o , j o s v a r d a s b u ­ v o J u l i j a A u g u s t a . T a i g i šis m o n e t i n i s p o r t r e t a s v a i z d u o j a Liviją. J i s ideali­ zuotas, bet turi ir individualių bruožų. P a g a l m o n e t i n i u s a t v a i z d u s b u v o gali­ m a identifikuoti skulptūrinius portre­ tus; pats išraiškingiausias — Kopenha­ g o j e s a u g o m a m a r m u r i n ė g a l v a . Livi­ j a v a i z d u o j a m a gražių v e i d o b r u o ž ų , didelėmis akimis, šiek tiek atsikišusia nosimi ir maža burna. Atrodo santūri ir valinga. S e n o y i n ė italikų šukuose­ na su skyrimu, kuodu ant pakaušio ir puriomis garbanėlėmis prie smilkinių r o d o grįžimą p r i e r o m ė n i š k ų j ų t r a d i ­ cijų, k u r i ų l a i k ė s i i r A u g u s t a s . J i t a i p 180

s u ž a v ė j o A u g u s t ą , k a d šis i š s i s k y r ė s u S k r i b o n i j a , i š s k y r ė Liviją s u T i b e r i ­ j u m K l a u d i j u m N-eronu i r v e d ė ją. Praėjus trims mėnesiams po vestuvių, g i m ė s ū n u s D r ū z a s V y r e s n y s i s f, k u ­ ris p o p e n k e r i ų m e t ų k a r t u s u vy­ resniuoju broliu Tiberijum b u v o pri­ imtas į A u g u s t o n a m u s . Už gudrumą Svetonijus („Cezarių gyvenimas", K a l i g u l a , 23) p a v a d i n o Liviją „ O d i ­ sėju, p e r s i r e n g u s i u m o t e r i m i " . N e t u ­ r ė d a m a su A u g u s t u vaikų, ji tol siekė valdžios savo sūnui Tiberijui, kol Au­ g u s t a s p r i e š s a v o v a l i ą a t l i k o įsūniji­ mo ceremoniją ir paskyrė Tiberijų s a v o į p ė d i n i u . S u n k u n u s a k y t i Livijos amžių pagal K o p e n h a g o j e esantį port­ r e t ą : gali būti, k a d m e n i n i n k a s įsi­ teikdamas pavaizdavo ją jaunesnę. T a č i a u p o r t r e t a s a t s p i n d i i r šios m o ­ ters tragizmą. M i r d a m a s A u g u s t a s p a s a k ę s ž m o n a i : „Livija, a t s i m i n k m ū ­ sų gyvenimą d r a u g e ir b ū k laimin­ g a ! " , — Livija tapo dievu paskelbto A u g u s t o ž y n e , t a č i a u jai t e k o p e r ­ gyventi ir siaubingą savo statytinio Tiberijaus v a l d y m o laikotarpį. Livijus A n d r o n i k a s žr. A n d r o n i k a s Lucila Anija Amelija Galerija Lucila. 149— 182 m. e. m. Marko Aurelijaus f ir Faustinos Jaunesniosios f duktė. Luci­ jaus Vero f žmona. D i o n o K a s i j a u s (72, 4) liudijimu, Lu­ cila b u v u s i n ė k i e k n e g e r e s n ė u ž sa­ v o brolį K o m o d ą f . J i e d u n e t i š o r i š k a i p a n a š ū s . S t a m b i o s v e š l i ų p l a u k ų gar­ banos, suimtos į kuokštą, supa dailų j o s veidą, k u r i a m e a t s i s p i n d i s a v o ­ t i š k a s g u d r u m a s ir n a i v u m a s . 164 m. e . m . Lucila t a p o L u c i j a u s V e r o ž m o ­ na ir augusta. Kaip imperatorienė ji b u v o g a r b i n a m a i r p o t o , k a i Lu­ cijui V e r u i m i r u s 169 m. e. m. p r i e š savo valią ištekėjo už Klaudijaus Pompėjano. Kai imperatoriumi t a p o Ko181

Lucila.

Roma,

Senienų muziejus

m o d a s , Lucila, p a s i j u t u s i j o ž m o n o s K r i s p i n o s f šešėlyje, s u k u r s t ė s ą m o k ­ slą, k u r i s b u v o a t s k l e i s t a s . Brolis iš­ t r ė m ė ją į K a p r i o salą ir į s a k ė t e n nužudyti. Lutacijus Katulas Gajus Lutacijus Katulas. Gajaus Lutacijaus Katulo sūnus. Romos konsulas 242 m. p. m. e.

Lutacijus

Katulas.

Paryžius,

Luvras

Pirmojo p ū n ų k a r o m e t u Lutacijus Katulas ėmėsi v a d o v a u t i ką tik pasta­ t y t a m R o m o s l a i v y n u i , s u k u r i u o 241 m . p . m . e . jis p a s i e k ė l e m i a m ą per­ g a l ę prieš k a r t a g i n i e č i u s p r i e E g a d ų salų. P a r y ž i u j e s a u g o m a m e reljefe jis vaizduojamas su karvedžio rūbais, nu­ galėtojo poza aukojimo Marsui metu. Reljefas v e i k i a u s i a i d a r y t a s p a g a l pa­ veikslą, s u k u r t ą j o t r i u m f o p r o g a 241 m . p . m . e . M a n o m a , k a d jis p u o ­ š ė ištaigingą š e i m y n i n į k a p ą . Lutacij a u s Katulo portretas restauruotas. Lutacijus C e r k o n a s Kvintas Lutacijus Cerkonas. M. 236 m. p. m. e. Lutacijaus Katulo f brolis. Romos konsulas 241 m. p. m. e.

Lutacijus Cerkonas. ras

Paryžius,

Luv­

P a s i b a i g u s P i r m a j a m p ū n ų k a r u i , Lu­ t a c i j u s C e r k o n a s b u v o p a s k i r t a s pir­ mosios r o m ė n ų p r o v i n c i j o s — Sicili­ j o s — civiliniu a d m i n i s t r a t o r i u m i . J i s , Romos senato atstovas, vaizduojamas v i l k i n t i s togą i r a u k o j a n t i s M a r s u i u ž p e r g a l ę . Priešais, k i t o j e a l t o r i a u s pu­ sėje, vaizduojamas brolis — k a r v e d y s n u g a l ė t o j a s s u k o v o s š a r v a i s . Sis rel­ j e f a s k a r t u s u frizu, s i m b o l i z u o j a n č i u pergalę nulėmusio laivyno pajėgas, p u o š ė Lutacijų š e i m y n i n į k a p ą . I r vie­ n a s , i r k i t a s d a r y t i p a g a l t r i u m f o pa­ v e i k s l u s , s u k u r t u s 241 m . p . m . e . Lutacijaus C e r k o n o galva restauruo­ ta XVIII a.

Makrinas Markas Opelijus Severas Makrinas. 164—218 m. e. m. Iš Mauretanijos. Ro­ mos imperatorius nuo 217 iki 218 m. e. m.

Būdamas K a r a k a l o s f asmens sargy­ b o s p r e f e k t a s , M a k r i n a s įsakė n u ž u ­ d y t i v a l d o v ą E d e s o j e (Sirija). N o r s i r p a s k e l b t a s i m p e r a t o r i u m i , jis n e į ž e n ­ gė į Romą. P r a l a i m ė j ę s k a u t y n e s p r i e A n t i o c h i j o s su J u l i j o s D o m n o s f ša­ lininkais, M a k r i n a s n e t r u k u s b u v o n u ­ ž u d y t a s . J i s b u v o p i r m a s i s R o m o s im­ peratorius ne iš senatorių luomo. Anot H e r o d i a n o („Istorija", 5, 2, 3—4), M a k ­ rinas mėgdžiojo Marką Aurelijų f — k a i p i r a n a s p u o s e l ė j o barzdą. I š p o r t ­ r e t ų m a t y t i , k a d b a r z d a i š tiesų l a b a i i m p o z a n t i š k a . Š i a i p šis m a u r a s visai n e p a n a š u s į i m p e r a t o r i ų filosofą. M a ­ n o m a , k a d n u o g o , h e r o i š k a p o z a sto­ v i n č i o ž m o g a u s s t a t u l a V a t i k a n e vaiz­ duoja Makriną. Tvirtas portretuojamojo kūno sudėjimas dar nereiškia, kad M a k r i n o tokio būta. Veikiausiai tai tik tradicinė m e n i n ė p r i e m o n ė žmogui išaukštinti. Maksencijus Markas Aurelijus Valerijus Maksen­ cijus. 279—312 m. e. m. Maksimiano Herkulijaus f ir Eutropijos sūnus. Ro­ mos imperatorius nuo 306 iki 312 m. e. m.

Per suirutę, prasidėjusią atsistatydinus D i o k l e t i a n u i f (305 m. e. m.), k a r i a i 183

Makrinas.

Vatikanas

pretorionai ir Romos prastuomenė paskelbė imperatoriumi Maksencijų. K a r t u s u s a v o t ė v u , 307 m . e . m . d a r kartą pasirodžiusiu politinėje arenoje, jis kovojo, su k i t a i s p r e t e n d e n t a i s į sostą ir y p a č su K o n s t a n t i n u f, n u ­ galėjusiu jį k a u t y n ė s e prie Milvijaus t i l t o . Šio i m p e r a t o r i a u s , v i l k i n č i o Ro­ m o s p i l i e č i o t o g a , s t a t u l a r a s t a Os­ tijoje. J i t u r ė t ų b ū t i s u k u r t a t a r p 306 ir 312 m. e. m. M a k s e n c i j u s m ė g i n i a t g a i v i n t i s e n ą s i a s r o m ė n ų tradicijas, a t n a u j i n t i m i e s t o į k ū r ė j ų R o m u l o ii R e m o kultą. S a v o s ū n ų jis p a v a d i n o R o m u l u . M a k s e n c i j a u s bazilika, k u r i ą p e r s t a t ė K o n s t a n t i n a s , i r v i l a p r i e Api­ jaus kelio byloja apie jo prieraišumą Romai. M a k s i m i a n a s Herkuli jus 239—310 m. e. m. Markas Aurelijus Valerijus Maksimianas. Romos im­ peratorius nuo 285 iki 305 m. e. m. D i o k l e t i a n o f ir M a k s i m i a n o p o r f y r o kolonų paminklai (žr. Diokletianas), stovėję įvairiuose imperijos miestuose, vaizduoja imperatorius draugiškai apsikabinusius. Jų „santaika" užtušuo­ ja v i s u s i š v a i z d o s s k i r t u m u s , k u r i ų , b< a b e j o , b u v o . G a l i n g e s n y s i s — Diokle­ t i a n a s : jis p r i ė m ė M a k s i m i a n ą b e n d r a valdžiu imperatoriumi į savo tetrarchiją, o p a t s 305 m. e. m. v i s a m laikui pasitraukė iš valdžios. Maksimianas, į k a l b ė t a s s a v o s ū n a u s . M a k s e n c i j a u s f, d a r k a r t ą p r e t e n d a v o į sostą. N u g a ­ l ė t a s K o n s t a n t i n o D i d ž i o j o f, M a k s i ­ m i a n a s p a s i k o r ė , o D i o k l e t i a n a s gyve­ no d i d i n g u o s e s a v o r ū m u o s e Spalate, augino puikius kopūstus ir mirė apsuptas dėmesio bei ramybės. M a k s i m i n a s Daja Gajus Galerijus Valerijus Maksiminas. M. 313 m. e. m. Romos imperatorius nuo 309 iki 313 m. e. m. 305 m. e. m. a t s i s t a t y d i n d a m a s Diok-

•

l e t i a n a s f p a s k y r ė R y t ų ir E g i p t o c e z a ­ riu savo bendravaldžio imperatoriaus M a k s i m i a n o f a n ū k ą M a k s i m i n ą Dają. 309 m. e. m. k a r i a i p a s k e l b ė jį i m p e ­ ratoriumi. Prastas despotiškas valdo­ vas, Maksiminas aršiai persekiojo k r i k š č i o n i s n e t i r p o t o , k a i 311 m . e . m. G a l e r i j u s f išleido k r i k š č i o n i ų t o ­ l e r a n c i j o s ediktą. T o d ė l k r i k š č i o n i ų r a š y t o j a i piešia j o p a v e i k s l ą t a m s i o ­ mis spalvomis. Porfyro biustas Kaire ( s p r e n d ž i a n t iš m e d ž i a g o s ) v a i z d u o j a imperatorių. Tipiški vaizduojamojo b r u o ž a i leidžia spėti, k a d t a i v i e n o i š t e t r a r c h ų — M a k s i m i n o Dajos, į k u ­ rio valdas įėjo E g i p t a s , — s k u l p t ū r i ­ n i s p o r t r e t a s . T i p o l o g i š k a i šį b i u s t ą priskirtume prie Diokletiano portretų. Maksiminas Trakietis Gajus Julijus Veras Maksiminas. 173— 238 m. e. m. Romos imperatorius nuo 235 iki 238 m. e. m.

T r a k i j o s p i e m u o , g o t o i r a l a n i e t ė s sū­ nus, buvęs toks stipruolis milžinas, j o g m o t e r i š k a a p y r a n k ė j a m b ū t ų ti­ k u s i k a i p ž i e d a s (Herodianas. M a k s i ­ m i n a s , 6). P e r sumaištį, kilusią p o S e v e r o A l e k s a n d r o f n u ž u d y m o , šis ž y m u s k a r v e d y s u ž ė m ė sostą. Į R o m ą n e b u v o atvykęs nė karto, nes greitai j į n u ž u d ė savi k a r e i v i a i . K o n t r a i m p e ratoriai Gordianas I f ir Gordia­ n a s II f v a l d ė A f r i k o j e , P u p i e n a s f ir B a l b i n a s f — R o m o j e . M a k s i m i n o skul­ ptūrinis portretas — marmurinė gal­ va — saugomas Kopenhagoje, patvir­ t i n a H e r o d i a n o („Istorija", 7, 1) žo­ džius, esą jo ž v i l g s n i s k ė l ę s k l a i k i ą baimę. Maksiminas žiauriai persekiojo k r i k š č i o n i s ir n i o k o j o v a l s t y b ė s ūkį, k a d galėtų išmokėti algas savo ka­ r i a m s . J i s s ė k m i n g a i k o v o j o s u ger­ manais, sarmatais, dakais. Marcelas Markas 209 m. 185

Klaudijus p. m. e.

Marcelas. 268— Romėnų karvedys.

Maksiminas

Trakietis.

Kopenhaga

Marcelas. Berlynas (VDR)

J o p a l i k u o n i s P u b l i j u s K o r n e l i j u s Lent u l a s M a r c e l i n a s I a. p. m. e. a n t s a v o monetų iškaldino garsiojo Marcelo profilį. U ž r a š a s k i t o j e m o n e t o s p u s ė ­ je primena penkis jo konsulatus. Čia matome Marcelą, aukojantį Jupite­ riui „ p u i k ų a p g i n k l ą " , n u i m t ą n u o n u ­ k a u t o p r i e š o , galų v a l d o v o V i r o d o m a r o . Šių k a r v e d ž i ų d v i k o v a į v y k o 222 m. p. m. e. p r i e K l a s t i d i j a u s . Pa­ gal M a r c e l o profilį a n t m o n e t o s i d e n ­ tifikuotas m a ž a s m a r m u r i n i s barelje­ fas. M a ž d a u g 20 cm ilgio profilinis galvos atvaizdas kažkodėl pritvirtin­ tas prie tamsaus pagrindo ir atrodo k a i p k a m ė j a . Šis m e d a l i o n a s , b e a b e j o , sukurtas karvedžiui dar gyvam esant, būdavo dovanojamas pasižymėjusiems kariams. J a m e Marcelas vaizduojamas kaip bebaimis vadas, atšiaurus kariū­ n a s , l a i m ė j ę s 39 k a u t y n e s . H a n i b a l a s f l a i k ė jį sau lygiu p r i e š i n i n k u ir po mirties pagerbė kovos lauke. Istorikai a p r a š o šį k a r v e d į k a i p n u o ž m ų ir n e p a t i k i m ą žmogų, i g n o r u o j a n t į m o ­ r a l ė s i r religijos r e i k a l a v i m u s . T a č i a u b ū t e n t jis, 212 m. p. m. e. u ž k a r i a v ę s S i r a k ū z u s ir p e r g a b e n ę s į R o m ą t e n b u v u s i u s g r a i k ų m e n o lobius, a t v ė r ė kelią r o m ė n a m s į g r a i k ų k u l t ū r ą : n u o t o l a i k o r o m ė n a i ė m ė v e r t i n t i iki tol n i e k i n t ų p a v e i k s l ų ir s k u l p t ū r ų grožį. M i n ė t ą j į reljefą s u k ū r ė Sicilijos m e ­ n i n i n k a s ; R o m o j e t o k s g r a i k i š k o sti­ liaus kūrinys būtų buvęs laikomas nederančiu. Prie Marcelo k a p o b u v o s u v a i d i n t a N e v i j a u s f t r a g e d i j a ,,Klastidijus", o j o s ū n u s p a s a k ė g e d u l i n g ą kalbą, k u r i v ė l i a u p l a č i a i p a g a r s ė j o . Ją p a c i t a v o A u g u s t a s f, l a i d o d a m a s savo dukters vyrą — paskutinį Marcelų giminės atstovą. Marcelas

Marcelas. jus

Roma, Torloniįos muzie­

Markas Klaudijus Marcelas. 42—23 m. p. m. e. Gajaus Klaudijaus Marcelo ir Oktavijos f sūnus. 186

M a r c e l a s — p a s k u t i n ė g a r s i o s i o s gimi­ nės a t ž a l a — m i r ė j a u n a s , ir A u g u s ­ to f v i l t y s palikti jį s a v o įpė­ diniu sužlugo. M a r c e l o santuoka su Julija f b u v o b e v a i k ė . Po mirties = eveik niekas juo nesidomėjo, todėl n ė r a p a g r i n d o t i k ė t i s r a s t i d a u g šio jaunuolio portretų. Monetinių portre­ tų taip pat nėra. Tačiau Trikampia­ m e P o m p ė j o s f o r u m e išliko u ž r a š a s s u Marcelo vardu; matyt, b u v o ir statu­ la. T o d ė l g a l i m a s d a i k t a s , k a d t e n rasta m a r m u r i n ė skulptūrinė galva, k a i p 1939 m . s p ė j o A . M a j u r i s , vaiz­ d u o j a M a r c e l ą . Tokį p o r t r e t o į v a r d i ­ j i m ą p a t v i r t i n a liguista v a i z d u o j a m o j o išvaizda ir p a n a š u m a s į A u g u s t ą . Ki­ tas skulptūrinis portretas Romos Torlonijos k o l e k c i j o j e t u r i t i e k d a u g A u ­ gusto bruožų, kad, nepaisant j a m visai nebūdingos šukuosenos, b u v o laiko­ mas pastarojo atvaizdu. Imperatoriaus A u g u s t o epitafija M a r c e l u i , p e r k u r i o l a i d o t u v e s jis p a s a k ė g e d u l i n g ą kal­ bą, r a s t a A u g u s t o m a u z o l i e j u j e . Sū­ nėnui atminti Augustas pastatė Mar­ c e l o t e a t r ą , o jo m o t i n a O k t a v i j a — biblioteką. Marciana Ulpija Marciana. Apie m. Trajano f sesuo.

48—115

m.

e.

105 m . e . m . M a r c i a n a g a v o a u g u s t o s titulą i r t e i s ę į s i a m ž i n t i g a r b ė s m o ­ n e t o m i s . M o n e t i n i a i p o r t r e t a i vaiz­ duoja pagyvenusią moterį su įmantria šukuosena: virš siauros plaukų juos­ tos ant k a k t o s prieš diademą iškyla du dirbtinių garbanų aukštai, a n t pa­ k a u š i o p l a u k a i s u s e g t i į didelį p e r p i n ­ tą kuodą. Pagal monetinį portretą b u v o identifikuota m a r m u r i n ė galva, rasta Ostijoje. Skulptūriniame portrete M a r ­ c i a n a l a b a i p a n a š i į b r o l į T r a j a n ą . Ka­ dangi jos duktė Matidija f perėmė m o t i n o s š u k u o s e n ą , d a ž n a i s u n k u at­ skirti jų portretus. M o t i n a vaizduoja­ ma v y r e s n ė ir panaši į savo broli. J 87

Markas Antonijus žr. Antonijus Markas Aurelijus Markas Aurelijus Antoninas. 121— 180 m. e. m. Marko Anijaus Vero ir Domicijos Lucilos f sūnus. Romos imperatorius nuo 161 iki 180 m. e. m. A n t o n i n o P i j a u s f įsūnis b e i įpėdinis Markas Aurelijus buvo „filosofas soste". Chalkidė ir Kornelijus Fronto­ n a s r ū p i n o s i jo a u k l ė j i m u , o Rustik a s f s u p a ž i n d i n o su s t o i k ų filosofija. J o „ S a u p a č i a m " — p o k a l b i a i s u savi­ mi — p i r m a s i s t o k i o p o b ū d ž i o k ū r i n y s l i t e r a t ū r o j e . Sis v e i k a l a s į a m ž i n o j o a t m i n i m ą n e m a ž i a u k a i p reljefinė k o ­ lona, v a i z d u o j a n t i k a r ą s u m a r k o m a nais, ir garsioji r a i t e l i o s k u l p t ū r a R o m o s K a p i t o l i j u j e . Ši 5,12 m a u k š č i o p a a u k s u o t a b r o n z i n ė s t a t u l a (po pa­ k e l t a žirgo k a n o p a k a d a i s e d a r b u v o n e d i d e l ė n u g a l ė t o p a r t ų k a r a l i a u s fi­ g ū r a ) , b e a b e j o , p u o š ė t r i u m f o arką, pastatytą pergalei prieš partus (164— 166 m. e. m.) ir l a i m i n g a m s u g r į ž i m u i atminti. M a r k a s Aurelijus ir jo ben­ d r a v a l d i s Lucijus V e r a s f s ė k m i n g a i nugalėjo priešus, tačiau, valdant Mar­ k u i Aurelijui, a t s i r a d o p i r m i e j i būsi­ m o j o R o m o s i m p e r i j o s ž l u g i m o po­ žymiai. Rytuose kontraimperatoriumi buvo paskelbtas A v i d i j u s Kasijus, tačiau, Markui Aurelijui įžengus į Siriją, jis b u v o n u ž u d y t a s . I m p e r a t o ­ riaus jaunystės portretams būdinga m e l a n c h o l i š k a v e i d o i š r a i š k a — tipiš­ k a H e r o d o A t i k o f m o k i n i ų savybė. M a r k a s A u r e l i j u s m o k ė s i p a s j į graikų r e t o r i k o s . K a i 14Q m. e. m., b ū d a m a s d v i d e š i m t m e t i s , M a r k a s A u r e l i j u s pir­ mą k a r t ą t a p o k o n s u l u (130 m. e. m. jį įsūnijo A n t o n i n a s Pijus), jis d a r te­ bebuvo smarkiai veikiamas Herodo Atiko. Skulptūrinis portretas, buvęs R o m o s forume, v a i z d u o j a M a r k ą Au­ relijų m i n ė t u o j u l a i k o t a r p i u . Ir liku­ sieji 4 0 j o g y v e n i m o m e t ų įamžinti s k u l p t ū r o m i s . J ų t u r ė j o b ū t i b e galo ii

daug, nes kiekvienas, kuris savo na­ m u o s e n e t u r ė j o (jei t i k l e i d o išgalės) i m p e r a t o r i a u s a t v a i z d o , b u v o laiko­ m a s d i e v ų n i e k i n t o j u ( A u g u s t ų gyve­ n i m o r a š y t o j a i , A t o n i n a s , 18). Filoso­ fiškas p o ž i ū r i s į g y v e n i m ą p a d ė j o M a r ­ kui A u r e l i j u i i š g y v e n t i n e g a l e s , o „sa­ v i t v a r d a b u v o s t u l b i n a n t i — ar susi­ rūpinusio, ar besidžiaugiančio veidas i š l i k d a v o t o k s p a t r a m u s " (ten pat, 16). J a u d i n a s e n y v o , d a u g k a r ų m a ­ čiusio M a r k o A u r e l i j a u s p o r t r e t a s . T u o m e t u jis r a š ė : „ J a u čia p a t lai­ k a s , k a i t u viską užmirši, j a u čia p a t laikas, k a i visi u ž m i r š t a v e " ( „ P a č i a m s a u " , 7, 21). Masinisa 240—148 m. Gajos sūnus. jos

karalius

p. m. e. Numidijos nuo

201

iki

Masilų valdovo ir Maure tani148

m.

p.

m. e. Sio k a r a l i a u s m o n e t i n i ų p o r t r e t ų n ė ­ ra, n e s jis k a l d i n o m o n e t a s s u H e ­ r a k l i o M e l k a r t o a t v a i z d u . Identifikuo­ jant Masinisos portretus, naudotasi kitokiu metodu. Portretas, vaizduo­ j a n t i s j a u n ą š i a u r ė s afrikietį s u k a r a ­ liaus raiščiu ant galvos, žinomas iš v i e n u o l i k o s atliejų. G e r i a u s i a k o p i j a y r a m a r m u r i n i s b i u s t a s , r a s t a s Voliubilio viloje. T e n jis s u d a r ė p o r ą s u Katono f („paskutiniojo respublikono", n u s i ž u d ž i u s i o ž l u g u s r e s p u b l i k a i ) bius­ tu. Liūdesys bei nusivylimas sklinda i š M a s i n i s o s v e i d o . I š k ū r i n i o stiliaus s p ė j a m a , k a d jis s u k u r t a s k a r a l i u i d a r gyvam esant. Mūsų laikais Masinisa laikomas tik bebaimiu kavalerijos va­ du ir užmirštama, k a d jis b u v o ir pui­ k u s politikas. Įžvalgiai reformuoda­ m a s ūkį, jis p a d ė j o p a g r i n d u s Šiau­ rės Afrikai suklestėti r o m ė n ų laikais. Po jo reformos gyventojai pasidarė s ė s l ū s i r ė m ė ū k i n i n k a u t i latifundijose. Vėliau, kai Masinisai b u v o per 90 metų ir karaliaus jaunystės atvaiz­ d ą r e i k ė j o p a k e i s t i kitu, a t s p i n d i n č i u 189

Masinisa. Rabatas

jo amžių, b u v o s u k u r t a s n a u j a s j o skulptūrinis portretas, d a b a r saugo­ m a s L u v r e . Šis b i u s t a s i d e n t i f i k u o t a s kaip Masinisos portretas, remiantis p a n a š u m u į atvaizdą Pompėjoje rastoje freskoje. Freskos siužetas — tragiška Sofonibos f mirtis: k a d n e b ū t ų veda­ A ma per Romą kaip belaisvė Scipiono triumfo metu, ji nusinuodijo. Masinisa s t o v i u ž jos, s a v o j a u n y s t ė s n u o t a k o s : j i s n o r ė j o v e s t i Sofonibą, k a i j o s vy­ r a s Sifakas p a t e k o į n e l a i s v ę , t a č i a u b u v o p r i v e r s t a s a t s i s a k y t i jos, p a k l u s ­ damas pavydžiam egoistui Scipinonui. O šiuo sąjungininku romėnu Masinisa tikėjo kaip tikru draugu! Nusivylimu ir abejingumu dvelkia Masinisos portretas, tačiau tai mūsų nestebina, k a i p nestebina ir jo suporavimas su K a t o n o portretu. Pasku­ tiniaisiais g y v e n i m o m e t a i s Masinisai d a r kartą t e k o patirti jį apleidusių romėnų nedėkingumą. Jo senatvės p o r t r e t a s iškalbingai rodo, kokie ne­ gailestingi b u v o romėnų politikai net savo draugams. Matidija 68—119 m. e. m. Gajaus Salonijaus Matidijaus Patruino ir Marcianos f duktė.

112 m . e . m . M a t i d i j a g a v o a u g u s t o s vardą. Ji lydėjo savo dėdę Trajaną f ž y g i u o s e į R y t u s ir 117 m. e. m. p a r ­ g a b e n o į Romą jo pelenus. Po mirties, v a l d a n t A d r i a n u i f, M a t i d i j a b u v o su­ dievinta, o jos garbei pastatyta šven­ tykla. Matidija portretuose labai pa­ naši į motiną, tik jaunesnė, apkūnes­ n ė ir, s k i r t i n g a i n e g u M a r c i a n a , n e p a ­ naši į d ė d ę Trajaną. Plaukus Matidija šukuodavosi taip pat įmantriai kaip ir motina. Memnonas // m. e. mokinys.

a.

vidurys.

Herodo

Atiko

\ 190

K a i p i r kiti H e r o d o A t i k o m o k i n i a i , šis e t i o p a s t u r ė j o v i e n o g a r s a u s se­ nųjų padavimų didvyrio vardą: Memnonas b u v o etiopų karalius, kovojęs t r o j i e č i ų p u s ė j e . Kefisijoje, k u r H e rodas Atikas turėjo dvarą, kartu su Polideukijo f paveikslu buvo rasta juodo akmens ranka, matyt, nudužusi nuo n e g r o statulos. Polideukijas ir M e m n o n a s mirė jauni, ir mokytojas, didžiai vertinęs abiejų sugebėjimus, j ų ilgai g e d ė j o . S k u l p t ū r i n ę n e g r o gal­ vą, s a u g o m ą V a k a r ų B e r l y n e , g a l i m a laikyti M e m n o n o portretu, juolab k a d j o v e i d e m a t y t i toji s a v o t i š k a m e l a n ­ cholija, b ū d i n g a H e r o d o A t i k o m o k i ­ n i a m s . G a l v a r a s t a T i r e a t i d ė j e (Pelo­ ponesas), kur Atikas taip pat turėjo dvarą. Memnonas.

Berlynas

Menandras.

Pompėja

Menandras 342—293 m. Iš Kefisijos autorius.

p. m. (Atiką).

e. Diofito sūnus. Atikos komedijų

P o m p ė j o s freska i r M o n o m o z a i k a Tryre vaizduoja Menandrą panašiai. A n t abiejų užrašytas M e n a n d r o var­ das. Tai jaunas, putnaus veido vyras su tankiais juodais plaukais ir vainiku a n t g a l v o s . F r e s k o j e jis p a v a i z d u o t a s sėdintis patogiame krėsle. M e n a n d r a s v i s a d a e l e g a n t i š k a i r e n g d a v o s i , gra­ žiai a t r o d ė , b u v o n e a b e j i n g a s m o t e ­ r i m s , r a f i n u o t a s , išlepęs, l i n k ę s s ą m o ­ j i n g a i ir d v i p r a s m i š k a i j u o k a u t i (Fed­ ras. P a s a k ė č i o s , 5, 1). A t ė n ė j a s (248) v a d i n a j į „ G r a ž u o l i u " . A m ž i n i n k ų liu­ dijimus patvirtina minėtieji portretai ir d a r viena mozaika, rasta Mitilėnėje, kuri, deja, ne itin išraiškinga. Visai kitokį M e n a n d r ą vaizduoja du mar­ muriniai medalionai, iš kurių vienas d i n g ę s ir ž i n o m a s t i k iš F. U r s i n o pieš­ tos k o p i j o s (žr. 282 p.), o a n t r a s i s y r a privačioje kolekcijoje Anglijoje; ant abiejų užrašytas M e n a n d r o vardas. Tačiau F. Ursino piešinys kelia abe­ jonių: m e s n e g a l i m e patikrinti, ar tei191

singai perskaitytas užrašas, ir nusta­ tyti portreto identiškumo. Antrasis medalionas, kurio užrašas nusitrynęs, b e t d a r t u r ė t ų b ū t i į s k a i t o m a s , smar­ k i a i p e r d i r b t a s — s u m o d e r n i n t a s . Rem­ d a m a s i s šiais m e d a l i o n ų p o r t r e t a i s 1918 m . F r a n c a s S t u d n i c k a s m ė g i n o i d e n t i f i k u o t i n e m a ž a išlikusių kopijų. K o m e d i j ų a u t o r i a u s s t a t u l a b u v o Dio­ n i s o t e a t r e A t ė n u o s e (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 21, 1). Išlikęs ios postamentas su užrašytais Praksitelio sūnų Timarcho ir Kefisodoto vardais. Tačiau kūrinio vaizdavimo maniera visai n e b ū d i n g a P r a k s i t e l i u i , ir skulp­ t ū r a , a t r o d o , s u k u r t a I a. p. m. e. Taigi j i n e g a l i b ū t i M e n a n d r o p o r t r e ­ tas. Identifikuoti M e n a n d r o portretą n e p a d e d a i r v o s į s k a i t o m a i išraižytas užrašas ant m a r m u r i n i o biusto, rasto M a l i b i u , n e s šis a i š k i a i s u k u r t a s j a u v ė l e s n i a i s l a i k a i s . Biustas, k a i p d a r 1935 m. b a n d ė į r o d y t i Dž. F. Kro-im a s , t i k r i a u s i a i v a i z d u o j a V e r g i l i j ų f. Vadinasi, M e n a n d r o išvaizda auten­ tiškiausią P o m p ė j o s f r e s k o j e . Čia ji a t i t i n k a a m ž i n i n k ų a p r a š y m u s i r pui­ kiai atspindi „naujosios komedijos p r a d i n i n k o būdą. M e n a n d r o k ū r y b a k u r i o j e v a i z d u o j a m i p a p r a s t i , kasdie­ n i š k i įvykiai, ž i n o m a iš T e r e n c i j a u s f b e i P l a u t o f s e k i m ų ir š i e k t i e k š p a p i r u s ų . J i s p a r a š ė 108 p j e s e s . Drau­ g a v o su T e o f r a s t u f ir E p i k ū r u f. A n t vienos sidabrinės taurės, saugomos Paryžiuje, M e n a n d r a s ir Archilochdf v a i z d u o j a m i k a i p s k e l e t a i (žr. Are h:lochas). Menandras Soteras Indijos karalius p . m. e.

nuo

155

iki

130

M e n a n d r a s Soteras valdė indų—grai­ k ų v a l s t y b ė s p a k i l i m o l a i k o t a r p i u . Pa­ s a k A p o l o d o r o (pas S t r a b o n ą , 11, 516)* M e n a n d r a s Soteras nugalėjo daugiau I n d ų ir k i t ų g e n č i ų n e i A l e k s a n d r a s Di­ dysis f. V i e n i m o n e t i n i a i p o r t r e t a i vaiz-

d u o j a šį karalių su prabangiai išpuoš­ tu š a l m u , k i t i — k a s d i e n i š k e s n i , t i k su d i a d e m a a n t galvos. Mesalina Valerija Mesalina. Apie 25—48 m. e. m. Valerijaus Mesalos Barbato ir D o micijos Lepidos duktė. Trečioji Klau­ dijaus f žmona. Keturiolikametė Mesalina tapo trisdešimčia metų vyresnio Klaudijaus žmo­ n a . K l a u d i j u s i š p r a d ž i ų visiškai a t ­ sidavė Mesalinos valiai ir ramiai ste­ bėjo skandalingą jos gyvenimą. Im­ peratoriaus žmona, maskuodamasi š v i e s i u p e r u k u i r n e t i k r u Liciskos v a r ­ d u , l e i s d a v o laiką v i e š u o s i u o s e n a ­ muose. Kas atsisakydavo jos meilės paslaugų ar grasindavo ją demaskuo­ siąs, r i z i k a v o g y v y b e . P e r j o s į n o ­ rius žuvo daug garbingų vyrų ir m o ­ terų. Pagaliau Klaudijus įsakė ją nu­ žudyti — Mesalinai b u v o vos 23 m e t a i ! M o n e t o s su jos portretais buvo kal­ dinamos tik provincijose ir jų i k o n o ­ grafinė vertė labai m e n k a . Moneti­ n i u o s e p o r t r e t u o s e ji l a b a i p a n a š i į A g r i p i n ą V y r e s n i ą j ą f. M a n o m a , k a d Mesalina vaizduoja ir viena tų laikų stiliaus kamėja. Du biustai a n t sukry­ žiuotų gausybės ragų vaizduoja 41 m. e . m . gimusią M e s a l i n o s d u k t e r į O k t a v i j ą b e i m e t a i s v ė l i a u gimusį Britan i k ą f. Beje, Miunchene saugomas marmurinis skulptūrinis portretas ir Mesalinos atvaizdas kamėjoje pana­ šūs. Tatai ir p a d ė j o identifikuoti skulp­ t ū r i n į šios t i k r a i r e t o g r o ž i o m o t e r s p o r t r e t ą . Č i a ji l a b a i p a n a š i į A u g u s t o seserį O k t a v i j ą f, k u r i iš t ė v o ir m o ­ t i n o s p u s ė s b u v o j o s p r o s e n e l ė . Vil­ n o n i s raištis ant galvos žymi 43 m. e. m. j a i s u t e i k t a s t e i s e s , k u r i o s su­ lygino ją su vestalėmis. Mesalina, n e b ū d a m a a u g u s ta, š i o m s t e i s ė m s tei­ kė ypatingą reikšmę, nes tokia pat g a r b ė k a d a i s e b u v o s u t e i k t a i r Livi­ j a i f. 193 13. 2ymūs antikos žmonės

Metrodoras penhaga

(rekonstrukcija).

Ko-

Metrodoras.

Atėnai

Metrodoras 330—277 m. p. dės sūnus. Iš sofas.

m. e. Atėnė jo ir Lampsako. Graikų

Sanfilo­

Ištikimas Epikūro f draugas Metrodo­ ras net savo sūnų pavadino Epikūru. R o m o s Kapitolijaus muziejuje esan­ č i o j e p o r i n ė j e h e r m o j e jis, k a i p r o d o užrašas, pavaizduotas kartu su savo mokytoju. Kita porinė Epikūro ir Metr o d o r o h e r m a , t i k t a i b e u ž r a š o , sau­ goma Luvre. Iš portretų matyti, jog Metrodoras buvo panašus ne tik į E p i k ū r ą , b e t ir į H e r m a r c h ą f. Iš vie­ nodai sukritusių drabužio (vieno biusto ir sėdinčio ž m o g a u s statulos) klosčių s p ė t a , k a d b i u s t a s k a d a i s e b u v o skir­ tas Metrodorui. Pridėjus trūkstamą šio filosofo s k u l p t ū r i n ė s g a l v o s atlieją, b u v o g a u t a s a b e j o n i ų n e k e l i a n ­ tis M e t r o d o r o p o r t r e t a s . S ė d i n č i ų Epi­ kūro, H e r m a r c h o ir M e t r o d o r o statulos l a b a i p a n a š i o s v i e n a į kitą. M e t r o d o ­ r o b i u s t o k o p i j a r a s t a V e l i j o j e 1966 m . S u h e r m a , r a s t a 1963 m . i r p a g a l už­ r a š ą k a d a i s e l a i k y t a P a r m e n i d o Elėjieč i o p o r t r e t u , ši a t l i e j a sietą k l a i d i n -

Miltiadas Apie 550—488 m. p. m. e. Kimono sūnus. Atėnų valstybės veikėjas. Ma­ ratono kautynių nugalėtojas. Dar valdant Peisistratidams, Miltiadas aktyviai dalyvavo politiniame gyve­ nime, o 521—513 m. p. m. e. b u v o išsiųstas į C h e r s o n e s ą T r a k i j o j e ir ten vedė karaliaus Oloro dukterį Hegesipilę. K a i p v a l d o v a s , j i s 493 m . p . m. e. su s a v o l a i v a i s grįžo a t g a l į A t ė ­ n u s . 490 m . p . m . e . a t ė n i e č i ų b u v o išrinktas strategu ir sumušė persus p r i e M a r a t o n o . P o n e n u s i s e k u s i o žy­ gio p r i e š Parą, M i l t i a d a s b u v o tei­ siamas. N e t u r ė d a m a s iš ko sumokėti p r i t e i s t ų 50 t a l e n t ų , p a t e k o į k a l ė j i m ą . Ten, atsinaujinus prie Paro gautai žaizdai, M i l t i a d a s g r e i t a i m i r ė . T i k j o sūnus Kimonas, sumokėjęs baudą, reabilitavo M a r a t o n o nugalėtojo var­ dą. P u o š n i o j o j e s a l ė j e b u v o s t a t u l a , v a i z d u o j a n t i Miltiadą, r a g i n a n t į grai­ k u s į kovą. Jo statula b u v o ir t a r p k i t ų Delfuose p e r g a l ė s š l o v e i p a s t a t y ­ t ų s t a t u l ų (Pausanijas. H e l a d o s a p r a ­ š y m a s , 5, 20, 10). F. U r s i n a s n u k o p i ­ javo dvi h e r m a s su užrašytu Miltiado v a r d u . 1553 m . r a s t a h e r m a v a i z d u o j a Miltiadą garbanotais plaukais; ant jos y r a ilgėlesnis u ž r a š a s . T a č i a u k a i p t i k šis (vienintelis tokio pobūdžio) užra­ šas ir vertė suabejoti identifikavimo teisingumų. Be to, antrosios F. Ursino perpieštos hermos galva nepanaši į pirmosios. Šukuosena su sklastymu. A b i h e r m o s b u v o dingusios, tačiau v i e n a iš jų 1940 m. i š t r a u k t a iš Po di P r i m a r i o žiočių k a r t u s u l a i v o n u o l a u ­ žomis. Išaiškėjo, k a d a b e j o n ė s dėl F. Ursino kopijų autentiškumo nepa­ grįstos — rastos n e t tokios lotyniškos eilės:

195

Kas

Maratono

kautynių persus vietoj dėkos tautiečiai

Žūtį

tam

laukuos nugalėjo, skyrė savi.

Miltiadas (pagal F.

Miltiadas.

Ravena

Ursina)

Ir graikiškos eilės: Žygdarbius Ir

tuos karinius visi persai žinos, Miltiadai, Maratonas — lemta žemė narsumui tavam.

B e to, y r a d a r v i e n a s g r a i k i š k a s už­ rašas a n t h e r m o s šono, deja, neįskai­ tomas. Ši antrąsyk aptikta herma (buvo rasta ir jos atliejų), be abejo, y r a patikimiausia kopija. Sprendžiant i š stiliaus, o r i g i n a l a s s u k u r t a s t u o m e ­ tu, kai Kimonas reabilitavo savo tėvo a t m i n i m ą , v a d i n a s i , 60-aisiais V a. p. m. e. metais. Turbūt k a i p tik t a d a ir b u v o p a s t a t y t a m i n ė t a M i l t i a d o sta­ t u l a Delfuose d r a u g e s u k i t o m i s sta­ tulomis, skirtomis dievams už pergalę prie Maratono. Anot Pausanijo, tai — Fidijo f kūrinys. Mitridatas m Ponto karalius m. e.

nuo

220

iki

185

m.

p.

Labai individualizuotuose Mitridato III p o r t r e t u o s e m a t o m e n ė k i e k n e p a ­ g r a ž i n t ą s a v o t i š k ą profilį su atsikišu­ siomis lūpomis ir neįprastai t r u m p a barzda. Mitridatas IV Filopatoras Filadelfas Mitridato III f sūnus. Ponto nuo 170 iki 150 m. p. m. e.

karalius

Monetiniuose portretuose Mitrida­ t a s IV l a b a i p a n a š u s į tėvą, iš k u r i o ė m ė p a v y z d į . Šis k a r a l i u s b u v o v e d ę s s a v o seserį L a o d i k ę f, t o d ė l v i s i š k a i t e i s ė t a i p a s i v a d i n o Filadelfu. J i s b u v o R o m o s d r a u g a s i r s ą j u n g i n i n k a s , pa­ d ė j o A t a l u i II f k o v o t i su P r ū s i j u II f. Mitridatas VI Eupatoras Dionisas Didysis 132—63 m. p. m. e. Mitridato V sū­ n u s , Mitridato IV f anūkas. Ponto ka­ ralius nuo 120 iki 63 m. p. m. e. 196

N e s u t a i k o m a s R o m o s p r i e š a s , apsis­ kelbęs graikų kultūros gynėju, Mitridatas VI iš tikrųjų b u v o helenizmo idėjomis prisidengęs barbaras, aršus piktadarys. Pirmajame Mitridato kare ( n u o 89 iki 84 m. p. m. e.), k u r i o m e t u p e r v i e n ą d i e n ą M a ž o j o j e Azi­ j o j e j o į s a k y m u b u v o n u ž u d y t a 8 0 000 r o m ė n ų ir italikų, jis p r a l a i m ė j o Su­ lai. T r e č i a j a m e M i t r i d a t o k a r e ( n u o 74 iki 63 m. p. m. e.) p r i e š jį k o v o j o Lukulas, tačiau tik Pompėjus f sugebė­ jo pasiekti lemiamą pergalę. Pamatęs, k a d jo p l a n ą — su 36 000 k a r i ų p e r e i t i p e r B a l k a n u s , A l p e s ir įsiveržti į Ita­ l i j ą — sužlugdė graikų sukilimas, Mitridatas įsakė keltų samdiniui jį nu­ d u r t i . Sis p i k t a d a r y s i r d e s p o t a s t a r ė s i esąs Heraklis, naikinantis pasaulio blogį. Tokį M i t r i d a t ą ir v a i z d u o j a rel­ j e f a s iš P e r g a m o — jis t a r s i H e r a k l i s vaduoja Kaukaze prie uolos prikaltą P r o m e t ė j ą . Išliko garsioji M i t r i d a t o — H e r a k l i o s t a t u l o s galva, d a b a r e s a n t i Luvre. Iš liūto kailio klosčių matyti, j o g karalius k a u n a s i ; tokia pat po­ za Mitridatą VI vaizduoja ir m a ž a bronzinė statulėlė Neapolyje. M a n o ­ ma, kad originalas b u v o sukurtas t a r p 88 ir 85 m. p. m. e., k a i M i t r i d a t a s v a l d ė P e r g a m ą , n e s , p a s a k m i t o , Per­ g a m o į k ū r ė j a s b u v o Telefas, H e r a k l i o s ū n u s . Deja, a p i e M i t r i d a t o s t a t u l a s , kurias Lukulas ir Pompėjus rodę nus­ t e b u s i a i t a u t a i s a v o t r i u m f o m e t u , ži­ n o m a t i k tiek, k a d j o s b u v u s i o s l a b a i d i d e l ė s ir iš b r a n g i o s m e d ž i a g o s .

Mitridatas

VI.

Paryžius,

Luvras

Neronas Neronas Klaudijus Cezaris Drūzas Germanikas Cezaris. 37—68 m. e. m. Gajaus Domicijaus Ahenobarbo ir Agripinos Jaunesniosios f sūnus. Romos imperatorius nuo 54 iki 68 m. p. m. e. Per ryžtingos savo motinos intrigas septyniolikmetis Klaudijaus f įpėdinis Neronas a t s i s ė d o į sostą. A n k s č i a u b e r n i u k a s turėjo polinkį į menus, mu­ ziką b e i d a i n a v i m ą . T o d ė l p a v e i k s l u o ­ se, v a i z d u o j a n č i u o s e N e r o n ą , j a u ta­ p u s į K l a u d i j a u s įsūniu, b e t d a r n e i m p e r a t o r i u m i , jis t r a k t u o j a m a s k a i p s v a j i n g a s v a i k a s . Deja, p o l i n k i s į m e ­ n u s išliko ir p r a d ė j u s v a l d y t i , o R o ­ m o j e t o k i e d a l y k a i b u v o l a i k o m i įtar­ t i n a i s i r n e d e r a m a i s . K a i N e r o n a s gas­ trolių Graikijoje m e t u buvo audrin­ gai sutiktas, r o m ė n a i ė m ė d a r ne­ gailestingiau iš jo šaipytis. Nežinia, a r i š tiesų jis, k a i p t v i r t i n a m a , b u v o n i e k a m t i k ę s d a i n i n i n k a s , t a č i a u im­ peratoriui, net ir puikiausiai dainuo­ jančiam, n e d e r ė j o koncertuoti. J o po­ linkiai ir pareigos baisiai nesiderino, b e to, jis t u r ė j o n e r i b o t ą v a l d ž i ą , — m a n o m a , kad dėl to Neronas, gavęs i m p e r a t o r i a u s sostą, p a s i d a r ė š i u r p i u piktadariu. Jo imperatoriškos tuštybės a u k o m i s t a p o B r i t a n i k a s f, S e n e k a f, jo paties motina Agripina Jaunesnioji, ž m o n o s O k t a v i j a ir P o p ė j a f, p o e t a s L u k a n a s . N e t b u v o š n e k a m a , k a d jis p a d e g ę s Romą. N e r o n o a s m e n y b ė s po­ kyčiai atsispindėjo ir išvaizdoje: nu­ t u k ę s ir išpurtęs veidas, plaukai ne198

Neronas.

Privati

kolekcija

tradiciškai sugarbanoti (Svetonijus. C e z a r i ų g y v e n i m a s , N e r o n a s , 51). N e rono veide, darančiame klastingo ir n e p a t i k l a u s ž m o g a u s įspūdį, m a t o m e Antonijaus f ir A g r i p o s f b r u o ž ų . Kad N e r o n a s buvo savimyla, rodo jo portretų mastai: pavyzdžiui, Plinijaus V y r e s n i o j o (,,Gamtos i s t o r i j a " , 35, 51) m i n i m a s p a v e i k s l a s b u v ę s 120 p ė d ų a u k š č i o , o n u o b r o n z i n i o k o l o s o , sto­ v ė j u s i o p r i e j o „ A u k s i n i ų n a m ų " , ki­ lo Koliziejaus v a r d a s . N e p a i s a n t „at­ m i n i m o p a s m e r k i m o " , išliko k e l e t a s šio imperatoriaus portretų; t a r p jų ir jau­ nystės dienų portretas, kuris b u v o sudarkytas ir numuštas nuo didelio reljefo. P a l y g i n ę p a s t a r ą j į s u v ė l e s n i a i ­ siais p o r t r e t a i s , m a t o m e , k a i p p a s i k e i ­ tė N e r o n a s per 14 valdymo metų. Jis tapo nekenčiamiausiu antikos žmogu­ mi. Nervą Markas Kokcėjus Nervą. 31—98 m. e. m. Marko Kokcėjaus Nervos ir Servijos Plautilos sūnus. Romos imperato­ rius nuo 96 iki 98 m. e. m. 199

Nervą. jus

Roma,

Nacionalinis

muzie­

Nevijus.

Neapolis

Žymus senatorius Nervą buvo jau 65 metų, kai k a r i u o m e n ė ir senatas pas­ kelbė jį imperatoriumi. Po siaubingo D o m i c i a n o f v a l d y m o jis k i e k g a l ė d a ­ m a s š v e l n u m u i r g e r u m u m ė g i n o už­ glaistyti p a d a r y t ą žalą, s t a b i l i z u o t i p o ­ litinius santykius ir t a r n a u t i liaudžiai. J a u n y s t ė s m e t ų skulptūriniuose port­ r e t u o s e ( V e s p a s i a n o f l a i k a i s jis b u v o bendravaldis konsulas) Nervą vaizduo­ j a m a s su šukuosena, panašia į N e r o no f ir D o m i c i a n o ir iš e s m ė s besis­ k i r i a n č i a n u o r o m ė n i š k o J u l i j ų Klau­ dijų g i m i n ė s v a l d o v ų stiliaus. T a p ę s i m p e r a t o r i u m i , N e r v ą grįžo p r i e p a p ­ r a s t o s r o m ė n i š k o s š u k u o s e n o s . J o vei­ do bruožai — n e d i d e l ė galva ir m a ž a b u r n a — a i š k i a i r o d o šio ž m o g a u s ri­ b o t u m ą . S u v o k d a m a s s a v o , k a i p val­ d o v o , s i l p n u m ą , šis i š m i n t i n g a s i m p e ­ ratorius pats p e r d a v ė valdžią įsūny­ t a m k a r v e d ž i u i T r a j a n u i f. N e r v o s įsū­ nijimo politika užtikrino Romos impe­ rijai p a l y g i n t i ilgą l a i m i n g ą l a i k o t a r p į . Nevijus Gnėjus m. e.

Nevijus, 280/270—201 Romėnų poetas.

m.

p. 200

I š K a m p a n i j o s k i l ę s N e v i jus, p a t s d a ­ lyvavęs Pirmajame pūnų kare (nuo 264 iki 241 m. p. m. e.), a p r a š ė jį s a v o e p e Bellum poenicum (,,Pūnų k a ­ ras") ir t a p o nacionaliniu r o m ė n ų p o ­ e t u . E i l i a v i m o formą — s a t u r n i š k ą s i a s eiles — N e v i j u s p e r ė m ė iš Livijaus A n d r o n i k o f, p r i t a i k i u s i o ją „ O d i s ė j a i " v e r s t i . P j e s ė s e jis v a i z d a v o s a v o m e t o įvykius, pavyzdžiui, M a r c e l o f p e r g a l ę prieš galus prie Klasitidijaus. N e v i j u s kūrė ir panegirikas savo amžinin­ kams, ir satyras, pridariusias jam daug n e m a l o n u m ų . J o „ a t i t i k m u o " g r a i k ų li­ t e r a t ū r o j e būtų Cherilas f iš S a m o salos, s u k ū r ę s n a c i o n a l i n į e p ą a p i e A t ė ­ nų p e r g a l ę p r i e š K s e r k s ą I f. N e a p o l y ­ je esanti porinė h e r m a vaizduoja du v y r u s : v i e n a s i š jų, b e a b e j o , — g r a i ­ kas, gyvenęs V a . p. m. e. pabaigoje, o a n t r a s — i t a l i k a s . Būtų g a l i m a s p ė t i , kad pirmasis y r a Cherilas, o antra­ s i s — Nevijus. Ši porinė herma dar t e b ė r a lygtis su dviem nežinomai­ siais, t a č i a u m i n ė t o j i hipotezė tu­ ri pagrindo. I t a l i k o p o r t r e t o stilius būdingas Ne vi j aus laikams; griežti vaizduojamojo veido bruožai rodo jo a g r e s y v u m ą , p o l i n k į į s a r k a z m ą , — už tai Ne vi jus pateko didelėn Metelų ir Scipiono f n e m a l o n ė n . V e i d e žymu ir kančios, kurias j a m teko patirti kalė­ jime bei tremtyje. Nikagoras Apie 175—238 m. e. m. Mnesijo sū­ nus. Iš Atėnų. Graikų sofistas ir ora­ torius. Valdant Severui A l e k s a n d r u i f, N i ­ kagoras Atėnuose ėjo retorikos m o ­ kytojo pareigas, a p m o k a m a s imperato­ r i a u s . J i s b u v o filosofijos m o k y k l o s , k u r i a t g a i v i n o P l a t o n o f mokslą, a t s t o ­ vas. Be to, N i k a g o r a s rašė žymių žmonių biografijas ir pasiuntinybės k a l b a s i m p e r a t o r i u i P i l y p u i A r a b u i f. Eleusino misterijose Nikagoras bu­ vo šauklys. Eleusine ir buvo rastas 201

Nikagoras.

Eleusinas

garbės statulos postamentas, o n e t o ­ liese — galva. V ė l i a u p a v y k o n u s t a ­ tyti, j o g t a i — N i k a g o r o p o r t r e t a s . Nikokreontas Salamino p. m. e.

karalius nuo 331 2r. Anaksagoras

iki

310

m.

Nikomedas I Dzipoito sūnus. Bitinijos 280 iki 255 m. p. m. e.

karalius

nuo

N i k o m e d a s I tęsė savo tėvo politiką: b u v o Antigono G o n a t o f sąjunginin­ k a s . K o v o d a m a s p r i e š brolį Dzipoitą r u ž ė m ė Bitini j ą b e i dalį Frygijos. D a u ­ g i a u s i a jis r ė m ė s i s a m d i n i a i s galais, k u r i e , k a i p i r galatai, b u v o a p s i s t o j ę Mažojoje Azijoje ir nuolat maištavo. 265 m . p . m . e . šis k a r a l i u s į k ū r ė N i komedijos miestą. Teišlikę*monetiniai Nikomedo I portretai. N i k o m e d a s II Epifanas Prūsijo II f sūnus. Bitinijos nuo 149 iki 128 m. p. m. e.

karalius

Nikomedo tėvas už kivirčus su Atalu II f i š s i u n t ė s ū n ų į R o m ą ir k e t i n o j į n u ž u d y t i . T a č i a u N i k o m e d a s II, r e ­ m i a m a s A t a l o ir M a s i n i s o s f, u ž k a ­ r i a v o Bitini j ą i r j o s s o s t i n ę N i k o m e diją. T e n , D z e u s o š v e n t y k l o j e , j i s įsa­ k ė u ž m ė t y t i s a v o t ė v ą a k m e n i m i s . Iš­ liko tik monetiniai jo portretai. N u m a Pom pili jus VIII—VII a. p. m. e. Romos karalius. Valdymo metai tiksliai nežinomi (iš tradicijos nurodomi 715 ir 673 m. p. m. e.). Istorinės Romos legendos pasakoja, jog sabinas N u m a buvo išrinktas an­ truoju karaliumi. Jis buvo laikomas sakralinių įstatymų leidėju ir taikiu v a l d o v u , s u v i e n i j u s i u ir c i v i l i z a v u s i u r o m ė n ų tautą. N u m o s s t a t u l a s t o v ė j o Romos karalių grupėje, pastatytoje 202

V a. p. m. e. R o m o s K a p i t o l i j u j e . Jų valdymo laikai b u v o j a u seniai praė­ ję ir nepasitenkinimas jais atlėgęs. Š i s k u l p t ū r i n ė g r u p ė b u v o R o m o s is­ torijos paminklas. A n t 49 m. p. m. e. Gnėjaus Kalpurnijaus kaldintų Pisono monetų pavaizduota barzdoto vyro galva su plačiu raiščiu ant plaukų. Užrašytas ir N u m o s vardas. Remian­ tis šiuo monetiniu atvaizdu, Ro­ m o s forume rasta m a r m u r i n ė gal­ va, u ž d ė t a a n t v ė l e s n i ų laikų t o g a vilkinčio žmogaus s t a t u l o s , identifi­ k u o t a k a i p N u m o s p o r t r e t a s . I š sti­ liaus matyti, kad originalas sukurtas V a. p. m. e. iš P i e t ų Italijosi k i l u s i o g r a i k ų m e n i n i n k o . P l a t ų raištį t y r i n ė ­ t o j a i i š p r a d ž i ų l a i k ė k a r a l i a u s sim­ boliu, n o r s p a s t a r a s i s į s i t v i r t i n o t i k A l e k s a n d r o D i d ž i o j o f p a l i k u o n i ų lai­ k a i s . Šiuo a t v e j u t a i — ž y n i o raištis, kuriuo pabrėžiama, jog N u m a padėjo religinius Romos valstybės pagrindus. Gaila, k a d s m a r k i a i n u k e n t ė j ę s s k u l p ­ tūrinis portretas neatkuria tikslaus originalo vaizdo: barzda — ypatingo o r u m o ženklas — nutrupėjusi. Ant ori­ ginalo, k a i p įprasta, v a r d a s nebuvo nurodytas, todėl esame labai dėkingi m o n e t ų (pagal jas identifikuotas N u ­ m o s portretas) meistrui, iškalusiam ir vaizduojamojo vardą.

Numa Pompilijus. senienų muziejus

Roma,

Numerianas Markas Aurelijus Numerijus Nume­ rianas. Karo f sūnus. Romos impera­ torius nuo 283 iki 284 m. e. m. Karas perleido savo sūnui Karinui f Vakarus, o pats su s ū n u m Numerianu Rytuose sėkmingai kovojo prieš partus. M a n o m a , kad N u m e r i a n a s bu­ vo n u ž u d y t a s D i o k l e t i a n o f i n i c i a t y ­ v a . M a r m u r i n ė g a l v a , s a u g o m a Bos­ tone, laikoma N u m e r i a n o skulptūri­ niu portretu. Jį identifikuojant didelę reikšmę turėjo vaizduojamojo pana­ šumas į Kariną. 203

Numerianas.

Bostonas

Farnezių

Ogulnijus Kvintas 250 m. kėjas.

Ogulnijus Galas. Apie 330— p- m. e. Romos valstybės vei­

D a r 300 m. p. m. e. O g u l n i j u s išleido įsakymą, k a d i r p l e b ė j a m s b ū t ų leista eiti ž y n i ų p a r e i g a s . 296 m. p. m. e. u ž p a b a u d ų p i n i g u s jis u ž s a k ė b r o n ­ zinį R o m u l o i r R e m o s u v i l k e p a m i n k ­ lą, t a č i a u l a b i a u s i a i i š g a r s ė j o , a t g a b e ­ n ę s į R o m ą g r a i k ų Asklepiją. 292 m. p. m. e. Ogulnijus v a d o v a v o ekspe­ dicijai, p a g a l Sibilės p r a n a š y s t ę v y k u ­ siai į E p i d a u r ą a t v e ž t i į R o m ą g r a i k ų g y d y m o dievą, k u r i s i š g e l b ė t ų mies­ t ą n u o e p i d e m i j o s . A s k l e p i j a s gyva­ tės p a v i d a l u įšliaužė į d e n į ir n u k r e i p ė l a i v ą tiesiai į R o m ą . P a s k u i , n u p l a u ­ k ę s į T i b r o salą, p a v i r t o d i e v u Esku­ lapu. Tokią labdarystę padariusiam pasiuntiniui Ogulnijui b u v o pastaty­ ta statula, kurioje t u r ė j o būti pavaiz­ d u o t a i r g y v a t ė . O s t i j o j e r a s t a s bius­ t a s t i k r i a u s i a i y r a šios s t a t u l o s k o p i ­ ja, tik k o p i j u o t o j a s čia i š k a l ė gyva­ tę Ogulnijui ant krūtinės, nes kitaip ( k o p i j u o t a t i k s t a t u l o s dalis) j o s n e ­ b ū t ų matęsi. Gyvatė — didžiojo Oguln i j a u s ž y g d a r b i o simbolis. P a t s O g u l ­ n i j u s s u s e n a m a d i š k a b a r z d a i r vai­ n i k u a n t galvos. Kilęs iš senos etrus­ k ų g i m i n ė s , jis, p a g a l tradiciją, išma­ n ė r e l i g i n i u s d a l y k u s . B e to, O g u l n i ­ jus buvo ir toliaregis politikas: j a m p r a d ė j u s leisti sidabrinius pinigus, Romos ekonomika įgavo pasaulinį mastą. Vainiko, matyt, būta auksinio, 204

Oktaviįa.

Kopenhaga

auksinis vainikas Etrurijoje reiškė ypatingą asmens garbingumą ir nuo­ pelnus. Romoje jo simbolika tikriau­ siai b u v o t o k i a p a t i . M a n o m a , k a d kopiją užsisakė žmogus, dėkingas O g u l n i j u i u ž žygdarbį, p a d ė j u s į j a m i š g y t i T i b r o salos l i g o n i n ė j e . O k t a v i a n a s žr. A u g u s t a s Oktavija 69—11 m. p. m. e. Gajaus Oktavi­ jaus ir Atijos duktė. Augusto f sesuo. Oktavija b u v o laikoma kilnios dva­ sios moterimi. Ji rimtai ir oriai r ė m ė s a v o brolį. M i r u s j o s p i r m a m v y r u i M a r c e l u i f (54 m. p. m. e.), A u g u s t a s politiniais sumetimais apvesdino ją su M a r k u A n t o n i j u m f. K a i šį p a k e ­ rėjo Kleopatra, įvyko šeimyninė tra­ gedija, kurią pavaizdavo Šekspyras dramoje „Antonijus ir Kleopatra". M o n e t o s — su O k t a v i j o s profiliu vie­ noje pusėje ir su M a r k o Antonijaus portretu kitoje — nukaldintos 40—32 m . p . m . e . M o n e t i n i a i p o r t r e t a i pa­ d ė j o identifikuoti Paryžiuje saugomą k a m ė j ą i r s k u l p t ū r a s . O k t a v i j a , Dio205

Oktavija. netas

Paryžius,

Medalių

kabi­

no Kasi j a u s (49, 38) a p d a i n u o t a k a i p moteriško k i l n u m o įsikūnijimas, iš v e i d o b u v o p a n a š i į s a v o brolį. Res­ publikos laikais v i e n u m e t u b u v o ma­ dinga šukuosena su nedideliu kuode­ liu virš kaktos. T a i p šukavosi ir Okt a v i j a . P a s a k D i o n o Kasi j a u s , O k t a vijai išsiskyrus su M a r k u Antonijum, Augustas sesers garbei pastatė dau­ g y b ę s t a t u l ų (ten p a t ) . J i n e b u v o už­ miršta ir po mirties, nes jos dukte­ rys Antonija Vyresnioji, Antonija Jaunesnioji f bei sūnus M a r k a s Mar­ celas f b u v o įtakingi asmenys impe­ ratoriškoje Julijų Klaudijų dinastijo­ j e . O k t a v i j o s grožį (bet n e c h a r a k t e ­ rį!) p a v e l d ė j o p r o a n ū k ė M e s a l i n a f. Olimpiada

Olimpiada

Olimpiada.

ir

Pilypas.

Berlynas

Beimtas

375—316 m. p. m. e. Karaliaus N e o p tolemo iš Epyro duktė. Aleksandro Didžiojo f motina. Olimpijo sūnaus Patriki j o n a m u o s e Baalbeke grindų mozaika vaizduoja Olimpiados (matyt, dėl v a r d ų sutapi­ mo) gyvenimo scenas. Tai paveikslų ciklo, s k i r t o A l e k s a n d r u i D i d ž i a j a m , k o p i j o s . V i e n o j e i š j ų O l i m p i a d a sė­ di šalia P i l y p o II f iš M a k e d o n i j o s , u ž k u r i o j i i š t e k ė j o 375 m . p . m . e . Dešiniąją j o s r a n k ą a p s i v i j u s i g y v a t ė . Tai gyvate pasivertęs dievas, kuris, m a n y t a , b u v o tikrasis A l e k s a n d r o tė­ vas. Kitas paveikslas vaizduoja Olim­ piadą gulinčią ir s t e b i n č i ą pirmąjį A l e k s a n d r o m a u d y m ą . L a i m i n g o s šei­ m o s — Pilypo, Olimpiados i r Aleksan­ d r o — p a v e i k s l ą iš a u k s o ir d r a m b l i o k a u l o sukūrė Leocharas Pilypo šven­ tyklai Olimpijoje (Pausanijas. Hela­ d o s a p r a š y m a s , 5, 20, 10). O l i m p i a d a b u v o s u n k a u s c h a r a k t e r i o . J a i , žino­ m a , labai nepatiko, kad Pilypas vedė dar ir kilmingą m a k e d o n i e t ę Kleopa­ trą, t a d s a v o n e a p y k a n t ą nukreipė p r i e š vyrą, k u r i s b u v o n u ž u d y t a s n e b e j o s žinios. A l e k s a n d r a s p a l a i k ė m o ­ tinos pusę, bet m o k ė j o pažaboti jos 206

v a l d ž i o s troškimą. P o s ū n a u s m i r t i e s Olimpiada tapo K a s a n d r o belaisve, ir šis į s a k ė ją n u ž u d y t i . A b u - K y r e ras­ t a s III a. p. m. e. a u k s i n i s m e d a l i o n a s v a i z d u o j a O l i m p i a d ą k i l n a u s profilio, tiesiu sklastymu perskirtais plaukais ir ant viršugalvio užtrauktu drabužiu. K a i r ė j e r a n k o j e ji l a i k o s k e p t r ą , o a n t riešo m ū v i gyvatės formos a p y r a n k ę . M a n o m a , k a d šis m e d a l i o n a s y r a t i k f r a g m e n t a s p a v e i k s l o , s u k u r t o Alek­ s a n d r u i g y v a m e s a n t . IV m. e. a. k o n t o r n i a t a i k a r t o j a t ą patį m o t y v ą . T o k s Olimpiados portretas nekontrastuoja su Baalbeko mozaikoje išdėliotu gražuo­ lės Olimpiados atvaizdu. Olimpiodoras Apie čių

330—po 286 karvedys.

m.

p.

m.

e.

Atėnie

C e z a r e j o j e (Palestinoje) b u v o r a s t a p o r t r e t i n ė h e r m a s u u ž r a š y t u Olimp i o d o r o v a r d u . I š stiliaus m a t y t i , k a d h e r m a s u k u r t a III a. p. m. e. p r a d ž i o ­ j e , v a d i n a s i , j i gali v a i z d u o t i t i k t a i a t ė n i e č i ų 294 ir 293 m. p. m. e. arc h o n t ą , k u r i s 301 m. p. m. e. i š v a d a v o iš K a s a n d r o Elatėją (Fokidė), o 288 m. p . m . e . išlaisvino A t ė n u s n u o o k u ­ p a n t ų m a k e d o n i e č i ų . P o dviejų m e t ų jis s u g e b ė j o išvyti P i r ė j o u o s t e išsi­ laipinusį A n t i g o n ą G o n a t ą f, o Eleusine sėkmingai atrėmė makedoniečių antpuolį. Statulos Atėnų Akropolyje (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s . 1, 25, 2) ir Delfuose, p a s t a t y t o s E l a t ė j o s gy­ v e n t o j ų u ž s a k y m u (ten p a t , 1, 26, 3) bei p a v e i k s l a i E l e u s i n e (minėt, veik., cit. v.) r o d o a m ž i n i n k ų dėkingumą O l i m p i o d o r u i . T ų laikų v a l s t y b ė s vei­ kėjai neaugino barzdų, tad jo barzda gali b ū t i antimakedoniškų pažiūrų ženklas (bebarzdžių tradiciją p r a d ė j o A l e k s a n d r a s Didysis f). S u n k u s u p r a s ­ ti, k a s p a s k a t i n o r o m ė n ą , g y v e n u s į Palestinoje, p a s i d i r b d i n t i šio g r a i k ų karvedžio paveikslo kopiją. O k a d h e r m a vaizduoja būtent šį Olimpiodo207

Olimpiodoras

rą, n e k y l a a b e j o n i ų : visi k i t i b u v o nereikšmingi arba gyveno V — V I m. e . a., t u o t a r p u p o r t r e t o s t i l i u s a n k s ­ tesnių laikų. Orofernas Tarimas Ariarato IV f ir Antiochės sūnus. Kapadokijos karalius nuo 160 iki 156 m. p. m. e. Po Ariarato mirties apsiskelbęs jo s ū n u m i , O r o f e r n a s p r e t e n d a v o į sos­ tą, k u r i o s i e k ė ir A r i a r a t a s V f. Da­ lis karalystės t u o m e t u b u v o romėnų rankose. N o r ė d a m a s atlyginti savo samdiniams už tarnybą, Orofernas apiplėšė Dzeuso šventyklą prie Ariad­ n ė s kalno. Visų n e k e n č i a m a s už m o ­ kesčių naštą, jis bėgo į Antiochiją ( t e n jį s u ė m ė D e m e t r i j a s I S i r a s f), o dalį v a l s t y b ė s pinigų pasiliko P r i e n ė s A t ė n ė s š v e n t y k l o j e . T e n 1870 m . b u ­ v o r a s t a s m o n e t ų lobis. A n t m e d a l i o ­ n o f o r m o s m o n e t ų m e i s t r i š k a i iškal­ t a s šio u z u r p a t o r i a u s p o r t r e t a s . Otacilija Marcija 249 m.

Otacilija Severą. Apie 220— e. m. Pilypo Arabo f žmona.

Pilypas Arabas vedė Otacilija dar p r i e š u ž i m d a m a s sostą. 237 m . e . m . j i e m s gimė s ū n u s Pilypas II f. T a p ę s imperatoriumi, Pilypas Arabas tuč­ tuojau suteikė savo žmonai augustos titulą. Ji p a s i t r a u k ė iš g y v e n i m o kar­ tu su vyru ir sūnumi. Vėliau ma­ nyta, kad Otacilija b u v o krikščionė. Iš portreto matyti, kad ji buvo nuo­ laidaus būdo. Ant pakaušio susegtas p i n t a s k u o d a s . M o n e t ų p o r t r e t a i vaiz­ duoja ją vieną ar su sūnumi, o kai k u r — su v y r u ir sūnumi. M a t impe­ ratorius Pilypas A r a b a s m ė g d a v o de­ monstruoti atvaizdus, iš kurių buvo matyti jo šeimos darnumas. Otonas Markas

Salvijus

Otonas.

32—69

m.

e. 208

Paulius M.

Petras teka

ir

Paulius.

Vatikano

biblio­

60

m.

e.

m.

Iš

Taršo.

Apaštalas.

Kilęs iš tikros žydų šeimos, Paulius b u v o „Romos pilietis". Buvęs j u d ė j ų m i s i o n i e r i u m i , v ė l i a u ( a p i e 32 m. e. m.) p e r ė j o į k r i k š č i o n y b ę ir d a r u o l i a u n e i p i r m a ė m ė s k e l b t i s a v o n a u j ą ti­ kėjimą. Kaip misionierius, Paulius a p ­ k e l i a v o Siriją, Kilikiją, Makedoniją, G r a i k i j ą ir M a ž ą j ą Aziją. Sis „ t a u t ų a p a š t a l a s " ( „ R o m ė n a m s " , 1, 5) b u v o suimtas Jeruzalėje, o mirė Romoje kankinio mirtimi. Ant IV m. e. a. m e ­ daliono iš aukso ir emalio vienas p r i e š a i s kitą v a i z d u o j a m i P e t r a s f ir Paulius; virš jų galvų — vainikas. Paulius su ilgesne negu Petro, neuž­ dengiančia kaklo barzda, labiau prap­ likęs. J o p o r t r e t a s individualesnis n e i Petro. Pausanijas Apie 510—468 m. p. ir Alkatojos sūnus. dys.

m. e. Kleombroto Spartiečių karve­

N u o 480 m . p . m . e., b ū d a m a s Leo­ nido f sūnaus Pleistarcho regentas, Pausanijas vadovavo suvienytoms graikų kariuomenės pajėgoms kauty­ n ė s e p r i e P l a t ė j o s ir 479 m. p. m. e. n u g a l ė j o p e r s u s . P a s k u i jis p a t r a u k ė p r i e š Bizantą ir jį u ž k a r i a v o , t a č i a u netrukus buvo atšauktas. Pausanijas buvo kaltinamas tuo, kad, persų pade­ damas, siekiąs tapti Graikijos tironu. Po išteisinimo Pausanijas savavališ210

k a i grįžo a t g a l į Bizantą ir t e n v a l ­ d ė n u o 477 iki 470 m . p . m. e. Bet, K i m o n o i š v y t a s , v ė l b ė g o ir, s p a r t i e čiams reikalaujant, a t v y k o į Spartą, k u r a n t r ą s y k b u v o a p k a l t i n t a s ryšiais s u p e r s a i s . Kai b u v o p e r i m t a j o k o r e s ­ pondencija su Artabazu, Pausanijas n e t e k o v i l t i e s išsigelbėti i r p a s i s l ė p ė Atėnės Chalkioikės šventykloje. Ten s p a r t i e č i a i j į u ž m ū r i j o i r n u m a r i n o ba­ d u . V ė l i a u , k a d i š p i r k t ų k a l t ę u ž šią pik­ tadarybę, spartiečiai orakulo nurody­ mu pastatė greta šventyklos dvi bron­ z i n e s P a u s a n i j o s t a t u l a s ( D i o d o r a s Sici­ lietis, 11, 45; Pausanijas. H e l a d o s a p r a ­ š y m a s , 3, 17, 7). Y p a t i n g a s jo l i k i m a s ir nugalėtojo prie Platėjos šlovė skatino romėnus dirbdintis Pausanijo skulptū­ r ų k o p i j a s . Dėl t o išliko n e m a ž a j o s k u l p t ū r i n i ų p o r t r e t ų . I š j ų stiliaus ga­ lima nustatyti,. kad originalas sukur­ t a s a p i e 460 m . p . m . e . V a i z d u o j a ­ m o j o veidas turi spartietiškų bruožų, tačiau svarbiausias a r g u m e n t a s — keis­ ta barzdos forma: po smakru, pagal r y t i e t i š k ą m a d ą , ji s u m e z g t a į m a z g ą . Ar tik ji n e b u s nusižiūrėta iš persų, k u r i ų p a p r o č i ų P a u s a n i j a s laikėsi? A n t vienos iš kopijų viduramžių laikais u ž r a š y t a s J u l i a n o v a r d a s . Ši V a. p. m. e. skulptūra d a r ir dabar kartais laikoma J u l i a n o A p o s t a t o f (Atskalū­ no) p o r t r e t u . Periandras Kipšelio ir Kratė jos sūnus. Korinto ti­ ronas nuo 627 iki 587 (?) m. p. m. e. N o r s Periandras b u v o griežtas tiro­ nas, tačiau už įstatymus prieš emigra­ ciją, d y k i n ė j i m ą b e i p r a b a n g ą , d e r a ­ mai įvertintus tik po daugelio metų, jis b u v o laikomas didžiu mąstytoju. K a i p v i e n a s i š S e p t y n i ų išminčių, įis k v i e s d a v o s i filosofus p o k a l b i a m s i K o ­ r i n t ą . S a v o išmintį P e r i a n d r a s a p i b e n ­ drino taip: „Geriausia y r a veikla". Ši s e n t e n c i j a u ž r a š y t a a n t p u i k i a i išsi­ laikiusios h e r m o s iš Tivolio, d a b a r 211

Periandras.

Vatikanas

saugomos Vatikane. Periandro portre­ tas grynai imaginacinis, nes IV a. p. m . e., k a i b u v o k u r i a m i S e p t y n i ų iš­ m i n č i ų p o r t r e t a i , a p i e P e r i a n d r o iš­ vaizdą j a u n i e k o n e b e ž i n o t a . P e r i a n d r o biustas primena vėlyvosios klasikos a n t k a p i ų reljefus. Periklis Apie 500—429 m. p. m. e. ir Agaristės sūnus. Atėnų veikėjas.

Ksantipo f valstybės

P e r i k l i o i k o n o g r a f i j a g r i n d ž i a m a Tivolio h e r m a su užrašu, saugoma Va­ t i k a n e , ir h e r m a iš Britų m u z i e j a u s . Periklis — s a n t ū r u s , h a r m o n i n g ų v e i ­ do bruožų vyras su trumpa barzda ir korintietišku šalmu, a t s m a u k t u a n t pakaušio. Anot Plutarcho („Paraleli­ n ė s biografijos", Periklis, 5), P e r i k l i s k o v o s šalmą nešiojo slėpdamas nedai­ lią g a l v o s formą. K o m e d i j ų r a š y t o j a i nepagarbiai minėjo „svogūnišką" jo galvą. G a l b ū t i r m e n i n i n k a i v a i z d a v o Periklį s u š a l m u d ė l t o s p a č i o s p r i e ­ žasties: n o r ė d a m i u ž m a s k u o t i š į t r ū ­ kumą. Šiaip ar taip, šalmas šiuo a t v e ­ j u — netikėta detalė. Jis nėra nei kar­ v e d ž i o a t r i b u t a s ; t a i liudija i r k i t ų strategų (pavyzdžiui, M i l t i a d o f a r Temistoklio f) atvaizdai. Kad Plutar­ c h o žodžiuose būta tiesos ir Periklio g a l v a i š t i k r ų j ų b u v o labai pailga, ga­ l i m e s p r ę s t i i š to, k a d p r o š a l m o a n ­ gas akims m a t y t i plaukai. Statula, pa­ gal k u r i ą p a d a r y t o s išlikusios k o p i j o s , stovėjo Atėnų Akropolyje. T a i su­ žinome iš Pausanijo („Helados apra­ š y m a s " , 1, 25, 1; 28, 2). P l i n i j a u s V y ­ resniojo („Gamtos i s t o r i j a " , 34, 74) tvirtinimu, ją sukūrė Kresilas. Neži­ nia, k a i p a t r o d ė v i s a P e r i k l i o s t a t u ­ la. G a l i m a s d a i k t a s , jis b u v o s u šar­ v a i s i r p u o l a m u o j u ginklu. J u k a n t Fidijo f A t ė n ė s P a r t e n o s s k y d o j i s vaizduojamas k a i p hoplitas, kovojan­ tis s u a m a z o n ė m i s . M i e s t o d e i v ė s k u l ­ to paveikslas iš aukso ir dramblio 212

k a u l o b u v o s u k u r t a s P e r i k l i o užsa­ kymu. Auksas imtas iš Atėnų Dėlo s ą j u n g o s iždo, k u r i s b u v o p a g r i n d i n i s Atėnų suklestėjimo Periklio laikais šaltinis. A n t skydo kopijų Periklis t o k s , k a i p j į a p r a š o P l u t a r c h a s („Pa­ r a l e l i n ė s biografijos", Periklis, 31): prisidengęs veidą r a n k a ir atpažįsta­ m a s t i k i š š o n o . Visi k i t i s u a m a z o n ė ­ m i s k o v o j a n t y s g r a i k a i (čia m i t o l o ­ gizuotai vaizduojamas karas su per­ sais)— be šarvų. Matyt, išskirdamas Periklį iš kitų, Fidijas s ą m o n i n g a i d a ­ ro aliuziją į ž y m a u s p o r t r e t i s t o K r e silo (zr. Aspasija, Ksantipas) s u k u r t ą ­ jį šio v a l s t y b ė s v e i k ė j o p o r t r e t ą . Šis šedevras puikiai atskleidžia didžiojo p o l i t i k o c h a r a k t e r į : s a v o d r a u g o filo­ sofo A n a k s a g o r o v e i k i a m a s , jis visa­ d a m o k ė j o išlikti t v i r t a s . P e r i k l i o p o r ­ tretai y r a klasikiniai ne tik todėl, kad genialūs Kresilo kūriniai t a p o klasi­ ka, b e t i r d ė l to, k a d p a t s P e r i k l i s b u ­ vo klasikinė asmenybė. Jis mirė n u o maro Peloponeso karo metu, po ku­ rio p a s i b a i g ė A t ė n ų k l e s t ė j i m o m e t a s . Persėjas 213—162 m. p. m. e. Pilypo V t ir Polikratijos sūnus. Makedonijos karąlius nuo 179 iki 168 m. p. m. e. M i r u s t ė v u i Pilypui V , k u r i s p o p r a l a i ­ m ė j i m o p r i e K i n o s k e f a l ė s (197 m . p . m . e.) b u v o p r i v e r s t a s p r i p a ž i n t i R o ­ m o s valdžios pirmenybę, įpėdiniu ta­ po jo sūnus Persėjas — toks pat ar­ š u s r o m ė n ų p r i e š a s . E u m e n a s I I Perg a m i e t i s f 172 m. p. m. e. d a v ė d i n g ­ stį u ž p u l t i r o m ė n u s . P r i e š P e r s ė j ą k a ­ riavo daugelis Romos karvedžių; kol p a g a l i a u Emilijus P a u l a s f 168 m. p. m. e. prie Pidnos pasiekė lemiamą pergalę. Persėjas buvo vedamas tarp b e l a i s v i ų Emilijaus P a u l o t r i u m f o m e ­ tu ir 162 m. p. m. e. m i r ė b ū d a m a s b e ­ laisviu Alba Fucentijoje. Toks b u v o M a k e d o n i j o s k a r a l y s t ė s galas. M o n e ­ t i n i a i p o r t r e t a i itin p a b r ė ž i a P e r s ė j o 213

p a n a š u m ą į tėvą, n e s s ū n a u s t e i s ė t u ­ m a s b u v o a b e j o t i n a s 10 . K a i k u r i o s m o ­ n e t o s šį Makedonijos karalių vaizduo­ ja kaip padavimų didvyrį Persėją: a n t galvos šalmas, papuoštas sparnais. M a r m u r i n i s biustas, anksčiau laiky­ tas Persėjo portretu, veikiausiai y r a P i l y p o III f a t v a i z d a s . Pertinakas Publijus Helvijus Pertinakas. 126— 193 m. e. m. Romos imperatorius nuo 192 iki 193 m. e. m. Kovų užgrūdintas karys Pertinakas, po Komodo f n u ž u d y m o norėjęs ats­ tatyti tvarką ir teisingumą, valdė tik 85 dienas. Kadangi Pertinakas reika­ l a v o d r a u s m ė s ir iš k a r i ų , šie jį n u ­ žudė. Marmurinis portretas, saugomas Vatikane, labai panašus į monetinius š i o i m p e r a t o r i a u s p o r t r e t u s , t a d j į ga­ lima laikyti Pertinako atvaizdu. Pescenijus Nigras Gajus Pescenijus Juodasis Teisinga­ sis. 135—194 m. e. m. Romos impe­ ratorių s nuo 193 iki 194 m. e. m. Po Pertinako f n u ž u d y m o Pescenijų Nigrą, tuo m e t u buvusį Antiochijoje, r o m ė n a i p a s k e l b ė i m p e r a t o r i u m i . Pan o n i j o j e į sostą p r e t e n d a v o S e p t i m i j u s S e v e r a s f. G a l o p * jis n u g a l ė j o Pes­ c e n i j ų N i g r ą i r l i e p ė n u k i r s t i j a m pal­ vą. S k u l p t ū r i n i ų šio imperatoriaus portretų kol kas nerasta. Petras Simonas Petras. M. 64 ar 67 m. e. m. Jono sūnus. Iš Betsaido. Apaštalas. Medalionas, s u k u r t a s iš emalio ir auk­ so, v a i z d u o j a P e t r ą k a r t u su Pau­ l i u m f. P e t r a s — v e š l i a i s p l a u k a i s ir 10

Antikiniai rašytojai nurodo, kad tikroji Per­ sėjo motina buvo Pilypo V sugulovė (Livijus, 39, 53) ar vergė (Plutarchas. Aratas, 54), tačiau Polikratija sukeitė kūdikius (vert. past.). 214

trumpa barzda. Galimas dalykas, kad šis p o r t r e t a s s u k u r t a s r e m i a n t i s p a t i ­ kima ikonografine tradicija, tačiau Petro paveikslas įvairiuose kūriniuo­ se n ė r a unifikuotas. Kaip žinoma, Petras mirė Romoje kankinio mirti­ mi ir buvo palaidotas Vatikane ar prie A p i j a u s k e l i o . S u a b e j o j u s šio liudi­ j i m o t e i s i n g u m u , b u v o atlikti a r c h e o ­ loginiai k a s i n ė j i m a i , t a č i a u r e z u l t a t ų nedavė. Pilypas II 382—336 m. p. m. e. Aminio III ir Euridikės sūnus. Makedonijos karalius nuo 359 iki 336 m. p. m. e.

|

Pilypas p a d ė j o M a k e d o n i j o s stipry­ b ė s p a g r i n d u s . 338 m. p. m. e. k a u t y ­ nėse prie Cheronėjos nugalėjo Grai­ kiją. J i s buvo v e r t i n a m a s įvairiai: D e m o s t e n a s f Pilypą II l a i k ė k l a s t i n ­ gu d e s p o t u , I s o k r a t a s f — G r a i k i j o s vadu, o T e o p o m p a s — didžiuoju eu­ ropiečiu. Galingajam karaliui buvo pastatyta daugybė statulų. Olimpijoje stovėjo Leocharo statulos iš aukso ir dramblio kaulo Pilypui ir jo šeimai p a g e r b t i (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y ­ m a s , 5, 20, 10). Sis s u v i e n y t o s i o s G r a i ­ kijos v a d a s b u v o n u ž u d y t a s t u o m e ­ tu, k a i p a n ū d o p u l t i p e r s u s . B a a l b e ko mozaikoje Pilypas vaizduojamas k a i p A l e k s a n d r o Didžiojo f, į g y v e n d i ­ nusio jo planus, tėvas. Jaunas, jau be barzdos (nors m a d o s p r a d i n i n k a s b u v o A l e k s a n d r a s ) jis s ė d i g r e t a O l i m ­ p i a d o s f. M o n e t i n i u o s e portretuose Pilypas raitas ir d a r su barzda. Tad barzdoto vyro su diadema portretas K o p e n h a g o j e p a g r į s t a i l a i k o m a s Pily­ p o I I a t v a i z d u . M a n o m a , j o g šis p a ­ veikslas b u v o sukurtas po jo mirties, nes diademą karaliai ė m ė nešioti tik p o A l e k s a n d r o m i r t i e s . T a č i a u , gali­ m a s d a l y k a s , j o g raištis s i m b o l i z u o ­ j a j o p e r g a l ę 356 m . p . m . e . olimpi­ nių žaidynių kovos vežimų lenktynė­ se. Į Kopenhagoje saugomą portretą Pilypas II. Beirutas 215

l a b a i p a n a š i n e d i d e l ė s k u l p t ū r i n ė gal­ v a i š d r a m b l i o k a u l o , r a s t a 1977 m . Makedonijoje, valdovo kape netoli Verginos, kartu su kita (bebarzdžio jaunuolio) galva: abi jos kadaise puo­ šė baldus. V a r g u ar valdovų Pilypo II i r A l e k s a n d r o Didžiojo p o r t r e t i n ė m i s galvomis galėjo būti puošiami baldai, tačiau panašumas akivaizdus. P i l y p a s III A r i d ė j a s Apie 356—317 m. p. m. e. Pilypo II f ir Tesalietės Filinos sūnus, Makedo­ nijos karalius nuo 323 iki 317 m. p. m. e.

Pilypas

V

Aridėjas, po savo netikro brolio Alek­ s a n d r o Didžiojo f m i r t i e s p a s i v a d i n ę s P i l y p u III, dalijosi sostu su ką t i k g i m u ­ siu A l e k s a n d r o i r R o k s a n o s s ū n u m i A l e k s a n d r u I V i r k i t a i s r e g e n t a i s . 317 m. p. m. e. O l i m p i a d a f, n e g a l ė j u s i p a k ę s t i n e s a n t u o k i n i o s a v o v y r o sū­ n a u s , liepė jį suimti ir nuteisė mir­ t i e s b a u s m e . P i l y p a s III k a l d i n o m o ­ n e t a s su Aleksandro portretu, ir mes n e t u r i m e p a t i k i m o i k o n o g r a f i n i o šal­ tinio jo portretams atpažinti. Tačiau 216

m a n o m a , k a d m a r m u r i n ė galva, e s a n ­ ti Neapolyje, anksčiau laikyta Persė­ j o f p o r t r e t u , v a i z d u o j a Aridėją, n e s s k u l p t ū r o s stilius y r a I V a . p . m . e . p a b a i g o s , b e to, p o r t r e t u o j a m a s i s d a r nebuvo p e r ė m ę s A l e k s a n d r o įvestos t r a d i c i j o s skusti b a r z d ą . D i a d e m a reiš­ k i a , k a d jis v i e n a s i š A l e k s a n d r o įpė­ dinių. V i s a t a i t i k t ų A r i d ė j u i , j u o l a b kad vaizduojamasis atrodo ribotas, gal n e t s i l p n a p r o t i s ž m o g u s . P a s a k Plutarcho, nuo Olimpiados užduotų n u o d ų jis n e t e k o p r o t o ( „ P a r a l e l i n ė s b i o g r a f i j o s " , A l e k s a n d r a s , 17, 7). Po Olimpiados mirties Kasandras karališ­ kai prabangiai palaidojo Eguose Aridėjo bei jo žmonos Euridikės palai­ kus.

Pilypas binetas

V.

Paryžius,

Medalių

ka­

Pilypas V 238—179 m. p. m. e. Demetrijo II ir Ftijos sūnus. Makedonijos karalius nuo 220 iki 179 m. p. m. e. 215 m. p. m. e. P i l y p a s V s u d a r ė są­ j u n g ą su H a n i b a l u f. D ė l to k i l o P i r ­ masis Makedonijos karas ( n u o 215 iki 205 m . p . m . e.). H a n i b a l u i p r a l a i ­ m ė j u s p r i e Z a m o s , P i l y p a s t u r ė j o su­ d a r y t i t a i k o s sutartį,, t a č i a u 202 m . p . m . e . b u v o u ž p u l t a s r o m ė n ų i r 197 m . p. m. e. prie Kinoskefalų sumuštas F l a m i n i n o f. P i l y p u i b u v o l e i s t a p a s i ­ likti soste, t a č i a u jis n e t e k o u ž s i e n i o valdų. J i s mirė, rengdamasis n a u j a m g i n k l u o t a m žygiui p r i e š R o m ą . M o ­ netiniai portretai vaizduoja šį karalių j a u n ą , i š s i d r a i k i u s i a i s p l a u k a i s i r iš­ puoselėta barzda, kuri, beje, bylojo apie didelius ateities planus. M a n o ­ ma, kad Paryžiuje saugoma kamėja v a i z d u o j a Pilypą su b a r e l j e f a i s iš­ puoštu trikampiu šalmu, karaliaus d i a d e m a ir panašia į Dzeuso egida p e r kairįjį petį. Dešiniąja r a n k a jis užsi­ m o j ę s ietimi. Pilypas Arabas Markas 217

Julijus

Pilypas.

Apie

204—

Pilypas

pas U

Arabas

Otaciliia

ir

Pily-

249 m. e. m. Romos 244 iki 249 m. e. m.

imperatorius

nuo

A r a b ų kilmės Pilypas, u ž ė m ę s a s m e n s s a r g y b o s p r e f e k t o postą, į s a k ė n u ž u ­ d y t i G o r d i a n a III f ir p a s i s k e l b ė i m ­ peratoriumi. Monetiniai portretai ir gemos vaizduoja jį trumpai kirptais plaukais ir barzda. Jo portretas kartu su ž m o n a O t a c i l i j a f ir s ū n u m i Pily­ pu J a u n e s n i u o j u f s i m b o l i z u o j a ,,Au­ g u s t ų s a n t a r v ę " . D a u g u m a s p a t i e s įspūdingiausio Pilypo A r a b o portreto, esančio Vatikane, bronzos atliejų pa­ d a r y t a n a u j a i s i a i s l a i k a i s . Į t a r u s žvil­ g s n i s b y l o j a a p i e šio t i r o n o n e p a t i k ­ l u m ą . J a m v a l d a n t , 248 m . e . m . b a ­ l a n d r o 2 1 d . R o m a š v e n t ė s a v o 1000 m e t ų jubiliejų. P i l y p a s A r a b a s k r i t o k a u t y n ė s e su T r a j a n u D e c i j u m f. Pilypas II 237—249 Otacilijos

m. f

e. m. sūnus.

Pilypo

Arabo

\

ir

Pilypo A r a b o šeimyniniai paveikslai i r m o n e t i n i a i p o r t r e t a i v a i z d u o j a sū­ nų k a r t u su motina arba vieną. Pa­ gal p a n a š u m ą buvo nustatyta, kad m a r m u r i n ė b e r n i u k o galva, s a u g o m a M i u n c h e n e , y r a Pilypo II portretas. D v y l i k o s m e t ų jis b u v o nužudytas Romoje netrukus po savo tėvo žūties Veronoje. Pindaras 5 2 2 — 4 3 8 m. p. m. e. Daifanto (ar Skopelino) ir Kleodikės sūnus. Iš Tėbų (Beotija). Graikų poetas. Didysis poetas, išgarsėjęs savo ar­ chaiškomis, konservatyviomis ir sun­ k i a i s u p r a n t a m o m i s eilėmis, visų p i r ­ ma buvo žinomas kaip pergalės him­ nų atletams, nugalėjusiems Olimpijos b e i Delfų ž a i d y n ė s e , a u t o r i u s . A l e k ­ s a n d r a s , s u g r i o v ę s T ė b ų miestą, i š p a ­ garbos p o e t o genijui paliko tik jo gimtąjį n a m ą . V i e n a b r o n z i n ė s t a t u l a 218

v a i z d u o j a P i n d a r ą s u r a i š č i u a n t gal­ vos, sėdintį ir laikantį vienoje ran­ k o j e lyrą, o k i t o j e — i š v y n i o t ą ritinį; p a s a k E s c h i n o f („Laiškai", 4, 3), ši statula stovėjo Atėnų agoroje visai netoli Arėjo šventyklos. Taip b u v o a t s i d ė k o t a P i n d a m i u ž š v e n t i n ę gies­ mę, sudėtą A t ė n a m s , ir d r a u g e atsi­ lyginta už baudą, kurią už tą pačią giesmę j a m uždėjo tėbiečiai. Tai bu­ vo paminklas dar gyvam Pindarui. To­ kių paminklų už panašius n u o p e l n u s j a m galėjo būti sukurta ir daugiau. Statulą su užrašu iš Memfio vargu ar g a l i m a l a i k y t i V a. p. m. e. s u k u r t o originalo kopija, tačiau tai — perdir­ btas minėtosios Atėnų statulos varian­ tas, kuriame likusi i r j o s a t r i b u t i ­ k a — m u z i k o s i n s t r u m e n t a s (kitara) i r ritinys. Apdužusį veidą gaubia ilgos g a r b a n o s . T i k r i a u s i a i šios g a l v o s a t lieja p a n a u d o t a k u r i a n t T i v o l y j e r a s t ą ir Vatikane saugomą hermą su nurody­ t u p o e t o v a r d u . Beje, p a n a š i į b a r o k i n ę sėdinčio ir lyros stygas liečiančio po­ eto statula taip pat priskiriama Pinda­ rui. Kopija, esanti K o p e n h a g o j e , rasta k a r t u su A n a k r e o n t o f statula r o m ė n o v i l o j e M o n t e K a l v o p a p ė d ė j e (Sabi­ na), be abejo, vaizduoja šį garsų po­ etą. P a v a i z d u o t a s i s t v i r t o s u d ė j i m o i r rimtos veido išraiškos; plaukai per­ juosti raiščiu,— matyt, Pindaras turėjo teisę jį ryšėti už dievo A m o n o kulto į v e d i m ą . Š i a i p a r t a i p , tokį raištį m a ­ tome ir Atėnų statuloje. Pyras 319—272 m. p. m. e. Eakido Ir F U jos sūnus. Molosiečių karalius Epvre nuo 306 iki 302 ir nuo 297 iki 272 m. p. m. e. Trylikametis Pyras buvo paskelbtas karaliumi ir valdė p a d e d a m a s globėjo. T a č i a u 302 m . p . m . e . s v a i n i s K a s a n dras privertė jį bėgti. Padedamas P t o l e m ė j o I f, k u r i o d u k t e r į A n t i g o n ę b u v o v e d ę s , 297 m . p . m . e . P y r a s 219

a t g a v o Epyrą. Po A n t i g o n ė s mirties jis v e d ė L a n a s ą f, t u r ė j u s i ą k r a i č i o Kerkyrą ir Leukadą. Kaip „naujasis Aleksandras", Py ras atėjo į pagalbą t a r e n t i e č i a m s su 25 000 ž m o n i ų ir 20 d r a m b l i ų . 280 m . p . m . e . P y r a s l a i m ė ­ jo prie Heraklėjos, t e n p a s a k ė ir gar­ siuosius savo žodžius: „Dar viena to­ k i a p e r g a l ė , ir m e s p r a l a i m ė j ę " (Plutarchas. M o r a l i j o s , 184 c). A p i j u s K l a u ­ d i j u s f s u t r u k d ė d e r y b a s su P y r u , ir p a s t a r a s i s 275 m. p. m. e. grįžo į G r a i ­ kiją. T e n jis i r ž u v o m ū š i o A r g o gat­ vėse metu. Atsidėkodami už išvadavi­ mą iš D e m e t r i j o P o l i o r k e t o f a p s u p t i e s , 287 m. p. m. e. a t ė n i e č i a i p a s t a t ė Pyrui paminklą. Kita jo statula b u v o Olimpijoje (Pausanijas. Helados ap­ r a š y m a s , 4, 14, 9). M a r m u r i n ė galva, r a s t a Pizonų v i l o j e H e r k u l a n u m e , y r a kopija, v a i z d u o j a n t i j a u n a t v i š k ą v a l ­ d o v ą s u š a l m u , i š d a b i n t u ą ž u o l o la­ pais. Pyras b u v o laikomas vienu iš d i d ž i a u s i ų k a r v e d ž i ų a n t i k o s istorijo­ j e , t o d ė l jis t e i s ė t a i m i n i m a s t a r p žy­ miųjų valdovų. Ąžuolo lapai b u v o D o d o n o s (Epyras) D z e u s o simbolis; P y r a s p a p r a s t a i n e š i o d a v o tokį v a i n i ­ ką a n t š a l m o (Plutarchas. P y r a s , 34). P o r t r e t o stilius t a i p p a t b ū d i n g a s Pyr o l a i k a m s . T o d ė l m a n o m a , k a d 1891 m. portretas identifikuotas teisingai. Pitagoras 576—496 m. p. m. e. Mnesarcho sū­ nus. Iš Samo salos. Graikų filosofas. Penktaisiais Polikrato valdymo me­ tais Pitagoras paliko savo gimtinę ir i š v y k o į K r o t o n ą . T e n jis į k ū r ė reli­ g i n ę broliją, k u r m o k ė d o r o s t a i s y k ­ lių, skaičių m i s t i k o s , s a m p r o t a v o a p i e sferų h a r m o n i j ą ir a t g i m i m ą . Priešiš­ k u m a s jo m o k y m u i ir politinei veiklai privertė jau s o l i d a u s a m ž i a u s Pi­ tagorą persikelti gyventi į Metapontą. T e n jis i r m i r ė . J o m o k y m u b u v o d o ­ m i m a s i iki p a t v ė l y v o s i o s a n t i k o s . Sis filosofas su ilga b a r z d a ir a u k s i n e dia220

d e m a b u v o g r a ž u s , akį t r a u k ė j o ry­ tietiškas apdaras, parsivežtas iš kelio­ n i ų (Elianas. M a r g o s istorijos, 12, 32). Išminčiaus Pitagoro statula buvo pas­ tatyta Romoje prieš komicijas IV a. p. m. e. ir išliko ligi p a t Sulos l a i k ų (Plinijus Vyresnysis. Gamtos istorija, 34, 26). Be a b e j o , b u v o ir d a u g i a u sta­ tulų, p a s t a t y t ų j o m o k i n i ų b e i s e k ė j ų . Ant sėdinčio žmogaus statulos M e m ­ fyje u ž r a š y t a s P i t a g o r o v a r d a s , t a č i a u ji be g a l v o s , o m o n e t o m i s , k u r i a s a p i e 180 m. e. m. k a l d i n o Š a m a s su Pi­ tagoro portretu ir vardu, kaip ikono­ grafiniu p a m a t u , remtis negalima. Ge­ resnis y r a IV m. e. a. kontorniatasr v a i z d u o j a n t i s filosofą, sėdintį p a t o ­ g i a m e k r ė s l e s u ilga n u s m a i l ė j u s i a b a r z d a . P a s t a r o j i d e t a l ė leidžia m a ­ n y t i , k a d p o r t r e t i n ė g a l v a R o m o s Ka­ p i t o l i j a u s m u z i e j u j e irgi v a i z d u o j a Pi­ tagorą; čia portretuojamasis su tokia p a t ilga i r s m a i l a b a r z d a b e i t i u r b a n u , kuris galėtų būti minėtos rytietiškos a p r a n g o s dalis. K ū r i n i o stilius — V a. p. m. e. vidurio, taigi originalas turėjo būti sukurtas praėjus b e n t trisdešim­ čiai m e t ų po Pitagoro mirties.

Pitagoras.

Roma,

Pitakas.

Neapolis

Pitakas Apie 650—580 m. p. m. e. lesbietės sūnus. Iš Mitilėnės. valdovas, vienas iš Septynių

Hiro ir Mitilėnės išminčių.

I š m i n č i u s P i t a k a s , n u o 598 iki 590 m. p . m . e . v i e n a s pats- v a l d ę s miestą, atsisakė tapti tironu ir atsistatydino. Jo devizas buvo: „Nujausk tinkamą m o m e n t ą " . J i s u ž r a š y t a s šalia j o p o r t ­ r e t o B a a l b e k o m o z a i k o j e , t a č i a u šio portreto autentiškumu abejojama — mat puikus Luvre saupomas biustas s u u ž r a š u v a i z d u o j a Pitaką v i s a i kitokį. Tai įspūdingas IV a. p. m. e. portretas, k u r kas individualesnis nei ima^inac i n i a i k i t ų i š m i n č i ų a t v a i z d a i (žr. Biantas ir Periandras). Č i a j i s p a v a i z d u o ­ tas stiprus, energingas — tikras valdo­ vas. Palei smilkinius p r a r e t ė j ę plau221

Kapitolijaus

mu-

kai užšukuoti į priekį. Antrasis u ž r a š u patvirtintas Pitako atvaizdas yra Pom­ p ė j o j e r a s t a t e r a k o t i n ė s t a t u l ė l ė : čia P i t a k a s v a i z d u o j a m a s sėdintis, kairią­ ja r a n k a , l a i k a n č i a ritinį, p a r ė m ę s galvą; s u s i d a r o įspūdis, j o g jis k a r š t a i ginčijasi su p a š n e k o v u . Iš šios s t a ­ tulėlės matyti, jog Alkajas f ne vel­ t u i v a d i n o s a v o politinį k o n k u r e n t ą „pilvūzu". Taip pat grubiai skambėjo ir valdovui poeto duota Pilnapadžio pravardė. Ne be pagrindo Alkajas pašiepė Pitaką ir už pagyrūniškumą. Panašiai jį t r a k t a v o ir dailininkas, n u ­ lipdęs originalią statulėlę — naują m i ­ nėto IV a. p. m. e. portreto variantą. Paryžiuje esanti h e r m a — to paties portreto kopija. Platonas Apie 427—347 ir Periktionės

m. p. sūnus.

m. e. Graikų

Aristono filosofas.

Natūralu, kad jau nuo seno norėta sužinoti, k a i p a t r o d ė ž y m u s i s a n t i k o s filosofas P l a t o n a s . R e n e s a n s o l a i k a i s jis b u v o įsivaizduojamas idealiai gražus (šiai n u o m o n e i p a t v i r t i n t i b u v o r a n d a ­ ma ir atitinkamų antikinių liudijimų). B ū t e n t tokį j į n u t a p ė i r Rafaelis p a ­ veiksle „Atėnų mokykla". Ieškant a n t i k i n i ų l a i k ų filosofo a t v a i z d o , iš pra­ džių irgi e i t a t u o p a č i u k e l i u : P l a t o n o p o r t r e t u b u v o laikoma v i e n a graži s k u l p t ū r i n ė g a l v a s u raiščiu, v a i z d u o ­ janti Dionisą. A u t e n t i š k a s P l a t o n o p o r t r e t a s s u k ė l ė n u s i v y l i m ą . 1884 m . į B e r l y n ą iš R o m o s K a s t e l i a n o k o l e k ­ cijos b u v o a t v e ž t a n e b l o g a i išsilaikiusi h e r m a su užrašu, pagrindusi Platono ikonografiją. N e t r u k u s rastos kelios d a r g e r i a u išsilaikiusios atliejos, t a ­ č i a u ir j o s n e i š s k l a i d ė a b e j o n i ų — šis d i d ž i o j o filosofo p o r t r e t a s v i s i š k a i n e ­ atitiko vaizduotėje susikurto paveik­ slo. „Man atrodo, j o g . . . filosofas negali būti tokio neinteligentiško, ba­ nalaus v e i d o " , — 1876 m. pareiškė H e i n r i c h a s H e i d e m a n a s . 1934 m . A n 222

tonas Hekleris rašė, jog Platonas ,,.. . d e g r a d a v o i r v i r t o n u o ž m i u b e i pedantišku vyresniųjų klasių m o k y ­ toju". Iš tikrųjų šiame portrete nebu­ vo nė žymės genijaus, kuris, Gėtės žodžiais t a r i a n t , e s ą s ,,tarsi p a l a i m i n t a dvasia, p a n ū d u s i truputį paviešėti že­ m ė j e " . S t a i g a p r i s i m i n t a , j o g šis fi­ losofas k a d a i s e b u v o v a r d u A r i s t o k l i s ir Platonu pramintas dėl plačios bei plokščios krūtinės ir kaktos. Pasak O l i m p i o d o r o ( „ P l a t o n o g y v e n i m a s " , 1, 32), t u o b u v o g a l i m a įsitikinti i š d a u ­ gybės visur pristatytų paminklų. Te­ ko pasitenkinti tokiu Platono atvaizdu. U . fon V i l a m o v i c a s t a i p a d a r ė l e n g v a i , o archeologams paprasčiausiai patarė: j e i g u norį, j i e galį i e š k o t i s k i t o k i o Pla­ t o n o p o r t r e t o . Sie t a i p i r p a d a r ė . Kal­ b a m a a p i e g a r s i o j o p o r t r e t i s t o Silan i o n o š e d e v r ą . D i o g e n o L a e r t i e č i o (3, 28) liudijimu, S i l a n i o n a s s u k ū r ę s Pla­ t o n o statulą, k u r i ą v i e n a s p e r s a s , v a r ­ du Mitridatas, buvo paskyręs mūzoms A t ė n ų a k a d e m i j o j e . M e n i n i n k u i , su­ k ū r u s i a m i m a g i n a c i n i u s Sapfo f b e i Korinos f atvaizdus, nepritrūko vaiz­ duotės ir Platono skulptūrai. Per tą laiką b u v o a t p a ž i n t a i r d a u g i a u k o p i ­ jų — k o k ; biškesnių bei patikimesnių. J o s pabrėžė originalo dinamiškumą, kurio s t o k o j o k i t o s kopijos, t a č i a u šiaip j a u lūkesčiai nepasiteisino. Pla­ tonas ir čia labai žemiškas, anot k o ­ m i k o A m f i d o ( D i o g e n a s Laertietis, 3 , 28), n i a u r i a i ž v e l g i a n t i s ir p a s i p ū t ę s . Didysis m ą s t y t o j a s d a ž n a i s u k e l d a v o n u s i v y l i m ą , y p a č s a v o v i e š n a g i ų Sici­ lijoje m e t u . T a č i a u n e r e i k i a u ž m i r š t i , jog pats Platonas, dedukuodamas savo mokymą apie „idėjas", apibrėžė meną kaip savotišką a p g a u l ę : jis pateikiąs tik a p g a u l i n g ą d a i k t ų atspindį, o d a i ­ k t a i s a v o r u o ž t u t a i p p a t esą t i k „ i d ė ­ jų", tikrųjų aukštesniojo pasaulio d a i k t ų , a t s p i n d y s . III m. e. a. į s i g a l ė j u s Plotino f neoplatonizmui, istorinė P l a t o n o f i g ū r a u ž l e i d o vietą i d e a l i ­ z u o t a m u n i v e r s a l a u s filosofo a t v a i z d u i . 223

Platonas

Epifanas

Platonas

Epifanas

To meto Platono portretas (marmuro i n k r u s t a c i j a ) , s u p o r u o t a s su H o m e r o f a t v a i z d u , p u o š ė v i e n o k u l t o p a s t a t o sie­ ną Kenchrėjoje netoli Korinto. Me­ n i n i n k a s s u k ū r ė i d e a l i z u o t ą filosofo p a v e i k s l ą : m a l o n a u s v e i d o , orų, g e r a ­ širdišką. C i a jis p a v a i z d u o t a s s u n ė r ę s pirštus ir užsimetęs koją a n t kojos. Platonas Epifanas Baktrijos m. e.

karalius

maždaug

165

m.

p.

A p i e P l a t o n o E p i f a n o išvaizdą g a l i m a spręsti tik iš m o n e t ų portretų, k u r i e j į v a i z d u o j a v i e n p l a u k į a r b a s u šal­ m u . Šio k a r a l i a u s p o r t r e t a i p r i m e n a Eukratido f portretus. Plautas Titas Makcijus Plautas. Apie 254— 184 m. p. m. e. Iš Sarsinos. Romėnų komedijų rašytojas.

Plautas.

Vatikanas

X V I a . R o m o j e r a s t o s d v i (aiškiai su­ d a r i u s i o s p o r ą ) s ė d i n č i ų ž m o n i ų sta­ tulos, kurios vėliau b u v o n u g a b e n t o s į V a t i k a n ą . A b i v a i z d a v o poetą, p a ­ t o g i a i sėdintį k r ė s l e . K a d a n g i a n t v i e ­ nos buvo užrašytas graikų komiko Poseidipo f vardas, kita turėjo vaizduoti to paties žanro r o m ė n ų atstovą. Iš aukštų sandalų — tipiškai romėniško a p a v o — b u v o n u s p r ę s t a , j o g t a i „Ro­ m o s piliečio" atvaizdas. Vadinasi, čia 224

galėjo būti tik garsiausio Romos k o m e ­ dijų r a š y t o j o P l a u t o s t a t u l a . J i s , k a i p i r visi R o m o s p o e t a i , b u v o n e r o ­ m ė n a s , o u m b r a s , ir p i r m i a u s i a t u r ė j o išmokti lotynų bei graikų kalbas. Plau­ t a s s e k ė M e n a n d r u f, v e r t ė ir p e r d i r b ­ d a v o j o p j e s e s . J i s s u k ū r ė 130 k o m e ­ dijų (išliko 21); t a i a r b a s e n t i m e n t a ­ lios, g r a u d i n a n č i o s p j e s ė s m o r a l ė s t e ­ momis, arba burleskos. Jo komedijos su vokalo partijų intarpais y r a tiesioginiai miuziklų pirmtakai. Vienintelis iš a n ­ kstyvųjų romėnų poetų Plautas ap­ s i r i b o j o š i u o ž a n r u — čia jis b u v o n e ­ prilygstamas. Nežinia, ar Plautas gavo Romos piliečio teises už savo kūrybą. T i k s t a t u l a p a d e d a a t s a k y t i į šį k l a u ­ simą: s k u l p t o r i a u s itin n o r ė t a p a b r ė ž t i romėnišką portretuojamojo apavą. Pa­ sitikintis savimi poetas l a i s v a i Sėdi krėsle. J o poza primena M e n a n d r o sėdėseną Pompėjoje rastame paveiksle. Statulos galva (neabejotinai šiek tiek p e r d i r b t a n a u j a i s i a i s laikais) a t i t i n k a II a. p. m. e. p r a d ž i o s r o m ė n ų p o r t r e ­ t o r e i k a l a v i m u s i r s u k u r t a a p i e 185 m . p . m . e. Plotina Pompėja Plotina. Apie m. Trajano f žmona.

70—122

m.

e.

Plotinos ir Trajano santuoka, sudaryta d a r prieš įžengiant p a s t a r a j a m į sostą (98 m. e. m.), l i k o b e v a i k ė . P l o t i n a buvo ne tik dorybinga bei apdairi, bet i r išsilavinusi, s u s i p a ž i n u s i s u E p i k ū r o filosofija. Iš p o r t r e t ų į m u s ž v e l g i a n i e k u o neišsiskiriantis veidas, beje, vi­ sai n e s i d e r i n a n t i s s u į m a n t r i a š u k u o ­ sena. Virš kaktos perrišti juosta plau­ kai sukelti taip aukštai, tarsi būtų pri­ dėtiniai, o užpakalyje supinta kasa. P l o t i n a p r o t e g a v o j a u n ą j į A d r i a n ą f\ k a i p T r a j a n o įpėdinį. Plotinas 205—270 m. tas). Graikų

e. m. Iš filosofas.

225 15. Žymūs antikos žmonės

Likopolio

(Egip­

Plotina. Roma, Kapitolijaus mu2 i e f u s

Plotinas.

G a v ę s išsilavinimą A l e k s a n d r i j o j e , Plo­ t i n a s d a l y v a v o G o r d i a n o III f k a r i n i a ­ m e žygyje į M e s o p o t a m i j ą , p o k u r i o ė m ė m o k y t i filosofijos R o m o j e . T e n jis b u v o populiarus pačiuose aristo­ kratiškiausiuose sluoksniuose: tarp jo s e k ė j ų b u v o ir i m p e r a t o r i u s G a l i e n a s f b e i jo ž m o n a S a l o n i n a f. T o d ė l k u r į laiką manyta, jog Plotino sarkofago reljefe p a v a i z d u o t ą sėdintį d i d u o m e ­ n ė s klausytojų apsuptą žmogų reikia l a i k y t i šio filosofo a t v a i z d u . T a č i a u d ė l šios n u o m o n ė s k i l o a b e j o n i ų , n e s s u P l o t i n u i m t a sieti k i t ą s k u l p t ū r i n į p o r t ­ retą, ž i n o m ą iš d a u g e l i o atliejų. Pas­ tarasis, be abejonės, vaizduoja žymų G a l i e n o l a i k ų ž m o g ų (tai r o d o a t l i e j ų skaičius), b e t n e r o m ė n ą . B e t o , vaiz­ duojamasis p a n a š u s į asketą. Galimas dalykas, k a d tai ir y r a Plotino port­ r e t a s . Dėl ligos filosofas p a s i t r a u k ė į savo dvarą netoli Minturnės ir ten m i r ė b e v e i k v i s i š k a i a p a k ę s . Spėjam a r j o g jis s i r g ę s g r a i k i š k a d r a m b l i a lige. V a r g u a r m i n ė t a s a t v a i z d a s su­ k u r t a s i š n a t ū r o s , n e s , p a s a k filosofo m o k i n i o Porfirijo (Olimpiodoras. Pla­ t o n o g y v e n i m a s , 1, 5), P l o t i n a s nesileisdavęs p o r t r e t u o j a m a s . Šiaip ar taip, d a i l i n i n k a s K a r t e r i j a s s u k ū r ė j o at­ vaizdą, t a č i a u j a u p o P l o t i n o m i r t i e s i r i š a t m i n t i e s . K o d ė l t a i p n e g a l ė j o pa­ d a r y t i ir skulptorius, kad ir to paties Porfirijo u ž s a k y m u ? D a u g y b ė išliku­ sių k o p i j ų b y l o j a a p i e n e o p l a t o n i z m o p a g r i n d ė j o p e l n y t ą š l o v ę . J i s p a t s bu­ v ę s k u k l u s i r m ė g d a v ę s s a k y t i : ,,Nėra n i e k o nauja, viską j a u y r a p a s a k ę s P l a t o n a s " . T a č i a u n e p a i s a n t to, Plo­ tinas parašė d a u g veikalų.

Ostija

Polemonas Antonijus m. Iš sofistas.

Polemonas

iš

Laodikėjos.

Atėnai

Polemonas. Leodikėjos

88—145 m. e. prie Liko. Graikų

P o r t r e t i n į biustą, r a s t ą A t ė n ų D z e u s o O l i m p i e č i o š v e n t y k l o j e , 1940 m . H e k l e r i s s u s i e j o su P o l e m o n u . 131 m. 226

e. m. š v e n t i n a n t A d r i a n o f p a s t a t y t ą šventyklą, Polemonas p a s a k ė kalbą. Galimas daiktas, ta p r o g a b u v o sukur­ t a s i r šis b i u s t a s . P o l e m o n a s p a l a i k ė d r a u g i š k u s s a n t y k i u s s u H e r o d u Ati­ ku f, o A r i s t i d a s f b u v o jo m o k i n y s . J i s a r t i m a i b e n d r a v o su T r a j a n u f, A d r i a n u f (pastarąjį l y d ė d a v o k e l i o ­ n ė s e ) , t a i p p a t A n t o n i n u P i j u m f. Bius­ tas puikiai atspindi Polemono charak­ t e r į : s a k o m a , jis b u v ę s i š d i d u s i r k a r š ­ tas. Neiškentęs podagros skausmų, filosofas s a v o n o r u p a s i t r a u k ė i š gy­ venimo. Polemonas II Pirmoji I m. e. a. pusė. Kočio ir Antonijos Trifenos sūnus. Ponto karalius nuo 37 iki 63 m. e. m. K a d a n g i P o l e m o n a s s a v o m o t i n o s gi­ m i n ę k i l d i n o iš A n t o n i j a u s f, Kali­ g u l a f p a s k y r ė jį k a r a l i u m i . V a l d a n t K l a u d i j u i f, jis t e b e b u v o P o n t o k a r a ­ lius. T a č i a u 64 m. e. m. N e r o n a s f n u š a l i n o P o l e m o n ą n u o valdžios, o Pontas b u v o prijungtas prie Galatijos p r o v i n c i j o s . L y g i n a n t s k u l p t ū r i n ę gal­ vą, iškaltą iš b a l z g a n o M a ž o s i o s Azi­ jos m a r m u r o ir saugomą K o p e n h a g o j e , su m o n e t ų atvaizdais, nustatyta, kad j i v a i z d u o j a k a r a l i ų P o l e m o n ą II. T u r ­ tas ir pomėgiai šiam žmogui buvo s v a r b e s n i u ž politiką. S a k o m a , k a d P o l e m o n a s r a š ė eiles: j a m priskiria­ mos kai kurios Anthologia graeca (Graikų a n t o l o g i j o s ) e p i g r a m o s . Polibijas Apie 200—123 m. p. nus. Iš Megalopolio istorikas.

m. e. Liko r to sū­ (Arkadija). Graikų

P o k a u t y n i ų p r i e P i d n o s 166 m . p . m. e. Polibijas k a r t u su 1000 p r o m a k e d o n i š k o n u s i s t a t y m o g r a i k ų b u v o iš­ t r e m t a s į Italiją. R o m o j e jis i š g y v e n o a p i e 16 m e t ų , t a p o S c i p i o n o Emiliano d r a u g u bei patarėju ir suartėjo su 227

Polemonas H.

Kopenhaga

d i d u o m e n e . 150 m. p. m. e. su 300 d a r g y v ų b e n d r a ž y g i ų grįžo a t g a l į G r a i k i j ą ir t e n 145 m. p. m. e. ė m ė s i priemonių žiauriai romėnų okupacijai sušvelninti. Atsidėkodami daugelis graikų miestų pastatė jo garbei pa­ minklų: portretinių statulų Olimpijoje b e i P a l a n c i j u j e , reljefinių stelų M a n tinėjoje, Megalopolyje, Tegėjoje ir A k a k e s i j u j e (Pausanijas. H e l a d o s a p ­ r a š y m a s , 8, 9, 1; 30, 8; 1; 44, 5; 48, 8). K l e i t o r e 1880 m . b u v o r a s t a v i e n a t o k i a reljefinė s t e l a s u u ž r a š o l i k u č i a i s — Polibijui s k i r t u p e n t a m e t ru. J o j e jis v a i z d u o j a m a s n u s i ė m ę s g i n k l u s ir i š k ė l ę s d e š i n ę r a n k ą lyg sa­ kantis kalbą ar besimeldžiantis. Dabar ši stela, d e j a , s m a r k i a i a p t r u p ė j u s i ir t i k iš 1880 m. p a d a r y t o s g i p s i n ė s atliejos m a t o m e , k a i p ji kadaise atrodė. P a l i k u o n y s Polibiją v e r t i n o k a i p is­ t o r i k ą , visų p i r m a — už 40 k n y g ų 11 a p i m t i e s „ P a s a u l i o istoriją , k u r i o j e j i s a p r a š ė , k a i p R o m a p e r p u s ę šimt­ m e č i o t a p o p a s a u l i o v a l d o v e . T ė r a iš­ l i k ę s m a ž d a u g t r e č d a l i s v e i k a l o , tik­ r i a u — p i r m o s i o s 5 k n y g o s , o kitų — dideli fragmentai. Būdamas 82 metų a m ž i a u s Polibijas u ž s i m u š ė k r i s d a m a s n u o arklio. Polideukijas II m. e. a. vidurys. Hiparcho H e rodo Atiko f mokinys.

sūnus.

Berniukas iš aristokratiškos šeimos, m y l i m a s H e r o d o A t i k o mokinys, pasi­ vadino Polideuku — mitologiniu vieno i š brolių D i o s k ū r ų v a r d u . Herodas A t i k a s v a r t o d a v o m a ž y b i n ę formą—Polideukijas. Bent taip užrašyta a n t statulos cokolio, rasto R a m n u n t o N e ­ mezidės šventykloje. A n t jo stovėjusi v i e n a iš daugelio statulų, kuriomis H e r o d a s Atikas pagerbė savo anksti m i r u s i ų m o k i n i ų a t m i n i m ą . 1931 m . Antonas Noigebaueris nustatė, jog gražus biustas Berlyne, vaizduojantis susimąsčiusį 16 m e t ų berniuką, y r a 228

Polideukijo atvaizdas. Jis argumenta­ vo tuo, kad portretas atitinka H e ­ redo A t i k o mėgta idealą, b e to, v i e ­ na iš atliejų (kartu su etiopo Memn o n o f, k i t o a n k s t i m i r u s i o ir g e d i m o m o k i n i o , a t v a i z d u ) b u v o r a s t a Kefisijoje, k u r H e r o d a s t u r ė j o dvarų. Pompėjus Gilėjus Pompėjus Didysis. 106—48 m. p. m. e. Gnė jaus Pompé jaus Stiabono sūnus. Iš Piano. Romėnų karvedys ii valstybės veikėjas. P o m p ė j a u s sūnūs puošė savo m o n e t a s tėvo, didžiojo karvedžio, nugalėjusio M i t r i d a t ą f ir p a d a r i u s i o galą j ū r o s p i r a t ų s i a u t ė j i m u i , p o r t r e t u . Šis di­ džiausio Cezario f politinio k o n k u r e n ­ t o p o r t r e t a s p a d ė j o i d e n t i f i k u o t i skul­ p t ū r i n ę m a r m u r o galvą i š T i š k e v i č i a u s k o l e k c i j o s R o m o j e , 1887 m. p a t e k u s i ą į Naująją Kopenhagos Karlsbergo gliptoteką. Šis š e d e v r a s p a t v i r t i n a Plutarcho {„Paralelinės biografijos", P o m p ė j u s , 2) žodžius, k a d P o m p ė j u s v i s a k u o m ė g d ž i o j ę s A l e k s a n d r ą Di­ dįjį f ir n e t p l a u k u s a n t k a k t o s pa­ n a š i a i u ž š u k u o d a v ę s . Magnus (Didy­ sis) — t a i p p r a m i n ė jį k a r i a i . P o r t r e ­ tas vaizduoja Pompėjų, pasiekusį k a r j e r o s v i r š ū n ę : 5 2 m . p . m . e . jis tapo vienvaldžiu konsulu. Tuo metu k o n f l i k t a s s u C e z a r i u d a r n e b u v o įsi­ l i e p s n o j ę s . 49 m. p. m. e. C e z a r i s p e r ­ ėjo Rubikoną. Netrukus Pompėjus p a t y r ė p r a l a i m ė j i m ą p r i e F a r s a l o (48 m . p . m . e.), o p o t o E g i p t e b u v o n u ­ žudytas. Jo portretai, saugomi V e n e - J rijoje ir F l o r e n c i j o j e , s u k u r t i ž y m i a i anksčiau, nes vaizduoja dar jauną P o m p ė j ų . Į d o m ū s išlikę keli t e r a k o t i ­ n i a i b i u s t a i bei g a l v o s . T i e p i g i o s m e ­ džiagos serijiniai valstybės veikėjo portretai kadaise b u v o plačiai papli­ t ę . Iš jų g a l i m e s p r ę s t i , j o g ir a n u o m e t buvo suprantama meninės propagan­ d o s s v a r b a . N e m a ž a P o m p ė j a u s at­ v a i z d ų s u k u r t a n a u j a i s i a i s laikais. K a i 229

k u r i ų šaltinių d u o m e n i m i s , p o j o mir­ t i e s visos s t a t u l o s b u v u s i o s n u v e r s t o s . Tačiau žinoma, k a d 44 m. p. m. e. k o v o 15 d. Cezaris b u v o nužudytas p r i e Pompėjaus statulos, stovėjusios j o p a s t a t y t o p u o š n a u s t e a t r o salėje. A p i a n o liudijimu, A d r i a n a s f į s a k ę s grąžinti į vietas Pompėjaus statulas, k u r i o s s a u g u m o s u m e t i m a i s b u v o su­ n e š t o s į š v e n t y k l a s (,,Romos istorija", 14, 86). Popėja Popėja Sabina. 31—65 m. e. Olijaus ir Popėjos Sabinos sios duktė. Nerono f žmona.

m u

'

m. Tito Vyresnio­

Norėtųsi pamatyti, kaip atrodė mote­ ris, a p ž a v ė j u s i t i e k d a u g v y r ų . P o p ė j o s motina garsėjo k a i p gražiausia a n ų laikų m o t e r i s , o j o s a u k s a p l a u k ė d u k t ė p u o s e l ė j o s a v o grožį m a u d y d a ­ m a s i asilių p i e n e (Plinijus Vyresnysis. G a m t o s istorija, 11, 238; 28, 183) b e i t r i n d a m a s i k ū n ą y p a t i n g a i s ,,Popėjos t e p a l a i s " (Juvenalis. S a t y r o s , 6, 465). B ū d a m a Rufijaus K r i s p i n o ž m o n a , j i l e i d o s i O t o n o f s u v i l i o j a m a ir p a g r o ­ biama, tačiau ir jų santuoka truko neilgai, nes į Popėją įsižiūrėjo N e r o n a s f. 61 m. e. m. jis P o p ė j ą v e d ė , tačiau jau 65 m. e. m. nėščią nužudė ir tučtuojau įsakė garbinti kaip deivę. Po N e r o n o mirties jo įpėdinis Otonas liepė atstatyti nugriautus savo buvu­ s i o s n e u ž m i r š t a m o s i o s ž m o n o s statu­ las. Tacito duomenimis, monetų su Popėjos portretu būta tik graikiškuose R y t u o s e , bet, k a i p žinia, i k o n o g r a f i ­ niu požiūriu, jos neinformatyvios. Taigi belieka pasitelkti vaizduotę. Beje, n e s e n i a i b u v o i š k e l t a h i p o t e z ė , jog vienos gražios moters portretas Romos nacionaliniame muziejuje, an­ ksčiau laikytas Agripinos Jaunesnio­ sios f p o r t r e t u , v a i z d u o j a Popėją. Poplikola Publijus

Valerijus Poplikola.

M.

503

m. 230

p. m. e. veikėjas.

Romėnų

karvedys

ir

valstybės

P o p l i k o l a p a g a r s ė j o t u o , k a d išvijo (kartu su Brutu f) Tarkvinijus, nuga­ l ė j o e t r u s k u s ir k o v o j o su P o r s e n a f. U ž r a š a s a n t v i e n o s (deja, d a b a r d i n ­ gusios) h e r m o s , k u r i o s g a l v a n e b u v o išlikusi, b y l o j o , j o g k a d a i s e b ū t a P o p likolos portretų. J o v a r d a s užrašytas i r a n t k i t o s h e r m o s , k u r i n u o 1899 m . yra Naujojoje Karlsbergo gliptotekoje Kopenhagoje. Ji vaizduoja barzdotą v y r ą su š a l m u . Be to, iš u ž r a š o suži­ nota, jog ši herma kadaise žymėjo Seksto Valerijaus Nimfidiano bei jo sūnų žemės ribas. Kilęs iš graikiškų Rytų, V a l e r i j ų p a l e i s t i n i s N i m f i d i a n a s , k a i p įprasta, b u v o pasivadinęs buvu­ sių š e i m i n i n k ų v a r d u . D i d ž i u o d a m a s i s s a v o r y š i a i s s u šia n u o s e n o g a r s i a gimine, jis p a p u o š ė ribas žyminčią hermą garsiausio protėvio — Publijaus Valerijaus Poplikolos — portretu. N e t ir iš prastos, neprofesionalios kopijos matyti, jog originalas sukurtas graikų menininko ir datuotinas maždaug 470— 460 m . p . m . e . M a t y t , t u o l a i k u Poplikolos sūnus, b ū d a m a s įtakingas ž m o g u s , p a s t a t y d i n o s a v o t ė v u i pa­ minklą pagal jo nuopelnus. Savotiška b a r z d o s f o r m a a t i t i n k a italikų i r r o ­ m ė n ų m a d o s reikalavimus; šalmas pri­ m e n a a p i e k a r ž y g i o n a r s ą . Livijus r a ­ šė, k a d ,,visų v i e n i n g a n u o m o n e , jis buvo didžiausias karo ir taikos m e n o ž i n o v a s " (Livijus. N u o m i e s t o į k ū r i m o , 2, 16, 7). Porsena Laras Porsena. VI a. Etruskų karalius.

p.

m.

e. pabaiga.

E t r u s k ų k a r a l i u s (kilimo iš Klūzijaus), pasinaudojęs tuo, kad iš Romos b u v o i š v y t i k a r a l i a i ir, n e p a i s a n t H o r a c i j a u s Koklio f žygdarbių, užkariavęs Ro­ mą,— be abejo, buvo istorinė asmeny­ bė. Pasak legendos, Porsena, pavei231

Poplikola.

Kopenhaga

ktas Mucijaus Scevolos ir kitų r o m ė ­ niško patriotizmo atstovų, iš R o m o s priešo tapo draugu. Taip buvo pri­ dengtas n e g a r b i n g a s Romos istorijos e p i z o d a s : v i s a t a i v y k o V a. p. m. e. r kai dar buvo statomi paminklai netgi šitaip nekenčiamiems karaliams. Tur­ b ū t šiais t o l i m a i s l a i k a i s R o m o j e , p r i e ­ šais kuriją, i r b u v o p a s t a t y t a P o r s e n o s statula. Plutarcho („Paralelinės biogra­ fijos", P o p l i k o l a , 19, 10) liudijimu, ji pagerbusi karalių dar jam gyvam e s a n t — t o k i a s e n o v i š k a ir n e d a i l i p a ­ s i r o d ė j a m š i b r o n z i n ė figūra. G r a i k ų menininkas, kuriam buvo užsakyta jo statula, be abejo, nežinojo, k a i p atrodė Porsena. Jis suteikė portretui etruskiškų bruožų, o ant cokolio už­ r a š ė p a v a i z d u o t o j o v a r d ą . Šios V a. p. m. e. statulos galvos kopija y r a A k s e l i o M u n t ė s šv. Mikelės v i l o j e K a p r i o saloje. Iš tipiško etruskų šal­ mo galima spręsti, jog tai — etrusko atvaizdas. Karaliaus bruožai švelnūs, kupini orumo. M a t buvo norėta pa­ vaizduoti kilnų Romos draugą, kurisr veikiamas dorybingų romėnų, virto kitu žmogumi. Kaip romėnų moralės poveikio svetimšaliams pavyzdys, Por­ sena n e b u v o užmirštas ir vėlesnių kar­ tų. M i n ė t o j i b r o n z i n ė s t a t u l a i r P l u t a r ­ c h o l a i k a i s (45—120 m . e . m.) d a r t e b e s ­ tovėjo sveikutėlė ir galbūt net b u v o kopijuojama. Poseidipas III a. p. m. e. donija). Graikų

Iš Kasandrijos (Make­ komedijų rašytojas.

Praėjus dvejiems metams po M e n a n d r o f m i r t i e s (293 m. p. m. e.), P o s e i ­ dipas pastatė scenoje savo pirmąją komediją. Poseidipas — vienas ryš­ k i a u s i ų šio ž a n r o a t s t o v ų — b u v o m ė ­ gdžiojamas ir romėnų komediografų. A n t V a t i k a n e e s a n č i o s (žr. Andronikas) s ė d i n č i o ž m o g a u s s t a t u l o s p l i n t o didelėmis raidėmis užrašytas Poseidipo v a r d a s . T o k i o t i p o u ž r a š a i reti, t o d ė l 232

k e l i a įtarimą. K a d p a v a i z d u o t a s i s y r a romėnas, aišku iš aukšto apavo, kurį a v ė t i t u r ė j o teisę t i k R o m o s p i l i e t i s . Turbūt tai bus vienas iš tų atvejų, a p i e kuriuos rašo antikinė literatūra: se­ n o m s statuloms b ū d a v o suteikiami vi­ sai k i t ų a s m e n ų v a r d a i . Š i u o a t v e j u i š Romos poeto buvo daromas graikų poetas, o romėnišką apavą mėginta p a k e i s t i g r a i k i š k a i s s a n d a l a i s . Si ,,Poseidipo" statula sudarė porą su Plau­ to f s t a t u l a . Poseidonijas Apie 135—50 m. p. m. e. (Sirija). Graikų filosofas, ir istorikas.

Iš Apamėjos gamtininkas

A n t m a r m u r i n i o biusto, matyt, seno­ vėje perdirbto iš apgadintos statulos ir dabar saugomo Neapolyje, iškaltas Poseidonijo vardas. Jo rašyba atitinka r o m ė n i š k ą tarimą. P o s e i d o n i j a s d ė s t ė Rode; jo klausytojas buvo ir Cicero­ n a s f. 87 m. p. m. e. jis, k a i p p a s i u n ­ tinys, l a n k ė s i R o m o j e i r u ž m e z g ė d r a u ­ g y s t ę su P o m p ė j u m f. P o s e i d o n i j a s atsisakė Cicerono pasiūlymo aprašyti K a t i l i n o s sąmokslą. J o i s t o r i j o s v e i k a ­ l a s t ę s i a Polibijo f k ū r i n į . Biustas vaiz­ d u o j a šį j a u p a g y v e n u s į filosofą k a i p aukštuomenės atstovą ir aiškiaregį mokslininką. Teisingai vertindamas istorines perspektyvas, Poseidonijas s t e n g ė s i g r a i k ų s u k a u p t a s žinias p e r ­ duoti romėnams, kuriems, jo manymu, p r i k l a u s ė ateitis. M i n ė t ą kopiją tik­ r i a u s i a i u ž s i s a k ė r o m ė n a s , k u r i a m im­ p o n a v o b ū t e n t šis m o k s l i n i n k o v e i k l o s a s p e k t a s . O r i g i n a l i ą statulą, m a t y t , b u ­ vo pastatęs pasiturintis Poseidonijo mokinys. Postūmi jus Albinas Aulas Postumijus Albinas. II a. e. Romos valstybės veikėjas.

p.

m.

Decimas Postumijus Albinas 49 m. p. m. e. įsakė papuošti savo m o n e t a s 233

Poseidonijas.

Neapolis

k o n s u l o A u l o P o s t ū m i j a u s , v i e n o iš savo garsiųjų protėvių, portretu. 1941 m. B e r n h a r d a s Š v e i c e r i s įžiū­ r ė j o šio p o r t r e t o i r v i e n o s m a r m u r o galvos, s a u g o m o s Luvre, panašumą. Beje, jis m a n ė , k a d čia v a i z d u o j a m a s Decimo Postumijaus tėvas, kuris 99 m. p. m. e. buvo konsulu. Tačiau daug p a n a š i a u į tiesą, j o g g a r b ė b ū t i pa­ vaizduotam ant m o n e t ų teko ne šiam n e r e i k š m i n g a m įtėviui, o iš t i e s ų gar­ s i a m s e n o l i u i . Ši š e i m a k l e s t ė j o II a. p . m . e., t o d ė l gali b ū t i , j o g čia vaiz­ d u o j a m a s 151 m . p . m . e . R o m o s k o n ­ sulas Aulas Postūmi jus Albinas. Prieš k e t v e r i u s m e t u s jis b u v o s u r e n g ę s R o ­ m o j e g r a i k ų filosofų p r i ė m i m ą , p e r kurį K a r n e a d a s f nustebino visus savo iškalbingumu. Postumijus Albinas daly­ v a v o Emilijaus Paulo f k a r o žygyje p r i e š P e r s ė j ą M a k e d o n i e t į f, v ė l i a u vadovavo romėnų komisijai, kuri Graikijoje po Korinto nusiaubimo (146 m. p. m. e.) į k ū r ė r o m ė n ų p r o ­ vinciją A c h a j ą . Polibijas f (Polibijas. Istorija, 39, 1, 10) rašo, k a d P o s t u m i ­ j u s A l b i n a s b u v ę s dTąsus, l e n g v a b ū ­ dis m a l o n u m ų i e š k o t o j a s ; jis, tiesą sa­ kant, perėmęs tiktai prasčiausius graik i š k u m o p r a d u s i r u ž tai p e l n ę s b l o g ą v a r d ą . Šis v a l s t y b ė s v e i k ė j a s k ū r ė eiles i r p a r a š ė istorinį v e i k a l ą g r a i k ų kalba. Graikijoje jo garbei buvo pas­ tatyta statulų; n u o v i e n o s iš jų n u k o ­ pijuota ir Luvre saugoma skulptūrinė galva bei jos atliejos. Iš jų matyti, k a d Polibijo n u o m o n ė a p i e P o s t u m i jų Albiną visiškai p a m a t u o t a . Probas Markas Aurelijus Probas. 232—282 m. e. m. Iš Sirmijaus. Romos imperatorius nuo 276 iki 282 m. e. m. Sį k a r i o š e i m o j e gimusį, u ž s i g r ū d i n u s į karvedį po Floriano f n u ž u d y m o kariai paskelbė imperatoriumi. Probas sekė A u r e l i a n o f p a v y z d ž i u ir u ž b a i g ė jo p r a d ė t ą s t a t y t i R o m o s m i e s t o sieną. 234

P o p e r g a l i n g ų k a r ų P r o b a s s u m a n ė sa­ v o k a r i a m s , j o galva, n a u d i n g e s n į u ž ­ s i ė m i m ą : sakysim, s a u s i n t i p e l k y n u s ir dirbti visokius žemės ūkio darbus. Pasipiktinę kariai nužudė imperatorių. Jo portretas Kapitolijaus muziejuje Romoje daro paprasto ir malonaus ž m o g a u s įspūdį, t a č i a u d r a u g e jis a t ­ s p i n d i i r šio k a r i ū n o n e r y ž t i n g u m ą b e i ribotumą. Prūsijas I Dzielo sūnus. Bitinijos 230—182 m. p. m. e.

karalius

apie

P r ū s i j a s s ė k m i n g a i v a d o v a v o Bitinijos laivynui kovoje su E u m e n u II Pergamiečiu f. Jis b u v o priglobęs H a n i ­ balą f, t a č i a u , r o m ė n a m s p r i m y g t i n a i r e i k a l a u j a n t , j o išsižadėjo. M o n e t i n i u o ­ s e p o r t r e t u o s e m a t o m e Prūsiją s u b a r ­ zda, bet nuskustu smakru. Prūsijas b u v o n e s ą ž i n i n g a s v a l d o v a s , o atsisa­ kymas globoti Hanibalą, kuris iš nusiminimo nusižudė, byloja apie n e ­ patikimą jo charakterį. Prūsijas II Prūsijo I f sūnus. Bitinijos karalius maždaug nuo 182 iki 149 m. p. m. e. M o n e t o s v a i z d u o j a jį su š i u r k š č i a b a r z ­ da ir sparnuota diadema. Išpurtęs vaizduojamojo veidas padeda suprasti, k o d ė l t a i p ž i a u r i a i Prūsiją k r i t i k a v o Polibijas f. B ū d a m a s ,,romėnų d r a u ­ g a s ir s ą j u n g i n i n k a s " , jis s t e b i n o Ro­ mą savo vergišku šunuodegiavimu. K a r o p r i e š A t a l ą II f m e t u (nuo 156 iki 154 m. p. m. e.) P r ū s i j a s b e p r a s ­ miškai niokojo Pergamo šventyklas. Kai tauta sukilo prieš n e a p k e n č i a m ą v a l d o v ą , jo s ū n u s N i k o m e d a s II f įsa­ k ė u ž m u š t i Prūsiją a k m e n i m i s . Ptolemėjas I Filadelfas Soteras 367—285 m. p. m. e. Lago ir Aršinojos sūnus. Egipto karalius nuo 323 iki 285 m. p. m. e. 235

P a t y r ę s k a r v e d y s , A l e k s a n d r o Didžio­ jo j a s m e n s s a r g y b i n i s , P t o l e m ė j a s I po Aleksandro mirties atsikovojo iš A n t i g o n o f ir D e m e t r i j o P o l i o r k e t o f Egiptą. 304 m. p. m. e. jis oficialiai p r i ė m ė k a r a l i a u s titulą i r š i t a i p t a p o Lagidų, a r b a P t o l e m ė j ų , d i n a s t i j o s p r a ­ d i n i n k u . Visi j o į p ė d i n i a i b u v o P t o lemėjai ir turėjo įvairius prievardžius (dinastijos atstovų ž y m ė j i m a s skai­ čiumi įvestas naujaisiais laikais). Pto­ l e m ė j a s I p i r m i a u s i a b u v o v e d ę s Eur i d i k ę , o p a s k u i — B e r e n i k ę I f. Soter o p r i e v a r d į jis g a v o u ž R o d o m i e s ­ t o išgelbėjimą. Į s t e i g ę s A l e k s a n d r i j o j e m u z i e j ų i r biblioteką, P t o l e m ė j a s d i e g ė Egipte graikų kultūrą. Kaip istorikas, j i s p a r a š ė v e i k a l ą a p i e A l e k s a n d r o ka­ r o žygius. J a m b u v o p a s t a t y t a s t a t u l ų ne tik E g i p t e (Teokritas. Idilijos, 17, 124 ir t. t.), b e t ir A t ė n u o s e (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 8, 6) b e i O l i m p i j o j e ; p a s t a r ą j ą j a m p a s k y r ė sū­ n u s L a g a s . M a r m u r i n ė galva, s a u g o m a L u v r e , b e a b e j o , y r a v i e n o s i š šių sta­ tulų kopija; ją galima identifikuoti pagal Ptolemėjo monetinius atvaizdus. O m a r m u r i n ė galva, e s a n t i N a u j o j o j e Karlsbergo gliptotekoje Kopenhagoje, y r a originalus kūrinys. Ji buvo rasta a l F a j u m e i r i m i t u o j a P t o l e m ė j o laikų skulptūrinį portretą iš brangios me­ džiagos. Trūkstami galvos fragmentai k a d a i s e b u v o padaryti iš gipso. Egipte rastas d a r v i e n a s gipsinis reljefas su P t o l e m ė j o ir B e r e n i k ė s profiliais, d a ­ b a r esantis Aleksandrijoje. Tai — bran­ gios k a m ė j o s i m i t a c i j a ( v e i k i a u eski­ zas), k a i p i r p a t i k a m ė j a , t u r ė j ę s k a ­ rališkos d o v a n o s paskirtį. Ptolemėjas II Filadelfas 308—246 m. p. m. e. Ptolemėjo I f i r Berenikės I \ sūnus. Egipto karalius nuo 285 iki 246 m. p. m. e. P t o l e m ė j o ir jo s e s e r s A r š i n o j o s II f s a n t u o k a , į p r a s m i n u s i p r i e v a r d į „Fila­ d e l f a s " , t . y . „ M y l i n t y s i s seserį", b u v o 236

švenčiama kaip „Dzeuso ir Heros, bro­ lio i r s e s e r s s a n t u o k a " . T a č i a u g r a i k a i vis vien ja piktinosi. Kamėja, vidur­ a m ž i a i s p u o š u s i trijų k a r a l i ų s k r y n i o s K e l n e priekį, o d a b a r e s a n t i V i e n o j e , m a t y t , i r s u k u r t a šių v e s t u v i ų p r o g a . Ptolemėjas vaizduojamas su praban­ g i u šalmu, a n t k u r i o m a t y t i P a n o galv a r gyvatė ir sparnuotas žaibas; antk a k l i n ė š a l m o d a l i s p r i d ė t a v ė l i a u . Ka­ ralienė pasidabinusi sunkia prašmatnia diadema, ant galvos užsitraukusi dra­ bužį. S e s u o b u v o a š t u o n e r i a i s m e t a i s v y r e s n ė u ž P t o l e m ė j ą ; p i r m o j i j o žmo­ n a b u v o A r š i n o j a (nuo 2 8 9 iki 2 8 8 m . p . m . e.). A p i e s u d i e v i n t ų b r o ­ lio ir s e s e r s s t a t u l ą A t ė n u o s e , s t o v ė ­ jusią n e t o l i O d e o n o , u ž s i m e n a P a u s a n i j a s ( „ H e l a d o s a p r a š y m a s " , 1, 8, 6). Ptolemėjo statulų būta labai daug. B r o n z i n i s b i u s t a s , r a s t a s Pizonų v i l o j e Herkulanume, yra vienos iš jų ko­ pija. Už A l e k s a n d r i j o s b i b l i o t e k o s ir m u z i e j a u s įsteigimą, o y p a č u ž F a r o švyturį, netrukus įtrauktą į pasaulio s t e b u k l ų skaičių, šis k a r a l i u s ir v ė ­ l e s n i a i s l a i k a i s išliko ž m o n i ų a t m i n ­ tyje. P t o l e m ė j a s III E u e r g e t a s 285—221 m. p. m. e. Ptolemėjo U f ir Aršino jos II f sūnus. Egipto kara­ lius nuo 246 iki 221 m. p. m. e. P t o l e m ė j a s III b u v o v e d ę s B e r e n i k ę II f, k u r i p a a u k o j o s a v o g a r b a n a s , k a d j i s l a i m i n g a i grįžtų i š k a r o žygio. V a l ­ d o v ų p o r o s profilius v a i z d u o j a k a m ė ­ j a . 1648 m . p o P r a h o s p a ė m i m o j ą įsigijo k a r a l i e n ė Kristina, v ė l i a u j i pa­ t e k o į L e n i n g r a d o Ermitažą. P t o l e m ė ­ j a s u ž s i d ė j ę s a n t g a l v o s šalmą i r l a u r ų v a i n i k ą , o a n t p e č i ų — s p a r n u o t ą gy­ v a t ę ir t a r s i D z e u s a s — egidą; Berenikė vaizduojama su laurų vainiku ir užsitraukusi ant galvos drabužį. K a r t u s u šio k a r a l i a u s t ė v o p o r t r e t u Pizonų viloje H e r k u l a n u m e rastas ir jo paties a t v a i z d a s — m a r m u r i n ė galva, iš k u r i o s 237

m a t y t i , j o g šis P t o l e m ė j a s n e b u v o t o k s energingas kaip jo tėvas. Ptolemėjas I V Filopatoras 244—205 m. p. m. e. Ptolemėjo III f ir Be re nikės II f sūnus. Egipto karalius nuo 221 iki 205 m. p. m. e. V a l d a n t P t o l e m ė j u i IV, p r a s i d ė j o P t o l e m ė j ų k a r a l y s t ė s ž l u g i m a s . Šis k a r a ­ lius b u v o nesavarankiškas, labai pri­ k l a u s o m a s n u o Sosibijo, s a v o p a t i k ė t i ­ n i o i r k a r v e d ž i o , k u r i s d a r P t o l e m ė j o III laikais b u v o aukščiausio r a n g o val­ džios atstovas. Kartu su Agatokliu Sosibijas n u ž u d ė Ptolemėjo IV moti­ n ą B e r e n i k ę II, b r o l į M a g ą i r ž m o n ą A r š i n o j ą III f . V a l d o v ų p o r a H o m e r o pagerbimo paveiksle pavaizduota kaip C h r o n o ir O i k u m e n o s personifikacija. Sis a t v a i z d a s ž i n o m a s i š A r c h e l a j o k o ­ pijos Prienėje: su Aleksandrijai bū­ dingu mokslingumu menininkas pa­ v a i z d a v o „Laiką" i r „ A p g y v e n d i n t ą že­ m ę " (Chronas ir Oikumena), stovinčius poetui už n u g a r o s ir stebinčius, kaip š i a m a t n a š a u j a m a a u k a . M a t y t , šis p a ­ veikslas buvo Ptolemėjo pastatytoje Homero šventykloje. Eratosteno mo­ kinys Ptolemėjas IV sueiliavo tragedi­ j ą „ A d o n i s " . Šio k a r a l i a u s a t v a i z d a s , sukurtas j a m gyvam esant, k a r t u su A r s į n o j o s III a t v a i z d u p a t e k o į R o m ą . Liguistas v a l d o v a s m i r ė paslaptingo­ mis aplinkybėmis. P t o l e m ė j a s V Epifanas 210—180 m. p. m. e. Ptolemėjo IV \ ir Aršino jos III f sūnus. Egipto karalius nuo 204 iki 180 m. p. m. e. Ptolemėjas V dar kūdikystėje buvo b e n d r a v a l d i s k a r a l i u s su savo tėvu, o šešerių metų tapo jo įpėdiniu ir turėjo g l o b ė j u s Sosibiją b e i A g a t o k l į . 193 m . p . m . e . šis k a r a l i u s v e d ė K l e o p a t r ą I \, A n t i o c h o III D i d ž i o j o f iš Sirijos dukterį, kuri, nunuodijusi vyrą, t a p o savo dar nepilnamečio sūnaus Ptole238

Ptolemėįas V. Kirėnė

Ptolemėįas

m ė j o VI regente. Ptolemėjo V valdy­ mo laikotarpiu kilo maištai, buvo pra­ rastos užsienio valdos. Monetiniai portretai, vaizduojantys jį su karaliaus raiščiu, a n t k u r i o i š s i u v i n ė t a s k v i e č i o stiebelis, p a d ė j o i d e n t i f i k u o t i k e l e t ą šio v a l d o v o a t v a i z d ų . V i s u r jis itin s u p l o t a galva, b y l o j a n č i a a p i e P t o l e m ė j ų d i n a s t i j o s išsigimimą. Ptolemėjas VI Filometoras 186—145 m. p. m: e. Ptolemėjo Kleopatros I f sųntis. Egipto mo 181 iki 145 m. p. m. e.

V f ir karalius

Ptolemėjas VI pasivadino Filometoru, t. yv „ M y l i n č i u o j u m o t i n ą " , ir jo m o ­ t i n a v a l d ė , k o l b u v o g y v a (mirė 176 m . p. m. e.). 175 m. p. m. e. P t o l e m ė j a s V I g a v o k a r a l i a u s titulą i r v e d ė s a v o s e s e r į K l e o p a t r ą II f. T r u m p a m iš jo sostą b u v o a t ė m ę s A n t i o c h a s IV, ta­ čiau Ptolemėjas Romoje atsikovojo savo teises ir nugalėjo Aleksandrą B a l a n t ą f. P t o l e m ė j a s VI m i r ė b ū d a ­ m a s „Azijos k a r a l i u m i " . M a r m u r o gal239

VJ.

Aleksandrija

va, saugoma Aleksandrijoje, atspindi š i o k a r a l i a u s išsigimimą: p r o t i š k a i at­ silikęs P t o l e m ė j a s V I b u v o įsitikinęs esąs dievas. Ptolemėjas VII Naujasis Filopątoras 162—144 m. p. m. e. Ptolemėjo VI f ir Kleopatros II \ sūnus. Egipto kara­ lius nuo 145 iki 144 m. p. m. e. P t o l e m ė j a s VII v a l d ė g l o b o j a m a s m o ­ tinos, o k a i ši i š t e k ė j o už s a v o b r o ­ lio P t o l e m ė j o VIII f, b u v o n u ž u d y t a s . S p r e n d ž i a n t i š n e g a u s i ų m o n e t i n i ų por­ t r e t ų , a n t s p a u d i n i o žiedo, s a u g o m o Pa­ ryžiuje, reljefas v a i z d u o j a b ū t e n t šį k a r a l i ų , žuvusį a š t u o n i o l i k o s metų. S i l p s t a n t g r a i k ų dinastijai, v ė l atgy­ j a s e n o s e g i p t i e t i š k o s t r a d i c i j o s . Ka­ ralius su pirmuoju barzdos pūkeliu i r ilga n o s i m i t r a k t u o j a m a s k a i p grai­ k a s , t o d ė l f a r a o n o insignijos, beje, pa­ p i l d y t o s g r a i k i š k u k a r a l i a u s raiščiu, iš tikrųjų a t r o d o k e i s t o k a i . N e s e n i a i bu­ v o iškelta h i p o t e z ė , j o g ž i e d o reljefas v a i z d u o j a ne P t o l e m ė j ą VII, o jo tė­ vą P t o l e m ė j ą VI. Ptolemėjas VIII Euergetas II 180—116 m. p. m. e. Ptolemėjo V f ir Kleopatros I \ sūnus. Egipto kara­ lius nuo 164 iki 116 m. p. m. e.

Ptoteme jas

VIII.

Hildesheimas

Po P t o l e m ė j o VI f m i r t i e s P t o l e m ė ­ j a s VIII t a p o k a r a l i u m i , v e d ė b r o l i o n a š l ę , s a v o seserį K l e o p a t r ą II f, ir nušalino P t o l e m ė j ą VII f. Be to, jis s u s i ž a d ė j o d a r ir su K l e o p a t r o s II d u k ­ t e r i m i K l e o p a t r a III ir t u o s u k ė l ė n e ­ santaiką. Ištrėmęs iš Aleksandrijos filosofus, m o k s l i n i n k u s ir m e n i n i n k u s , P t o l e m ė j a s VIII n u s m u k d ė šį g r a i k ų kultūros centrą. Jis pasivadino Trifonu (Prašmatniuo­ ju), o g r a i k ų i n t e l e k t u a l a i jį k a n d ž i a i v a d i n o F i s k o n u (Pilvūzu). Ši pašie­ pianti pravardė n e b u v o išlaužta iš p i r š t o . N e d i d e l ė g i p s i n ė galva, a p t i k 240

ta Egipte ir dabar saugoma Hildesheime, puikiai perteikia jo charakte­ rį. T u k l i a m e v a i z d u o j a m o j o v e i d e žy­ mu silpna valia ir m a l o n u m ų p o m ė ­ gis. Iš šio k a r a l i a u s k i l ę visi kiti P t o lemėjai. Ptolemėjas K Filometoras Soteras II 143—80 m. p. m. e. Ptolemėjo VIII f ir Kleopatros III sūnus. Egipto karąlius nuo 88 iki 80 m. p. m. e. Ptolemėjas IX Filometoras („Mylintysis motiną") valdė kartu su savo motina, o v ė l i a u t a p o K i p r o k a r a l i u m i . 88 m. p. m. e. jis į ž e n g ė į E g i p t o sostą. P t o ­ l e m ė j a s I X v e d ė s a v o seserį K l e o p a t ­ rą IV, o po j o s — seserį K l e o p a t r ą S e l e n ę ; šioji s a v o r u o ž t u p o P t o l e m ė ­ j o I X m i r t i e s i š t e k ė j o u ž Sirijos k a r a ­ lių A n t i o c h o VIII f, A n t i o c h o IX t ir A n t i o c h o X f. B r o n z i n ė galva, s a u g o ­ m a Š t u t g a r t e , t u r b ū t v a i z d u o j a Ptolem ė j ą IX, k u r i s , k a i p ir jo t ė v a s , t u r ė j o F i s k o n o (Pilvūzo) p r a v a r d ę . K a r a l i u s nešiojo žandenas. 241 16. Žymūs antikos žmonės

Ptolemėjas XII T e a s Filopatoras Filadelfas Naujasis Dionisas A u l e tas 110—51 m. p. m. e. Ptolemėjo IX f ir Kleopatros Selenės sūnus. Egipto ka­ ralius nuo 80 iki 58 ir nuo 55 iki 51 m. p. m. e. A p l i n k y b ė s , s u s i d a r i u s i o s Egipte, pri­ v e r t ė P t o l e m ė j ą XII b ė g t i į Romą k o ­ v o t i d ė l s a v o teisių. Š a n t a ž u o d a m a s S u l a i š r e i k a l a v o i š P t o l e m ė j o testa­ m e n t ą , k u r i a m e šis p a s k y r ė Egiptą ro­ m ė n a m s . R o m o j e P t o l e m ė j a s XII gy­ v e n o p a s P o m p ė j ų f ir 59 m. p. m. e. C e z a r i o f u ž t a r i m u p a s i e k ė s a v o tik­ slą. E g i p t e jis k r u v i n a i a t k e r š i j o vi­ siems savo priešams ir netgi dukteriai B e r e n i k e i IV, k u r i p e r t a r p u v a l d į n e ­ šiojo k a r ū n ą . P t o l e m ė j a s XII mėgo muziką, akompanuodavo chorams fleita, k a i p solistas d a l y v a u d a v o rū­ m ų k o n k u r s u o s e . I š t o kilusi j o p r a ­ v a r d ė A u l e t a s (Fleitistas). Valdant P t o l e m ė j u i XII, paspartėjo Egipto s m u k i m a s . J o d u k t ė K l e o p a t r a VII f b u v o p a s k u t i n ė šio k r a š t o k a r a l i e n ė . M a r m u r i n ė galva, s a u g o m a Paryžiu­ je, t i k r i a u s i a i v a i z d u o j a šį s i l p n a v a l į Egipto karalių, panašų į savo protė­ v i u s P t o l e m ė j ą I j ir P t o l e m ė j ą II f. Pupienas Markas Klodijus Pupienas Maksimas. Apie 164—238 m. e. m. Romos impe­ ratorius 238 m. e. m. Po a b i e j ų G o r d i a n ų f m i r t i e s s e n a ­ t a s i š r i n k o P u p i e n ą ir Balbiną f im­ p e r a t o r i a i s , o G o r d i a n a III f — c e z a r i u . Po 99 valdymo dienų abu imperato­ r i a i b u v o n u ž u d y t i . Kilęs i š a r i s t o k ­ ratiškos šeimos, P u p i e n a s b u v o niū­ raus veido ir dėl to gavo p r a v a r d ę Tristis (Liūdnasis). L i ū d n o ž m o g a u s įspūdį s u k e l i a i r j o s k u l p t ū r i n i s por­ tretas, vaizduojantis 74 metų amžiaus i m p e r a t o r i ų s u ilga b a r z d a i r t r u m ­ p a i s p l a u k a i s . G e m o j e (žr. Balbinas) pavaizduoti valdovai demonstratyviai vieningi tačiau kontraimperatoriaus Maksimo Trakiečio f tatai nesulaikė. 242

Rustikas Lucijus Junijus Rustikas. II m. e. a. Kvinto Junijaus Aruleno Rustiko sū­ nus. Romėnų stoikas. Kaip ir tėvas, Rustikas buvo stoikas. Jis artimai bendravo su imperatoriu­ mi M a r k u Aurelijumi f — b u v o jo m o k y t o j a s ir draugas. Aurelijus pas­ t a t ė s a v o filosofijos m o k y t o j u i k e l e ­ tą statulų. Vieną (vėliau dingusią), užrašo paliudytą Rustiko portretinę h e r m ą p a g a l Belorį n u k o p i j a v o F . Ursinas; remiantis šiuo piešiniu, skulp­ tūrinė galva, esanti M i u n c h e n o mu­ z i e j u j e , b u v o i d e n t i f i k u o t a k a i p šio fi­ losofo p o r t r e t a s . R i m t a s , k i e k n i ū r o ­ k a s R u s t i k a s , p r i k l a u s ę s A n t o n i n o Pi­ jaus f draugų ratui, veikiau primena šį imperatorių n e i M a r k ą Aurelijų.

Rustikas.

Miunchenas,

Rezidencija

Sabina V ibi j a Sabina. Apie 85—136 m. e. m. Lucijaus Vibijaus Sabino ir Matidijos f duktė. Adriano f žmona. A d r i a n a s v e d ė S a b i n ą 100 m. e. m. T a i b u v o p o l i t i n ė s a n t u o k a , k u r i ą ,,džiaugs­ m i n g a i s v e i k i n o P l o t i n a f ir k u r i o s ne itin p a g e i d a v o T r a j a n a s f" ( A u g u s t ų g y v e n i m o r a š y t o j a i , A d r i a n a s , 2, 10). Tiktai po dešimties valdymo metų A d r i a n a s s u t e i k ė j a i a u g u s i o s titulą. S a b i n a k a r t u s u A d r i a n u p l a u k ė į Ry­ t u s (šios k e l i o n ė s , t r u k u s i o s n u o 128 i k i 130 m. e. m., m e t u p l a u k i a n t N i ­ lu imperatoriaus numylėtinis Antinoj a s f i š k r i t o už b o r t o ir p r i g ė r ė ) . S a n ­ tuoka buvo n e itin l a i m i n g a , n e s b e v a i k ė . „ B ū d a m a s eilinis ž m o g u s , A d ­ r i a n a s b ū t ų i š v a r ę s S a b i n ą u ž j o s sa­ v a v a l i š k ą a i k š t i n g ą c h a r a k t e r į " (cit. v.). I m p e r a t o r i e n ė i š p r a d ž i ų š u k a v o s i panašiai k a i p Plotina, tačiau pama­ žu perėjo prie paprastesnės šukuose­ n o s s u s k l a s t y m u , k u r i l a b i a u atiti­ k o klasikinį A d r i a n o idealą. Saitai i r v e r t i n d a m o s žvelgia į m u s iš portre­ t o griežtos, p u s i a u p r i m e r k t o s šios m o t e r s akys. Salonina Julija Kornelija. Salonina. e. m. Galieno f žmona.

M.

268

m.

Iš monetinių portretų matome, kad Saloninos šukuosena labai panaši į ,,sirių" š u k u o s e n ą , t i k j o s p e r p i n t a s k u o d a s e i n a n u o p a k a u š i o iki p a t i e s 244

v i r š u g a l v i o . R e m i a n t i s šiais p o r t r e t a i s , identifikuota m a r m u r i n ė galva. Krinta į a k i s i š k a l b i n g a s š i o s išsilavinusios, subtilios graikės rimtumas. Saloniną labai veikė jos globotinio Plotino f filosofija, k u r i ą j i u o l i a i p r o p a g a v o . M a n o m a , k a d šiai m o t e r i a i b u v o a r t i ­ m o s ir krikščionybės idėjos. K a r t u su Galienu Salonina buvo nužudyta netoli Milano. Salustijus Gajus Salustijus Kiispas. 86—34 m. e. Iš Amiterno (Sabina). valstybės veikėjas ir istorikas.

m. p. Romos

Salustijaus politinė karjera b u v o ne­ s ė k m i n g a : 5 0 m . p . m . e . jis n e t b u v o i š v a r y t a s i š s e n a t o . U ž tai, k a d p a l a i ­ kė Cezario f pusę, jis b u v o paskirtas N a u j o s i o s A f r i k o s p r o v i n c i j o s vieti­ ninku. Po Cezario mirties Salustijus a t s i d ė j o istoriografijai. G a r s ū s j o Katilinos sąmokslo bei k a r o su J u g u r t a aprašymai turi didelę literatūrinę vertę. Pagal IV m. e. a. k o n t o r n i a t u s b u v o nustatyta, kad v y r o biustas su p a s k u t i n i o š i m t m e č i o p r i e š m ū s ų erą š u k u o s e n a y r a r a š y t o j o S a l u s t i j a u s at­ v a i z d a s . V a r g u , a r jis p a g r į s t a s a u t e n ­ tišku ikonografiniu modeliu. Sapfo Apie 600 m. p. m. e. Skamandronimo ir Kleidės duktė. Iš Mitilėnės. Graikų lyrikė. Apie poetės gyvenimą turime nedaug k o n k r e č i ų d u o m e n ų . D a u g u m a s isto­ rijų — l e g e n d o s . Ž i n o m e , k a d d ė l p o ­ litinių s u m e t i m ų 603 m . p . m . e . j i b ė ­ go į Siciliją ir s u g r į ž o t i k 595 m. p. m . e., k a d b u v o i š t e k ė j u s i u ž K e r k i l o ir turėjo dukterį Kleidę. Poetai Archilochas f ir H i p o n a k t a s esą b u v o j o s mylimieji, o Alka jas f veltui siekęs j o s p r i e l a n k u m o . A n t v i e n o a t i š k o in­ do vaizduojamos poetės ir Alkajo, t u o m e t u g y v e n u s i ų M i t i l ė n ė j e , figū245

Salustijus

(kontomiatas)

r o s . I n d a s , s u k u r t a s m a ž d a u g 480/470 m . p . m . e., r a s t a s Sicilijoje. J o už­ s a k o v a s i š Sicilijos, m a t y t , b u s p a t s p a s i r i n k ę s savitą j o formą i r n e į p r a s ­ tą p i e š i n i o temą. Sapfo (jos a s m e n y b ę n u r o d o užrašas) su brangia d i a d e m a p l a u k u o s e a t s i s u k a , p a s i p i k t i n u s i Alk a j o žodžiais. S i e k t i e k anksčiau — a p i e 510/500 m . p . m . e . — v i e n a s Atik o s k e r a m i k a s j u o d a m e i n d o fone bu­ vo išbraižęs lyra skambinančios m o ­ t e r s a t v a i z d ą i r n e v i s a i t e i s i n g a i už­ r a š ę s p o j u o Sapfo v a r d ą . V e i d ą gau­ biančios garbanos turėjo teikti jos pa­ veikslui ypatingo žavesio. Tiktai IV a. p. m. e. g a r s u s i s p o r t r e t i s t a s Silan i o n a s , k u r i a m p r i k l a u s o ir P l a t o n o f a t v a i z d a s , s u k ū r ė klasikinį Sapfo por­ t r e t ą . S i l a n i o n o Sapfo statulą S i r a k ū ­ z u o s e I a. p. m. e. p a g r o b ė V e r a s : už t a i jį p a s m e r k ė C i c e r o n a s f s a v o kal­ t i n a m o j o j e k a l b o j e (4, 57, 125). Ne k a r t ą b u v o m ė g i n t a , t a č i a u ligi šiol t a i p i r n e p a v y k o įrodyti, j o g e s a m a š i o p o r t r e t o kopijų. Vilčių d ė t a į M a l i b i u s a u g o m ą biustą, b e t p a a i š k ė j o , k a d S a p f o v a r d a s i š k a l t a s n e a n t i k o s lai­ k a i s , o biustas, m a t y t , i r g i s u k u r t a s v ė l i a u . L e o n t o Sapfo p a v e i k s l a s (PUnijus Vyresnysis. Gamtos istorija,

35, 141) t a i p p a t s u k u r t a s v ė l e s n i a i s laikais, n o r s t i k s l ū s m e t a i n e ž i n o m i . M a n o m a , kad mozaika, esanti Spar­ t o j e , y r a šio p o r t r e t o k o p i j a . A n t pa­ p u r u s i ų p l a u k ų Sapfo užsirišusi b a l t ą kaspiną. Vėliau atsirado legenda, pa­ s a k o j a n t i a p i e n e l a i m i n g ą Sapfo m e i l ę gražiam berniukui Faontui. Iš nevilties poetė mėgino nusižudyti — šoko n u o L e u k a d i j o s u o l o s . Sia t e m a I m. e. a. viduryje Romos S o t e r a n o bazilikos aps i d o j e s u k u r t a s gipsinis reljefas. E r o ­ tas skatina poetę, stovinčią su kitara r a n k o j e , ž e n g t i l e m t i n g ą žingsnį. T r i ­ tonas laiko maršką, n o r ė d a m a s ją s u g a u t i ir n u s i g a b e n t i į salą, k u r m a ­ t o m e A p o l o n o statulą, ištiesusią j a i ranką, ir laukiantį Faontą. Daug džiaugsmo poetei teikė bičiulystė su jos pačios suburtu mergaičių rateliu. Jų draugijoje, dainų ir muzikos at­ m o s f e r o j e , Sapfo s u k ū r ė s a v o inty­ miuosius eilėraščius, pelniusius jai šlovę. Tačiau graikų komedijų auto­ riai i š j u o k ė j ą u ž t a i k a i p „ l e s b i e t ę " . Gimtajame mieste Mitilėnėje žmonės g a r b i n o didžiąją p o e t ę d a r i r I — I I I m. e. a. Čia b u v o k a l d i n a m o s m o n e ­ tos su jos portretais, vaizduojančiais p o e t ę s ė d i n č i ą s u lyra, s t o v i n č i ą p r i e k o l o n o s a r v i e n t i k j o s galvą, a p g a u b ­ t ą k y k u . K a d a n g i Sapfo b u v o įsivaiz­ d u o j a m a i d e a l i a i graži, b e v i l t i š k a ieš­ koti autentiško jos portreto: visoms klasikinio grožio s k u l p t ū r i n ė m s m o t e ­ rų galvoms buvo priskiriamas Sapfo vardas, tačiau nė viena hipotezė ne­ pasitvirtino. Scipionas Publijus Kornelijus Scipionas Afrikie­ tis Vyresnysis (235(?) — 183 m. p. m. e. Publijaus Kornelijaus Scipiono sū­ nus. Romėnų karvedys. Didžiojo S c i p i o n o , į v e i k u s i o H a n i b a ­ lą f, p o r t r e t o b u v o i e š k o m a n u o R e n e ­ s a n s o laikų. V i e n u m e t u m a n y t a , k a d s k u l p t ū r i n ė g a l v a (išlikę k e l i j o s e g z e m 247

Scipionas. das)

Erbacho

pilis

(Odenval-

plioriai), vaizduojanti v y r ą su ryškiu r a n d u a n t k a k t o s , y r a šio r o m ė n ų k a r ­ vedžio portretas. Buvo spėjama, k a d randą Scipionas gavęs gelbėdamas tė­ vą pavojingų kautynių metu. Tačiau p a a i š k ė j o , k a d šie p a g y v e n u s i o p l i k a ­ g a l v i o v y r o p o r t r e t a i v a i z d u o j a Izi­ d ė s žynį. S u p r a n t a m a , d a r p r a e i s n e ­ m a ž a l a i k o , k o l visi įsitikins, k a d Sci­ pionas negalėjo taip atrodyti. Kuo t u o m e t paaiškintume jo politinę sėk­ mę, draugų ir n e t priešų reiškiamą j a m p a g a r b ą ? N e g i t a u t a (beje, j o paties išmoningai skatinama) nelaikė j o d i e v o s ū n u m i ? A r g i jis nebuvo sėkmės lydimas laimės kūdikis, plačių užmojų žmogus, kuriam tradicijos rė­ mai atrodė per ankšti? Daug panašes­ nis į Scipioną jaunatviškų polėkių v y r o a t v a i z d a s — ,,Galva s u o d i n i u šal­ m u " , — s a u g o m a s E r b a c h e . Šis p o r t r e ­ t a s a t g a b e n t a s i š Italijos p r i e š 200 m e ­ tų, t a č i a u t i k 1972 m . n u s t a t y t a , k a d j i s v a i z d u o j a Scipioną. O d i n į š a l m ą tais laikais nešiodavo kavaleristai, o i š p u o š t ą reljefu a u k s i n ę d i a d e m ą tik­ riausiai — karvedžiai. Karinių perga­ lių S c i p i o n a s p i r m i a u s i a i p a s i e k ė s u paties suburta kavalerija. Iš portreto stiliaus matyti, jog originalas sukur­ t a s p r i e š p a t III a . p . m . e . p a b a i g ą . Kad tai Scipiono atvaizdas, įsitikinta palyginus jį su monetiniais portretais ir su profiliu a n t k a m ė j o s E u m e n o II f d i a d e m o j e . 33 m e t ų Scipionas, 202 m . p . m . e . p r i e Z a m o s g a l u t i n a i su­ triuškinęs Hanibalą ir pasiekęs šlovės viršūnę, sekančiais metais pažymėtą triumfo e i s e n a , — vienintelis galėjo bū­ t i p a v a i z d u o t a s s u d i a d e m a a n t šal­ mo. Jis ė m ė prilygti pusdieviams ir nekenčiamiems graikų karaliams. M ė g a v i m a s i s v a l d ž i o s insi gni j o m i s pražudė Scipioną. „Karališkumo" suvokimas trukdė jam normaliai b e n d r a u t i s u a p l i n k i n i a i s . P o r t r e t e jis vaizduojamas ir kaip laimingas nuga­ lėtojas, R o m o s i š g e l b ė t o j a s — p e r g a l i n ­ gai ž ė r i n č i o m i s a k i m i s , k u r i a s a p d a i 248

n a v o p o e t a i (Silijus Italietis, 8 f 560) i r k u r i o m i s jis n u g i n k l u o d a v o ž m o ­ nes. Seleukas I Nikatoras 358/354—280 nus. Sirijos m. p. m. e.

m. p. m. e. Antiocho sū­ karalius nuo 321 iki 280

S e l e u k i d ų k a r a l y s t ė s į k ū r ė j a s Seleu­ k a s I itin p a s i ž y m ė j o A l e k s a n d r o Di­ d ž i o j o f k a r o ž y g y j e į Indiją. V ė l i a u , p o A l e k s a n d r o m i r t i e s , jis u ž k a r i a v o Babiloną ir i š p l ė t ė s a v o v a l d a s iki I n ­ d o . 311 m. p. m. e. į k ū r ė s o s t i n ę Seleukiją. N o r ė d a m a s u ž k a r i a u t i T r a k i ­ ją ir M a k e d o n i j ą , p e r ė j o H e l e s p o n t ą , tačiau Ptolemėjas Keraunas jį nužu­ d ė . D a r g y v a s šis k a r a l i u s b u v o gar­ binamas kaip dievas. Monetiniuose p o r t r e t u o s e jis v a i z d u o j a m a s s u o d a a p t r a u k t u šalmu, p a d a b i n t u j a u č i o ra­ gais b e i ausimis, a r b a v i e n s u k a r a l i a u s diadema. Tokias m o n e t a s kaldino Antioc h a s I f ir F i l e t e r a s f. P a g a l šiuos p o r ­ tretus buvo identifikuotas bronzinis b i u s t a s , r a s t a s H e r k u l a n u m e Pizonų vi­ loje. M a n o m a , k a d šis b i u s t a s — A r i s t o d e m o s u k u r t o s S e l e u k o statulos, k u ­ rią m i n i Plinijus V y r e s n y s i s ( „ G a m t o s istorija", 34, 86), k o p i j a . K a d y r a b u ­ vusi ir kita Seleuko portretinė statu­ la, liudijo u ž r a š a s a n t išlikusio ( d a b a r j a u dingusio) postamento, skelbiąs, k a d čia s t o v ė j o S e l e u k o s t a t u l a (ži­ n o m a , kopija), s u k u r t a Lisipo.

Seleukas I.

S e l e u k a s II Kalinikas 265—226 m. p. m. e. Antiocho II \ ir Laodikės sūnus. Sirijos karalius nuo 246 iki 226 m. p. m. e. Valdant S e l e u k u i II, Sirija neteko d a u g y b ė s savo valdų. Diodoto f va­ d o v a u j a m a a t s i s k y r ė Baktrija. B e t o , Seleukas t u r ė j o a t s i l a i k y t i p r i e š sa­ vo b r o l i ų A n t i o c h o H i e r a k o f ir P t o l e m ė j o III f s p a u d i m ą . Sis k a r a l i u s už­ simušė krisdamas n u o arklio. Moneti249

Seleukas 11

Neapolis

niai portretai nevykėlį.

vaizduoja

jį

silpną

ir

S e l e u k a s III Keraunas 243—223 m. p. m. e. Seleuko II Laodikės sūnus. Sirijos karalius 226 iki 223 m. p. m. e.

Seleukas

III

\

ir. nuo

N u o 225 iki 223 m . p . m . e . S e l e u k a s Keraunas veltui mėgino atgauti iš A t a l o I f M a ž ą j ą Aziją. F r y g i j o j e j i s buvo nunuodytas. Sprendžiant iš mo­ n e t i n i ų p o r t r e t ų , S e l e u k o III b ū t a ga­ na blankios asmenybės. S e l e u k a s IV Filopatoras 218—175 m. p. m. e. Antiocho Didžio­ jo f ir Laodikės sūnus. Sirijos karalius nuo 187 iki 175 m. p. m. e.

Seleukas

IV

Nesėkmingose kautynėse prie Magnezijos (190 m. p. m. e.) S e l e u k a s IV v a ­ d o v a v o k a i r i a j a m Sirijos kariuome­ n ė s s p a r n u i . V ė l i a u jis m ė g i n o p a g e ­ rinti santykius su Roma. N o r ė d a m a s išmokėti r o m ė n a m s kontribuciją, Se­ leukas IV įsakė savo kancleriui Hel i o d o r u i (Rafaelis j į v a i z d u o j a v i e n o ­ j e s t a n c o j e V a t i k a n e ) s u r e n g t i žygį prieš žydus. Vėliau Heliodoras jį n u ­ žudė. Monetiniuose portretuose Se­ leukas IV labai p a n a š u s į savo tėvą. S e l e u k a s VI Epifanas Nikatoras M. 95 m. p. m. e. Antiocho VIII f ir Kleopatros Trifainos sūnus. Sirijos ka­ ralius nuo 96 iki 95 m. p. m. e. M o n e t i n i u o s e p o r t r e t u o s e jis v a i z d u o ­ jamas su „jūreiviška barzda" ir kar­ v ė s r a g u a n t k a k t o s . T a i aliuzija į Dzeuso mylimąją Ijonę, kuri buvo paversta k a r v e ir todėl vaizduojama su ragais; Ijonė mirusi k a i p tik toje vietoje, kur vėliau b u v o įkurtas Antioc h i j o s (Ijopolio) m i e s t a s . Seneka

Seleukas

VI

Lucijus Anė jus e . — 65 m. e.

Seneka. 4 m. p. m. m. Lucijaus Anė jaus Se250

nekos tybės

ir Helvijos sunūs. veikėjas, filosofas

Romos va/sir poetas.

XVI—XVIII amžiais itin susidomė­ t a filosofiniais S e n e k o s r a š t a i s . N u o XVI a. buvo manoma, kad žinomas jo portretas. 1598 m. jį i d e n t i f i k a v o F. Ursinas pagal šiuo m e t u dingusį k o n t o r n i a t o p o r t r e t ą . 1764 m . V i n k e l m a n a s šią i š v a d ą p a n e i g ė ir, k a i p n e ­ t r u k u s p a a i š k ė j o , v i s a i p a g r į s t a i : 1813 m. Romoje ant Celijaus kalvos rasta p o r i n ė h e r m a su S o k r a t o f ir S e n e k o s s k u l p t ū r i n i a i s p o r t r e t a i s . N u o 1878 m . ji saugoma Berlyne. Senosios n u o m o ­ nės šalininkai n e p a s i d a v ė : jie t e i g ė , k a d u ž r a š a s e s ą s falsifikuotas, n e s S e ­ n e k a negalėjęs būti toks nutukęs, kaip pavaizduotas šiame portrete. J u k jis p a t s k a ž k a d a s a k ė s i e s ą s „ n e p a p ­ rastai s u l y s ę s " (Seneka. Laiškai, 78). D a b a r šis p o r t r e t a s visų p r i p a ž i n t a s k a i p Senekos, o anas, „tariamas Seneka", g r e i č i a u s i a i v a i z d u o j a H e z i o d ą f. T i e ­ sa, p o r i n ė h e r m a i š tiesų v a i z d u o j a filosofą n u t u k u s į . T a i g a l ė t u m e p a a i š ­ kinti n e b e n t tuo, k a d tais laikais jis buvo labai turtingas. Agripina J a u ­ nesnioji f p a t i k ė j o j a m a u k l ė t i sa­ vo v i e n u o l i k a m e t į sūnų N e r o n ą f. Sarkazmo kupiname savo kūrinyje Apokolokintosis („Sumoliūgėjimas") pašiepęs mirusio Klaudijaus f apoteo­ zę, S e n e k a įgijo i m p e r a t o r i a u s p a l a n ­ k u m ą . V ė l i a u , į t a r t a s d a l y v a v u s są­ moksle prieš Neroną, Seneka buvo p r i v e r s t a s n u s i ž u d y t i . Šis p o e l g i s d a ­ vė pagrindą suporuoti jo ir Sokrato p o r t r e t u s , n e s a b u filosofai v i e n o d a i r a m i a i s u t i k o mirtį. Septimijus Severas Lucijus Septimijus Severas Pertinakas. 146—211 m. e. m. Publijaus Septimijaus Getos ir Fulvijos Pijos sūnus. Romos imperatorius nuo 193 iki 211 m. e. m. P e r 193 m. e. m. s u i r u t ę D u n o j a u s a r ­ mija paskelbė Septimijų Severą im251

Septimijus

Septimijus gliptoteRa

Severas

Severas.

ir

šeima.

Paryžius,

Miuncheno

Medalių

kabinetas

peratoriumi. Jo varžovai Pescenijus N i g r a s f ir P o s t u m i j u s A l b i n a s f b u ­ vo sutriuškinti: v i e n a s — 1 9 4 m. e. m. p r i e įso, k i t a s — 197 m. e. m. p r i e Liono. Kilęs iš Leptis M a g n o s Siaurės A f r i k o j e (Tripolis), S e p t i m i j u s l a b i a u ­ siai r ū p i n o s i s a v ą j a p r o v i n c i j a , ir ši jo laikais labai suklestėjo. Romos jis n e m ė g o , tad valdyti ją perleido Plautinui, su kurio dukterimi a p v e s d i n o savo sūnų Karakalą f. Pats b u v o ve­ d ę s J u l i j ą D o m n ą f, n e e i l i n ę m o t e r į iš Sirijos ž y n i o š e i m o s . 198 m. e. m. Septimijus Severas paskelbė Karaka­ lą b e n d r a v a l d ž i u r e g e n t u , o j a u n e s n į j į s ū n ų Getą f — c e z a r i u . V i s a S e p t i m i jaus Severo šeima buvo vaizduojama paveiksluose ir kituose m e n o kūri­ niuose. E g i p t e y r a išlikęs s p a l v o t a s medalionas, iš k u r i o į m u s žvelgia im­ peratorius su Julija Domna ir Karaka­ lą; t r ū k s t a t i k t a i G e t o s a t v a i z d o , k u ­ ris, p o j o n u ž u d y m o , b u v o n u i m t a s n u o m e d a l i o n o . Visą š e i m ą v a i z d u o ­ ja ir viena kamėja, kurioje priešprie­ š i a i s — a b i e j ų t ė v ų i r s ū n ų profiliai. Septimijaus Severo portretai tęsia M a r k o Aurelijaus f vaizdavimo tra252

diciją: j u o s e v i r t u o z i š k a i p e r t e i k t i ži­ l i g a r b a n o t i p l a u k a i . Sis i m p e r a t o r i u s Romos forume pasistatė paminklą — d i d ž i u l ę t r i u m f o a r k ą . S e p t i m i j u s Se­ v e r a s ligi m i r t i e s l o t y n i š k a i k a l b ė j o s u afrikietiškų a k c e n t u (Augustų gy­ v e n i m o rašytojai, Spartianas, Severas, 19). Servijus

Tulijus

VI a. p. m. e. Tuii jdus ir O kreži jos (Tanakvilės vergės) sūnus. Šeštasis Romos karalius. T a n a k v i l ė , T a r k v i n i j a u s P r i s k o žmo­ n a , p a s i s t e n g ė , k a d ž e n t a s Servijus T u l i j u s g a u t ų R o m o s sostą. J i s l a i k o ­ m a s v a l s t y b ė s r e f o r m a t o r i u m i . Servi­ jus Tulijus ant A v e n t i n o kalvos pas­ t a t ė Dianos šventyklą, statė šventyk­ l a s ir k i t u r . I m p e r a t o r i u s K l a u d i j u s f, i š m a n ę s senąją etruskų literatūrą, tvirtino, kad tikrasis S e r v i j a u s Tulij a u s v a r d a s b u v ę s M a s t a r n a i r t i k ta­ p ę s k a r a l i u m i jis p a s i v a d i n o l o t y n i š ­ ku vardu. Mastarna — etruskų vardas, vadinasi, Romos karalius — avantiū­ r i s t a s e t r u s k a s . M a s t a r a a , k a i p skel­ b i a u ž r a š a s , v a i z d u o j a m a s freskoje i š „ F r a n s u a m a u z o l i e j a u s " V u l c u o s e : jis mėgina perpjauti savo bendražygio Celijaus Vibenos (Caile Vipinas) g r a n d i n e s ir i š v a d u o t i jį iš k a l ė j i m o . Sią istoriją p a s a k o j a ir K l a u d i j u s , o III a. p. m. e. p r a d ž i o j e ji, m a t y t , ži­ n o t a ne tik Romoje, bet ir etruskų V u l c u o s e . K a p e r a s t o s freskos — k o ­ p i j o s v e i k i a u s i a i R o m o j e b u v u s i ų pa­ veikslų, v a i z d a v u s i ų a n k s t y v ų j ų lai­ k ų į v y k i u s š i a m e m i e s t e . S e r v i j u s Tu­ lijus t a p o p i r m o s i o s m u m s ž i n o m o s kelio katastrofos auka: jo tikra duk­ t ė Tulija, T a r k v i n i j a u s S u p e r b o ž m o ­ na, sąmoningai pervažiavo jį plačio­ je gatvėje! S e v e r a s Aleksandras Markas Aurelijus Severas Aleksand­ ras. 208—235 m. e. m. Gesijaus M a r 253

ciano ir Julijos Mamėįos f sūnus. i?omos imperatorius nuo 222 iki 235 m. e. m. Aleksandro motina ir senelė Julija M e z a f iš a n k s t o r ū p i n o s i , k a d jis g a u t ų sostą. Po E l a g a b a l o f n u ž u d y ­ mo trylikametis berniukas — saulės dievo Emesoje žynys — tapo impera­ t o r i u m i . Šios m o t e r y s t v a r k ė u ž j į valdymo reikalus. Severas Aleksand­ ras aprašomas buvęs simpatiškas, k u k l u s ir t e i s i n g a s , o paveiksluose j a u n u o l i s s u b e s i k a l a n č i a b a r z d a at­ rodo niūrus ir klastingas. Jo namų l a r a r i u m e s t o v ė j o V e r g i l i j a u s f, Ci­ c e r o n o f, A l e k s a n d r o D i d ž i o j o f, A p o l o n i j o T i a n i e č i o f, K r i s t a u s , A b r a o ­ m o , Orfėjo ir daugelio kitų senovės „geradarių", jo protėvių ar šiaip „ge­ rų imperatorių" bei gerbiamų žmo­ n i ų p o r t r e t a i ( A u g u s t ų g y v e n i m o ra­ š y t o j a i , S e v e r a s A l e k s a n d r a s , 31 ir 29). Aleksandrą kartu su motina Maince užmušė kariai. Simonidas Apie 556—46§ m. p. m. e. Leoprepo sūnus. Iš Kėjo salos. Graikų poetas. Luvre esanti skulptūra „Keliaujantis p o e t a s " veikiausiai y r a ne Alkajo f, o Simonido portretas. Alkajas, kaip1 m a t o m e v a z o s p i e š i n y j e (žr. 35 p.), a r i s t o k r a t i š k a s , g r a ž i a i a p s i r e n g ę s . Si­ m o n i d a s — tikras poetas klajūnas. Vie­ n o j e r a n k o j e lyra, k i t a — p r i l a i k o d r a ­ bužį, k a d l e n g v i a u b ū t ų eiti. S i m o ­ nidas kūrė Atėnuose, buvo Hiparcho d r a u g a s . 514 m. p. m. e. i š v y k o į T e s a l i j ą p a s d i n a s t ą S k o p ą , 476 m . p. m. e . — į Sirakūzus pas Hieroną, 490 m. p. m. e. grįžo a t g a l į A t ė n u s . J i s b u v o veiklus, n u g y v e n o beveik 90 m e t ų . Pasistatydino p o r t r e t i n ę statu­ lą. T e m i s t o k l i s f š a i p ė s i iš S i m o n i d o , girdi, t a i p jis į a m ž i n ę s s a v o b j a u r u ­ mą (Plutarchas. Paralelinės biografi­ jos, T e m i s t o k l i s , 5). „ K l a j o j a n č i o p o e ­ t o " skulptūros vaizduojamasis nėra 254

bjaurus. Galimas daiktas, Temistoklis perdėjo, n o r ė d a m a s padaryti didesnį įspūdį. Vis dėlto minėtosios statulos, k a i p Simonido portreto, identifikavi­ m a s tebėra problemiškas. Sofitas IV

a.

p.

m.

e.

Indijos

kunigaikštis.

E g z o t i š k o s š a l i e s v a l d o v a s Sofitas b u ­ vo toks išmintingas, kad pasidavė p u o l a n č i a m A l e k s a n d r u i D i d ž i a j a m f. Jo portretas rastas keistomis aplinky­ bėmis: 79 m. e. m. palaidotas po Ve­ z u v i j a u s p e l e n a i s , jis b u v o s u r a s t a s t i k 1884 m . a r c h e o l o g i n i ų k a s i n ė j i m ų m e t u . N i e k a s n e k r e i p ė į jį dėmesio i k i 1939 m., k a i A l b e r t a s ipelis, p a ­ lyginęs nedidelę galvą iš dramblio kaulo, su monetiniais atvaizdais, i d e n t i f i k a v o ją k a i p Sofito p o r t r e t ą . Į akis krinta šalmas su paukščio spar­ n a i s — i n d i v i d u a l i u a n t s k r u o s t i n ė s da­ l i e s p a p u o š a l u . T a s faktas, k a d r a s t o ­ ji galva padaryta iš dramblio kaulo, p a t v i r t i n a spėjimą, j o g j i v a i z d u o j a egzotiškos šalies valdovą. Tad iden­ tifikavimo teisingumu neabejojama. M a n o m a , kad pompėjietis parsivežė s t a t u l ė l ę (išlikusi t i k j o s g a l v a ) k a i p s u v e n y r ą i š Indijos. J i b y l o j a a p i e t a i , k a d net ir tolimiausiuose Aleksandro imperijos pakraščiuose būta nagingų graikų.

Solitas.

Neapolis

Sofoklis 497—406 m. p. Kolono (Atiką). šytojas.

m. e. Graikų

Sofilo sūnus. Iš tragedijų ra­

Skirtingai n e g u jo varžovai Eschilas f ir E u r i p i d a s f, Sofoklis b u v o r a m a u s b ū d o , — t u o jis p a n a š u s į s a v o d r a u g ą P e r i k l į f. P o e t a s nė k a r t o n e b u v o iš­ v y k ę s i š A t ė n ų . Č i a jis 1 8 k a r t ų n u ­ galėjo tragikų konkursuose, o likusius k a r t u s l a i m ė d a v o a n t r ą j ą vietą. J į vi­ s i m y l ė j o i r g e r b ė . Sofoklis d a u g pri­ s i d ė j o 4 2 0 — 4 1 9 m . p . m . e . įtvirti255

Soioklis.

Vatikanas

n a n t Asklepijo kultą A t ė n u o s e — už tai buvo garbinamas ir kaip žynys. P r i s k i r t a s p r i e h e r o j ų , p o m i r t i e s jis g a v o D e k s i j o v a r d ą . S u h e r o j i n t a m Sofokliui s ū n u s Jofontas p a s t a t ė statu­ lą (Sudos žodynas, s. v. Vita Sophistaium, 11). Į r o d y t a , k a d jį vaiz­ d u o j a ir kita statula A t ė n ų Dioniso t e a t r e (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 2 1 , 1). G a l i m a s d a l y k a s , k a d sta­ tulų būta dar jam gyvam esant. Ma­ ž a s b i u s t a s V a t i k a n e s u Sofoklio v a r ­ du puikiausiai galėtų būti v i e n o iš t o k i ų o r i g i n a l ų k o p i j a . Sofoklio b a r z ­ d a , k a i p ir jo d r a u g o H e r o d o t o f, p e r s k i r t a į d v i dalis. J i s r y š i žynio raištį, v e i d a s p a i l g a s i r s i a u r a s . P a g a l š į a u t e n t i š k ą p o r t r e t ą v ė l i a u b u v o su­ k u r t i k i t i : visų p i r m a tas, k u r į p a s t a ­ t y d i n o J o f o n t a s . Sios p o m i r t i n ė s h e roizuoto poeto statulos kopijų išliko t i k r a i d a u g , t a r p jų — ir p a l i u d y t ų So­ foklio v a r d u . J o s v a i z d u o j a poetą i d e a l i z u o t ą — tokį, k o k s jis i š l i k o ž m o ­ n i ų a t m i n t y j e . P a g a l d a r g y v a m Sofokliui s u k u r t ą p o r t r e t ą I V a . p . m . e. pabaigoje b u v o nulieta statula ir p a s t a t y t a D i o n i s o t e a t r e . 1839 m . T e racinoje rasta jos kopija, kuri, P. Ten e r a n i o p e r d i r b t a i r r e s t a u r u o t a , pa­ t e k o į Laterano muziejų. Prieš perdir­ b a n t b u v o p a d a r y t a g a l v o s g i p s o atlieja. S t a t u l o s stilius b ū d i n g a s v ė l y v a ­ jai klasikai, tačiau p o r t r e t a s nelaba: atitinka mūsų įsivaizduojamą poetą. Tokie savimi pasitikintys paprastai b ū d a v o t i k o r a t o r i a i , p a v y z d ž i u i , Esc h i n a s f. Iš s t a t u l o s g a l v o s a i š k i a i m a t y t i abiejų a n k s t e s n i ų j ų Sofoklio portretų modifikacijų pėdsakai. Čia Sofoklis t a i p p a t s u ž y n i o a r b a h e r o ­ j a u s raiščiu. Sofoniba M. Iš

203 m. p. Kartaginos.

m.

e.

Hasdiubalo

duktė.

Iš pradžių Sofoniba b u v o susižadėjusi su M a s i n i s a f, p a s k u i p o l i t i n i a i s su256

Sofoniba.

Neapolis

m e t i m a i s i š t e k ė j o už Sifako f o k a i š i s p r a l a i m ė j o r o m ė n a m s , grįžo a t g a l p a s Masinisą. N u g a l ė t o j a s S c i p i o n a s f — tariamas Masinisos draugas — parei­ k a l a v o , k a d Sofoniba b ū t ų v e d a m a per Romą jo triumfo eisenoje. Gelb ė d a m a s i n u o t o k i o s gėdos, j i n u s i ž u ­ d ė . Sis n e t r o m ė n ų a k i m i s l a b a i gar­ bingas poelgis vaizduojamas vienoje P o m p ė j o s freskoje. J i v e i k i a u s i a i y r a k o p i j a p a v e i k s l o , k u r į p o 203 m . p . m . e . į v y k i ų M a s i n i s a u ž s a k ė šios m o ­ ters atminimui pagerbti. Paveiksle So­ foniba a p k ū n i , j o s k a r a l i š k ą o r u m ą pabrėžia baltas plaukus juosiantis kaspinas. Remiantis šiuo paveikslu, nustatyta, k a d portretinė galva, esan­ ti Š e r š e l y j e ( C e z a r e j a), y r a Sofonibos portretas. J u b a II f, p r a š m a t n i a i i š p u o š ę s sa­ v o n a u j ą j ą sostinę, n e p a m i r š o i r s a v o p r o t ė v i ų , t a r p jų — M a s i n i s o s a t v a i z ­ dų. Č i a g a l ė j o b ū t i ir S o f o n i b o s p o r ­ t r e t a s , p r i m e n a n t i s šios m o t e r s d i d ­ vyriškumą, padariusį r o m ė n a m s di­ džiulį įspūdį. M a ž d a u g t u o m e t u , k a i b u v o p a d a r y t a Sofonibos p o r t r e t o k o ­ pija, P o m p ė j o j e n u k o p i j u o t a s i r p a 257 17. Žymūs antikos žmonės

Sokratas. ziejus

Roma,

Nacionalinis

mu­

Sokratas.

Neapolis

veikslas, v a i z d u o j a n t i s j o s mirtį. T a i ­ gi ir čia S o f o n i b a n e b u v o u ž m i r š t a . Sokratas 469—399 m. p. m. e. Skulptoriaus So/ronisko ir pribuvėjos Fainaretės sū­ nus. Iš Alopekės (Atiką). Graikų f ilosoias.

Sokratas.

Londonas

Antikinių šaltinių duomenimis, Sokra­ t a s b u v ę s p a n a š u s į Sileną — k r e s n a s , p i l v o t a s , n u p l i k ę s , s t o r a s p r a n d i s , iš­ sprogusiomis akimis, riesta nosimi, di­ d e l e b u r n a i r s t o r o m i s l ū p o m i s . J o iš­ v a i z d a n ė i š t o l o n e a t i t i k o a n ų lai­ kų idealo, bet labiausiai amžininkus s t e b i n o tai, k a d j i n e a t s p i n d ė j o i r „ j o sielos grožio". Sokrato portretą pui­ kiai atkuria dvi h e r m o s su užrašais: p o r i n ė , k u r i o j e jis p a v a i z d u o t a s k a r ­ tu su S e n e k a f, ir kita, e s a n t i N e a p o ­ lyje. P a g a l j ą i d e n t i f i k u o t a d a r k e l e ­ t a s filosofo p o r t r e t ų . P a a i š k ė j o , k a d k o p i j u o t i d u s k i r t i n g i o r i g i n a l a i . Pir­ masis aiškiai sukurtas d a r Sokratui gyvam esant. Menininkas, greičiausiai p a t s m a t ę s S o k r a t ą , v a i z d u o j a filoso­ fą p a n a š ų į satyrą, b e t iš po b j a u r i o s k a u k ė s s p i n d u l i u o j a išmintis. A n t r a s i s 258

Sokrato portretas sukurtas pagal šį o r i g i n a l ą j a u p o filosofo m i r t i e s . T a i „atgailos statula", kuria atėniečiai no­ r ė j o a t l y g i n t i skriaudą, k a d p r i v e r t ė jį n u s i n u o d y t i . Sis Lisipo k ū r i n y s (Dio­ g e n a s Laertietis, 2, 43; Tertulianas. A p o l o g e t i k a , 14) š l o v i n o neteisingai n u t e i s t ą filosofą ir p a t e i k ė s u t a u r i n t ą jo paveikslą. M e n i n i n k a s pavaizdavo visai nebjaurios išvaizdos, tobulos sielos filosofą, k u r i s s a k ė , k a d d o r u ­ mo galima išmokti, ir kuris prisipa­ žino: „Žinau, k a d nieko nežinau". Ankstesniajame portrete Sokratas vie­ nišas, n e t u r t i n g a s i r n e r e i k l u s , n e s u p ­ rastas ne vien žmonos Ksantipės, b e t ir d a u g e l i o k i t ų ž m o n i ų . O a n t r a ­ sis p o r t r e t a s į k ū n i j a s e k t i n ą p a v y z ­ d į — filosofą, k u r i s s k e l b ė : „ Y r a t i k v i e n a s d i e v a s — ž i n o j i m a s ir t i k v i e ­ n a s n e l a b a s i s — n e ž i n o j i m a s " ir k u r i s m o k ė žmogų klausyti tik savo vidi­ n i o b a l s o . I š S o k r a t o p o r t r e t ų išliku­ sios v i e n s k u l p t ū r i n ė s g a l v o s . V e l t u i buvo mėginta uždėti Sokrato portreti­ n ę galvą a n t K o p e n h a g o j e esančios sėdinčio žmogaus statulos. Tačiau vie­ n a s t a t u l ė l ė Britų m u z i e j u j e , b e a b e ­ jonės, vaizduoja Sokratą: vaikštinė­ j a n t i s p o t u r g ų filosofas stabteli, t a r ­ s i n o r ė d a m a s u ž k a l b i n t i sutiktą p a ž į s ­ tamą. Tokį Sokratą ir m a t y d a v o žmo­ nės Atėnuose. Solonas 640—559 nus. Iš dėjas.

m. p. m. e. Eksekestido Salamino. Atėnų įstatymų

sū­ lei­

S o l o n a s įsteigė A t ė n u o s e s v a r b i a s i n ­ s t a n c i j a s — a r c h o n t ų kolegiją i r a r e o ­ pagą. 1 1 Sio d i d ž i o j o i š m i n č i a u s p o r ­ tretinės statulos stovėjo Salamino t u r g a u s a i k š t ė j e {Eschinas. Prieš T i m a r chą, 52) ir A t ė n u o s e {Pausanijas. H e ­ l a d o s a p r a š y m a s , 1, 16, 1). Iki šiol 11

Šios instancijos Atėnuose buvo ir anksčiau: Solonas jas tik reorganizavo (vert. past.). 259

n e p a v y k o p a k a n k a m a i pagrįstai identi­ fikuoti šių s t a t u l ų kopijų, n o r s k a d a i ­ se buvo keturios hermos su jo portre­ tu. Baalbeko m o z a i k a ne tik p e r n e l y g apibendrinta, bet ir nepatikima, ten­ k a eiti k o m p r o m i s o k e l i u . A t r o d o , k a d k ū r i n y s , iki šiol l a i k y t a s T a l i o p o r t r e t u , iš tikrųjų v a i z d u o j a Soloną. Stacianas Titas Cezernijus riaus Adriano f iki 132 m. e. m.

Stacianas. palydovas

Imperato­ nuo 128

Du b r o l i a i — T i t a s Cezernijus Stacij u s (Kvinkcijus M a k e d o n i e t i s K v i n k cianas) ir Titas Cezernijus Stacijus Kvinkcijus Stacianas (Memijus M a k rinas) — l y d ė j o A d r i a n ą k e l i o n ė s e ir medžioklėse kaip imperatoriaus paly­ dovai. Jų bareljefais A d r i a n a s kadai­ se papuošė savo medžioklės pamink­ lą, o š i a n d i e n j u o s g a l i m e p a m a t y t i a n t K o n s t a n t i n o a r k o s . Sie p o r t r e t a i p a d ė j o i d e n t i f i k u o t i m a r m u r i n ę galvą, saugomą Miunchene kaip Staciano atvaizdą, n o r s a b u b r o l i a i b u v o p a ­ n a š ū s k a i p d u v a n d e n s lašai. S t a c i a ­ no šukuosena panaši į imperatoriaus, tik jis nenešiojo barzdos. Stratonikė Apie 300 m. p. m. Antigono Monoftalmo

e. f

Korago žmona.

duktė.

N e a p o l y j e s a u g o m a freska i š B o s k o realės greičiausiai vaizduoja Stratonik ę , sėdinčią p r i e š a i s A n t i g o n ą Monoftalmą. Kitoje freskoje n u t a p y t o s jos sūnaus Demetrijo Poliorketo f vestu­ v ė s (290 m . p . m . e.). S t r a t o n i k ė m i r ė t i k r i a u s i a i t a r p 295 ir 290 m. p. m. e., n e s freskoje j i v a i z d u o j a m a k a i p p a ­ l a i m i n t o j i Eliziejuje k a r t u s u A n t i f o ­ nų, m i r u s i u d a r 301 m . p . m . e . J i e m s i š š o n ų stovi d u m i r u s i ų j ų teisėjai, t a ­ č i a u išlikęs t i k v i e n a s — R a d a m a n t i s (kairėje pusėje). Karalius ir jo žmo­ na vaizduojami nę pagyvenę, o pa­ čiame savo žydėjime.

Tacitas Markas Klaudijus m. e. m. Romos iki 276 m. e. m.

Tacitas. imperatorius

200—276 nuo 275

Po A u r e l i a n o f n u ž u d y m o senatas, siekdamas užbaigti šešis mėnesius trukusią tarpvaldystę, paskyrė impe­ r a t o r i u m i Tacitą, n o r s šis buvo jau s e n y v o a m ž i a u s . T a c i t a s k a r i a v o Bal­ kanuose, o Kapadokijoje buvo nužu­ dytas. P a v e i k s l e Kvintilijų r ū m u o s e Romoje buvo penki skirtingai apsiren­ gusio Tacito portretai: su toga, su chlamida, su šarvais, su apsiaustu ir su medžioklės kostiumu (Augustų g y v e n i m o r a š y t o j a i , F l o r i a n a s , 3). J i s sakėsi esąs iš tos pačios giminės kaip ir istorikas Tacitas. Tačiau, įsižiūrė­ jus į jo portretą, sunku patikėti, k a d šis g r u b a u s veido vyras priglausta prie kaklo barzda būtų turėjęs kokių dvasinių interesų. Tarkvinijus VI

a.

p.

m.

e.

Romos

karalius.

Legendinėje Romos istorijoje minimi d u k a r a l i a i T a r k v i n i j a i . V i e n a s i š jų, penktasis senovės Romos karalius, tu­ r ė j o p r i e v a r d į P r i s k a s (Senasis), k i t a s , paskutinysis karalius, b u v o Tarkvini­ j u s S u p e r b a s (Išdidusis). J ų varčiai n ė ­ ra visai tikslūs. Freskoje, rastoje V e lio Satijo l a i d o j i m o r ū s y j e V u l c u o s e , p r i e v i e n o s figūros u ž r a š y t a : G n ė j u s T a r k v i n i j u s iš R o m o s (Cneve Tarchunies Rumach). Ž u d i k a s M a r k a s K a m i 261

Tacitas.

Paryžius,

Luvras

l a s (Marce Camitlnas), p e r v ė r ę s p a r g ­ riuvusį priešą kardu, laiko sučiupęs jį už plaukų. Tokios istorijos n ė r a pa­ s a k o j a m a n e i a p i e vieną, n e i a p i e ki­ tą Tarkvinijų, tačiau, galimas dalykas, kad buvo ir daugiau Romos karalių šiuo vardu. Vulcų freskos autorius, veikiausiai kopijavęs Romoje buvusį originalą, m a t y t , t u r ė j o t v i r t ą istori­ nį p a m a t ą . Temistoklis -Apie 525—460 m. p. m. e. Neanto ir trakietės sūnus. Atėnų valstybės vei­ kėjas ir karvedys.

Temistoklis.

Ostija

N o r a s žinoti, k a i p a t r o d ė Salamino kautynių nugalėtojas, pastūmėjo mok­ slininkus skubotai identifikuoti kele­ tą portretų. Viena Berlyne saugoma h e r m a su užrašu: „Laivyno v a d a s Te­ mistoklis" y r a be galvos. Kita herma, nukopijuota F. Ursino ir šiuo m e t u dingusi, taip pat b u v o be galvos. To­ d ė l 1940 m . O s t i j o j e r a s t a p o r t r e t i n ė herma su užrašytu Temistoklio vardu b u v o t i k r a s e n s a c i j a . J i p a t v i r t i n o ar­ cheologų n u o m o n ę , k a d j a u V a. p. m. e. sukurta autentiškų Temistoklio p o r t r e t ų . A p k ū n u s , a p v a l i a galva, že­ ma k a k t a ir trumpais plaukais — toks b u v o šis ž m o g u s , p a s i k l i o v ę s v i e n s a v i m i ir n e p a i s ę s t r a d i c i j ų . T a i p šį atvaizdą traktavo archeologai Gvidas K a l c a ir L i ū d v i g a s K u r c i j u s . Kiti ar­ cheologai t v i r t i n o , k a d jis s u k u r t a s v ė l i a u a r n e t g e r o k a i v ė l i a u , n e s at­ r o d ė esąs p e r d a u g r e a l i s t i š k a s . P o r ­ t r e t o stilius p a n a š u s į K r i t i j o ir N e š i o t o stilių (žr. Harmodijas ir Aristogeitonas). O r i g i n a l ą t u r b ū t s u k ū r ė a t ė n i e č i ų m e n i n i n k a s p r i e š 470 m. p. m. e., k o l T e m i s t o k l i s d a r n e b u v o a p k a l t i n t a s iš­ davyste ir nuteistas mirti. Tačiau jam p a v y k o išsigelbėti. N e p a p r a s t a i atsi­ davęs Atėnams, Temistoklis turėjo i e š k o t i s p r i e g l o b s č i o p a s a m ž i n u s sa­ vo priešus persus. H e r m a iš Ostijos s u k u r t a p a g a l statulą, k u r i ą p a t s Te262

m miies lt o k l i s

buvo padovanojęs Artemidės š v e n t y k l a i A t ė n u o s e . Ž i ū r i n t į tą sta­ tulą, a n o t P l u t a r c h o , „ b u v o m a t y t i , kad Temistoklio išvaizda ne mažiau herojiška k a i p siela" („Paralelinės biografijos", T e m i s t o k l i s , 22). P o r t r e ­ t i n ė statula, s t o v ė j u s i M a g n e z i j o j e — m i e s t e , kurį A r t a k s e r k s a s I p a t i k ė j o Temistokliui,— ne tokia vertinga. Iš stiliaus m a t y t i , k a d t a i a t ė n i e č i o k ū r i ­ nys, juoba kad vėlesnieji kopijuoto­ j a i m i e l i a u i m d a v o s i a t v a i z d ų , sukur­ tų Atėnuose. Temistoklio atvaizdas y r a pirmasis individualizuotas portre­ t a s G r a i k i j o j e , b e j e , ir p a s a u l y j e ! Šis v a l s t y b ė s v e i k ė j a s i š t r e m t y j e nusižu­ dė. Teofrastas 372—287 m. p. m. e. Iš Ereso (Lesbo sala). fas.

Melanto Graikų

sūnus. filoso­

Pagal hermą iš Albanio vilos Tivolyje i d e n t i f i k u o j a m i kiti T e o f r a s t o p o r t r e ­ tai. Geresnės kopijos — pavyzdžiui, s a u g o m o j i T o r l o n i j o s k o l e k c i j o j e Ro­ m o j e — p u i k i a i a t s p i n d i šio b l a i v i a i m ą s t a n č i o ir s ą ž i n i n g o filosofo b e i m o k s l i n i n k o a s m e n y b ę . B u v ę s Aris­ t o t e l i o f m o k i n y s , T e o f r a s t a s 322 m. p. m. e. tapo jo įpėdiniu ir d r a u g e p e r i p a t e t i k ų m o k y k l o s v a d o v u . „Peripatetikas" buvo atsidėjęs gamtos m o k s l a m s — b o t a n i k a i , zoologijai, mi­ n e r a l o g i j a i , p a r a š ė 18 k n y g ų iš n a t ū r ­ filosofijos istorijos. T u o m e t u m o k y k ­ loje b u v o 2000 k l a u s y t o j ų , t a r p jų — M e n a n d r a s f ir D e m e t r i j a s F a l e r i e t i s . 286 m. p. m. e. T e o f r a s t a s atsistaty­ dino. Literatūroje apie jo portretines s t a t u l a s n e u ž s i m e n a m a , t a č i a u išliku­ sio p o r t r e t o o r i g i n a l a s , m a t y t , s u k u r ­ tas d a r j a m gyvam esant. Teokritas 305—245 m. p. m. e. Praksagoro ir Filinos sūnus. Iš Sirakūzų. Graikų poe­ tas, bukolikų kūrėjas. 263

A n t VI m. e. a. sidabrinės lėkštės, saugomos Leningrado E r m i t a ž e , pa­ vaizduota galvijų k a i m e n ė , g a n o m a n e į p r a s t o p i e m e n s . V e i d o b r u o ž a i in­ dividualizuoti, laikysena panaši į poe­ t o . Šis p i e m u o — T e o k r i t a s — b u k o l i n ė s (piemenų) poezijos pradininkas, Vergilijaus f pirmtakas. Jis pirmasis a p d a i n a v o p a v y d ė t i n a i p a p r a s t ą kai­ miečių gyvenimą kaip priešingybę valdovų rūmų bruzdesiui. Ptolemėj a s II f b u v o jo g l o b ė j a s . Ilgai p r a g y ­ v e n ę s A l e k s a n d r i j o j e , T e o k r i t a s grįžo į S i r a k ū z u s , k u r v a l d ė H i e r o n a s II f. Galimas dalykas, kad lėkštės juve­ l y r u i b u v o ž i n o m a s v e i k i a u s i a i Alek­ sandrijoje sukurtas paveikslas, pa­ vaizdavęs poetą jo paties apdainuo­ t o s idilės fone. T e o n a s Smirnietis //// kas.

m.

e.

a.

Graikų

filosofas

platoni­

T e o n a s S m i r n i e t i s — m a t e m a t i k a s ir fi­ losofas, y p a č a t i d ž i a i s t u d i j a v ę s Pla­ t o n ą f. A n t p o r t r e t i n i o b i u s t o , r a s t o Smirnoje ir dabar saugomo Romos K a p i t o l i j a u s m u z i e j u j e , u ž r a š y t a : „Pla­ t o n i š k a s i s filosofas". T e n p a t p r i d u r t a , k a d biustą j a m p a s k y r ė j o b e n d r a ­ vardis sūnus žynys. T e o n o kūrinių f r a g m e n t a i liudija, k a d jis g y v e n o A d r i a n o f laikais, o o r i g i n a l u s b i u s t o stilius šį teiginį p a t v i r t i n a . Terencijus Publijus Terencijus Afrikietis. Apie 195—159 m. p. m. e. Iš Kartaginos. Romos komedijų rašytojas. M a r m u r i n i s biustas, rastas Rietyje ir d a b a r esantis Kopenhagoje, greičiausiai v a i z d u o j a p o e t ą T e r e n c i j ų . Šis b i u s t a s b u v o s u k u r t a s t e n pat, k u r ir Euripido f. P o r t r e t u o j a m o j o v e i d a s p i l n a s , p l a u k a i g a r b a n o t i k a i p š i a u r ė s afri­ kiečių. Sprendžiant iš Terencijaus prievardžio „Afrikietis" ir jo gyveni264

mo aprašymų, rašytojas b u v o tamsia­ o d i s v e r g a s iš Libijos, p r i k l a u s ę s Ter e n c i j u i L u k a n u i ( p a l e i s t a s į laisvę, jis pasiėmęs šeimininko vardą). Ter e n c i j u s a r t i m a i b e n d r a v o s u „Scipiono r a t o " ž m o n ė m i s i r n u o 166 iki 160 m . p . m . e . p a r a š ė p e n k i a s k o m e ­ dijas. Išvykęs į Graikiją mokytis, atgal negrįžo; spėjama, kad Terencij u s ž u v o p a s k e n d u s l a i v u i . P a g a l sti­ lių p o r t r e t a s d a t u o t i n a s m a ž d a u g 160 m. p. m. e. S t a t u l a b u v o p a n a š i į P l a u t o f statulą. P a t e n k i n t ą ir d r a u g e ironišką šypseną galima interpretuoti k a i p pasiektą gerovės ir pripažinimo d i d i k ų s l u o k s n i u o s e išraišką. J o iš­ k i l i m a s — n u o A f r i k o s v e r g o iki gar­ binamo romėnų poeto — imponavo daugeliui,

todėl

vėliau

gyvenęs

kaž-

k o k s romėnas pasidirbdino jo portre­ to kopiją. IV m. e. a. k o n t o r n i a t a s , k a i p i r Rietyje r a s t a s b i u s t a s , v a i z d u o ­ j a T e r e n c i j ų s t o r u k a k l u , d i d e l e gal­ va ir trumpais plaukais. Tiberijus Tiberijus Klaudijus Neronas. 42 m. p. m. e . — 37 m. e. m. Tiberijaus Klaudi­ jaus Nerono ir Livijos f sūnus. Ro­ mos imperatorius nuo 14 iki 37 m. e. m. D a r n e t u r ė d a m a s k e t v e r i ų m e t ų , Ti­ berijus išgyveno motinos skyrybas su tėvu ir jos santuoką su Augus­ tu f, k u r i s n e s l ė p ė s a v o p r i e š i š k u m o jam. Livijos s p i r i a m a s A u g u s t a s j į įsūnijo, t a č i a u p a r e i k a l a v o išsiskirti su labai mylima žmona Vipsanija ir vesti abejotinos moralės Augusto d u k t e r į J u l i j ą f. Be t o , T i b e r i j u s pri­ v a l ė j o į s ū n y t i G e r m a n i k ą f, k u r i s atei­ tyje turėjo tapti jo įpėdiniu vietoj tikro Tiberijaus sūnaus Drūzo Jaunes­ n i o j o f. K a i p k a r v e d y s , T i b e r i j u s pa­ sižymėjo kovodamas su germanais, p a n o n a i s i r d a k a i s . 5 5 m e t ų jis t a p o imperatorium, tačiau ir tada pasiliko v a l d i n g o s m o t i n o s į t a k o j e , k u r i da265

Tiberijus. Miuncheno gliptoteka

b a r j a u b u v o p a s i e k u s i s a v o tikslą. P o j o s m i r t i e s T i b e r i j u s , j a u septy­ n i a s d e š i m t m e t i s v y r a s , į k a l b ė t a s Sejano, n u s p r e n d ė pasitraukti į Kaprį. J i s t u r ė j o k ę s t i R o m o j e k r u v i n ą Sej a n o režimą, k u r i o a u k o m i s t a p o A n ­ t o n i j a V y r e s n i o j i su s ū n u m i s — N e r o n u ir Drūzu. K a i ir p a t s S e j a n a s bu­ v o n u t e i s t a s mirti, i m p e r a t o r i u s , gy­ v e n d a m a s K a p r i o saloje, i š k e n t ė i r s e n a t o terorą. Nereiklus, blaiviai ir aristokratiškai mąstantis Tiberijus b u v o puikus karvedys, bet ne impe­ ratorius, nes neturėjo tam pašaukimo. Iš portretų m a t o m e , kad Tiberijus tęsė Augusto tradicijas. J a m būdinga plati Klaudijų giminės kakta, maža b u r n a , d i d ž i u l ė s a k y s , k u r i o s esą m a ­ t y d a v u s i o s ir t a m s o j e (Svetonijus. C e ­ z a r i ų g y v e n i m a s , T i b e r i j u s , 68). Plau­ k a i u ž š u k u o t i a n t k a k t o s k a i p Au­ gusto. Tigranas I Didysis Armėnijos karalius p. m. e. Sirijos 69 m. p. m. e.

nuo 95 iki karalius nuo

56 83

m. iki

P a r t ų k a r a l i u s p a s k y r ė T i g r a n ą Ar­ m ė n i j o s k a r a l i u m i , t a č i a u n e t r u k u s šis užkariavo Kapadokiją, Mesopotamiją, Kilikiją, Finikiją, s u k ū r ė Didžiąją ka­ r a l y s t ę ir 70 m. p. m. e. t a p o galin­ g i a u s i u V a k a r ų Azijos v a l d o v u . J i s s u d a r ė sąjungą su M i t r i d a t u VI f, b e t L u k u l a s j į n u g a l ė j o . T i g r a n a s tu­ r ė j o p a k l u s t i P o m p ė j u i f, k u r i s j a m valdyti paliko tik Armėniją. Ypač į d o m ū s j o m o n e t i n i a i p o r t r e t a i , vaiz­ duojantys Tigraną su galvos apdan­ galu, p a n a š i u į s e n o v i n ę p e r s ų tiarą (žr. Kserksas ir Dar i jas). Sis g a l v o s a p ­ dangalas, papuoštas žvaigžde su d v i e m e r e l i a i s a b i p u s jos, p e r r i š t a s g r a i k i š k u k a r a l i a u s raiščiu. M a n o m a , kad Tigranas svajojo apie senosios persų karalystės, kurią sugriovė A l e k s a n d r a s D i d y s i s f, a t g i m i m ą . 266

Titas Titas Flavijus Vespasianas. 39—81 m. e. m. Vespasiano f ir Flavijos Domitilos sūnus. Romos imperatorius nuo 79 iki 81 m. e. m. V e s p a s i a n o s ū n u s Titas, i š a u k l ė t a s K l a u d i j a u s f r ū m u o s e , d r a u g a v o su N e r o n u f ir m ė g o d a i n u o t i bei s k a m ­ b i n t i lyra. V a l d y d a m a s jis a n a i p t o l netapo antruoju Neronu, kaip buvo b ū g š t a u j a m a . A t v i r k š č i a i , jis „ p r a n o ­ k o s a v o t ė v ą išsimokslinimu, r o m u ­ mu ir d o s n u m u " (Aurelijus Viktoras. A p i e c e z a r i u s , 10). M o c a r t o o p e r o j e „Titas" išaukštintas jo geraširdišku­ m a s . T i t o v a l d y m o laiką u ž t e m d ė 7 9 m. e. m. V e z u v i j a u s išsiveržimas, už­ liejęs P o m p ė j o s i r H e r k u l a n u m o m i e s ­ tus, Romos gaisras ir m a r a s . 80 m. e. m. T i t a s a t i d a r ė Didįjį a m f i t e a t r ą ir naujas termas pavadino savo var­ du. Po mirties b u v o pastatyta Tito arka, ant kurios pavaizduotas jo t r i u m f a s p o p e r g a l ė s J u d ė j o j e i r gro­ bis iš apiplėštos Jeruzalės šventyklos. 70 m. e. m. J e r u z a l ė s s u g r i o v i m a s ir t r i u m f a s k i t a i s m e t a i s — t a i d a r jo tė­ vo v a l d y m o m e t ų įvykiai. T u o m e t Titas d a r buvo vedęs judėjų kara­ liaus d u k r ą B e r e n i k ę , t a č i a u v ė l i a u , u ž ė m ę s sostą, d ė l politinių s u m e t i m ų t u r ė j o su ja išsiskirti. Iš p o r t r e t ų m a ­ t o m e , k a d T i t a s l a b a i p a n a š u s į tėvą: tokie pat trumpi plaukai, platus veidas ir a t v i r a , m a l o n i i š r a i š k a . Titas Tacijus VIII a. p. m. e. Romos 753 iki 715 m. p. m. e.

karalius

nuo

Buvęs sabinų karalius Titas Tacijus a t v y k o į Romą, k e t i n d a m a s a t k e r š y t i u ž sabinių p a g r o b i m ą , b e t s u d a r ė s u Ro­ m u l u taiką ir ė m ė k a r t u valdyti. Kara­ lius p a v a i z d u o t a s a n t 87 m. p. m. e. Lu­ c i j a u s Ti t u r i j a u s S a b i n o n i o n e t ų . Ko gero, m o n e t ų meistrui b u v o žinomos T i t o T a c i j a u s statulos, i š k u r i ų v i e n a 267

Titas.

Miunchenas

stovėjo Septynių karalių grupėje ant K a p i t o l i j a u s k a l v o s ( D i o n a s Kasijus, 43, 45; Plinijus Vyresnysis. G a m t o s istorija, 34, 23), o k i t a — Š v e n t o j o j e gatvėje (Servijus, „Eneidos" komen­ t a r a i , 8, 64). G r e i č i a u s i a i j o s s u k u r t o s V a. p. m. e. M o n e t i n i u o s e p o r t r e ­ tuose matome energingą vyrą priekin užšukuotais plaukais. Trajanas Markas UI pi jus Trajanas. 53—117 m. e. m. Marko Ulpijaus Trajano ir Marcijos sūnus. Romos imperatorius nuo 98 iki 117 m. e. m. Trajanas.

Miuncheno

gliptoteka

„ B ū k l a i m i n g e s n i s už A u g u s t ą ir ge­ resnis už T r a j a n ą " — taip vėlyvosios antikos laikais b u v o linkima sėkmės n a u j a m i m p e r a t o r i u i (Eutropijus. Bre­ vijorius, 8, 5, 3). T r a j a n a s , k u r i o v a l d y m o l a i k a i s R o m o s i m p e r i j a la­ b i a u s i a i išsiplėtė, b u v o „ g e r o " i m p e ­ r a t o r i a u s p a v y z d y s . Ñ e r v o s f įsūnis, puikus karvedys, Trajanas užtikrino Romai laimingą laikotarpį. Portretuo­ se atsispindi kario paprastumas ir politiko toliaregiškumas. Paprasta kariams būdinga šukuosena drauge imituoja Augusto f laikais įprastą „ r o m ė n i š k ą " stilių. T a i p š u k a v o s i i r K l a u d i j u s f. T r a j a n o f o r u m a s su rel­ jefine k o l o n a , p a s t a t y t a s A p o l o d o r o Damaskiečio f — tai p a m i n k l a s TraJa­ n u i s t a t y t o j u i . Sio s t a t i n i o m a s t a s at­ spindi garsaus užkariautojo didybę. Jis žuvo k a r o žygyje prieš partus. Trajanas Decijus Gajus Mesijus Kvintas Trajanas De­ cijus. 190/200—251 m. e. m. Romos im­ peratorius nuo 249 iki 251 m. e. m.

Trojanas rūmai

Decijus.

Roma,

Konsulų

Iš Sirmijaus kilęs karvedys, nugalė­ j ę s Pilypą A r a b ą f, t a p o i m p e r a t o r i u ­ mi. Senatas suteikė j a m p a g a r b ų Tra­ j a n o v a r d ą , o k a i jis, k o v o d a m a s su gotais, nuskendo pelkėje, paskelbė d i e v u . D e c i j a u s v e i d o i š r a i š k a gražia268

me jo portrete Konservatorių rūmuo­ se Romoje kiek baugštoka. Barzda ir p l a u k a i t r u m p a i n u k i r p t i , k a k t a išva­ gota raukšlių. T r a j a n a s Decijus per­ sekiojo krikščionis, reikalaudamas, k a d ir jie atliktų valstybės nustatytas religines priedermes. Trebonianas Galas Gajus V ibi jus Trebonianas Galas. 206—253 m. e. m. Romos imperato­ rius nuo 251 iki 253 m. e. m. T r e b o n i a n a s Galas, k i l ę s i š P e r ū ž i j o s e t r u s k ų šeimos, po T r a j a n o D e c i j a u s f m i r t i e s g a v o sostą. S ū n ų V o l u s i a n ą f p a s k y r ė s a v o b e n d r a v a l d ž i u i i r įsū­ n i j o H o s t i l i a n ą f. J i s p r a l a i m ė j o Emil i a n u i f ir p r i e S p o l e t o b u v o n u ž u ­ dytas. Skulptūrinė galva iš bronzos V a t i k a n e ir k i t a F l o r e n c i j o j e — išraiš­ kingi šio žmogaus portretai. Galvą dabina laurų vainikas, plaukai ir barz­ d a t r u m p a i k i r p t i . Šio i m p e r a t o r i a u s p o r t r e t a i d a r o silpno, n e p a s i t i k i n č i o savimi, tačiau simpatingo žmogaus įspūdį.

Trebonianas

Galas.

Vatikanas

Tukididas Apie nus.

460—400 m. p. m. Iš Atikos. Graikų

e. Oloro sū­ istorikas. 1

M a r c e l i n a s (, ,Tukidido g y v e n i m a s ' , 34) V m. e. a. rašė, k a d T u k i d i d o „veidas mąslus, susirūpinęs, galvos f o r m a ir š u k u o s e n a — t o b u l a , ir visa išvaizda atitinka jo, k a i p istoriko, po­ ziciją". A n t i k i n i ų a u t o r i ų t v i r t i n i m u , Tukidido veikalai buvo parašyti me­ n i š k u s k l a n d ž i u stiliumi, t a č i a u j i e m s t r ū k o o p t i m i z m o . Šios i s t o r i k o savy­ bės atsispindi Neapolio porinėje her­ moje, kur Tukididas vaizduojamas d r a u g e su H e r o d o t u f. U ž r a š y t i ir vaizduojamųjų vardai. Geresnės ko­ p i j o s byloja, j o g p o r t r e t a s b u v o s u k u r ­ tas Tukididui gyvam esant arba tuoj po m i r t i e s . J a m e jis v a i z d u o j a m a s m a ž d a u g 50 metų; žinoma, kad tokio 269

Trebonianas cheologijos

Galas. Florencija, muziejus

Ar­

Tukididas.

Privati

kolekcija

amžiaus Tukididas buvo ištremtas ir gyveno savo dvare Trakijoje. Tenai j i s p a r a š ė P e l o p o n e s o k a r o ( n u o 431 i k i 404 m. p. m. e.) istoriją, p r i e ku­ rios pridėjo ankstyvosios istorijos (Archeologia) b e i P e r i k l i o l a i k ų (Pentekontetia) a p ž v a l g ą ir š i t a i p s u s i e j o s a v o v e i k a l ą s u H e r o d o t o i s t o r i j a . Tu­ kididas b u v o nuteistas mirti, n e s jam, k a i p strategui, nenusisekė akcija prieš Amfipolį. B l a i v u s p o ž i ū r i s į k a r i n i u s i r p o l i t i n i u s s a v o l a i k ų į v y k i u s , filo­ sofiškas p o ž i ū r i s į istoriją ( i e š k o m a visa ko priežasčių) teikia jo tyrinėji­ m a m s k l a s i k i n i o v e i k a l o p o b ū d į . Tu­ kididas teigė, k a d blogio priežastis esąs nepasitenkinimas tuo, ką turi, no­ ras turėti kuo daugiau,— tai istorikas s u p r a t o i š P e l o p o n e s o k a r o . 404 m . p . m . e . j a m b u v o l e i s t a grįžti į A t ė n u s , ir tais metais jo garbei Akropolyje buvo pastatyta portretinė statula {Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 23, 9). P a g a l ją, k o g e r o , i r b u v o p a d a ­ r y t o s iki šiol i š l i k u s i o s k o p i j o s .

Vabalatas Lucijus Julijus Aurelijus Vabalatas Atėnodoras. Odenato ir Zenobijos f sūnus. Palmyros karalius nuo 267 iki 272 m. e. m. Kai b u v o nužudytas Vabalato tėvas, k u r i s , b ū d a m a s Dux Romanorum (Ro­ m ė n ų karvedys), pasiskelbė karaliumi ir siekė Palmyros savarankiškumo, jo m o t i n a Zenobija ir pats V a b a l a t a s pa­ v e l d ė j o valdžią. U ž j a u n u t į s ū n ų val­ dė Zenobija. N u t r ū k u s jos santykiams su A u r e l i a n u f, m o t i n a s u t e i k ė V a b a l a t u i a u g u s t o t i t u l ą (270 m. e. m . ) . Vabalatas kaldinosi monetas su savo p o r t r e t u v i e n o j e ir A u r e l i a n o — kito­ je pusėje: tokiu b ū d u tikėjosi pagrįsiąs savo valdžios teisėtumą. Be laurų v a i n i k o , jis n e š i o j o d a r i r g r a i k ų k a ­ r a l i ų d i a d e m ą . 272 m . e . m . s v a j o n ė s apie Palmyros karalystę žlugo: Zeno­ bija ii jos sūnus b u v o sučiupti ir nu­ gabenti į Romą. Valerianas Publijus Licinijus Valerianas. 190— 250 m. e. m. Romos imperatorius nuo 253 iki 260 m. e. m. K a i k a r e i v i a i p a s k e l b ė , o s e n a t a s pri­ p a ž i n o V a l e r i a n a i m p e r a t o r i u m , jis paskyrė sūnų Galieną f savo bendravaldžiu. Kautynėse su sasanidais Va­ lerianas pateko į Sapūro I nelaisvę. S a p ū r a s I įsakė įamžinti savo s ė k m ę k e t u r i u o s e reljefuose ant uolos: j u o s e Valerianas vaizduojamas verksmingo p r a š y t o j o p o z a s t o v i n t i s p r i e š galingąjį 271

Valerianas

ir

Šapūras.

Paryžius, Medalių

kabinetas

sasanidų karalių. Šapūras I visokiausiais būdais žemino Romos imperatorių: pririštas auksine grandine, Valerianas b ū d a v o vietoj suolelio Šapūrui a n t a r k l i o p a s i l i p t i . N e t i r p o m i r t i e s jis b u v o žeminamas: išbalzamuotas ir rau­ donai nudažytas jo kūnas pajuokai b u v o laikomas šventykloje. Krikščio­ n i ų rašytojai tai laikė p e l n y t a baus­ me už krikščionių persekiojimą. Ant kamėjos, saugomos Paryžiuje, pavaiz­ duota, kaip Šapūras ima nelaisvėn V a l e r i a n a : a b u puola v i e n a s kitą raiti a n t s a v o eiklių žirgų; V a l e r i a n a s už­ simojęs kardu, Šapūras stveria jį už r a n k o s r i e š o . S a s a n i d i š k a s stilius r o ­ d o , j o g k a m ė j a s u k u r t a Š a p ū r o rū­ muose, tačiau Valerianas joje nėra y p a t i n g a i ž e m i n a m a s . Šis V a l e r i a n o at­ vaizdas, stebinantis savo tikslumu, d r a u g e s u m o n e t i n i a i s p o r t r e t a i s pa­ d ė j o i d e n t i f i k u o t i s k u l p t ū r i n ę galvą, esančią Kopenhagoje. Varas

Valerianas,

Kopenhaga

Publijus Kvinktilijus Varas. 46 m. p. m. e . — 9 m. e. m. Seksto Kvinktilijaus Varo sūnus. Romėnų karvedys. 272

9 m. e. m. V a r o p r a l a i m ė j i m a s A r m i ­ ni j ui T e u t o b u r g o miške b u v o ekspan­ sinės Romos politikos susilpnėjimo ženklas: germanai dešiniajame Reino k r a n t e apgynė savo nepriklausomybę. Buvo sunaikinta trys legionai, trys r a i t e l i ų e s k a d r o n a i i r šešios p a g a l b i n ė s kohortos. Varas nusižudė. Pasak am­ žininkų, Augustas f b u v o p r i t r e n k t a s tokio netikėtumo: daužydamas galva į duris, jis be p e r s t o j o šaukė: „ V a r a i , V a r a i , g r ą ž i n k m a n o legio­ n u s ! " (Svetonijus. C e z a r i ų g y v e n i m a s , A u g u s t a s , 23). N u o 6 i k i 7 m. e. m. V a r a s b u v o vietininkas Afrikoje, tad r a s t a k e l e t a s afrikiečių m o n e t ų s u j o portretais. N o r s ir nelabai ryškūs, jie p a d e d a m u m s s u s i d a r y t i šiokį tokį v a i z d ą a p i e šią i s t o r i n ę a s m e n y b ę . J i s b u v o sumanus, tačiau atsitiktinai pa kliuvo į spąstus, k u r i u o s j a m p a s p e n d ė germanų sąmokslininkai, gana dažni jo užstalės svečiai. Veras Lucijus Elijus Aurelijus Komodas. 130—169 m. e. m. Lucijaus Vero C e jonijaus Komodo ir Avidijos Plautijos sūnus. Bendravaldis imperatorius su Marku Aurelijum f nuo 161 iki 169 m. e. m. 138 m. e. m. A d r i a n a s f įsūnijo A n t o n i n ą Pijų f su sąlyga, k a d šis įsū­ n y t ų Lucijų V e r ą . V i e n a s i š L u c i j a u s V e r o m o k y t o j ų b u v o H e r o d a s Ati­ k a s f, k u r i o į t a k a m o k i n i u i m a t y t i iš portretų. K a i 161 m. e. m. m i r ė Antoninas Pijus, M a r k a s A u r e l i j u s , t a p ę s jo įpėdiniu, iš k a r t o paskelbė Lucijų V e r ą b e n d r a v a l d ž i ų i m p e r a t o ­ r i u m i . Šis u ž M a r k ą A u r e l i j ų k a r i a v o imperijos Rytuose, pasižymėjo ir ko­ vose su markomanais. Jo — subrendu­ sio v y r o — p o r t r e t a i (pavyzdžiui, sidab­ r i n i s b i u s t a s i š M a r e n g o lobio, s a u g o ­ mas Turine) byloja apie V e r o charak­ t e r i o evoliuciją: j a u n y s t ė j e — filosofo mokinys, brandos amžiuje — valdovas, 273 18. Žymūs antikos žmonės

Veras Lucijus.

Turinas

s e k ę s K a l i g u l a f, N e r o n u f ir Vitelij u m f. Anot amžininkų, jo veidą supo garbanos, kurias jis barstė a u k s o dul­ k ė m i s (Kapitolinas. V e r a s , 1), o a k y s b u v o skvarbios ir klastingos. Impera­ torius mirė 39 metų nuo paralyžiaus ir buvo palaidotas Adriano mauzolie­ juje. M a n o m a , k a d raitelio statula Pa­ v i j o j e — vadinamasis Regisole (Kara­ l i u s saulė) — v a i z d u o j a Lucijų V e r ą . A p i e t a i s p r e n d ž i a m a iš piešinių, su­ k u r t ų iki 1796 m., k a i s k u l p t ū r a b u v o sąmoningai sunaikinta. Veras Markas Anijus Veras. Apie m. e. m. Marko Aurelijaus f tinos Jaunesniosios f sūnus.

162—169 ir Faus-

166 m. e. m. t ė v a s s u t e i k ė A n i j u i V e r u i c e z a r i o titulą i r p a s k y r ė j į s a v o įpėdiniu. Tačiau Anijus Veras mirė b ū d a m a s vos septynerių metų. Skulp­ t ū r i n ė m a r m u r o galva, saugoma Luvre, v a i z d u o j a b e r n i u k ą d i d ž i u l ė m i s sva­ jingomis akimis su laurų vainiku ant galvos. Portretas primena sentimenta­ lius Herodo Atiko f mokinių atvaizdus (žr. Polideukijas), y p a č M a r k o A u r e l i ­ jaus f bei Lucijaus V e r o f jaunystės portretus. Vaizduojamojo plaukai sruo­ gomis krinta ant kaktos. Pagal amžių pavaizduotasis b e r n i u k a s galėtų būti A n i j u s V e r a s , t a č i a u s k u l p t ū r i n ė gal­ va galutinai neidentifikuota. Vergilijus Publijus Vergilijus Maronas. 70—19 m. p. m. e. Vergilijaus Marono ir Magijos Polos sūnus. Iš Andų netoli Mantu jos. Romėnų nacionalinis poetas. N a c i o n a l i n i o r o m ė n ų e p o ,,Eneidos", „Bukolikų" bei „Georgikų" autoriaus Vergilijaus statulos stovėjo kiekvieno­ je romėnų bibliotekoje (Svetonijus. C e z a r i ų g y v e n i m a s , Kaligula, 32, 2) bei mokykloje, o piešti portretai b u v o pridedami prie leidžiamų jo veikalų 274

(Marcialis, 14, 186). Jo „ E n e i d o s " p o ­ v e i k i s b u v o didžiulis. V e r g i l i j u s b u v o skaitomas mokyklose ir garbinamas l a b i a u s i a i iš visų r o m ė n ų rašytojų. Iš­ liko d v i m o z a i k o s s u V e r g i l i j a u s p o r t ­ retais, abi s u k u r t o s III m. e. a. H a d rumeto mozaika vaizduoja poetą, sėdintį t a r p m ū z ų K a l i o p ė s i r M e l p o m e ­ n ė s su s a v o eilių ( „ E n e i d a " , 1, 8) ritiniu r a n k o j e . A n t r o j o j e — M o n o m o ­ z a i k o j e T r y r e — m a t o m e šiek t i e k pa­ sisukusią į d e š i n ę v y r o galvą ir už­ rašą: V e r g i l i j u s M a r o n a s . Sis k u k l u s atvaizdas panašus į senesnį portretą, kurio yra išlikę d a u g y b ė kopijų. M o k s l i n i n k a i , i š a n a l i z a v ę jų stilių, n u s ­ tatė, kad portretas sukurtas netrukus po 50 m. p. m. e. D r a u g e b u v o at­ sisakyta anksčiau vyravusios nuomo­ n ė s , j o g jis v a i z d u o j a M e n a n d r ą f. B e p r a s m i š k a m a n y t i , j o g šis a t v a i z d a s s u k u r t a s v ė l y v a i s i a i s R o m o s respubli­ k o s laikais k a i p p o m i r t i n i s p a m i n k l a s š i a m III a. p. m. e. p o e t u i . P o r t r e t a s v a i z d u o j a Vergilijų tokį, kokį a p r a š o S v e t o n i j u s („Vergilijus", 8, 10): šiurkš­ t a u s v a l s t i e t i š k o v e i d o ir silpnos svei­ k a t o s . Ž i n o m a , k a d jį v a r g i n o gerklės, s k r a n d ž i o ir g a l v o s s k a u s m a i . A n t kak­ t o s u ž š u k u o t ų p l a u k ų s r u o g a išlinkusi „ S " r a i d ė s p a v i d a l u — t a i s e n o v i n ė italikų š u k u o s e n a . V e r g i l i j u s p a g a l s a v o g i m i m o vietą sakėsi e s ą s e t r u s k a s . Be­ je, e t r u s k ų p o r t r e t i n ė m s galvoms, da­ t u o j a m o m s III a. p. m. e., b ū d i n g a t o k i a p a t š u k u o s e n a . Iš V e r g i l i j a u s laikyse­ n o s m a t o m e , k a d jis s u v o k ė s a v o ver­ t ę : j u k 2 3 m . p . m . e . j a m b u v o leista skaityti „Eneidos" ištraukas Augustui f bei jo r ū m ų rateliui. V y k d a m a s į Grai­ kiją, k u r k e t i n o g a l u t i n a i u ž b a i g t i epą, p o e t a s susirgo. K a r t u s u A u g u s t u jis grįžo a t g a l į Italiją ir Brundizyje m i r ė . K o k s p o p u l i a r u s b u v o Vergilijus, r o d o n e tik liudijimai, k a d j o a t v a i z d a i b u v ę b i b l i o t e k o s e ir m o k y k l o s e (žr. anks­ čiau), b e t ir d a u g y b ė išlikusių atliejų. Dalis jų — m ė g ė j i š k o s ir n e t i k s l i o s ko­ pijos — k a r t a i s b ū d a v o identifikuoja275

Vergilijus. Venecija

Vespasianas. muziejus

Roma,

Nacionalinis

m o s klaidingai kaip, sakysime, Agrip o s f ar A u g u s t o p o r t r e t a i . Palygin­ ti d a u g k o p i j ų s u k u r t a ir v ė l e s n i a i s lai­ k a i s . Be to, liaudis t i k r i a u s i a i š l o v i n o Vergilijų n e t i k k a i p didį poetą, b e t i r k a i p a u k š t e s n ę b ū t y b ę . N e t r u k u s jis buvo pradėtas kone dievinti: poeto eilės, b e n t j a u n u o A d r i a n o f laikų, t u r ė j o o r a k u l ų k n y g o s statusą. J o 4 oji eklogė buvo i n t e r p r e t u o j a m a kaip K r i s t a u s g i m i m o p r a n a š y s t ė . Vergili­ jus buvo laikomas pranašu ir burtinin­ ku, užšifravusiu „ E n e i d o j e " gilesnio pažinimo faktus. Soites Vergilianae ( „ V e r g i l i j a u s p r a n a š y s t ė s " ) b u v o po­ p u l i a r ū s l i k i m o o r a k u l a i . 158-ame Anthologia Palatina („Lotyniškoji a n t o l o ­ gija") e i l ė r a š t y j e m i n i m a s p i e š t a s p o e ­ t o p a v e i k s l a s ; a p r a š o m u o j u m e t u jis d a r t u r ė j o b ū t i g e r a i išsilaikęs, n e s n e ž i n o m a s p o e t a s rašo, j o g š i a m e pa­ v e i k s l e , k a i p i r s a v o k ū r i n i u o s e , VergiLijus g y v e n ą s ir po m i r t i e s . V e r ­ gilijaus p o r t r e t a s b u v o i r S e v e r o A l e k ­ sandro f larariume: mat imperatorius garbino jį kaip „Platoną t a r p poetų" ( A u g u s t ų g y v e n i m o r a š y t o j a i , Alek­ s a n d r a s S e v e r a s , 31). 276

Vespasianas Titas Flavijus Vespasianas. 9—79 m. e. m. Tito Vespasijaus Flavijaus Sa­ bino ir Vespasijos Polos sūnus. Romos imperatorius nuo 69 iki 79 m. e. m. V a l d a n t K l a u d i j u i f, V e s p a s i a n a s Bri­ tanijoje pasižymėjo kaip talentingas k a r v e d y s , o v a l d a n t N e r o n u i f, k a r i a ­ vo s u j u d ė j a i s ; pastarąjį k a r ą p o j o m i r t i e s l a i m ė j o s ū n u s T i t a s f. A r m i j o s d a l i n i a i R y t u o s e i š k ė l ė jį į sostą. Palū­ kininko sūnus imperatorius Vespasia­ nas mokėjo taupiai ūkininkauti. Doras, s u g e b ą s p a s i j u o k t i p a t s i š savęs, jis s t e n g ė s i a t i t a i s y t i tai, ką, l a u ž y d a m a s į s t a t y m u s , s u g r i o v ė N e r o n a s . Kolizie­ jaus statyba rodo jo dėmesį liaudžiai,— m a t i r p a t s j a u t ė s i jai p r i k l a u s ą s . V e s ­ pasianas niekino bet kokią prabangą, v e r t i n o paprastumą. Jo portretų nepam a t y s i m e n e i t a r p N e r o n o sekėjų, n e i t a r p Julijų Klaudijų dinastijos atsto­ vų. Sis g a r b i n g a s b l a i v i ų p a ž i ū r ų pi­ lietis v e i k i a u s i a i b u v o r e s p u b l i k o n a s . Į t i k i n a m a i s k a m b a j o žodžiai, ištarti m i r t i e s p a t a l e : „ V a r g e , aš, r o d o s , j a u t a m p u d i e v u ! " Ir iš V e s p a s i a n o port­ r e t o a i š k i a i m a t y t i , k a d jis j a u b u v o a t s i s a k ę s t r a d i c i j o s . i r įsišaknijusio ti­ k ė j i m o , esą p o m i r t i e s i m p e r a t o r i u s tampa dievu. Vitelijus Aulas Vitelijus. 15—69 m. e. m. cijaus Vitelijaus ir Sekstilos sūnus. mos imperatorius 69 m. e. m.

Lu­ Ro­

Vitelijų, p a l a i k i u s į d r a u g i š k u s s a n t y ­ k i u s su K a l i g u l a t ir K l a u d i j u m f, po N e r o n o f mirties legionai šiaurinėje Germanijoje paskelbė imperatoriumi. Jis nugalėjo kontraimperatorių Oto­ ną f, o R o m o j e g y n ė s i n u o V e s p a s i a ­ no f š a l i n i n k ų . V i t e l i j u s m i r ė sužalo­ tas Romos prastuomenės. N u o Rene­ s a n s o laikų m a n y t a , k a d V e n e c i j o j e esantis biustas yra Vitelijaus atvaizdas, t a č i a u jis — ne a n t i k i n i s . Visai n e s e n i a i 277

^••••Hi Vitelijus. Kopenhaga

b u v o rastas antikinis Vitelijaus port­ retas, dabar esantis Naujojoje Karlsbergo gliptotekoje Kopenhagoje. Neįpras­ tas vaizduojamojo didumas ir aptakios k ū n o formos patvirtinta Svetonijaus (Svetonijus. V e r g i l i j u s , 8, 10) liudiji­ mus, jog Vitelijus b u v ę s n e n o r m a l i a i di­ delis, p i l v o t a s , o n u t u k ę s v e i d a s n u o n e ­ saikingo mėgavimosi v y n u — išmuštas raudonomis dėmėmis. „Dviguba" pas­ m a k r ė , riebalų ringės ant kaklo ir pab u r k ę p a a k i a i — b r u o ž a i , b ū d i n g i lė­ b a u t o j u i . „ V a l s t y b e i , be a b e j o , išėjo į n a u d ą , k a d V i t e l i j u s p r a l a i m ė j o " (Ta­ c i t o . Istorija, 3 , 86). Volusianas Gajus Vinijus Afinijus Galas Veldumnianas Volusianas. Apie 230—253 m. e. m. Treboniano Galo \ ir Aiinijos Geminos Bebíanos sūnus. Romos impeiatoiius nuo 251 iki 253 m. e. m. Įspūdingas jauno imperatoriaus Volusiano atvaizdas — bronzinė skulptūrinė galva, s a u g o m a S a l o n i k u o s e . J i i d e n t i ­ fikuota remiantis monetiniais p o r t r e ­ tais. Volusianas ir jo tėvas, su k u r i u o jis dalijosi v a l d ž i a , k r i t o n u o ž u d i k o rankos, kai kontraimperatoriumi buvo p a s k e l b t a s E m i l i a n a s f.

Zenobija Julija Aurelija Zenobija. M. 272 (?) m. e. m. Julijaus Aurelijaus Zenobijaus duktė. Palmyros (Sirija) karalienė nuo 266 iki 272 m. e. m. Zenobija b u v o antroji O d e n a t o , kurį Galienas f buvo paskyręs vietininku P a l m y r o j e , ž m o n a . Kai šį n u ž u d ė , ji, G a l i e n u i sutikus, p e r ė m ė v a l d y t i P a l ­ m y r ą . P a s i n a u d o j u s i i m p e r a t o r i ų Klau­ d i j a u s G o t o f ir K v i n t o laikais v y r a v u ­ sia sumaištimi, Z e n o b i j a išplėtė P a l m y ­ r o s v a l d a s ir n e t r u k u s k a r t u su s a v o sūn u m i V a b a l a t u f ė m ė v i e š p a t a u t i Sirijo­ je, A r a b i j o j e , E g i p t e b e i d i d e l ė j e M e s o ­ p o t a m i j o s d a l y j e . S u t a r t i s su R o m a su­ d a r ė sąlygas P a l m y r a i n e r e g ė t a i s u k l e s ­ tėti. P r a b a n g i a i i š p u o š t a s m i e s t a s v i r t o k u l t ū r i n i u b e i ū k i n i u c e n t r u . 271 m. e. m. Zenobija paskelbė Palmyrą nepri­ k l a u s o m a , p a t i p a s i v a d i n o a u g u s t a , o sa­ vo sūnų pavadino augustu. Už tai impe­ ratorius Aurelianas f netrukus paskel­ b ė jai karą. P a l m y r a b u v o p r i v e r s t a k a p i t u l i u o t i , o Z e n o b i j a ir j o s s ū n u s p a t e k o į r o m ė n ų r a n k a s . Tiksliai n e ž i ­ noma, ar ji buvo vedama Aureliano triumfo eisenoje Romoje; taip pat n e ­ aišku, a r j i m i r ė v ė l i a u s a v o d v a r e n e ­ toli Tibro, a r i š k a r t o p o p r a l a i m ė j i m o . Išliko t i k t a i m o n e t i n i a i šios n e p a p r a s ­ tos moters portretai. Zenobija b u v o gabi politikė, b e t n e s a i k i n g a v a l d o v ė . J o s š u k u o s e n a p r i m e n a Sirijos m o t e r ų , gyvenusių Julijos Mamėjos f aplinko­ je, šukuoseną, o stambi nosis rodo, k a d ji nebuvo gražuolė. 279

Zenobija

Zenonas Apie 332—263 sūnus. Iš Kiti sofas.

m. p. m. e. Mnasėjo jo (Kipras). Graikų ii/o-

Z e n o n o portretą m u m s atkuria du bius­ tai: didelis bronzinis biustas su užrašy­ tu vardu, rastas H e r k u l a n u m e , ir ki­ t a s — aptiktas Neapolyje. Tai dvi t o paties originalo kopijos. Tereikia nus­ t a t y t i , k u r į iš filosofų, t u r ė j u s i ų Z e n o ­ no vardą, vaizduoja minėtieji biustai. I š stiliaus s p r e n d ž i a m a , k a d č i a n e ­ g a l ė t ų b ū t i n e i Elėjietis, g y v e n ę s V a. p. m. e., n e i I a. p. m. e. g y v e n ę s epikūrininkas. Vadinasi, pavaizduotas Z e n o n a s Kitijietis, k u r i s , k a i p S t o j o s įkūrėjas, y r a pats reikšmingiausias iš Z e n o n ų . Sis „ m a ž u t i s finikietis" (Dio­ g e n a s L a e r t i e t i s , 7, 3) b u v ę s b j a u r u s ir n u s k u r ę s , b e t ž v e l g d a v ę s r i m t a i , su­ raukęs kaktą (Sidonijus Apolinarijus. Laiškai, 9, 9, 14). T o k į a p i b ū d i n i m ą patvirtina minimieji portretai. Zenonas buvęs pagerbtas bronzine statula Atė­ n u o s e ( D i o g e n a s L a e r t i e t i s , 7, 6). K e l i ų jo statulų būta ir Kipre. Kai K a t o n u i a t i t e k o K i p r a s i r jis i š g o b š u m o į s a k ė sulydyti visas statulas, tai paliko tik š i a s (Plinijus V y r e s n y s i s , 34, 92). K o ­ pijuotojai tikriausiai rėmėsi minėtąja Atėnų garbės statula, pastatyta, matyt, n e t r u k u s po to, kai Z e n o n a s Puošnio­ j o j e s a l ė j e (Stoa Poikile) į k ū r ė s a v o filosofijos mokyklą,— vadinasi, tuoj p o 280 m . p . m . e . J i s m o k ė , k a d iš­ minčiui b ū d i n g a sielos ramybė, k a d j i s y r a p a s a u l i o pilietis, n e p r i p a ž į s t a n ­ t i s j o k i ų p o l i t i n i ų sienų.

Baigiamosios pastabos

M e s s u s i p a ž i n o m e s u 337 a n t i k o s a s m e n y b ė m i s , k u r i o s išsiskyrė i š kitų s a v o d a r b a i s a r m i n t i m i s i r k u r i ų v e i k l a k e i t ė pasaulį a r b a b e n t j a u a p s p r e n d ė t o l e s n ę j o raidą. T a i b u v o v y r a i i r m o t e r y s , lai­ m i n g i ir n e l a i m ė l i a i , kvailiai ir išminčiai, n u s i k a l t ė l i a i ir a u k o s , o d a ž n a i — ir t o k i e , ir a n o k i e d r a u g e . J i e į d o m ū s k a i p ž m o n ė s , o n e k a i p „ p a v y z d ž i a i " , n e s tie, k u r i e kū­ r ė istoriją, a n a i p t o l n e p a s i ž y m ė j o a u k š t a m o r a l e . Politikoje, k u r s v a r b u t i k t a i s ė k m ė , d a u g k ą l e m i a n e s ą ž i n i n g u m a s , g a r b ė s troški­ m a s , e g o i z m a s i r p r i e v a r t a . Žodžio l a u ž y m a s , i š d a v y s t ė , ž u d y n ė s , k a n k i n i m a i ir t e r o r a s — t i k p r i e m o n ė s tikslui p a s i e k t i . Istorija visa tai u ž m i r š t a i r p a g a r s i n a k a r v e d ž i u s , b e j o k i ų d v e j o n i ų s i u n t u s i u s m i r t i s a v o k a r i u s , k u r i ų d a b a r n i e k a s n e b e m i n i . N e t g i t o k i o pui­ k a u s v a l d o v o k a i p A u g u s t a s k e l i a s į valdžią ė j o p e r m a r i a s k r a u j o . A l e k s a n d r a s Didysis n u ž u d ė i š t i k i m a i j a m a t s i d a v u s į d r a u g ą Parm e n i o n ą , j o s ū n ų Filotą, s a v o r a n k a n u s m e i g ė ietimi Kleitą. Kon­ s t a n t i n a s Didysis, P a l a i m i n t a s i s , į s a k ė n u ž u d y t i s a v o ž m o n ą i r tikrą sūnų. Taigi t y r i n ė d a m i v a l d o v ų , k a r a l i ų i r i m p e r a t o r i ų biografijas, r e t a i m a t o m e j u o s t u r i n t savybių, k u r i a s a u k š t i n o filosofai. T o d ė l p a s ­ t a r ų j ų v a r d a i š i t a m e t a m s i a m e fone š v i e č i a d a r r y š k i a u . P o e t a i i r m ą s t y t o j a i s k e l b ė t a u r i a s mintis, k u r i o s visais laikais t u r t i n o d a u ­ gelio ž m o n i ų g y v e n i m ą i r s k a t i n o d o r o v i š k a i a t s i n a u j i n t i . T a r p šių žmonių, k u r i e p a t y s g a n a d a ž n a i b ū d a v o žiauriai p e r s e k i o j a m i , ra­ s i m e d a u g s e k t i n ų p a v y z d ž i ų . J i e v e r t i visų laikų ž m o n i ų p a g a r b o s , n e s sudarė prielaidas šiandieniniam asmenybės suklestėjimui. K n y g o j e p a s i g e s i m e k a i k u r i ų v a r d ų . D a u g e l i o ž y m i ų a n t i k o s žmo­ nių portretų neturime: a r b a jų neišliko, arba dar n e p a v y k o iden­ tifikuoti. Taigi t e b ė r a p l a t i d i r v a a t e i t i e s t y r i n ė j i m a m s . K o k i a vi­ l i o j a n t i p e r s p e k t y v a — sužinoti, k a i p a t r o d ė g r a i k ų filosofai Gorgijas a r A n a k s a g o r a s , g r a i k ų v a l s t y b ė s v e i k ė j a i K i m o n a s , N i k i j a s , Pelop i d a s i r E p a m i n o n d a s , R o m o s v a l s t y b ė s v y r a i K a t o n a s Cenzorijus, M a r i j u s , Sula a r b a L u k u l a s , o k ą j a u k a l b ė t i a p i e r o m ė n ų r a š y t o j u s Livijų ir Tacitą! P a m i n ė j o m e tiktai k e l e t ą v a r d ų , k u r i u o s visi atsi­ m e n a , o k u r d a r d a u g y b ė kitų? T u r i m e n e m a ž a išlikusių n e į v a r d i n 281

Menančias

(pagal Fulviją

Ursiną, Imagines

Ulustiium)

tų p o r t r e t ų . Ž i n o m e tik, k a d jie v a i z d u o j a „ ž y m i u s g r a i k u s ir ro­ m ė n u s " , o kelio jų i d e n t i š k u m o p a s l a p č i a i atskleisti n e r a n d a m e . Belieka k a n t r i a i l a u k t i n a u j ų r a d i n i ų a r genialių idėjų. P a g u o d ž i a t i k tai, k a d , t u r i m a i s d u o m e n i m i s , k a d a i s e b ū t a i e š k o m ų j ų a t v a i z ­ d ų kopijų. H e r m o s s u išlikusiais P e i s i s t r a t o , P a r m e n i d o , A n a k s a g o r o , Lukulo, H o r t e n z i j a u s i r k i t a i s v a r d a i s d a b a r b e galvų, b e t j u k v i e n ą d i e n ą j o s gali a t s i r a s t i ! S e n s a c i n g o s s t a i g m e n o s , sakysim, a p t i k t a s K s e n o f o n t o b i u s t a s , ž a d i n a tikėjimą t a i p pat, k a i p i r k o m p ­ leksiški m o k s l i n i a i t y r i m a i , j a u d a v ę a k i v a i z d ž i ų r e z u l t a t ų . A r c h e o ­ l o g a i n e s i t e n k i n a t u o , k a s j a u a t r a s t a , i r i e š k o toliau, skatinami ž m o g u i b ū d i n g o žinių t r o š k i m o . 282

Ž y m i ų žmonių i š v a i z d a d o m ė t a s i n u o s e n o : pirmąją a t v a i z d ų ko­ l e k c i j ą — Hebdomades vel de imaginibus („Septynetai, arba apie a t v a i z d u s " ) , t. y. 700 didžiųjų p r a e i t i e s žmonių a t v a i z d ų rinkinį, bu­ v o s u d a r ę s M a r k a s T e r e n c i j u s V a r o n a s (116—27 m . p . m . e.). Antikinių pirmtakų darbą 1569 m . a t n a u j i n o A c h i l a s Stacijus s a v o Illustrium virorum ut exstant in urbe expressi vultus („Žy­ miųjų v y r ų a t v a i z d a i , išlikę R o m o j e " ) ir 1570 m . — F u l v i j u s Ursin a s r i n k i n i u Imagines et elogia virorum illustrium („Žymiųjų v y r ų a t v a i z d a i ir e l o g i u m a i " ) . Šiais d a r b a i s jie siekė s u k u r t i tvirtą antiki­ nių p o r t r e t ų i d e n t i f i k a v i m o p a g r i n d ą : n u o R e n e s a n s o p r a d ž i o s tokių a t v a i z d ų b u v o r a s t a n e m a ž a i , t a č i a u d a u g i a u s i a jie b ū d a v o įvardi­ j a m i s a v a v a l i š k a i . G a n a a n k s t i b u v o i š m o k t a teisingai identifikuo­ ti i m p e r a t o r i ų a t v a i z d u s , r e m i a n t i s jų m o n e t i n i a i s p o r t r e t a i s . F. Ufsinas p a d ė j o p a č i u s p i r m u o s i u s m o k s l i n i o a n t i k i n i ų a t v a i z d ų iden­ tifikavimo pamatus, ir n u o t o l a i k o „ g r a i k ų bei r o m ė n ų i k o n o g ­ rafija" t a p o s v a r b i a k l a s i k i n ė s a r c h e o l o g i j o s dalimi. J i s u k a u p ė n e tik d a u g n a u j ų žinių p a v a i z d u o t i e s i e m s ž m o n ė m s identi­ fikuoti, b e t ir p a r o d ė , k o k i ų s k i r t i n g ų b ū n a p o r t r e t ų t u r i n i o ir sti­ l i a u s atžvilgiu. N o r s šioje srityje diskusijos d a r toli g r a ž u n e b a i g ­ tos, t a č i a u j a u g a l i m a skirti e s m i n i u s p o r t r e t o r a i d o s e t a p u s . Pats s v a r b i a u s i a s , be a b e j o , — V a. p. m. e. p o r t r e t o a t s i r a d i m a s g r a i k ų m e n e . Tai b u v o d e m o k r a t i j o s i r s i e k i m o atskleisti ž m o g a u s indivi­ dualumą padarinys. Nuostabu, kad tobulas portretas sukurtas iš k a r t o , o n e p a m a ž u p r i e j o a r t ė j a n t p e r ilgesnį r a i d o s laikotarpį. Tikroviškiausi. yra kaip tik p a t y s a n k s t y v i a u s i s u i r u t ė s laikų at­ vaizdai, o P e r i k l i o v a l d y m o m e t a i s , s u s i k l o s č i u s s t a b i l e s n i e m s poli­ t i n i a m s s a n t y k i a m s , p o r t r e t a i t a m p a „ k l a s i k i n i a i s " . S ą m o n i n g a s pri­ tarimas A t ė n ų valstybės įstatymams ir susitapatinimas su ja teikia to m e t o p o r t r e t a m s n e d r u m s č i a m o s r a m y b ė s . V a. p. m. e. pabai­ g o j e v ė l i m t a a k c e n t u o t i ž m o g a u s i n d i v i d u a l y b ę , j o vidinį pasaulį ir s a v i t u m ą . IV a. p. m. e. ž m o g a u s p o r t r e t ą lemia v e i k i a u filosofi­ n ė s n e g u v a l s t y b i n ė s idėjos. P o r t r e t a s d a b a r t r a k t u o j a m a s k a i p at­ s i t i k t i n ė i n d i v i d u a l i z u o t a t o b u l o ž m o g a u s k o p i j a ; p a n a š i a i ir Pla­ t o n a s r e a l ų p a s a u l į laikė a u k š t e s n i o j o p a s a u l i o idėjų" atspindžiu. P o r t r e t o „idėją" įkūnija d i d i n g o s a n t i k o s a n t k a p i ų reljefinės figū­ ros, t a č i a u j o s n e a t k u r i a t i k r o s i o s p o r t r e t u o j a m o j o išvaizdos. Alek­ s a n d r u i D i d ž i a j a m a t ė j u s į p o l i t i n ę a r e n ą , k e i č i a s i ir p o r t r e t o pa­ saulis. R ū m ų m e n a s t a r n a u j a v a l d o v a m s , n e s j u o s i e k i a m a politinių tikslų. P o r t r e t a i v a i z d u o j a v a l d o v ą k a i p galingą žmogų, sekti­ ną pavyzdį, h e r o j ų ir vis d a ž n i a u — k a i p dievišką b ū t y b ę , n e p a s i e ­ k i a m ą m i r t i n g i e s i e m s . Pažintis su s v e t i m o m i s t a u t o m i s ir įvairiais ž m o n i ų t i p a i s į g u d i n a m e n i n i n k o akį, o g a m t o s m o k s l a s p a t e i k i a žinių, k u r i o m i s i m a n a u d o t i s s k u l p t o r i a i ; j i e p r a d e d a s u v o k t i , kokios reikšmingos jų kūriniams netgi menkiausios detalės. 283

Hermano burgąs,

tom

Ringo

darbo

Vergilijaus portretas. Apie

1540 m..

Augs -

muziejus.

P a n a š i į čia a p ž v e l g t ą g r a i k ų p o r t r e t o istoriją b u v o ir p o r t r e t o rai­ d a Italijoje bei R o m o j e , k u r n u s i p e l n i u s i ų ž m o n i ų s t a t u l a s k ū r ė g r a i k ų m e n i n i n k a i . U ž k a r i a v ę g r a i k ų Rytus, r o m ė n a i p e r ė m ė visą g r a i k ų k u l t ū r o s i r m e n o palikimą. G r a i k ų m e n i n i n k a i g a v o n a u j ų užduočių — kurti pabrėžtinai pilietiškus romėnų imperatorių, princepsų, a t v a i z d u s . D a ž n a i s a v o n u o ž i ū r a jie p a t e i k d a v o ryškią psi­ chologinę modelio interpretaciją, kuri šiandien d a u g ką paaiškina. 284

Ligi šiol n e į m a n o m a a t s i s t e b ė t i , k a i p p a t y s v a i z d u o j a m i e j i p a k e n t ė tokį „ a p n u o g i n i m ą " ? O gal j i e šito n ė n e p a s t e b ė d a v o ? R o m ė n i š k a s i s p r i n c e p s o d o r y b i n g u m a s , s a v a i m e s u p r a n t a m a , p a d a r ė g r a i k a m s įs­ pūdį, n e s s a v o t ė v y n ė j e j i e m a t ė v a l d o v u s , k u r i e k o n e a t v i r a i l a i k ė save dievais. Iš Romos imperatorių paveikslų, sukurtų buvusiose g r a i k i š k o s e s r i t y s e , m a t y t i , j o g č i a vis d a r l i n k s t a m a s u d i e v i n t i p o r t r e t u o j a m ą j į . I m p e r a t o r i u s v a i z d u o j a m a s m o n u m e n t a l u s i r di­ d i n g a s , d a ž n i a u s i a i s u v a l d ž i o s insignijomis, k u r i o s R o m o j e pasi­ taiko n e b e n t m o n e t i n i u o s e portretuose, ir tai tik k a i p kuklus laurų v a i n i k a s . T a č i a u ž i n g s n i s po ž i n g s n i o p a d ė t i s k e i č i a s i ir R o m o j e , o principatui pasikeitus į dominatą — vieno „viešpaties" valdymą,— senojo romėniškumo požymiai ima nykti. Absoliuti Diokletiano mo­ narchija visiškai nebesidomi v a l d o v o individualybe, nes ji d a b a r tik s i m b o l i z u o j a valdžią, k u r i ą n e t r u k u s b u s i m t a l a i k y t i n e b e ž m o n i ų duota. Dieviškasis imperatorius nutolsta n u o jį supančio pasaulio, ir p a v a l d i n y s , ž v e l g i a n t i s a u k š t y n į v a l d o v o statulą, n e b e s u ž i n o , k a i p a t r o d o j o v i e š p a t s : jis t i k p a j u n t a p a m a l d ž i ą b a i m ę i r s a v o paties menkumą. Tai — antikinio portreto epilogas: valdovas — jau n e b e žmogus, o valdomasis — dalelė beveidės masės. Taip vaizduojamajam menui buvo nutiestas kelias į viduramžius. O k a s vis d a r d o m ė j o s i a n t i k i n i ų v a l d o v ų , p o e t ų , m ą s t y t o j ų veik­ la b e i d a r b a i s , k r e i p ė d ė m e s į t i k t a i į faktus, l i t e r a t ū r o s k ū r i n i ų tu­ rinį b e i formą, v i s a i n e s u k d a m a s s a u galvos, k a i p g i tie ž m o n ė s at­ rodė. Toks požiūris v y r a v o d a r ir Renesanso epochos pradžioje. Ir j e i k o k s n o r s d a i l i n i n k a s , s a k y s i m , m i u n s t e r i e t i s H e r m a n a s t o m Rin­ gas, g a u d a v o p a v e d i m ą n u p i e š t i , p a v y z d ž i u i , V e r g i l i j ų — n e k a i p didį poetą, o k a i p p r a n a š ą ! — t a i v a i z d u o d a v o jį k a i p p a g y v e n u s į savo amžininką su madingais akiniais. Trimis dešimtmečiais anks­ č i a u (apie 1500 m.) L u k a Sinjorelis Brizio k o p l y č i o j e O r v i e t o ka­ t e d r o j e n u t a p ė V e r g i l i j ų j a u n ą , be b a r z d o s , su ilgais į v i r š ų sušu­ k u o t a i s p l a u k a i s , p a k ė l u s į a k i s a u k š t y n , t a r s i i e š k a n t į t e n a i įkvė­ pimo. T u o t a r p u a r c h e o l o g a i a p t i k d a v o vis d a u g i a u m a r m u r o s k u l p t ū r ų , gemų bei monetų, ir p a m a ž u ė m ė busti susidomėjimas pavaizduo­ tųjų a n t i k o s a s m e n y b i ų , y p a č R o m o s i m p e r a t o r i ų , i š v a i z d a . S u a t ­ g i m i m u , R e n e s a n s u , susijusi n a u j a p a ž i ū r a į individą, s u d a r i u s i s ą l y g a s g e n i j a u s k u l t u i a t s i r a s t i , ž a d i n o n o r ą s u s i p a ž i n t i s u didžiaisiais a n ­ t i k o s l a i k ų ž m o n ė m i s , p a m a t y t i j ų a u t e n t i š k u s a t v a i z d u s . Taigi Fulvijaus Ursino darbas atitiko to laikmečio poreikius, o jo atradi­ m ų s ė k m ė s k a t i n o k i t u s j į m ė g d ž i o t i . N u o t o l a i k o šis p o r e i k i s n e b u v o susilpnėjęs: apie tai byloja gausi literatūra, skirta antikinei ikonog­ rafijai. R e i k i a t i k ė t i s , j o g tokį p o r e i k į j a u č i a i r p l a č i o j i v i s u o m e n ė , n e s , n u s l ū g u s d o m ė j i m u i s i p o r t r e t a i s , v ė l įsigalėtų m i n ė t a s požiū­ ris, v y r a v ę s v i d u r a m ž i a i s . T a č i a u k o l l a i s v a s ž m o g u s p a k l ū s t a 285

I. K a n t o „moraliniam. įstatymui savyje", kol tiki a s m e n y b ė s r e i k š m i n g u m u , tol j į d o m i n a a s m e n y b ė s , p a d e d a n č i o s studijuoti ž m o g a u s r a i d o s g a l i m y b i ų į v a i r o v ę . Tai ž a d i n a žinių t r o š k i m ą , ku­ ris y r a visų k u l t ū r ų p r a d ž i a , v a r o m o j i j ė g a i r laidas. T e n , k u r n e b ė r a t r o š k i m o k r i t i š k a i į v e r t i n t i d v a s i n i u s lobius, k u l t ū r a m i r š ­ ta. P a m o k o m ą p a v y z d į m u m s y r a d a v u s i v ė l y v o j i a n t i k a . Ž y m i ų j ų a n t i k o s ž m o n i ų p o r t r e t a i t u r ė t ų t e i k t i p e n o b e i m e d ž i a g o s š i a m ži­ n i ų t r o š k i m u i . Šioje k n y g o j e n e p a v y k o i š v e n g t i šiokių t o k i ų s p r a ­ g ų i r a b e j o n i ų , b e t j o s t u r ė t ų t i k d a r l a b i a u s k a t i n t i t o l e s n i u s ty­ rinėjimus.

Vardų paaiškinimai Aniketas Apostatą Augustas Dikėjas Epifanas Euergetas Eupatoras Eusebas Filadelfas Filometoras Filopatoras Filoromėjas Gonatas

Hierakas Kalinikas Keraunas Kodomanas Monoftalmas Nikatoras Nikėforas Pijus Selenė Soteras Tea Teas

Nenugalėtasis, Nenugalimasis Atskalūnas Prakilnybė, Didenybė Teisingasis, Kilnusis, G e r a s i s Šviesybė, Garsusis Geradarys K i l m i n g o t ė v o , Kilmingasis Dievobaimingasis, Pamaldusis M y l i n t y s i s brolį (seserį) Mylintysis motiną Mylintysis tėvą Romėnų draugas Antigono prievardis, reikšmė nežinoma; mėgin­ t a j į sieti s u Tesalijos m i e s t u Gona, n e v a j o gimtine Vanagas, Sakalas Pergalingasis Žaibas Darijo p r i e v a r d i s , r e i k š m ė n e ž i n o m a Vienaakis Nugalėtojas Nešantysis pergalę Dorybingasis, D i e v o b a i m i n g a s i s , P a m a l d u s i s Mėnulio deivė Išgelbėtojas, I š g a n y t o j a s Deivė Dievas

Legendų nuorodos Atėnai, Nacionalinis muziejus Bostonas, V a i z d u o j a m o j o m e n o m u z i e j u s Kopenhaga, Naujoji Karlsbergo gliptoteka Leningradas, Ermitažas L o n d o n a s , Britų m u z i e j u s Neapolis, Nacionalinis muziejus Niujorkas, Metropoliteno muziejus Roma, Kapitolijaus muziejus Roma, Nacionalinis muziejus Roma, Konservatorių rūmai V i e n a , M e n o istorijos m u z i e j u s

Turinys Antikinio portreto reikšmė šiandien Pratarmė Naudingos įžanginės pastabos Žymūs antikos žmonės nuo A iki Z Baigiamosios pastabos Vardų paaiškinimai Legendų nuorodos

5 13 14 24 281 287 287

VYRESNIAM MOKYKLINIAM AM2IUI Герман Гафнер. ЗНАМЕНИТЫЕ ЛЮДИ АНТИЧНОСТИ. На литовском языке. Перевела с немецкого Ванда Маникайте-Казанскене. Художник обложки А. Брога. Для старшего школьного возраста. Издательство «Витурис», 232600, Вильнюс, Альгирдо 31 Germanas Hafneris. 2YMŪS ANTIKOS 2MONES. Redaktoriai: L. Stanevičius, N. Chijenienė. Viršelio dailininkas A. Broga. Meninis redaktorius A. Klimas. Techniniai redaktoriai: S. Bagvilas, E. Vaičiulienė. Korektorė M. Vaineikienė IB Nr. 423 Duota rinkti 86.11.03. Pasirašyta spaudai 87.08.03. Leidinio Nr. 336. Forma­ tas 60X90V 16 . Popierius ofsetinis Nr. 1. Garnitūra „Baltika", 10 punktų. Ofsetinė spauda. 18 sąl. sp. 1. 36,25 sąl. spalv. atsp. 18,75 apsk. leid. 1. Tiražas 30 000 egz. Užsakymas 7075. Kaina 1 rb 40 kp. Leidykla ..Vyturys", 232600, Vilnius Algirdo 31. Spaudė Motiejaus Šumausko spaustuvė, 232600, Vilnius A. Strazdelio 1