Išminties druska: aforizmų rinkinys

Knyga sentencijų diel

skiriama rinkiniui

Apsyeima

surinkly

Metuse

nežinomo "Prižodey,

ant

Swieta

Pona

autoriaus arba

pagal

1813"

pirmajam

Trumpas,

Reykalu

o

Dwasyszku

eiliuotų Tykras yr

lietuviu Pamokslas Swietyszku,

atminti.

Vietoj įvado

Nemanykite esą nekviesti svečiai išminčių puotoje. Sėskitės į jums skirtą vietą. Ir tuomet, susidūrę akis i aki su nuostabiais visų laikų ir tautų poetų, mokslininkų, artistų bei istorikų kūriniais, įvertinsite savo sugebėjimus, ir jums atsivers nauji platūs, neregėti horizontai. A. FRANSAS

AISTROS Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. VOLTERAS

Nėra didesnės nelaimės kaip nežinoti savo aistros ribų. LAO

DZĖ

Valdymasis — pati didžiausia valdžia, būti pavergtam savo aistrų — pati didžiausia vergovė. SENEKA Aistra kaip anglis aušintina, kitaip širdis- uždega ugnį. V ŠEKSPYRAS Aistra — pasaulį pagrobiantis uraganas, protas — spingsinti žibė. I.

KANBU

Aistros — tai vienintelės oratorės, kurios visada įtikina. Nežinome nė šimtosios dalies to, ką daryti mus gali priversti aistros. E

DE

LAROŠFUKO

Išminčių ramumas yra ne kas kita kaip mokėjimas slėpti savo jaudulius. E DE LAROŠFUKO Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, k a d tos aistros silpnos. E DE LAROŠFUKO Aistra žengia priekyje ir vedasi iš paskos meilę. ICHARA SALKAKU Didi aistra — tai savotiška siela, savaip nemirtinga ir nepriklau­ soma nuo kūno. B. DE FONTENELIS Aistros •— mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis — vis dėlto skatina švietimą. K. A. HELVECIJUS 7

Visos aistros geros, paklūstame.

kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms Ž. Ž. R U S O

Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, k a d jos y r a ir visų mūsų džiaugsmų šalti­ nis. D. DIDRO Žmogaus aistros nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol pažadinamas. J. G. HERDEKLS

Aistros suteikia genijui galimybę pasireikšti ir padeda save pažinti. V Širdžiai nėra nieko menko. Ž. LABUTSAS-ROŠEORAS Aistringos širdies istorija visada nepaprastai paprasta. A. VTNJI Aistra — blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. R. V. EMERSONAS M e s verdame įvairiose temperatūrose. R. V. EMERSONAS

Troškimas valdyti protus — tai viena iš pačių stipriausių aistrų. NAPOLEONAS I Žmogus turi būti prieinamas aistroms, bet ir pajėgus jas valdyti. ŽANAS

DŽOBERTIS

Negalima laikyti išmintingu tokio žmogaus, kuris prireikus nemo­ ka būti pakvaišėliu. H.

POLIS

V BIČERIS

Vienintelės aistros, kurios neteikia m a l o n u m o , — tai pavydas ir baimė.

/ G e r i a u s i a s būdas nuraminti širdį — proto darbas. G. DE LEVTSAS Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros.

DŽ.

Č. KOUNZAS

Entuziazmas — pats gražiausias žodis Žemėje. G. HĖGELIS

Užgimstanti aistra gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsi­ radimo ir negalvoja apie baigtį; džiugi ir šviesi, ji nejaučia, k a d gali prisišaukti nelaimę. J. V GĖTĖ Truputis aistros protą aštrina, daug — slopina.

K.

MORGENŠTERNAS

Pavyzdžio jėga gimdo aistros jėgą. Ž. ŽORESAS Verčiau būsiu ryškiausias meteoras negu amžina, bet susnūdusi planeta... DŽ.

STENDALIS

LONDONAS

Kiekviena aistra yra ir džiuginanti, ir kankinanti.

Aistra — tai proto apsvaigimas. R.

T

SAUTĖJUS

Širdį sunkiau nuraminti negu sujaudinti. E R. DE ŠATOBRIANAS Didžios aistros tokios pat retos kaip meno šedevrai. H. DE BALZAKAS

Jei aistros ir svajos nepajėgtų atverti naujų perspektyvų, gyveni­ mas būtų beprotiška apgavystė. A. R. LENORMANAS Širdis neturi raukšlių, joje būna tik randų. S. G. KOLET

Aistra nepripažįsta sandėrių, ji pasirengusi visokioms aukoms. H. DE BALZAKAS Nesugebėjimas žavėtis — paveldėjimo požymis. H. DE BALZAKAS

DRAIZERIS

Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų n e i matematikos, nei tiksliųjų mokslų. A.

EINŠTEINAS 9

Prieraišumas — gyvuliška ir netgi egoistiška aistra, bet mums tai geriausias būdas atsikratyti egoizmo. Ž.

Tylėjimas — atsargumo altorius. B.

DIUHAMEUS

Aistra — tai tam tikra liga, kuri, kaip kiekviena kita, suteikia didelių, kartais sopulingų kančių. A.

MORUA

Ta, kuris per daug saugosi, dilgėlės dilgina dažniausiai. T FULERIS •

Kupina taurė neština atsargiai. T FULERIS

Maniakiški potraukiai gąsdina labiau negu dorybės ir talentas. A. MORUA Aistros apimtas žmogus netrukus tampa neatsargus.

GRASJANAS

Karštas arklys kartu su raiteliu gali nusisukti sprandą kaip tik tame takelyje, kuriuo atsargus asilas žingsniuoja neklupdamas. G. E. LESINGAS

A. MORUA

Atsargiems žmonėms atrodo neatsargūs tie, kurie paklūsta garbės

Kiekviena meilės aistra — tai širdies kelionė. P

MORANAS

Širdis turi savo kalėjimų, kurių protas atverti nepajėgia. M.

ŽUANDO

ATSARGUMAS Atsargiai veikti dar svarbiau negu išmintingai samprotauti.

jausmui. F R. DE ŠATOBRIANAS Iš visų dvasinių savybių reikšmingiausia — išmintis, o naudin­ giausia — atsargumas. O. M. BARTELEMIS Nekaltybė, nepastebinti pavojų ir nemokyta pažeidžiama už ydą ir dažniau puolama.

Atsargumas dažnai eikvojamas tuščiai, vis dėlto verta ryžtis tai

Greičiausiai užklumpa tas pavojus, kurio nepaisoma. S1RAS

Tam, kuris namie nerimastingai stebi vieną plyšį, griūtis negresia. PUBULIJUS

labiau

N. P VILK

CICERONAS

PUBULIJUS

atsargumo,

SIRAS

daryti. H. V Š O Protingas atsargumas reiškiasi ne tiek tuo, kad žmogus niekados nedaro klaidų, kiek tuo, k a d jis neleidžia joms pasikartoti. K. N. BOUVIS

Slaptų pavojų reikia saugotis labiausiai. PUBULIJUS

SIRAS

Atsargumo niekada nebūna per daug. HORACIJUS

CHARAKTERIS

Išminčius saugojasi pats savęs, kaip saugomasi priešo ar žvalgo. EPIKTETAS

Žmonių kilnumas — tai geras jų charakterio bruožas.

ROLENGAGENAS

Visiškas silpnavališkumas — labai bjaurus charakteris.

Kuklus Įžvalgumas geriau už neprotingą riziką. G.

Apdairumas liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. M. 10

DE SERVANTESAS

DEMOKRITAS

Ž. DE LA BRIUJERAS Tvirtas charakteris turi derintis su proto lankstumu. L. DE VOVENARGAS 11

Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bėda, jei jis turi šiek tiek trūkumų. Š.

L.

MONTESKJĖ

Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti. H. TEILORAS Charakteris — didžiausias žmogaus sugebėjimų gausintojas.

Kiekvieno žmogaus charakteris daro įtaką kitų žmonių laimei pri­ klausomai nuo to, ar jis turi polinkį jiems kenkti, ar duoti naudos.

K. FIŠERIS

A . SMITAS

Žmonių charakterius lemia ir formuoja jų tarpusavio santykiai. A. MORUA

Kiekvieno žmogaus charakteryje esti kažkas tokio, ko negalima p a l a u ž t i , — tai charakterio skeletas. G. K. LICHTENBERGAS

Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, k a i žmogus tampa tavo viršininku. E. REMARKAS

Charakteris — tai visiškai susiformavusi valia. NOVAUS Charakteris yra sugebėjimas veikti pagal principus.

DVASIA, SIELA

I. KANTAS

Tvirta dvasia išgelbsti silpną kūną.

Dora turi slypėti charakteryje.

1

HIPOKRATAS I. KANTAS

Žmogaus siela tobulėja iki pat mirties. HIPOKRATAS

Geras charakteris — viso gyvenimo turtas. V

GEZLITAS

Ramios dvasios žmogus ir k i t a m neįkyrus. EPIKŪRAS

/ Veiklai labiausiai reikia charakterio; žmogus su charakteriu — tai / apdairus žmogus, kuris turi konkretų tikslą ir atkakliai jo siekia. '

/

G. HĖGELIS

Lankas įlūžta n u o per didelės įtampos, o dvasia — nuo nusil­ pimo.

Kai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stul­ bina pasaulį tūkstantmečius.

PUBULIJUS SIRAS Kartkarčiais sielai reikia pramogos.

J. V GĖTĖ

FEDRAS

Žmogus be charakterio — tai tas pat, kas gimdyvė be pieno, kareivis be ginklo ar keliautojas be pinigų. O. L. PETJĖ Tik silpnuosius sutramdo ir prislegia nesėkmės; didieji charakte­ riai jų nepaiso. V

IRVINGAS

I Gėda, jei šiame gyvenime tavo kūnas dar nepavargęs, o siela jau pailsusi. M. AURELIJUS

tr Žmogaus siela — tai lempa, kurios liepsna — mokslas, o alyva — išmintis. IBN SINA

Charakteris — tai slapta, nuolatinė valios energija. Ž. B. LAKORDERAS

To, kuris aiškiai kalba, ir siela aiški. BERNARDINAS

ŠIEMETIS

Charakteris gyvena žmoguje, reputacija — šalia jo. DŽ. DŽ. HOLENDAS 12

Sielos sveikata ne mažiau opi už kūno sveikatą; kas tariasi neturįs 13

aistrų, taip pat lengvai gali pakliūti į jų verpetą, kaip kad visiškai sveikas žmogus staiga susirgti. F

DE

LAROŠFUKO

Siela gali manyti esanti dosni, jeigu jai maloniau duoti negu gauti.

Įsigyti tam, ko reikia sielai, pinigų nereikia. H. D. TORAS Po pinigų krūva galima palaidoti žmogaus sielą. N.

HOTORNAS

Kiekviena siela matuojama troškimo didingumu.

A. G. MERE

G. FLOBERAS

Silpnos dvasios žmonės prarūgsta nuo nesėkmių kaip per audrą nebaigtas virti alus.

Esti reginys, didingesnis už dangų: tasai reginys — tai sielos gelmės.

DŽ. RENDOLFAS Tas, kuris nuodugniai tiria savo sielą, taip dažnai pasijunta kly­ dęs, kad norom nenorom pasidaro kuklus. Jis jau nebesididžiuoja savo išsilavinimu, nebelaiko savęs didesniu už kitus. K. A. HELVEČIJUS Stiprios sielos vengia gašlumo, panašiai kaip jūrininkai saugojasi povandeninių uolų. NAPOLEONAS

I

Siela, pasinėrusi į darbą, atitrūksta n u o Įgimto liūdesio, kuris kitu atveju neduotų jai ramybės. DŽ. LEOPARDIS Didelė širdis, kaip ir vandenynas, niekados neužšąla. K. L.

BIORNĖ

S a n t ū r a — tai sielos sveikata. A.

P.

LAROŠFUKO-DUDOVLllS

Didinga ne ta siela, kuri atleidžia, o ta, kuriai atleidimo nereikia. E R. DE ŠATOBRIANAS Brangi dovana yra gebėjimas suvokti žmogaus sielą. N.

GOGOLIS

Žmogaus sieloje yra tiek grožio, kad gali nesivaržydamas jį skleisti. N.

GOGOLIS

Šaltis — tai pati baisiausia sielos liga. A. K. TOKVTLIS Nelaimė atveria sielą spinduliams, kurių nepastebi gerovė. Ž. B. LAKORDERAS 14

V

HUGO

Niekada nebijokime n e i vagių, nei galvažudžių. Išorės pavojai nė­ ra dideli. Bijokime patys savęs. Mūsų prietarai — štai vagys; mūsų ydos — štai galvažudžiai. Didžiausi pavojai glūdi pačiuose mumyse. Negi- svarbu, k a d pavojus gresia mūsų gyvybei ar piniginei? Gal­ vokime tik apie tuos pavojus, kurie gresia mūsų sielai. V

HUGO

Deimantų randama tik Žemės viduriuose, tiesos aptinkamos tik sielos gelmėse. V

HUGO

Pilvas — tai nešulys, pavojingas mirtingiesiems: kas akimirksnį jis trikdo pusiausvyra tarp sielos ir kūno. V.

HUGO

S i e l a be vaizduotės — tai tas pat, kas observatorija be teleskopo. H. V BIČERIS Žmogui vienui v i e n a m būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi sparnų primygti nuosavam "aš". S u n k u jai tada, b e t kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus. M.

K.

ČIURLIONIS

Laimė palanki kūnui, bet tik skausmas ugdo sielos gabumus. M.

PRUSTAS

Dvasios nerimas nėra didybės rodiklis. Esamoji n e d a r n a tarp žmogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir jo dėsnių net ir didiesiems žmonėms kyla ne iš jų didybės, o iš silpnybės. R. ROLANAS Gyventi — tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą. A. DE S E N T EGZIUPERI 15

Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla. A.

DE SENT EGZIUPERI

Maitinausi, k a d gyvenčiau, gyvenau, k a d pasiekčiau, pasiekiau, k a d grįžčiau ir atsiduočiau apmąstymams ir ilgėdamasis tyloje pajus­ čiau, jog m a n o širdis t a p o . didesnė. A.

DE SENT EGZIUPERI

aukštas arba žemas, toks pat ir tavo šešėlis. Išgarsėjimas yra atgarsis, o elgesys — šešėlis. LIE DZĖ N e t užimdamas aukštą padėtį gyvenime, elkis su visais kaip su lygiais. MENANDRAS

Akyla v i e n širdis: paties svarbiausio akimi nepamatysi. A. DE SENT EGZIUPEPJ Žmogus kitų žmonių akyse ir y r a žmogaus siela. B.

PASTERNAKAS

Tinkamo elgesio kelias arti, bet žmonės pratę toli jo ieškoti. MENCI7US Jei žinai, k a d elgiesi netinkamai, keisk savo elgesį iš karto. N e ­ lauk kitų metų.

Gebėjimas juoktis iš visos širdies — nuostabus sielos bruožas. Z. ,

Didžiausias skausmas b ū n a ne tada, k a i vinys perveria kūną, o tada, k a i žūsta gražioji svajonė. Kūnas gali kentėti arba mirti, o su­ žeista, nuvainikuota siela kenčia pragarą kasdien. A. ,

MENCIJUS

KOKTO

MORUA

Dvasios sferoje vaisinga būtent nekaltybė.

Varlė ir iš auksinio sosto šoks į pelkę. PUBULIJUS SIRAS Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso n u o įgimtų gabumų, o sėkmė — tik n u o aplinkybių. VANG

Ž. MARITENAS Kad žmogus imtų augti dvasiškai, reikia dviejų dalykų: Dievo malonės ir individualių pastangų — Sadhanos. Jie kaip du skirtingi magneto poliai + ir -, kurių sąveika būtina. Dievo malonė esti visados, bet individo pastangų dažnai trūksta, o be Sadhanos širdies neišgryninsi. SATJA SAI B A B A

ELGESYS

Nemandagus žmogus nesiskiria n u o kankintojo. VANG

ČUNGAS

Žmonių poelgiai nėra nei pastovūs, n e i nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis — apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės. VANG

ČUNGAS

Didžiausias delikatumas — paprastumas.

Jei lenkiesi, kai lenktis galima, ir išsitiesi, kai išsitiesti galima, panašus esi į šešėlį. Jei tyli, kai neklausia, ir atsakinėji, k a i esi klau­ siamas, panašus esi į aidą. Tačiau kokia n a u d a iš šešėlio ir aido? M O TI Kare ųž taktiką svarbesnė narsa. Už gedulo apeigas svarbesnis liūdesys. Žmogus turi būti išsilavinęs, b e t svarbiau, k a d pirma tai tinkamu elgesiu įrodytų. M O TI Žodžiai tavo yra gražūs arba bjaurūs, tokie pat ir jų atgarsiai. Esi 16

ČUNGAS

Z.

LEBONAS

Geriau perdėtas mandagumas negu nepakankamas. M. DE SERVANTESAS Žodžiais beveik visi žmonės vienodi, tik elgesys parodo jų skir­ tumą. MOLJERAS M a n d a g u m a s , apdairumas, n u o l a n k u m a s stiprina ir draugų, ir šeimos vienybę. VOLTERAS

Būk mandagus su visais, draugiškas su dauguma, familiarus su vienu kitu. B. FRANKLINAS

Reikia kartą ir visam laikui suprasti, kad nekultūringa žmonių akivaizdoje vartyti savo nešvarius baltinius, k a d tai rodo ištvermės stoką, nepagarbą aplinkai, egoizmą, palaidumą, blogą įprotį. Reikia kartą ir visam laikui atsisakyti verkšlenimo ir apsispjaudymo.

Kai kuriuos žmones mes vadiname laukiniais todėl, k a d jų elgesys skiriasi nuo mūsų.

K. STANISLAVSKIS

B. FRANKLINAS

Punktualumas — tai mandagus būdas prikišti kitiems netikslumą. P VĖBERIS

Elgesys — tai veidrodis, kuriame kiekvienas parodo savo veidą. J. V GĖTĖ Negalima sakyti žmogui: "Negerai elgiesi", kartu nenurodant jam tinkamo kelio. N. GOGOLIS Saulės sistema nesirūpina savo reputacija. R. V. EMERSONAS Geros manieros atsiranda iš smulkių pasiaukojimų. R.

V EMERSONAS

Elgesio taisyklės kartais primena ritualo apeigas: jos atrodo bepras­ miškos, bet auklėja žmones. A. DE SENT EGZIUPERI Jei kultūros nėra žmonių širdyse, tai niekur daugiau jos būti negali. Ž. DIUHAMELIS Blogas poelgis nemiršta, priešingai, jo vaisiai dauginasi. P MAKORLANAS Nuostabiausios savybės: tesėti pažadą, nevėluoti į sutartą susitiki­ mą ir laiku atsisveikinti. A.

Kultūra ir išorinis blizgesys — visiškai skirtingi dalykai. R. V EMERSONAS

Natūralumas būna tik įgimtas, o paprastumo reikia įsigyti. P

Žmogaus elgesys yra vardiklis, o nuomonė apie save — skaitiklis. Kuo didesnis skaitiklis, tuo žmogus nemalonesnis kitiems. L. T O L S T O J U S Triukšmingumas nieko neįrodo. Gana dažnai višta, sudėjusi viso labo tik kiaušinį, kudakuoja tarsi pagimdžiusi asteroidą.

GĖDA Tas, kuris prarado gėdą, laikytinas žuvusiu. PLAUTAS Tas, kuris nesigėdija savo prasižengimo, kaltas dvigubai.

kai. A.

FRANSAS

CHABARDAS

SIRAS

PUBULIJUS

SIRAS

Išmokyti gėdos neįmanoma, su ja reikia gimti. P U B U L I J U S SIRAS

Kultūros siela — tai sielos kultūra. J. HOFMILERIS f

Būkite malonūs su žmonėmis kildami — jums teks susitikti su jais leidžiantis. V MIZNERIS 18

PUBULIJUS Neturintį gėdos jausmo paveiks tik baimė.

Jeigu laikysies išvažinėtų vėžių, nebūsi nublokštas į šalį. K.

MORANAS

•

M. TVENAS Daugumai žmonių prigimta svarstyti protingai, o elgtis absurdiš­

KL1NTS

Kartais gėda draudžia tai, ko nedraudžia įstatymai. SENEKA . Prarastos gėdos nesusigrąžinsi. SENEKA 19

Būti sąmojaus objektu nebūna gėda vadui (Cezariui). MARCIALIS Gėda ir garbė — kaip drabužiai: kuo labiau sudėvėti, tuo nerūpes­ tingiau su jais elgiesi.

Prisiminimas apie didžiuosius žmones mums turi ne mažesnę reikš­ mę negu jų buvimas šalia. SENEKA Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.

APULĖJUS Geriau raudonis veide negu dėmė širdyje. M. DE SERVANTESAS O dėl gėdos, tai įdomu, kad kartais kuklūs žmonės, būdami n e ­ padoraus poelgio liudininkais, pajunta kažką panašaus į gėdą.

VANG

Jei mačiau toliau negu kiti, tai todėl, k a d stovėjau a n t milžinų pečių. I.

L. DE VOVENARGAS Dauguma žmonių sugeba atlikti veikiau didžius negu gerus darbus.

B. ERANKLINAS Tik apgavystė daro gėdą, paklydimas — niekada. G.

NIUTONAS

Kartais didieji žmonės didūs n e t mažmožiuose.

G. V LEIBNICAS Tai, kas prasidėjo pykčiu, baigiasi gėda.

ČUNGAS

K.

UCHTENBERGAS

Š.

Norint atlikti didžius darbus, nereikia būti didžiausiu genijumi, nereikia būti aukščiau žmonių, reikia būti kartu su jais. Š.

Geram žmogui b ū n a gėda n e t prieš šunį. A.

ČECHOVAS

Gėda prieš žmones — geras jausmas, bet geriausias — gėda prieš save. L. TOLSTOJUS Sugebėjimas rausti — pati būdingiausia ir pati žmogiškiausia iš visų žmogaus savybių. Č. DARVINAS

MONTESKJĖ

Tas, kuris nemyli laisvės ir tiesos, gali būti galingu žmogumi, bet didžiu netaps niekados. VOLTERAS

Niekas geriau už tai, ko žmogus gėdijasi ar nesigėdija, neparodo jo dorovinio tobulumo lygio. L. TOLSTOJUS

MONTESKJĖ

Varžybos — genijaus penas. VOLTERAS Išmanymas, kokie daiktai turi būti, rodo, k a d žmogus protingas; išmanynas, kokie daiktai iš tikro yra, rodo, kad žmogus patyręs; išma­ nymas, kaip juos pagerinti, rodo, kad žmogus genialus. D. DIDRO Proto platumas, vaizduotės jėga ir sielos aktyvumas — štai kas yra genijus. D.

GENIJUS, TALENTAS

Genijus yra ne kas kita kaip didžiulės kantrybės dovana. Ž.

Didžiam lemta patirti didžių išbandymų. EURIPIDAS Cezariui daug kas neleistina kaip tik todėl, kad jam leistina vis­ kas. SENEKA 20

DIDRO

BIUFONAS

Aistrų įkarštis neretai būna genijaus įkarštis. H. G. MIRABO Tas, kuris pirma laiko manosi esąs genijus, yra žuvęs žmogus. G. K. LICHTENBERGAS 21

Piktadarys negali pasiekti didybės.

Tikras didingumas pagrįstas savo jėgų, o netikras — kitų žmonių silpnybių suvokimu. J. G. HERDERIS

J. V GĖTĖ Pasitenkinimas savimi talento nepašalina, bet jį kompromituoja. L. BONALDIS

Kiekvienas tikras genijus privalo būti naivus. E ŠILERIS Tas, kuris žemina aplinkinius, pats niekada nebus didis.' J. G. ZOIMĖ Didieji žmonės nieko nedaro iš dalies.

\

Privalau pradėti šedevru arba nusisukti sprandą. H. DE BALZAKAS

Tebūnie jie [t. y. ankstyvieji jo bandymai rašyti] pasmerkti nežiniai, kol iš manęs kils kas nors svarbaus, didžiq, meniško. N. GOGOLIS

K. M. VYLANDAS Tam, kuris stovi aukštai ir yra visų matomas, nepritinka ūmūs

Meilė ir draugystė apvaisina genijų. E FAIJOLIS

judesiai. NAPOLEONAS I N u o didžio iki juokingo vienas žingsnis.

Briliantui atleidžiama už aštrias jo briaunas — per daug nuosto­ linga būtų jas suapvalinti. R.

NAPOLEONAS I Genijus — tai sugebėjimas matyti nematoma, judinti neapčiuo­ piama, tapyti tai, kas neturi formos. Ž. Ž L/BERAS Širdis — štai tikrasis svertas viso, kas didinga. L. VAN BETHOVENAS

Talentas dirba, genijus kuria. R. Š U M A N A S Talentas mėgdžioja gamtą ir analitiškai kuria tai, ką genijus kuria sintetiškai, bet dar yra charakterių tarp vienų ir kitų. H. HEINĖ Didieji žmonės — tai žmonijos knygos turinys.

Genijus priešinasi visokiam pavergimui. U.

F HEBELIS

FOSKOLAS

Didingumas panašus į kalną. \ jį veda status ir sunkus kelias. V GEZLITAS Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama iš genijaus,— tai meilė

Mažas kliūtis stenkis apeiti, jei į didybę keliauji. F HEBELIS Iškilti nesunku, sunku iškilus būti pačiu savimi. Ž. MĮSLĖ

tiesai. J. V GĖTĖ

Genijus praskina kelią, o talentas eina juo, bet eina savaip. K.

Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, k a d ir genijus neiš­ vengs mirties. J. V GĖTĖ

GUCKOVAS

Lengvai daryti tai, kas kitiems s u n k u , — tai talentas, o daryti tai, ko neįstengia t a l e n t a s , — tai genijus. A. F AMJELIS

Genijus — tai įgimtas stropumas. J. V GĖTĖ Ir didis žmogus — viso labo tik žmogus. J. V GĖTĖ 22

ŠUMANAS

Tikrą genijų galite pažinti iš to, k a d visi bukagalviai, j a m pasi­ rodžius, surengia prieš jį sąmokslą. R.

V EMERSONAS 23

Kiekviename genijaus kūrinyje atpažįstame savas atmestas min­ tis. V EMERSONAS

R.

Tūkstančiai talentų tik pasakoja apie tai, ką turi epocha, bet tik genijus nujaučia ir kuria tai, ko jai trūksta. E. HEIBELIS Kiekvienas genijus priklauso tik liaudžiai. V.

HUGO

Retai tampa didžiu tas, kuris neranda savyje ryžto nepaisyti daugy­ bės nereikšmingų dalykų. K.

Didieji žmonės retai kada būna izoliuotomis kalnų viršūnėmis, paprastai jie esti kalvynų viršūnės. T

E. HUGO

H. V Š O Didis tas miestas, kuriame gyvena didis žmogus. Tegu jame būna vos kelios sutriušusios lūšnos, vis tiek jis didžiausias pasaulio miestas. V. VLTMENAS Genialumas daugiausia priklauso nuo energijos. M. ARNOLDAS Genijai turi vieną privilegiją — jiems gyvenimas niekada netam­ pa kasdienybe kaip visiems mums.

žmogus;

genijus

—

dovana,

DŽ. R. LOVELIS

M.

Genijus — ne gabumų derinys.

koks

nors v i e n a s gabumas,

o

daugelio didžių

EBNER-EŠENBACH

T

EDISONAS

Genijus — tai nesugebėjimas nieko neveikti. Š. DIDBO Sveikas protas — genijus naminio milo drabužiais. A. N. VAITHEDAS M i n i a t i ū r a — tai vienas iš didybės prieglobsčių. G. BAŠLARAS Neįmanoma įsivaizduoti Šekspyro arba Gėtės pasruvusių krauju ir klykiančių dėl kūrybinių kančių sunkiomis aplinkybėmis. Č. S. PIRSAS Nepakanka kovoti su savo trūkumais. Reikia kovoti ir su savo talentais, kad jie augtų. M. ŠAPLANAS

E. P. VIPLAS

Kiekvienas talentas — tai maža širdis, kuri laiką iš krūtinės išrėžia.

Paprasti žmonės mato savo darbo vaisius, o genijaus pasėta sėkla dygsta lėtai. T. MOMZENAS Talento trečdalį sudaro instinktas, trečdalį — atmintis ir trečdalį •— valia. K. DOSI 24

EBNER-EŠENBACH

Genijus — procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito.

Eisiu savo paties keliu, nepaisydamas šiuolaikinės mokyklos. V VAN GOGAS

CHABARDAS

Genijus nurodo kelią, talentas juo eina.

DŽ. R. LOVELIS kurią valdo

HIGINSONAS

Menininko charakteris jo talentą arba maitina, arba išsekina. M.

Neturtas — genijaus pamotė.

Talentas — dovana, valdanti p a t į žmogų.

V

Yra kažkas retesnio, tobulesnio, nepaprastesnio už talentą — tai gebėjimas pripažinti kitų talentą.

Didieji žmones patys pasistato postamentus. V

DOSI

I.

ZIEDUONIS

GĖRIS, GERUMAS Geriems būti geram ir geram būti negeriems — štai didžiausias gerumas. LAO

DZĖ 25

Dosnumas, ypač lydimas nuolankumo, visada užkariauja širdis. J. V. GĖTĖ

J e i geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi? KONFUCIJUS Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas j a m p a č i a m priklauso. SENEKA Gerumu ir pikčiausią žvėrį prisijaukinsi. VYTAUTAS

DIDYSIS

Gerbti r e i k i a tą, kuris yra dosnus, o ne tą, kuris gali būti dos­ nus. N. MAKIAVELIS Darydami gera geram žmogui, darome jį dar geresnį, bet piktas n u o j a m daromų geradarybių tampa dar piktesnis. B.

MIKELANDŽELAS

Gera širdis — tikras auksas. V ŠEKSPYRAS Geriausias būdas prisiminti gerus darbus — juos kartoti. E

BEKONAS

Be tikėjimo žmogus negali pažinti n e i tikrojo gėrio, nei teisin­ gumo. B. PASKALIS Kad būtume p a k a n k a m a i geri, turime būti truputėlį geresni negu reikia. K. M A P I V O Dosnumui nereikia užmokesčio, jis visada pats save apdovanoja. I. DE LIVRIS T i e k protui nėra nieko per didelio, tiek gėriui nėra smulkmenų. ŽANAS

POLIS

Nežinau jokių pranašumo požymių, išskyrus gerumą. L.

E R.

DE ŠATOBRIANAS

Gėrį ir blogį reikia prisiminti amžinai. Gėrį, nes prisiminimas, kad jis mums kadaise buvo padarytas, padaro mus kilnesnius. Blogį, nes nuo tos akimirkos, kai jis mums buvo padarytas, mes privalome jausti pareigą atsilyginti už jį gėriu. N. GOGOUS Gerasis susiranda Žemėje rojų, o piktasis č i a iš anksto mėgaujasi savo pragaru. H. HEINĖ Užuojauta gyvūnams yra taip žmogui būdinga, jog galima tvirtin­ ti: tas, kuris žiaurus gyvūnams, negali būti geras žmogus. A. ŠOPENHAUERIS Pirmiausia būkite geri; gerumas nuginkluoja daugumą žmonių. Ž. B. LAKORDERAS Būkite ne paprasčiausiai geri, o geri dėl ko nors. H. D. T O R A S Nepakanka nekenkti — reikia padėti savo broliams. DŽ. MADZINIS Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gera ir teisinga. E DOSTOJEVSKIS Nepakanka būti geram, dar reikia būti taktiškam. A. E AMJELIS Paremti geru žodžiu žmogų, patekusį į bėdą, dažnai svarbu taip pat kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria katastrofą n u o sklandaus ir saugaus judėjimo per gyvenimą. H. V BIČERIS

V A N BETHOVENAS

Elgdamiesi su artimaisiais taip, tarsi jie geresni negu iš tikrųjų, priverčiame juos tapti geresnius. J. V GĖTĖ Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią dovaną. J. V GĖTĖ 26

Stipresniojo grasinimas mane visados verčia pereiti į silpnojo pusę.

Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą. DŽ. R. LOVELIS Žmonių neaukština priklausomybė rasei ar odos spalva. Aukštes­ nis tas, kurio širdis dosnesnė ir protas blaivesnis. R. G. INGERSOLAS 27

Būk geras ir stenkis, kad niekas nežinotų, jog tu geras.

Kuklumas su grožiu niekada nesutaria. OVIDIJUS

L. T O L S T O J U S Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis.

M a n y k gerai, ir iš minčių išaugs geri poelgiai. L. T O L S T O J U S

M. DE SERVANTESAS

Ne tiktai tie, kurie turi milijonus, ir ne tiktai tie, kurie milžinais vadinami, daro gera kitiems.

Ne kiekvienas grožis įkvepia meilę: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia "širdies.

M.

K.

M. DE SERVANTESAS

ČIURLIONIS

Pati tyliausia meilė — meilė gėriui.

.Pati žavingiausia rožė — rudeninė. M.

Gerumas, jei jis beribis, nevertas vadintis gerumu. M.

T. A.

EBNER-EŠENBACH Jėga nugali jėgą, o grožis nugali visus.

EBNER'EŠENBACH

Tam, kuris ilgai mąsto apie tai, kaip daryti gera, nelieka laiko būti geram. R.

E LOPE DE VEGA Ir madingas daiktas gali būti neskoningas. MOLJERAS

TAGORĖ

Aš vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimėdavo mintimi arba jėga. Aš vadinu didvyriu tik tą, kuris buvo didis širdimi. R. ROLANAS

Gėriui reikia įrodymų, grožiui jų nereikia. B. DE FONTENELIS Gracija yra judantis grožis. G. E. LESINGAS

Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį. A. DE S E N T EGZIUPERI Gerumas — tai menas. G. H A U P T M A N A S Geras žmogus yra tas, šalia kurio lengviau kvėpuoti. P PAVLENKA Išsivaduokite iš blogio — jums liks gėris. Išsivaduokite iš gėrio — kas jums liks!

Didžiausias stebuklas yra tai, k a d su išties nuostabiais reiškiniais galime ir privalome susidurti kasdien. G. E. LESINGAS Poelgio grožį pirmiausia lemia tai, kad jis lengvas ir tartum be jokios įtampos. I. KANTAS Kuo rimtesnis veidas, tuo nuostabesnė šypsena. E R. DE ŠATOBRIANAS

A. MIŠO

Grožis gimdo pasitikėjimą savimi, o tas, kuris kenčia dėl pasiti­ kėjimo savimi, yra nedėkingas ir neištikimas.

GROŽIS

T

M y l i n č i a m dažnai ir tai, kas negražu, atrodo gražu. TEOKRITAS Gražus veidas yra rekomendacija be žodžių.

FONTANE

Grožis man stebuklų stebuklas. O.

VAILDAS

Grožio ir aromato nepraranda tik ta gėlė, kurios nenuskiname. PUBLILUUS SIRAS

28

OBINJĖ

V R. OLDŽERIS 29

Kai kurios ydos prasiskverbia į mus dorybių pavidalu.

Paprastumas yra svarbiausia moralinio grožio sąlyga. TOLSTOJUS

SENEKA

Grožiui, tikrai l a i m e i ir tikram heroizmui n e r e i k i a garsių žo­ džių.

Tas, kuris padaro paslaugą niekšui, klysta dvigubai: pirma, padeda tam, kuris pagalbos nevertas, antra, rizikuoja.

V RABĖ

FEDRAS

L.

Žavėtis — tai prielankiai pripažinti kitų žmonių panašumą į mus.

Jei suklystama netyčia, reikia atleisti. FEDRAS

A.

BIRSAS

Tamsią n a k t į ir geras jūreivis gali paklysti. T

YDOS, SILPNYBĖS, KLAIDOS

FULERIS

Ir pats geriausias šaulys gali nepataikyti. T FULERIS

Klaidos, kurios netaisomos,— štai tikrosios klaidos. KONFUCIJUS Nepasikeis tas, kuris keturiasdešimties sulaukė, o ydų neatsikratė. KONFUCIJUS

Jei ydos madingos, jos šlovinamos kaip dorybės. MOLJERAS Nedovanotinos klaidos būna tik tų, kurių mes j a u nebemylime. M.

Tas, kuris nemoka žvelgti į tolį, netrukus turės rūpesčių. KONFUCIJUS Tam, kuris eina prieš Dangų, nepadės maldos dvasioms globė­ joms. KONFUCIJUS

Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų klaidų — blogai atlikti gerus darbus. V

PENAS

Prieš rodydamas mano dėmes, nusiplauk pirštą. B. FRANKLINAS

Kas per greitai žengia į priekį, veikiai turės grįžti. MENCIJUS Ten, kur veši ydos, nuodėmingu laikomas teisuolis.

Blogis, kaip ir nuodai, turi savo paskirtį; yra ligų, nuo kurių niekuo kitu nepagydysi. T

P U B U L I J U S SIRAS Nėra žmonių be ydų. Iš mūsų tas tėra geriausias, kuris turi jų mažiausiai.

PEINAS

Skonio trūkumas — viena iš tų ydų, kurios neatsiejamos nuo veidmainybės. H. DE BALZAKAS

HORACIJUS Ydos visad susitars tarp savęs.

Netaikykite pavienių žmonių ydų visam pasauliui.

H. DE BALZAKAS OVIDIJUS

Nuo mažų klaidų lengva pereiti prie didelių ydų.

Tarp putų ir padugnių yra sena giminystė. O. U U D V I G A S

•

SENEKA

Ydos įgyjamos ir be mokytojų. SENEKA 30

SKIUDERI

Nei filosofijoje, nei juo labiau moralėje nežalingų suklydimų n e ­ būna. A.

MANDZONIS 31

Kiek mes prisibaiminame dėl to, kas neatsitiko, bet tik galėjo atsitikti. T. DŽEFERSONAS

Mūsų pasaulyje pavojus visada gresia tiems, kurie jo bijo. B. Š O

Bailys grasina būdamas saugus.

Geriau žinoti patį blogiausią dalyką negu savaičių savaites gyventi bijant paties blogiausio.

J. V GĖTĖ

E. HEMINGVĖJUS

Vilkas, k a d ir vienas, visai avių bandai baisus. Dailiai miršta beprasmiškai.

J. V GĖTĖ

E. HEMINGVĖJUS

Baimė užkrečiama taip pat kaip sloga ir kiekvienąsyk daro iš vie­ naskaitos daugiskaitą.

Niekas iš žmogaus n e a t i m a tiek ryžto kaip baikštumas ir baimė.

J. V GĖTĖ

E. Baimė ir siaubas — blogi padėjėjai.

Bailys pavojingesnis už visus kitus žmones, jo bijoti reikia labiau­ siai. K. L. BIORNĖ

A. CVEIGAS BLOGIS

Gyvenimas, kaip ir kulka, gelbsti drąsų ir muša baili. V

BELINSKIS Gera, kai genda, tampa ypač bloga.

Po išorine drąsa slypi didi baimė. A.

ARISTOTELIS

LINKOLNAS Blogį gimdo troškimų gausumas.

Bailiai bėga nuo pavojaus, pavojus bėga n u o drąsuolių. S. F. UDETO

SI-MA

CJENAS

Už nuopelnus, galinčius visą pasaulį užtemdyti, niekada nebus atlyginta.

Žmonės, trokštantys bauginti, kartu parodo, kad yra bailiai. R.

HEMINGVĖJUS

SI-MA

V. EMERSONAS

CJENAS

Kovos su blogiu priemonės kartais blogesnės uŽ p a t į blogį.

Tas, kuriam netenka kasdien įveikti baimės, dar negavo gyve­ nimo pamokų. R. V. EMERSONAS

PUBULIJUS

SIRAS

Blogųjų sėkmė — pagunda kitiems. FEDRAS

Bijodami pabandyti, daug ką pražiopsome.

Daryti blogį — negerai, bet tuo didžiuotis — dar blogiau.

DŽ. H. MEFITAS

DŽ. HEIVUDAS

Pusė mūsų baimės neturi jokio pagrindo, o pusė paprasčiausiai gėdinga.

Dėl didžiausio gėrio triumfo negalima daryti nė mažiausio blogio.

K. N. BOUVIS Baimė — štai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti. T. RUZVELTAS

B. PASKALIS Dažnai tas, kuris nori padaryti gera, daro bloga; patys nežinome, ką sėjame. N.

Būti baimės vergu — pati baisiausia vergovės rūšis.

GOGOLIS

Kuo daugiau žmogus turi blogio, tuo labiau turime jį mylėti.

B. Š O

N. GOGOLIS

34 r

35

Pasaulyje būtų daroma labai mažai blogio, jei negalima būtų daryti blogio gėrio pavidalu. M. EBNER-EŠENBACH

mis.

Fanatizmą reikia užmigdyti, kad galima būtų išrauti su šakni­ NAPOLEONAS

Fanatiko protas panašus į akies vyzdį — kuo stipresnė šviesa, tuo labiau jis susitraukia.

CINIZMAS, SKEPTICIZMAS Skepticizmas — tai tinginių sistema.

O. V H O L M S A S K.

Pusmoksliai gydytojai paprastai skeptikai. E.

BIM

Iš visų bjaurių žmonijos rykščių fanatizmas — pati pražūtingiausia, jos labiausiai reikia bijoti.

FEICHTERSLEBENAS

Cinikas — tai žmogus pelėda, būdraujanti prietemoje ir akla švie­ soje, mėgstanti dvėseną ir niekinanti prakilnią laukinieną. H. V BIČERIS Skepticizmas — nederlingas kraštas be uostų ir švyturių. H. V. BIČERIS Cinikas visų žmonių poelgius skirsto į dvi kategorijas: atviras niek­ šybes ir slaptąsias. H. V BIČERIS Kas yra cinikas? Tai žmogus, žinantis visko kainą, bet neišmanan­ tis vertės. O. VAILDAS Cinikas — tai žmogus, kuris, įkvėpdamas gėlių aromato, dairosi aplinkui karsto su numirėliu. H. L. MENKENAS Skepticizmas — pati lengviausia filosofija. R. KEMPAS Kad taptum ciniku, turi būti protingas, o kad pakaktų proto netapti juo, turi būti išmintingas. E CHIORST

E. HEMINGVĖJUS Pašaipa naikina fanatizmą taip, kaip alyva gesina ugnį. R. SARAS GANDAI,

APKALBOS

Stiprėja gandas eidamas, jėgų semiasi judėdamas. VERGILIJUS Kiekvienas gandas gali pridaryti bėdos. PUBULIJUS

SIRAS

Svarbu ne tai, kuo tave laiko, o kas tu esi iš tikro. PUBULIJUS

SIRAS

Jis„ buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Sūnys loja ant to, kuris jiems atrodo keistas. VANG

ČUNGAS

Grynos sąžinės tikrai nepalies melagingi gandai. OVIDIJUS Nukirsk paskalai galvą, liežuvis — gyvas. R. B. ŠERIDANAS Apkalbų platintojai niekuo ne geresni už jų kūrėjus.

FANATIZMAS

R. B. ŠERIDANAS

Didžiausi nesutarimai sukelia mažiau nusikaltimų negu fanatiz­ mas. VOLTERAS Nuo fanatizmo iki barbarybės vienas žingsnis. D. DIDRO 36

I

Nuo segtuko dūrių sunkiau apsiginti negu nuo kalavijo smūgių. K. L. BIORNĖ Niekas taip nesidomi kitų veiksmais kaip tie, kuriems tai turėtų visai nerūpėti. V

HUGO 37

Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl to savo poreikio paplepėti. V. H U G O Purvas gali brangakmenį pridengti ir jo nesutepti. D. ZANDERSAS Liežuvavimas daro blogesnį tą, kuris jo griebiasi, tą, kuris jo klau­ so, ir tą, kuris yra jo auka. Č. KANTU Kai apie jus kalba, tai blogiau gali būti tik viena — kai apie jus nekalba. O. VAILDAS Kiekviena paskala yra asmeniškas pykčio arba silpnaprotiškumo prisipažinimas. DŽ. DŽ. CHOLENDAS

Garbėtroška yra būdinga visiems žmonėms. MENCIJUS Pabūti blogo valdovo rūmuose arba užmegzti pažintį su blogu žmogumi yra tas pat, kas ištaigingais drabužiais ir su ištaiginga kepure atsisėsti purve ar ant anglių krūvos. MENCIJUS Garbėtroška atneša tik gėdą, o ne garbę. FEDRAS Garbės troškimas verčia mus elgtis prieš savo polinkius daug dažniau, negu reikalauja protas. E

DE LAROŠFUKO

Garbėtroška atima iš žmogaus natūralumą. L. DE VOVENARGAS Žmogui, kuris ilgai kalba apie save, sunku išvengti pasipūtimo. D. J U M A S

Gyvenkite taip, kad jums nebūtų gėda parduoti savo papūgą didžiausiai miesto liežuvautojai. V RODŽERSAS Prie žvaigždžių purvas nelimpa. A. SKALBĖ -

GARBĖTROŠKA Nepasotinamas garbės troškimas temdo žmogui protą, ir jis ne­ pastebi pavojų. EZOPAS tuščiagarbi žmogų niekas, išskyrus jį patį, nekreipia dėmesio. EZOPAS Tas, kuris šlove per daug pamėgo, brangiai užmokės. Tas, kuris per daug sukaupė, daug praras. LAO DZĖ S e n i a u žmonės mokėsi patys sau, dabar daro tai parodai. KONFUCIJUS To, kuris elgiasi tartum kokia įžymybė, žmonės tikrai neapkęs. KUNG S U N J A N G A S 38

Garbės troškimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mėginimas išgarsėti nepelnytai. A . SMITAS Aistringą drauge.

garbėtrošką

ir

nepatiklumą

aš

G.

visada pastebėdavau K.

LICHTENBERGAS

Didelė garbėtroška nuo seno daugelį išmintingų žmonių paversda­ vo bepročiais. I. KANTAS Ten, kur įsipainiojusi garbėtroška, nėra vietos nuoširdumui. H. DE BALZAKAS Kuo garsiau jis įrodinėjo savo garbę, tuo sparčiau mes skaičia- ' vome savo stalo sidabrą. R. V. EMERSONAS Garbėtroška panaši į alkaną skrandį — jis nepaklūsta jokiems įstatymams, išskyrus savo apetitą. H. V. ŠO Garbės troškimas — nenugalimas siekimas sulaukti priešų puldi­ nėjimo gyvam esant ir draugų patyčių po mirties. A.

BIRSAS 39

Viskas priklauso nuo aplinkos. Skaisčiame danguje Saulė gerokai mažiau save vertina nei riebalinė žvakė rūsyje. M.

Daug vyno — maža proto. MENANDRAS

EBNER-EŠENBACH

Ambicija — ydų šaltinis, veidmainystės motina, pavydo giminaitė, apgaulės gimdytoja. Daugelio žmonių privalumai mažėja didėjant jų pasisekimui. E.

HEMINGVĖJUS

GYRIMASIS

Vynas suteikia kiekvienam, kuris jį geria, keturias savybes. Iš pradžių žmogus pasidaro panašus į povą; jis pasipūtęs, jo judesiai lengvi ir didingi. Vėliau elgiasi panašiai kaip beždžionė: ima su visais pokštauti ir maivytis. Paskui tampa panašus į liūtą — be galo savimi pasitiki, pakyla į puikybę, visiškai pasikliauja savo jėgomis. Galų gale pavirsta kiaule ir voliojasi purve. A B U L FARADŽAS

Pagyrūnų, kaip ir paauksuotų ginklų, vidus neatitinka išorės. PITAGORAS Tas, kuris gabus, bet darbais savais giriasi, nieko nepasieks, k a d ir kaip vargtų. M O TI

Pagyrūnas — pajuokos objektas protingiems, garbinimo — kvai­ liams, skanus kąsnelis pataikūnams ir savo paties garbėtroškos ver­ gas. F. BEKONAS Visi kalba apie kvailį ir pagyrūną, k a d jis kvailys ir pagyrūnas, bet niekas nesako šito jam, o jis taip ir miršta nesužinojęs apie save to, ką žino visi. Ž.

ĖBRĖJUS

Vynas keršija girtuokliui. LEONARDAS DA VINČIS Žmogus, kuris gerdamas praranda saiką, nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. M. DE SERVANTESAS

Gyrimasis — tai savinimasis gėrybių, kurių iš tikro nėra. TEOFRASTAS

BARAS

Girtas žmogus — ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio,— protą. T

PEINAS

Geriame į draugo sveikatą ir gadiname savąją. DŽ. K. DŽEROMAS Degtinė skaidri, bet dažo nosį ir juodina reputaciją. A.

ČECHOVAS

DE LA BRIUJERAS Vynas <...> žudo žmonių sielas ir jų palikuonis.

GIRTAVIMAS

L. TOLSTOJUS

Paprastai namie pirmą bokalą geria į sveikatą, antrą — malonu­ mui, trečią — įžūlumui, paskutinį — beprotybei.

GOBŠUMAS,

A N A C H A R S I S SKITAS <...> negerti ir nelėbauti, i d a n t nepasirodytum toks, koks esi, o ne toks, koks atrodai.

ŠYKŠTUMAS

Žmogaus prigimtis yra tokia, kad, kai kas nors matuojama, kiek­ vienas nori ilgiausio gabalo, o kai kas nors sveriama,— sunkiausio.

PITAKAS

KUNG

SUN JANGAS

•

Girtavimas yra pamišimo pratybos.

Perteklius žudo. PITAGORAS

Girtumas — savanoriška beprotybė. ARISTOTELIS 40

LUKRECIJUS Gobšumas ir pyktis — blogiausi patarėjai. PUBULIJUS

SIRAS 41

Nesaikingas apetitas niekados nebūna išmintingu patarėju.

Tas, kuris siekia svetimo, pelnytai neteks ir savo. FEDRAS Šykštuolis visada skursta.

R. L. STIVENSONAS Turėti ir nieko neduoti — kartais blogiau negu vogti. M.

EBNER-EŠENBACH

HORACŲUS Kas yra šykštumas? Pastovus neturtas dėl skurdo baimės. BERNARAS

KLERVIETIS

Gobšumas — visų blogybių šaknis. DŽ.

ČOSERIS

GUDRUMAS Duoti mažai, už tai daug tikintis, vadinasi, savo dovanomis ska­ tinti vien baime. M O TI Apgaudinėjimas ir apsukrumas yra neteisėtumo pagalbininkai.

Nepasotinamas turtuolis yra vargšų vargšas. ERAZMAS

KUNG S U N J A N G A S

ROTERDAMIETIS

Žmogus neturi blogesnio priešo už save patį, nes beveik visos jo nelaimės, pavojai ir nereikalingos nuoskaudos kyla vien tik iš perne­ lyg didelio jo gobšumo. F.

GVIČARDINIS

Turto perteklius — šykštumo priežastis.

Prastuolis savo klaidas spalvingai padabina. KONFUCIJUS M e l a s ir beprotybė velkasi tiesos drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą. VANG

K. M A R L O U Lengviau apsirijėliui pasotinti pilvą negu akis.

Gudrumą laikome nelemta ir sukta išmintimi. E

V. KEMDENAS Šykštuolis elgiasi su visais blogai, bet blogiausiai — su pačiu savimi. T. FULERIS Šykštuolis ne tiek sukaupia, kiek užsitraukia nešlovės. E

D.

DIDRO

Šykštumas prasideda ten, kur baigiasi neturtas, H. DE BALZAKAS R e t a i mąstome apie tai, ką turime, bet visada — apie tai, ko stokojame. A. ŠOPENHAUERIS Šykštumas — aistra, kuri ateina su amžiumi. A. 42

TROLOPAS

BEKONAS

Gudrumas — niūri bedalystės šventovė. E ČESTERFILDAS Būti pernelyg gudriam — v i e n a iš pačių gėdingiausių kvailybės atmainų.

FENELONAS

Šykštuolis pamiršta, kaip greitai bėga laikas ir koks trumpas gyve­ nimas.

ČUNGAS

G.

LICHTENBERGAS

Gudrumas — labai ribotų žmonių mąstymo būdas. Jis labai ski­ riasi nuo proto, į kurį iš išorės panašus. I. KANTAS Vagis be aukštojo išsimokslinimo gali nudžiauti ką nors iš prekinio traukinio, o jeigu baigė universitetą, sugeba pavogti visą geležinkelį. T

RUZVELTAS

IŠPUIKIMAS Tas, kuris, Įgijęs turtų ir garbės, pasipučia, nelaimę užsitraukia. L A O DZĖ 43

Tas, kuris dėl įgyto mokslo iš aukšto į kitus žvelgia, niekada žmonių širdžių neužkariaus. LIE DZĖ Jei priekyje žengia išdidumas, paskui žengia nuostolis. LIUDVIKAS XI Mūsų aistrų fone puikavimasis yra tas pat, kas juokdarys draugi­ joje. A.

OKSENŠERNA

Puikybė ir 'tingumas — visų ydų šaltiniai.

Pati žiauriausia puikybė gimsta pirmiausia iš bejėgiškumo jausmo. P VALERI Išdidumas turi būti skydas, o ne kalavijas. A. DE MONTERLANAS Jei norite savimi didžiuotis, tai didžiuokitės nors tomis savybėmis ir gabumais, kurių neturite. Jūsų tuščiagarbiškumas tada būtų pavir­ šutiniškas. G. K. ČESTERTONAS Jei kas nors sako: "Aš geriausias", tai jis jau įsirėmęs galva į lu­

B.

PASKAUS

bas.

Išdidumo nereikia nei slopinti, nei netgi mažinti: jį reikia tik panaudoti vertingiems tikslams. K. A. HELVECL/US Niekingi žmonės puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės — niekados apie save nekalbėdami.

V KALNROZE

-

ĮŽEIDIMAS Narsus žmogus neištvers įžeidimo, o kilnus neįžeis. PUBULIJUS

SIRAS

VOLTERAS Puikybė, per pietus mintanti tuščiagarbiškumu, vakarienei gauna panieką. B.

FRANKLINAS

Įžeidimai, sutikti paniekos tyla, nurims. Susierzinti dėl jų, vadi­ nasi, iš dalies pripažinti jų reikšmingumą. TACITAS Pašaipa turi kąsti kaip avis, o ne kaip šuo.

Išpuikimas —• savimeilės ir nemokšiškumo kūdikis.

DŽ. BOKAČAS

Ž. R MARATAS Per didelis familiarumas — išpuikimo padarinys.

KABAUERO Pasakyk man, ką tu m a n a i apie save, ir aš pasakysiu, kas tu.

N e t mandagumas užgaulus, jei jis pernelyg pabrėžiamas. B. GRASJANAS Kartais po pašaipa slypi dvasios skurdas. Ž. DE LA BRIUJERAS

A. F. AMJELIS Pašaipa yra savimylos išbandymas.

Išdidumas — visų herojų A c h i l o kulnas.

L. DE VOVENARGAS

V HUGO Vienas iš geriausių vaistų nuo pasipūtimo ir apsimetinėjimo — jūros liga: žmogus, kurį pykina, nesugeba pūstis. H.

V ŠO

Įžeidinėjimai — neteisiųjų argumentai.

Išdidumas ir silpnybė — Siamo dvyniai. DŽ. R. LOVELIS Didžiavimasis protėviais kyla proporcingai atokumui. DŽ. V KIORTIS 44

Pašaipoms priešintinas abejingumas, o kartais ir geradarystė. Š. P DIUKLO

Ž. Ž. RUSO Pajuokos bijo net tas, kuris jau nieko pasauly nebijo. N. GOGOLIS 45

Taiki pašaipa — tai spyglys, kuriame truputį likę gėlės aromato. S. F. UDETO

Tik labai išdidūs ir neabejotini kvailiai visai nekeičia savo elgesio. KONFUCIJUS

Niekas taip neprideda priešininkui jėgų kaip įžeidimas. I. J. PADEKEVSKLS Tas, kuris turi tikslą, nejaučia įžeidimų.

Tas, kuris trokšta pasiekti nemirtingumą, o kamuojasi dėl to, kad jo mokytojas mirė, nežino, ko mokytis trokšta. L A O DZĖ

A. DE MONTERLANAS Kvailio liežuvis aplenkia mintį.

ISOKRATAS

KERŠTINGUMAS Dažnai geriau įžeidimo nepastebėti negu už jį keršyti.

Tai, kas neprotinga, negali trukti ilgai. KURCIJUS

PUBULIJUS SIRAS Kerštas įžeidimo nepašalina.

Kad ir kaip imperatoriai kvailiotų, visada kliūva liaudžiai. P KALDERONAS

Tas, kuris nugalėjęs keršija, nevertas būti nugalėtoju. VOLTERAS Ir silpnas turi savo geluonį.

HORACIJUS Tas, kuris turi didelių gabumų ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, iš tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro. VANG

E ŠILERIS, Kerštas — silpnųjų sielų palikimas.

ČUNGAS

Vienas melžia ožį, o kitas pakiša rėtį. K. T. KERNERIS

Neapykanta be keršto yra sėkla, nukritusį ant granito. H. DE BALZAKAS Tas, kuris keršija, kartu su kitais pražudo ir save. B.

LUKIANAS Kvailiai pastebi vien žmonių klaidas ir nekreipia dėmesio į gerą­ sias jų savybes. Jie panašūs į muses, kurios nori tūpti v i e n a n t karš­ čiuojančios kūno dalies. AB UL FARADŽAS

AUERBACHAS

Keršyti — dažnai yra tas pat, kas kandžioti šunį todėl, kad jis jums įkando. O. O'MELIS

A n t kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato. M. DE SERVANTESAS Visi kvailiai užsispyrę ir visi užsispyrėliai kvaili.

Neapykanta — bailio kerštas už patirtą baimę.

B. GRASJANAS B. Š O Pažadai — tai spąstai, į kuriuos patenka kvailiai.

Saugokitės žmogaus, negrąžinančio jums smūgio.

B.

B. Š O Kvailiai nelaistomi, jie auga patys.

KVAILUMAS

T FULERIS

Neprotingas žmogus gali susižavėti kiekvienu mokymu. HERAKLITAS EFESIETIS 46

GRASJANAS

Atviros durys ir šventuolį gali sugundyti. T FULERIS 47

Kiekvienas kvailys susiras dar didesnį kvailį, kuris juo žavėsis. N.

BUALO

Kiekvienas žmogus turi teisę į kvailystę — to negalima neigti, bet šia teise reikia naudotis nuosaikiai. K L.

Kai gaudomas sąmojis, kartais p a g a u n a m a tik kvailystė. Š.

L.

MONTESKJĖ

Linksmi žmonės daro daugiau kvailysčių už liūdnuosius, bet pas­ tarieji daro didesnes kvailystes. E. C H . KLEISTAS

Kruvinos kvailystės nepataisomos. STENDAUS Manyti, kad visi žmonės sąžiningi, arba manyti, kad sąžiningų visai n ė r a , — daugiau negu kvaila. DŽ. A D A M S A S

Maža kvailystė — geriausia iš kvailysčių. M. G. U C H T V E R I S

Kiekvienas kraštutinumas yra ribotumo sesuo. V BELINSKIS

Kai kas laiko save protingu, kai jo beprotybė snaudžia. D. DIDRO Samsonas turėjo galingą kūną, bet silpną galvą, kitaip jis nebūtų nuleidęs jos paleistuvei a n t kelių. B.

FRANKLINAS

Užčiaupti burną kvailiui — nemandagu, bet leisti j a m tęsti — tiesiog žiauru. B. FRANKLINAS Tingumas — tai kūno kvailumas, o kvailumas — tai proto tin­ gumas. J. G. ZOIMĖ Kvailys turi vieną pranašumą prieš išminčių: jis visada savimi patenkintas. NAPOLEONAS I Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvai­ liai ir pusiau išminčiai. J. V GĖTĖ Iš visų vagių kvailiai patys blogiausi: jie grobia iš mūsų ir laiką, ir nuotaiką. J. V GĖTĖ Paprasčiausias būdas tapti kvailiu — remtis sistema. J. V GĖTĖ Kur kvailystė — pavyzdys,

Šiuolaikinis žmogus viską iškęs. Iškęs, jei vadinsime jį sukčiumi ar palaidūnu. Tik nepakęs, jei pavadinsime jį kvailu. Iš visko leis tyčiotis, tik ne iš savo proto. N.

GOGOLIS

Jei Dievas retkarčiais neįsikištų, žmonės žūtų n u o savo kvailu­ mo. N. GOGOLIS Kvailiai mano, kad, norint Kapitolijų užgrobti, pirma reikia užpulti žąsis. H. HEINĖ Neprotinga keisti arklius keliantis per upę. A.

LINKOLNAS

Nepatiklumas — kvailio išmintis. H.

V ŠO

Tarp noro ir apgailestavimo beveik visuomet atsiranda vietos kvai­ lystei. D. DARK Tik kvailiai ir numirėliai niekada n e k e i č i a savo nuomonės. DŽ. R. LOVEUS Galbūt daugiausia kvailysčių girdi paveikslas muziejuje. E. ir Ž. GONKŪRAI Pasaulyje kvailių daugiau negu apgavikų, kitaip apgavikai neturėtų iš ko gyventi.

ten protas — beprotybė. J. V, GĖTĖ

48

BIORNĖ

S. BATLERIS

Protingesnis nusileidžia. Tai nemirtingi žodžiai. Jais pagrįstas kvai­ lystės viešpatavimas visame pasaulyje. M.

EBNER-EŠENBACH

Melo jaukas tiesos karpį pagavo. V ŠEKSPYRAS Prekiauti vėju — didelis menas. B. GRASJANAS

Lengviausiai atleidžiame tas kvailystes, kurios padarytos mūsų labui. M.

EBNER-EŠENBACH

Žmogus, atkakliai kartojantis, k a d jis ne kvailys, paprastai dėl to turi kažkokių abejonių. V MIZNERIS Prabanga kvailiams atstoja meną. A.

DIUVERNUA

Melagis — žmogus, kuris nemoka apgauti. L. DE VOVENARGAS Melas ir klasta — kvailių ir bailių ramstis. E ČESTERFTLDAS Apvalūs skaičiai visada meluoja. S.

Tik kvailiai mano, kad nelaimės ištinka kitus, o ne juos. A. PEPJUŠO Nieko nesmerk pagautas pirmo įkarščio. Kitaip tu visada pateksi į kvailą padėtį. K. PAUSTOVSKIS Kvailumas nebūtinai daro žmogų piktą, bet pyktis visada jį daro kvailą. E SAGAN

Pusiau tiesa pavojingesnė už melą; melą lengviau atpažinti negu pusiau tiesą, kuri paprastai maskuojasi, kad apgautų dvigubai. T

GIPELIS

Pats pavojingiausias melas — tai truputį iškreipta tiesa. G.

K.

UCHTENBERGAS

Perdėjimas yra gerai išauklėtų žmonių melas. Ž. DE MESTRAS Žmogui, nebijančiam tiesos, nėra ko bijoti melo.

MELAS

T

Nevaisingi darbai to, kuris pažadų netesi. M O TI

DEMOSTENAS Melagis meluoja ir tada, kai neturi tam preteksto, vien iš įpročio. SENEKA

JAUNESNYSIS

Melagis privalo turėti gerą atmintį. M.

E

KVINTIUANAS

DŽ.

TACITAS Melas panašus į sniego gniužulą: kuo ilgiau jį ritini, tuo labiau didėja. M. LIUTERIS

PRENTIS

Vienam sukčiui, kuris meluoja, tenka tūkstantis lengvatikių, ku­ rie jo melą kartoja. A.

MANDZONIS

Labiausiai pasaulyje žmogų žemina melas — didelė yda, žema yda, niekinga yda, vergų, šnipų, niekšų yda. L.

Laikui bėgant melas pats savaime išsisklaidys.

DŽEFERSONAS

Susilaikykite nuo pirmo melo, ir jums nereikės bijoti, kad būsite nutvertas kitus kartus.

Lengviausia apgauti save.

50

DŽONSONAS

SETEMBRINIS

Melo tėvas, be abejo,— velnias, bet dėl neatidumo jis neužpaten­ tavo savo idėjos, ir dabar jo atradimas labai kenčia nuo konkurenci­ jos. H. V Š O 51

Nuodėmė turi daug įrankių, bet melas — tai kotas, kuris tinka kiekvienam iš jų. O. V HOLMSAS Pats šiurkščiausias melas dažnai išsakomas tylėjimu. R. L. STIVENSONAS Kokie melagiai patiklūs! Jie tiki, kad jais tikima. Ž. DE KNOR M e l a s tartum sviestas slysta tiesos paviršiumi. H. SENKEVIČIUS Apgaudinėti žmones pavojinga todėl, kad galų gale pradedi apsi­ gauti pats. E. DUZĖ Tik moterys ir gydytojai žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms melas. A. FRANSAS Pusiau tiesą atskleisti dvigubai sunkiau negu gryną melą.

Meilė ir neapykanta dažnai trukdo tinkamai spręsti. B. PASKAUS Neapykanta, susieta su panieka, gali nublokšti kiekvieną jungą. VOLTERAS Paprastai neapkenčiame tų, kurių negalime niekinti. M. TIRU D'ARGLML Aš neapkenčiu vos pastebimų šypsnių, aš mėgstu juoką. V BLEIKAS Neapykanta — pati sunkiausia ir pati šlykščiausią grandinė, kuria vienas žmogus gali susirakinti su kitu, nes jos grandys prisodrintos pykčio ir. baimės. U.

FOSKOLAS

Neapykanta •— aktyvus nepasitenkinimo jausmas, pavydas — pa­ syvus. Nėra ko stebėtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta. J. V GĖTĖ Neapykanta šališka, bet meilė dar šališkesnė.

O. O'MELIS

J. V GĖTĖ

Fašizmas — tai melas, skelbiamas banditų, ir rašytojas, susitaikęs su fašizmu, pasmerktas nevaisingumui.

Kiekviena valanda, skirta n e a p y k a n t a i , — tai amžinybė, atimta iš meilės.

E. HEMINGVĖJUS

K. L. BIOKNĖ Panieka įžeidžia ir slegia labiau už neapykantą. DŽ.

NEAPYKANTA Blogų poelgių reikia vengti dėl neapykantos jiems, o ne iš bai­ mėse PUBULIJUS SIRAS

Neapykanta — silpnųjų pyktis. A. DODĖ Mizantropas mažiau neapkenčia kitų negu savęs. •

Šliužas niekingiausiu nuodu galingą liūtą nužudo. OVIDIJUS Skriaudikui būdinga neapkęsti to, kurį jis nuskriaudė. TACITAS Mes užsitraukiame neapykantą darydami tiek gera, tiek bloga.

T. FULERIS 52

Š. A. ŠENŠOLIS

Paniekintas gailestis gali virsti žiaurumu, kaip paniekinta meilė — neapykanta. M.

EBNER-EŠENBACH

Įkvėpkite neapykantos prieš neapykantą. A.

N. MAKIAVEUS Pati stipriausia neapykanta — pačios stipriausios meilės vaisius.

LEOPARDIS

FRANSAS

Nekęsti silpnųjų gali tik niūrus, liguistas ir tuščiagarbis žmogus, toks kaip Nyčė ar Ričardas (Kuprius). G.

K.

ČESTERTONAS 53

Lengva neapkęsti tų, kuriuos mažai pažįsti. ALENAS Iš neapykantos galima akmenis tvirtovei suritinti, tačiau namą galima tik iš šypsenos pastatyti. V

Tas, kuris nieko nežino, priverstas viskuo tikėti. M. EBNER-EŠENBACH Kiekviename ginče slypi kieno nors nemokšiškumas. L. D. BRENDIS

LŪDENIS •

NUOBODULYS,

NEMOKŠIŠKUMAS Patys takelio nesuranda, o kitiems kelią rodo. K. ENIJVS Princas nemokša — tai karūnuotas asilas. VILHELMAS

1

UŽKARIAUTOJAS

Nemokšiškumas — pykčio, pavydo, godumo ir kitų žemų bei akiplėšiškų ydų, taip pat nuodėmių motina.

ABEJINGUMAS

Žmogui niekas nėra taip nepakeliama kaip visiška ramybė: be aistrų, be reikalų, be pramogų, be veiklos. B. PASKALIS Nuobodulys atėjo į pasaulį per tingulį. Ž. DE LA BRIUJERAS Nuobodulys kartą gimė iš vienodumo. A. DE LA M O T UDARAS

G. GALILĖJUS Visiškas nemokšiškumas priveda prie visiško bukaprotiškumo.

Aišku, iš visų kančios rūšių nuobodulys yra mažiausia kančia, vis dėlto — kančia.

K. A. HELVECIJUS Nemokšiškumas visada pasirengęs žavėtis.

K. A. HELVECIJUS Nuobodulys — pats didžiausias mūsų priešas.

D.

DIDRO

Nemokšiškumas — visų nusikaltimų motina. Nusikaltimas — pir­ miausia neprotingumas. H. DE BALZAKAS Nemokšiškumas visada veda į pavergimą.

VOLTERAS Tai, kas gera ir n e t geriausia, greitai įkyri, jei virsta kasdienybe. G. E. LESINGAS Nuobodulys — tai liga, gydoma darbu, malonumas — tai tik tam tikras paliatyvas.

DEBORD-VALMOR

G. DE LEVISAS

Apsišvietusieji turi vieną teisę nemokšų atžvilgiu — teisę juos šviesti.

Lengva nuslėpti neapykantą, sunku nuslėpti meilę, o visų sun­ kiausia — abejingumą.

M.

R.

Nesuvokti savo nemokšiškumo •— tokia nemokšų dalia. E. B. OLKOTAS Nemokšiškumas negali atnešti jokios laimės. E. ZOLA Nemokšiškumas — įtarumo motina. V R. 54

K. L.

V EMERSONAS

OLDŽERIS

BIORNĖ

N e t skausmas, liūdesio sukeltas, <...> pakenčiamesnis už patį liūdesį. DŽ. LEOPARDIS Liūdesys — pats beprasmiškiausias iš visų žmogaus išgyvenimų. DŽ. LEOPARDIS Nusiminimas — tai dvasinė mirtis. A.

^ R

LAROŠFUKO'DUDOVIUS 55

Eidamas į svečius, nesinešk nuobodulio. N. Nuobodybė — laimingųjų liga; nelaimingieji bodžiauja, nes per daug turi reikalų.

GOGOLIS

niekada

nenuo­

Tas, kuris, turėdamas galimybę sutrukdyti nusikaltimą, to nepada­ r o , — prie jo prisideda. SENEKA Sumanytas, kad ir neįvykdytas nusikaltimas vis dėlto nusikaltimas. SENEKA

A. Ž. DIUFRENAS Moralinis abejingumas — per daug išsilavinusių žmonių liga.

Per daug atleisdamas kaltajam, esi neteisingas kaltojo atžvilgiu. B. KASTTLJONĖ

A. E AMJELIS Garbėtroška mielai puikuojasi savo maloningumu, o nuobodulys plėšrus kaip žmogėdra. DŽ.

BENKFORTAS

Veiklieji retai būna nusiminę; veiklumas ir liūdesys sunkiai sude­ rinami. K.

N

BOUVIS

Gyvenimas trumpas, tačiau nuobodulys jį ištempia. Ž. RENARAS Nuobodulys neturi savo veido. E VALERI Nusiminimas galiausiai tampa įpročiu, beje, netikusiu. A.

DE MONTERLANAS

Kaltųjų atžvilgiu reikia būti rūstiems be žiaurumo ir atlaidiems be nuolaidžiavimo. Š. P D1UKLO Nusikaltimas atsiranda iš sumanymo, o ne iš atsitiktinumo. A. Ž. DE RIŠELJĖ Tik silpnieji daro nusikaltimus: stipriam ir laimingam jie nereika­ lingi. VOLTERAS Pats švelniausias dalykas tampa šventvagyste ir niekšybe, jei j a m išaukštinti griebiamasi nusikaltimo. E R. DE LAMENĖ Blogas skonis veda į nusikaltimą. Š. O. SENT BEVAS Padaryti klaidą — tai patirti nesėkmę, vertą gailesčio, tačiau žinoti tiesą ir ja nesivadovauti — tai nusikaltimas.

NUSIKALTIMAS Nusikaltimui reikia vien preteksto.

DŽ. MADZINIS ARISTOTELIS

Negarbė — didesnė bausmė už mirties nuosprendį.

Nusikaltimas ir bausmė auga a n t vieno stiebo. R. V EMERSONAS

M. E. KVINTILIANAS PANIEKA

Didžiausias nusikaltimo skatinimas — nebaudžiamumas. CICERONAS

Panieka — pati subtiliausia keršto forma. B. GRASJANAS

Tas, kuris gina kaltąjį, pats užsitraukia kaltinimą. PUBULIJUS

SIRAS

Vieni nusikaltimai tiesia kelią kitiems. SENEKA Netyčinė kaltė nekalta. SENEKA 56

Panieka panaši į gangreną: pažeidusi dalį sielos, galų gale pažeidžia ją visą. S. DŽONSONAS Panieka turi būti pats tyliausias mūsų jausmas. A. DE RIVAROLIS 57

Panieka taupytina, nes jos reikia daugeliui. F D. DE ŠATOBRIANAS Panieka — tai antausis per atstumą. H. DE BALZAKAS Komplimentas dažnai slepia įsitikinimą savo pranašumu. Iš esmės — tai subtili paniekos forma.

Venkite meilikautojų — tai persirengę vagys. V Meilikavimas — maitinamoji terpė nusikaltimams. DŽ. HĖJUS Kiekviena panegirika skiesta aguonų antpilu. DŽ. SVIFTAS

H. D. TORAS Besaikė panieka paniekintajam sukelia savo didybės pojūtį. V.

HUGO

Neretai panieka palengvina širdį, bet niekada negali nuraminti. A.

TUKNJĖ

Panieka pinigams dažna ypač tarp tų, kurie jų neturi. Ž.

KURTEUNAS

Kas žemina, pats yra žemas.

Meilikavimas mums visada patinka, jei susijęs su jausmais, kurių mums stinga. Pasakykite kvailiui, kad jis labai protingas, ir sukčiui, kad jis sąžiningiausias pasaulyje, ir jie ims jus glėbesčiuoti. H. FILDINGAS Pataikūnas turi medaus ant liežuvio ir nuodų širdyje. M. LOMONOSOVAS Nesantys giriami nepataikaujant. B. GRASĖ

A. DE SENT EGZIUPERI Jei panieka abipusė, tai viena kitos nepanaikina, o tik padvigubina. Ž.

SESBRONAS

Tas, kuris moka meilikauti, moka ir šmeižti. NAPOLEONAS I Gražių lūpų meilikavimas — tai meškerė, a n t kurios užkimba n e t paties išmintingiausiojo širdis.

PATAIKAVIMAS

E KLINGERIS

Meilikavimas panašus į ginklus, nutapytus paveiksle: jis teikia malonumą, o naudos jokios. PITAGORAS O karčios tiesos, kad ir kaip pataikausi, meilikavimas nenuslėps. ESCHILAS

Meilikavimas — tai netikra moneta, kuri tik nuskurdina tą, kuriam tenka. L.

KUNG

DABRANTES

Pati didžiausia klaida — stengtis būti malonesniam, negu esate iš tikrųjų. V BEDŽOTAS

Lipšnumas ir pataikavimas — tai nusikaltimo auklės. S U N JANGAS

' Tas, kuris pasiduoda meilikavimams,— beginklis. A. GRAFAS

Tas, kuris mėgsta meilikavimą ir gudrius pataikūnus, vėliau pasi­ gailės. FEDRAS Tas, kuris laimėje niekingai meilikauja, tikėk, nelaimėje išduos. V

ŠEKSPYRAS

DŽ.

ČAPMENAS

Pataikūnai panašūs į draugus kaip vilkai į šunis.

58

PENAS

PAVYDAS Kaip rūdys suėda geležį, taip pavydas — sielą. PERIANDRAS Geriau būti pavydo negu gailesčio objektu. HERODOTAS 59

Pavyduolis liūdi arba todėl, k a d jį p a t į užklupo nelaimė, arba dėl to, k a d pasisekė k a m nors kitam. BIONAS

BERISTENIETIS

Pavydus žmogus suteikia sau n e m a l o n u m ų tarsi priešui. DEMOKRITAS Ar tyrų ir dorų darbų gali nedengti pavydaus šmeižto dulkės? VANG

ČUNGAS

J e į kas nors atliktų k a d ir šimtus ar tūkstančius darbų, vertų pripažinimo, vis tiek jį suptų m i n i a pavyduolių. VANG

ČUNGAS

Iš pavydo žmogus niekada netaps turtingesnis. DŽ. RĖJUS Pavydas yra sielos nerimas dėl to, k a d mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti. G. V LEIBNICAS Su pavydo vėliava žingsniuoja neapykanta, šmeižtas, išdavystė ir intrigos. K. A. HELVECIJUS Smarkus pavydas pridaro

daugiau nusikaltimų už gobšumą ir

garbėtrošką. VOLTERAS

Pavydas — laimingųjų priešas. EPIKTETAS Pavydas protui yra kaip skausmas akims. Iš pavydo protas gali apakti. A. N. DŽAMIS

Pavydas — viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. P BOMARŠĖ Skurdo vaizdas pavyduolių nejaudina. J. V GĖTĖ

Pavydas n i e k a d a neturi šventės. E

BEKONAS

Pavyduoliai mirs, bet pavydas — niekados. MOLJERAS Smalsumas atsiranda iš pavydo.

Pavydas būna šiurkštus, jei nepasitiki tuo, kurį myli; pavydas būna subtilus, j e i nepasitiki pačiu savimi. P PANANTIS Viskas aišku pavydui, o įrodymų nėra. M.

MOLJERAS Pavydas nesutaikomesnis už neapykantą. E

DE

Pavydas — vidinis purvas, neišvengiamai išsiveržiantis l a u k a n . DE

DE

LAROŠFUKO

Neretai giriamasi aistromis, net pačiomis nusikalstamiausiomis, bet pavydas — aistra drovi ir gėdinga, kurią visi slepia. E

DE

A.

LAROŠFUKO

Pavydas minta abejonėmis ir tuojau pat virsta įniršiu arba praei­ na, vos tik įsitikinimas pakeičia abejones. E

Žmogus, kuris pavydi visam pasauliui, visada bus vargšas. STENDALIS

LAROŠFUKO

Pavyde glūdi daugiau garbėtroškos nei meilės. E

LERMONTOVAS

LAROŠFUKO

BAKICHANOVAS

Pavydas dažnai yra ne kas kita kaip nerimastingas tironijos sieki­ mas meilės sferoje. M.

PRUSTAS

Pavydo k a n č i a atsiranda save atidavus mylimajam. Perduodamas gautą sielą kitam, blogesniam, mylimasis žemina tave, ir dėl to kanki­ namai skaudu: tave tartum žudo niekšingo liudininko akivaizdoje. M. PRIŠVINAS

Pavyduolis visada randa daugiau negu ieško. M. 60

DE SKIUDERI 61

Save įsimylėjęs varžovų neturi.

PYKTIS

CICERONAS

Skruzdė ir kirmėlė irgi turi savo tulžį. ARISTOFANAS Tas, kuris piktas, geras tik sau. PUBULIJUS

SIRAS

Tas, kuris ne per daug gerai mano apie save, geresnis negu mano. J. V GĖTĖ

HORACIJUS Piktieji persekioja dorybę labiau, negu gerieji ją myli. M. DE SERVANTESAS Pyktis — tai atvira ir trumpa neapykanta; neapykanta — tai pri­ slopintas ir nuolatinis pyktis. Š. P. DIUKLO Kiekvienas pyktis yra silpnumo išdava. Ž. Ž. RUSO Pikti žmonės neturi dainų. J. G. ZOIMĖ Gebėjimas piktintis — svarbiausioji kiekvieno doro žmogaus gin­ kluotės dalis. DŽ. R. LOVEUS Piktas žmogus m a n atrodo nenormalus ir ne kartą pasirodo kaip labai įdomus fenomenas, lyg būtų klaidingos idėjos supainiotas. K.

BEKONAS

Tas, kuris sodina medžius, myli ne tik save, bet ir kitus. T FULERIS

Pyktis yra trumpa beprotybė.

M.

E

SIRAS

Pyktis, k a d skaudžiau žeistų, apsimeta gerumu. PUBULIJUS

Padegti namą, kad išsikeptum kiaušinienės,— egoisto savybė.

ČIURLIONIS

Geriau šypsena negu pasipiktinimas. E. FAGĖ Pyktis neapakina: jis gimsta iš aklumo. A. DE SENT EGZIUPERI

Egoizmas visada buvo visuomenės rykštė, ir kuo daugiau jo buvo, luo blogiau visuomenei. DŽ. LEOPARDIS Savimeilė — draugystės nuodas. H. DE BALZAKAS Vargas t a m , kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis |i|(llo.

N. GOGOLIS |rl ; 11 >• nf-. hūli| išmintingesni, visai nebūtų egoistų. N. GOGOLIS Mykti I l k s i v e , vadinasi, neapkęsti kitų. F R. DE LAMENĖ I y,žįstuoju maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos for­ mų*, k a d kiekvienas žmogus yra pasaulio viršūnė. R. V EMERSONAS Kai gamta palieka kam nors proto spragą, paprastai užtepa ją s 111 [ u pasitenkinimo savimi sluoksniu. H. V LONGFELAS Daugelis žmonių panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini savęs, | . ; i d tilptų dar kas nors. H. V ŠO Savęs įsimylėjimas — paguoda, Dievo duota menkiems charakteI l.lllis.

B. BARTONAS

SAVIMEILĖ Žvėrys, gyvenantys kartu su mumis, prijaukinami, o žmonės, bend­ raudami vienas su kitu, tampa laukiniai. HERAKLITAS 62

EFESIETIS

Savimeilė — bedugnis indas; galite supilti į jį visus Didžiuosius vis tiek nebus pilnas.

cicrus,

O. V. H O L M S A S 63

Meilė pačiam sau — romanas, trunkantis visą gyvenimą. O. VAILDAS Žemėje nėra nė vienos lygiagretės, kuri nebūtų Įsitikinusi tikrai galinti tapti pusiauju, kad tik gautų teisę. M. TVENAS

Klastūnas, jei nori ką nors apšmeižti, giria, o jei rengia prieš ką n o i s sąmokslą, stengiasi užmigdyti budrumą. VANG

Šmeižto ir piktų kalbų reikia saugotis kaip nuodingo kirmino ant fožės — jie slypi už subtilių ir pagražintų posakių. PLUTARCHAS

Kuo labiau tu save myli, tuo didesniu priešu pats sau tampi. M.

EBNER-EŠENBACH

Tas, kuris šmeižikų nesmerkia, juos skatina. SVETONŲUS

Savimeilę galįma sužeisti; užmušti jos negalima. A.

DE MONTEKLANAS

Jokie pagyrimai negali patenkinti savimeilės. Tai nelaiminga meilė. ALENAS

Šmeižtu jau daug genčių išnaikinta, miestai su žeme sulyginti, tėvas, beprotybės apimtas, sukyla prieš sūnų, brolis — prieš brolį, vaikai — prieš tėvus, o meilužiai — vienas prieš kitą. Daug draugystės lysii) nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus šmeižtu. LUKIANAS

Savimeilė — keistas žvėris: jis gali miegoti nepaisydamas stip­ riausių smūgių ir staiga nubunda mirtinai sužeistas dėl įdrėskimo. A.

Miglotos užuominos — šmeižiko kalba.

MORAVIJA

V

ŠEKSPYRAS

Atmintis ir sąžinė niekada nesutiko ir nesutiks atleisti už šmeižtą.

ŠMEIŽTAS

DŽ. S. HALIEAKSAS

Žmogų, šnabždanti šmeižtą apie kitus, varyk iš savo namų. FALESAS Nekre ipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmei­ žikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą k ū n o , — štai kur ieško­ tina didžiausio supratingumo. KONFUCIJUS Šmeižtas siaubingas todėl, kad neteisingumo auka b ū n a viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. HERODOTAS Šmeižte esti du nusikaltėliai ir vienas nuskriaustasis: šmeižikas kaltas dėl to, kad neteisingai kaltina už akių; kaltas ir tas, kuris patiki šmeižiku, dar tiksliai nežinodamas. Apšmeižtasis nukenčia dvi­ gubai: nuo vieno dėl to, k a d jo apšmeižtas, n u o kito dėl to, kad laikomas blogu žmogumi. HERODOTAS Šmeižtas yra siaubingas dalykas <...> Šmeižikai vagia didžiausią mūsų turtą — artimųjų palankumą. Įžeidimas, nors blogas poelgis, vis dėlto geriau už šmeižtą, nes veikiama atvirai. HIPEJAS 64

ČUNGAS

bi

Smellliii kiiilujami nurodant autorių tam, kad malonumas būtų ptvojtui. VOLTERAS

Šmeižimas — nemirtinga savimeilės it dykinėjimo dukra <...> šypsena ši perkarusi furija pila nuodus a n t visų luomų, bet pagrindinis jos strėlių taikinys yra tie, kurie turi proto, grožio ir aukštą padėtį.

kirivu

VOLTERAS Pats geriausias atsakymas į šmeižtą — tyli panieka. J. J. ENGELIS Kiekvienas šmeižtas susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka il­ gam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. A.

HAMILTONAS

Šmeižtas — yda, turinti nepaprastų savybių: stengdamiesi jį su­ naikinti, palaikote jo gyvybę; palikite jį ramybėje — jis pats mirs. T

PEINAS

Šmeižtas n e t be įrodymų palieka gilius pėdsakus.

ELIDIETIS

A. PUŠKINAS .'I. !I2H

6S

Yra ginklas, siaubingesnis už šmeižtą,— tai tiesa. Š. M. TALEIRANAS A n o n i m i n i s piktžodžiavimas šmeižtą.

galbūt gėdingesnis n e t

už atvirą

I dykinėjimas labiau už visas kitas ydas silpnina narsą. Š. MONTESKJĖ I dykaduoniai visada dideli plepiai: kuo mažiau galvoji, tuo dau­ ginu kalbi.

HUGO

Š. MONTESKJĖ

Šmeižtas panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti.

Dykaduoniavimą laikau savotiška savižudybe. F D. ČESTERFILDAS

V

H. V. ŠO

linginiai visuomet esti vidutinybės visose srityse.

Reputacijos numarinimas — nusikaltimas, iš tikrųjų lygus kūno numarinimui; šmeižiko liežuvis — žudiko durklo tikrasis brolis.

VOLTERAS linginiai visada rengiasi ką nors nuveikti. L. DE VOVENARGAS

T. EDVARDSAS Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas ne­ tiestų jiems kelio. A.

DIUMA SŪNUS

Ni-nl įdėliokite rytdienai to, ką galima padaryti šiandien. B. FRANKLINAS

Niekas negali susilaikyti nepasmerkęs, netgi aukos kartais esti budeliais.

llngėjimas kaip rūdys suėda greičiau, negu darbas nualina. B. FRANKLINAS

A. KAMIU

I Ingėjimas kiekvieną darbą daro sunkų, o meilė darbui — lengvą. B. FRANKLINAS

TINGINYSTĖ Kiekvienas turi teisę pasmerkti veltėdį.

Vilionės, kurie niekada neturi laiko, paprastai nieko neveikia. G. K. LICHTENBERGAS

SOLONAS Dykinėjimas ir neveiklumas ieško ydingumo ir patraukia jį paskui save.

I dykinėjimas — nuobodulio motina.

HIPOKRATAS Dykaduoniavimas paskubina jaunystę.

senatvę,

o

Btiliai sunkus darbas nieko neveikti.

darbas pratęsia mums

O. VAILDAS |dyk;is gyvenimas negali būti tyras.

A. K. CELSAS J e i užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis. VANG

A.

ČECHOVAS

A.

ČECHOVAS

I i nori turėti mažai laiko, nieko nedaryk.

ČUNGAS

Snauduliu, miegu ir tinginyste išvejamos iš pasaulio visos dorybės. E

STENDALIS

PETRARKA

Vl, ims iš nuostabiausių paklydimų — manyti, k a d žmogaus laimė i ,

nloko

nedaryti. L. TOLSTOJUS

Dykinėtojai — negyvėliai visą ilgą savo gyvenimą. T FULERIS 66

67

UŽSISPYRIMAS

Veidmainystė yra duoklė, kurią yda duoda dorybei.

Pasipūtėliai ir užsispyrėliai viską daro savaip, neklauso niekieno patarimų ir veikiai tampa savo paklydimų aukomis, EZOPAS

E

DE

Pagarbumas — labiausiai užmaskuotas, slapčiausias ir elegantiš-

h,Misiąs

komplimentas.

Kilnus vyras tiesus ir tvirtas, bet neužsispyręs.

V KONFUCIJUS

Tvirtumas yra proto narsumas; jis reiškia šviesų ryžtą. Užsispyrimas, priešingai, yra apakimas. VOLTERAS Nebūkite nei per daug užsispyrę, bandydami sulaikyti tai, kas griūva, nei per daug skubėkite įtvirtinti tai, kas lyg ir atsiranda. R. B. DE KONSTANAS Užsispyrimas atsiranda ne tiek per valią, kiek dėl gabumų stokos. A.

P

ŠENSTONAS

Žmonės ne visuomet būna tokie, kokie atrodo. G. E. LESINGAS \Ku klumas kartais būna veidmainingas, o naivumas — niekada. Ž. DALAMBERAS Veidmainiaujama ne dėl malonumo. S.

DŽONSONAS

/tulžiais tikėkite tik tada, kai juos atitinka darbai. NAPOLEONAS

LAROŠFUKO-DUDOVIUS

Atkaklumas n u o užsispyrimo skiriasi tuo, k a d pirmojo šaltinis — didelis noras, o antrojo, priešingai,— didelis nenoras. H. V BIČERIS

LAROŠFUKO

I

I didžiausi veidmainiai dažniau už kitus apmulkinami. V GEZLITAS [lūli veidmainystė sukelia pagarbą žmonėms, pratusiems patarnauti. H. DE BALZAKAS

VEIDMAINYSTĖ Daugelis gėdingai besielgiančių sako puikiausias kalbas. DEMOKRITAS

kuris tarp dviejų stovyklų, visada bus mušamas. R. ROLANAS Veidmainystė <...> nesuderinama su laime.

Viena ranka duoną rodo, o kitoje — akmuo.

A.

PLAUTAS Kaukė nukrinta, o esmė pasilieka. LUKRECIJUS Stovėdamas jis kalba viena, o sėdėdamas —• kita. SALUSTTJUS Paveldėtojo ašaros dažnai slepia linksmą juoką. PUBULIJUS

SIRAS

MORUA

VULGARUMAS Vulgarumo esmė — siekti sensacijos. DZ. RASKINAS Nėm didesnio vulgarumo už pernelyg didelį rafinuotumą. M. TVENAS Panašiai kaip netikras rafinuotumas, egzistuoja ir netikras vulgarumas.

Piktas žmogus ypač piktas, kai dedasi geru. PUBUUJUS

SIRAS

E MORIAKAS

Tai, kas panašiausia į auksą, neretai tėra iliuzija. A. DE BAROSAS 68

69

ĮPROTIS Nugalėti blogus Įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj.

pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra todėl, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. LIE DZĖ

KONFUCIJUS

Jei meilė žmonėms nėra pataikavimas, o neapykanta jiems nėra jų skriaudimas, ir meilė, ir neapykanta yra tyros.

Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas. SENEKA Pasirink geriausius dalykus, o įprotis padarys juos ir malonius.

KUNG S U N /ANGAS Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant.

PLUTARCHAS Įprotis nuslopina prigimtį. B. PASKAUS Polinkis lengvai įveikiamas, o virtęs įpročiu -— nenugalimas. J. V. GĖTĖ Įprotis panašus į lyną. M e s kasdien vejame jį po vieną pluoštą, ir galų gale mums neužtenka jėgos jį nutraukti.

PUBULIJUS SIRAS Linksmumas veda į palankumą, pyktis — į atsiskyrimą žmonių. O atsiskyrus kyla nepalankumas žmonėms. VANG

ČUNGAS

Visa mūsų išmintis randasi iš jausmų. LEONARDAS

DA

VINČ1S

Kiekvienas samprotavimas baigiasi nuolaida jausmui.

H. M A N A S

B. PASKALIS Jausmai nepatikimi.

Širdis įpranta tikėti tuo, ką įpranta sakyti lūpos, Š.

BODLERAS

Nėra tirono, baisesnio už įprotį, ir žmogus, kol nesipriešina jo pa­ liepimams, negali būti laisvas. K. N. B O L M S Įprotis yra įprotis, pro langą jo neišmesi; įprotį reikia žingsnis po žingsnio išvilioti iš namų. M. TVENAS

1CHARA

Protas ir jausmas padeda vienas kitam ir vienas kitą papildo. Tas, kuris klauso vieno iš jų patarimo, o kito nepripažįsta, be reikalo išsižada tos pagalbos, kuri mums duota. L. DE VOVENARGAS Iš to paties jausmo kyla menas ir dorybė. J. G. FORSTERIS

M. PRUSTAS Papratimas — antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis. R.

SAIKAKU

Jausmą galima priversti nutilti, bet neįmanoma nurodyti j a m ribų.

įpročio pastovumas paprastai susijęs su absurdiškumu.

ROLANAS

E E HEKERIS Meilė — egoistiškiausias iš visų jausmų. R. B. DE KONSTANAS Jausmai neapgauna; apgauna jais remiantis susidaryta nuomonė. J. V GĖTĖ

JAUSMAI

Jausmas — ugnis, o mintis — alyva.

Pasitikėti neprotingais pojūčiais — prastų sielų savybė. HERAKUTAS

EFESIETIS

Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai 70

nuo

V BELINSKIS Tikras jausmas nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. H. DE BALZAKAS 71

JUOKAS, DŽIAUGSMAS

Niekas nekyla taip greitai kaip priešiškumo jausmas. A. DE MIUSĖ Tik tie jausmai šventi, kurie perėjo metų, išbandymų žaizdrą ir nesibaigia priklausomai nuo geografijos bei metų laikų. A. GERCENAS Tiems, kuriems nesvetimas pykčio jausmas, nesvetimas ir meilės jausmas. V.

HUGO

Ne idėja, o jausmu patraukiami žmonės. H. TENAS Dažnai žmonės užpildo pykčiu savo proto spragas.

Džiaugsmas dėl nieko ir nežinojimas apie nieką — tai tikras džiaugsmas ir tikras žinojimas. LIE DZĖ Juokas slopina įtampą, nes jis yra poilsis. ARISTOTELIS Tikras džiaugsmas — dalykas rimtas. SENEKA Gera netekti tokio džiaugsmo, su kuriuo kartu išnyksta ir liūdesys. PUBULIJUS SIRAS Juokitės, jei esate išmintingi.,

V R. OLDŽERIS Visi kilnūs jausmai susiję su kažkokiu nenusakomu liūdesiu. L.

TOLSTOJUS

Visi jausmai, kurių šaltinis — meilė visam p a s a u l i u i , — geri, o kurių — s a v i m y l a , — blogi.

MARCIAUS Paprastai paskutinis juokiasi tas, kuriam priešakyje stinga vieno danties. B. Laukti džiaugsmo — taip pat džiaugsmas.

L. T O L S T O J U S Iš visų gailesčių didžiausias yra gailėjimasis paties savęs. M.

K.

G. E. LESINGAS Juokas yra žmogiškesnis dalykas už pyktį. G. E. LESINGAS

ČIURLIONIS

Be tam tikros mąstymo kultūros negali būti subtilių jausmų.

SPINOTA

Džiugesys — tai dangus, po kuriuo klesti viskas, išskyrus pyktį.

A . FRANSAS

ŽANAS

POLIS

Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas.

Aistrą pranoksta tikras jausmas.

J. V GETE

A. MORUA • Visus didžiausius atradimus padarė tie žmonės, kurių jausmai pra­ noko mintis. Č. H.

Vienos ašaros duotos džiaugsmui, kitos — skausmui. Pirmosios gaivina, antrosios degina. K. BIN1

PARKCHERSTAS

Jausmas užpildo nemokšiškumo spragas. E.

GODENAS

Žmogus gali pretenduoti į džiaugsmą ir laimę tik tiek, kiek jų teikia kitiems. E. F O N FEICHTERSLEBENAS Tas, kuris juokiasi, visada nugali verkiančius.

J . SLOVACKIS

Juokas taiso papročius. H. DE BALZAKAS 72

73

KALBA

Žmonės, kurie patiria per daug džiaugsmo, neišvengiamai bunka. H. DE BALZAKAS Nusijuokti geru, skaidriu juoku gali tik labai geras žmogus. N. GOGOLIS Tiesa juoke. D. DE ŽIRARDEN N u o kiekvieno tavo džiaugsmo Zemė pralinksmėja su tavim. A.

S u n a i k i n k ją [kalbą] — sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją — užtemdysi saulę danguje,-sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. M. DAUKŠA Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikyda­ mos ir vartodamos savo kalbą. M.

MANDZONIS

DAUKŠA

Žodynas — tai visata, išdėstyta abėcėlės tvarka.

Pasidalytas džiaugsmas auga.

T FULERIS

DŽ. DŽ. HOLENDAS Gramatika valdo n e t karalius.

Džiaugsmas suartina, o skausmas sutelkia.

MOLJERAS

A. BUŽARAS Aistra — žodžio siela.

Tas, kuris bijo juoko, nemėgsta tiesos. I. TURGENEVAS

FONTENELIS

Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios.

Visa, kas yrą džiaugsminga, didina gyvenimo jėgas. H.

SPENSERIS

Didžiausias gyvenimo džiaugsmas — jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms. A.

J. V GĖTĖ Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip k a d nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba.

ČECHOVAS

E. M. A R N T A S

V KABĖ

Jei kalba būtų loginės, o ne poetinės minties vaisius, egzistuotų tik v i e n a kalba. E HEBELIS

Humoras — tai gelbėjimo ratas gyvenimo bangose. Paprastai apie žmogų galima spręsti iš to, iš ko jis juokiasi. V MIZNERIS Tie, kurie bijo juokų, n e t i k i savo jėgomis. Tai herakliai, kurie bijo kutulio. P VALERI -

Neprarask humoro. Žmogui jis yra tas pat, kas aromatas rožėms. DŽ.

B.

GOLSVORTIS

Nė pats velnias nieko negali padaryti žmogui, kol šis dar sugeba juoktis. A. MIUNTĖ

Gerbkite <...> savo kalbą, ir jums bus gera gyventi* Nes kas pats savęs negerbia, to ir kiti negerbs. J. ALUNANAS Tebeturi dar lietuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo bočių prabočių, t. y. savo kalbą, kurią idant išplėštų iš nasrų visa lyjančio laiko ir pastatytų šalia kalbų mokytų, turi aną šiandien dai­ linti. S. DAUKANTAS Kalba — tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyven­ damas Žemėje, atneša savo akmeni. R. V EMERSONAS

74

75

Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis — istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. J . JABLONSKIS

Mums patinka tik kova, o jokiu būdu ne pergalė. B. PASKALIS Be rizikos laimėjęs, be šlovės triumfuoji.

Kalba y r a visų didysis, jos pačios pasistatytasis paminklas.

P

J . JABLONSKIS Iš visų žodžių tiksliausi tie, kurie pačiu trumpiausiu keliu atveda mus prie faktų. Č. H. PARKCHERSTAS Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas.

Tas, kuris nugalėtas v i e n o , — visų nugalėtas.

/ E ŠILERIS

Idėjas galima nuginkluoti tik kitomis idėjomis. H. DE BALZAKAS Neviltis ir delsimas — tai baimė, sukelianti pralaimėjimą. H. D. TORAS

VYDŪNAS Kalba — tai brasta per laiko upę; ji mus v e d a į protėvių būstą, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugūs gilūs vandenys.

Pavojus pralaimėti kovoje neturi mūsų sulaikyti nuo tokio reika­ lo, kurį laikome teisingu. A.

V ILIČ-SVITYČIUS

A.

Viskas randasi per kovą. HERAKLITAS

EFESIETIS

Tiktai kovodamas žmogus gali pasiekti didžiausią gerovę ir laimę. SOKRATAS

LINKOLNAS

Nugalėtojo nedidžiadvasiškumas perpus sumažina pergalės reikšmę ir naudą. DŽ. MADZINIS • Kas yra pralaimėjimas? Viso labo mokykla, pirmas žingsnis į kažką tobulesnio.

J

l ati didžiausia pergalė — nugalėti save.

. V FILIPSAS PLATONAS

Ten, kur vienybė, visada ir pergalė. PUBULIJUS

SIRAS

Vargas nugalėtiesiems. LIVIJUS Atėjau, pamačiau, nugalėjau. CEZARIO

pranešimas

senatui

Dažniausiai nugali tas, į kuri nežiūrėta rimtai. ERAZMAS ROTERDAMIETIS

Tas, kuris gerai pasirengė mūšiui, j a u pusiau laimėjo. M. DE SERVANTESAS

76

LINKOLNAS

Jeigu laikote dramblį už užpakalinės kojos, o jis bando ištrūkti, geriausia jį paleisti.

KOVA

•

KORNELIS

Pergalę galima veikiai pasiekti, bet sunku įtvirtinti. L. RANKĖ

-

Pralaimėjimas paverčia kaulus titnagu, o kremzlę — raumenimis, pralaimėjimas daro žmones nenugalimus. H.

V BIČERIS

Kai jums pasidaro labai sunku ir viskas atsigręžia prieš jus, ir atrodo nėra jėgų kęsti nė minutės, jokiu būdu nepasiduokite — kaip , tik tokiais momentais kovoje įvyksta persilaužimas. H. BIČER-STOU Net didžiausioje neviltyje kova yra viltis.

| R. ROLANAS

Pralaimėjimas stipriems teikia tvirtybės. A. . DE DE SSEEN NTT EGZIUPERI EGZIUP1 11

Pralaimėjimas, kad ir koks bjaurus, gali būti vienintelis kelias į prisikėlimą. A. DE S E N T EGZIUPERI

Tik bendroje laimėje galima rasti savo asmenine laimę. T Svetima laimė visad mums atrodo perdėta.

Pralaimėjimo nėra, kol pats žmogus neprisipažino nugalėtas. DŽ. DANIELSAS

Š.

MONTESKJĖ

Dorybė neatneša laimės, bet moko mėgautis ja, jei ji yra.

Nugalėtojas visada perima t a m tikrų bruožų iš nugalėtojo. B. Š O

HOBSAS

Ž. Ž. R U S O Laimingiausias yra tas, kuris suteikia laimę kuo daugiau žmonių.

Kovotojas ir su trūkumais yra kovotojas, o musė be trūkumų — tik nepriekaištinga musė.

D. DIDRO

A. DOVŽENKA

Kas laimės ieško prabangoje ir lėbavime, panašus į tą, kuris ati­ duoda pirmenybę žvakės mirgėjimui, o ne saulės švytėjimui.

Galabydamas savo artimą, nesakyk, kad kovoji dėl idealo. E. KROTKIS Tikrasis pralaimėjimas yra principų išdavimas, atsisakymas savo teisių ir niekingas nuolaidumas blogiui. DŽ. NERU Kovojančiam žmogui pralaimėti ne gėda.

NAPOLEONAS I Laimingieji turi vieną trūkumą, iš kurio niekad neišsivaduoja: jie laiko nelaiminguosius pačius savo nelaimių kaltininkais. E. R BOŠENAS Nieko nėra kilniau ir nuostabiau kaip suteikti laimę daugumai žmonių.

Ž. 'ROMĖNAS Pralaimėjimas tik tada vertas paniekos, k a i po jo pasiduodama. A. DŽ. K R O M N A S Didžiuokis v i e n tokiomis pergalėmis, kurių pasieksi kovodamas pats su savimi. Ž.

L. VAN BETHOVENAS Laimė beldžiasi mažiausiai kartą į kiekvienas duris. V

GEZLITAS

Tik du dalykai padeda laimei — tikėjimas ir meilė. ,•

VOLFROMAS

Š.

NODJĖ

1

Žmogaus gyvenimas kupinas laimės daugiausia dėl to , kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas.

LAIMĖ

E. A . PO

Nepadeda laimė apsileidėliams. SOFOKUS A k l a ne tik laimės deivė Fortūna; kartais ji apakina ir tuos, kurie suteikia laimės. CICERONAS Laimingas ne tas, kuris toks k a m nors atrodo, o tas, kuris pats toks jaučiasi. PUBULIJUS SIRAS Laimė tenka tam, kuris daug dirba. LEONARDAS 78

DA VINČIS

Didelė laimė nepažinti nelaimės. L. ŠEEERIS Iš visų kelių, kurie veda į laimę, patys tikriausi — darbas ir atkaklumas. L.

REIBO

Jei kada nors, vydamiesi laimę, rasite ją, tai, panašiai kaip senė, ieškanti savo akinių, pastebėsite, kad ji visą laiką buvo jums a n t nosies. H. V Š O 79

f

MALONUMAI

Laimingieji neturi stengtis būti dar laimingesnį. T

FONTANE

Visais amžiais visos tautos, visos klasės laimę suprato skirtingai. Jei palygintume valstiečio ir filosofo oro pilis, pastarųjų architektūra būtų kitokia. H.

SPENSERIS

Kartą gyvenime Fortūna beldžiasi i kiekvieno žmogaus duris, bet žmogus dažniausiai tuo metu sėdi kaimyninėje smuklėje ir negirdi jos beldimo.

Gėris ir tiesa — tie patys visiems, bet malonumų gali sukelti įvairių. DEMOKRITAS Tai, ką sukūrė poreikis, sumanyta seniau negu tai, ką sumanė malonumas. CICERONAS Ten, kur nėra įvairovės, nėra ir malonumo.

M. TVENAS Neabejotina laimės sąlyga yra darbas: pirma, mėgstamas ir laisvas darbas, antra, fizinis darbas, žadinantis apetitą ir suteikiantis stiprų, ramų miegą.

PUBULIJUS

A l k i u i numalšinti reikia nedaug, bet labai daug reikia norint patenkinti persisotinusio skrandžio užgaidas. SENEKA.

L. TOLSTOJUS

Nėra tokio malonumo, kuris galų gale nesibaigtų persisotinimu.

Reikia būti santūriam, kai kalbi apie savo l a i m ę .

PUNIJUS

Ž. RENARAS Sunku pasakyti, kas atneša laimę. Turtas ir neturtas, be abejo, negali to padaryti. K.

CHABARDAS

Laimė yra žinoti savo galimybių ribas ir būti jomis patenkintam. R.

T

BERNARAS

Laimė yra santykinė kaip virimo temperatūra. VU DŽING

SIUNGAS

Nori būti laimingas įvairiomis aplinkybėmis — nuolatos prisimink tamsiausias savo dienas. Kitaip ta striuka laimė bus nepasiekiama kaip horizontas. DŽING

VYRESNYSIS

Malonumas, apie kurį negalima pasakoti, nėra malonumas. RECAS \ M a l o n u m o esmė ta, k a d jo geidžiama.

f

B. PASKAUS

ROLANAS

Norint būti laimingam su žmonėmis, reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia.

VU

SIRAS

•

Pats tobuliausias malonumas — teikti malonumą kitiems. Ž. DE LA BRIUJERAS Malonumas — visada gėris, o k a n č i a — visada blogis, bet ne vi­ sada verta patirti malonumą, kartais verta patirti ir kančią. N. MALBRANŠAS Nuovargis — geriausia pagalvė. B.

FRANKUNAS

Malonumą gali pagrįsti iliuzija, bet laimė grindžiama tikrove.

SIUNGAS

N. S. Š A M F O R A S

Kito laime mes galime užsikrėsti kaip liga, bet, deja, laimė niekad nesukelia epidemijos.

Didžiausias toks kūniškas malonumas, kuris neturi jokios koktu­ mo priemaišos,— tai sveikam poilsis po darbo.

Ž. NEVJO

I. KANTAS

•

Minutės malonumas dažnai sukelia ilgas kančias. .

80

K. M. VYLANDAS

81

M a l o n u m a i panašūs į valgius; patys paprasčiausi atsibosta ma­ žiausiai. Ž. .

Tas, kuris išmintingas vien todėl, kad įgijo žinių, bet neturi nar­ sos ryžtingai veikti, tik bėdos gali padaryti.

SANJAL-DIUBĖ

Pats didžiausias gyvenimo malonumas — suvokti atliktą pareigą. V

GEZLITAS

SI-MA

Gabiausias veikėjas, kuris abejoja, neprilygsta paprastam žmogui, ryžtingai siekiančiam tikslo. SI-MA CJENAS

Kai kurie žmonės duoda pasižadėjimus dėl malonumo jų netesėti. V

GEZLITAS

Narsa didina didvyriškumą, dvejojimas skatina baimę.

'

PUBULIJUS SIRAS

Visų malonumų tėvas — darbas. STENDALIS Malonumas, kuriam atsiduodame visiškai ir beatodairiškai, tampa pačiu negailestingiausiu priešu. Š.

NODJĖ

M a l o n u m o laukimas kankina labiau už baimę.

Tas, kurio troškimai sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės n e t aukšto kalno. VANG

Pats didžiausias malonumas — padaryti tai, ko, kitų nuomone, jūs padaryti negalite. V BEDŽOTAS M a l o n u m a i panašūs į draudimą: kuo tampate vyresnis, tuo jie jums brangesni. K. CHABARDAS

M. DE SERVANTESAS Užpjudytas ir priremtas prie sienos katinas virsta tigru. M. DE SERVANTESAS Tikroji narsa atsiskleidžia nelaimėje. VOLTERAS Narsos reikia ne tik kautynėse, bet ir tvarkant paprastus buitinius reikalus. B.

NARSA

ČUNGAS

\ narsią širdį sudūžta visos negandos.

N. TOMAZEO

FRANKLINAS

Mes' gyvenimu mėgavomės iki ekstazės tik tada, kai turėjome narsos.

Narsa likimo smūgius daro niekingus. DEMOKRITAS Nesunku pergalę pasiekti, sunku padaryti, kad patvari būtų.

J.

Tas, kuris daug ką išdrįsta, neišvengiamai daug kur ir klysta. MENANDRAS Jei pirma pripažinsi, kad gyvenimą esi pasirengęs už ką nors ati­ duoti, o paskui įsitikinsi, k a d šito padaryti negali, tai stinga tau narsos. MENCIJUS Narsa nelaimėje — pusė bėdos. PLAUTAS

G.

FORSTERIS

Teapleidžia m a n e viskas, k a d tik neapleistų narsa. J. G. FICHTĖ

LIE DZĖ

82

CJENAS

Narsus žmogus paprastai kenčia nesiskųsdamas, o silpnas skundžiasi nekentėdamas. P K. B U A S T A S Narsa gimdo nugalėtojus, santarvė — nenugalimuosius. K. Ž. DELAVINIS Narsa būtina ne tik drąsiems poelgiams, bet ir vaisingiems dar­ bams bei mintims. E A.

DYSTERVEGAS 83

NORAI

Heroizmas — tai sielos pergalė prieš kūną. A. F AMJELIS Ryžkis — ir tu laisvas! H. V LONGFELAS

Žmonės trokšta • išvysti tai, kas neregėta, žiūrėti į tai, ko kiti nemato, čiupti tai, kas nepasiekiama, ir mokėti padaryti tai, ko kiti nepajėgia. LIE DZĖ

Jei norite Įkvėpti narsumo, pirma raskite jo savyje.

Noras — minties tėvas.

E. B. OLKOTAS Tikrą narsą aš apibūdinčiau kaip tobulą sugebėjimą įvertinti pavojaus dydį ir moralinį parengtumą jį atlaikyti. V T. ŠERMENAS

V

Mūsų poelgiai ne tokie geri ir ne tokie nuodėmingi kaip mūsų norai. L. DE VOVENARGAS

Panieka pavojui — kiekvienos kilnios sielos pirmoji pareiga. H

Norai būtini tam, kad gyvenimas nesustotų.

TENAS

S..

Drąsa be sąžinės panaši į l a u k i n į žvėrį. R. G. INGERSOLAS

Lengviau nuslopinti pirmą norą negu pasotinti viską, kas bus po B.

V

FOSTERIS

K. V PAMLERIS Ten, kur norima ateiti kuo anksčiau, dauguma ateina per vėlai.

Aš v a d i n u didvyriu tik tą, kuris buvo didžios širdies. R.

G. ROLANAS

Pasaulyje tėra vienintelis heroizmas: matyti pasaulį tokį, koks jis,/ yra, ir jį mylėti. R. ROLANAS Didvyris — žmogus, kuris lemiamu momentu daro tai, ką turi daryti dėl visuomenės interesų.

FRANKLINAS

Tas, kuris nori pasiekti viską, niekada nepasieks tobulybės.

Neryžtingo žmogaus niekada negalima laikyti priklausančiu sau. DŽ.

DŽONSONAS

jo.

Kartais būti protingam reiškia būti bailiui. M. EBNER-EŠENBACH

ŠEKSPYRAS

K.

LICHTENBERGAS

Pats juokingiausias noras — patikti visiems. J. V GĖTĖ Tas, kuris nieko nenori, turi viską. I. NJEVO Kuo ledas plonesnis, tuo labiau norisi sužinoti, ar išlaikys.

J . FUČIKAS Drąsą būtina ugdyti kaip kilnią savybę. Argi galima be narsumo ieškoti tiesos arba puoselėti meilę. M. K. GANDIS Narsai būdingiau ne peštynes sukelti, o mokėti jų išvengti. M.

ANDERSON

Kareivio narsa kare — mokėjimas kuo labiau apriboti savo vaizduotę. Mąstyti apie pavojų tik tuomet, kai pavojus yra iš tikro. Ne anksčiau ir ne vėliau. E. HEMINGVĖJUS

84

H.

V ŠO

Aš norėjau vien to; ką galima gauti iš karto, ir paaiškėjo, kad nieko nenorėjau. O. VACIETIS Saugokitės, kai jums į rankas pradeda eiti viskas, ko tik pagei­ daujate: tukinamos kiaulės sulaukia blogo galo. DŽ. Č. H A R I S Kiekvieną daiktą noras nuspalvina, o turėjimas blukina. M.

PRUSTAS 85

Už kvailus norus kartais žiauriai baudžiama jų išsipildymu. I.

KURC

Blogis pasaulyje beveik visada randasi iš nežinojimo, ir geri no­ rai gali pridaryti tiek pat žalos, kiek ir pikta valia, jei stinga išma­ nymo. ' A. KAMIU

OPTIMIZMAS, PESIMIZMAS

Reikia būti optimistu darbo pradžioje ir smarkiai abejoti pabai­ goje. L. HIRŠFELDAS Neretai optimizmas tėra dar viena minties tingumo apraiška. E. ERIO Optimistas sako, kad mes gyvename geriausiame iš visų pasaulių; pesimistas bijo, kad tai tiesa. B. KE1BELAS

Amžinai tikėtis, niekad nenustoti v i l t i e s , — tokie didžios sielos žmogaus bruožai.

Pesimistas —• tai tas, kuris apie kiekvieną savo persikraustymą praneša laidotuvių biurui.

L. A. FLORAS

M. A Š A R A S

K. N. BOUVIS

Tikras optimistas remiasi ne tokiu įsitikinimu, k a d viskas bus ge­ rai, o tokiu, kad ne viskas bus blogai.

Kai visko netenkama, vis dėlto dar lieka ateitis.

Nuleidęs rankas ir ašarodamas vis pasiduosi įvairioms likimo užgaidoms. M. K. ČIURLIONIS Nuo mūsų pačių priklauso pasirinkimas minčių, o kartu ir veiksmų, bet ne tokių, kurie veda į graužatį, išsekimą ir nuovargį. M. K. ČIURLIONIS Nėra žmogaus, kuris, gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezul­ tatų. M. K. ČIURLIONIS Laimingieji pesimistai! Kaip jie apsidžiaugia įrodę, kad džiaugsmo iš viso nėra. M. EBNER-EŠENBACH

Ž. DIUTURAS

PAREIGA Suvokti pareigą ir jos nevykdyti — tai bailumas. KONFUCIJUS Būti ištikimam nelaimėje — didis dalykas. DEMOKRITAS Geranorio pareigos jausmas beribis. PUBULIJUS SIRAS M a n a u , jog žmogaus pareiga yra dėl nieko nepulti į neviltį ir visame kame rasti gero. .

Optimizmas — revoliucijų religija. Ž. BENVTLIS Jeigu medis gali nieko nepaisydamas toliau augti, tai juo labiau žmonės negali nusivilti n e t visokių bjaurių baidyklių gąsdinami. N. RERICHAS Jei yra kas nors naivesnio už optimizmą, tai tik pesimizmas. BERNARAS

!

KLERVIETIS

Pesimizmas —• tai nuotaika, optimizmas — valia. ALENAS

B. PASKAUS

Būtinas savitarpio ryšys vadinamas dorovine pareiga, dorovine prievole. P A.

HOLBACHAS

Stenkitės visada atlikti savo pareigą, ir žmonija pateisins jus, n e t kai patirsite nesėkmę. T

DŽEFERSONAS

Įvykdyta pareiga beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, niekuomet neįmanoma pasitenkinti.

nes

J. V GĖTĖ 87

Pareiga — tai meilė tam, ką pats sau Įsakai. J. V. GĖTĖ

Kvaila reikalauti iš filosofijos, kad priverstų mus tikėti reiškinio tikrumu labiau, negu tai daro patirtis ir mūsų akys. G. GALILĖJUS

Kiekvienas žmogus turi pareigų p a č i a m sau. STENDALIS

Patirtis puiki, jei už ją neužmokėta pernelyg brangiai. T FULERIS

Garbė — tai pareigos poezija. A. DE V7NJI Atlikti savo pareigą kartais būna skausmingai skausmingiau jos neatlikti.

Ž. F DE RECAS

sunku, bet dar

A. D I U M A TĖVAS Prisipažinti klydus ir pakeisti tikėjimą visada yra pareigos dalykas, o klaidą neigti arba slėpti — atskalūnybė. ŽORŽ SAND Kad ir ką darytų žmogus, n e t patys žymiausi jo darbai nieko neverti, jei jis neatlieka savo pareigų tėvams. B.

Patirtis mus moko, kad neįtikėtini dalykai visada netikri.

AUERBACHAS

Mėgstu būti populiarus — tai laimė, bet noriu būti naudingas — tai pareiga.

Patyrimas — tai mokykla, kurioje pamokos kainuoja brangiai, bet tai vienintelė mokykla, kurioje galima išmokti. B. FRANKLINAS Patirties mokykla brangiai kainuoja, bet kvaili žmonės kitos ne­ pripažįsta. B. FRANKLINAS Žvalgytis atgal turime tik tam, kad pasimokytume iš praeities klaidų ir gautume naudos iš brangiai įgytos patirties. DŽ. VAŠINGTONAS Patirtis — tai amžina gyvenimo mokytoja.

V HUGO

J. V GĖTĖ

E. M. LABIŠAS

Supratimas yra patirties išdava, idėja — jos vaisius: pirmajam rei­ kia proto, antrajam : — išminties.

Būna situacijų, kai melas — pati švenčiausia pareiga.

J. V GĖTĖ Jei nori išspręsti dviejų pareigų konfliktą, pasirink tą, kurią įvykdyti tau sunkiau. M. tis.

Tik patirtis mus moko vertinti gyvenimo gėrybes. J. V GĖTĖ

EBNER-EŠENBACH

Pareigą pažinsi pirmiausia iš to, k a d ji tau nesuteikia teisės rink­ . A. DE SENT EGZIUPERI

Daugumai patirtis tartum laivagalio ugnys apšviečia tik nueito kelio atkarpą. S. T KOLRIDŽAS

-

Patirtis — minties kūdikis, o mintis — veiksmo kūdikis.

PATIRTIS

B. DIZRAELIS

Atmintis ir mąstymas kuria patirtį. E DE R O C H A S Patirties įspūdžius maža skaičiuoti: juos reikia sverti ir lyginti, apmąstyti ir apvalyti. M.

88

DE

MONTENIS

Patirtis turi mokyti dviejų dalykų: to, k a d reikia daug taisyti, ir to, kad nereikia taisyti per daug. E. DELAKRUA Patirtis yra mūsų nusivylimų visuma. P OGĖ

89

Patirtis — patikimas šviestuvas kelyje.

Tėra vienas vaizduotės pakaitalas — patirtis. E DŽ. BIORDŽESAS

V FILIPSAS \

Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo.

Patirtį puikiausiai pakeičia tik vienas dalykas •— jaunystė. M. ŠEVALJĖ

H. V Š O Patirtis — tai mokykla, kurioje žmogus sužino, koks anksčiau bu­ vo kvailas. H. V Š O Vienas patirties spyglys vertas neįžengiamo miško pamokymų.

POKALBIS Retai kalbėti — štai kas atitinka prigimtį. Nes n e i vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka.

DŽ. R. LOVELIS

L A O DZĖ

Patirtis ir stebėjimas — tai patys didžiausi išminties šaltiniai, kurie prieinami kiekvienam žmogui.

Gerai eiti, vadinasi, nepalikti paskui save nei vėžių, nei pėdsakų. Gerai kalbėti, vadinasi, nei daryti klaidas, nei rizikuoti sulaukti prie­ kaištų.

V E. ČENINGAS Mūsų patirtis slypi veikiau prarastose iliuzijose negu įsigytoje iš­ mintyje.

L A O DZĖ |

Tas, kuris žino, nekalba, o tas, kuris kalba, nežino.

Ž. R U*

L A O DZĖ

Nenuostabu, kad patirtis taip mažai mums padeda: mes keičiamės kiekvieną dieną, ir tai, ką vadiname savo patirtimi, yra patirtis kitos būtybės, kuria mes jau nebesame.

Doras žmogus gerus taria žodžius, bet ne visada tas, kuris ištarė gerą žodį, yra doras. KONFUCIJUS

Ž. TANERI

Taurus žmogus nesišvaisto pažadais, o daro daugiau negu žadėjo.

Atmintina, kad iš patirties turime pasimokyti tik joje glūdinčios išminties, daugiau nieko.

KONFUCIJUS

M. TVENAS

Kalbant reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o mintimi, ir ne iškalbos dovana, o sugebėjimu analizuoti.

Katė, kartą atsitūpusi a n t karštos krosnies, daugiau nebetūps a n t jos. Taip p a t ir a n t šaltos.

M O TI

M. TVENAS Patirtis — tai apreiškimas, kurio šviesoje atsisakome jaunystės paklydimų dėl brandos paklydimų. A.

BIRSAS

Jei mūsų patirtis maža, tai ne todėl, kad mažai patyrėme, o todėl, kad tai, ką patirdavome, neišsaugodavome.

Ką nors aiškindami, neturime to daryti vien balsui, liežuviui ir lūpoms mankštinti. Stenkimės, k a d mūsų žodžiai padėtų šalį, sritį, liaudį valdyti. M O TI Mes turime dvi ausis, o b u m ą vieną, kad daugiau klausytume ir kuo mažiau kalbėtume. ZENONAS

G. LANSONAS

Geriausia kalbos rūšis yra liovimasis kalbėti. LIE DZĖ

Žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti. B. Š O 90

KITIJIETIS

Tylėjimas gali būti pats didžiausias kaltinimas. '

MENANDRAS 91

Gera taisyklė, kai žodžiai paprasti, o jų prasmė gili. MENCIJUS

Juk nedera visą laiką postringauti apie tai, koks turi būti žmogus. Laikas tokiam ir tapti. M. AURELIJUS

Tiesos žodžiai nemalonūs ausiai, bet elgesiui naudingi kaip vais­ tai, kurie, nors burnoje kartūs, nuo ligos gydo. SI-MA

į ž o d i s , einantis iš širdies, pasiekia širdį. U

CJENAS

""**

G. NIZAMI

M a n geriau patinka, kai kas kalba ne taip gražiai, bet teisingai.

" \ A p i e tai, ko nedera daryti, nepadoru ir kalbėti. PUBULIJUS

VYTAUTAS

SIRAS

I T e t y l i tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo.

Kartą paleistas žodis nebesugrįš.

'

HORACIJUS

M.

DE SERVANTESAS

Šnekėti nemąstant — tai tas pat, kas šaudyti nesitaikant.

Dažniau naudokis ausimis negu liežuviu.

M.

SENEKA {

DIDYSIS

DE SERVANTESAS

Pilvas nekenčia ilgų pamokslų.

Prieš pasakydamas ką nors kitiems, pasakyk tai p a č i a m sau.

T

SENEKA

FULERIS

\Geras liežuvis — puikus ginklas.

Jei nemoki kalbėti, išmok klausyti.

1

POMPONTJUS

\Norite, k a d apie jus gerai kalbėtų, tai nekalbėkite gerai apie save.

Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobu­ lumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas. VANG

ČUNGAS

VANG

ČUNGAS

Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.

Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti. VANG

ČUNGAS

B. PASKAUS Be abejo, žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų laip pat lengva tylėti kaip kalbėti. Tačiau patirtis aiškiai rodo, kad žmonėms sunkiausia suvaldyti savo liežuvį. B. SPINOZA Tikrasis iškalbingumas — tai mokėjimas pasakyti viską, kas reikia, Vjj ne daugiau negu reikia. E DE LAROŠFUKO

Veikaluose ir kalbose tiesa paprastai skęsta žodžių potvynyje. VANG

Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia.

ČUNGAS

F DE LAROŠFUKO

Tas, kuris žino skirtumą tarp tiesos ir apgaulės, turi ją jausti kaip skausmą. O kodėl jis turėtų susilaikyti nekalbėjęs apie ją? VANG

Valanda pokalbio geriau už penkiasdešimt laiškų. M. SEVINJĖ

ČUNGAS \

Per daug pašildytas vynas tampa rūgštus. VANG

ČUNGAS

T FULERIS

Jei dukart pagalvosi prieš kartą ištardamas, pasakysi dvigubai geriau. V

PENAS

Paprastiems žmonėms mažiau kalbėk apie teorijas, o daugiau elkis pagal jas. EPIKTETAS 92

93

Jeigu vienas kitas malonus žodis gali padaryti žmogų laimingą, reikia būti niekšu, kad šito nepadarytum. V

Aštrus liežuvis — vienintelis pjovimo įrankis, kuris, nuolat varto­ jamas, tampa dar aštresnis. V

PENAS

Mokėjimas tiksliai cituoti — tai talentas, daug retesnis negu at­ rodo.

Tas, kuris daug galvoja, mažai kalba stengdamasis įsprausti kuo J a u g i a u minčių į kuo mažiau žodžių. V

P BEILIS Pirmas kaltinimas atmetamas, antras užgauna, trečias žeidžia, o ketvirtas užmuša.

IRVTNGAS

',, Riksmas ginčijantis — signalas apie proto tylą. V

VOLTEPAS

ŽEMČIUŽNIKOVAS

Keiksmai — niekingųjų -ginklas. S. G. Gl/DRIČ

Dėkingumas ne visada iškalbingas. VOLTEPAS Kupina širdis negali pasverti žodžių. G. E. LESINGAS į Nereikia sakyti visko, ką žinai, bet visada reikia žinoti, ką sakai. M. KLAUDIJUS

x

Klausimo tonas lemia atsakymo toną. N. GOGOLIS Žodis, kuris jau išsakytas, yra tas pat, kas veiksmas. N.

N.

NAPOLEONAS I

GOGOLIS

Kartais paprieštarauti reiškia pasibelsti į duris, kad sužinotum, ar yra kas nors n a m i e . D. DE ŽIPARDEN

Nėra nieko labiau įžeidžiamo už įpintą į įžeidimą ironiją. NAPOLEONAS I

GOGOLIS

Žodį reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas.

Kas gali viską pasakyti, tas gali viską padaryti.

\ Sakykite tai, ką turite pasakyti, o ne tai, ką dera pasakyti. H. D. TORAS

Sąmojis — pokalbio druska, bet ne maistas. V

GEZLITAS

Nori gauti protingą atsakymą, klausk protingai.

Žmonės sukūrė apgaudinėti.

kalbą aiškintis

tarpusavyje,

Žodis žeidžia greičiau negu gydo. J. V GĖTĖ į Nėra nieko bjauresnio kaip daug kalbėti apie save. DŽ. LEOPARDIS Mokėti kalbėtis — talentas. STENDALIS Dauguma žmonių ieško kompanijos ne tam, kad klausytų, o tam, kad kalbėtų patys. E. A . PO

o ne A.

J. V. GĖTĖ

94

IRVTNGAS

v i e n a m kitą MANDZONIS

Žodis "inkvizicija" nudegina burną tam, kuris jį taria, ir ausis tam, kuris jį girdi. E \Tokia m a n o nuomonė, ir aš jai pritariu,

KABALJERO

f A.

MONJĖ

Humoras — tai rimtumas, slepiamas už juoko. DŽ. VEISAS Pokalbis — tai toks menas, kai žmogaus priešininkas yra visa žmonija. R. V EMERSONAS 95

Ironija — tai Įžeidimas komplimento pavidalu.

Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau kalbėti. E. P. VIPLAS

A.

Ironija — silpnųjų narsa. A.

BERTE

Galima tartis su tais, kurie kalba kita kalba, bet tik ne su tais, kurie tiems patiems žodžiams suteikia visai kitą prasmę.

Tylėjimas — vienas iš sunkiausiai paneigiamų argumentų. H. V ŠO

Ž.

ROSTANAS

<...>;, kalbėti taip, tartum kiekvienas žodis būtų paskutinis.

(Ginčijasi tik tie, kurių protas sustingęs.

J . MARCINKEVIČIUS O. VAILDAS

Protingai kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. K. N. BOUVIS Ironija — tai žmonijos tyrumas. Ž. RENARAS Jei pralaimite ginčą, jūs turite dar vieną galimybę — išplūsti savo priešininką. E.

CHABARDA5

M e s linkę tikėti viskuo, kas pasakyta, ypač kai tai pasakyta gra­ žiai. A.

FRANSAS

K.

POŽIŪRIS Į SAVO YDAS IR SILPNYBES ^ Tas, kuris klaidas savo pastebėjo, daugiau nebeklysta. L A O DZĖ Tas, kuris griežtas savo paties klaidoms ir neskuba smerkti kitų, išvengia nepasitenkinimo. KONFUCIJUS Užmiršti savo nuodėmes begėdiška. DEMOKRITAS \ Jei elgsiesi kilniai ir nuvysi šalin mintį apie tai, jog esi kilnus, ^būsi mylimas, kad ir kur atsidurtum. ^ — ~

Neplūskite orų — devynios dešimtosios žmonijos nesugebėtų pradė­ ti jokio pokalbio, jeigu orai nesubjurtų. CHABARDAS

•

DŽ.

LIE DZĖ

Jei apmąstydamas savo poelgius pripažįstu, kad nesu geras, tuo­ met n e t paprasto žmogaus bijau. O jei pripažįstu, jog elgiuosi gerai, tuomet n e t tūkstančiams pasirodyti nebijau. MENCIJUS

\ Neprarask humoro. Žmogui jis yra tas pat, kas aromatas rožėms. V

PERIUSO

GOLSVOKnS

Žmogui būdinga klysti, o mulkiui — užsispirti dėl savo klaidos.

Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus.

CICERONAS

A. DE SENT EGZIUPERI I Humoras — tai gyvenimo nesąmonių geraširdiškas stebėjimas ir j meniškas vaizdavimas. ^

S. LIKOKAS Nereikia širdies laikyti a n t liežuvio, nes šitaip ji greitai ataušta.

Aš linkęs veikiau klysti su Platonu negu būti teisus su pitago­ riečiais. CICERONAS Didelis skirtumas — žmogus negali nusidėti ar nenori. SENEKA Svetimos ydos visad mums prieš akis, o savos — už nugaros.

E V. EERSTERIS I Pirmoji pasitaisymo sąlyga — suvokti savo kaltę.

Baimintis ironijos, vadinasi, bijoti proto. S. GITRI

96

SENEKA

SENEKA

97

Mes geriau suvokiame savo elgesio negu mąstymo klaidas.

Savo trūkumų nematome, o svetimus pastebime tuoj pat.

J. V. GĖTĖ

FEDRAS

Jei žmogus iš tikrųjų stiprus, jis pripažįsta savo silpnybes.

Blogai būti kupinam trūkumų, bet dar blogiau būti jų kupinam ir nenorėti to pripažinti, nes tai reiškia prie jų dar pridurti apsigaudinėjimo ydą.

H. DE BALZAKAS

B. PASKALIS

Jau savo paties paklydimų ir nuodėmių žinojimas iškelia žmogų.

Tik tas nekrinta, kuris niekada nekopė.

Tikrai sąžiningi žmonės yra tie, kurie puikiai supranta ir atvirai pripažįsta savo trūkumus. DE

GOGOLIS

N.

GOGOLIS

Sunkiausia yra susitaikyti su savimi.

DŽ. HA DELS AS

E

N.

Laimingas tas, kuris nuolat pastebi savo klaidas ir nuolat stengia­ si jų atrasti; toks žmogus pasieks tobulybę.

LAROŠFUKO

N.

Dažniausiai mūsų nuliūdimo šaltinis — mūsų klaidos.

Stebina tai, kad, kol kiti nenurodys žmogui jo trūkumų, pats jų nepastebės.

Ž. B. MASIJONAS Baimė suklysti neturi mūsų atbaidyti nuo tiesos ieškojimo.

N.

K. A. HELVECIJUS

VOLTERAS

L. ŠEFERIS

K

Žmogui pateisinti pakanka to, kad savo gyvenime dorybėmis jis nusipelnė savo klaidų atleidimo. K.

Kitų ydos, iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų. Č. E BRAUNAS

LICHTENBERGAS

Niekas taip nepamoko kaip savo klaidos suvokimas. Tai viena iš ungrindinių saviauklos priemonių.

Daugelis žmonių laiko dorybe veikiau savo klaidų gailėtis negu stengtis jų išvengti. G.

K.

G.

K.

T

LICHTENBERGAS

Slėpdamas savo trūkumus, geresnis netapsi. Mūsų autoritetas lai­ mi dėl to nuoširdumo, su kuriuo mes tuos trūkumus pripažįstame.

'

K.

Ž. RENARAS

Pats geriausias būdas pritaikyti silpnybes — panaudoti vieną prieš kitą.

|n

i

'liis, kuris pats pajuto blogį, gali jį pamiršti, o tas, kuris jį pa.lin, niekad. A . MARĖ

J. V GĖTĖ 98

1 daugelis žmonių mano, kad, pripažinus savo klaidą, nebūtina nuo .((prasti. M. EBNER-EŠENBACH

GEZLITAS

Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverra jų tampyti su savimi iki pat senatvės.

V EMERSONAS

Nesilaikykite įsikibę savo trūkumų, teisindamiesi, kad šis pasaulis Labai netobulas.

LICHTENBERGAS

V

KARLAILIS

lai, ką vadiname kitų nuodėme, savo laikome — eksperimentu. R.

LICHTENBERGAS

Mūsų silpnybės mums nekenkia, jei mes jas pažįstame. G.

GOGOLIS

įsišaknijusios silpnybės panašios į musę: tu šimtus kartų ją nuva­ lai, o ji vėl grįžta ir kankina tave vis labiau.

Žmonių niekada nėgraužia sąžinė dėl poelgių, tapusių jiems įpročiu.

G.

GOGOLIS

r

99

Jei žmogus padaro tą pačią klaidą du kartus, turi iškelti rankas aukštyn ir pripažinti savo lengvabūdiškumą arba užsispyrimą. DŽ.

H

tu.

Visi skundžiasi savo atmintimi, bet niekas nesiskundžia savo pro­

LOBIMERAS

Prisiimdamas kaltę, teigiu savo žmogiškąją galią. A. DE SENT EGZIUPERI Jei aš sunaikinsiu savo trūkumus, iš to nieko gero nebus, priešin­ gai. Aš privalau juos asimiliuoti ir paversti aktyvia jėga. Tokia pat kaip ir mano dorybės. Nieko negalima savyje užmušti. Reikia išmokti valdyti ir pasinaudoti. Ž. R. BLOKAS Mūsų paklydimai miršta anksčiau už mus; neverta iš jų daryti mumijų. ALENAS Blogis — tai, ko negali sau atleisti. M.

ŽUANDO

E

LAROŠFUKO

Pagrindinė proto teigiamybė — ne gyvumas, o tikslumas, kaip ir švytuoklės privalumas — ne sparta, o eigos tikslumas. L. DE VOVENARGAS Protas turi natūralią valdžią <...> J a m priešinamasi, tačiau šis pasipriešinimas — jo pergalė; palaukite dar truputį, ir žmogus bus priverstas grįžti prie proto. Š.

MONTESKJĖ

Neabejotinai protinga yra nekeisti padarytų sprendimų. NAPOLEONAS

I

Mintis, kuri mus nutolina nuo D i e v o , — nors ir būtų įžvalgi, maloni, grakšti, kadangi padeda mums siekti laikinųjų vertybių,— ym iliuzija ir paklydimas. A. M. AMPERAS

PROTAS Nepasotinama garbėtroška temdo žmogui protą, ir jis nepastebi gresiančių jam pavojų. EZOPAS Kilnaus proto žmogus vienodas bus laimėje ir nelaimėje. Jis n i e k u o m e t nesikarščiuos, b e t ir neleis nusižeminti. Nesipuikaus turėdamas pasisekimą, bet nesijaus prislėgtas, jei nesiseka. Neieškos, bet ir nevengs pavojaus, nekalbės nei apie kitus, n e i apie save. Nesistengs, k a d jį kas girtų, ir nenorės, kad peiktų kitus. ARISTOTEUS Protingas žmogus daro tai, ką kvailas daro pavėluotai.

Protas — tai duona, kuti pasotina, juokai — tai prieskoniai, ža­ dinantys apetitą. K. L. BIORNĖ įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir n e t bepročiai būna ste­ bėtinai įžvalgūs. A.

Kuo žmogus protingesnis ir geresnis, tuo daugiau pastebi gėrio žmonėse. B. PASKALIS Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o proto luošis erzina? Todėl, k a d šlubis suvokia, jog mes vaikštome tiesūs, o proto luošis tvirtina, jog ne jis, o mes luoši; jei ne tai, mes jaustume j a m gailestį, o ne neapykantą. B. PASKAUS

PUŠKINAS

Proto lankstumas gali atstoti grožį. STENDAUS Protas duotas žmogui tam, k a d jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai.

B. GRASJANAS

100

DE

V

BELINSKIS

Kiek protas leidžia, ieškome tiesos. Č. DARVINAS Pasaulyje daug dalykų, kurių protingas žmogus galėtų nenorėti m. .ii. R. V. EMERSONAS Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintį ir vaizduotę. V

HUGO 101

Pagalvok bent kartą prieš duodamas, dukart prieš imdamas ir tūkstantį kartų prieš reikalaudamas. M.

Daugelis esti sąžiningi iš baimės, o ne dėl savo nekaltybės. PUBLILIJUS SIRAS

EBNER-EŠENBACH

Tyra sąžinė nei melo nebijo, nei gandų, nei paskalų.

Žmogaus protas prilygsta lempai: kuo ryškesnė šviesa, tuo tamses­ nis abejonių šešėlis. R. TAGORĖ

OVIDIJUS Tyra sąžinė nebijo žmonių, o blogą baugina net vienatvė.

Protas, kuriam būdinga v i e n logika, panašus į durklą, kuriam būdinga tik judėti į priekį. R. TAGORĖ Aštrus, bet ribotas protas kas žingsnis išsiveržia į priekį, tačiau pažengti i priekį negali. R. TAGORĖ

SENEKA. Sąžiningumas Romoje liaupsinamas, tačiau <...> skursta. JUVENALIS Mūsų laikais, jei apie žmogų sakoma, k a d jis mokąs gyventi, paprastai turima omenyje, jog jis nėra per daug skrupulingas. DŽ. S. HALIFAKSAS

SĄŽINĖ

Jei nori k i e t a i miegoti, gulkis tyra sąžine. B.

Tas, kuris neprisideda nė prie vienos besivaidijančių pusių, vei­ kiausiai yra nedoras. SOLONAS

įstatymas, gyvuojąs mumyse, vadinamas sąžine. Tiesą sakant, sąžinė yia poelgių derinimas prie šio įstatymo. I. KANTAS

Sąžiningą ir nesąžiningą žmogų pažinsi ne vien iš to, ką jis daro, bet ir iš to, ko jis geidžia. DEMOKRITAS

Reikia aukoti ramybę dėl sąžinės ir garbės.

Tikrai sąžiningas yra tas, kuris visados savęs klausia, ar pakanka­ mai sąžiningas. PLAUTAS

PUBULIJUS

H. HEINĖ Garbė — tai išorinė sąžinė, o sąžinė — tai vidinė garbė. A.

ŠOPENHAUERIS

Neprasidėk su tais žmonėmis, kurių sąžinė per daug lanksti. PUBLILIJUS SIRAS

Savo reputacija rūpinasi daugelis, o sąžine — tik vienas kitas. PUBLILIJUS SIRAS

102

PUŠKINAS

Ribotas, bet sąžiningas žmogus dažnai mato kiaurai visas pačių npmikriausių verteivų suktybes.

SIRAS

Sąžinės žaizdos niekada nerandėja.

A.

A. DE VINJI

SALUSTIJUS Kartais sąžinė baudžia n e t tuomet, kai to nedaro įstatymas.

FOSKOLAS

Sąžinė neturi klysti.

H. E KVINTILIANAS Katonas buvo linkęs verčiau būti sąžiningas negu toks garsėti.

U. Taip, apgailėtinas žmogus, kurio sąžinė nešvari.

(

Sąžinė — tūkstantis liudytojų.

FRANKUNAS

E. DELAKRUA l'nsuiilinės sąžinės įžvalgi akis. V HUGO

103

Pasaulyje nėra niekingesnio bylinėjimosi už tą, į kurį žmogus įsivelia savo sąžinės teisme. H.

Galima išvengti nelaimių, pasiųstų dangaus, tačiau nepavyksta pakelti nelaimių, kurias patys užsitraukiame. MENCIJUS

V BIČERIS

Sąžinė liguistai jautri. Sąžine galima naudotis, bet, panašiai kaip fantazijos ir skrandžio, jos negalima perkrauti. R. L. STTVENSONAS Dažnai žmonės didžiuojasi savo sąžiningumu tik todėl, kad turi trumpą atmintį.

Kai dangus ko nors tau duoda, o tu to neimi, gausi tik nelaimių. SI-MA Kantrybė yra geriausias vaistas nuo įvairiausių kančių. PLAUTAS Dvasios ramybė — geriausias palengvinimas nelaimėje. PLAUTAS

L. TOLSTOJUS Tas, kuris nori išgirsti savo sąžinės balsą, privalo nutildyti viską išorėje ir savo viduje. A. GRAFAS

Paskui vieną bėdą ir kitos griūva. PLAUTAS M a l o n u prisiminti negandas, jeigu jos praslinko. CICERONAS

Žmogus privalo būti savo valios valdovu ir savo sąžinės vergu. M.

EBNER-EŠENBACH

CJENAS

Kas kentėjo, tas nepamirš. CICERONAS

Sąžiningumas ir tikslumas — dvyniai. Č.

SIMONSAS

Sąžinė — vidinis balsas, įspėjąs, kad mus kažkas seka. H. L. MENKENAS

Aplinkybės, darančios žmones nelaimingus, dažnai daro juos ir (prietaringus. SENEKA

VYRESNYSIS

"Nelaimių šaltinis dažniausiai b ū n a nerūpestingumas. R G. VELĖJUS

SKAUSMAS, NELAIMĖ Ne v e n k nelaimės, o tiesiai ženk jos pasitikti.

VERGILIJUS

I Nelaimingas tas, kuris nemoka išgyventi nelaimių. P K. BUASTAS Nėra didesnės nelaimės negu pasiduoti troškimams, didesnio nusikaltimo negu nepasotinamumas ir didesnės bėdos negu pelno troškulys.

Vargo pažinęs daug, aš užjaučiu svetimą skausmą. VERGILIJUS ^Tai, kas galėjo būti duota, gali būti ir atimta. PUBULIJUS

L A O DZĖ Nelengva suderinti kentėjimą su išmintimi.

Prastuolis nelaimėje nesivaldo.

PUBULIJUS SIRAS

KONFUCIJUS Nelaimėje išlikti ištikimam pareigai — didelis dalykas.

Dvigubai nelaimingas tas, kuris anksčiau laimingas buvo. PUBULIJUS SIRAS

DEMOKRITAS Nėra laimėje ir nelaimėje nieko, ko patys sau nebūtume pasidarę: MENCIJUS 104

SIRAS

Iš svetimo skausmo nedaryk sau džiaugsmo. PUBULIJUS

SIRAS 105

Visa, ko lauki, ištverti lengviau.

Sielvartas — v i e n a iš dykinėjimo rūšių.

SENEKA Jei gali, nepasiduok sielvartui ir jokiu būdu nerodyk jo. SENEKA Nelaimė dažnai suteikia dingsti šaunumui.

S.

* Aš vertinu žmogų, sugebantį šypsotis nelaimėje, semtis jėgų iš sielvarto ir rasti narsos šaltinį apmąstymuose. T PEINAS Vargas —

SENEKA

išmintingųjų mokytojas. DŽ. N. BAIRONAS

Mažas liūdesys šnekus, didis sielvartas nebylus.

Brangiausiai mums kainuoja tos nelaimės, kurios taip ir neaplankė.

SENEKA

T DŽEEEPSONAS

Tikiuosi gero, bet pasirengęs sutikti ir nelaimę. SENEKA Iš tiesų tik tas sielvartauja, kieno širdgėla neturi liudytojų.

Sostų ir karalysčių žlugimas manęs nejaudina, sudeginta valstiečio sodyba — štai tikroji tragedija. J. V GĖTĖ

MARCIALIS

©šfelaimė — kiekvieno didžioji mokytoja.

Kodėl dangaus malonė tokia šališka?

> VANG

ČUNGAS

t Skausmas yra gyvas skausmo įsivaizdavimas: sukaupk valią tą vaizIdinį pakeisti, atmesk jį, liaukis skundęsis, ir skausmas, dings. .

K. BINI

Tai, kad kiekvienas gimimas yra kančia, dar nereiškia, kad kiek­ viena k a n č i a yra gimimas. VLNĖ Kančių kalbos negalima priversti tylėti.

M. AURELIJUS

J . SLOVACKIS

Muzika — geriausia paguoda nuliūdusiam žmogui. M.

Susitaikydamas nelaimingasis tik padidina sielvartą.

LIUTERIS

H. DE BALZAKAS

Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.

Niekas taip neapsvaigina kaip nelaimės vynas.

M. DE SERVANTESAS

H. DE BALZAKAS

Paskutinė nelaimė sunkiausia. T

FULERIS

Mes dažnai guodžiamės smulkmenomis, nes jos mus įskaudina. B. PASKALIS Nelaimė žmogui duoda proto, nors jo ir nepraturtina. DŽ. RĖJUS

/ Nesėkmės ir nelaimės — tai tarsi mūsų mokytojos, siunčiamos, ( k a d išvestų mus į tikrąjį kelią. N. GOGOLIS Didelė nelaimė yra tarsi siaubingas prabudimas: krinta a n t žmo­ gaus, k a d nuo kojų iki galvos jį pakeistų. N. GOGOLIS Nėra tokio skausmo, kurio negalima būtų išverkti.

Nelaimė visada atskrenda a n t sparnų, o išeina klibikščiuodama.

N. GOGOLIS

VOLTERAS j Liūdesį galima pašalinti visomis priemonėmis, išskyrus girtavimą. S. 106

DŽONSONAS

DŽONSONAS

I

Daugelis mūsų nelaimių atsiranda dėl to, k a d neteisingai suvokiam šį pasaulį. N. GOGOLIS 107

^/Mūsų nelaimė ta, kad, užuot matę dabartį, mes žiūrime į ateitį. N.

GOGOLIS

/ Mūsų geriausių troškimų neišsipildymo priežastis yra mūsų kvailu­ mas. N.

GOGOLIS

Priimkite nuolankiai kiekvieną kančią, tikėdami, k a d ji yra reika­ linga. N.

Jis kenčia taip, kaip tik gali kentėti žmogus, turintis tokią vaiz­ duotę. L TURGENEVAS Panašiai kaip titnagas slepia nežinomą kibirkštį, skeliamą tik plieno smūgiais, taip ir lobiai, esantys mumyse, atsiveria tik ištikus negan­ doms. H. V Š O Nelaimingas tas, kuris niekuo netiki.

GOGOLIS

V

' Laimingas tas, kuris susitaiko su nelaimėmis, siunčiamomis j a m likimo. N.

Neviltis — tai paskutinis ginklas, kuris kartais atneša pergalę. V

GOGOLIS

Nelaimėje glūdi mūsų laimė.

A. E BEKAS

GOGOLIS

Žmogus kenčia sunkiausias kančias, kai negali būti suprastas savo artimųjų. N.

;

Nelaimės gyvenimą.

mums

siunčiamos,

kad

Neviltis — silpnųjų nelaimė. Ž. DOLANAS

GOGOLIS

atidžiau pažvelgtume N.

į

savo

Skausmą galima pakelti vienam, bet džiaugtis reikia dviese. E. Niekad nebūni toks nelaimingas, kaip atrodo.

GOGOLIS

H. HEINĖ

CHABARDAS

/ M. PRUSTAS

Aš matau, kad žmonės kvaili, kai skundžiasi didelėmis kančiomis. Skausmas ne toks jau didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta.

Nelaimingas tas, kuriame nėra nė trupinėlio Don Kichoto. A . FRANSAS J

Mokėkite kentėti. Kas kenčia mokėdamas, kenčia mažiau. A.

Kančios, nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį skausmą. H. HEINĖ

H. D. TORAS

Pačios didžiausios kančios išmoko neklaidingai praregėti instink-

j

R Š. BURTE Bėda n e a t e i n a viena, bet sėkmė irgi. R.

Tikroji širdgėla drovi. E HEBELIS Tas, kurio neišauklėjo kentėjimas, visiems laikams išlieka vaiku. N. TOMAZEO Tas, kuris nekentėjo, nesugeba užjausti. N. TOMAZEO

TRANSAS

lus.

Ne liūdesys mūsų liūdnas, o mūsų pigūs džiaugsmai.

108

HUGO

Nelaimė ne tai, kad nesutikai laimės, bet kad ją praleidai. N.

/

HUGO

ROLANAS

Nesistenk savo skausmo paskandinti vyne, jis moka plaukioti. I. A. MIRANDAS Žaizdos, pasidarytos savo ranka, visada gyja lėčiau negu tos, kurias padarė priešininkas. DŽ. N E R U 109

Būti nelaimingam taip lengva, taip kvaila, taip visiems prieina­ ma! Norėti būti nelaimingam arba paprasčiausiai pasirinkti nelaimę, vadinasi, nieko nenorėti. H.

Nė vienas tinginys nesulaukė žilo amžiaus: visi jo sulaukusieji buvo labai veiklūs. K. V HUFELANDAS

BAZENAS

Egzistuoja tūkstantis ligų, bet sveikata tėra viena.

M e s patys pasidarom sau spyglius ir nė kiek nesusimąstom, kaip mums tai atsilieps. Belieka kentėti ir sakyti sau, kad kentėti yra dėl ko. K.

K. L. BIORNĖ Sveikata — išmintingųjų honoraras. P Ž. BERANŽĖ

MAKALOU Sveikas elgeta laimingesnis už sergantį karalių.

SVEIKATA

A.

ŠOPENHAUERIS

Visi sveiki žmonės myli gyvenimą.

Kūno palaima yra sveikata, o proto palaima — išmintis.

H. HEINĖ jį

FALESAS

Reikia palaikyti kūno tvirtybę, kad išliktų sielos tvirtybė.

Darbas būtinas sveikatai.

V HUGO HIPOKRATAS

Spręskite apie savo sveikatą iš to, kaip džiaugiatės rytu ir pavasariu.

Gyvenimo trumpumo mes negauname, o pasidarome jį patys.

H. D. TORAS

SENEKA

Sveiki žmonės yra pats didžiausias valstybės turtas.

Saikas yra tarsi sveikatos motina.

S. G. KOLET VALERIJUS M A K S I M A S

Širdį reikia tausoti. Ir ne tik savo. E.

Reikia stengtis, kad sveikame kūne būtų sveika siela.

KROTKIS

JUVENALIS Dykinėjimas ir dykaduoniavimas — ne tik nemokšiškumo, bet kartu ir ligos priežastis. I B N SINA Maistas, kurio organizmas nesuvirškina, suėda tą, kuris jį suvalgė. A B U L FARADŽAS

BARAS

ĖBRĖJUS

ŠLOVE j

•

Ne dėl išgarsėjimo elgiamasi gerai, o išgarsėjimas yra tavo gerų darbų išdava. Todėl kilnus žmogus daro gera apdairiai. LIE DZĖ Nerimas veda į šlovę, pasitenkinimas — į pralaimėjimą. LIE DZĖ

Kas užsikrėtęs ligos baime, tas jau užsikrėtęs baimės liga. M. MONTEMS / Anksti gulti ir anksti keltis — štai kas daro žmogų sveiką, tur/tingą ir protingą. B. FRANKLINAS Tarp veiksnių, trumpinančių gyvenimą, svarbiausi yra baimė, liū­ desys, nuobodulys, ilgesys, neryžtingumas, pavydas ir neapykanta. K. V HUFELANDAS 110

j Kelias į šlovę tiesiamas darbu. PUBULIJUS

SIRAS

Tas, kuris paniekino tuščią šlovę, gali pasiekti tikrąją. LIVIJUS Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais negu kitais žmonėmis naudotis. VANG

ČUNGAS 111

Tam, kuris nori, kad apie jo dorybes žinotų visi, rūpi ne jos, o šlovė. B.

Vos tik žmogus tampa žymus, tuojau atsiranda kas nors sėdėjęs greta jo mokykloje.

DŽONSONAS

Šlovė, atėjusi staiga, veikiai išeina.

K.

CHABARDAS

DŽ.

SANTĄ/ANA

ovės ttoškimas — pati didžiausia tuštybė. T

FULERIS

Tie, kurie rašė apie šlovės tuštumą, vis dėlto nori išgarsėti tuo, kad taip gerai apie tai parašė.

Šlovė gyvam tebesant — abejotinas dalykas; išmintingai pasielgs las, kuris nesileis nei jos apakinamas, nei netgi sujaudinamas.

B. PASKALIS

T

Į šlovę v e d a toli gražu ne gėlių kelias.

MANAS

Žaizdos traukia muses, o šlovė yra lyg žaizda. Ž. DE LAFONTENAS

A. PERIUŠO

Meilės liepsna taip nesušildo kaip pirmieji šlovės spinduliai.

TEISINGUMAS

L. DE VOVENARGAS Tas, kuris nežino laiko vertės, gimė ne šlovei.

/ Teisingumas įsiviešpataus tada, kai kiekvienas svetimą nuoskaudą /suvoks kaip savo.

L. DE VOVENARGAS

SOLONAS

Užkariautojo šlovė — žiauri šlovė; ji atsiranda n a i k i n a n t žmo­ nes. E D. ČESTEREILDAS

/

Skelbti teisingumą, p a č i a m jo n e s i l a i k a n t , — tai tas pat, kas daryli nusikaltimą. MO Tl

Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias. J. V GĖTĖ

Neprivalai mesti teisingumo kelio, jei teisingumo savo darbe pasiekti nepajėgi, panašiai kaip stalius negali kaltinti tiesios linijos už lai, kad jam nepavyko iš karto kamieno lygiai perkirsti.

H. DE BALZAKAS

M O TI

Šlovė — tai mirties šviesulys.

Šlovė — tai nuodai, kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. H. DE BALZAKAS Yra šis tas taip pat nuostabaus kaip ir didis žmogus — tai garbin­ gas žmogus. A. DE V1NJI Didžiausias dorybių ir nuopelnų įvertinimas yra priimti juos tyliai, kaip būtinumą. R. V EMERSONAS Kai kurie žmonės keičia garbę į pagerbtuves. A. Ž. KARAS / Paprastai šlovė a t e i n a pas tuos, kurie mąsto apie ką nors kita. O. 112

V HOLMSAS

J Jei vargšą turtuoliu pavadinsi, užsirūstins. Tačiau jei teisiu pava­ dinsi ką'nors, tai, k a d ir nebuvo teisus, bus patenkintas. Kokia ap­ gavystė!

M O TI Laikui bėgant, visos tiesos išaiškės. MENANDRAS Kartais tiesa sužadina neapykantą. TERENCIJUS

PUBLIJUS

Leisk laisvai pasisakyti, jei nori girdėti tiesą. PUBULIJUS

SIRAS •

liesa ir sąžiningas gyvenimas — štai mano siekių tikslas. HORACIJUS 113

Teisingumo pradmenys yra du: niekam nekenkti ir duoti naudos visuomenei. CICERONAS Neteisingumas visuomet siejasi su kokiu nors veiksmu; dažnai jis yra būtent neveiklumas. M. AURELIJUS Tiesa kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš melo, kaip rie­ balai virš vandens. M. DE SERVANTESAS

Laikas brangus, bet tiesa brangesnė už laiką. B. D1ZRAEUS Liesa gali laukti, kadangi jos laukia ilgas gyvenimas. A.

ŠOPENhLAUERIS

Bet kokia tiesa geriau už apsimetimą. H. D. TORAS Teisingumo ir gailestingumo dvasia kyla kaip tik iš tos pačios jė­ gos, kurią ji duoda savo turėtojui. Š. BODLERAS

Teisingumas be jėgos silpnas, jėga be teisingumo despotiška. B. PASKALIS

Gink tiesą visur, kur ji persekiojama. R.

V EMERSONAS

Daugumai žmonių teisingumo meilė — tai tik baimė pačiam patirti neteisingumą. E DE LAROŠFUKO

Nors tiesa ir labai reta, jos pasiūla visad viršija paklausą.

Teisingumas — tai toks vertingas daiktas, k a d jo už jokius pini­ gus nenusipirksi.

Būti šventam — išimtis, būti teisiam — taisyklė.

A. R. LESAŽAS

H. V Š O

V HUGO Gailestingumas yra teisingumas, tik teisingesnis.

/r3ūk teisingas ir būsi laimingas. Ž. Ž. R U S O

/

,-

Teisusis turi šypsotis, o ne rūstauti.

HUGO

V HUGO A. DE RIVAROLIS

Kai nėra teisingumo, nėra ir laisvės, o kur nėra laisvės, nėra ir teisingumo. J. G. ZOIMĖ Vargas tiems, kurie niekad neteisūs nebūna: jie niekad nebūna teisūs. Š. Ž. DE LINIS Būti neteisingam sau taip pat sunku, kaip ir būti teisingam ki­ tiems. Š. LEMELIS Teisingumas — tai silpniausiojo teisė. Ž. ŽUBERAS /

V Būti geram visai nesunku; sunku būti teisingam.

Dievo tiesa gyvena amžinai; jei ją puoselėsi, būsi amžinas kaip ji. A. M. AMPERAS

Yra žmonių, manančių, kad tiesa nekenksminga tik praskiesta. O. V H O L M S A S j

Tai, už ką žmonės miršta, nebūtinai būna tiesa. O. VAILDAS Jei jūs sakote tik tiesą, jums nereikia nieko įsiminti. M. TVENAS Būti gailestingam daug lengviau negu teisingam. A. GRAFAS Eretikas yra tas, kuris myli savo tiesą labiau už TIESĄ. Jis išpažįsta savo pusiau tiesą vietoje tos, kurią surado žmonės. G.

K.

ČESTERTONAS

Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadina­ si, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti. R. TAGORĖ

114

115

Tiesos, kaip ir brangenybės, nereikia puošti, bet ją reikia taip pateikti, kad ji būtų apšviesta. DŽ.

las.

Praeitis ir dabartis — mūsų priemonės, tik ateitis — mūsų tiks­

SANTA/ANA

B. PASKALIS

Tiems, kurie kviečia žmones užkariauti pasaulį, nereikia nei teisin­ gumo, nei gailestingumo.

Pats nerangiausias žmogus, jei tik neišleidžia iš akiračio tikslo, j f e i n a greičiau negu tas, kuris klaidžioja be tikslo.

Ž. BENDA

G. E. LESINGAS

Su neteisingumu arba bendradarbiaujama, arba kaunamasi. A. KAMIU Siaubingiausias dalykas pasaulyje — teisingumas be gailestingumo. E MOPJAKAS Viską suprasti toli gražu nereiškia viską atleisti. E.

Tas, kuris nori pasiekti ką nors didaus, privalo, pasak J. V. Gėtės, mokėti apsiriboti, o tas, kuris, priešingai, nori visko, iš tikro nieko nenori ir nieko nepasieks. G. HĖGELIS Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu' kitiems.

KESTNERIS

G. HĖGELIS

Teisingumas baudžia blogį, viltis nori jį ištaisyti, o meilė p ne­ pastebi. E DIURENMATAS

Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. J. V GĖTĖ

TIKSLAS

Tas, kuris nori daug pasiekti, turi kelti didžius reikalavimus.

Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba.

J. V GĖTĖ Tas, kuris neturi tikslo, neranda džiaugsmo jokioje veikloje. DŽ. LEOPARDIS

KUNG S U N J A N G A S Tas, kuris rūpinasi aukščiausiu tikslu, neturi taikstytis su nuvalkio­ tais požiūriais. KUNG S U N J A N G A S Gėris visada priklauso nuo dviejų sąlygų: nuo įvairios veiklos galutinio tikslo tinkamo iškėlimo ir nuo tinkamų priemonių tam tikslui siekti parinkimo. ARISTOTELIS

Tikslo atkakliai siekiantis žmogus susiranda priemonių, o jei negali jų rasti, sukuria. V E. /4sforint prieiti tikslą, pirmiausia reikia eiti. H. DE BALZAKAS Didieji protai kelia sau tikslus, kiti žmonės vadovaujasi savo no­ rais. V IRVINGAS

Žmogaus paskirtis — protinga veikla. ARISTOTEUS Kuo lengviau pasiekiamas tikslas, tuo mažiau jo siekiama. PLINIJUS JAUNESNYSIS Pasibalnoti kiaulę dar nereiškia iš jos pasidaryti ristūne. J. HEILERIS. 116

ČENINGAS

/ Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradėsi stabčioti ir mėtyti akmenis j kiekvieną lojantį šunį, tai tikslo niekad neprieisi. E

DOSTOJEVSKIS

Kaip lengva, pasiekus netikrą gyvenimo tikslą — laimę, pamiršti tikrąjį — pareigą. V

HUGO 117

Nesėkmė — ne nusikaltimas; nusikalstama kelti sau tikslus, ne­ atitinkančius galimybių. DŽ. R. LOVELIS Visatos tikslas — sielos tobulėjimas, o svarbiausia sielos tobulėjimo sąlyga •— laisvė. Ž. E. RENANAS

Tik pasiekę tikslą sužinome, k a d kelias buvo tinkamas. P VALERI Joks tikslas nėra toks kilnus, kad pateisintų negarbingas priemones. A.

EINŠTEINAS

Tikrasis kelias — tas, kuris veda į gyvenimą, į S a u l ę . A . KAMIU

Pasaulio tikslas — proto viešpatija. Ž. E. RENANAS Šiame pasaulyje svarbiausia ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame. O. V HOLMSAS Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o patį save.

Žmogus gimsta ne tam, kad išnyktų kaip nežinoma dulkė. Žmogus gimsta tam, kad paliktų pėdsaką žemėje, kitų žmonių mintyse. V

SUCHOMLINSKIS

Besirenkantis kelio pradžią kartu pasirenka ir lemtį, į kurią šis kelias veda. H

M. D. BEBKOKAS

E.

/Keliai, kurie neveda niekur, nuveda toliausiai.

Žmogaus gyvenimo tikslas — tai ne laimės paieškos.

Ž.

P E. BERTLO Savo gyvenimo tikslu galiu sąmoningai laikyti siekimą visapusiš­ kai plėtoti visa, kas egzistuoja. L. TOLSTOJUS Turėk tikslą visam gyvenimui, tikslą tam tikram savo gyvenimo • tarpsniui, tikslą t a m tikram laikui, tikslą metams, mėnesiui, savaitei, dienai, v a l a n d a i ir minutei, aukok mažesnius tikslus dėl didesnių.

Nešvariomis priemonėmis negalima pasiekti kilnaus tikslo: tikslas pats tampa purvinas. Jei švarus indas pripildomas nešvaraus vandens, tai ir indas tampa purvinas. J. RAINIS / Žmogus a t e i n a į šią žemę ne tam, k a d krautų turtus, rinktų del/ nų plojimus, ieškotų garbės. Visa tai yra nepastovūs, beverčiai, nykūs / blizgučiai. M ū s ų tikslas turi būti amžinas. O amžinas tikslas •— tai mūsų sielos tobulumas. M. PEČKAUSKAITĖ Ne lėtink žingsnių, neskink gėlių, norėdamas jas išsaugoti, eik tik pirmyn — gėlės žydės visam tavo kely. R. TAGORĖ Jei egoistiška gerovė — vienintelis gyvenimo tikslas, gyvenimas veikiai tampa beprasmiškas. R. ROLANAS

VOLFROMAS

VAIZDUOTĖ Sapnai yra tiesa, bet žmogaus išminties nepakanka jiems suprasti. VANG

ČUNGAS

Vaizduotė — sielos akys. Ž. ŽUBERAS

L. TOLSTOJUS

118

FOSDIKAS

Svajonės teikia pasauliui svarbos ir prasmės. E.

FON

FEICHTERSLEBENAS

Jo vaizduotė buvo panaši į stručio sparnus: ji leido j a m bėgioti, bet ne pakilti. T

B.

MAKOUS

Fantazija gali ir užmušti, ir išgydyti. DŽ. KELIS Vaizduotė sukūrė pasaulį, todėl jį valdo. Š.

BODLERAS

Iliuzijos — magnetas. Jos traukia nesulaikomai. K.

GUCKOVAS

Menkutis faktas vertas aibės neįgyvendinamų svajonių. R.

V EMERSONAS 119

Vaizduotės savybė — trykšti ir neužšalti. R. V. EMERSONAS

nai; tai labai gerai, tačiau kartais jie rizikuoja būti išnešti iš namų kojomis į priekį. G. K. LICHTENBERGAS

Viena iliuzija mažiau — viena raukšle daugiau. K

FORNERĖ

Vienatvė tokia pat būtina vaizduotei kaip žmonių visuomenės pa­ lankumas — charakteriui. DŽ. R. LOVELIS Tas, kuris atsikrato visokių iliuzijų, lieka nuogas. A.

GRAFAS

Pats didžiausias žmogaus draugas ir pats didžiausias priešas — tai jo vaizduotė. A.

GRAFAS

Žmogaus vertė pareina ne nuo proto pajėgumo, bet nuo valios. O tą, kuriam jos t r ū k s t a v didelės dvasinės dovanos tik silpnina, ir turbūt nėra'niekingesniu Žemėje padaro už genialią sielą be charak­ terio. E ŠILERIS Valia, kuri nesprendžia, nėra veikli valia; silpnavalis nepajėgus nuspręsti. G. HĖGELIS Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu. J. V GĖTĖ

Vaizduotėje visada mažiau savimeilės negu prisiminimuose. M.

PRUSTAS

Nėra Įsivaizduojamų nelaimių. Visos nelaimės realios, jei išgyve­ namos; įsivaizduojamas skausmas — tai tikras skausmas. A.

FRANSAS

Žmogų nuo gyvulio labiausiai skiria vaizduotė. A. KAMIU Sapnas turi savo' visatą, savo geografiją, savo geometriją ir savo kalendorius.

Ryžtingumas ir valia dažnai suteikia silpnam protui pranašumo prieš stipresnį. V VERTAS Mūsų valia, kaip ir mūsų raumenys, tampa tvirtesnė nuo nuolat didėjančio krūvio. Nesilavindamas jūs neišvengiamai turėsite silpnus raumenis ir silpną valią. K.

UŠINSKIS

Žmonės stokoja ne jėgų, o valios. V

Ž. KOKTO

HUGO

Mesti rūkyti — pats lengviausias dalykas; kaip aš galiu to nežino­ ti — juk mečiau jau tūkstantį kartų. M. TVENAS

VALIA Būk savo noro viešpats ir savo proto tarnas.

Jėgų gal ir užtektų, bet valia pati verta pagyrimo.

M.

OVIDIJUS Geros valios žmogus randa priemonių ir galimybių.

Valia — tai jėgos įrankis. A.

Ž. A. DE BAIFAS Mes turime daugiau jėgų negu valios ir dažnai tik tam, k a d sau pasiteisintume, daugelį dalykų laikome neįmanomais. .

F DE LAROŠFUKO

Esti žmonių, kurie negali apsispręsti neatidėję sprendimo rytdie120

EBNER-EŠENBACH

SIUARESAS

Ten, kur nėra valios, nėra ir kelio. B. Š O Valia gali pakeisti n e t mūsų delnų linijas. Ž. KOKTO

121

Kodėl žmonės paprastai vengia vienatvės? Todėl, k a d retas kuris, būdamas pats su savimi, džiaugiasi malonia draugija.

VIENATVĖ

K. DOSl

Kaip dykuma nyki vienatvė. L.

DE

GONGORA

Žmogus kenčia baisiausiai, jei yra priverstas gyventi tik vienas ir galvoti tik apie save. B. PASKALIS Vienam džiaugtis truputį liūdna. G. E. LESINGAS Geriau būti v i e n a m negu prastoje draugijoje. DŽ. BĖJUS Be daug ko gali apsieiti žmogus, tik ne be žmogaus. K. L.

BIORNĖ

Daugybė žmonių nesugeba leisti laiko vienumoje. Jie tikra ne­ laimė tiems, kurie įnikę į darbus.

Vienatvė yra m a n o didysis mokytojas ir bičiulis. M. K. ČIURLIONIS Vienatvė panaši į nuodingo augalo kvapą: jis malonus, bet kvaiši­ na ir laikui bėgant tampa pražūtingas patiems stipriausiems žmonėms. F. ŠPYLHAGENAS Žmogaus prigimtį geriausia tirti visiškoje vienatvėje. T. L. MESONAS /Vienišas žmogus visada randasi prastoje draugijoje. E VALEB1 Didelio žmogaus skaisčią širdį vienatvė dar labiau nuskaidrina, o kieta mažo žmogaus širdis vienatvėje pasidaro dar šiurkštesnė. E. į Yra tik v i e n a kančia: būti vienišam.

L. DE BONALDIS M a n o manymu, sveika didesne laiko dalį praleisti vienumoje. Draugija, netgi geriausia, greit ima varginti ir blaško. M a n patinka būti vienam. Aš niekad nebuvau sutikęs geresnio draugo už vie­ numą.

HEMINGVĖJUS

G. MARSELIS Tas, kuris vienišas, žūsta. S. PANTAS Vienatvė — nepatenkintas svajonės troškulys. KOBO

H. D. TORAS Kai žmogus mąsto ar dirba, jis visuomet vienas, k a d ir kur bū­ tų. Vienatvė nematuojama myliomis, kurios skiria v i e n a žmogų nuo kito. H. D. TORAS Kodėl aš turėčiau jaustis vienišas? Argi mūsų planeta nėra Paukščių Take?

VILTIS Amžinai viltis perša džiugią rytdieną. TIBULAS Dažnai iš pačios nevilties gimsta viltis. KURCIJUS

H. D. TORAS Vienatvės negalima užpildyti prisiminimais, jie tik pagilina ją. G.

Tam, kuris neturi ko tikėtis, nėra ko ir nusiminti. SENEKA.

FLOBEBAS Kol gyvas, žmogus neturi prarasti vilties.

Vienišumas. S i a m e žodyje įkūnytas pragaras.

SENEKA

V HUGO Be vilties gali sudužti širdis.

Vienatvė — pats tikriausias senatvės požymis. E. B. OLKCfTAS

122

ABĖ

V

KEMDENAS 123

Viltis — geri pusryčiai, bet bloga vakarienė. E

BEKONAS

Viltis — pati didžiausia ir pati sunkiausia pergalė, kurią gali pa­ siekti žmogaus siela. Ž. BERNANOSAS

Viltys panašios į voratinklį: mažos kančios jose įstringa, o didelės prasiveržia.

Viltis yra gyvenimo ir mirties prasmė. A. MALRO

F. BEKONAS Viltis — skurdžių duona.

ŽMOGUS

DŽ. HERBERTAS Viltis — tai lankai, kurie neleidžia plyšti širdžiai. T. FULERIS Kol yra gyvenimas, yra ir viltis. ICHARA

Tas, kuris kitus myli, pats bus mylimas. Tas, kuris kitus palaiko, pats bus palaikomas. Tas, kuris kitų nekenčia, pats bus nekenčiamas. Tas, kuris kitus skriaudžia, pats bus skriaudžiamas. M O TI

SAIKAKU

Paprastai viltis — blogas vedlys, nors geras pakeleivis. DŽ. .S. HALIFAKSAS Viltis — pats vertingiausias ir pats pavojingiausias turtas.

į

Kilnus žmogus reikalauja iš savęs; - o "prastuolis — iš kitų. KONFUCIJUS Skriaudžiantysis visada blogesnis už skriaudžiamąjį. PLATONAS

L. DE VOVENARGAS Viltis — tai atmintis ir troškimas. H. DE BALZAKAS Kol kvėpuoji — tikėkis. A. DE I A M A R T I N A S Viltis — geriausias gydytojas iš visų, kuriuos pažįstu. A. D I U M A TĖVAS R e i k i a visada tikėtis, kai nusivili, ir abejoti, kai tikiesi. G. FLOBERAS Beprotybėje yra vilties, vidutinybėje — jokios. R.

V EMERSONAS

Dėl savo nelaimių žmonės linkę kaltinti likimą, dievus ir visa kita, bet tik ne save. PLATONAS Kuo mažiau turime reikalavimų, tuo esame panašesni į dievus. SOKRATAS Jei esi geradarybių šaltinis, tau atiteks jų vaisiai. Jei esi skriaudė­ jas, tau atiteks skriaudos. LIE DZĖ Domina tave tai, kad viskas kinta, tačiau nežinai, k a d ir pats nesi vis toks pat. UE DZĖ Žmonės skiriasi vieni n u o kitų gyvenimu, o mirtimi yra vienodi.

N e t kai nusiviliame, vis dar viliamės. R.

/ANG Č U

DE GURMONAS

Žmogus dažnai atsiduria tokioje padėtyje, kurioje j a m telieka vien tikėtis. J. HAŠEKAS

fTas, kuris pats savimi pasikliauja, karalystę įgis. KUNG S U N JANGAS Žmogaus prigimtis linksta į darną. Aplinkybės ją stumia į ne-

Didžiausia viltis — nevilties įveikimas. Ž. BERNANOSAS 124

KUNG S U N JANGAS 125

Nieko neverta išmintis ir įžvalgumas, jei nepajėgiama pasinaudoti proga.

Atkaklumu greičiau pasieksi negu skubumu. V

MENCIJUS Tas, kuris žmones myli, o pats nėra mylimas, tegu ištiria savo po­ žiūrį į artimuosius. MENCIJUS Tas, kuris žmones myli, pats yra mylimas. Tas, kuris juos gerbia, pats yra gerbiamas. MENCIJUS Iš visko, ką turi žmogus, geriausia yra akis, nes neslepia to, kas žmoguje bloga. MENCIJUS Tas, kuris tarp turtų ir garbės neištvirksta, o nelaimėje ir varge savo įsitikinimų nekeičia, išties yra didis vyras. MENCIJUS Tas, kuris turi daug priešų, savo jėgas dalyti privalo. SI-MA

V. ŠEKSPYRAS Mums atrodo, jog žmonės blogai suvokia savo galimybes ir savo jėgas: pirmąsias jie pervertina, antrąsias sumenkina. E

Nuomonė apie žmogų, kaip ir apie beveik kiekvieną būtybę, priklauso nuo to, iš kokio atstumo į jį žiūri. B.

DŽONSONAS

Žmogus ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. B. PASKALIS Kuo daugiau žmonės turi proto, tio daugiau jie mato originalių žmonių. O paprasti žmonės tarp žmonių nemato skirtumo. B. PASKALIS Kuo žmogus protingesnis, tuo daugiau pastebi žmonėse gero. B. PASKALIS J^jei jūs atidžiai pažiūrėsite į žmones, kurie nieko negali pagirti, kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas.

PUBLIJUS

Ž. DE LA BRIUJERAS

' Kiekvienas žmogus — savo likimo kūrėjas.

Tikrasis žmogaus širdies garbingumo matas yra galimybė mylėti. SALUSTUUS

Kas yra visur, to niekur nėra. SENEKA

M. SEVINJĖ Žmogus retai kada gali priversti save mylėti, bet priversti gerbti save gali visuomet. B.

Nepatikti blogiems — girtinas dalykas. SENEKA Tas, kuris neturi išsamių žinių, neišmano nei praeities, nei dabar­ ties, o kuris nėra jautrus blogiui ir gėriui, yra lyg aklas, kurčias ir be uoslės. VANG

ČUNGAS

AUGUSTINAS

FONTENELIS

Tas, kuris pajėgus viską ištverti, gali ryžtis viskam. L. DE VOVENARGAS Žmonės tokie, kokie yra, ne gimsta, bet tampa. K. A. HELVECIJUS / Žmogus labai stiprus, jei nori būti tik tuo, kuo yra, ir labai silp/ n a s , jei nori pakilti aukščiau žmonijos.

.oks žmogaus skonis, toks jis ir pats.

126

BEKONAS

CJENAS

Aš žmogus, ir visa, kas žmogiška, m a n nėra svetima. TERENCIJUS

Būti subrendusiam yra viskas.

CJENAS

Tas, kuris žengia pirmas, kitiems kryptį rodo, o tą, kuris pasku­ tinis eina, veda kiti. SI-MA

ŠEKSPYRAS

AURELIJUS

Ž. Ž. R U S O 127

Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. VOLTERAS Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turė­ damas vilties. VOLTERAS Žmonėms, nesiklausantiems patarimų, negalima padėti. B. FRANKLINAS Nori save pažinti, pažiūrėk j žmones ir jų darbus. Nori žmones pažinti, į savo širdį pažvelk.

Pats vertingiausias žmogus — tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. ŽORŽ SAND Klysti — tai tausoti savo priešus, elgtis be priekaišto — turėti leisę jų nebijoti. A . LATURAS-ŠAMBLI Kiti mūsų n e p a t e n k i n a dažniausiai tada, k a i esame nepatenkinti savimi. A. F AMJELIS Būti žmogumi — tai savo laimės negrįsti kitų nelaime.

F ŠILERIS Žvilgsnyje esti proto, dvasios ir širdies. Ž. ŽUBERAS

E

DOSTOJEVSKIS

Kuo žmogus mažiau mąsto arba žino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka. R. V EMERSONAS

Tas, kuris visada viskuo nepatenkintas, niekada nieko nepaten­ kina.

Žmogaus stilius — jo proto balsas f , R.

G. DE LEVISAS Despotiškumas — juoda dėmelė kiekvieno žmogaus širdyje. K. VĖBERIS Nepakanka būti tik žmogumi, reikia būti sistema. H.

DE BALZAKAS

Šiame pasaulyje dručkiai geriau tvarko savo reikalus negu lie­ sieji. N.

V EMERSONAS

Jei žvaigždės rodytųsi kartą per tūkstantmetį, kaip mylėtų ir garbintų!

R. V EMERSONAS Pasitikėkite žmonėmis, ir jie bus jums ištikimi. Būkite su jais kil­ nūs, ir jie bus kilnūs. R.

V EMERSONAS

Negailestingi žmonės negali ištikimai tarnauti kilnioms idėjoms.

GOGOLIS

y^Ptie Dievo e i n a m a nuolat bendraujant su žmonėmis,

A.

ŠOPENHAUERIS

Koks žmogus, parodęs didvyriškumo, kilnumo, nuoširdumo, gali pasakyti, k a d pats iš to nelaimėjo? H. D. TORAS Yra žmonių, iš kurių negalima tikėtis, kad, apsiavę vieną batą, būtinai apsiaus ir kitą.

HUGO

V

HUGO

"Dauguma žmonių savo atmintį laiko intelektu, o savo požiūrius — faktais. R

MASONAS

Esti daug žmonių, apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori žmonės, vis dėlto jie jaučiasi tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje. S. SMAILSAS Tie, kurie nieko nereikalauja, ir patys nieko neduoda.

E HEBELIS 128

V Jei žmogus pats save laikai, tai laikai tvirtai.

N. GOGOLIS Tik ko nors netekę suvokiame vertę.

žmonės jas

R GILĖ

g, 028

129

Esti žmonių, kuriuos myli visi ir kurių vis dėlto niekados niekas nemylėjo. Ž. DE KNOR Pats geriausias žmogus yra tas, kuris gyvena savo mintimis ir sve­ timais jausmais, o blogiausias žmogus tas, kuris gyvena svetimomis mintimis ir savo jausmais. Iš šių <...> derinių — visi žmonių skir­ tumai. L.

TOLSTOJUS

Aš visuomet troškau, k a d b ū t u m žmogus toks, kaip aš suprantu, t. y. žmogus, kuris viską jaučia, supranta ir siekia tiesos, gėrio bei grožio. M.

K.

ČIURLIONIS

Kad būtum žmogus, argi būtinai reikia turėti a n t kaktos prilip­ dytą ženklą, t. y. būti kurpium, inžinierium, kunigu ar muziku? M.

K.

ČIURLIONIS

/ ' Žmonių reikalus geriau suvokia ne tas, kuris ilgiau gyveno, o tas, / kuris daugiau stebėjo.

/ Ž i n o k , jog žmonės apie tave mano taip pat kaip tu apie žmones. R. KAUDZYTIS Iš tikro visi be išimties kitų mintyse randame tik savo minčių. A . FRANSAS / Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią. D. S. DŽORDANAS Kuo labiau žmonėms patinki, tuo mažiau jie tave pažįsta ir tuo mažiau tau rūpi jų nuomonė. DŽ. GOLSVORTIS Pakanka akimirkos, k a d taptum didvyriu, bet reikia viso gyveni­ mo, k a d taptum žmogumi. P BRIULA Esu tas, kas būsiu, o ne kas buvau. R. ROLANAS Žmogus jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. R. TAGORĖ

A. GRAFAS Jei tu stengsiesi patikti visiems, tai baigsi tuo, kad nebepatiksi niekam. A. GRAFAS Žmogus su didingomis idėjomis — nemalonus kaimynas. M.

EBNER-EŠENBACH

Esti baroko stiliaus žmonių: daug gražių detalių, o visuma nesko­ ninga. M.

EBNER-EŠENBACH

Didieji žmonės pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš savęs. M.

EBNER-EŠENBACH

Daugelis mano esą geros širdies, o iš tikrųjų jie tik silpnų nervų. M.

EBNER-EŠENBACH

Žmogus negali nuskriausti kito žmogaus — jis gali nusiskriausti tik pats. DŽ.

LONDONAS

Kiekvienas žmogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. E. FAGĖ 130

Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyve­ nimo prasmę. S. CVEIGAS Pasauly daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti. A. DE SENT EGZIUPERI Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi. A. DE SENT EGZIUPERI M a n patinka, kai žmogus švyti savo šviesa. A. DE SENT EGZIUPERI Kadangi mane nugalėjai, turėjau tapti stipresnis. A. DE SENT EGZIUPERI Žmogus atsiskleidžia galynėdamasis su kliūtimis. A. DE SENT EGZIUPERI Mes verti tik tiek, kiek verti mūsų skausmai ir nuliūdimai. M. METERLINKAS Akys neklysta, kol pasikliaujama savo paties, o ne kitų akimis. A. MIUNTĖ

Nebūkite sugeriamuoju popieriumi, sugeriančiu visas aistras ir emocijas, visus skausmus ir džiaugsmus, kuriuos aktorė gamta mums parodo gyvenimo scenoje. Būkite kaip lotosai, išskleidžiantys savo žiedlapius saulės šviesoje. Kaip lotosai, nesusitepę purvu, kuriame gimė, ir iškilę virš vandens, juos maitinančio.

Žmogui neskirta suprasti, jeigu jis nejaučia meilės, ir neleista pažinti, jeigu jis nesiaukoja. A.

R. LENORMANAS

Mąstantis žmogus nesinaudoja atliekama šviesa n e i atliekamu duonos kąsniu, nei atliekama mintimi. B.

SATJA SAI BABA

BRECHTAS

Kiekvienas gieda savo giesmę, tikėdamas, kad tai nuostabiausia, pasauliui dar negirdėta giesmė. K. M A K A L O U

Kaip turi būti sunku gyventi vien tuo, ką žinai ir ką atmeni, neturint ko tikėtis. A . KAMIU

ŽMONIJA

Kas daug ko atsisako, gali daug ką sau leisti. Ž. ŠARDONAS Yra dvi žmonių rūšys: tie, kurie rimtai vertina save, ir tie, kurie ve, ir tie, kurie rimtai vertina savo pareigas. F.

Žmonijai nieko neįmanomo nėra. HORACIJUS

MONAKAS

Nemokšiškumo globėjai yra patys smarkiausi žmonijos priešai.

S a v o sumanymais žmogus visada yra didis.

K. A. HELVECIJUS E. M. REMARKAS

/

y

Kuo žmogus mažiau apie save galvoja, tuo jis vertesnis. E. M. REMARKAS

Kad turėtume teisę žmones smerkti, o paskui juos taisyti, pir­ miausia turime mylėti žmoniją. Š. R DIUKLO Žmonija — štai kur mirtingo žmogaus nemirtingumas.

Pagarbos vertu mes vadiname tą, kuris pagerina ir pagražina viską, prie ko priartėja, ką paliečia, apie ką pradeda kalbėti.

K. L. BIORNĖ

M. ŽUANDO

Žmonijos didžiumą sudaro ne gyvieji, o mirusieji.

Žmogus — tai žmogaus ateitis.

O. KONTAS E

PONŽAS

Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinky­ bėmis. V

Žmonija, kaip ir atskiras žmogus, kiekviename amžiuje serga savo ligomis. R. V EMERSONAS

BERGMANAS

Menkavertiškumo kompleksas bjaurus tuo, kad jį turi toli gražu ne tie, kuriems derėtų. Ž. DIUTURAS

Žmonija tokia sena: visuomet tenka žengti kieno nors pėdomis. A. DODĖ Žmonija už didžias nelaimes iš dalies apdovanojama didžiomis pamokomis.

Žmogus, kuriam nieko nėra šventa, vargšas žmogus. V ALIULIS 132

Nepripažįsta žmonių giminė savo pranašų ir muša juos, bet myli žmonės savo kankinius ir gerbia tuos, kuriuos nukankino. E DOSTOJEVSKIS

PRATOUMS

Žmonės, kuriems stigo ugnies jų pačių židinyje, gali bent truputį sušilti pažiūrėję į kitų liepsnojantį židinį. I.

1

K. N. BOUVIS

Tam tikromis akimirkomis žmonių minios — tai žmonijos avan­ gardas. L. MISEL Žmonija e i n a į ateitį nukreipusi žvilgsnį į praeitį. G. FERERAS Žmonija turi tik du kelius: arba pažangą, arba degradaciją; gryna­ sis konservątizmas prieštarauja visatos dėsnių esmei. A. N. VATTHEDAS Žmonija nesensta, priešingai, kas žingsnis tampa jaunesnė. G. BERŽĖ Jeigu aš žmonijoje gimstu, bet žmonija negimsta m a n y j e , — veltui m a n e išmaitino kažkoks laukas. I.

AUZIMS

Žmogus — kaip raidė knygoje, kurios pavadinimas Žmonija. Tik­ tai pažindami raides, pradedame skaityti. J.

MARCINKEVIČIUS

To, kuris turtų įgijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris dorumo įgijo, šio pasaulio pagedimas negali pakirsti. MENCIJUS Dorumas nugali niekšybę, kaip vanduo įveikia ugnį. MENCIJUS Dori žodžiai nedaro žmonėms tokio įspūdžio kaip doro žmogaus žodžiai. MENCIJUS Įgimtoms dorybėms lavinti nėra nieko geresnio kaip riboti troški­ mus. MENCUDS Retai atsitinka, k a d tas, kuris troškimus savo riboja, žengtų iš do­ ros kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduo­ da, dorai elgtųsi. MENCIJUS Visas dorybės privalumas — veiksmas. CICERONAS

ŽMONIŠKUMAS,

DORYBINGUMAS

Tas, kuris žavisi svetimomis dorybėmis, tikrai pats turi jų dau­

Tinkamiausias kelias į dorybę — vengti to, dėl ko smerki kitų elgesį. FALESAS Grakštūs žodžiai ir dirbtinis elgesys retai eina kartu su žmoniš­ kumu. KONFUCIJUS Argi nėra tikrai kilnus tas, kuris nenusimena, jei žmonės jo nesu­ prato? KONFUCIJUS Ko pats netrokšti, nedaryk kitam. KONFUCIJUS Gailėtis ko nors — tai ne tik užjausti.

PUBLILIJUS SIRAS Mūsų dorovinių pareigų daug daugiau, negu nurodo įstatymai. SENEKA Svarbiausia dorovės sąlyga — troškimas tapti dorovingu. SENEKA Ką atiduosi — tavo. Ką nuslėpsi — prarasta visiems laikams. Š. Rl/STAVELIS Didžiausia dorybė, n u o kurios blėsta visos kitos, yra n i e k a m n e ­ kenkti ir visomis išgalėmis padėti kiekvienam. F. GVIČARDINIS Dorybės takelis labai siauras, o ydos kelias platus ir erdvus..

JANG

ČU

Tas, kuris e i n a doros keliu, turi daug sąjungininkų. Tas, kuris iš šio kelio išsuka, nedaug jų ras. MENCIJUS 134

gelį.

M. DE SERVANTESAS Dorybė — tai deglas, kuris šviečia ne tik jos turėtojui, bet ir ją įsivaizduojančiam. A. G. MERĖ 135

Dorybingumo nauda tokia akivaizdi, kad blogi žmonės laikosi jo dėl - naudos. L. DE VOVENARGAS Dorybingumo skelbėjų daug, bet mažai jo kankinių. K. A. HELVECIJUS Dorybė, kurią reikia n u o l a t sergėti, vargu ar verta sargybinio. O. GOLDSMITAS

Galbūt dorybingumas yra ne kas kita kaip dvasios delikatumas. H. DE BALZAKAS Kartais tiems, kurie jaudinasi dėl mūsų, daug daugiau reikia mūsų užuojautos negu jų mums. N. GOGOLIS Niekad nesame tokie vargšai, k a d negalėtume padėti savo arti­ mam. N. GOGOLIS

Mylėk tiesą, bet būk atlaidus suklydimams. VOLTERAS Vienatvė nepadeda dorybėms, bet kenkia protui. S.

DŽONSONAS

Daugelis laiko dorybe veikiau gailestį dėl klaidų negu pastangas jų išvengti. G.

K.

LICHTENBERGAS

Nuosaikumas reiškiant teisę — visada dorybė, o nuosaikumas lai­ kantis principų — visada yda. T

PEINAS

Tobulėjimas ir tobulybė yra kaip laikas ir amžinybė. S. Ž. BDELERIS Dorybingumas — tai sielos sveikata. Ž. ŽUBERAS Savivalė dorovingumui — tai tas pat, kas maras kūnui. R. B. DE KONSTANAS Elgdamiesi su artimaisiais taip, tartum jie geresni negu iš tikro, skatiname juos tapti geresnius. J. V GĖTĖ Reikia būti paprastam, maloniam ir visiškai laisvam su žmonėmis; reikia būti ramiam, susikaupusiam ir n u o l a n k i a m prieš Dievą. A. M. AMPERAS Kantrybė — pati didvyriškiausia dorybė; kaip tik todėl išoriškai ji niekuo neprimena didvyriškumo. DŽ. LEOPARDIS

Pernelyg griežti esame žmonėms, kurie mums nepatinka. N.

GOGOLIS

Nežinau didesnio pasiaukojimo negu paduoti ranką žmogui, kuris visiškai neteko vilties. N. GOGOLIS Pamilkite tuos, kurių kitokie įsitikinimai, ir pamatysite, kaip išlo­ šite. N. GOGOLIS Mirties niekinimas — štai dorovinės jėgos pagrindas. Ž. B. LAKORDERAS Nesistenk žūtbūt ištobulėti, pasiduoti daugybei įtakų; visa j : a i tuščias blaškymasis. Kuklume, kaip tamsoje, aiškiau matyti dangiška šviesa. H. D. TORAS Dėkingumas — veikiau nelaimingųjų negu laimingųjų dorybė. N. TOMAZEO Geriausi žmonės pažįstami iš didžiausios dorovinės plėtotės ir di­ džiausios dorovinės įtakos. E DOSTOJEVSKIS Grūdo vertė priklauso nuo jo derlingumo, žmogaus vertė — nuo to, ką jis gali duoti savo artimui. DŽ. GARIBALDIS Tas yra nuoširdus, kurs lygiai myli visus didžiuosius ir mažus.

Dorybės jėga — kuklumas. E. EON EEICHTERSLEBENAS 136

Kristus neliepė mums būti draugais — liepė būti broliais. N. GOGOLIS

H. V LONGFELAS 137

Ar nėra tikriausias pasigailėjimas — visai neliesti žmogaus skauda­ mos vietos? V.

HUGO

Kaltas ne tas, kuris nusideda, bet tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos. V

HUGO

Dora tobulina papročius, o papročiai savo ruožtu •— dorą. M.

EBNER-EŠENBACH

Kaulas, numestas šuniui, nėra gailestingumas; gailestingumas — tai kaulas, kuriuo dalijiesi su šunimi, kai esi alkanas ne mažiau už jį. DŽ. LONDONAS Tai, kas eina iš širdies, širdį ir pasiekia.

Dorybingumą sudaro ne aistrų nebuvimas, o jų valdymas. H.

DŽ. DŽ. PAJETAS V ŠO

Užuojauta kelia pasitikėjimą, o pasitikėjimas — tai raktas n u o širdies. H M. BODENŠTETAS Nepakantūs būkite tik nepakantumui. H. TENAS Ir savo artimojo šauksmui tu gali būti kurčias, kai tavęs nebėra tarp gyvųjų. .

O. VACIETIS

Dorovinė pasaulio tvarka, kaip ir materiali, turi savo teisių. L.

KOŠUTAS

Didingiausia ir dieviškiausia žmogaus savybė — sugebėjin as gailė­ tis ir atleisti. A.

DIUMA

SŪNUS

Šiokiadieniais mes nelabai vykusiai naudojame dorovę. Sekmadie­ niais jai visada reikia remonto. M. TVENAS Kuo labiau tobulinamės, tuo nuostabiau atrodo viskas aplinkui. L.

TOLSTOJUS

Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad sviestum tam­ sybėse visiems a n t kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų švie­ sos savyje ir eitų savo keliu, k a d nestovėtų tamsybėse... M.

K.

B. T. VAŠINGTONAS Karščiausiai atgailauja mažiausiai nusidėję.

138

M. BARESAS Širdis gali suteikti proto, bet protas negali suteikti širdies.

EBNER-EŠENBACH

A.

FRANSAS

A.

FRANSAS

Nekaltybė bijo visko, o dorybė nebijo nieko.

Kai šunį muša, visi šunys puola, bet ne mušantįjį, o mušamąjį. Tik nepamiršk, kad jie šunys. J. RAINIS Dorovinės jėgos turime semtis iš idealizmo, kuris neugdo išpuiki­ mo ir įdiegia mums didžių tikslų bei svajonių. M.

SKLODOVSKA-KIURI

Nebūkite žiaurūs kvailiui, meskite jam varioką į puodelį, kaip metate a k l a m elgetai. E. V. HAU Nėra tokios Dievo amnestijos, kuri atleistų nuo nuolatinio tobu­ lėjimo. A. DE SENT EGZIUPERI Reikia grąžinti Žmogaus kultą. Tai yra mano kultūros esmė. M a n o sandraugos pamatas. M a n o pergalės pagrindas. A. DE SENT EGZIUPERI Neatiduodamas žmogui savęs, neduodi j a m nieko. A. MIUNTĖ

ČIUBHONIS

Negalima žeminti žmogaus nesižeminant kartu su juo.

M.

Dorovės kelią mums rodo ne protas, o jausmas.

Dorybę sudaro ne susilaikymas n u o

ydos, o nesiveržimas į ją. B.

ŠO

Dorovė — tai, be abejo, svarbiausias dalykas gyvenime. Galbūt ji p a t i yra ryžtas gyventi. T

MANAS 139

Moralinis veidas žmogaus, kuriam atsiskleidžia gyvenimo horizon, priklauso n u o to, kaip baigėsi jo susidūrimas su blogiu. V

SUCHOMUNSK1S

Džiaugsmas yra meilės funkcija. VU

DŽING

SIUNGAS

VU

DŽING

SIUNGAS

Kas turi unciją meilės, gaus unciją džiaugsmo. Kas turi toną meilės, gaus toną džiaugsmo. ]ei meilė beribė, ir džiaugsmas begalinis.

DRAUGYSTĖ Žmogus — vien santykių mazgas. Ir tik san­ tykiai turi žmogui reikšmės. A.

DE

SENT

EGZIUPERI

Draugų labai dažnai keisti nedera. HEZIODAS Įvairiai bandyk draugų charakterį, ypač žiūrėk, kaip kuris pyksta. FEOGNIDAS Yra trys naudingi ir trys v žalingi draugai. Naudingieji — tiesus, nuoširdus ir daug žinantis. Žalingieji — veidmainis, pataikūnas ir plepys. KONFUCIJUS Yra trijų rūšių draugystė, kuri naudos duoda: draugystė su stačioku, atlapaširdžiu ir tokiu, kuris daug žino. KONFUCIJUS Taurus žmogus palenkia į save draugus išsilavinimu, o tobulėti j a m padeda draugai. KONFUCIJUS Tikrą draugą pažinsi nelaimėje. EZOPAS Tas, kuris gėrybėmis savo su kitais nesidalija, nevertas bičiulio vardo. M O TI Tuščios pastangos susibičiuliauti su tais, kurie toli, jei nesibičiullaujama su tais, kurie arti. M O TI Tas žmogus, su kuriuo tikri draugai ilgai neišbūna, yra sunkaus charakterio. DEMOKRITAS 143

Tas, kuris toks kurčias, kad n e t iš draugo nenori išgirsti tiesos, yra beviltiškas.

Draugystę daro neišardomą ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga m e i l e i , — pasitikėjimas.

CICERONAS Veidmainis draugas daug blogesnis už pikčiausią priešą. PUBLILIJUS SIRAS

H. DE BALZAKAS Pasakyk man, su kuo tu draugauji, ir aš pasakysiu, ko tu neap­ kenti. Ž. LORANAS

Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpa­ tauja mandagumas, bet k a i susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas. VANG

ČUNGAS

Jeigu neieškai draugo, tu esi pats sau priešas. Š.

RUSTAVEUS

Nepasitikėk ūmiu draugu, net jeigu iš prigimties jis geras žmo­ gus. A B U L FARADŽAS

BARAS

ĖBRĖJUS

R e t a i b ū n a tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau. F.

DE LAROŠFUKO

Didelė draugystė visada nerami. M. SEVINJĖ Tik draugo ranka gali išrauti iš širdies dyglius. K. A. HELVECIJUS Draugystė, n e t ir išblėsusi, vis tiek turi savo teises, ir jas privalu gerbti. Ž. Ž. RUSO Yra trys draugų rūšys: draugai, kurie jus myli, draugai, kurie jums abejingi, ir draugai, kurie jūsų nekenčia. N. G. DE Š A M F O P A S Tikroji draugystė teisinga ir narsi. E ŠILERIS Draugystė turi būti daug pakantesnė n e i meilė. M. E ŽANLIS M i r t i už draugą kokiomis nors ypatingomis aplinkybėmis ne taip didinga kaip kasdien slapčia j a m aukotis.

M e i l ė prieinama visiems, o bičiulystė — tai širdies išbandymas. S. E D'UDETO Draugai neleidžia tapti pačiu savimi. H. IBSENAS Iš bičiulio viskas priimama — tiek pagyrimai, tiek priekaištai. M.

K.

ČIURLIONIS

Tarp bičiulių nesusipratimai niekada nebūna rimti, kol tarp jų neatsiranda trečias žmogus. A n k s č i a u ar vėliau tai turi įvykti, nes daug žmonių šiame pasaulyje mėgsta kištis į svetimus reikalus ir sukelia nesantaiką. R. ROLANAS Geriau klysti kartu su draugu negu būti teisiam prieš jį. R. ROLANAS Tu pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliauji. A. DE S E N T EGZIUPERI Draugystė kažin ar leidžia taisyti kitą. M. K. GANDIS Taisantysis kito klaidas niekada neturi per daug artimai bendrauti su taisomuoju. M. K. GANDIS Niekuomet taip šiltai negalvoji apie draugus, kaip žvelgdamas į sniegą, mėnulį ar gėles. JASIRO

JUKIO

Draugystė yra abipusė priklausomybė, kuri remiasi abipusiu nepri­ klausomumu. VU DŽING SIUNGAS

STENDALIS 144

145

GYVENIMAS

Dauguma žmonių savo pirmąją gyvenimo pusę k a d sugadintų antrąją.

Mūsų gyvenimas — kova.

Ž. DE LA BRIUJERAS EURIPIDAS

Mes ne tam gyvename, kad valgytume, o valgome tam, k a d gy­ ventume. SOKRATAS Gyvenimui reikia judesių.

Ketinant nudirbti didelius darbus, reikia gyventi taip, tarsi ir mirti neteks. L. DE VOVENARGAS Dvidešimties m e t ų žmogų valdo norai, keturiasdešimties — išmintis.

trisdešimties — protas, B. FRANKLINAS

ARISTOTELIS Negalima pasitenkinti gyvenimu negyvenant išmintingai, dorovin­ gai ir teisingai. EPIKŪRAS Žmogaus gyvenimas panašus į geležį. Vartojamas jis nusitrina, o nevartojamą jį suėda rūdys. KATONAS VYRESNYSIS

Jei nori prasiilginti gyvenimą, susitrumpink puotas. B.

J. V GĖTĖ Gerų žmonių gyvenimas — amžina jaunystė. Š.

APULĖJUS Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems.

NOD]Ė

Kad ir koks apgailėtinas būtų tavo gyvenimas, sutik jį drąsiai ir gyvenk; n e v e n k ir nekeik jo. Jis ne toks blogas, koks tu pats esi. H. D. TORAS

SENEKA Tiek pasakėčia, tiek gyvenimas vertinamas ne už ilguma, o už turinį. ,

FRANKLINAS

Reikia mylėti, neapkęsti, kovoti, tikėtis — tai gali padaryti gyve­ nimą kartų, t a č i a u be šito visas gyvenimas — niekai.

Gyvenimas yra medaus ir tulžies derinys.

„

SENEKA

Neapkęsti gyvenimo galima tik dėl apatijos ir tingumo. SENEKA' Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyvenai.

Kol aš draugauju su metų laikais, neįsivaizduoju, k a d gyvenimas taptų man sunkenybe. H. D. TORAS Du kartus negyvename, bet yra daug žmonių, kurie ir vieną kartą gyventi nemoka. ; F RIUKERTAS M e s randame gyvenime tai, ką patys j a m suteikiame. R. V EMERSONAS

SENEKA Tik prasmingai nugyventas gyvenimas — ilgas.

Gyvenimas — tai amžinybės miniatiūra.

LEONARDAS

DA

B. SP1NOZA Gyvenimas — tyra liepsna; mes gyvename su nematoma saule sieloje. T

R. V EMERSONAS

VINČIS

Jei norite, kad gyvenimas jums šypsotųsi, dovanokite jam iš pradžių gerą savo nuotaiką.

146

nugyvena taip,

BRAUNAS

Nešvaistykite gyvenimo abejonei ir baimei. R. V EMERSONAS Kiekviename gyvenime turi būti truputis lietingo oro. H. V LONGFELAS Gyvenimas — tai kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai. G. DE M O P A S A N A S 147

Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi. M.

jE

ČIURLIONIS

Niekas nejunta, kaip praeina jaunystė, bet kiekvienas jaučia, kada ji praėjo. SENEKA

Tikroji žmogaus paskirtis •— gyventi, o ne egzistuoti. DŽ.

LONDONAS

Gyvenimo laiptai pilni rakščių, ir jos skaudžiausiai duria slenkant žemyn.

Jei jaunystė žinotų, o senatvė galėtų! A.

Jaunystės aistros niekuo ne blogesnės už senatvės vangumą.

V K. BRAUNELAS Nors žmogaus gyvenimas yra neįkainojamas, mes visad elgiamės taip, tarsi egzistuotų kažkas dar vertingesnio. A.

E

P. VALERI

E

Š.

Gyvenimas — tai ne įsiminė.

tos dienos,

ŠO

DE

Dvasios jaunystė amžina, o amžinybė — tai jaunystė. ŽANAS

Jei nėra sielvarto gyvenime, nėra ir meilės gyvenimui.

J. V GĖTĖ Nesaikingumas jaunystėje — vekselis senatvei, pagal kurį tenka mokėti su procentais už trisdešimt metų. Č. K. KOLTONAS

A. KAMID Darbas — tai svarbiausia gyvenime. Iš visų nemalonumų, iš visų bėdų galima išsivaduoti vien darbu. E. HEMINGVĖJUS Kiekvieno gyvenime būna laukimo laikotarpis.

POLIS

Jaunystės ydų nereikia saugoti iki senatvės, nes senatvė turi savų.

Reikia išmokti nuolat gyventi dvasios, o ne materijos šalyje. VYDŪNAS

LAROŠFUKO

DE SENT EURIMONAS

kurios praėjo, o tos, kurios E PAVLENKA

LAROŠFUKO

Jaunystėje gyvename, kad mylėtume, brandos amžiuje mylime, kad gyventume.

Nebandykite gyventi amžinai, jums nieko neišeis. B.

DE

Jaunystė — tai. tarsi apsvaigimas, kažkas panašaus į karščiuojantį protą.

DE SENT EGZIUPERI

Gyvenimas tik truputį vyresnis už mirtį.

ETJENAS

Kas sveikas, tas ir jaunas. H. DŽ. B O N A S S u m a n y m ų ir jausmų atžvilgiu jaunystė nesavarankiška, mintimi ir jausmu ypač aprėpia tiesą.

todėl

A. MORUA

H. HEINĖ

Gyvenimas — tai ne atostogos. Jei jūs įsisąmoninsite šį požiūrį, jūsų gyvenime atostogų bus pakankamai.

M e s naudingi jaunimui, jei galime paveikti jo vaizduotę; šito jis niekada nepamirš.

M. DYTRICH

V EMERSONAS

Keturiasdešimt metų — tai subrendęs jaunystės amžius. Penkias­ dešimt metų — subrendusio amžiaus jaunystė.

JAUNYSTĖ Jaunystės gėrybės — jėga ir grožis, senatvės gėrybės — išminties branda. DEMOKRITAS 148

R.

V

HUGO

V

HUGO

Jaunatvė n e t ir sielvarte išlaiko šiek tiek šviesos.

149

Jaunystė yra toks amžius, k a i greitai suartėja žmonės ir veikiai gyja žaizdos. V.

HUGO

Jaunuolis jaučia, kad visas pasaulis per mažas j a m vienam.

Jaunystė sukurta ne džiaugsmui, ne malonumui — ji sukurta he­ roizmui. P L. KLODELIS Jaunystė ne amžiaus rodiklis, o sielos būsena. DŽ. ENESKU

R. L. STIVENSONAS Jaunimo išradingumas vertas senių patirties. Ž. DE KNOR Pasakykite penkiolikmetei' mergaitei, k a d ji rytoj mirs. kvailystė",— ji atsakys. Š t a i kas yra jaunystė.

"Kokia

Suaugėliu tampate tą dieną, kai pirmą kartą iš tikro pasijuokiate iš savęs. E. BARIMOR Jaunystėje nesugebama slėpti savo jausmų. A. MORUA

L. TOLSTOJUS

Jaunystė, kad ir skausminga, vis dėlto geriau už ramią senatvę.

Jaunystė svajoja apie šlovę.

L.

DŽ. N. BAIRONAS Jauni žmonės žavisi ir myli kaip tik taip, kaip reikia žavėtis ir mylėti, tai yra be saiko. A.

FRANSAS

LAIKAS Žinok viskam laiką. CHILONAS

Tas, kuris tikrai jaunas, bus jaunas visuomet. Ž. B. KLEMANSO Branda dažnai esti kvailesnė už jaunystę, be to, nepaprastai netei­ singa jos atžvilgiu. T A.

A.

PANDZIMS

Jaunystė dažnai nesuvokia savo poelgių prasmės.

—, R.

TAGORĖ

Jauniems ramybė — tai pats neramumas. S. CVEIGAS kūno,

širdies ir proto. F.

FENELONAS

Pasitikėjimas yra jaunystės dovana. T

DPAIZEPJS

Jaunuolis, kuris nė karto n e v e r k ė , — laukinis, o senis, kuris n e ­ sijuokė,— kvailys. DŽ. SANTAJANA 150

Laikas atskleidžia visa, kas slapta, ir slepia visa, kas aišku. SOFOKLIS Laikas gydo visas žaizdas. MENANDRAS

EDISONAS

Dieviškoji jaunystė visada tikėjo, taip pat ir šiandien tiki, kad apversti pasaulį — nesunku.

Kiekvienas žmogus turi tris jaunystes: Nelaimei, jos niekad nesutampa.

NAMETAS

1

Laikas — pati didžiausia iš visų brangenybių. TEOFRASTAS Tinkamą laiką sunku nutaikyti, bet lengva pražiopsoti. SI-MA

CJENAS

Kai ateina tinkamas laikas, o tu veikti nepradedi, pralaimėjimą patirsi. SI-MA CJENAS

_

Šykštumas kilnus tik eikvojant laiką. SENEKA Didžiausia gyvenimo dalis praeina žmonėms piktą darant, didelė — nieko nedarant ir visas gyvenimas — darant ne tai, kas reikia. SENEKA Kuo laikas laimingesnis, tuo trumpesnis. PUNIJUS

VYRESNYSIS 151

Laiko nustoja tas, kurs jo laukia. VYTAUTAS DIDYSIS Pagaukime valandą, kuri ateina, nesivykime jos, kai išeina.

Laikas kaip pinigai: nešvaistykite jo ir turėsite pakankamai. G. DE LEVISAS Laikas nutrina klaidą ir nugludina tiesą.

V ŠEKSPYRAS Gatve "tuojau", kuria einame, prieiname namą "niekad". M. DE SERVANTESAS Pasirinkti laiką — tai sutaupyti laiko. E

BEKONAS

•

Esame tokie neišmintingi, k a d klaidžiojame po laikus, kurie mums visai nepriklauso, ir visiškai negalvojame apie tą vienintelį, kuris yra mūsų.

G. DE LEVISAS Kas trumpina m a n laiką? Darbas. O kas jį neapsakomai ilgina? Tinginystė. J. V. GĖTĖ Vidutiniam žmogui rūpi laiką prastumti, o talentingasis stengiasi laiku pasinaudoti. A. ŠOPENHAUERIS Sekmadienis turi būti skaidri ir šauni naujosios savaitės pradžia.

B. PASKALIS

H. D. TORAS

A n t laiko sparno nuskrieja liūdesys.

m

Ž. DE LAFONTENAS Iš laiko ir žmonių galime laukti visko. .

Laikas — nuostabus mokytojas, deja, užmušantis savo mokinius. H. L. BERLIOZAS Minutės ilgos, o metai trumpi.

L. DE VOVENARGAS

Tausokite laiką: tai audeklas, iš kurio pasiūtas gyvenimas. S.

RIČARDSONAS

A. E AMJELIS Žmogus neturėtų skųstis laikais: iš to nieko neišeis. Blogas laikas — na, ką gi, t a m ir yra žmogus, k a d jį pagerintų. T

Delsimas — tai laiko vagis. E. JANGAS

M e t a i moko daugelio dalykų, apie kuriuos dienos nė nežino. R. V EMERSONAS

Vienas iš pačių didžiausių nuostolių yra laiko praradimas. 2. Laikas — didis mokytojas.

BIUFONAS

Laikas — pinigai; daugelis žmonių juo moka savo skolas.

—

H. V Š O E.

BIORKAS

Nė dienos nenukrypk nuo savo tikslo — štai būdas prailginti laiką, be to, labai geras būdas, nors naudotis juo ir nelengva. G. K. LICHTENBERGAS Du didžiausi tironai Žemėje — tai atsitiktinumas ir laikas. J. G. HERDERIS Erelis niekada nesugaišta tiek laiko, kiek mokydamas skraidyti varną. V BLEIKAS 152

KARLAILIS

Tik laikas nepraranda laiko. Ž. RENARAS Laikas — tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama. Kažkas m a n trukdo klausyti •— nieko negirdžiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, galbūt netrukus pasibaigs. Tai, ko neišgirdai,— pražus. Ta kompozicija — tai gyvenimas, ir ji tik vieną kartą b ū n a grojama. M. K ČIURLIONIS Laikas visada gerbs ir palaikys tai, kas tvirta, bet pavers dulkėmis tai, kas netvirta. A . FRANSAS 153

Laikas galų gale perkels mus per upę, ir skausmų našta liks aname krante. R.

Trokšti gyventi amžinai ir niekada neprieiti galo — tai turėti vilčių dėl savo likimo. LIE DZĖ

ROLANAS

Paprastai žmonės nepastebi laiko tėkmės, gyvena iliuzinėje ramy­ bėje. A. DE SENT EGZIUPERI Laikas yra ne smėlio laikrodis, perpilantis smėlį, o rišėja, rišanti pėdą. A. DE SENT EGZIUPERI

Nemanau, kad džiaugsmas arba pyktis yra atsitiktinumo dalykas. LIE DZĖ Progą gaudyk už kuodo; tik iš priekio ji gauruota, o iš užpakalio visai plika. Pražiopsosi — niekad nebepagausi. KATONAS

DIOMSIJUS

S u n k u sulaukti patogios progos, bet labai lengva ją prarasti. PUBLILIJUS

Matuojamas ne laiko ilgumas, o gilumas. I. K U R C

Kai protas mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti likimo valiai. SENEKA

Laimė — pats aštriausias ginklas laiko rankose. P VALERI Laikas, k a i jo maža, tampa vertingas, ir, patikėkite, jo užtenka viskam. Daug laiko turi tik nieko neveikiantys. N. RERICHAS

Tai, k a d pavasarį augalai a u g a , — neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos vaisių. VANG

ČUNGAS

Netikėtumai gyvenime dažnesni negu tai, ko tikimasi. PLAUTAS

Laikas — pats sąžiningiausias kritikas. A. MORUA Jeigu laikai nesikeistų, dauguma žmonių visiškai neturėtų apie ką kalbėti. Ž. ROMĖNAS Laikas mūsų nekeičia, tik tobulina. M. FRIŠAS Jei žmogus n e i n a per laiką, tai laikas įeina į mus ir užima savo vietą.

Pats patikimiausias vežimas gali apvirsti. DŽ. HEIVUDAS Likimo permainos — narsaus žmogaus išbandymas. T. FULERIS Tas, kuris viską palieka atsitiktinumo valiai, paverčia savo gyve­ nimą loterija. T

LIKIMAS IR ATSITIKTINUMAS Likimas visada išmintingųjų pusėje. EURIPIDAS Tikėti likimu ir mokyti šito žmones -— tai tartum liepti k a m nors plaukus prisidengti, o kepurę iš jo atimti. M O TI

FULERIS

Likimas aklas tik tiems, kuriems nepalankus. E

MOMADĖJUS

154

S1RAS

DE

LAROŠFUKO

Likimas atskleidžia mūsų gerąsias savybes ir trūkumus, panašiai kaip šviesa — apšviečiamus daiktus. E

DE

LAROŠFUKO

Atsitiktinumo juk nėra. Tai, kas kartais atrodo vien aklas atsitik­ tinumas, išplaukia iš gilios versmės. F. ŠILERIS Daug svarbiau už žmogaus l e m t į yra tai, kaip jis pats ją suvokia. V F O N HUMBOLTAS 155

Nors ir nedaugelis žmonių yra cezariai, vis dėlto kiekvienas kartą gyvenime atsiduria prie savojo Rubikono.

Negalima mylėti n e i to, kurio bijai, n e i to, kuris tavęs bijo. CICERONAS

K. E. F O N BENCELIS-ŠTERNAU Žmogui likimą lemia arba, tiksliau, nurodo savęs vertinimas.

Meilės priesakų laužymas nebaudžiamas. PUBULIJUS SIRAS

H. D. TORAS Trys dalykai niekada negrįžta: paleista strėlė, ištartas žodis ir praė­ jusios dienos. G. F DAUMERIS

Meilės žaizdą sugebės išgydyti vien tas, kuris ją padarė. PUBULIJUS SIRAS Tai, ką taip sunku pasakyti, papasakos eilėmis meilė. OVIDIJUS

Jei tikite savo likimu, tikėkite bent su n a u d a sau. R.

V EMERSONAS

Siek tiek vietos palikta ir atsitiktinumui.

Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą už­ gesintos. VANG

V K. RASELAS Tas nemylėjo, kuris iš karto nepamilo.

Atsitiktinumas — tai šydu prisidengusi būtinybė. M.

V ŠEKSPYRAS

EBNER'EŠENBACH įsimylėjėliais nereikia pasikliauti.

Burtą visada ištraukia tas, kuris to nesitiki.

GEVARA

S. CVEIGAS Likimas linkęs suteikti tragiškumo kaip tik didžių žmonių gyveni­ mui. S. CVEIGAS Likimas — tai bevalių sielų pasiteisinimas. R.

A.

Tylėjimas meilėje svarbiau už žodžius. B. PASKAUS Protingas žmogus gali būti įsimylėjęs kaip beprotis, bet ne kaip kvailys. F

ROLANAS

Žmonės savo likimą labiau apmąsto negu tvarko, bet ir tai didis jų nuopelnas. TERIVAS

DE

LAROŠFUKO

Tu nepateiksi m a n nė vieno pavyzdžio, kad meilė pasiduotų pabū­ gusi kliūčių, o aš tau išvardysiu tūkstantį meilių, kurios v i e n todėl sustiprėjo, kad susidūrė su kliūtimis. B. R DE LA KALDERONAS Išsiskyrimas meilei yra kaip vėjas ugniai; silpną jis gesina, o didelę įpučia.

MEILĖ

R.

Tas, kuris kovoja dėl meilės, nugali. LAO

DZĖ

Meilė abipusė ir abipusė pagarba — tai iš tikro nauda abiem pu­ sėms. M O TI Meilė gali pakeisti žmogų neatpažįstamai. TERENCIJUS 156

ČUNGAS

PUBUJUS

DE

BIUSLRABIUTENAS

M e i l e i ribų nėra. ICHARA

SAIKAKU

Laukimo kankynė — pragaras įsimylėjėliams. L. BUASI Meilė — tai gamtos audeklas, siuvinėtas vaizduote. VOLTERAS 157

Meilė akla, bet vedybos grąžina jai regėjimą. G.

K.

LICHTENBERGAS

Meilė atsiranda tuomet, kai ne tik gali pakelti kančią, bet ir jos nevengi. N.

Pastangos patikti padaro žmogų priklausomą nuo nuomonės; sieki­ mas būti mylimam iš jos išvaduoja.

Bučinys — žmogaus pašaukimas.

A. L. DE STAL-HOLŠTEIN

G. VEJERTAS

Juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus meilė, tuo mažiau žodžių. J. H. PESTALOCK Gamtos vainikas — meilė.

M e i l ė — laukinė žolė, o ne sodo augalas. I. NJEVO Į Audringos meilės reikia bijoti taip pat kaip neapykantos. Tvirta / meilė visada aiški ir rami.

/. V GĖTĖ Mylimosios paveikslas negali pasenti, nes kiekviena akimirka — jo gimimo valanda. J. V GĖTĖ Pirmoji nesugadintos jaunystės meilė visada linksta į didingumą. Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio.

H. D. TORAS Meilė be pagarbos negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas. A.

D I U M A TĖVAS

Žmogus, kurio jausmai truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti.

J. V. GĖTĖ

ŽORŽ

Kuo žmogus stipresnio charakterio, tuo mažiau linkęs į meilės ne­ pastovumą.

SAND

Kuo labiau myli, tuo labiau kenti. A. E AMJELIS

STENDALIS

Įsimylėti nereiškia mylėti... Įsimylėti galima ir neapkenčiant.

Sveikstu, bet gailiuosi ligos.

F.

STENDALIS

Š.

V

NODJĖ

V VAN GOGAS

K. TILJĖ

V

BELINSKLS

Mes laikome žmogumi tiktai tą, kurio siela svajoja tiek apie dvasinį pasitenkinimą, tiek apie kūno malonumą meilėje. H. DE BALZAKAS Kiekvienas žmogus meilę supranta savaip, bet iš tikro nė vienas jos nesuvoktam. N.

GOGOLIS

HUGO

Tas, kuris myli, gyvena, o kuris gyvena, dirba.

Būti mylimam — tai daugiau negu būti turtingam, nes būti my­ limam — tai būti laimingam.

Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai.

DOSTOJEVSKIS

Pirmasis vaikino meilės požymis — drovumas, o merginos — drąsa.

Tūkstantis metų — tai taip maža turint mylimąjį, taip maža jį apverkiant.

158

GOGOUS

Meilės istorija — tai jos kovos su laiku drama. P ŽERALDIS Ištikimieji pažįsta tik banaliąją meilės pusę, meilės tragedijas pa­ tiria tik neištikimieji. O. VAILDAS Kai myli, tokį turtą atskleidi savyje, tiek švelnumo, meilumo, n e t nesitiki, kad taip moki mylėti. A. /

ČECHOVAS

Mylėti, vadinasi, gyventi gyvenimą to, kurį myli. L. TOLSTOJUS 159

Meilė minta ne tik jausmais, bet ir žlėgtainiais.

Visa, ko nenuspalvino m e i l ė , — nespalvota. K.

DOSI

G. H A U P T M A N A S

M e i l ė — tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys.

Kai esi mylimas, neabejoji niekuo. Kai myli pats, abejoji viskuo.

M.

K.

S. G. KOLET

ČIURLIONIS

Meilė — tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visa­ tos spindėjimu. M.

K.

ČIURLIONIS

M.

K.

ČIURLIONIS

Meilė — tai stiprūs balti sparnai.

Meilė — tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. M. K. ČIURLIONIS

Dažnai matome, kad vyras ne kažin koks, o moteris nuostabi. Vadinasi, nežinome slapto šio vyro privalumo, kurį įvertino moteris: meilė yra išranki, o tai ir yra tikroji meilė. M. PRIŠVINAS M e i l ė — nepažįstama šalis, į kurią visi mes plaukiame kiekvienas savo laivu, ir kiekvienas esame savo laivo kapitonas, vairuojąs laivą savuoju keliu. Meilės pagrindas — baimės nepažįstantis visiškas pasi­ tikėjimas. •

M. PRIŠVINAS

/ Mylėti, vadinasi, liautis lyginus.

Na ir kas, kad meilė turi dyglių: ji gėlė. O draugystė tėra daržovė.

B. GRASĖ.

P. Ž. TULĖ Meilė — tai erdvė ir laikas, suvokiami širdžiai. M. PRUSTAS / š v e l n u m a s — tai meilės oras. K. VASILIOVAS Savo meile suteikiame daiktams grožio. A.

FRANSAS

' M e i l ė — toks pat menas kaip muzika. R LUJI Apgaulinga visą gyvenimo prasmę daryti priklausomą nuo tokių audringų jausmų kaip meilė. M.

SKLODOVSKA'KIURI

/ Didelė ir aistringa moters meilė pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo aukotis. ..-

Meilei prasidedant, įsimylėjėliai kalbasi apie ateitį. M e i l e i baigian­ t i s , — apie praeitį. A. MORUA M e i l ė turi tūkstantį aspektų, ir kiekvieno iš jų — sava šviesa, savas liūdesys, sava laimė ir savas aromatas. ,

įįr

/ Meilė yra menas. Jtokiu pat būdu kaip kos, tapybos ir t. t. mūsų teorinės žinios

K.

Norėdami išmokti meilės meno, to siekti turime ir mokydamiesi kiekvienos meno rūšies: muzi­ Tačiau meno meistrais tampame tik tada, kai ir praktika susilieja į visumą — intuiciją.

<

E. F R O M A S

M e i l ė — tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyve­ nimas. J.

S. CVEIGAS Išsiskyrimas — tai visada tik vakaro žara, paskutinis šviesos blyk­ snis prieš temstant. S. CVEIGAS Mylėti — tai žiūrėti ne vienas kitam į akis, o abiem viena kryptimi. A. DE SENT EGZIUPERI 160

PAUSTOVSKIS

MARCINKEVIČIUS

MIRTIS Tai, kas padarė m a n gyvenimą nuostabų, padarys nuostabią ir mano mirtį.

I

6.928

Č Ž U A N DZĖ 1 61

Pati blogiausia iš blogybių, mirtis, mūsų niekaip neliečia: k a i mes esame, tai mirties dar nėra, o kada mirtis ateina, tai mūsų jau nėra. EPIKŪRAS Joks blogis nėra didelis, jei jis paskutinis. Atėjo pas tave mirtis? Ji būtų baisi, jei galėtų būti su tavimi, bet ji arba nepasirodys, arba greitai bus praeityje, jokiu būdu ne kitaip. SENEKA Vienintelis dalykas, kuris paguodžia mus mūsų varguose,— tai pramoga. Tačiau pramoga mums suteikia smagumo ir nejučiomis artina prie mirties. B. PASKALIS Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės.

Kas a t m e t a mirtį, atmeta gyvybę. A. N e . Mirties jau nebėra, kai ją sutinki. A. DE SENT EGZLUPERI Mirusysis, jei gerbiame jo atminimą, tampa brangesnis ir galinges­ nis už gyvą žmogų. A. DE SENT EGZIUPERI Mirusieji ir gyvieji jungiasi vieni su kitais ir sudaro vieną medį. A. DE S E N T EGZIUPERI Mirusiųjų kultas — tai giminės, kaip dvasinės vertybės, gimimas. ' A. DE SENT EGZIUPERI

J. V GĖTĖ Siaubinga yra sielos tamsa, deja, pamatome tai tik tuomet, kai mirtis pažvelgia į akis. N.

GOGOLIS

Jei nebūtų mirties, gyvenimas mums neatrodytų toks gražus. N.

Dievų numylėtiniai miršta jauni. E.

MOTERYS IR VYRAI Moterys, kurios juokiasi akimis, nepalyginti gražesnės už elegan­ tiškas verksnes. Ašaros tiek terodo dorybės, kiek lašėjimas n u o stogo. DEMOKRITAS

GOGOLIS

Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.

Mirtis yra didžioji lygybė ir kartu didžioji laisvė.

VANG

V HUGO Mirtis — tai ne tamsa — tai šviesa. Tai ne niekas — tai amžinybė. Tai ne galas — tai pradžia. V HUGO Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi. A.

ČECHOVAS

Pats tikriausias Jjūdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų — tai ne mirtis, o gyvenimas. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai mirštame mes. R.

ROLANAS

Yra mirusiųjų, kurie gyvesni už gyvuosius. R. ROLANAS 162

MORAVSKIS

GOGOLIS

Žmogus, kol nepripras prie mirties, kol mąstys apie ją taip, tar­ tum ji turėtų ateiti rytoj, negyvens taip, kaip dera, t. y. neatidėdamas nieko kitai dienai. N.

DE SENT EGZIUPERI

ČUNGAS

Moteris juokiasi, kai gali, ir verkia, kai nori. Ž. A. DE BAITAS Moterys prislopina mums nervingumą, stiprų individualizmą, su­ grąžina mus į žmonių giminę. A. DE BAROSAS Moterys prisirišusios prie mados, nes naujumas visada yra jaunys­ tės atspindys. M. DE SKIUDERI Dauguma vyrų mėgsta meilikavimą dėl kuklios nuomonės apie save, dauguma moterų — priešingai. DŽ. SVIFTAS 163

Kalavijas bepročio rankose gali Žemės rutulį paversti dykuma, o plunksna moters rankose — bematant vėl jį apgyvendins. H.

Moteris gali būti blogesnė už angelą, o vyras turi būti tik truputį geresnis už velnią.

FILDINGAS

Moterys visada domisi beprotybėmis, kurių priežastis yra meilė.

N. Moterų viskas širdis, n e t galva.

VOLTERAS Pats svarbiausias moters bruožas — nuolankumas. Ž. Ž. RUSO

ŽANAS

Vyrai nepagarbiai elgiasi su moterimi beveik visada dėl to, k a d ji anksčiau buvo užsimiršusi ir netikusiai, elgėsi su jais. D. DIDRO Vyrai kuria įstatymus, moterys — papročius. E A.

E

KABALJERO

M a n a u , k a d pasisekimas tarp moterų — tai paprastai vidutinybės rodiklis. G. FLOBERAS Moteris kartais gali prisipažinti turinti nuodėmių, bet aš nepaži­ nojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti silpnybių. H.

HIBERIS

Vyras mėgaujasi laime, kurią patiria, moteris — laime, kurią ji suteikia.

A. L. DE STAL-HOLŠTEIN Moteris tik tada stipri, k a i apsiginkluoja silpnybe. DŽ. N. BAIRONAS Tie, kurie giria moteris, pažįsta jas nepakankamai, o tie, kurie bara, nepažįsta apskritai.

V

H. DE BALZAKAS Meilėje visos moterys gudrios. H. DE BALZAKAS Tas, kuris sugeba valdyti moterį, sugebės valdyti valstybę. x

HUGO

Moterys žaidžia savo grožiu kaip v a i k a i peiliu. Jos pačios juo susi­ žeidžia. V

HUGO

Moterį reikia mylėti ir nesistengti jos suprasti. O

VAILDAS

Moteris — tai ašis, apie kurią sukasi civilizacija. E. ZOLA

G. PIGO-LEBRENAS Moters instinktas vertas didžiųjų žmonių įžvalgumo.

V ŠO

Reikia dažnai nusileisti moteriai, kad turėtum teisę kartais ir įsa­ kyti.

R A. LAKRO Lengva būti moterimi bejausmei moteriai.

POLIS

Jeigu vyras ir moteris be galo ginčijasi, tai v i e n a iš dviejų: arba vienas kitą dievina, arba negali vienas kito pakęsti.

Kartais v i e n a moteris esti daug įžvalgesnė už šimtą vyrų. G. E. LESINGAS

GOGOUS

Subtiliausio proto vyras, bendraudamas su moterimis, tampa pro­ tingesnis. A.

TURNJĖ

Moteris retai mums atleidžia, jei pavyduliaujame, ir n i e k a d a neatleidžia, jei taip nedarome. R Ž. T U L Ė

H. DE BALZAKAS

Tik pamišėliai ir moterys moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės kančios didina pastabumą.

Senbernystė — baisus dalykas. Tiesiog gėdingas, kvailas, banalus, niekais paverstas gyvenimas <...> Jei savo visuomenei nori būti kilniu ir naudingu žmogumi, tai pirmiausia vesk (žinoma, ne tučtuojau).

H. DE BALZAKAS

M. K. ČIURLIONIS

164

165

Kai viena moteris išmoko skaityti, pasaulyje atsirado moterų prob­ lema. M. EBNER-EŠENBACH Moteriškumas — tai pagarba, švelnumas, tvarka, meilė, aukoji­ masis, savęs atsižadėjimas. M. N e t nuoširdžiausiai prisipažindama, nutyli.

PEČKAUSKAITĖ

moteris visuomet ką nors

PRAEITIS, DABARTIS, ATEITIS Reikia būsimosioms kartoms palikti tai, kas praeityje buvo gera, ir atrasti naujų dalykų, jei jie naudingi mūsų laikais. M O TI Išminčius nesidairo į senovės pavyzdžius, jei kas nors stiprina valstybę, ir nesilaiko nustatytų papročių, kai kas nors liaudžiai nau­ dinga <...> KUNG

P. Š. BURŽĖ Vyrai moka neapkęsti, moterys — tik šlykštėtis. Tai daug bai­ siau. A. E DE RENJĖ

SUN JANGAS

Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė. PUBULIJUS Praeitį lengviau neigti negu taisyti.

Amžinasis moteriškumas visada buvo kilninanti jėga geriausiems vyrams. '

R. ROLANAS

Vienu klausimu vyrai ir moterys, be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. H. L. MENKENAS Vyrų gyvenimas daug geresnis n e i moterų: jie vėliau veda, antra vertus, anksčiau miršta. H. L. MENKENAS Moterys nuoširdžiai mano, jog puošiasi arba mūsų, arba savo ma­ lonumui, o iš tikrųjų tam, k a d stebintų v i e n a kitą. E MIOMANDRAS Bet jos (moterys) pačios gadina sau gyvenimą nesutikdamos su juo tokiu, koks yra, kaip kad daro vyrai.

LIVIJUS Į tai, ką žmogus gerbė praeityje, dažnai žiūrima nepalankiai. VELĖJUS

PETERKULAS

Š. M O E M A S M y l i m e tik tas moteris, kurioms suteikiame laimę. M. A Š A R A S Nėra nieko lengvesnio kaip vidutinišką moterį paversti nepapras­ ta. Pakanka ją pamilti. M. Ž. SOVAŽONAS

GAJUS

Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. S e n ų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais. VANG

ČUNGAS

Ankstesnės kartos paliko mums ne tiek parengtus atsakymus į klausimus, kiek pačius klausimus. SENEKA Tolima atrodo garbingiau. TACITAS A i n i a i kiekvienam atlygins pagal nuopelnus. TACITAS

V FOLKNERIS Tik gerbiantis moterį vyras gali išsiskirti su ja nepažemindamas.

SIRAS

Juokingos pastangos tų, kurie nori užkimšti bumą netgi būsimoms kartoms. TACITAS Numatyti pavyksta ne burtus m e t a n t ir ne spėjant, o protu. ERAZMAS

ROTERDAMIETIS

Ypatingu žavesiu mus supa ne tik senovė, ne silpnesnis naujovių žavesys. B. PASKALIS Praeitis ir dabartis mums yra priemonės. Tiktai ateitis yra mūsų

166

167 v

tikslas. Tad niekuomet negyvename, bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti laimingi, niekuomet ja nepasinaudojame. B. PASKALIS Dabartis visada kupina ateities. G.

V LEIBNICAS

Tiesą sakant, tik nedaugelis gyvena šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau. DŽ. SVIFTAS Praeitis apmokėta, dabartis išslysta, būkite ateityje. G. DE LEVISAS Toli gražu nepakanka parodyti, kad dabartis aukščiau už praeitį, dar reikia sukelti nuojautą, kad ateitis aukščiau už mūsų dabartį.

Ateitis mus jaudina, o praeitis laiko. Š t a i kodėl dabartis mums išslysta. G. FLOBERAS Praeitis skirta mums tarnauti, bet ją valdyti galime tik pajungę dabarčiai. R. V EMERSONAS Kad b ū t u m e tokie kaip mūsų protėviai, mėgdžiotojas — ne sekėjas.

turime būti geresni: V EILIPSAS

Ateitis •—• mokyklos mokytojo rankose. V Ateitis priklauso demokratijai. L. KOŠUTAS

H. DE BALZAKAS

Tik tai, kas per daug gerai dabarčiai, pakankamai gerai ir ateičiai.

Tik kvailys, galvodamas apie ateitį, užmiršta dabartį. N.

M.

GOGOLIS

Apie ateitį reikia galvoti, bet nereikia dėl jos kankintis. N.

HUGO

EBNER-EŠENBACH

M u m s neskirta būti dabarties teisėjais. A.

GOGOUS

.Reikia ko nors daugiau negu talentas suprasti dabarčiai, kažko daugiau negu genijus numatyti ateičiai, ir taip lengva aiškinti pra­ eitį. A . MICKEVIČIUS Mūsų praeitis ir mūsų ateitis vieningos. Mes gyvename savo laike, o mūsų laikas — mumyse. Ž. DE NERVAUS

FRANSAS

Visados, prieš atsirandant galimybei pastatyti ką nors nauja, turi susilpnėti to, kas jau egzistuoja, autoritetas. S. CVEIGAS Apgailestaudami ir baimindamiesi prarandame vienintelę amžinybę, kuria žmogus gali visiškai p a s i k l i a u t i , — amžinąją DabartįV L. FELPSAS

Iš amžiaus, nepažinusiu vilčių, gimsta amžius, nepažįstąs baimės.

Užtenka išgirsti XV amžiaus liaudies dainą, k a d išmatuotum kelią, nueitą žemyn.

A. DE MIUSĖ

A. DE S E N T EGZIUPERI

T. PARKERIS

Tas, kuris neprisimena savo praeities, pasmerktas ją vėl išgy­ venti.

Kiekvienas iš mūsų gimsta idėjų ir tikėjimų atmosferoje, kurią sukuria visos ankstesnės kartos.

Aš n i e k a d negalvojau apie ateitį. Ji pati a t e i n a pakankamai greit.

Mūsų praeities garbinimas proporcingas jos nepažinimui.

DŽ. MADZINIS Klaidinga nuomonė, k a d praeitis geresnė už dabartį, matyt, papli­ tusi visose epochose. H. GRILIS 168

DŽ.

A.

SANTĄJANA

EINŠTEINAS

Tikras dosnumas ateičiai yra viską atiduoti dabarčiai. A . KAMIU 169

Dauguma žmonių devyniasdešimčia procentų gyvena praeitimi, septyniais — dabartimi ir tik trys procentai lieka ateičiai. DŽ. E. STEINBEKAS M a n o praeitis — tai lazda, mesta į ratus savo ateičiai. A. SKALBĖ

SANTUOKA, ŠEIMA

Kiekvienas šeimos tėvas turi būti šeimininku savo, o ne kaimyno namuose. VOLTERAS Santuoka teikia daug nemalonumų, tačiau viengungystė neteikia jokių džiaugsmų. S. DŽONSONAS •

Tas, kuris savo namuose — tigras, kitur paprastai b ū n a avelė. T G. GIPELIS

Gerai apsižvalgyk, kad vestum ne kaimynams juokinti. HEZIODAS

Nekirsk to, ką gali išnarplioti. Ž. ŽUBERAS

Išmintingoji žmona! Jei nori, kad tavo vyras laisvalaikį leistų su tavimi, pasistenk, kad niekur kitur nerastų tiek malonumo, pasiten­ kinimo, kuklumo ir švelnumo.

Santuoka (...) yra teisėta dorybinga meilė; toks jos apibūdinimas a t m e t a visa, kas joje laikina, kaprizinga ar subjektyvu. G. HĖGELIS

PITAGORAS Tas, kuriam teko geras žentas, įsigijo sūnų, o kuriam blogas, neteko ir dukters. DEMOKRITAS Abipusis palankumas yra pati artimiausia giminystė. PUBLILŲUS

SIRAS

Pasirūpinti normalia šeimos reikalų eiga dažnai ne lengviau negu valdyti provinciją.

Žmona — ne meilužė, o draugė ir mūsų gyvenimo palydovė, ir mes iš anksto turime priprasti prie minties mylėti ją ir tuomet, kai ji bus senyva moteris, ir tuomet, kai ji bus senutė. V BELINSKIS Š e i m a visada bus visuomenės pagrindas. H. DE BALZAKAS Moteris, kuri juokiasi iš savo vyro, jo jau nebemyli. H. DE BALZAKAS

TACITAS Kiekvienas besituokiantis turi būti savo ketinimų teisėjas ir tartis tik su savimi. E RABLĖ Gerų santuokinių dvi sielos, bet viena valia. M. DE SERVANTESAS Geri tie namai, kurių geri gyventojai. DŽ. HERBERTAS Koks paukštis, toks ir lizdas.

Sutuoktiniai turi be paliovos kovoti su visa ryjančiu siaubūnu — įpročiu. H. DE BALZAKAS Namo negalima laikyti žmogaus būstu, kol jame nėra peno ne tik kūnui, bet ir protui. M. FULER Tuoktis — tai perpus susimažinti teises ir pasidvigubinti parei­ gas. A.

R.

KOTGREIVAS

Daugiamoteris panašus į tą, kuris išpažįsta kelias religijas; jo tikėji­ mas išsibarsto ir žūva. E. 170

-

SVEDENBORGAS

ŠOPENHAUERIS

Santuoka — ne rojus ir ne pragaras, tai tiesiog skaistykla. A.

LINKOLNAS

Neturtingas giminaitis — visada tolimas giminaitis. S. E D'UDETO 171

Jeigu, artėjant keturiasdešimčiai metų, kambario nepripildo vaikų balsai, tai jį užpildo slogumas. Š. O. S E N T BEVAS Moteris — šeimos gelbėtoja arba pražūtis. A. E AMJELIS Santuoka turi būti begalinis abipusis auklėjimas. A. E AMJELIS

Jei žmogui tik vedybos gali pagelbėti, j a m beveik nebėra vilties. V FOLKNERIS Labai apmaudu, kai žmona moka virti, bet nenori, tačiau dar blogiau, jei žmona virti nemoka, bet nori. R. L. FROSTAS Santuoka — tai taikus dviejų nervų sistemų sambūvis. E. KROTKIS N a m ų židinys turi būti ne gyvenamoji vieta, o vieta, į kurią mes

Šcima — tai visuomenės kristalas. V. H U G O

visada sugrįžtame. A.

Koks vyras, tokia ir žmona. A.

TENISONAS

Sakoma, k a d patys protingiausi žmonės daug rūpestingiau batus perkasi negu renkasi gyvenimo draugę. N. LESKOVAS Vedybos — tai bendrija, susidedanti iš pono, ponios ir dviejų vergų — iš viso iš dviejų žmonių. A.

Santuoka, panašiai kaip ir nelaisvė, arba siutina, arba tramdo. Ž. ROSTANAS Gera šeima ta, kurioje vyras ir žmona dieną užmiršta, k a d jie meilužiai, o naktį, kad jie sutuoktiniai. Ž. ROSTANAS Vaikai — sveikos santuokos viršūnė. R. NOIBERTAS

BIRSAS

Baisu, kai vyras ir žmona vienas kitam įkyri, bet dar baisiau, kai tik vienas iš jų įkyri kitam. M.

DE MONTERLANAS

EBNER-EŠENBACH

Seimą — tai miniatiūrinė visuomenė, n u o kurios vientisumo pri­ klauso visos didelės visuomenės saugumas. E ADLERIS Pabandyk pagirti žmoną; nekreipk dėmesio, jei iš neįpratimo ji iš­ sigąs. B. SANDĖJVS Visos santuokos sėkmingos. S u n k u m ų atsiranda tik tuomet, kai prasideda bendras gyvenimas.

SENATVĖ Iš senatvės nesijuok — juk tu į ją eini. MENANDRAS Kas n e p a m e n a buvusios laimės, tas jau senis. EPIKŪRAS Senatvėje nieko nereikia saugotis taip kaip tinginystės ir dykinė­ jimo. CICERONAS Plepumas — amžiaus liga. B.

E SAGAN Santuoka yra tokie santykiai tarp vyro ir moters, k a i abiejų pusių nepriklausomybė vienoda, priklausomybė abipusiška, o įsipareigojimai savitarpio. L. K. ANSPACHERIS Seimą — vienas iš gamtos šedevrų. DŽ. 172

SANTĄ/ANA

DŽONSONAS

Seniai didesni bepročiai negu jaunieji. F

DE

LAROŠFUKO

Kiekvieną savo amžiaus tarpsnį mes pradedame kaip naujokai, ir ne sykį mums pristinga patirties, nors esame gyvenę jau nemažai metų. F DE LAROŠFUKO 173

Širdyje raukšlių nebūna. M. SEVINJĖ

Senatvė slepia galimybes ne mažesnes nei jaunystė, tik po kito­ kiais apdarais. H. V L O N G F E I A S

Kiekvienas žmogus renkasi ilgą gyvenimą, bet ne kiekvienas norėtų tapti seniu.

Jaunuolių akys liepsnoja ugnimi, senolių akys spinduliuoja šviesa.

DŽ. SVIFTAS

R VERLENAS

S e n i a i ir kometos yra gerbiami už tą patį: už ilgą barzdą ir įsi­ vaizduojamą sugebėjimą nuspėti ateitį. DŽ. SVIFTAS Kokia trumpa atkarpa tarp to laiko, kai žmogus esti per daug jaunas, ir to, kai jau per daug senas. Š.

MONTESKJĖ

Kvailiui senatvė — našta, neišmanėliui — žiema, o mokslo vyrui — auksinė pjūtis. VOLTERAS Dykas gyvenimas — tai ankstyva senatvė. J. V GĖTĖ Senatvėje reikia dirbti daugiau negu jaunystėje. J. V GĖTĖ Niekas taip greitai nesendina žmogaus kaip mintis apie tai, kad jis sensta.

Gražios melodijos grojamos ir senu smuiku. S. BATLERIS Senatvė a t e i n a staiga, kaip sniegas. Rytą jūs atsikeliate ir pama­ tote, k a d viskas balta. Ž. RENARAS Senatvė ateina, kai žmogus pradeda sakyti: "Niekad aš nesijaučiau toks jaunas". Ž. RENARAS Pats liūdniausias senatvės faktas yra tas, k a d ateitis liko praei­ tyje. R A M O N A S I KACHAITS Pasenti, vadinasi, liautis bijojus praeities. S. CVEIGAS Teisingiausia suderinti senatvės patirtį Su jaunystės energija. v

B. S O

G. K. IICHTENBERGAS Gyvenimo vakaras atsineša su savimi savo žiburį. Ž. ŽUBERAS

TĖVAI IR VAIKAI

Nedidelis menas pasenti, menas — įveikti senatvę. J. V. GĖTĖ

Ką tu duosi savo vaikams, to paties tikėkis ir pats iš savo vaikų.

Bloga būtų be senų žmonių žemėje.

PITAKAS N.

GOGOUS

Amžius ne ką geresnis, jei ne blogesnis, patarėjas už jaunystę, nes jis daugiau prarado nei įgijo.

Jei sūnūs myli tik patys save, tai tėvo savo nemyli. Vadinasi, da­ rys tėvui žalą dėl asmeninės naudos.

H. D. TORAS

M O TI

S e n t i nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai gyventi.

Sūnūs — tai motinos gyvenimo inkarai.

Š. O. S E N T BEVAS Mokėti senti — išminties viršūnė ir v i e n a iš sudėtingiausių gyve­ nimo didžiojo meno briaunų. A. F AMJELIS 174

SOFOKLIS M e i l ė tėvams — visų dorybių pagrindas. CICERONAS 175

Nors berniukai muša varles akmenimis pramogai, varlės miršta iš tikrųjų.

Žmogus, jeigu nori tapti tuo, kuo turi tapti, vaikystėje turi būti tikru vaiku ir daryti tai, kas jam, kaip vaikui, suteikia laimės.

PLLTARCHAS

J. H. PESTALOCIS

Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neattodo tokia baisi. F

BEKONAS

•

Vienas tėvas reiškia daugiau negu šimtas mokytojų. DŽ. HERBERTAS Daugelis jaunuolių mano, k a d natūralumas yra neišsiauklėjimas ir šiurkštumas. E DE LAROŠFUKO

N a m ų džiaugsmas — gražiausias žmogaus džiaugsmas, džiaugsmas — švenčiausias žmogaus džiaugsmas.

o

tėvų

] . H . PESTALOCIS Iš pradžių svarbiausia — motinos auklėjimas, nes dorovingumą dera įskiepyti kūdikiui kaip jausmą. G. HĖGELIS Tvarkingumas sužadina vaikams džiugų sąmoningumą. J. V. GĖTĖ Pati geriausia motina yra ta, kuri galės pakeisti tėvą, kai jo nebebus.

Kai vaikai nieko neveikia, jie daro kvailystes.

J. V GĖTĖ H. ELLDINGAS

Leiskite vaikystei subręsti vaikystėje.

Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti.

Ž. Ž. RUSO

J. V. GĖTĖ

Gamta nori, k a d vaikai būtų vaikais pirm negu taps suaugusiais. Jei mes norime suardyti šią tvarką, tai sukursime per greit noks­ tančius vaisius, kurie bus nei subrendę, nei skanūs ir netrukus pradės gesti: atsiras j a u n i daktarai ir seni vaikai.

Elkis su tėvais lygiai taip, kaip k a d tu norėtum, k a d tavo vaikai elgtųsi su tavimi.

Ž. Ž. RUSO

Gera motina duoda posūniui didesnį pyrago gabalą negu savo sū­ nui, bet vis dėlto ne taip.

Tėvai myli savo vaikus nerimastinga ir atlaidžia meile, kuri juos gadina. Yra ir kita meilė, atidi ir rami, kuri juos daro laimingus.

K. L. BIORNĖ

D. DIDRO

DŽ. LEOPARDIS

Motinos širdis — tai bedugnė, kurios gilumoje visuomet atsiras adaidumo. H. DE BALZAKAS

Motinos krūtinė — patikimiausias prieglobstis. Ž. R DE FLORIANAS Niekas nestebina, kai stebina viskas: tai vaiko ypatybė. A. DE R1VAROUS Auklėjant vaiką, reikia galvoti apie jo senatvę. Ž. ŽUBERAS Nedarykite iš vaiko dievuko, užaugęs jis pareikalaus daug aukų. R K. BDASTAS Kas vaikišką tikėjimą tausoja, tas įveiks mirties dvelksmą. V BLEIKAS

Tėvas savo vaikams privalo būti draugas ir patikėtinis, bet ne ti­ ronas. V

DŽOBERTIS

<...> stebėtina, k a d dauguma genijų turėjo nuostabias motinas, k a d jie gerokai daugiau įgijo iš savo motinos n e i iš tėvo. H.

T.

BOKUS

Vos tik vaikai tampa paklusnūs, motinos išsigąsta: ar tik nesiren­ gia jie mirti? R. V EMERSONAS Labai lengva būti geram, bet sunku būti teisingam. V

HUGO

176 177

Iki dvidešimt penkerių metų vaikai myli savo tėvus, dvidešimt penkerių — smerkia juos, vėliau jiems atleidžia.

Nėra kada auklėti sūnų, vadinasi, nėra kada būti žmogumi. V Sl/CHOMLINSKIS

H. TENAS Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus — tai padaryti juos laimingus. O. VAILDAS M o t i n a — vienintelė dievybė, nepažįstanti netikinčiųjų. E. V. LEGUVĖ Pelnytas pagyrimas reikalingas vaikams kaip saulės šviesa gėlėms. K. N. BOUVIS Nėra baisesnio atpildo už beprotybes ir paklydimus kaip matyti savo vaikus, kenčiančius dėl jų. V. SEMNERLS Vaiko mokymo tikslas yra išmokyti jį toliau tobulėti be mokytojo pagalbos. E.

CHABARDAS

Išlepinti vaikai — patys nelaimingiausi: dar jaunystėje jie patiria tironų kančias. M.

EBNER-EŠENBACH

Vaikai apsvaigę nuolat — apsvaigę nuo gyvenimo. P Ž. TULĖ Išauklėkite savo vaikus sąžiningus, kad jie neužtrauktų jums n e ­ šlovės. RAMONAS I KACHALIS Tik laimingi užaugę vaikai moka būti geri. Tik tie, kurie turėjo giedrą vaikystę, vėliau moka nuoširdžiai, linksmai juoktis. J. HAVLIČEKAS Vaike, tavo gyslomis teka tyras lietuvio kraujas! Nepamirški: kū­ n u i ir širdžiai nešvariam pastojus, nyksta visas žmogus, nyksta visa tauta. VYDŪNAS Tėvų ir vaikų santykiai tokie pat sudėtingi ir tokie pat dramatiš­ ki kaip įsimylėjėlių. A. MORUA 178

Vaisius aklas, mato medis. R. SARAS

CIVILIZACIJA, PAŽANGA Civilizacija tikrąja žodžio prasme yra ne poreikių didinimas, o laisvas ir gerai apgalvo­ tas savų norų apribojimas M. K. GANDIS

Pažanga — gamtos dėsnis. VOLTERAS Apskritai pasaulis juda į prieki, tačiau jaunimui kaskart tenka pradėti iš naujo. J. V. GĖTĖ Teisingumas liaudžiai būtinesnis už civilizaciją. P KOLETĄ Kiekvienos epochos savi uždaviniai, ir nuo to, kaip jie sprendžiami, priklauso žmonijos pažanga. H. HEINĖ Progresas — tai žmogaus egzistavimo būdas.

, V

HUGO

Keistis išliekant arba išlikti keičiantis — štai kas iš tikro yra nor­ malus žmogaus gyvenimas, vadinasi, ir pažanga. P LERU Tikrasis civilizacijų rodiklis — ne turtingumo ir išsilavinimo lygis, ne miestų dydis, o šalies auklėjamo žmogaus charakteris. R. V EMERSONAS Mes manome, k a d mūsų civilizacija artinasi prie vidurdienio, o iš tikro mums dar tik gieda pirmieji gaidžiai ir žėri ryto aušra. R. V EMERSONAS Politinės konvulsijos, panašiai kaip geologiniai kataklizmai, reiškia naują pasaulio progreso epochą. V

FILIPSAS 183

Nėra nei blogų augalų, nei blogų žmonių. Yra tik blogų augin­ tojų. V

HUGO

Civilizacija — tai nepaliaujamas ieškojimas taikių būdų konflik­ tams spręsti, visuotinės taikos siekimas. M.

ESKOUS

Taika — civilizacijos dorybė, karas — jos nusikaltimas. V

HUGO

Jei civilizacijos viršūnėje žmonės gali virsti ir mirti nuo bado, tai dėl to kaltas ne gamtos šykštumas, o žmonių neteisingumas. H.

DŽORDŽAS

Net menkiausiai pažangai reikia ilgų kankinamo brendimo metų. E. ZOLA Mokslų ir mašinų progresas — tai naudinga priemonė, vienintelis civilizacijos tikslas — žmogaus lavėjimas.

Civilizacija — siaubingas augalas, kuris neauga ir nežydi, kol ne­ laistomas ašaromis ir krauju. GRAFAS

Mūsų progresas vertinamas ne pagal tų, kurie turi daug, pertek­ liaus didėjimą, o pagal tai, ar mes sugebame pakankamai aprūpinti tuos, kurie turi per mažai. T

Jei valdovas, savo gyvybę gelbėdamas, liaudį į mirtį veda, kas jį valdovu pripažins? VANG

ČUNGAS

Laukiniai, norėdami gauti vaisių, nukerta medį. Tokia despotiškos vyriausybės esmė... Š. MONTESKJĖ

tačiau

E. FLAJANAS

A.

DESPOTIJA

-

Didžiosios senovės despotijos panašios į nuostabias egles, kurių vir­ šūnė siekia dangų, bet dėl silpnų šaknų virsta nuo pirmo uragano. K. A. HELVECIJUS Šeimos ir valstybės tironai skiriasi vien savo valdymo objektu ir vergų skaičiumi. S.

DŽONSONAS

Despotiškas valdymas — tai tokia padėtis, kai valdantysis žemas, o pavaldusis pažemintas.

RUZVELTAS

N. S. DE ŠAMFORAS

Progresas galų gale sušvelnins papročius: gudobelės, persodintos iš sausos dirvos į riebią, dygliai virsta žiedais.

Visi nusikaltimai atsirado dėl tironijos, kuri buvo pats pirmasis [nusikaltimas].

A. FRANSAS

L. A. DE SEN ŽIUSTAS

o nepasitenkinimas — svar­

Panaudoti dalį liaudies tam, kad laikytų pažabotą kitą dalį liau­ d i e s , — sena despotų priemonė.

Nerimas — tai nepasitenkinimas, biausia pažangos sąlyga.

T A.

Svarbiausias civilizacijos uždavinys — išmokyti žmogų mąstyti. T A.

A. DE S E N T EGZIUPERI kuriamų

daiktų

skaičiumi,

o kūrybos

A. DE SENT EGZIUPERI 184

DŽEFERSONAS

Despotas, kai jis juo tampa, virsta vergu. R LERU

EDISONAS

M a n o civilizacijos didybę liudija faktas, k a d šimtas angliakasių rizikuoja gyvybe, stengdamiesi išgelbėti vieną užverstą draugą.

Civilizacija remiasi ne įkarščiu.

T.

EDISONAS

Tironija — visada silpnumo požymis. DŽ. R. LOVELIS Negalima liesti stabų: ant rankų liks paauksavimas. G. FLOBERAS Kiekviena laisvė, kuri kėsinasi į svetimas teises, yra despotizmas. R DE KAMPOAMORAS 185

Vienintelis dalykas, kuris gali sukliudyti arba sutramdyti visuo­ menės despotizmą — vis tiek iš kur jis eina: iš daugumos ar ma­ žumos,— yra šviesi asmens laisvė ir pavienių asmenybių dorovinis grynumas. S. SMAILSAS

-

Jei viena kokia religija ima pretenduoti versti visą žmoniją priimti jos doktrinas, ji tampa tironija. R.

TAGORĖ

Įvairių epochų engėjai nesislepia po ta p a č i a kauke. B. BRECHTAS

Geriausia, ką mums duoda istorija,— tai jos skatinamas entuziaz­ mas. J. V GĖTĖ Istorija mus moko, kad praėjusiais amžiais fizinė prievarta, slopi­ nusi laisvus minties ieškojimus, buvo pagrindinė prietarų ir pakly­ dimų atrama. V E. ČENINGAS Istorija — tai paveikslų galerija, kurioje maža originalų ir daug kopijų. A. K. DE TOKVTLIS Kartais istorijoje kartojasi tai, kas buvo išgalvota pasakoje. V

ISTORIJA

Geras istorijos puslapis brangesnis už tūkstantį poezijos puslapių.

Istorija — tai filosofija pavyzdžiais.

J. V ŠEFELIS FUKIDIDAS

Istorija — gyvenimo mokytoja. CICERONAS Pirmas istorijos uždavinys — susilaikyti nuo melo, antras — n e ­ slėpti tiesos, trečias — neduoti jokios progos įtarti šališkumu arba išankstiniu priešiškumu. CICERONAS Melagius istorikus derėtų bausti kaip pinigų padirbėjus.

Istorija — tai romanas, kuris vyko; romanas — tai istorija, kuri galėtų vykti. E. ir Ž. GONKŪRAI Istorija — ne anatominis preparavimas, o prisikėlimas ir gyveni­ mas, kurį ji stengiasi grąžinti mirusiems. ,

Istorija — mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai. M. DE SERVANTESAS Tik istorinėmis tiesomis galima tikėti ir gėrėtis. VOLTERAS Iš istorijos semiamės patirties, o iš patirties formuojasi pati gyviau­ sia mūsų praktinio proto dalis. J. G. HERDERIS Visuotinė istorija — tai visuotinis teismas.

A. DEBIDŪRAS

Pasakojamajai istorijai visada trūksta tikslumo, bet ji yra portre­ tas, o statistinė istorija visada tėra mechaninis atspaudas. A. FRANSAS

M. DE SERVANTESAS Istorija kartojasi, tai vienas iš jos trūkumų.

K. S. DAROU Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. S. CVEIGAS Kiekviena legenda pavojinga tuo, jog tikrąjį tragizmą nutyli, kad sugraudintų. S. CVEIGAS

E ŠILERIS

Istorinis veiksmas būna baigtas ne tada, kai būna atliktas, o tik tada, kai tampa palikuonių nuosavybe.

E F O N ŠLEGELIS

S. CVEIGAS

Istorikas — tai pranašas, žvelgiantis į praeitį.

186

HUGO

187

Prognozes ne visada pildosi. Išimtį sudaro tie atvejai, kai protingi pranašai būna įsitikinę dabarties įvykiais iki juos paskelbdami.

Jei valdovai iš tikro naudos trokšta ir praradimų nori išvengti, turi pasmerkti puolamuosius karus.

G. FERERAS

M O TI

Istorija — tai mokslas apie tai, kas nesikartoja. P VALEPJ Žmonijos istorija iš esmės — idėjų istorija.

Kai vartai į turtus ir garbę yra karas, tai žmonės, apie jį girdėdami, sveikina vienas kitą ir tiek dirbdami, tiek ilsėdamiesi, valgydami ar gerdami tik karo dainas dainuoja. KUNG

H. DŽ. VELSAS Istorija, kaip ir gamta, turi savo dėsnius.

SUN JANGAS

Laipsniai ir apdovanojimai — kario garbėtroškos tikslas. KUNG

L.

FOICHTVANGEPJS

Istorijoje vis dar būna tokių laikų, kai išdrįsęs tvirtinti, jog du ir du yra keturi, gauna palydėti galvą. A . KAMIU

SUN JANGAS

Kai reikia ginti šalį, palankus laikas neprilygsta palankiai padėčiai, o palanki padėtis neprilygsta gyventojų santvarkai. MENCIJUS Pinigai — karo varomoji jėga.

Istorija — nuolatinė pjesė, kurią vaidina vis nauji aktoriai. A.

CICERONAS

DE MONTERLANAS

Iš karo negalima laukti jokių gėrybių. VERGILIJUS

Sunkumas — pasiteisinimas, niekuomet nepriimtinas istorijai. S. GREFTONAS

Kokia beprotybė karu spartinti mirtį. TIBULAS

KARAS

Miestai buvo statomi šimtmečiais, o sugriaunami per keletą va­ landų. SENEKA

Šimto karių vertas vienas gabus gydytojas. HOMERAS Tas, kuris pergales kuo gražiu laiko, turėtų žudydamas džiaugsmo rasti. LAO

DZĖ

Pergalę, pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal gedulo apeigas. LAO

DZĖ

Nepaliaujamai galandamas kardas greitai praranda ašmenis. LAO

KOLOFONIEJ1S

Jei svetima šalis būtų vertinama kaip sava, ar būtų mąstoma apie antpuolius? M O TI 188

Narsuolis gali šalį užkariauti, bet geriau nuo jo laikytis atokiau. VANG

ČUNGAS

Taikos iliuzija daro karą dar pavojingesnį. KIAUDIANAS

KLAUDIJUS

Karus pradeda, kai nori, tačiau baigia, kai gali. N.

MAKLAVEUS

Ginklo dera griebtis paskiausiai, kai kitų priemonių nepakanka. DZĖ

Salin karo liaupses — jos neduoda dvasiai naudos. KSENOFANAS

ALBIJUS

N.

MAKIAVELIS

Tas, kuris gelbsti vieną gimtojo krašto sūnų, yra brangesnis už šimto priešų išnaikintoją. Ž.

B. BOSIUJĖ

Karas — tai blogis, darantis gėdą žmonių giminei. E FENELONAS 189

20 metų reikia žmogui pasireikšti, 30 amžių prireikė ištirti jo sandarai. Amžinybės reikia pažinti jo sielai. Bet vienos minutės pa­ kanka j a m sunaikinti. VOLTERAS Karas gyvena karu. E ŠILERIS Nė vienas iš tų, kurie neturi sūnaus, nežino, kas yra karas. Ž. DE MESTRAS Jei yra vienas principas, kurį reikia įskiepyti amerikiečių sąmonėje labiau negu kokį nors kitą, tai jis yra toks: mes neprivalome turėti nieko bendra su užkariavimais. T

DŽEFERSONAS

Karas — tai būdas dantimis narplioti mazgą, kuris neįveikiamas liežuviu. A. Karas užkrečiamas

<...> Izoliuokite agresorius! T. RUZVELTAS

Karas — ne nuotykis. Karas — liga. Kaip šiltinė. A. DE SENT EGZIUPERI Žmogus, teisus tiek, kiek neapkenčia karo. A. DE SENT EGZIUPERI Tiems, kurie vilioja žmones užkariauti pasaulį, nereikia n e i teisin­ gumo, nei gailestingumo. Ž. BENDA

Karas yra politikos tęsimas kitomis priemonėmis, K.

KLAUZEVICAS

BIRSAS

LAISVĖ

Mūšis prie Vaterlo buvo laimėtas Itono kroketo aikštelėse. A. V VELINGTONAS Kiekvienas išsivaduojamasis karas šventas, masis karas vertas prakeikimo.

Tik kvailiai v a d i n a savivalę laisve. TACITAS

kiekvienas pavergia­ Žmogus negali būti laimingas be laisvės.

DANTĖ ALIGJERIS

Ž. B. LAKORDERAS Karas vienodai apmokestina visus: iš vyrų paima kraują, iš mote­ rų — ašaras. V M.

TEKERĖJUS

Karą — prie gėdos stulpo. V

HUGO

Nuostabiausia tai, k a d jau pats žodis "karas" nesukelia visos vi­ suomenės sukilimo. G. DE MOPASANAS Kiekvienas, esantis valstybės valdžioje, turi vengti karo taip pat, kaip kapitonas vengia laivo žūties. G. DE MOPASANAS N e t pergalingas karas — tai blogis, kuriam reikia užkirsti kelią valstybine tautų išmintimi. O. E. BISMARKAS 190

Liesa laisvė geriau už riebią vergiją. T. FULERIS Laisvė — ne dykinėjimas, o laisvas naudojimasis laiku, darbo ir veiklos pasirinkimas. Ž. DE LA BRIUJERAS Laisvė yra gėrybė, kuri leidžia naudotis kitomis gėrybėmis. Š.

MONTESKJĖ

Pastebėta, jog tie, kurie šaukia garsiausiai, reikalaudami laisvės, nelabai noriai ją pakenčia. E D. ČESTERFILDAS Kodėl laisvė tokia retenybė? Todėl, k a d ji didžiausias gėris. VOLTERAS Tas, kuris nori būti laisvas, iš tikro yra laisvas. Ž. Ž. RUSO 191

Tas, kuris nemyli laisvės ir tiesos, gali būti galingu žmogumi, bet niekada nebus didžiu žmogumi. VOLTERAS Laisvė reiškia v i e n priklausomybę nuo įstatymų.

Laisvė — tai duona, kurią tautos turi užsidirbti sūriu prakaitu. E R. DE LAMENĖ Tas, kuris laisvėje ieško ne jos pačios, o kažko kito, sukurtas tar­ nauti kitiems. A.

VOLTERAS Tas, kuris pasiryžęs atiduoti savo laisvę, kad trumpam apsisaugotų n u o pavojaus, nevertas nei laisvės, nei saugumo. B.

FRANKLINAS

Nėra nieko malonesnio laisvės klausai už liaudies susirinkimo triukšmą ir šauksmus. L. A. DE SEN ŽIUSTAS Ten, kur nėra teisingumo, nėra ir laisvės, o kur nėra laisvės, t e n nėra ir teisingumo. J. G. ZOIMĖ

Ž. B. LAKORDERAS Išsilavinimas — geresnis laisvės sargas negu išskleista armija. E. EVERETAS Avis ir vilkas skirtingai supranta žodį "laisvė" — štai kur esmė nesutarimų, viešpataujančių žmonių visuomenėje. A.

KLAUDIJUS

DŽEFERSONAS

Visuomeninė laisvė yra ne kas kita kaip labai tikslus visuome­ ninių įstatymų, teisingų ir lygių visiems, laikymasis. K.

DŽ. BOTA

Nėra žmogaus, kuris nemylėtų laisvės; bet teisingasis reikalauja jos visiems, o neteisingasis — v i e n sau. K.

L.

BIORNĖ

Laisvė — stiprus vynas, trikdantis silpnas smegenis; tik ilgai pra­ tinantis galima palengva priprasti prie stiprių jo dozių. Ž.

Š. DE SISMONDIS

Laisve, mano gyvenimo žavesy, be tavęs darbas — tai kančia, o gyvenimas — lėta mirtis.

V E. ČEININGAS Patys didžiausi laisvės priešai ne tie, kurie ją slopina, o tie, kurie ją išniekina.

192

PRUDONAS

Laisvė — tai žmogus. Netgi tam, kad paklustum, reikia būti lais­ vam; kad pasiaukotum, reikia sau priklausyti. Ž. MIŠLĖ Paukščiai narvelyje m a n sukelia tokį pat gailestį kaip tautos ver­ govėje. G.

FLOBERAS

Niekas taip negundo žmogaus kaip jo sąžinės laisvė. E

DOSTOJEVSKIS

Išdavikas — vaisius, kuriam geriausia kaboti a n t vienos iš laisvės medžio šakų. H. V

BIČERIS

Nėra nė vieno žuvusiojo dėl laisvės kapo, a n t kurio nebūtų sudy­ gusios laisvės sėklos, savo ruožtu duodančios gyvybę naujiems daigams. V

Tik tokią laisvę verta turėti, kuri teikia erdvės energijai, protui ir geroms liaudies savybėms.

V

LINKOLNAS

R Ž.

M e s negalime tikėtis, kad iš despotizmo į laisvę būsim pernešti pataluose. T

DE TOKVILIS

Laisvė įmanoma tik tokioje šalyje, kur teisė valdo aistras.

Laisvė yra teisė daryti viską, kas n e k e n k i a kitiems. M.

K.

VTTMENAS

Laisvė ir sveikata turi vieną bendrą bruožą: iš tikro jas vertini tik tada, kai stokoji. A. E BEKAS Kuo daugiau laisvės suteikiate, tuo daugiau gaunate patys. R. G. INGERSOLAS

DŽOBERTIS 7.928

193

Laisvė be idealų padaro daug daugiau žalos negu naudos.

Apie laisvę reikia spręsti iš pačių žemiausiųjų laisvės lygio.

A. GRAFAS

DŽ. NERU

Visi piratai, kada nors gyvenę pasaulyje, taip pat tikėjo laisve — savo pačių laisve.

Laisvė — tai kūrybos pradas, tai ieškojimas. Pravėrimas akių ir pakėlimas galvos.

E. CHABARDAS

I. ŠEINIUS

Kuo labiau paplinta ir įsitvirtina laisvė, tuo vyriausybės bejėgiš­ kesnės daryti blogą, tuo labiau tautos linkusios susitarti tarpusavyje ir vengti karų. A. DEBIDŪRAS Ironijos jausmas — tvirta laisvės garantija.

Laisvė, kaip ir gailestingumas, turi prasidėti namie, DŽ. B. KONENTAS Laisvė ne iš pradžių, o pabaigoje. Laisvė yra teisingos santvarkos išdava. R GAKSOTAS

M. BARESAS

Laisvė, kuri padeda tik pašalinti laisvę, turi būti pašalinta.

Galimybė daryti viską, ko tik norime, ne laisvumas ir ne laisvė, veikiau tai įžeidžiamas piktnaudžiavimas tikrąja laisve.

S. BOVUAR

P. DŽ. HEIZAS Šlovini laisvę, o savo kalėjimuose laikai tuos, kurie nedainuoja taip, kaip tu. A. DE SENT EGZIUPERI Laisvė — vienintelis dalykas, kurio jūs negalite gauti, jei neduo­ date patys.

LIAUDIS Kai valdovas tarnauti priima teisinguosius, o atitolina n u o savęs negailestinguosius, liaudis tampa paklusni. O jei jis tarnauti priima neteisinguosius, o atitolina nuo savęs teisinguosius, liaudis paklusni nebus. KONFUCIJUS

V A. VAITAS Laisvė reiškia atsakomybę. Š t a i kodėl dažnas jos bijo. DŽ. B. Š O

Jei liaudis mirties nepaiso, tai todėl, kad jos gyvenimas per sun­ kus. LAO

Nepriklausomybės deklaracijos dar nė vieno nepadarė tikrai n e ­ priklausomo. DŽ.

DZĖ

Liaudis tampa užsispyrusi, kai jos vyriausieji per daug sumano. LAO

SANTAJANA

DZĖ

Liaudis badauja, kai vyriausieji per daug mokesčių lupa.

Laisvas tas, kuris gali nemeluoti.

LAO

A . KAMIU

DZĖ

Laisvas žmogus nesiveržia valdyti; laisvė vienodai priešinga tiek vergijai, tiek viešpatavimui.

Taip, kaip nešvarus šaltinis duoda pradžią nešvariam upokšniui, neišsaugotas tikėjimas blogai atsispindi viešojoje nuomonėje.

M. BONTEMPELIS

M O TI

M u m s reikia ne tiek laisvės, kiek to, k a d mus valdytų tik tai, ką mes mylime.

Trys yra dalykai, dėl kurių liaudis sielojasi: kai alkana neturės ko valgyti, sušalusi — kuo apsirengti ir išsekusi atokvėpio nežinos.

P REVERDI

M O TI

Geriau mirti stačiam negu gyventi klūpant.

Liaudis tvarkos nesilaikys, jei stokos maisto. E. HEMINGVĖJUS

194

M O TI 7-

195

Tas, kuris liaudies gerove rūpinasi, viešpataus, ir niekas jam ne­ sipriešins. MENCIJUS Jei valdovas džiaugiasi savo liaudies džiaugsmais, tai ir liaudis dalysis su juo jo džiaugsmais. Jei valdovas sielvartauja dėl savo liau­ dies sielvarto, tai ir liaudis sielvartaus dėl jo sielvarto.

Galima kvailinti dalį liaudies visą laiką, galima kvailinti visą liau­ dį tam tikrą laiką, tačiau negalima kvailinti visą laiką visos liaudies. A.

Apsišvietusią liaudį lengviau vesti, bet sunkiau varyti, lengviau valdyti, bet neįmanoma pavergti. H.

MENCIJUS Tam, kuris jėga trokšta liaudį užvaldyti, liaudis nusileidžia ne širdies liepiama, o tik todėl, kad jėgų stinga pasipriešinti.

BRUEMAS

Tikėjimas savo liaudies ateitimi yra viena iš paramos ateičiai są­ lygų-

MENCIJUS Kai svirnai pilni, žmonės laikosi papročių ir apeigų.

LINKOLNAS

A.

GERCENAS

Niekas negadina liaudies taip, kaip įprotis neapkęsti.

VANG

A.

ČUNGAS

Didelė jėga — liaudies nuomonė.

MANDZOMS

Būna banditiškų vyriausybių, bet negali būti banditiškos liaudies. ESCMLAS

Be pasiturimo gyvenimo neišugdysi gerų liaudies savybių. SIUN

V

HUGO

Liaudies didybė nepriklauso nuo niūrių kardo ir špagos nuotykių. DZĖ

Jei esi žmogus, tai nevadink žmogum to, kuris nesirūpina savo liaudies likimu.

V HUGO Įsižiūrėkite į liaudies gelmes ir pamatysite tiesą. V

A. NAVOJI Liaudis gali nematyti, bet visada jaučia. DŽ. HARINGTONAS Papirkti liaudies neįmanoma, bet kartais pavyksta ją apgauti. Ž. Ž. RUSO

HUGO

Sunkiomis aplinkybėmis liaudį gali išgelbėti heroizmas, bet tik visuma mažų kasdienių dorybių lemia jos didingumą. * G. LEBONAS Paskiros asmenybės gali doroviškai nusmukti, liaudis — niekada. J . FUČIKAS

Gyveno tas, kuris dėl liaudies žuvo. A. M. ŠENJĖ Liaudį galima engti, bet sugniuždyti jos neįmanoma. J. V GĖTĖ

Kiekviena šalis už nepakartojamą savo išvaizdą dėkinga liaudžiai. Ž.

BERNANOSAS

Bendras gėris kuriamas kiekvieno laime.

Liaudies daliai negali tekti didesnės nelaimės negu klestėjimas piktadarybės kaina.

A . KAMIU

V E. ČEIN1NGAS Didi liaudis; ji didvyriškai dirba didžius darbus.

LYGYBĖ

CH. ABOVLANAS Liaudis — pasaulio centras, žmonių giminės širdis. Ž. B. LAKORDERAS 196

Saulė ir nusikaltėliams šviečia, o jūros atviros ir piratams. SENEKA 197

Kiekvienas bajoras pripažįsta, kad nepajėgia dirbti mėsininko dar­ bo, ir atsisako šito prašomas. Tačiau, nepaisant to, kad neišmoko eiti ministro pareigų, to imasi vos tik paprašytas. Koks dviveidiškumas!

Visi žmonės prigimtimi lygūs. T.

HOBSAS

M O TI

Respublika labiausiai priartina žmones prie lygybės. VOLTERAS

Klastingi ministrai tik žalą valdovui daro, o meilikaujantys val­ diniai jį skriaudžia.

Reikia, k a d turtingumas būtų visuotinis ir kad gyvenimo patogu­ mai priklausytų visiems luomams.

M O TI Lengva duoti kam nors karalystę, bet sunku rasti tokį, kuris tik­ rai jos vertas.

VOLTERAS Lygiateisiškumas — šventas žmonijos įstatymas.

MENCŲUS F. ŠILERIS

L y g y t į — teisingumo matas, o abu drauge sudaro laisvės esmę.

Politikos veikėjai nesivadovauja meile arba neapykanta, juos veikia interesai, o ne jausmai.

J. G. ZOIMĖ

F D. ČESTERFILDAS

Lygybės idėja, natūrali mūsų aistra, nuostabi taurioms sieloms, bet niekingoms nereiškia nieko, išskyrus pavydą. E R. DE SATOBRJANAS

Visa, kas yra dorovinis blogis, yra blogis ir politikoje. Ž. Ž. RUSO I

Kultūros apaštalai — tai lygybės apaštalai.

Politika panaši į sfinksą iš pasakos: praryja visus, kurie nepajėgia įminti jos mįslių.

M. ARNOLDAS

A. DE. RIVAROLIS

Lygybę sunku pasiekti todėl, kad siekiame tapti lygūs tik su tais, kurie aukščiau už mus. A. E BEKAS

Politika — šventas dalykas, nes jungia visas spyruokles, kurios veikia žmonių klases, ir artina jas prie dorybės arba tolina nuo jos. A. L. DE STAL-HOLŠTEIN Pati pražūtingiausia klaida, kuri kada nors buvo padaryta pasau­ lyje-— tai politinio gyvenimo atsiejimas n u o dorovinio.

POLITIKA

R. ŠTILIS

Didis ministras yra tas, kuris tarnauja valdovui, kai gali, o pasi­ traukia iš tarnybos, k a i nemoka susidoroti su pareigomis.

Politikoje, kaip ir meilėje, nebūna taikos sutarčių, tik paliaubos.

KONFUCIJUS

G. DE LEVISAS

Nedera didžiuotis atsitiktinėmis priešininko nesėkmėmis: pasitikė­ ti savimi dera tik tuomet, k a i suvokti jo planai.

Per politines krizes sąžiningam žmogui sunkiausia ne atlikti savo pareigą, o žinoti, kokia ji.

FUKIDIDAS

L. DE BONALDIS Mokyklos — respublikos gynybinių sutvirtinimų ruožas.

Sunku išlaikyti vyresniojo padėtį. M O TI

H. M A N A S Diplomatija bando paversti naująją istoriją trintuku, kad galėtų nutrinti revoliuciją.

Aukoti valdovui didžiausius turtus yra mažiau negu duoti j a m dorą vyrą ar nurodyti mokslingą. M O TI 198

I

F HEBELIS 199

Kompromisas — geras skėtis, bet blogas stogas.

Įvairios privilegijos — tai laisvės ir teisingumo kapas.

DŽ. R. LOVEUS

J. G. ZOIMĖ Lygias teises — visiems, ypatingų privilegijų — niekam.

Poltika — tai ne mokslas, o menas. O.

E.

T. DŽEFERSONAS

BISMARKAS

Protingai ir teisingai politikai nepakanka žmones pažinti, reikia juos mylėti. A. GRAFAS Politika — toks pat amatas kaip ir kiekvienas kitas.

Kas pasėjo privilegijas, turės pjauti revoliuciją. K. TILJĖ Privilegija visur būti kaip namie priklauso tik karaliams, merg­ šėms ir vagims. H. DE BALZAKAS

K. TUCHOLSKIS Politikoje neskubrus atkaklumas visada įveikia nežabotą jėgą, kruopščiai parengtas planas — improvizuotą entuziazmą, realizmas — romantizmą. S. CVEIGAS

Žmonės labiausiai vertina privilegijas, fakelininko privilegija per laidotuves.

DŽ. R. LOVEUS Privilegiją kovoti dėl taikos ir netapti juokingam reikia išsikovoti. L.

Kartais net įžvalgiausia akis nemato, kur baigiasi poltika ir pra­ sideda įstatymas. L.

FOICHTVANGERIS

Diplomatas — tai vyras, kuris visada prisimena moters gimtadie­ nį, bet niekada nežino, kiek jai metų. R. FROSTAS

n e t jeigu tai vyresniojo

FOICHTVANGERIS

REVOLIUCIJA Išminčius, kuriam pavesta valdyti, privalo pirma sužinoti suirutės priežastį, kad pajėgtų ją įveikti, panašiai kaip gydytojas -turi sužinoti ligos priežastį, k a d ją nugalėtų. M O TI

Politika yra mokėjimas pasiekti jėgų pusiausvyrą. A. MORDA Politika mus įveikia jėga; mes visi pasinėrę į ją, norime to ar n e .

Kai kvailiai valdo, lengva numatyti suirutės laiką. Kai valdovo valdymas atitinka liaudies troškimus, šalyje viešpatauja tvarka. M O TI

E MORIAKAS

Jei šalyje netvarka viešpatauja, tai ne todėl, kad įstatymai suirutę sąlygija, o dėl to, kad niekas jų nesilaiko.

Politiko širdis skrandyje, o filosofo — galvoje. Ž. ROMĖNAS

KUNG S U N JANGAS Kai reikia daugelio laikytis taisyklių, šalis suirutėje skęsta. Tvarka viešpatauja, kai vienos reikia laikytis taisyklės.

PRIVILEGIJOS

KUNG

SUN JANGAS

Piliečiams daug naudingiau, k a i klesti visa valstybė, o ne kai paskiriems asmenims sekasi gyvenime, bet visuma griūva.

Nėra n e i valdovo, kuris mokėtų tvarką visam laikui įvesti, nei šalies, kuri suirutės būtų nežinojusi.

FDKIDIDAS

KUNG S U N JANGAS

Jei titulai lengvai gaunami, liaudis nei tų aukščiausių, nei jokių kitų nevertina.

Esti tvarkos laikas ir sumaišties laikas. Sumaiščiai paversti tvarka reikia tobulumo, ir tik tobulas žmogus gali turėti tokį sugebėjimą.

KUNG S U N J A N G A S 200

VANG

ČUNGAS 201

TAIKA

Tie, kurie vykdo tik pusę revoliucijos, vien duobę kasasi. L. A. DE S E N ŽIUSTAS

Taika tokia vertinga, k a d pats šis žodis džiugina ausį. CICERONAS

Perversmai vykdomi pilvu. NAPOLEONAS Jūros švytėjimas — būsimos audros ženklas. Šitaip Švietimo epo­ cha atnešė revoliuciją. ŽANAS

POLIS

Volteras iškilo iki revoliucijos kaip žaibas prieš griaustinį. K.

L.

BIORNĖ

Kiekviena revoliucija, kuri neapėmė taip pat teisių ir idėjų, pra­ laimi. E R.

DE SATOBRJANAS

Revoliucija — tai grįžimas iš dirbtinumo į tikrumą. V

HUGO

V

HUGO

V

HUGO

Revoliucijos jausmas yra dorovinis jausmas.

Nepaprasti laikai įteisina nepaprastus poelgius.

Revoliucijos, kad ir kur ji įvyktų, idėja gali įkvėpti engiamus ir beteisius žmones kitose šalyse. L.

BRAISONAS

Revoliucijos įkvėpėjams permainų ir pertvarkų šurmulys yra vie­ nintelė sava stichija; neduok jiems valgyti, tik duok ką nors Žemės rutulio dydžio. Pasaulių statyba, pereinamieji laikotarpiai — tai tik­ rasis jų tikslas. B.

PASTERNAKAS

Revoliucijos savavaliautojai siaubingi ne kaip piktadariai, o kaip nevaldomi mechanizmai, kaip nušokusios nuo bėgių mašinos. B.

PASTERNAKAS

Dideli perversmai neįvykdomi per vieną dieną. E. L. VOTNIČ

Geriau tvirta taika negu pergalės viltis. LIVIJUS Nepralieti niekieno kraujo, garantuoti ramybę visam pasauliui ir savo amžiui — štai didžiausias šaunumas. SENEKA Didiems darbams pritinka taika. KLAUDIANAS KLAUDIJUS Visuotinė taika viešpatautų Žemėje, jei nebūtų sąvokų "mano" ir "tavo". H. FILDINGAS Kiekviena sutartis yra veikiau laikinas atokvėpis negu tikra taika. Ž. Ž. RUSO Niekas neduos mums taikos, išskyrus principų pergalę. R. V EMERSONAS Taikos visame pasaulyje idėja — visų tautų turtas, reikalauja kaip didžiausios gerovės.

tautos jos V

HUGO

Taika turi savo pergalių ne mažiau negu karas, bet jai nereikia statyti tiek paminklų. K.

CHABARDAS

Nori taikos — renk ją, renk negailėdamas savo jėgų, kiekvieną savo gyvenimo dieną, kiekvieną savo dienų valandą. A. CVEIGAS

TAUTA Kiekvienas, tiriantis tautų negandų istoriją, gali įsitikinti, k a d didžiumą nelaimių Žemėje atneša nemokšiškumas. K. A. HELVECIJUS Nė v i e n a tauta pasaulyje nėra apdovanota kokiu nors sugebėjimu labiau negu kitos. G. A. LESINGAS

202

203

Pakelės plėšikas — ar su gauja, ar vienas plėšikauja — vis tiek plėšikas; ir tauta, besirengianti neteisingam karui, nėra niekas kitas kaip didelė plėšikų gauja.

Pasaulyje nėra mažų tautų. Tautos didybė visai nematuojama jos gausumu, panašiai kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu. V

B. FRANKLINAS Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės.

Tauta turi savo sielą, savo dvasinį pradą. Ž. RENANAS

F ŠILERIS Tauta turi charakterį, tik jei ji yra laisva. A. L. DE STAL-HOLŠTEIN Tatos, kaip ir individai, gali gyventi tik dviem būdais: arba vogdamos, arba gamindamos. K. A. S E N SIMONAS Kol kas težinau vieną būdą atspėti, ką darys A n g l i j a , — išsiaiškin­ ti, ko jai nedera daryti. T

DŽEFERSONAS

Neretai didžiausi tautos atstovai yra kaip tik tie, kuriuos ji nutei­ sia mirti. Ž. RENANAS Individas toks pat didis kaip tauta, jeigu turi tų dorybių, kurios tautą daro didžią. V VITMENAS Geriausia, kas jungia Angliją su Prancūzija,— tai jūra. P ŽERALDLS Kiekvieno žmogaus sieloje y r a miniatiūrinis jo tautos portretas.

Tautos dorovė priklauso n u o pagarbos moteriai.'

G. FREITAGAS

V F O N HUMBOLTAS Labiausiai paplitusi didžiavimosi rūšis — tautinis pasididžiavimas. A.

HUGO

Tereikia užsodinti Vokietiją a n t balno, o jau joti ji sugebės. O. E. BISMARKAS

ŠOPENHAUERIS

V. KUZENAS

Anglas niekada nejauokauja, jei kalbama apie tokį svarbų dalyką kaip lažybos. Ž. VERNAS

H. T TAKERMANAS

Respublikos armija turi sudaryti vieną visumą su tauta. Ž. ŽORESAS

Žmonija — tikslas, tauta — priemonė. Be jos jūs kaip dyki ste­ bėtojai galite garbinti žmoniją, tačiau nepajėgsite tapti jos dalimi, kad ir kaip stengsitės.

Nė viena tauta negali suklestėti, kol nesupranta, k a d arti lauką — toks pat garbingas darbas kaip ir rašyti poemą.

DŽ. MADZINIS

B. T VAŠINGTONAS

Kiekviena tikrai istorinė tauta pašaukta įgyvendinti tam tikrą idėją.

Tautinis entuziazmas — didis genijaus lopšys.

Tauta negali leisti sau niekšybės.

Tautai nereikia žiaurumo, k a d būtų tvirta. Č.

SEMNERIS

Tauta negali žūti, nebent nusižudyti. R. V EMERSONAS Nuo tautos negalima tartum nuo nosinės nuardyti išsiuvinėtų inicialų. V HUGO 204

T

RUZVELTAS

Prakeikta yra tauta, kuri nelaiko savęs išrinktąja. V PUTVINSKIS- PUTVYS Nėra tautai nieko nepakenčiamesnio kaip duoklė, paskirta svetim­ šalių valdžios. S. CVEIGAS 205

Kiekvienas didis vienos tautos žygdarbis atliekamas visoms tau­ toms. S. CVEIGAS Mums, amerikiečiams, reikia didžiuotis tais darbais, kurių gėdi­ jamės, ir gėdytis to, kuo didžiuojamės.

Įstatymas yra meilės liaudžiai išraiška, o apeigos padaro, k a d reikalai eitųsi gerai. KUNG

Jei šalį norima gerai valdyti, įstatymai turi būti aiškūs.

V. E. DIUBUA Tauta, kuri nenusilenkia grobikams, jiems visad atrodo barbariška. L.

ARAGONAS

M e s — tauta, tikinti protu, tačiau, jei prarasime šį tikėjimą, pakeitę jį tikėjimu ginklo galia, pražūsime nepaisant visos nepapras­ tos atominės mūsų ginkluotės. D. E. LIUENTAUS

SUN JANGAS

Praeities nuopelnai neturi švelninti bausmių už vėlesnius nusi­ žengimus. SUN JANGAS

Visos šalys turi įstatymų, bet nėra tokio įstatymo, kuris garan­ tuotų įstatymo taikymą. Visos šalys turi įstatymų, draudžiančių nusikal­ timus ir niekšybes, baudžiančių vagis ir banditus, bet nėra tokio įstatymo, kuris garantuotų, jog vagis ir banditas bus sučiuptas. KUNG

SUN JANGAS

Bandyti valdyti nepasitelkus įstatymo yra tas pat, kas svajoti apie tai, kad nebūsi alkanas, o maistą atstumti, trokšti nešalti, o drabužius išmesti, norėti eiti į rytus, o iškeliauti į vakarus. KUNG

SUN JANGAS

Nedera leisti tokių įstatymų, kuriuos tik apsišvietusieji gali su­ prasti. Mes ne visi apsišvietę. KUNG

KUNG S U N J A N G A S Jei dori bus skiriami valdininkai, jiems pavaldūs žmonės savo gi­ minaičius apgaubs meile. Bet jei bus paskirti blogi valdininkai, žmonės mylės įstatymą. KUNG S U N JANGAS

SUN JANGAS

Įstatymai patys neveikia. MENCIJUS

SUN JANGAS

Jei baudžiant sunkūs nusikaltimai bus laikomi sunkiais, o lengvi nusižengimai — lengvais, tai lengvieji niekada nesibaigs ir nepavyks išnaikinti sunkiųjų.

KUNG

Naikinti įstatymus ir kurti naujus — tai jėgos įrodymas.

KUNG

Įstatymas, išleistas neatsižvelgiant į sąlygas, kuriomis gyvena liau­ dis, nebus veiksmingas.

KUNG

KUNG S U N J A N G A S

Jei liaudis stipresnė už įstatymą, šalyje viešpatauja savivalė. O jei įstatymas už liaudį stipresnis, didėja armijos galia.

TEISĖ, ĮSTATYMAI

KUNG

SUN JANGAS

SUN JANGAS

Jei jėga susijungs su teisingumu, kas gali būti stipriau už šią są­ jungą? ESCHILAS Ten, kur viešpatauja jėga, įstatymas bejėgis. MENANDPAS Ginklams žvangant, įstatymai tyli. CICERONAS Įstatymas turi būti trumpas, kad jį lengvai galėtų įsiminti ir mažai išmanantys žmonės. SENEKA Įstatymas valdo žmones, protas — įstatymą. T

FULERIS

Laisvė — tai teisė daryti viską, ką leidžia įstatymai. Š.

MONTESKJĖ

Pati žiauriausia tironija ta, kuri iškyla po teisėtumo priedanga ir su teisingumo vėliava. Š. MONTESKJĖ

206 207

Nenaudingi įstatymai silpnina būtinus įstatymus. Š.

MONTESKJĖ

Įstatymų leidėjo meną sudaro tai, kad nauda, kurią piktadarys gauna iš savo nusikaltimo, visiškai neatitiktų tos kančios, kuri j a m už tai gresia. K. A. HELVECIJUS Išmintingas įstatymų leidėjas pradeda ne nuo įstatymų leidybos, o nuo jų tinkamumo konkrečiai visuomenei tyrimo. Ž. Ž. RUSO Kai pastebimai keičiasi laikai, atsiranda būtinybė keisti ir kuriuos ne kuriuos įstatymus. VOLTERAS Blogi įstatymai — blogiausios rūšies tironija. E.

BIORKAS

Kai teisė negali išspręsti, sprendžia jėga. E ŠILERIS Ten, kur baigiasi įstatymai, prasideda tironija. V PITAS Kai visos kitos teisės sutryptos, teisė sukilti tampa neginčijama. T

PEINAS

Kai kuriose valstybėse teisėtumui suteikiama tokia forma, kad jis tampa siaubingesnis už neteisėtumą. J. G. ZOLMĖ Kumščio teisė — tai taip pat absurdiška kaip, tarkim, apskritas kvadratas arba kvadratinis apskritimas. J. G. ZOLMĖ

Monarchijoje teisėtvarka pavaldi karaliui, respublikoje ji turi kilti iš liaudies. V HUGO Stipriojo teisė — tai pati didžiausia neteisė. M.

Kai bus teisingi įstatymai, bus teisingi ir žmonės. A

A. DE SENT EGZIUPERI Teisėtumas yra rinkinys normų, kurios teikia tvirtybės apibrėžtam žmogui t a m tikroje civilizacijoje. A. DE SENT EGZIUPERI

TĖVYNĖ, VALSTYBĖ Visiškai žmogaus laimei reikia garbingos tėvynės. SIMONIDAS

KĖJIETIS

Didžiausia nelaimė savosios tėvynės netekti. EURIPIDAS Būti ištikimam namams nelaimėje — didis dalykas. DEMOKRITAS Jei nedaugelis dirba žemę, o daug yra tokių, kurie iš kitų gyvena tuščiai, šalis neturtinga ir nesaugi. KUNG S U N J A N G A S

Ž. ŽUBERAS Kad žodis galėtų gyvuoti, reikia, kad gyvuotų teisės.

Stiprios valstybės trokšta užgrobti svetimas žemes, o silpnos tik ginasi. KUNG

A. MICKEVIČIUS Viešumas ir visuotinė teisė — kilni ir išganinga teisė. DOSTOJEVSKIS

Išmintingi žmonės žino, k a d neprotinga įstatymų leidyba panaši į smėlio virvę, byrančią bandant ją vyti. R. V EMERSONAS 208

FRANSAS

Užuot įtvirtinę Žmogaus teises, pradėjom kalbėti apie Kolektyvo teises. Buvome liudytojai, Jcaip nepastebimai pradėjo plisti Kolektyvo moralė, kuri nutyli apie Žmogų.

Yra protingojo teisė, bet nėra stipriojo teisės.

E

EBNER-EŠENBACH

SUN JANGAS

Šalis, kuri moka tapti galiūne, b e t paskui nemoka savo galios riboti, pati užsitraukia antpuolius. KUNG

SUN JANGAS

Geriausiai arklį šeria šeimininko akis. ARISTOTELIS 209

Bėgantiems žmonėms neužkerta kelio gerai saugomos sienos. Ne kalnai ir upės lemia šalies galią ir ne ginklai, ne skydai kitų pagarbą skatina.

Išsilavinusių tautų tikroji narsa — tai pasiryžimas aukotis tėvynei.

MENCIJUS

Tėvynės meilė nepripažįsta nenuoseklumo; tas, kuris nedaro jos l a b u i v i s k o , — n e d a r o nieko, o kuris ne viską j a i a t i d u o d a , — tas viską atima.

MENCIJUS

K. L. BIORNĖ

SENEKA

Valstybės vertė galų gale priklauso nuo ją sudarančių asmenybių vertės. • , <

Kai visi tik apie savo naudą mąsto, šalis pavojuje.

Valdžia svetimoms tautoms nėra tvirta.

G.

DŽ. S. MILIS

Kur šeimininko akys ir kojos, ten ir žemė derlinga. KOLUMELA

Tik iškrypėlis gali širsti, k a d tėvynė laiminga. V

Medis, kuris per daug dažnai persodinamas, negali suleisti šaknų. E DE R O C H A S Tas, kuris, praturtėjęs ir apgaubtas garbės, negrįžta į savo gimtą šalį, yra kaip tas, kuris, siuvinėtais apsirengęs drabužiais, n a k t į eina pasivaikščioti. Kas matys jo drabužius? SI-MA

CJENAS

HUGO

Negalima gyventi be duonos, taip p a t negalima gyventi be tė­ vynės. V

HUGO

Žaizdą, padarytą tėvynei, kiekvienas iš mūsų j a u č i a savo širdies gilumoje. V HUGO

Tėvynės meilė pergalės viską. VERGILIJUS Gėriau sužiedėjusi duona savo namuose negu daugybė valgių a n t svetimo stalo. R ARETINAS Geriausia priemonė įdiegti vaikams tėvynės meilę — ją turėti tėvams. Š.

MONTESKJĖ

M e i l ė tėvynei siejasi su meile visam pasauliui. K. A. HELVECIJVS Tėvynė — tai šalis, kurioje įkalinta siela. VOLTERAS Tėvynės pamiršti negalima. Nėra prakilnesnės ligos už tėvynės ilgesį. J. G. K A M A N A S Tas, kuris nemyli savo šalies, nemyli nieko.

Tas, kuris kovoja prieš savo t ė v y n ę , — niekada netampa didvyriu. V HUGO Žmogus be tėvynės — tai smiltelė, pasmerkta laiko ir erdvės atsi­ tiktinumų savivalei. Ž. B. LAKORDERAS Kai tėvynė pavojuje, niekas n e t u r i teisių, visi turi tik pareigas. Ž. B. LAKORDERAS Tėvynė — žmogaus, o ne vergo n a m a i . DŽ. MADZINIS Gerbk kiekvieno žmogaus tėvynę, o savąją — mylėk. G.

Yra nusikaltimų, kurie neišperkami,— tai tėvynės išdavystė. R K. BUASTAS

KELERIS

Patriotizmas yra aukojimosi šaltinis j a u todėl, k a d jis nesitiki atly­ ginimo už atliktą savo pareigą. L.

DŽ. N. BAIRONAS

210

HĖGEUS

KOŠUTAS

Tik svetur perpranti visą gimtosios kalbos žavesį, tik ten jauti, kas yra tėvynė. G. FREITAGAS 211

Tikrasis patriotizmas ne tas, kuris šurmuliuoja ir pučiasi iškilmin­ gomis minutėmis, o tas, kuris kasdien nenuilsdamas rūpinasi visuo­ tine gerove ir tuo nesigiria. A.

GRAFAS

Jei pats valdovas atsikratys geidulių, tai niekas jo šalyje nevogs, n e t jeigu vagys būtų apdovanojami. KONFUCŲUS Jei valdovas gerbia papročius, j a m lengva valdyti liaudį.

Krašto didybę apibūdina eilinių jos piliečių didybė.

KONFUCIJUS

V

VILSONAS

Neaukštink nusipelniusių, kad liaudis neturėtų pretekstų ginčams.

Be tikros meilės žmonijai nėra tikros meilės tėvynei. A.

LAO FRANCAS

Tik tušti žmonės nepatiria nuostabaus ir tauraus tėvynės jausmo. I. PAVLOVAS Kojomis žmogus turi įaugti į savo tėvynės žemę, bet jo akys teap­ rėpia visą pasaulį. DŽ.

SANTĄ/ANA

Tėvynėje tavo ir praeitis, ir ateitis. Svetimame krašte vien tik dabartis. L. HIRŠFELDAS Tėvynė — tai galbūt pirmiausia kalba. R. MARTENAS DIU GARAS Norint būti internacionalistu, pirmiausia reikia turėti savo tėvynę. Ž. DIDHAMELIS

Kai miesto sienos taisomos, daug b ū n a nuvargusių, bet niekas nekrinta išsekęs. Kai mokesčiai renkami pagal paprotį, daugelis praran­ da didžiules sumas, bet niekas nejaučia širdgėlos. M O TI Kai valdovas supamas pagyrų ir pataikavimų, o gerų patarimų negauna, šalis pavojuje. M O TI Nedaug yra valdovų, kurie, nesirūpindami doraisiais ir niekin­ dami mokytuosius, pajėgtų išlaikyti valdžią. M O TI Valdyti reikia mokėti. M O TI Kai išminčius valdo šalį, pajamos padvigubėja, kadangi jis panaikina nereikalingas išlaidas.

Šovinizmas veda prie hitlerizmo.

M O TI Č. S. ČAPLINAS

Militarizmas neturi tėvynės.

Jei tikėsime lemtimi, tai nei vyresnieji prisidės prie valdymo, nei valdiniai norės dirbti.

Ž. VOLFROMAS

M O TI

J . MARCINKEVIČIUS

Visi šio pasaulio valdovai trokšta, k a d jų šalis būtų turtinga, liau­ dis gausi, o valdžia ir teismai teisingi, t a č i a u nesupranta, kad valdyti reikia keliant doruosius.

Neliks duonos su druska — liks tėvynė.

M O TI

VALDYMAS

Jei pats valdytis nemoki, kaipgi pajėgsi valdyti šalį?

Žmogus kilnusis, kuris turi šalį valdyti, nieko atkakliai laikytis neturi nei nieko iš anksto atmesti, o visada būti to, kas teisinga, šalininku.

M O TI Kilnus valdovas nejaučia asmeninių nuoskaudų. LIE DZĖ

KONFUCIJUS Ne valstybė, kur valdovas vienas.

Ar vien pareigas ainant galima valdyti? KONFUCŲUS 212

DZĖ

SOFOKLIS 213

Valdymui nepakanka nė paties didžiausio gerumo. MENCIJUS Jei tas, kuris viršuje, nesilaiko principų, tie, kurie žemiau už jį, nesilaikys įstatymų. MENCIJUS

jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti. VANG

Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.

Tikrai gerbia valdovą tas, kuris kalba jam apie tai, kas sunku. MENCIJUS Jei valdovas elgiasi su savo ministrais kaip su šunimis ir arkliais, ministrai laikys valdovą paprastu žmogumi. MENCIJUS Doro valdovo valdomi visi tampa dori. Teisingojo valdomi visi tampa teisingi. MENCIJUS Jei valdovas naudą į pirmą vietą, o teisingumą į antrą iškelia, jo valdiniai užsinorės viską iš savo valdovo atimti. MENCIJUS Ar galima sakyti, kad valdovas mėgsta išminčius, jei jiems tar­ nautojų postų neduoda ir deramai jų neapdovanoja? MENCIJUS Vyriausybė yra kalbantis įstatymas, o įstatymas — nebyli vyriau­ sybė. CICERONAS Neilgaamžė ta valdžia, kuri valdo liaudies nenaudai. SENEKA Gausybė mirties bausmių ne mažiau žemina valstybės galvą negu gydytoją — mirčių gausumas. SENEKA Karvedys turi mirti stovėdamas. T. F. VESPASIANAS A l k a n a s nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties. VANG ČUNGAS Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su 214

ČUNGAS

VANG

ČUNGAS

Žuvis genda n u o galvos. PLUTARCHAS Norint valdyti daugybę žmonių, verčiau būti humaniškam negu išdidžiam, gailestingam negu žiauriam. N. MAKLAVELIS Pasiuntiniai — valstybės akys ir ausys. E

GVIČARDINIS

Karaliaus malonės nuopelnų neneigia, bet ir neįrodo. Ž. DE LA BRIUJERAS Tuščius žmones reikia skirti tuščioms pareigoms. L. DE VOVENARGAS Veidmainius moralistus galima pažinti iš jų abejingumo valstybės griaunančioms ydoms, antra vertus, iš to įniršio, su kuriuo jie puola asmeninio gyvenimo klaidas. K. A. HELVECIJUS Pati geriausia vyriausybė ne ta, kuri padaro žmones laimingiau­ sius, o ta, kuri padaro laimingų kuo daugiausia žmonių. Š. D. DIUKLO Įstatymų leidybos valdžia — valstybės širdis, vykdomoji valdžia — jos smegenys. Ž. Ž. RUSO Kuo didesnis atstumas tarp valdančiojo ir paklustančiojo, tuo mažiau reikšmės pirmajam turi kraujas, o prakaitas — antrajam. D.

DIDRO

Įkalinantys silpnuosius galų gale patys atsidurs už savo statytų sienų. N. T. BARTAS 215

Upėse ir blogose vyriausybėse paviršiuje plaukioja tai, kas leng­ viausia. B.

FRANKLINAS

Tik todėl, kad tu priekyje, kiti e i n a paskui tave. Ž. VALESAS Du pagrindiniai valstybės valdininkai — tai žindyvė ir mokytojas.

Didelė imperija, kaip ir didelis pyragas, lengviausiai valgoma iš kraštų. B. FRANKLINAS Dvariškiai panašūs į kates, kurios labiau prisirišusios prie namų negu prie šeimininko. DŽ. O. DE STASARAS Pastatyti paminklą kam nors gyvam, vadinasi, iš anksto pripažinti, kad ainiai to nepadarys. A. ŠOPENHAUERIS

V

HUGO

Tikrų valstybės veikėjų skiriamasis bruožas yra tas, kad jie moka gauti naudos iš kiekvienos būtinybės, o kartais n e t lemtingai susi­ klosčiusias aplinkybes pakreipti valstybės gerovei. V

HUGO

Plaukiojimo sėkmę lemia ne tiek pats laivas, kiek sumanus jo valdymas. DŽ. V KIORTIS Žiaurumas — paskutinis griūvančios valdžios ramstis. R VERLENAS

Karūna dažnai dengia tuščią viršugalvį. E. B. BRAUNING Mažiausiai peiktina ta valdžia, kuri mažiausiai demonstruojasi, mažiausiai juntama ir yra pigiausia. A. DE VINJT Jei mažinsime atlyginimą mokyklos mokytojui, būsime priversti daugiau mokėti seržantui verbuotojui. E. EVERETAS Delsimas, kartais naudingas ramiu laiku, gali būti pražūtingas išbandymų valandomis. A. DE LAMARTINAS Blogai, jei ministrai dažnai keičiasi, bet dar blogiau, jei blogi ministrai išlieka savo vietose.

Koks parlamento veikėjas išeitų iš Judo! A.

TURN]Ė

Didžiai epochai reikia didžių žmonių. J. HAŠEKAS Reikalingi buvo Bordžijos, kad parodytų, kas yra žvėris žmoguje, kai jis esti stiprus ir nežabotas. A . FRANSAS Prezidentui už nugaros visados esti t a m tikrų žmonių, kuriuos derėtų pastatyti pirma jo, kad galėtų juos prižiūrėti. K. CHABARDAS Arklį valdyti lengviau ne per daug įtempus vadžias. R. ROLANAS

PELĖ DE LA LOZER PRIVA

DŽ. MADZINIS

Net neapykanta ne taip pavojinga valdovui kaip visuotinė pa­ nieka. S. CVEIGAS

Vėžlys vertas didesnės pagarbos negu kai kurie konservatoriai reakcionieriai. Jis bent juda.

Konservatorius — tai žmogus, turintis porą visiškai sveikų kojų, bet taip ir neišmokęs vaikščioti.

Teroras, tapęs sistema, yra silpnumo požymis ir baimės išraiška.

Ž.

L.

KOMERSONAS

Kiekvienas per daug apdairus valdymas slopina valdomųjų sava­ rankiškumą ir energiją. V FILIPSAS 216

T. RUZVELTAS Karaliais n e g i m s t a m a , nuomonės.

o

tampama

dėl visuotinės k l a i d i n g o s

B. Š O 217

Blogus valstybės veikėjus išrenka geri piliečiai <...> nedalyvau­ jantys balsavime. DŽ. DŽ. NATANAS Blogai valdomai šaliai svarbiausia panacėja — valiutinė infliacija, antra — karas; abi atneša laikiną pagerėjimą, abi atneša galutinę pražūtįE.

HEMINGVĖJUS

Pasaulyje pilna žmonių, kurie pasiryžę: vieni pasiryžę darbuotis, kiti — leisti jiems tai daryti. R. L. FROSTAS Reformizmas kritišku momentu nepajėgia išspręsti nė vienos gyve­ nimo problemos. DŽ. NERU Jei sistema visai prarado vertę ir virto stabdžiu, ji privalo išnykti, o jos įsikibusios klasės ir grupės turi būti pertvarkytos. DŽ. NERU Svarbių svarbiausia valstybės veikėjui — nelaikyti svarbiais tų rei­ kalų, kurie nėra svarbūs. Š. DE GOUS Kad pasakytų teisybę, valstybinis veikėjas turi kalbėti, kad sume­ luotų, j a m užtenka nutylėti. SEN DŽONAS

PERSAS

Žmonės, laikantys rankose valdžią, iki paskutinės minutės netiki, k a d gali ją prarasti. Č.

P SNOU

Č.

P SNOU

Aukšti postai muša į galvą kaip alkoholis.

Pats laisviausias žmogus yra tas, kuris gali būti laisvas n e t ver­ govėje. B. Ir šilko apynasris yra apynasris. K. SIBERIS Prievarta sukūrė pirmuosius vergus, bailumas juos įamžino. Ž. Ž. RUSO Vergiškas poelgis — ne visada vergo poelgis. G. K. LICHTENBERGAS Ten, kur įteisinta vergija, negali būti humaniškos kultūros. J. G. ZOIMĖ Vergai ir tironai vieni kitų bijo. E. P BOŠENAS Tarnai, neturintys pono, nėra laisvi žmonės — liokajystė tūno jų sieloje. H. HEINĖ Suteikdami vergui laisvę, sustipriname laisvųjų laisvę. A. UNKOLNAS Aš nenoriu būti nei šeimininkas, n e i vergas. Šitaip suprantu de­ mokratiją. A.

UNKOLNAS

Jeigu jūs užmaunate grandinę vergui ant kaklo, kitas jos galas pats užsineria jums a n t kaklo. R. V EMERSONAS Garbė tam, kuris padaro pajuokos objektu engėjus, sužadindamas pasibjaurėjimą jais.

VERGIJA

E. R VTPLAS

Nėra gėdingesnės vergijos už savanorišką.

Paukštis narvelyje — tai pusė paukščio. H. V. BIČERIS

SENEKA Vergija gali pažeminti žmones taip, k a d jie ją pamiltų. L. DE VOVENARGAS Iš pradžių reikia būti blogu piliečiu, kad vėliau taptum geru vergu. Š. 218

FONTENEUS

Nieko n e g a l i m a

sukurti remiantis vergove,

nebent

tik vergų

maištus. A. DE SENT EGZIUPERI

MONTESKJĖ 219

VISUOMENĖ Du dalykai daro žmogų panašų į Dievą: gyvenimas visuomenės labui ir teisingumas. PITAGORAS Kalbėk atvirai ir atvirai veik, jei šalyje viešpatauja gera valdžia. Atvirai veik, bet kalbėk atsargiai, jei valdžia bloga. KONFUCIJUS Asmeniniai poreikiai turi užleisti vietą visuomeniniams. PLINIJUS

JAUNESNYSIS

Gebėjimas pamiršti itin būdingas kai kuriems žmonėms, dar la­ biau — žmonių bendrijoms. Z. BENVILIS Žmogus turi pasinerti į verdančias visuomeninės būties gelmes, o tai galima padaryti vien tarnaujant visuomenei, kuri juda ir kovoja. R. ROLANAS Su neteisybe arba bendradarbiaujama, arba kaunamasi. A. KAMIU

Pats blogiausias gedimas yra geriausiųjų sugedimas. TOMAS

AKMNIETIS

Jei nebūtų tokių taškų, kuriuose sutaptų visų interesai, negalėtų būti nė kalbos apie kokią nors visuomenę. Ž. Ž. RUSO Žmonių visuomenė, kurią valdo smurtas, panaši į vergiškus jaučius, dirbančius šeimininkui. VOLTERAS Visuomenei reikia poetų, taip pat kaip nakčiai — žvaigždžių. S. Ž. BUFLERIS Doros pakrikimas pražūtingas respublikoms ir naudingas abso­ liutinėms monarchijoms bei despotiškai valdžiai. DŽ. LEOPARDIS Žmogus egzistuoja tik visuomenėje, ir visuomenė jį formuoja tik sau. L. DE BONALDIS Ten, kur visi kuproti, nuostabi figūra tampa bjauri. H. DE BALZAKAS Kiekvienam pagal poreikius, iš kiekvieno — pagal galimybes. E. KABĖ Aukštuomenė: moterys be širdies, vyrai be smegenų. Jie verti vieni kitų. A . DETUŠAS Žmogus turi reikšmės visuomenei tik tiek, kiek jai tarnauja. A. 220

Kol egzistuoja turtingųjų klasė, aš priklausau jai, jei yra teisės pažeidėjų klasė, aš kilęs iš jos, kol bent v i e n a siela kalėjime, as taip p a t esu nelaisvas. J. V DEBSAS

FRANSAS

Bendra gerovė sukuriama iš kiekvieno laimės. A . KAMIU

DAILĖ, ARCHITEKTŪRA, SKULPTŪRA A p i e save mes sprendžiame iš savo galimy­ bių, o kiti mus vertina pagal tai, ką mes esa­ me nuveikę. H.

V.

LONGFELAS

Skulptorius turi išore išreikšti dvasinę veiklą. SOKRATAS Tapyba — tai poezija, kuri matoma, o poezija — tai tapyba, kuri girdima. LEONARDAS

DA VINČIS

Kad nutapyčiau gražuolę, turiu pamatyti daug gražuolių. RAFAELIS Tapyba pavydi, jai reikia, k a d žmogus priklausytų jai visas. MIKELANDŽELAS Vienintelės geros kopijos yra tos, kurios parodo juokingąsias prastų originalų vietas. E DE LAROŠFUKO Pastatas gali būti nuostabus ir be puošmenų, vien dėl savo pro­ porcijų. J . J . VINKELMANAS Tik tuomet dailininkas išties esti pagirtas, kai, žiūrint į jo kūri­ nius, pamirštama girti. G. E. LESINGAS Blogą paveikslą galima paslėpti, t a č i a u ką daryti su rūmų fasadu?

bjaurią skulptūrą — sudaužyti, D. DIDRO

Nors ir kaip maloniai, meniškai ir įdomiai būtų apipavidalintas žibintas, pirmiausia jis turi šviesti. H. DE BALZAKAS 8.928

2 25

Architektūra — tai sustingusi muzika.

DARBAS, VEIKLA F. V. ŠEUNGAS Viską mirtingiesiems kuria žmogaus rūpestis ir darbas.

Jeigu miestai būtų kuriami iš muzikos garsų, kai kurie pastatai atrodytų pastatyti iš niūrių iškilmingų akordų, o kiti tarsi atsiradę šokyje skambant linksmoms pasakiškoms melodijoms. N.

ARCHILOCHAS Statulą puošia išvaizda, o žmogų — jo darbai.

HOTORNAS

PITAGORAS

Dailininko pareiga išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o žiūrovo pareiga jį suprasti. M.

K.

Dirbk didžius darbus, nežadėdamas didžių vaisių. PITAGORAS

ČIURLIONIS

Tas, kuris iš įvairių galų darbą pradeda, viską gali pražudyti.

Tapyti nelabai sunku, jei nemoki. Bet jei moki<...> tuomet kitas

KONFUCIJUS

reikalas! O. RENUARAS

Tas, kuris dideliuose darbuose ribų neperžengia, smulkiuose gali laisviau elgtis.

Kiekvienas visuomenės sluoksnis savaip įdomus, ir dailininkas gali vienodai susidomėjęs vaizduoti karalienės manieras ir siuvėjos įpročius.

KONFUCIJUS Darbą atlikęs tegu pats ragauja jo vaisių.

M. PRUSTAS

ESCHILAS

Kiekvieną kartą, kai tapau portretą, n e t e n k u draugo. DŽ. S. SARDŽENTAS

Jei žmogus imasi dviejų priešingų darbų, vienas iš jų tikrai nepa­ vyks.

Nei inteligentiškumas, nei protas nėra kūrybingi. Jeigu skulptorius turi tik išminties ir inteligentiškumo, jo rankos nesukurs šedevro.

EZOPAS Tikras lobis žmonėms — mokėti dirbti.

A. DE SENT EGZIUPERI

EZOPAS

Dailininkas turi tik vieną tikrą priešą — nevykusius savo paties

Tas, kuris žengia dideliais žingsniais, toli nenueis.

paveikslus. A.

LAO

MATISAS

Aš niekad nesistengiau išvengti svetimos įtakos. Laikyčiau tai bailumu ir nepasitikėjimu savimi.

Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk n u o lengvo. Ketin­ damas nuveikti ką nors didelio, pradėk nuo mažo. LAO

A . MATISAS

DZĖ

Tas, kuris vienodai apdairus tiek darbo pradžioje, tiek pabaigoje, nepralaimi.

Per daug tapo blogi dailininkai. A.

MATISAS

Kol statybos mechanizacija neprisidės prie kūrybinės architektūros, mes neturėsime didžios architektūros. E L. RAITAS

LAO

DZĖ

Sunkiausią pasaulio darbą nuo lengvo pradėti, o didžiausius dar­ bus n u o smulkmenų. LAO

Dailininkui reikia širdies ir meistriškumo

DZĖ

Reikia daryti tai, kas naudos duoda Dangui, dvasioms ir liaudžiai.

V KALNROZĖ 226

DZĖ

M O TL 8-

227

Tas, kuris nepajėgia baigti vieno reikalo, nesėkmingai imsis kitų. M O TI

Klausyti patarimų — tai kiekvieno ketinimo pagrindas, o planuo­ ti — sėkmės garantas. SI-MA CJENAS

Tas, kuris didį darbą sumanė, neužsiima smulkmenomis. JANG Č U

SOFOKUS

Tas, kuris dirbdamas dvejoja, nieko nepadarys. KUNG

Dideli darbai nedirbami staiga.

SUN JANGAS

Pradėto darbo rūpesčiais nedera su žmonėmis dalytis, bet žmonės privalo turėti teisę džiaugtis jo pabaiga.

Pradėti daug lengviau negu baigti. PLAUTAS Darbą tuo geriau atlik, kuo svarbesnis tau atrodo.

KUNG S U N JANGAS Gera pradžia — pusė darbo. PLATONAS

PLAUTAS Tas, kuris tuštiems darbams teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus. KATONAS VYRESNYSIS

Žmogaus paskirtis — protinga veikla. ARISTOTEUS Ne kiekvienas didelis darbas yra geras, bet kiekvienas geras dar­ bas yra didelis. DEMOSTENAS M o k a m a ne už sumanumą, o už atliktą darbą. MENCIJUS

Darbštus žemdirbys sodina medžius, kurių vaisių pats niekada n e ­ matys. CICERONAS Gyvenimas nieko neduoda be darbo. HORACIJUS Išeinantis iš namų tegu pamąsto, ką ketina daryti, o kai vėl įžengs į namus, tegu pamąsto apie tai, ką padarė.

Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam. MENCIJUS Tas, kuris dirba, o tikslo nepasiekia, tegu pačiame savyje ieško nesėkmės priežasties. MENCIJUS

KLEOBULAS Darbas n u o pasitenkinimo skiriasi savo prigimtimi, vis dėlto tarp jų yra t a m tikras natūralus ryšys. LIVIJUS Apie darbą spręsk iš pabaigos. OVIDIJUS

Ketinant atlikti didelius darbus, nedera dairytis į smulkmenas. SI-MA CJENAS Šlubuojantis žirgas neprilygsta senam kuinui, ramiai šlempinančiam į tikslą. SI-MA CJENAS

Arba nebandyk, arba padaryk iki galo. OVIDIJUS Gerbk tuos, kurie bandė atlikti didžius darbus, net jeigu jiems tai nepavyko. SENEKA

Kasdieniai rūpesčiai kenkia didiems pasaulio reikalams. SI-MA CJENAS Ar kregždė arba žvirblis pajėgūs suprasti didžius gervės sumany­ mus? SI-MA CJENAS 228

Ir po blogos rugiapjūtės reikia vėl sėti. SENEKA Kai kurių darbų didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. SENEKA 229

Tas, kuris visada daro tai, ką nori, retai daro tai, ką privalo.

Pradėdami darbus, turime derintis prie jėgų.

A.

SENEKA Paprastai savo reikalus suprantame prasčiau negu svetimus. KURCIJUS Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba ne­ laimingas. VANG

ČUNGAS

Veiksmai neturi būti toli siekiantys, bet jų pagrindas turi būti ištirtas. VANG

Tik darbo pabaigoje paprastai sužinome, nuo ko derėjo jį pra­ dėti. B. PASKALIS Tai, ką verta daryti, verta daryti gerai. N. PUSENAS

ČUNGAS

Vienadienis speigas nepajėgia sukaustyti upės, ir per trumpą laiką kalnų supilti nepavyksta. VANG

OKSENŠERNA

ČUNGAS

Dvigubai padaryta tai, kas padaryta gerai. DZ. HAUELSAS Veiksmo išmanymas priklauso nuo priežasties išmanymo ir pastarąjį apima. B. SPINOZA Fizinis darbas padeda pamiršti ir moralines kančias. F DE LAROŠFUKO

Tai, ko nedera daryti, nedaryk net mintyse. EPIKTETAS Kai rytą nesinori keltis, mąstyk taip: pabundu, k a d darbuočiausi kaip žmogus. M. AURELIJUS Tegu darbai tavo būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyveni­ mo saulėlydyje. M. AURELIJUS

Patys geriausi mūsų darbai yra tie, kuriuos dirbame gera valia ir su įgimtu polinkiu. Š. Greitumas — kiekvieno darbo siela. F D. ČESTERFILDAS Niekada nebūna didžių darbų be didžių sunkumų.

Ten, kur nereikia, nesiplėšoma.

VOLTERAS

FIRDOUSI Patys svarbiausi darbai priklauso nuo, rodos, niekingų dalykų, todėl reikia būti atsargiam ir apgalvoti net smulkmenas. E

GVIČARDINIS

Žmogus dirba geriausiai, k a i daro ką nors viena. I. DE LOJOLĄ Tas, kuris nori, daro daugiau negu tas, kuris gali. G. MERJĖ Kiekvienas iš mūsų — savo darbo sūnus. M. DE SERVANTESAS

VOLTERAS Darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių: nuobodulio, nedo­ rybės ir skurdo. VOLTERAS f vŽmogus gimsta veikti, o ne tuščiai mintyti. G. E. LESINGAS Skirkite pakankamai laiko visiems reikalams; didis skubotumas — tai dideli nuostoliai. B. FRANKLINAS Jeigu darai tai, kas nedarytina, pakęsk tai, kas nepatinka.

Pats trumpiausias atsakymas — veikti. J. HOEMILERIS 230

MONTESKJĖ

B.

FRANKLINAS 231

Stengtis daryti viską iš karto, vadinasi, nieko nepadaryti.

Ilgas tik toks darbas, kurio nesiryžtame imtis.

LICHTENBERGAS

Š. BODLERAS

Geras darbas, jei tikrai geras, vertas daugiau negu milijono gerų žodžių, bet kartais žodis ir yra darbas, tuomet jis brangiai kainuoja.

Veikti be taisyklių — tai šiame pasaulyje sudėtingiausia ir labiau­ siai vargina. A. MANDZONIS

G.

K.

J.

G. ZOIMĖ

Tušti darbai gimdo tuščius žmones.

Tam, kuris dirba, reikia tik laisvės. M. E DE KURJĖ Ką žmogus daro, toks ir yra.

B. DIZPAELIS Sugebėkite daugiau, negu darote šiandien. DŽ. GARFILDAS

G. HĖGEUS Geras pavyzdys ir sunkų darbą daro lengvą.

Apdovanojimas už gerą darbą — pats jo atlikimas. R.

J. V GĖTĖ Kiekviena neprincipinga veikla galiausiai bankrutuoja. J. V GĖTĖ Įtartinomis aplinkybėmis turi veikti ir talkinti tas, kuris aiškiau mato. J. V. GĖTĖ

Bendras darbas sukelia žmonėms tokį karštą norą veikti, kokį jie retai pajunta pavieniui. R. V EMERSONAS Gyvenime labiausiai mums stinga žmogaus, kuris verstų mus daryti tai, ką mes mokame. R. V EMERSONAS Tobulybė — didis pateisinimas. Darykite gerai — ne taip svarbu ką.

Niekada nebūk be darbo. V

SKOTAS

Visų malonumų tėvas — darbas. STENDALIS Viską, ką darai, reikia daryti gerai, n e t jei darai beprotybę. H. DE BALZAKAS Genialumas gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus darbas.

R. V EMERSONAS Darbas žmogui gėdos nedaro; nelaimei, esti žmonių, darančių gėdą darbui. J. S. GRANTAS Rankos, suteikiančios pagalbą, švelnesnės negu besimeldžiančios lūpos. R. G. INGERSOLAS Prakaitas — tai darbo ašaros.

H. M A N A S Lengviau padaryti darbą prideramai negu teisintis dėl blogo. M. VAN BJURENAS Turėkite du ar tris, bet ne šimtą ir ne tūkstantį reikalų. H. D. T O P A S Įkinkyk į savo vežimą žvaigždę.

P GILĖ Darbas — tai mano gyvybinė funkcija. Kai nedirbu, nejuntu savyje jokios gyvybės. Ž. VERNAS Gyventi, vadinasi, dirbti. I. AIVAZOVSKIS Kiekviename darbe slypi ypatingas, paslaptingas apdovanojimas.

H. D. TORAS 232

V EMERSONAS

Š. VAN LERBERGAS 233

Kasdien arba kas antrą dieną prisiversk daryti tai, ko nemėgsti, kad žiaurios būtinybės valanda tavęs neužkluptų. V DŽEIMSAS Fizinis darbas ne tik nepašalina proto veiklos, ne tik gerina, bet ir skatina ją. L. TOLSTOJUS Netikėkite žodžiais nei savo, nei kitų, tikėkite vien darbais tiek savo, tiek kitų. L.

Kirtiklio smūgis žemina juo dirbantį katorgininką, bet jis išaukš­ tina žmogų atradėją. A. DE SENT EGZIUPERI Jokios pastangos nebūna tuščios: Sizifas lavino raumenis. R VALERI Nedaugelis iš mūsų supranta, koks didis gali būti mažas darbas. Č. POLOKAS Darbas tartum graži moteris: nemėgsta laukti.

TOLSTOJUS

Žmonės skiriasi dar ir tuo, k a d vieni pirma mąsto, paskui kalba ir veikia, o kiti pirma kalba ir veikia, o paskui mąsto. L. TOLSTOJUS

S. G. KOLET Ilsėkis nuo darbų dirbdamas. DŽ. ENESKU Dirbti, kai l i ū d n a , — tai vienintelis būdas išsklaidyti liūdesį.

Galimybė atlikti neįmanoma atsiranda žmogui veikimo procese, užmojis brandina reikalingas jėgas. E

KREINAS

Ką nors padaryti reikia ne taip jau daug pastangų; o štai nus­ pręsti, kas darytina, reikia iš tikro didžių pastangų. K. CHABARDAS Lengvi keliai Veda į aklavietę. V MIZNERIS Net ketindamas padykinėti, valstietis keliasi laiku, kad pradėtų tai daryti kuo anksčiau. E. V H A U Delsiamas lengvas darbas tampa sunkus, o delsiamas sunkus dar­ bas tampa neįmanomas. DŽ. H. LORIMERIS Darbas yra gyvenimo druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. R.

TAGORĖ

Gyvenimas be darbo tiek vertas, kiek rėmai be paveikslo.

J. BECHERIS Darydami kitam, kartu būtinai darome sau. R.

Nėra didžių ir mažų darbų, jeigu žmogus visa širdimi siekia didžio, teisingo tikslo. K. PAUSTOVSKIS Darbas yra pameistrys, o mintis apie darbą — meistras. E. RUDZYTIS

KELIONĖS Kelionės džiaugsmas kyla iš to, kad tai, kas mus domina, nuolat keičiasi. LIE DZĖ Daugelis stengiasi pamatyti tai, kas už jūrų, o to, kas jiems prieš akis, nepaiso. PUNIJUS JAUNESNYSIS Vargingam keliautojui n e t baisiausias plėšikas nebaisus. JUVENAUS

P. VĖBERIS Žmonės pažįstami ginče ir kelionėje.

Dideli ir geri darbai telkia žmones. S. CVEIGAS 234

V TRAINAS

DŽ. HERBERTAS 235

Žmogui, k a d augtų, nereikia kelionių; jis beribis.

Kambarys be knygų — kūnas be sielos.

F. R. DE ŠATOBRIANAS

CICERONAS

Jeigu kilnus jausmas nesieja žmogaus su gimtosiomis vietomis, reikia keliauti.

Iš to, ką skaitau, aš būtinai ką nors sau pasižymiu. Nesivaržau kartais užeiti ir į priešo stovyklas, ne kaip perbėgėlis, o kaip žvalgas.

F. R. DE ŠATOBRIANAS

SENEKA

Pėsčias, lengva širdimi išeinu aš į vieškelį <...> N u o šiol aš laimės neieškau, aš pats esu laimė. V

Per didelė knygų gausybė išsklaido mintis. SENEKA

VTTMENAS

Mūsų išvykimas žmonėms suteikia daugiau naudos negu atvyki­ mas. N.

GOGOLIS

Kaip nuostabu ir patrauklu, ir nerealu, ir stebuklinga yra tai, kas slypi žodyje "kelionė". N.

GOGOUS

Ieškodami grožio, keliaujame po visą pasaulį, tačiau turime turėti grožio savyje, antraip jo nerasime. R. V. EMERSONAS

Daugelis giria vienas knygas, bet skaito vis dėlto kitas. MARCIALIS Knygos — minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpes­ tingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą. E

Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai — knygų rezul­ tatai. E

DŽ.

HUGO

Keliauti su kuo nors — tai gyventi su juo vieną gyvenimą. Kad taip galima būtų gyventi visada plačiai atsimerkus viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent tik kelionė iš dalies daro tokį gyvenimą.

J . SUDARIS

KNYGOS Tiek persivalgantys nebūna sveikesni už tuos, kurie valgo vien kiek būtina, tiek iš tikro mokyti būna ne tie, kurie skaito daug, o tie, kurie skaito tai, kas naudinga. APJSTIPAS

KIRĖNIETIS

Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. ARISTOTELIS 236

ADISONAS

Gamta, matyt, išmintingai pasirūpino tuo, k a d žmogiškosios kvai­ lystės greitai išnyktų, o knygos įamžina jas. Kvailys nori, k a d pa­ likuonys žinotų, jog jis gyveno pasaulyje, ir k a d jie niekada nepa­ mirštų, jog jis buvo kvailys. Š.

M. K. ČIURLIONIS Blogas tas lietuvis, kurio kojos nemyli gimtos žemės.

BEKONAS

Skaitymas protui yra tas pat, kas fizinis lavinimas kūnui.

Keliauti, vadinasi, kas minutę gimti ir mirti. V

BEKONAS

MONTESKJĖ

Tarp knygų, kaip ir tarp žmonių, galima pakliūti į gerą ir į blogą draugiją. K. A. HELVECIJUS Kuo daugiau skaitote nemąstydamas, tuo labiau įsitikinate, k a d daug žinote, o kuo daugiau mąstote skaitydamas, tuo aiškiau matote, kad žinote mažai. VOLTERAS Labai daug žmonių skaito tik tam, k a d nemąstytų. G. K. LICHTENBERGAS Kokie žmonės, tokios ir jų rašomos knygos. G.

K.

LICHTENBERGAS 237

Liūdna, kad dažnai knygas rašo žmonės, kurie turėjo iki šio amato pakilti, užuot nusileidę.

Knyga turi būti kirvis, tinkantis iškirsti jūrai, kuri mumyse už­ šalo.

G. K. LICHTENBERGAS

E KAFKA

Knyga, kuri neverta, kad ją skaitytų dukart, neverta ir to, kad ją skaitytų vienąkart.

Geras knygas verta skaityti, nes jos neleidžia mums tapti "išties šiuolaikiniais žmonėmis". Būti tikrai šiuolaikiniu žmogumi, vadinasi, pasmerkti save visiškam ribotumui.

K. J. VĖBERIS

G.

Knyga gyvybinga tik tuo atveju, kai jos siela veržiasi į ateitį. H. DE BALZAKAS

K.

ČESTERTONAS

Kaip literatūros skaitytojai, mes turėtume žinoti, kas mums patin­ ka. Kaip krikščionys ir literatūros skaitytojai, mes turėtume žinoti, kokie dalykai mums turėtų patikti. Kaip sąžiningi žmonės, mes neturė­ tume tvirtinti, kad tai, kas mums patinka, ir yra tai, kas turėtų patikti. O kaip sąžiningiems krikščionims, mums nederėtų tvirtinti, kad mums patinka tai, kas turėtų patikti.

Kiekviena sudeginta knyga apšviečia pasaulį. R. V EMERSONAS Autorius knygą sukuria, visuomenė ją priima arba atmeta. Kny­ gos kūrėjas — autorius, jos likimo kūrėja — visuomenė.

T S. ELIOTAS

V HDGO

Daug skaityti verta todėl, kad, tai darant, mus veikia tai vienos galingos asmenybės, tai kitos, kol mes galop išsilaisviname iš domi­ nuojančio jų poveikio.

Drauge mano, tai ne knyga; prie jos prisiliesdamas, tu prisilieti prie žmogaus. V

VTTMENAS

T S. ELIOTAS

Kūrinys, kuris skaitomas, turi dabartį; kūrinys, kuris skaitomas iš naujo, turi ateitį. .

.

A.

DIUMA

Tikrai gerai knygai reikia iš manęs daugiau negu paprasto skaity­ mo. Privalau netrukus padėti ją į šalį ir gyventi pagal jos patarimus <...> Pradėjęs skaitymu, turiu baigti darbais.

SŪNUS

Knyga niekada nebūna šedevras. Ji juo tampa.

R. KENTAS

E. ir Ž. GONKŪRAI

Knyga gali būti veidu arba kauke, bet jei ir būna žavių kaukių, jos niekada neprilygs tikram kūnui.

Visai nereikia skaityti visko, reikia skaityti vien tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus.

M. ŠAPLANAS

L. TOLSTOJUS Materialūs nuodai skiriasi nuo protinių tuo, kad dauguma mate­ rialiųjų bjauraus skonio, o protiniai <...> blogų knygų pavidalu, deja, dažnai patrauklūs.

KRITIKA

TOLSTOJUS

Kritikuoti, bet patarimu nepadėti — tai tas pat, kas potvynį sulaikyti potvyniu arba ugnį gesinti ugnimi.

Knygos, kurios nevertos skaityti pamažu, apskritai nevertos skaityti.

M O TI

L.

E. FAGĖ

Y

Geriau peikti negu daryti taip pat. APOLODORAS

Gera knyga turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti. M.

EBNER-EŠENBACH

Atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmo­ gaus likimą. E. M. PREVO 238

Koneveikti nenoriu, bet ir girti nėra už ką. D. VILPIANAS M e n a s turi priešą; jis vadinamas neišmanymu. B.

DŽONSONAS 239

Malonumas kritikuoti trukdo gėrėtis grožiu. Ž. DE LA BRIUJERAS

M e n o kūriniams vertinti mes niekada neturėsime nieko, išskyrus jausmą ir protą, o tai patys netiksliausi pasaulyje instrumentai. A. FRANSAS

Kritika — tikro žinojimo motina. VOLTERAS Skoni lavina ne vidutiniški, o patys tobuliausi pavyzdžiai.

Teatro kritikas — tai asmuo, aiškinantis apstulbusiam dramatur­ gui jo pjesės prasmę. V MIZNERIS

J. V. GĖTĖ Sielos kūriniai amžini ir pastovūs, o kritika — kažkas kintančio. Ji kyla iš savo meto pažiūrų.

Menininko žodžiui kurti kritikai ir skaitytojai savo kurtumą primeta autoriui. M. PRIŠVINAS

H. HEINĖ Vaistai negelbsti, jei dozė per didelė, taip pat peikimas ir kritika, kai peržengia teisingumo ribą. A.

Verčiau norėčiau mokėti vertinti tuos dalykus, kurių negaliu turė­ ti, negu turėti tuos dalykus, kurių nesugebėčiau vertinti. E. HEMINGVĖJUS

ŠOPENHAUERIS

Kritikas — tai žmogus, kuris moka skaityti ir šito moko kitus. Š. O. SENT BEVAS Kritikai — didžios literatūros armijos sargybiniai, išdėstyti visuose laikraščių ir apžvalgų kampuose ir stojantys į mūšį su kiekvienu ra­ šytoju. H. V LONGEELAS

Teigiamas publikos vertinimas, pasisekimas niekada nebuvo spek­ taklio ar filmo meniškumo kriterijus. I. BERGMANAS

KŪRYBA Kelias į mūsų buveinę, deja, neplatus ir netiesus.

Supratimas — kūrybos atspindys.

PROPERCIJUS VLLJĖ DE EIL ADANAS

Gimdydami kankinosi kalnai, o gimė apgailėtinas peliukas.

Protingas skepticizmas — svarbiausia gero kritiko ypatybė. DŽ. R. LOVEUS Nuomonių įvairumas, vertinant meno kūrinį, rodo, kad kūrinys naujas, sudėtingas ir gyvybingas. O. VAILDAS Liaudis — vienintelė kritikė, kurios nuomonė vertinga. M. TVENAS Joks kritikas nepasakys man to, ką aš pats sau galiu pasakyti. M. K. ČIURLIONIS Menininkai dažniausiai vertina mus taip, kaip mes vertiname jų veikalus. M. EBNER-EŠENBACH Kritikas privalo žinoti viską, o visa kita numanyti. M. PRUSTAS 240

HORACIJUS Spindėti neverta, degti maža: tobulybė susieja liepsną su spindesiu. BERNARAS

KLERVIETIS

Niekad niekuo nesek, nes būsi gamtai ne sūnus, o giminaitis. LEONARDAS

DA

VINČIS

Atmintis — mūzų motina. VOLTERAS Palikuonims reikia pranešti tik tai, kas verta palikuonių. VOLTERAS Vaizduotė piešia, protas lygina, skonis atrenka, talentas vykdo. G. DE LEVISAS Įkvėpimas ne silkė, kurios galima prisūdyti daugeliui metų. J. V GĖTĖ 241

Materiją mato prieš save kiekvienas; turinį randa tik tas, kuris su juo turi reikalo; o forma daugumai yra paslaptis. J. V GĖTĖ Kūrybai reikia kantrybės; be jos nieko nepasiekiama. N.

GOGOLIS

Vargu ar yra didesnis pasitenkinimas už pasitenkinimą kuriant. N.

GOGOLIS

Baisi bedugnė skiria sumanymą nuo įgyvendinimo. N.

GOGOUS

Diletantas — tai juokingas žmogus, kuris jaučia malonumą daryti tai, ko nemoka. P. HEIZĖ Jeigu turi meistriškumo už šimtą frankų, nupirk dar už 5 su. E. H. DEGA Iššūkis daryti neįmanoma — didžiausias mano įkvėpimo šaltinis. A. A. MAIKLSONAS Nėra kūrybos be aukojimosi ir be kentėjimo. G. LANSONAS

Cezaris arba niekas. devizas

Būti teisingam sau pačiam. Niekada neištarti ir nerašyti nė vienu žodžiu daugiau ar mažiau, negu reikia tam, ką laikai tiesa.

Tebūna visados į griežtas taisykles įpinta sidabrinė fantazijos gija.

R. ROLANAS

H.

HEINĖS

R. A. Š U M A N A S Įkvėpimas a t e i n a visada, visuomet, kai jis to nori.

kai žmogus

Kurti — tai užmušti mirtį.

to nori, bet dingsta ne Š. BODLERAS

Kiekvienas didis kūrinys gimsta tik po ilgų, mąstymų laikotarpio.

R. Kurti yra ne kas kita kaip tikėti.

R. ROLANAS

tylių ir gilių ap­

Reikia daug naivumo, kad kurtum didingus dalykus. R. KREVELIS

V BEDŽOTAS Daryti ir perdarinėti.

Išlaisvink žmogų, ir pradės kurti. V HUGO

devizas

A. DE SENT EGZIUPERI

E LISTO devizas

Nereikia niekad pajungti to, kuris kuria minios siekiams, nes kaip tik jo kūryba turi būti minios siekiu.

Gerai arba niekaip.

Kad pasiektum tai, kas įmanoma, reikia daryti neįmanoma. A.

RUBINŠTEINAS

O k a i įsisąmoninau savo jėgą, kai supratau pats save, tuomet išgyvenau tai, ką pavadinčiau savo pirmąja, savo svarbiausiąja, savo vienintele sėkme. E. GRYGAS Visada būti n e p a t e n k i n t a m — štai kur m a n o esmė. Ž. RENARAS Kaip tai nuostabu būti reikalingam žmonėms ir jausti šviesą savo delnuose. M. 242

ROLANAS

K.

ČIURLIONIS

A. DE SENT EGZIUPERI Įkvėpimas — tai hipotezė, skirianti autoriui stebėtojo vaidmenį. P VALERI Vadinamosios kūrybinės kančios — pačios saldžiausios kančios. Ir nestumkite savęs į aklavietę. Džiugiau mylėkite darbą. Pats darbo netobulumas yra gimstančio kūrinio šaltinis <...> O jūs kaip bitė rinkite medų iš visur. Visada būkite pačiu savimi. Supraskite, kad kūryboje slypi jūsų poilsis ir atsinaujinimas, ir džiaugsmas. N. RERICHAS Jei turite ką pasakyti, pasakykite savaip, ir tai bus gerai. Jei neturite apie ką kalbėti, tylėkite; tai irgi bus gerai. DŽ. ENESKU 243

Vienintelis būdas rasti ką nauja — tai be paliovos keistis, ir vie­ nintelis kelias į originalumą — tai gilinti, plėsti savo vidinį pasaulį.

Šlovė arba nuopelnas vienų žmonių — rašyti gerai, o kitų — nerašyti apskritai. Ž. DE LA BRIUJERAS

V S. M O E M A S Kas yra įkvėpimas? Tai jėgų pilnatvė, palankiai nuteikianti kuo geriau suvokti ir perduoti kitiems įspūdžius. K.

PAUSTOVSKLS

Įkvėpimas — griežta darbo būklė. K. PAUSTOVSKLS Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas. VYDŪNAS

LITERATŪRA Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti. VANG

ČUNGAS

Kaip be tvirto ūkininko derlius neužaugs, taip be žymių rašytojų šalies privalumai liks paslėpti ir nežinomi. VANG

Niekada nedera išplėtoti temos taip, k a d nieko neliktų skaityto­ jui. Svarbu skaitytoją priversti ne skaityti, o mąstyti. Š.

MONTESKJĖ

Tai, kas parašyta be pastangų, paprastai skaitoma be pasitenki­ nimo. S. DŽONSONAS Rašyti nuostabiai — tai ir nuostabiai mąstyti, ir nuostabiai jausti, ir nuostabiai išreikšti, tai yra turėti ir protą, ir sielą, ir skonį. Ž. DE BIUFONAS Stilius yra niekas kitas kaip tvarka ir gyvumas, kurių suteikiame savo mintims.

ČUNGAS

Ž.

DE BIUFONAS

Ž.

DE BIUFONAS

Stilius — tai pats žmogus.

Arkliai ir poetai privalo būti sotūs, bet netukti. KAROLIS

IX

Griežto ir taupaus stiliaus bruožas yra tas, k a d jūs nieko negalite išmesti iš kūrinio nepakenkdami jam. B.

Nuobodulys — žodis, kuriuo visi rašytojai apibūdina kitų humorą ir sąmojį. H. FILDINGAS

ČUNGAS

Mūsų laikų rašytojai vertina baltą žąsį ir n i e k i n a gaidį, nes toji žąsis atkeliauja iš toli, o gaidys arti. VANG

Poetas vaizduojasi kalbąs dievų kalba, o iš tikro kalba žmonių kalbomis. L. DE VOVENARGAS

ČUNGAS

^ Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai. VANG

Reikiami žodžiai reikiamoje vietoje — štai tikrasis stiliaus api­ brėžimas. DŽ. SVIFTAS

DŽONSONAS

Nusakykite žodžių reikšmes ir išvaduosite pasaulį iš pusės jo pa­ klydimų. R. DEKARTAS

Viską, ką derėjo nuveikti literatūroje šekspyriškai, iš esmės j a u nuveikė pats Šekspyras. • G. K. LICHTENBERGAS Geriausia satyra, be abejo, ta, kuri yra tokia nepikta ir tokia įtikinama, kad sukelia šypseną n e t tiems, kuriuos pliekia. G. K. LICHTENBERGAS

Kai susiduri su natūraliu stiliumi, apstulbsti ir žaviesi, nes tikiesi susidurti su autoriumi, o randi žmogų.

Vien įkvėpimo poetui nepakanka, reikia išlavinto proto įkvėpi­ mo.

B. PASKALIS

E ŠILERIS

244

245

Poezija — paminklas, kuriame įkūnytos geriausios ir laimingiau­ sios pačių geriausių ir laimingiausių protų akimirkos.

Mokėti rašyti eilėraščius dar nereiškia būti poetu: visos knygų lentynos užverstos šios tiesos įrodymais. V BELINSKIS

P B. ŠELIS Poetai — nepripažinti pasaulio įstatymų leidėjai. P B. ŠEUS Nėra didesnės nuodėmės kaip tikėti, k a d esi didelis rašytojas. Už tokį nusikaltimą laukia sunki bausmė. DŽ.

KITSAS

Ne tas rašytojas originalus, kuris niekuo neseka, o tas, kuriuo neįmanoma sekti. E R. DE ŠATOBRIANAS Kas nutiktų literatūrai, jei jos reikalų niekas negintų? Mes turime savo kasacinį teismą — tai ateitis. Laimingas tas, kuris gali atsistoti jos akivaizdoje. H. DE BALZAKAS

Sugebėjimas suprasti didį poetą beveik prilygsta jo talentui. H. V LONGFELAS Rašytojui jo kūrinys — tai tas pat, kas gražuolei jos atspindys veidrodyje. ŽANAS

POLIS

Literatūra — tai pats laisviausias bei nepriklausomiausias menas ir, jei ji parsidavėliška, neverta nė sulūžusio skatiko. U.

Kūriniai subręsta sielose taip pat paslaptingai kaip ir triufeliai kvepiančiose Perigoro viršūnėse. H. DE BALZAKAS Stilius — idėjų, o ne žodžių vaisius. H.

Kuo didesnis tampa poetas, tuo mažesnė m i n i a jį supa.

FOSKOLAS

Vertėjas primena sąvadautoją, kuri giria gražuolės vertybes, prideng­ tas šydu, ir sukelia nenugalimą troškimą susipažinti su originalu. J. V GĖTĖ J a u n i poetai pila daug vandens į savo rašalą.

DE BALZAKAS

N.

GOGOLIS

N.

GOGOLIS

Literatūroje nėra mirties.

Rašytojas turi tik vieną mokytoją — tai jo skaitytojas. N.

GOGOLIS

J. V. GĖTĖ Rašyk visada tik viena ranka. Kita laikykis Dievo apsiausto taip, kaip vaikas laikosi savo tėvo apsiausto. Be šio atsargumo tikrai trinktelsi galva į kokį nors akmenį. A. M. AMPERAS Literatūra yra visuomenės išraiška taip, kaip žodis yra žmogaus išraiška. L. DE BONALDIS Rašytojui reikia tokios pat narsos kaip kareiviui: pirmasis turi taip pat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. STENDALIS Romanas — tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. STENDALIS 246

Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. H. HEINĖ Kiekviena literatūra, kuri atsisako draugiškai žengti drauge su mokslu ir filosofija, yra pražūtinga žmogui ir sau pačiai. Š. BODLERAS Tikrieji poetai visados esti pranašai. L. A. DE LERU Filosofija poezijoje — tai tas pat, kas sidabras varpo lydinyje. V MENCELIS Literatūros darbai ir uždarbis nesulyginami. G. FLOBERAS 247

Svarbiausias rašytojo privalumas yra žinoti tai, ko rašyti n e ­ dera.

Aš laikau karą šlykščių, bet dar šlykštesni man atrodo tie, kurie jį apdainuoja jame nedalyvaudami.

FLOBERAS

R. ROLANAS

Literatūros srityje dar tik artėjama prie to, jog rašytojams bus mokama už tai, kad jie rašytų.

Žmogus, kuris pasakoja apie žygdarbį ir jį aiškina, gali tapti pa­ likuonims reikšmingesnis negu tas, kuris jį atliko.

T. KARLAILIS

S. CVEIGAS

G.

Tik tai yra poezija, kas daro m a n e tyresnį ir narsesnį. R.

V

EMERSONAS

Mūsų laikais meno horizontai gerokai išsiplėtė; anksčiau poetas kreipdavosi į publiką, o dabar — į liaudį.

Rašytojo žmona niekaip nepajėgia suprasti vieno: rašytojas, žvelg­ damas pro langą, taip pat dirba. B.

Išsigelbėjimas — tai ne ištikimybė formoms, o išsivadavimas iš jų. B.

V. H U G O Poetas privalo pralenkti savo epochą, kad susilygintų su ainiais. DŽ. R. LOVELIS Kuo poetas didesnis, tuo tautiškesnis. Kuo geriau jis perpranta savo meną, tuo geriau perpranta savo amžiaus ir savo tautos genijų.

A.

RUBINŠTEINAS

Literatūra visais pavidalais — tai niekas kitas kaip gero pokalbio šešėlis. R. L. STIVENSONAS Rašytojo kūryba primena šaudymą: galima pataikyti skaitytojui į galvą, o galima ir nepataikyti. O.

V HOLMSAS

Tikras rašytojas — tai tas pat, kas senovės pranašas: jis regi aiš­ k i a u negu paprasti žmonės. A.

ČECHOVAS

Tai, ką rašo pusgalviai, tegu pusgalviai ir skaito.

E. HEMINGVĖJUS Rašytojas neturi gyventi toli n u o pasaulio, kai nekuria. E. HEMINGVĖJUS Išsiaiškindamas su savo vienatve, rašytojas auga kaip visuomeninė figūra, ir jo darbas dėl to dažnai n u k e n č i a . E.

M.

EBNER-EŠENBACH

Paprastas stilius panašus į ryškią šviesą. Jis sudėtingas, bet to n e ­ įmanoma pastebėti. A. 248

HEMINGVĖJUS

Tikram rašytojui kiekviena knyga turi būti nauja pradžia, nauju bandymu pasiekta tai, kas nepasiekiama. Jis visada stengiasi daryti tai, ko niekas iki jo nedarė arba ką kiti bandė daryti ir nesugebėjo. E.

HEMINGVĖJUS

Rašytojas, kaip čigonas, nepriklauso jokiam sluoksniui. Jis gali atstovauti klasei tik tokiu atveju, jei jo talentas ribotas. Jei jis pa­ k a n k a m a i talentingas, atstovauja visoms klasėms. E.

HEMINGVĖJUS

Iš pradžių reikia išstudijuoti tai, apie ką rašai, o paskui reikia išmokti rašyti. Tam ir k i t a m išeina visas gyvenimas. E.

M. TVENAS Spintoje rankraščiai sutrūnija arba prinoksta.

PASTERNAKAS

Eilinis melagis dažnai parašo įtikimiau negu tas, kuris matė viską savo akimis.

H. TENAS Rašymas — pasitenkinimas, spausdinimas — atsakomybė.

RESKOU

HEMINGVĖJUS

Nėra pasauly sunkesnio darbo negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie žmogų. E. HEMINGVĖJUS Proza — tai architektūra, o ne dekoravimo menas. E.

FRANSAS 9.928

HEMINGVĖJUS 249

Kūrinys — tai prakaitas. Ž.

Gamta kartais sausoka, bet menas niekad neturi būti sausas.

KOKTO

D.

Paprastai manoma, kad stilius — tai sudėtingas būdas paprastiems dalykams išreikšti. O iš tikro tai yra paprastas būdas sudėtingiems dalykams išreikšti. Ž.

Santūrumas mene turi būti tas pat, kas drovumas meilėje. K. A. VATLĖ

KOKTO

Didis menas neturi savęs niekinti imdamasis nedorovingų siužetų. L. VAN BETHOVENAS

Rašyti reikia širdies krauju; aišku, ne svetimos. E.

KROTKIS

Jei tu nori būti pirma klasikų, rašyk jiems įvadus.

Tikras menininkas, labiau už viską mėgstantis meną, niekada nepasitenkina savimi ir stengiasi eiti vis toliau. L.

E. KROTKIS <...> menkas poetas, jei-jis eilėraščio savo gyvenimu nerašo. Tai visai ne poetas, bet tik šiaip sau rašantis. K.

VAN BETHOVENAS

Fantazija be proto gimdo pabaisas; jų abiejų sąjunga — tai meno motina ir jo stebuklų šaltinis. E C H . DE GOJA

BORUTA Taisyklės ir pavyzdžiai žudo genijų ir meną.

Bestseleris — paauksuotas vidutiniškų gabumų mauzoliejus.

V GEZLITAS

L. S M I T Žmogaus išmintis organiškai susijusi su vaizduote <...> Vaizduotės jėga didėja atitinkamai didėjant išminčiai. K.

Menininkas priklauso savo laikui; gyvena jo teisėmis ir įpročiais, laikosi jo pažiūrų ir sampratos. G. HĖGELIS

PAUSTOVSK1S

Tas ne rašytojas, kuris nesuteikė žmogui nors trupučio akylumo. K.

PAUSTOVSKIS

Tikrai nemirtingi meno kūriniai esti prieinami ir teikia malonumo visiems laikams bei tautoms. G. HĖGELIS M e n a s tapo svarbiausiu tautų mokytoju.

MENAS

G. HĖGELIS

Gyvenimas trumpas — menas amžinas. HIPOKRATAS

M u m s reikia menininko n e t didžiausios laimės ir didžiausios n e ­ laimės akimirkomis.

M e n a s yra tai, k a d meno kūrinyje jis nebūtų pastebimas. OVIDIJUS Muzika, skulptūra, poezija, dailė ir oratoriaus menas nepakenčia vidutinybės. Ž. DE LA BRIUJERAS Visi žanrai geri, išskyrus nuobodų.

J. V GĖTĖ Kiekviename menininke slypi drąsos daigas, be kurio neįmano­ mas joks talentas. J. V GĖTĖ Tobulas meno kūrinys — tai kūrinys žmogaus dvasios ir todėl gamtos kūrinys.

VOLTERAS Kodėl antikos menininkų kūriniai tokie didingi? Todėl, k a d šie menininkai l a n k ė filosofijos mokyklas. D. 250

DIDRO

DIDRO

J. V GĖTĖ Pasipelnymo troškulys dar nesukūrė nė vieno menininko, bet dau­ gelį pražudė. V 9-

OLSTONAS 251

Gamtos tiesa negali būti ir n i e k a d nebus meno tiesa.

Menininkas privalo aukotis menui, panašiai kaip bitės, atiduo­ dančios gyvybę kartu su savo gyliu.

H. DE BALZAKAS

R. V. EMERSONAS

M e n i n i n k a i amžinai jauni. M. FULER

M e n a s visada buvo puikus visuomeninės santvarkos veidrodis. R. VAGNERIS

Įžvelgti tai, kas vyksta staiga nušvitus sąmonei, yra meno pagrin­ das. A. MICKEVIČIUS

,

M e n o savitumas tas, k a d jis kartu ir nepasiekiamas, ir visiems prieinamas: jis turi savyje tai, kas kilniausia, ir rodo visiems.

M e n i n i n k o pašaukimas — nušviesti žmogaus sielos gelmes. R. A. Š U M A N A S Dorovės įstatymai — tai ir meno įstatymai.

H. TENAS Kai tik kas nors mene pradeda dirbti dėl pinigų, sudie, viltie, sukurti gerą kūrinį.

R. A. Š U M A N A S

S. BATLERIS

E HEBELIS

M e n o kūrinys būtinai turi išreikšti kokią nors didžią mintį. Nuos­ tabu tik tai, kas rimta.

M e n a s — tai žmonijos sąžinė.

A.

M e n e esmingiausia kaip tik tai, ko kitaip išreikšti neįmanoma. Ž. BRAKAS M e n a s sukurtas tam, k a d jaudintų, o mokslas ramina.

Kas mene tapo meistru, tas be jokio nuostolio gali užmiršti tai­ sykles. A. GRAFAS

Ž. BRAKAS Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja.

M e n ą reikia jausti, o ne suprasti. R.

Š. O. S E N T BEVAS M e n a s — tai mūšis: mene nereikia savęs tausoti. Ž. MIŠLĖ Nėra pasakų, geresnių už tas, kurias sukuria pats gyvenimas. H. K. ANDERSONAS

ČECHOVAS

DE GURMONAS

Iš esmės nėra nei puikaus stiliaus, n e i puikios linijos, n e i puikios spalvos; vienintelis grožis — tai tiesa, kuri tampa matoma. O. RODENAS Tikrasis menininkas išreiškia tai, ką galvoja, nebijodamas amžino prietarų pasipriešinimo. O.

Komiškumas — liūdesio riba. G. FLOBERAS Kuo toliau eis žmonija, tuo menas bus moksliškesnis.

Didžiausios m e n o epochos sako: menas, Bespalvės epochos sako: menai. Š.

G. FLOBERAS Menininkas turi būti savo kūrinyje kaip Dievas visatoje — visur esantis, ir nematomas. G. FLOBERAS

RODENAS

MORISAS

Jeigu menas ir neturi tėvynės, tai menininkas ją turi. K. S E N Š A N S A S Saiko jausmas mene — tai viskas.

Amžinas naujoviškumas — štai kur kiekvieno meno kūrinio pri­ valumo matas.

A. FRANSAS

R. V. EMERSONAS

Kaip nustatyti, kur baigiasi nauda ir prasideda malonumas? Gal

252

253

dainos nereikia? Bet juk "Marselietė" ir "Karmanjolė" šlavė karalių ir imperatorių armijas! A.

STANISLAVSKIS

Tikrasis menas aplenkia laiką. R.

SEN

POLIS

Pirmasis meno dėsnis: jei neturi ko sakyti, tylėk, j e i turi — sakyk ir nemeluok. R.

tik grožio, bet ir

FRANSAS

Mokėkite mylėti meną savyje, o ne save mene. K.

Lakavimas ir puošyba — patys baisiausi ne politinės išminties priešai.

ROLANAS

Tik nesėkmėje menininkas suvokia savo tikrąjį požiūrį į kūrybą, tik po pralaimėjimo karvedys pamato savo klaidas.

B. BRECHTAS Epochos, neturinčios didžių tikslų, neturi ir didžio meno. BRECHTAS

B.

BRECHTAS

Didis m e n a s skirtas didiems tikslams.

Žingsnis į priekį mene žengiamas pagal traukos dėsnį, pradedant mėgdžiojimu, sekimu ir visų pirmtakų garbinimu. B.

PASTERNAKAS

M e n a s vertingas tik tuo atveju, jeigu jis yra dorovės išraiška. Ž. KOKTO

S. CVEIGAS Galutinis meno tikslas — paakinti žmones daryti tai, ko jiems reikia, ir įsisamoninti tai, ką jie žino.

B.

M e n a s — tai dailininko sutvarkyta tikrovė, kurioje atsispindi jo temperamentas, pasireiškiantis stiliuje.

BLONDELIS

A. MORUA

Kol menas esti mūsų civilizacijos kosmetikos kabinetas, ir menas, ir civilizacija pavojuje.

Svarbiausias tikslas, kuriam gali tarnauti menas, yra padėti žmo­ nėms geriau suprasti ir labiau mylėti gyvenimą.

M.

R. KENTAS

DŽ. DIUJIS •

M e n a s yra tarsi romantiškumo pranašas. VYDŪNAS

MOKYMAS IR AUKLĖJIMAS

E VOLFAS

Plaukiant jūra, privalu paklusti vairininkui, o gyvenime — išmintingesniam už kitus žmogui.

Mūsų laikais menas — tai prožektorius ir ginklas.

PITAGORAS

Kiekvieno tikro meno šaknys yra liaudies poezijoje. E. MELNGAILIS Menininko žvilgsnis į išorinio ir vidinio gyvenimo reiškinius ski­ riasi nuo įprastinio: jis šaltesnis ir aistringesnis. T

MANAS

M e n a s — pats žavingiausias, pats griežčiausias, pats džiugiausias ir geriausias simbolis amžino, nepavaldaus protui žmogaus veržimosi į gėrį, tiesą, tobulybe. T

MANAS

Visos meno rūšys skirtos didžiausiam iš menų — menui gyventi žemėje. B. BRECHTAS 254

Gera knyga, graži kalba gali būti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras pavyzdys užvis naudingiausias. KONFUCŲUS Tai, kas žydrai dažoma, žydra tampa, o geltona bus tai, kas į geltonus merkiama dažus. Ir taip esti ne tik tada, kai kalbama apie audinių dažymą. M O TI Dėstyti kokį nors mokslą nepaisant pavyzdžio — tai tartum aiš­ kinti saulėtekį ir saulėlydį stovint ant besisukančio žiedžiamojo rato. Šitaip neįmanoma nustatyti skirtumo tarp to, kas gera ir kas bloga, kas naudinga ir kas žalinga. M O TI 255

Jei žmonės arti nemokėtų, kieno nuopelnai būtų didesni: to, kuris juos arti išmokė, ar to, kuris, arti nemokėdamas, pats šito ėmėsi? Panašiai ir to, kuris teisingumo moko, nuopelnai didesni negu to, kuris tik pats teisingas.

Niekas geriau už mandagumą neįveiks stačiokiškumo. Niekas geriau už išsilavinimą nesusidoros su niekšiškumu.

M O TI

Jei mokai, stenkis kalbėti trumpai, k a d klusnus protas tuoj pat suprastų žodžius ir saugotų juos atmintyje tiksliai. Visa, ko nereikia, mūsų suvokimas saugoti negali.

Palikti pirmtakų mokslus ir naujų nekurti — tai tartum kurti naujus mokslus ir nepalikti jų niekam.

VANG

HORACIJUS

M O TI

Pilvas nekenčia ilgų pamokslų.

Mokyti to, kas naudos n e d u o d a , — tai tik veltui burną aušinti.

T. FULERIS

M O TI -X

Auklėjant gabumai ugdomi, bet ne kuriami.

Daug yra mokytojų, bet tik nedaugelis didžiadvasiai. M O TI Išsilavinimas nesudygsta sieloje, jei neprasiskverbia į didžią gelmę. PITAGORAS

ČUNGAS

VOLTERAS *4»

Pats geriausias pamokslininkas — skruzdė, o ji neištaria nė žodžio. B.

FRANKLINAS

Gamta ir auklėjimas panašūs <...> Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria j a m antrąją prigimtį.

Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, k a d atsi­ riboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį.

DEMOKRITAS

J. V GĖTĖ

Auklėjimas turi būti pajėgus ir kūną, ir sielą padaryti pačius pui­ kiausius ir pačius geriausius.

Tas, kuris nori gerai išauklėti vaiką, pasmerktas visuomet laikytis teisingų pažiūrų.

PLATONAS

H. DE BALZAKAS

MENANDRAS

Kiek dera turėti vaizduotės, k a d išauklėtum tokius žmones, kurių reikia dabarčiai.

Didis gėris tam, kuris išmoko mokytis.

N. GOGOLIS

Tas, kuris pats palinksta, kitų ištiesinti niekada nepajėgs. MENCIJUS

~$

Norėdamas mokyti kitus, turi prabilti meilės balsu. N.

Žmonių nelaimė ta, kad nori būti kitų mokytojais.

GOGOLIS

Mokydamas kitus, kartu mokaisi.

MENCIJUS

N. GOGOLIS

Negirdėjau, kad kas nors, pats būdamas kuprotas, kitus pajėgtų ištiesinti.

Blogas mokytojas pateikia tiesą, geras moko ją rasti.

MENCIJUS

E A. DYSTERVEGAS

Mokėti pamatyti šventą vyrą, bet neiti jo keliu — tai tartum norėti, kad kas ateitų, o duris priešais uždaryti.

Tikrasis auklėjimas yra siekimas lavinti pagal prigimtį, o ne per anksti subrandinti. E A.

MENCIJUS %

Didis tas mokytojas, kuris darbu įrodo tai, ko moko. KATONAS 256

VYRESNYSIS

•*"!».

DYSTERVEGAS

Kiekvienas žmogus iki paskutinės dienos privalo auklėtis. M. T. DADZELJAS 257

Išsilavinimas — tai ne žinių kiekis, o didis suvokimas ir tobulas pritaikymas to, ką išmanai. F. A. DYSTERVEGAS

Tėvai sunkiausiai atleidžia savo vaikams ydas, kurias patys jiems įdiegė. M. EBNER-EŠENBACH

Nenustokite vilties dėl mokinio, kol jis turi nors vieną aiškią mintį.

Neapsišvietęs tas, kuris niekada neišdrįsta prisipažinti ko nors n e ­ pajėgiąs ar neišmanąs. J . HOFMILERIS

R. V. EMERSONAS

Gyvenimas nėra toks trumpas, kad neužtektų laiko mandagumui.

Neįmanoma užauginti tobulo žmogaus, neugdant grožio jausmo. R. TAGORĖ

R. V. EMERSONAS Ateitis — mokyklos mokytojo rankose. V

HUGO

Viena iš didžiausių klaidų yra manyti, kad pedagogika — tai mokslas apie vaiką, o ne apie žmogų. J. KORČAKAS

Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti — esi auklėtojas. Švietimo tikslas — charakterio ugdymas. H. SPENSERIS

Jeigu vaikas patiki tau savo paslaptį — džiaukis, nes jo pasitikėji­ mas — geriausias atlyginimas. J. KORČAKAS

Geras išsiauklėjimas — tai ne tai, k a d pats neglamžysi staltiesės, o tai, kad nepastebėsi taip elgiantis kito. A. ČECHOVAS

Vergija, kurioje mes laikome vaikus, ugdo p o l i n k į meluoti, su­ gebėjimą piktnaudžiauti mūsų simpatijomis, veidmainingą pataikavimą, prisirišimo ir apskaičiavimo komediją.

Išauklėti žmonės gerbia kito žmogaus asmenybę, todėl visuomet esti atlaidūs, malonūs, mandagūs, sukalbami <...> Jie ne plepiai ir nelenda su savo atlapaširdiškumu, kai jų neklausia. A. ČECHOVAS

J . KORČAKAS Auklėjimas neapsiriboja mokykla. P VALERI Taisantysis neturi būti per daug artimas taisomajam. M. K. GANDIS

Jei mokytojas ir darbą myli, ir mokinius, jis puikus mokytojas. L. T O L S T O J U S Auklėjimas ir švietimas nedalomi. Negalima auklėti nesuteikiant žinių, o žinios juk auklėja. L. T O L S T O J U S Auklėjimas — tai viskas. Persikas kadaise buvo kartus migdolas, o žiedinis kopūstas — tai paprastasis, įsigijęs aukštąjį išsimokslinimą. M. TVENAS Mokytojas — tai žmogus, kuris išugdo dvi mintis ten, kur anks­ č i a u buvo viena. E. CHABARDAS Blogas tas vaikų auklėtojas, kuris neprisimena savo vaikystės. M. EBNER-EŠENBACH 258

'

Mokytojo uždavinys kiekvienos tautos vaiką padaryti tautos gyvy­ bės veiksniu, kūrybos tarnu. VYDŪNAS Etika — tai be galo išplėtota atsakomybė už visa, kas gyva. A. ŠVEICERIS Mokyklos draugai geresni auklėtojai negu tėvai, nes jie negailestingesni. A. MORUA

MUZIKA Muzika — išminčių džiaugsmo šaltinis; ji ir liaudyje sugeba sukelti gerų minčių. SIUN

DZĖ 259

Muzika : — geriausia paguoda nuliūdusiam žmogui. M. LIUTERIS Tas, kuris nejaučia malonumo klausydamasis muzikos, sukurtas be harmonijos. DŽ. CARLINAS Aš labai apgailestaučiau, jei mano muzika tik linksmintų mano klausytojus; aš stengiausi padaryti juos geresnius. G. E HENDELIS Muzikos paslaptis ta, kad ji randa neišsenkamą išraiškos šaltinį ten, kur nutyla kalba. E. T. HOFMANAS Muzika — liaudies poreikis. L. VAN BETHOVENAS Muzika privalo išskelti ugnį iš žmogaus sielos. L.

VAN BETHOVENAS

Muzika iš tikrųjų esti žmonių kalba. V J. VĖBERIS Reikia smarkiai jausti, kad kiti jaustų. N.

PAGANINIS

Lyrikoje, kaip šachmatuose, valdovė (melodija) turi didžiausią galią, tačiau lemiamas vaidmuo priklauso karaliui. R. A. Š U M A N A S Muzika — tarpininkė tarp dvasinio ir jausminio gyvenimo.

Kompozitorius kūrimo valandą turi turėti tik vieną mintį ir vieną troškimą <...> Jei nori parašyti gerą sonatą — paskęsk joje. M.

ČIURLIONIS

Mūsų kredo — tai mūsų seniausios dainos ir mūsų ateities muzi­ ka <...> Tos dainos — tai tartum brangaus marmuro uolos, ir lau­ k i a jos tik genijaus, kurs mokės iš jų pasigaminti nemirštančius veikalus. M.

K.

ČIURLIONIS

Muzika — pats tyliausias menas. R REVERDI

PROFESIJOS Jei turi katiną, kurio pareiga gaudyti peles, naikinti jas už jį yra tas pat, kas tašyti sijas už stalių. R e t a i atsitinka, kad tas, kuris už stalių sijas tašo, rankos nesusižeistų. L A O DZĖ Tegu tas, kuriam patikėtas postas, pirma pareigas atlieka, o jei laiko dar liks, tegu mokosi. KONFUCIJUS Tarnaudamas valdovui, pirma mąstyk apie savo pareigas, o pas­ kui — apie atlyginimą. KONFUCIJUS Nenusiminkite, kad neinate aukštų pareigų! Stenkitės būti verti pareigų. KONFUCIJUS

B. A R M I M M e d i c i n a yra pats kilniausias iš visų menų.

Muzika skatina mus gražiai mąstyti. R. V EMERSONAS Muzika — universali žmonijos kalba. H. V LONGEELAS Muzika negali mąstyti, bet ji gali įkūnyti mintį. R. VAGNERIS Muzika — tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas. M. 260

K.

K.

ČIURLIONIS

HIPOKRATAS Ar tas, kuris strėles daro, yra nežmoniškesnis už tą, kuris daro šarvus? MENCIJUS Valdininko postas mokytam yra tas pat, kas žagrė žemdirbiui. MENCIJUS Jei kas užima postą, o su pareigomis nemoka susidoroti, turi pa­ sišalinti. MENCIJUS 261

Tas, kuris bijo dėl savo posto, duodančio vos kartį (89,6 litro) grūdų, niekados netaps ministru. SI-MA

N e g a n a būti gydytoju, dar reikia mokėti gydyti. B. BRECHTAS

ČUNGAS

Jei muzikantas ima griežti gražią melodiją liutnia, o klausytojai neapdovanoja jo aplodismentais, jis tampa abejingas ir praranda įkarštį. VANG

E. V BOKAS

CJENAS

Tas, kuris greitai kyla tarnyboje, veikiai turės iš tarnybos pasi­ traukti. VANG

Pilvas moko visų amatų.

ČUNGAS

TEATRAS Išsilavinusios tautos seniai laikė tragediją vienu iš nuostabiausių menų.

Gydytojas privalo turėti sakalo žvilgsnį, merginos rankas, gyvatės išmintį ir liūto širdį. IBN SINA

.

,

VOLTERAS

Jei aktorių apima plojimų troškulys, tai jis persūdo. D. DIDRO

Geriau patekti į rankas laimingam gydytojui negu mokytam. B. DEPERJĖ

Scenoje žmogus turi būti laipteliu aukščiau negu gyvenime. K. L. BIORNĖ

Diletantas žiūri į meną kaip niekdarys — į amatą. J. V GĖTĖ

Tik intonacija įtikina. D. DE ŽIRARDEN

Pusmoksliai gydytojai paprastai esti skeptikai. E. F O N FEICHTEPvSLEBENAS

Aktorius panašus į skulptorių, k a l a n t į skulptūras iš sniego. L. BARETAS

Gero gydytojo rankose ir vanduo tampa vaistais. N. GOGOLIS Pačios bjauriausios profesijos gali suteikti pasitenkinimo akimirkų. D. DŽEROLDAS Didžiausia žmogaus laimė yra turėti aiškų palinkimą į tokį ama­ tą, kuris gali padaryti žmogaus gyvenimą darbingą ir patenkinamą; nesvarbu, ar to amato objektas bus pintinės ar kanalai, statulos ar dainos.

Artistas yra arba šventovės tarnas, arba pajacas. O. Jei aktorius blogas, aplodismentai jį daro dar blogesnį. Ž. RENARAS Nieko nėra lengviau kaip sulaukti niekšų aplodismentų. A. GRAFAS

R. V. EMERSONAS A m a t o pamėgimas ir prisirišimas prie jo — tai svarbiausios laimėji­ mo prielaidos. R.

V EMERSONAS

Mokytojo gyvenimo būdas — dalis jo profesijos.

Mokėjimas — tai geriausias diplomas.

262

K.

Didis tas aktorius, kuris žiūrovus priverčia pamiršti detales. SARA

BERNAR

Kiekvienas žiūrovas atsineša į teatrą savo akustiką. S. J. LECAS

A . TOMPKINSAS

M.

VAILDAS

ČIURLIONIS

Tikiu, kad juoko ir ašarų galybė pajėgs tapti priešnuodžiu neapy­ kantai ir baimei. Č. S. ČAPLINAS 263

TURTAS, NETURTAS

Gilios mintys neduoda turtų. VANG

Bandymo akmeniu bandomas auksas, o auksu — žmogus. CHILONAS Niekas nepajėgia išsaugoti salės, pilnos aukso ir nefrito. LAO

DZĖ

LAO

DZĖ

Blogų poelgių priežastis yra sunkiai pasiekiami turtai.

Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šei­ mininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta. VANG

Savo pinigams išsaugoti reikia daugiau pastangų negu jiems įsi­ M. DE MONTENIS M O TI

Taupumas — pats didžiausias turtas. T. OVERBERIS

Dangus visai neskiria vargšo nuo turtingo, kilnaus nuo prastuolio. M O TI Turtų ir garbės troškulys baigiasi tik karstą užvožus.

Turtas — tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juo naudotis. M. DE SERVANTESAS

SUN JANGAS

Jei iš tikro rūpiniesi savo vardu, būsi neturtingas. Tačiau jei šis . rūpestis bus tik tariamas, būsi turtingas. JANG

ČU

Kas nemoka tausoti trupučio, tas praras ir daugybę.

Pasiskolinta kiaulė kriuksi ištisus metus. M. DE SERVANTESAS Pinigai — geras tarnas, bet blogas šeimininkas. E

MENANDRAS

BEKONAS

Turtas ir pagerbimas n i e k a d a neišgydys sužeistos sąžinės.

Tai, kas netikusiai užgyventa, netikusiai bus ir išeikvota.

T

PLAUTAS Neturtingajam trūksta daug ko, godžiam — visko.

Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis.

FULERIS

N a u d a kalba visomis kalbomis ir vaidina visokius vaidmenis, tarp jų ir nesavanaudiškumo. E DE LAROŠFUKO

PUBLILIJUS SIRAS Ir turtas pridaro rūpesčių, jeigu jo daug. PUBULIJUS

SIRAS

Sukauptas turtas gali tarnauti, bet gali ir pavergti. HORACIJUS • Vargšui visur bėda. OVIDIJUS

ICHARA

SAIKAKU

Paprastai pinigai arčiau to, kuris esti arčiau kapo. V PENAS Ar turtas gali duoti laimės? Apsidairyk aplinkui ir pamatysi links­ mus elgetas. E. JANGAS

Neturto priežastis dažnai būna sąžiningumas. KURCIJUS Pati nykiausia neturto rūšis — neturtas tarp turtų. SENEKA 264

ČUNGAS

gyti-

Stropumas veda į turtingumą, tinginystė — į skurdą.

KUNG

ČUNGAS

Pinigai, kuriuos t u r i , — laisvės įrankis; tie, kurių vaikaisi,— vergijos įrankis. Ž. Ž. RUSO 265

Kas bijo neturto, turto nevertas. VOLTERAS

Banko procentas nežino nei poilsio, nei pamaldų, jis darbuojasi ir naktimis, ir sekmadienį, ir n e t lietingomis dienomis. H. V Š O

Aukso amžius buvo tada, kai auksas neviešpatavo. K. E DE LEZE-MARNEZIJA Tie, kurie mano, kad pinigai — tai vįskas, viskam pasirengę dėl pinigų.

Tas, kuris matė vyro neturtą, n e m a t ė nieko — reikia matyti mo­ ters neturtą; tas, kuris matė moters neturtą, taip pat nieko nematė — reikia matyti vaiko neturtą. V

E. P. BOŠENAS Turtuose vandenyje.

širdis sukietėja greičiau negu kiaušinis v e r d a n č i a m e K. L. BIORNĖ

Nieko nėra žemesnio negu žeminti neturtą. Š.

K.

E.

Dideli turtai užgyventi niekšiškumu, maži — kiaulystėmis. A. E BEKAS Bankininkas — tai žmogus, skolinantis jums skėtį, kai skaisčiai šviečia saulė, ir jį atimantis tą akimirką, kai prapliumpa lietus. M. TVENAS

NODJĖ

Tik tas iš tikro vargšas, kuris nei proto, nei jėgų neturi.

HUGO

Koks skurdžius tas, kuris neturi nieko, išskyrus pinigus.

BENCELIS-ŠTERNAU

Pinigų galybė sudaro prielaidas atsirasti pačiai nykiausiai aristokrati­ jai — pinigų maišo aristokratijai. H. DE BALZAKAS Turėti skolų, vadinasi, šį tą j a u turėti.

A. GRAFAS Jie atsibeldė Vargo vežimu iš Nerūpestingumo šalies. A. Neturtas — ne yda, bet tikrai galėtų ja būti. K.

H. DE BALZAKAS Net pats dosniausias žmogus stengiasi mokėti pigiau už tai, ką kasdien perka. B. Š O Pinigai yra tarsi šešėlis, slenkantis paskui mus tada, k a i mes n u o jo bėgame. N. GOGOLIS Turtingiausias tas žmogus, kurio džiaugsmams reikia mažiausiai pinigų. H. D. TORAS Už pinigus neįsigysi to, ko reikia sielai.

FRANSAS

CHABARDAS

Pinigai nieko nepadarė kvailiu, jie tik iškelia kvailius viešumon. K. CHABARDAS Pinigai sukuria viską, išskyrus žmones. O.

DETIOFAS

Žmonių giminėje siautėja kažkokią baisi epidemija <...> Toji liga — visuotinė priklausomybė nuo daiktų. Žmonių giminė išsigelbės ir pasveiks tik pradėjusi stebėtis. M. PRIŠV1NAS Svetimi pinigai neatneša laimės. S. GITRI

H. D. TORAS Lopas a n t žmogaus drabužių žmogaus n i e k a d nežemino. H. D. TORAS

Kiekvienas gyvenimas, suteiktas pinigams, yra mirtis. Atgimimas — nesavanaudiškumas. A . KAMIU

Neužmirškite vargšų — tam nereikia išlaidų. H. V Š O 266

267

ŽINIOS, MOKSLAS

Reikia stengtis suvokti, ne kuris žino daugiau, o kuris žino geriau.

Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra šaunuolis. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra ligonis. LAO

M. Patyrimas — universali mokslų motina.

DZĖ

Žinojimas — tai ne mokslingumas. Mokslingumas — tai ne ži­ nojimas. LAO

DZĖ

LAO

DZĖ

Kuo toliau eini, tuo mažiau žinai. Išmintingas ne tas, kuris išmano daug, o tas, kurio išmintis vertinga.

M. DE SERVANTESAS Kasmet galima daryti generolus, bet ne mokslininkus. R. BIORTONAS Tas, kuris nieko neklausia, nieko neišmoks. T

FULERIS

Iš visų žmogiškų mokslų mokslas apie žmogų verčiausias žmogaus. N. MALBRANŠAS

ESCHILAS

Spręsti apie žmones reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie žino.

Jei ką nors nori padaryti, turi turėti pavyzdį. M O TI Didelio mokslo žmonės, kurie apskaičiuoja naudą ir pelną, jaučia tiesą bei klastą ir vertina kitų jausmus, vienodai dažnai pralaimi, kaip ir laimi. JANG Č U Iš tūkstančio protingų žmogaus minčių v i e n a tikrai paaiškės esan­ ti klaidinga, o iš tūkstančio kvailio minčių v i e n a tikrai bus teisinga. SI-MA

CJENAS

Laimingas tas, kuriam teko pažinti reikšmių priežastis.

Savo sugebėjimus žmogus gali sužinoti tik pabandęs taikyti juos praktiškai. SENEKA

JAUNESNYSIS

Kaip daug dalykų buvo laikomi neįmanomais, kol nebuvo įvyk­ dyti. PUNIJUS

VYRESNYSIS

Kalnai ir kalvos yra iš žemės ir akmenų, bet juose gali būti aukso ir brangakmenių. Garsūs mokslininkai — tai savo amžiaus auksas ir brangakmeniai. VANG

ČUNGAS

Valgymas be malonumo virsta nuobodžia mityba, o mokslas be aistros teršia atmintį. Ji nebepajėgia suvokti to, ką praryja. LEONARDAS

L. DE VOVENARGAS Mūsų žinios yra mūsų kūrinių grūdai. Ž.

DE BIUFONAS

Tas, kuris daug ž i n o , — lankstus; tas, kuris žino ką nors v i e n a , — išdidus. Pirmasis mato, ko j a m trūksta, antrasis panašus į gaidį a n t mėšlo krūvos. T G. GIPELIS Ir mokytumas gali gimdyti vien lapus, neduodamas vaisių. G. K. LICHTENBERGAS

VERGILIJUS

268

DE MONTENIS

DA VINČIS

Filosofas panašesnis į anatomus nei į gydytojus: jis atveria, bet neišgydo. A. DE RIVAROUS Dorovė turi būti mokslo kelrodė žvaigždė. S. Ž. DE BUFLERIS Tai, ką žinome, yra taip menka, palyginti su tuo, ko nežinome. R S. LAPLASAS Rimtas požiūris į diletantizmą ir mechanišką mokslininkavimą virsta pedantiškumu. J. V GĖTĖ Tirk šio pasaulio reiškinius, tai tavo profesinė pareiga. Bet žiūrėk į ją tik v i e n a akimi. Tegu kita tavo akis nenuilstamai žvelgia į amžinąją šviesą. A . M . AMPERAS 269

Klausyk mokslininkų, bet tik v i e n a ausimi. Tegu kita tavo ausis visada būna jautri tavo dangiškojo bičiulio balso tonams.

Tik tas-turtina žmoniją, kuris padeda jai pažinti save ir plečia ' kūrybinę jos savimonę.

A. M. AMPERAS

S. CVEIGAS

Pažinimas kaip jūra: tas, kuris kapanojasi ir pliuškenasi paviršiuje, visados panašus į juokdarį ir todėl atkreipia į save daugiau dėmesio negu perlų ieškotojas, kuris, nekeldamas jokio triukšmo, skverbiasi į patį nepažintų gelmių dugną ieškodamas brangakmenių.

Mokslinio mąstymo tikslas — matyti bendrą atskirame ir amžiną laikiname.

V. IRV7NGAS

Protas tobulėja spręsdamas naujas problemas, besiskiriančias n u o tų, kurias sprendė mūsų pirmtakai.

Prastas išmanymas blogiau už neišmanymą. E A.

DYSTERVEGAS

Mokslas nežino, už ką jis dėkingas vaizduotei.

A. N. VAITHEDAS

B. KROČĖ Kiekvieno didžio mokslo laimėjimo ištaka yra didi vaizduotės įžūlybė.

R. V EMERSONAS

DŽ. DILUS

Gana daug vadinamųjų mokslininkų žiūri į mokslą kaip į melžiamą karvę, kuri turi jiems kasdien duoti maisto, o tai paverčia moks­ lininkus amatininkais, kartais n e t paprasčiausiais šarlatanais.

Žingsnis į priekį žengiamas pagal stūmos dėsnį — nuo viešpatau­ jančių klydimų paneigimo ir prideramų teorijų.

N. MIKLL7CHO-MAKLAJUS

B.

PASTERNAKAS

Pačiam paprasčiausiam mokiniui dabar žinomos tiesos, dėl kurių Archimedas paaukojo gyvybę.

Laimė tenka tik išmanantiems. Kuo daugiau žmogus išmano, tuo geriau regi žemės poeziją ten, kur jos n i e k a d a neras žmogus, išma­ nantis menkai.

Ž. RENANAS

K. PAUSTOVSKIS

Mokslo pažangą apibrėžia mokslininkų darbai ir jų atradimų vertė.

Mokslininkas — ne tas, kuris reikiamai atsako, o tas, kuris reikia­ mai paklausia.

L. PASTERAS

K. LEVI-STROSAS

Mokslas mums atveria visą pasaulį poezijos. H. SPENSER1S

O. A M L E N A S Laisvė mokslui yra tas pat, kas oras gyvybei. A.

PL7ANKARĖ

Žinoti tai, ką žino visi, vadinasi, nieko nežinoti. Žinojimas prasi­ deda nuo to, ko žmonės nežino. R. DE G U R M O N A S Tiktas mokslininkas negali būti nekuklus: kuo daugiau jis padarė, tuo j a m aiškiau, kaip daug dar liko padaryti. A . FRANSAS Yra mokslininkų sadistų, kurie mieliau stengiasi rasti klaidų negu atskleisti tiesą. M. 270

Tas, kuris paaiškina viską, nepaaiškina nieko. Ž. VOLFROMAS

Kiekvienas išmanymas gali būti tik sistemingas.

SKLODOVSKA-KIURI

Viskas keičiasi, ir nieko pastovaus pasaulyje nėra. OVIDIJUS

Pasaulis yra graži knyga, bet ji nelabai padeda tam, kuris nemoka \ skaityti. K.

GOLDONIS

Pasaulis nesibaigia ties mūsų horizontu.

(^J A. M. LEMJERAS

Pasaulis — tai veidrodis, ir jis grąžina k i e k v i e n a m jo paties at­ vaizdą. V M.

TEKERĖJUS

Pasaulis kupinas stebuklų. H. K. ANDERSENAS Egzistuojantis pasaulis — ne fantazija. Negalima nebaudžiamam su juo elgtis kaip su fantazija. R.

V. EMERSONAS

Visur muzika, pasaulis groja himną. V

HUGO

Pasaulis visai kitoks, jei jį stebi ne vien iš savo varpinės. V RABĖ Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vie­ niems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, k a d jų nesu­ pranta. M.

K.

ČIURLIONIS

Nieko kito nėra — tik dvasinis pasaulis; tai, ką vadiname jutiminiu pasauliu, yra tik mirksnio būtinybė amžinoje mūsų raidoje. E

KAFKA 275

Mūsų pasaulis — tai teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys. R. M. RILKĖ Pasaulis nuostabus, ir be jo nėra išganymo. A . KAMIU

Tie, kurie laiko gyvulius, turi pripažinti, kad greičiau jie tarnauja gyvūnams negu gyvūnai jiems. DIOGENAS Nuo gamtos niekur nedingsi.

Žmogus — tai aš.

MENANDPAS P REVERDI

Išvaryk gamtą negrįžtamai, ji vis tiek grįš. HORACIJUS Gamta nubloškė žmogų į plyną žemę. PLINIJUS

VYRESNYSIS

Įrankiai ir jų vartojimo būdai kinta, o gamta ir jos reiškiniai visa­ dos vienodi. VANG Č U N G A S Gamta davė žmogui poreikį rūpintis visais žmonėmis. AURELIJUS Visos žemės gražios. K.

KOLUMBAS

Savo valdove pasirinkau gamtą, visų mokytojų mokytoją. LEONARDAS

DA

VINČIS

Gamta — maloni vadovė, ne tiek maloni, kiek atsargi ir tiksli. M.

DE MONTENIS

Gamta paklūsta tik tam, kuris jos klauso. E

BEKONAS

Kiekviename žmoguje g a m t a daigina naudingus pasėlius piktžoles; tegu jis laiku laisto juos ir n a i k i n a jas. E

arba

BEKONAS

Pražydusioms rytmečio rožėms papuošti pakanka tik vieno rasos lašo. E LOPE DE VEGA 279

Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp nieko ir visko. B. PASKALIS

Gamta neturi kalbos padargų, bet sukuria liežuvius ir širdis kalbai bei jausmams. J. V. GĖTĖ

Stebėdamas šį stebuklą (dangų), pažink pats save. B. PASKALIS

M e i l ė — gamtos siekių viršūnė. J. V. GĖTĖ

Nelaikykime ribotomis gamtos priemonių. Žmogaus menas gali padaryti jas beribes.

Gamta — vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.

Ž. O. DE LAMETRL

J. V GĖTĖ

Gamta niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname. Ž, Ž. RUSO Gamta sukūrė mus lengvabūdžius, idant guostų nelaimėse.

Nemirs vien nemirtingoji gamta. DŽ. N. BAIRONAS Gamta, kaip didžiausias menininkas, moka be didelių pastangų pasiekti didžiausių efektų. H. HELNĖ

VOLTERAS

Mūsų žemė — tai didelis vieškelis, o mes, žmonės,— keliautojai.

Žmogus nelaimingas todėl, kad nepažįsta gamtos.

H. HELNĖ

P A. H O L B A C H A S Gamta nepažįsta jokių teisių, ji vadovaujasi vien įstatymais.

Gamta — aktorė, ji vaidina visus vaidmenis. F. RIUKERTAS

DŽ. ADAMSAS Gamta, sukūrusi žmones tokius, kokie jie yra, suteikė jiems, patyru­ siems daug blogio, paguodą, apdovanodama šeima ir tėvyne. U.

FOSKOLAS

Drįstu tvirtinti, kad iš visų žinių vertingiausios esti apie gamtą ir jos dėsnius. Ž. B. LAMARKAS Net savo nuostabiausiomis svajomis žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. Ž. B. LAMARKAS M u s supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių. J. V GĖTĖ Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. J. V GĖTĖ Gamta gyvena savo kūriniuose. Tai didis menininkas. J. V GĖTĖ

Gamta — knyga, kurią reikia perskaityti ir suprasti teisingai. M. NALBANDLANAS Gamta neprieštarauja žmogui, jei žmogus neprieštarauja jos dės­ niams. A. GERCENAS Gamtoje nieko nėra negyvo. T.

GOTJĖ

Gamta nepakenčia melo. T

KARLALLLS

Prisitaikykite prie gamtos ritmo; kantrybė atskleis visas jos paslaptis. R.

V EMERSONAS

Gamta — amžinai besikeičiantis debesis; niekuomet nebūdama tokia pati, ji visuomet išlieka p a č i a savimi. R. V. EMERSONAS Gamtos neįmanoma užklupti nevalyvos ir nerūpestingai apsiren­ gusios, ji visuomet žavi. R.

280 10.928

V EMERSONAS 281

Gamta nepakenčia netikslumų ir neatleidžia klaidų. R.

V EMERSONAS

Kuo daugiau mes pažįstame gamtos dėsnius, tuo labiau mums neįtikėtini jos stebuklai. Č. DARVINAS C i a , šioje menkoje Žemėje, šalia tiekos mažyčių dalykų yra taip pat kažkas labai didingo ir stebuklingo. M. K. ČIURLIONIS žavinga atrodo viskas, į ką žiūrima su meile. K. MORGENŠTERNAS Visi mes, dideli ir maži, kuklūs ir išdidūs, turime grožio instinktą, pottaukį prie to, kas išplitę pasaulyje, sudaro būties žavesį. A.

FRANSAS

Aišku, aš galėčiau apsieiti ir be gėlių, bet jos padeda man iš­ saugoti pagarbą p a č i a m sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdienių rūpesčių. Jos — mano laisvės įrodymas. R. TAGORĖ Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana. A.

EINŠTEINAS

Jei nebebus nuostabiųjų mūsų žvėrių ir paukščių, gyvenimas išsyk pasidarys liūdnas ir blankus. DŽ. NERU Žmogus anksčiau užvaldo gamtą, negu pats išmoksta valdytis. A.

ŠVEICERIS

Žmogaus užuojauta visiems gyvūnams daro jį tikru žmogumi. A.

ŠVEICERIS

Kai jauti palaimą dėl susitikimo su grožiu, tai ypač galvoji apie draugus. J. KAVABATA Grožėjimasis pažadina didžiausią užuojautą ir meilę žmonėms. J. KAVABATA Niekada taip šiltai nemąstai apie draugus kaip tada, kai žvelgi į sniegą, mėnulį arba gėles. JASIRO 282

JUKIO

Tarės cum pdribus greitai susibičiuliauja Par

pari

įdcile

toks su tokiu sutaria

respdndet

Pdtria commiinis visų mūsų motina

lygus su lygiais

congregdntur

est parens

dmnium

—

nostrum

tėvynė

yra

Res contrdriae perferendae aut omnino neglegendae sunt — sunkiomis aplinkybėmis reikia ištverti arba išvis nepaisyti Rimdos consectdri, fontes rerum non videre — visą skirti upokšniams, o dalykų versmės nepastebėti

dėmesį

Saliu civitdtis nltitur in civibus — valstybės gerovė pareina nuo piliečių

Non e ąuovis ligno Mercurius /fngitur — rąsto ištašomas Merkurijus

ne —

Qui celdem rigere neąuit onerdriam petit mažo laivelio, o prašo krovinių laivo

iš

kiekvieno

negeba

Amicus Plato, sed magis amtca veritas — draugas, bet tiesa — dar didesnis draugas

Salus pūblica suprema lex — sias įstatymas

yra

Aristotelis

Qiiid tam jucundum est auditu, quam sermo hominis sapientis — nieko nėra maloniau, kaip klausyti išmintingo žmogaus kalbos Agere considerdte pluris est ąuam cogitdre prudentei svarbiau yra apgalvotai v e i k t i negu protingai mąstyti Amemus pakluskime

pdtriam, senatui

paredmus

eikia

Amicltia colėnda est, ąua nihil mėlius habemus puoselėti draugystę, už ją nieko geresnio n e t u r i m e Amicus nelaimėje

certui

in

re

incėrla

tikrą draugą pažinsi

cernitur

Historia est magistrą vitae —

istorija yra gyvenimo moky­

toja Nihil dliud est eloąuėntia, ąuam copiose loquens sapiėntia — iškalbingumas yra ne kas k i t a kaip daug k a l b a n t i išmintis Non domo dominus, sed dėmino domus honestdnda est — reikia vertinti ne šeimininką pagal namą, o n a m ą pagal šei­ mininką Non

tam

praeclčrum

est

scire

Latine,

ąuam

turpe

nescire

—

ne taip gražu mokėti lotyniškai, kaip gėda nemokėti Omnia jaciėnda, ne armis decertėtur ti, kad tik nebūtų susiremta ginklais Omnium rerum pradžia maža O praecldrum sargas vilkas! Oratčrem netinka

284

irdsci

princtpia

dvium minime

parva

custėdem decet

— viską reikia padarysunt —

lupum

-

visokių

dalykų

koks puikus avių

kalbėtojui pykti visiškai

Celsae graviore casu decidunt su didesniu trenksmu

—

turres

Enijus

Professus pampsta

grdndia

turget

Quidąuid delirant regės, kvailystes k e n č i a tautos

—

—

garsenybė

plectūntur

— Horacijus

aukšti bokštai griū­

Parva sit exėmplo magni formica laboris lytė tebūnie didžiulio darbo pavyzdys Ciceronas

patys

Aeąuam memento rebus in drduis servdre mentėm neužmiršk sunkiomis aplinkybėmis išsaugoti aiškų protą va

—

mylėkime tėvynę,

sendtui

viam —

Qui sibi semitam non sdpiunt, dlteri monstrant nežinodami tako, kitiems kelią rodo

valdyti

Platonas

dnimi — išmintis yra sielos sveikata

Sapiėntia est sdnitas

Apulėjus

žmonių gerovė — aukščiau­

maža

nuo

pretenzijų —

Achaėi

skruzdė­

už

iš­

karalių

Dat veniam corvis, vexat censūra colūmbis — baudžiamoji valdžia pasigaili varnų, užtat žiauriai elgiasi su karveliais Rem tene, verba žodžiai patys ateis Culpam palikuonys

majorum

seąuentur posteri

—

luunt

žiūrėk —

reikalo

protėvių

Inter ddminum est servum nulla amicitia ir vergo nėra jokios draugystės Ex praeteritis pagal praeitį

praesentia

aestimdntur

—

esmės,

kaltę

o

išperka

est —

tarp pono

dabartis

vertinama

Juvenalis Katonas

Vyresnysis

Kurcijus

Kvinti lianas

Qualis \\omo, talis ėjus est or&iio — koks žmogus, tokia ir jo kalba Libertas

dulce

auditu

nomen

Bonae leges ex malis moribus pročių gimsta geri įstatymai An

nescis

longas

regibus

esse

la

malonus ausiai

procredntur

manus?

—

— Ar

blogų panežinai,

kad

karaliai turi ilgas rankas?

Livijus Makrobijus Ovidijus

Audentes deus ipse juvat — drąsiems ir pats Dievas padeda Ėxit«s actą probat —

pabaiga

apvainikuoja

darbą

285

Quidquid agis, prudėnter agas et daryk protingai ir žiūrėk tikslo

rėspice

—

finem

ką darai, Nimium altercdndo vėritas j a n t dingsta teisybė

Semper tibi pendeat hamus — tavo meškerė visada tebūnie užmesta

Nocentem ąui defendit, sikaltėlį, p a t s nusikalsta

loti salutifer orbi cresce, puer — auk, vaikeli, visos žmonijos labui Turbdto mėlius capiiintur flūmine denyje geriau gaudomos žuvys In angustiis yra d r a u g a i

amici

pisces —

—

appdrent

drumstame

nelaimėje

Petronijus toks

Is amicus est, ąui in re dubia te juvat — tik tas draugas, kurs tau bėdoje p a d e d a Longe fugit ąuisąue t a m tenka ilgai bėgti

suos

—

fugit

kas

nuo

savųjų

Stultitia est vendtum ducere invltas prievarta vesti šunis į medžioklę amici,

ibi opes

—

kur

canes

draugai,

Nimia familidritas contėmptum parit — rumas sukelia nepagarbą

Non numerdnda, sed ponderdnda argumentą reikia ne skaičiuoti, o jų vertės žiūrėti Discordia fit taikos v e r t ę

cdrior

concordia

—

—

nesantaika

padidina —

celerius

consilio

pdsita

est

virtus

kad

—

vado

įžval­

kilni

siela

nepa­

militum

gume slypi kareivių drąsa Ingėnuus dnimus kenčia keiksmų

non fert

In judicdndo crimindsa bylą — nusikaltimas Laus

nova

nisi

dritur,

vocis

est

verbera

celeritas

etiam

—

—

paskubomis

neatsi­

non videt — įstatymas

įpykusį

amittitur

—

nagrinėti

jei

vetus

randa naujų nuopelnų, tai ir seni prarandami Lex videt

irdtum,

irdtus

legem

mato, o įpykęs įstatymo nemato

286

drąsa

nu­

galėti

pakenkti,

nemoka

nusileis­

—

vincitur

gina

pavojus

—

Omnes aeąuo dnimo parent, digni ubi paklūsta, k a i įsako verti pagarbos

tmperant — visi ramiai

Pericla timidus etiam quae non pavojus n e t ten, k u r jų nėra

videt

Perpetuo vincit, švelnus

ąui

ūtitur

sunt

proga

nieka­

Occdsio aegre affertur, fdcile amittitur taiko, ir ji lengvai p r a r a n d a m a

—

clementia

retai

—

non

amat

—

victčria

pasi­

bailys

visada

mato

laimi

pasitikėjimas,

Qui culpae igndscit uni, suadet plūribus — kas leidžia kaltę, tas pataria nusikalsti daugeliui

Rivalitdtem kurencija

—

Superdri a superi&re pars est gloriae —

kas

tas, įgytas

vienam

kas

at­

sumaniai

pergalei n e p a t i n k a

Suis ąui nescit pdrcere, inimicos favet — pasigailėti, tas palaiko priešus

san­

kas

—

Qui docte servit, partem domindtus tenet tarnauja, tas iš dalies ir šeimininkauja

įrodymus

Divisus ignis extinguėtur celerius — išsklaidyta ugnis greičiau užges in

Vyresnysis

familia­

Dives, si desidiėsus, pauper erit — neveiklus turtuolis taps beturčiu

Ducis

Plinijus

Publilijus

Diu appardndum est bellum, ut vincas greičiau n u g a l ė t u m , ilgai ruoškis k a r u i

calamitdti cedere —

daug besiginči­

—

parit

Prėtio pardta fides, prėtio vincitur — už pinigus, už pinigus ir prarandamas

sprendžia

per didelis

crimen

Numąuam periculum sine perictdo da nenugalimas be pavojaus

kurs

yra

ten ir parama

tegul batsiuvys

Ne sutor supra crėpidam judicet— tik apie batus

geriau

nesąmonė

—

Plautas

bėga,

—

Pluris est oculdtus tęstis unus, ąuam auriti decem vienas matęs liudininkas negu dešimt girdėjusių

Ubi

Non novit virtus ti pralaimėjimui

kas

Plane ąualis dominus, tolis est servus — koks ponas, ir tarnas

sibi

per

Nocere posse et nolle laus amplissima bet n e p a k e n k t i — labai didelė garbė

van­

paaiškėja,

amittitur —

nemoka

kon­ savųjų

būti nugalimam to,

kursai stipresnis, šiokia tokia garbė —

Ubi libertas cadit, audėt libere nemo loąui nyksta, ten niekas nedrįsta laisvai kalbėti

kur

laisvė

Vultu an natūra sdpiens sis, multum interest — labai svar­ bu, ar tu tik atrodai išmintingas, ar išties toks esi Concordia res parvae crescunt, discordia mdximae dilabuntur — sutariant — iš mažų dalykų išauga dideli, nesutariant — sunyksta ir labai dideli; santaika stato, n e s a n t a i k a griauna Cūpido atąue ira pessimi consultores labai prasti patarėjai Discordia res rndximae nyksta didžiausi dalykai

dilabūntur

—

—

Idem velle atąue idem nolle, ea devmm to paties norėti ir to paties nenorėti draugystė Res plus valent, ąuam verba — Aeąuo

dnimo

audiinda

ramiai klausytis nemokšų

sunt

aistra

dėl

ir

nesantaikos

—

su­

firma amidtia esi štai kas yra liktoji

faktai svarbiau

imperitėrum

pyktis

Saliustijus

convicia riksmo

nri JodJiai —

reikia Seneka

In tranąulllo, ąuilibet guberndtor — kai oras ramus, kiekvie­ n a s gali būti vairininkas Invisa nunąuam imperia retine'ntur diu — džia niekados ilgai neišsilaiko

n e k e n č i a m a val­

Omne malum nascens fdcile opprfrratur — gybė iš pat pradžių l e n g v a i užgniaužiama Qitem poenitet pecdsse, paene est gailisi, tas j a u beveik nekaltas

Vivere

est

militdre

—

—

innocens

Stude non ut pins dliis scias, sed ui kitus žinoti ne daugiau, bet geriau gyvenimas

kiekviena kas

—

nusikaltęs

—

mėlius

blo­

stenkis

už

kova

Volenti non {it injūria — kas pritaria, negali skųstis neteisė­ tumu Boni pastoris est tondere pecus, non piemuo avis kerpa, bet ne k a i l į lupa Vulpes pilum mutat, būdą

non

Acėrrima pro"ximorum neapykanta

mores

ddia

—

geras Svetonijus

lapė k a i l į keičia,

skaudžiausia

yra

ne

artimųjų Tacitas

Pėssimum inimicorum genus priešų rūšis — p a t a i k ū n a i Ubi solitūdinem fdciunt, kuma jie v a d i n a taika

—r

—

deglubere

—

pacem

lauddntes appellant

—

—

blogiausia

pavertimą

dy­

Veritas odium parit — tiesa n e a p y k a n t ą gimdo; už teisybę pykstama Portą žingsnis

itineri

longfesima

—

sunkus

Igndvum fucos pecus a praesaėpibus š e i m y n a tranus nuo avilio veja Solem

quis

dicere falsum

saulė yra pramanyta?

dudeatl

—

tik arcet Kas

pirmasis — drįstų

kelionės

rami sakyti,

bičių kad

Terencijus Varonas Vergilijus

Abovianas Chačatūras ( 1 8 0 9 — 1 8 4 8 ) — armėnų rašytojas, pedagogas, etnografas Abul Faradžas Baras Ebrėjus ( 1 2 2 6 — 1 2 8 6 ) — Sirijos filosofas, rašytojas, mokslinin­ kas, gydytojas Adamsas Džonas ( 1 7 3 5 — 1 8 2 6 ) — JAV politikos veikėjas, 1 7 9 7 — 1 8 0 1 — JAV prezidentas Adisonas Džozefas ( 1 6 7 2 — 1 7 1 9 ) — D. Britanijos publicistas, rašytojas A d l e r i s Feliksas ( 1 8 5 1 — 1 9 3 3 ) — JAV pedagogas d'Adzeljas Masimas Taparelis (1798—1866) — italų rašytojas, dailininkas, politikos veikėjas Aivazovskis Ivanas ( 1 8 1 7 — 1 9 0 0 ) — rusų tapytojas Alenas (tikr. Emilis Ogiustas Sartjė; 1 8 6 8 — 1 9 5 1 ) — prancūzų literatūros kritikas, filosofas Aliulis Vaclovas (g. 1921) — Lietuvos katalikų k u n i g a s Alunanas Jūris ( 1 8 3 2 — 1 8 6 4 ) — l a t v i ų publicistas, kalbininkas Amjelis A n r i Frederikas ( 1 8 2 1 — 1 8 8 1 ) — Šveicarijos rašytojas Anilenas O k t a v a s ( 1 8 5 6 — 1 9 0 7 ) — prancūzų filosofas Amperas A n d r ė M a r i ( 1 7 7 5 — 1 8 3 6 ) — prancūzų fizikas ir m a t e m a t i k a s Anacharsis Skitas (VII a. pr. m. e.) — skitų kilmės filosofas, k u r į graikai laikė v i e n u iš Septynių išminčių Andersenas Hansas Kristianas ( 1 8 0 5 — 1 8 7 5 ) — d a n ų rašytojas A n d e r s o n M e r i ( 1 8 7 2 — 1 9 5 5 ) — JAV visuomenės veikėja Anspacheris Luisas Kaufmanas ( 1 8 7 8 — 1 9 4 7 ) — JAV rašytojas Apolodoras ( V — I V a. pr. m. e.) — graikų d a i l i n i n k a s Apulėjus Lucijus (apie 1 3 5 — a p i e 180) — romėnų rašytojas Aragonas Luji ( 1 8 9 7 — 1 9 8 2 ) — prancūzų rašytojas, visuomenės veikėjas Archilochas (VII a. pr m. e.) — graikų poetas Aretinas Pjetras ( 1 4 9 2 — 1 5 5 6 ) — italų humanistas, rašytojas, publicistas Aristipas Kirėnietis (m. 435 pr. m. e . ) — graikų filosofas Aristofanas (apie 4 4 5 — a p i e 385 pr. m. e.) — graikų komediografas Aristotelis ( 3 8 4 — 3 2 2 pr m. e.) — graikų filosofas, mokslininkas fon Amini Betina (tikr. Elžbieta; 1 7 8 5 — 1 8 5 9 ) — vokiečių rašytoja Arnoldas Matjus ( 1 8 2 2 — 1 8 8 8 ) — D. Britanijos kultūros filosofas, poetas A r n t a s Ernstas Moricas ( 1 7 6 9 — 1 8 6 0 ) — v o k i e č i ų poetas, publicistas Ašaras Marselis ( 1 8 9 9 — 1 9 7 4 ) — prancūzų dramaturgas Auerbachas Bertoldas^ ( 1 8 1 2 — 1 8 8 2 ) — v o k i e č i ų rašytojas Augustinas Aurelijus (Sv. Augustinas; 3 5 4 — 4 3 0 ) — krikščionių teologas, patristas, filosofas Aurelijus (Markas Aurelijus A n t o n i n a s ; ( 1 2 1 — 1 8 0 ) — 1 6 1 — 1 8 0 — romėnų impe­ ratorius, filosofas Auzinis Imantas (g. 1937) — l a t v i ų poetas de Baifas Žanas Antuanas ( 1 5 3 2 — 1 5 8 9 ) — prancūzų poetas Baironas Džordžas Noelis Gordonas (178&V—1824) — D. Britanijos poetas

Bakichanovas Abasas Kuli-aga ( 1 7 9 4 — 1 8 4 7 ) — azerbaidžaniečių mokslininkas, rašy­ tojas de Balzakas Honorė ( 1 7 9 9 — 1 8 5 0 ) — prancūzų rašytojas Baranauskas Antanas ( 1 8 3 5 — 1 9 0 2 ) — lietuvių poetas, kalbininkas, vyskupas Baresas Morisas ( 1 8 6 2 — 1 9 2 3 ) — prancūzų rašytojas Baretas Lourensas ( 1 8 3 8 — 1 8 9 1 ) — JAV aktorius Barimor Etelė ( 1 8 7 9 — 1 9 5 9 ) — JAV aktorė de Barosas Alfonsas (m. apie 1598) — ispanų rašytojas Bartas Nikolas Toma (1734-—1785) — prancūzų poetas ir d r a m a t u r g a s Bartelemis Ogiustas Marselis ( 1 7 9 6 — 1 8 6 7 ) — prancūzų poetas Bartomis Brušas (g 1 8 8 6 — ? ) — JAV verslininkas, publicistas Bašlaras Gastonas ( 1 8 8 4 — 1 9 6 2 ) — prancūzų filosofas Batleris Samuelis ( 1 8 3 5 — 1 9 0 2 ) — D. Britanijos rašytojas Bazenas Hervė (tikr. Žanas Pjeras M a r i Hervė-Bazenas; g. 1911) — prancūzų rašy­ tojas, Gonkūrų akademijos prezidentas Bebkokas Moltbis Deivenportas ( 1 8 5 8 — 1 9 0 1 ) — J A V k u n i g a s Becheris Johanas ( 1 8 9 1 — 1 9 5 8 ) — v o k i e č i ų p o e t a s , v i s u o m e n ė s ir v a l s t y b ė s v e i ­ kėjas Bedžotas Valteris ( 1 8 2 6 — 1 8 7 7 ) — D. Britanijos ekonomistas publicistas Beilis Pjeras ( 1 6 4 7 — 1 7 0 6 ) — prancūzų filosofas, rašytojas Bekas A n r i Fransua ( 1 8 3 7 — 1 8 9 9 ) — prancūzų dramaturgas, teatro kritikas Bekonas Fransis (1561 — 1 6 2 6 ) — anglų valstybės veikėjas, filosofas Belinskis Visąrionas ( 1 8 1 1 — 1 8 4 8 ) — rusų kritikas ir publicistas fon Bencelis-Sternau Kristijonas Ernstas ( 1 7 6 7 — 1 8 4 9 ) — v o k i e č i ų valstybės veikėjas, rašytojas Benda Žiuljenas ( 1 8 6 7 — 1 9 5 6 ) — prancūzų publicistas, rašytojas Benė Stivenas Vinsentas ( 1 8 9 8 — 1 9 4 3 ) — JAV rašytojas Benkfortąs Džordžas ( 1 8 0 0 — 1 8 9 1 ) — JAV istorikas Benvilis Žakas ( J 8 7 9 — 1 9 3 6 ) — prancūzų istorikas Beranžė Pjeras Žanas ( 1 7 8 0 — 1 8 5 7 ) — prancūzų poetas Bergmanas Ingmaras (g. 1918) — švedų kino režisierius Berliozas Hektoras Luji ( 1 8 0 3 — 1 8 6 9 ) — prancūzų kompozitorius, dirigentas, muzi­ kologas Bernanosas Žoržas ( 1 8 8 8 — 1 9 4 8 ) — prancūzų rašytojas, publicistas Bernar Sara (tikr. H e n r i e t ė Rozina; 1 8 4 4 — 1 9 2 3 ) — prancūzų aktorė Bernaras Klervietis ( 1 0 9 0 — 1 1 5 3 ) — prancūzų mistikas, pamokslininkas Bernaras Tristanas ( 1 8 6 6 — 1 9 4 7 ) — prancūzų rašytojas Bernardinas Sienietis ( 1 3 8 0 — 1 4 4 4 ) — i t a l ų teologas Berte A n d r ė ( 1 8 1 8 — 1 8 8 8 ) — prancūzų rašytojas Bertlo Pjeras Eženas Marselenas ( 1 8 2 7 — 1 9 0 7 ) — prancūzų mokslininkas, chemi­ kas Beržė Gastonas ( 1 8 9 6 — 1 9 6 0 ) — prancūzų filosofas v a n Bethovenas Liūdvigas ( 1 7 7 0 — 1 8 2 7 ) — v o k i e č i ų kompozitorius Biantas (pirmoji VI a. pusė pr. m. e.) — senovės graikų politikos veikėjas, filosofas, v i e n a s iš Sen. Graikijos Septynių išminčių Bičeris Henrikas Vordas ( 1 8 1 3 — 1 8 8 7 ) — JAV teologas, visuomenės veikėjas Bičer-Stou Harieta ( 1 8 1 1 — 1 8 9 6 ) — JAV rašytoja Bini Karlas ( 1 8 0 6 — 1 8 4 2 ) — italų rašytojas, visuomenės veikėjas Bionas Beristenietis (IV a. pab.—III a. pr. m. e.) — graikų rašytojas, filosofas Biordžesas Frenkas Džiletas (1866—1951) — amerikiečių humoristas, karikatūristas Biorkas Edmundas ( 1 7 2 9 — 1 7 9 7 ) — D. Britanijos politikos veikėjas, publicistas Biornė Karlas Liudvikas ( 1 7 8 6 — 1 8 3 7 ) — v o k i e č i ų publicistas, kritikas Biortonas Robertas ( 1 5 7 7 — 1 6 4 0 ) — anglų filosofas moralistas, rašytojas Birsas Ambrozas ( 1 8 4 2 — a p i e 1914) — JĄV rašytojas Bismarkas Otas Edvardas Leopoldas fon Sėnhausenas ( 1 8 1 5 — 1 8 9 8 ) — v o k i e č i ų valstybės veikėjas, diplomatas, prūsų (vėliau vokiečių) imperijos kancleris de Biufonas Žoržas ( 1 7 0 7 — 1 7 8 8 ) — prancūzų g a m t i n i n k a s de Biusi-Rabiutenas Rožė ( 1 6 1 8 — 1 6 9 3 ) — Prancūzijos karo veikėjas, rašytojas Bleikas Viljamas ( 1 7 5 7 — 1 8 2 7 ) — D. Britanijos poetas, dailininkas

290 291

Blokas Žanas Rišaras ( 1 8 8 4 — 1 9 4 7 ) — prancūzų rašytojas, visuomenės veikėjas Blondelis Morisas ( 1 8 6 1 — 1 9 4 9 ) — prancūzų filosofas fon Bodenštetas Frydrichas M a r t y n a s ( 1 8 1 9 — 1 8 9 2 ) — vokiečių rašytojas, vertėjas, žurnalistas Bodleras Sarlis ( 1 8 2 1 — 1 8 6 7 ) — prancūzų poetas Bokačas Džovanis ( 1 3 1 3 — 1 3 7 5 ) — i t a l ų rašytojas Bokas Edvardas Viljamas ( 1 8 6 3 — 1 9 3 0 ) — JAV žurnalistas, rašytojas Boklis Henris Tomas ( 1 8 2 1 — 1 8 6 2 ) — D. Britanijos istorikas, sociologas de Bomaršė Pjeras Ogiustas Karonas ( 1 7 3 2 — 1 7 9 9 ) — prancūzų d r a m a t u r g a s de Bonaldis Luji Gabrielis Ambruazas ( 1 7 5 4 — 1 8 4 0 ) — prancūzų politikos veikė­ jas, filosofas, publicistas Bonas Henris Džordžas ( 1 7 9 6 — 1 8 4 4 ) — anglų leidėjas, a n t i k v a r a s Bontempelis Masimas ( 1 8 7 8 — 1 9 6 0 ) — italų rašytojas Boruta Kazys ( 1 9 0 5 — 1 9 6 5 ) — lietuvių rašytojas Bosiujė Žakas Beninis (1627 — 1704) — prancūzų rašytojas, vyskupas Bosenas Edmondas Pjeras ( 1 7 4 8 — 1 8 2 4 ) — prancūzų rašytojas, gydytojas Bota Karlas Džuzepė ( 1 7 6 6 — 1 8 3 7 ) — i t a l ų istorikas, poetas, muzikos kritikas Bouvis Kristianas Nesteląs ( 1 8 2 0 — 1 9 0 4 ) — JAV rašytojas, leidėjas Bovuar Simona (g. 1908) — prancūzų rašytoja Braisonas Laimenas (Loidas; 1 8 8 8 — 1 9 5 9 ) — JAV rašytojas, žurnalistas Brakas Žoržas ( 1 8 2 2 — 1 8 6 3 ) — prancūzų d a i l i n i n k a s Braunas Čarlis Fararas ( 1 8 3 4 — 1 8 6 7 ) — JAV rašytojas, humoristas Braunas Tomas ( 1 6 0 5 — 1 6 8 2 ) — anglų gydytojas, rašytojas Braunelas Viljamas Kreris (1851 — 1 9 2 8 ) — JAV kritikas, rašytojas, leidėjas Brauning Elizabetė B a r e t ( 1 8 0 6 — r l 8 6 1 ) — D. Britanijos poetė Brechtas Bertoltas ( 1 8 9 8 — 1 9 5 6 ) — vokiečių rašytojas, teatro veikėjas Brendis Luisas Dembicas ( 1 8 5 6 — 1 9 4 1 ) — JAV juristas Briula Polis ( 1 8 6 6 — 1 9 4 0 ) — prancūzų rašytojas Briusovas Valerijus ( 1 8 7 3 — 1 9 2 4 ) — rusų poetas Bruemas Henrikas ( 1 7 7 8 — 1 8 6 8 ) — anglų juristas, politikos ir visuomenės veikėjas Bualo (Bualo-Depreo) Nikola ( 1 6 3 6 — 1 7 1 1 ) — prancūzų poetas, klasicizmo teoreti­ kas de Buasi Luji ( 1 6 9 4 — 1 7 5 8 ) — prancūzų d r a m a t u r g a s Buastas Pjeras Klodas^ ( 1 7 6 5 — 1 8 2 4 ) — prancūzų leksikografas de Bufleris Stanislas Žanas ( 1 7 3 7 — 1 8 1 5 ) — prancūzų karo ir valstybės veikėjas, rašytojas Būga Kazimieras ( 1 8 7 9 — 1 9 2 4 ) — lietuvių kalbininkas Buržė Polis Sarlis Zozefas ( 1 8 5 2 — 1 9 3 5 ) — prancūzų rašytojas Bužaras Alfredas ( 1 8 1 5 — 1 8 8 2 ) — prancūzų moralistas, publicistas, istorikas Carlinas Džozefas ( 1 5 1 7 — 1 5 9 0 ) — italų kompozitorius, vargonininkas, muzikos teoretikas, vienuolis Celsas Aulas Kornelijus (I a. pr. m. e . — I m. e. a.) — r o m ė n ų mokslininkas, gydytojas, rašytojas Cezaris (Gajus Julijus Cezaris; 1 0 0 — 4 4 pr. m. e.) — romėnų karo vadas, valstybės veikėjas, rašytojas Chabardas

Elbertas

Chabardas Kinas

Grinas

( 1 8 5 6 — 1 9 1 5 ) — JAV rašytojas, leidėjas

( t i k t Frenkas M a k a s - K i n i s ; 1 8 6 8 — 1 9 3 0 ) — JAV rašytojas, ka­

rikatūristas Chilonas ( V I I — V I a. pr. m. e.) — v i e n a s iš S e n . Graikijos Septynių išminčių C h i o r s t Fani (g 1889) — a m e r i k i e č i ų rašytoja Ciceronas M a r k a s Tulijus ( 1 0 6 — 4 3 pr. m. e.) — romėnų valstybės veikėjas, ora­ torius, filosofas Cveigas Arnoldas ( 1 8 8 7 — 1 9 6 8 ) — v o k i e č i ų rašytojas Cveigas Stefanas ( 1 8 8 1 — 1 9 4 2 ) — austrų rašytojas Čaplinas Čarlsas Spenseris ( 1 8 8 9 — 1 9 7 7 ) — JAV k i n o aktorius, režisierius, scena­ ristas, prodiuseris > Čapmenas Džordžas (apie 1 5 5 9 — 1 6 3 4 ) — anglų rašytojas

292

Čechovas Antonas ( 1 8 6 0 — 1 9 0 4 ) — rusų rašytojas, gydytojas Čeiningas Viljamas Eleris ( 1 7 8 0 — 1 8 4 2 ) — JAV pamokslininkas, rašytojas Česterfildas Filipas Dormeras Stenhopas ( 1 6 9 4 — 1 7 7 3 ) — D. Britanijos valstybės veikėjas, diplomatas, rašytojas Čestertonas Gilbertas Kitas ( 1 8 7 4 — 1 9 3 6 ) — anglų rašytojas Čiurlionis M i k a l o j u s K o n s t a n t i n a s ( 1 8 7 5 — 1 9 1 1 ) — l i e t u v i ų kompozitorius, dai­ lininkas, kultūros veikėjas Čoseris Džefris (apie 1 3 4 0 — 1 4 0 0 ) anglų poetas Čžuan Dzė (apie 3 6 9 — 2 8 6 pr. m. e.) — k i n ų filosofas Dabrantes Lora Sen M a r t e n Permon ( 1 7 8 4 — 1 8 3 8 ) — prancūzų rašytoja Dalamberas Žanas le Konas (d' Alamberas; 1 7 1 7 — 1 7 8 3 ) — prancūzų matematikas, filosofas Danielsas Džozefas ( 1 8 6 2 — 1 9 4 8 ) — JAV valstybės veikėjas, žurnalistas Dantė Aligjeris ( 1 2 6 5 — 1 3 2 1 ) — italų poetas D a r k Danielė ( M a r i Renjė) ( 1 8 4 0 — 1 8 8 7 ) — prancūzų rašytoja D a r o u Kląrensas Stiuardas ( 1 8 5 7 — 1 9 3 8 ) — JAV juristas, rašytojas Darvinas Čarlsas Robertas ( 1 8 0 9 — 1 8 8 2 ) — D. Britanijos gamtininkas, rašytojas Daukantas Simonas ( 1 7 9 3 — 1 8 6 4 ) — lietuvių istorikas, švietėjas Daukša Mikalojus (tarp 1527 ir 1 5 3 8 — 1 6 1 3 ) — v i e n a s iš lietuvių raštijos pradi­ ninkų, k a n a u n i n k a s Daumeris Georgas Frydrichas ( 1 8 0 0 — 1 8 7 5 ) — v o k i e č i ų poetas, filosofas Debidūras A n t o n e n a s ( 1 8 4 7 — 1 9 1 7 ) — prancūzų istorikas Debord-Valmor Marselina (tikr. Marselina Felisitė Zozefina Debord; 1786—1859) — prancūzų poetė Debsas Judžinas Viktoras ( 1 8 5 5 — 1 9 2 6 ) — JAV visuomenės veikėjas Dega Edgaras Hileras Žermenas ( 1 8 3 4 — 1 9 1 7 ) — prancūzų tapytojas, grafikas, skulp­ torius Dekartas R e n ė ( 1 5 9 6 — 1 6 5 0 ) — prancūzų filosofas, m a t e m a t i k a s , fizikas Delakrua Eženas ( 1 7 9 8 — 1 8 6 3 ) — prancūzų tapytojas, grafikas Delavinis Kazimieras Žanas Fransua ( 1 7 9 3 — 1 8 4 3 ) — prancūzų poetas, dramaturgas Demokritas Abderietis (apie 4 6 0 — a p i e 370 pr. m. e.) — graikų filosofas Demosrenas (apie 3 8 4 — 3 2 2 pr. m. e.) — graikų politinis veikėjas, oratorius Denuajė Luji Klodas Žozefas Floransas ( 1 8 0 2 — 1 8 6 8 ) — prancūzų žurnalistas, ra­ šytojas Deperjė Bonaventūras (apie 1 5 0 0 — 1 5 4 3 ar 1544) — prancūzų rašytojas Detiofas Ogiustas ( 1 8 8 3 — 1 9 4 7 ) — p r a n c ū z ų p r a m o n i n i n k a s , ekonomistas, publi­ cistas Detušas A n r i ( 1 8 5 4 — 1 9 1 3 ) — prancūzų d a i l i n i n k a s Didro Deni ( 1 7 1 3 — 1 7 8 4 ) — prancūzų rašytojas, filosofas, enciklopedistas Diogenas Sinopietis (apie 4 0 4 — 3 2 3 pr. m. e.) — graikų filosofas Dystervegas Frydrichas Adolfas ( 1 7 9 0 — 1 8 6 6 ) — v o k i e č i ų pedagogas D y t r i c h v M a r l e n a (Marija M a g d a l e n a fon Loš; 1 9 0 1 — 1 9 9 2 ) — kino aktorė Diubo Sarlis ( 1 8 8 2 — 1 9 3 9 ) — prancūzų kritikas, istorikas, literatūrologas Diubua (Deboisas) Viljamas Edvardas ( 1 8 6 8 — 1 9 6 3 ) — JAV negrų mokslininkas, visuomenės veikėjas, publicistas, rašytojas Diufrenas Abelis Žanas A n r i ( 1 7 8 8 — 1 8 6 2 ) — prancūzų rašytojas, politikos veikė­ jas ^ Diuhamelis Žoržas ( 1 8 8 4 — 1 9 6 6 ) — prancūzų rašytojas, gydytojas Diujis D v žonas ( 1 8 5 9 — 1 9 5 2 ) — JAV filosofas, psichologas, pedagogas D i u k l o Sarlis Pino ( 1 7 0 4 — 1 7 7 2 ) — prancūzų rašytojas, istorikas D i u m a A l e k s a n d r a s (Diuma tėvas) ( 1 8 0 2 — 1 8 7 0 ) — prancūzų rašytojas D i u m a A l e k s a n d r a s (Diuma sūnus) ( 1 8 2 ^ — 1 8 9 5 ) — prancūzų rašytojas Diurenmatas Frydrichas ( 1 9 2 1 — 1 9 9 0 ) — Šveicarijos rašytojas, rašęs v o k i e č i ų kalba Diureris Albrechtas ( 1 4 7 1 — 1 5 2 8 ) — v o k i e č i ų tapytojas, grafikas, meno teoretikas Diuturas Žanas (g. 1920) — prancūzų rašytojas, publicistas D i u v e r n u a A n r i ( A n r i Simonas Svabacheris; 1 8 7 5 — 1 9 3 7 ) — prancūzų rašytojas Dizraelis Bendžaminas (grafas Bikonsfildas; ( 1 8 0 3 — 1 8 8 1 ) — D. Britanijos vyriau­ sybės veikėjas, rašytojas

293

Dodė Alfonsas ( 1 8 4 0 — 1 8 9 7 ) — prancūzų rašytojas Dolanas Žanas (Šarlis A n t u a n a s Furnjė; 1 8 3 5 — 1 9 0 9 ) — prancūzų rašytojas, kri­ tikas Dosi Karlas (Albertas Pizani Dosi; 1 8 4 9 — 1 9 1 0 ) — italų rašytojas, politikos veikė­ jas Dostojevskis Fiodoras ( 1 8 2 1 — 1 8 8 1 ) — rusų rašytojas Dovženka Aleksandras ( 1 8 9 4 — 1 9 5 6 ) — u k r a i n i e č i ų k i n o režisierius, rašytojas Draizeris Teodoras ( 1 8 7 1 — 1 9 4 5 ) — a m e r i k i e č i ų rašytojas Duzė Eleonora ( 1 8 5 8 — 1 9 2 4 ) — i t a l ų aktorė Džainis Abdurachmanas Nuredinas ( 1 4 1 4 — 1 4 9 2 ) — tadžikų visuomenės veikėjas, poetas, filosofas, fiziologas Džefersonas Tomas ( 1 7 4 3 — 1 8 2 6 ) — JAV politikos veikėjas, 1 8 0 1 — 1 8 0 9 — JAV prezidentas Džeimsas Viljamas ( 1 8 4 2 — 1 9 1 0 ) — JAV filosofas, psichologas Džeroldas Duglas ( 1 8 0 3 — 1 8 5 7 ) — D. Britanijos rašytojas satyrikas, žurnalistas Džeromas Klapka Džeromas ( 1 8 5 9 — 1 9 2 7 ) — D. Britanijos rašytojas Džobertis Vinčensas ( 1 8 0 1 — 1 8 5 2 ) — italų politikos veikėjas, filosofas Džonsonas Benas, arba Bendžamenas ( 1 5 7 3 — 1 6 3 7 ) — anglų rašytojas Džonsonas Samjuelis ( 1 7 0 9 — 1 7 8 4 ) — D. Britanijos rašytojas, k a l b i n i n k a s Džordanas Deividas Staras ( 1 8 5 1 — 1 9 3 1 ) — JAV natūralistas, pedagogas Džordžas Henris ( 1 8 3 9 — 1 8 9 7 ) — JAV publicistas, ekonomistas fon Ebner-Ešenbach Marija ( 1 8 3 0 — 1 9 1 6 ) — austrų rašytoja Edisonas Tomas A i v a ( 1 8 4 7 — 1 9 3 1 ) — JAV e l e k t r o t e c h n i k a s , išradėjas Edvardsas Džonatanas ( 1 7 0 3 — 1 7 5 8 ) — v o k i e č i ų filosofas, religinis veikėjas, peda­ gogas Edvardsas Trajonas ( 1 8 0 9 — 1 8 9 4 ) — D. Britanijos literatas Einšteinas Albertas ( 1 8 7 9 — 1 9 5 5 ) — vokiečių mokslininkas Eliotas Tomas Sternsas ( 1 8 8 8 — 1 9 6 5 ) — D. Britanijos poetas, dramaturgas, kritikas Emersonas Ralfas Voldas ( 1 8 0 3 — 1 8 8 2 ) — JAV filosofas, poetas, eseistas Enesku Džordže ( 1 8 8 1 — 1 9 5 5 ) — r u m u n ų kompozitorius, smuikininkas, dirigentas Engelis Johanas Jokūbas ( 1 7 4 1 — 1 8 0 2 ) — v o k i e č i ų rašytojas Enijus Kvintas ( 2 3 9 — 1 6 9 pr. m. e.) — romėnų rašytojas Epiktetas Hierapolietis (apie 5 0 — a p i e 130) — romėnų filosofas Epikūras ( 3 4 1 — 2 7 0 pr m. e.) — graikų filosofas Erazmas Roterdamietis Deziderijus ( t i k i Gerhardas Gerhardsas; 1 4 6 9 — 1 5 3 6 ) — olandų filologas, filosofas Erio (Herijo) Eduardas ( 1 8 7 2 — 1 9 5 7 ) — prancūzų politikos veikėjas, mokslininkas Eschilas (525 ar 5 2 4 — 4 5 6 ar 455 pr m. e.) — graikų d r a m a t u r g a s Eskolis Maksas (g 1898) — a m e r i k i e č i ų publicistas Etjenas A n r i (jaunesnysis; 1 5 3 1 — 1 5 9 8 ) — prancūzų tipografas, filologas poliglotas, rašytojas, vertėjas Euripidas (484 ar 4 8 0 — 4 0 6 pr. m. e.) — graikų d r a m a t u t g a s Everetas Edvardas ( 1 7 9 4 — 1 8 6 5 ) — JAV valstybės veikėjas Ezopas ( V I — V a. pr m. e.) — legendinis senovės graikų pasakėtininkas Fagė Emilis (184,7—1916) — prancūzų literatūros istorikas Faijolis Fransua Žozefas Mari ( 1 7 7 5 — 1 8 5 2 ) — prancūzų poetas, žodynų sudarytojas Falesas (VII—VI a. pr. m. e.) — graikų mokslininkas, filosofas Fedras (apie 15 pr. m. e . — 7 0 m. e. a.) — romėnų p a s a k ė t i n i n k a s fon Feichterslebenas Ernstas ( 1 8 0 6 — 1 8 4 9 ) — austrų gydytojas, rašytojas Felpsas Ostinas ( 1 8 2 0 — 1 8 9 0 ) — JAV religinis rašytojas Felpsas Viljamas Lajonas ( 1 8 6 5 — 1 9 4 3 ) — JAV pedagogas, literatūros k r i t i k a s Fenelonas Fransua de Salinjakas de la M o t a s ( 1 6 5 1 — 1 7 1 5 ) — prancūzų rašytojas, filosofas Feognidas (VI a. pr m. e.) — graikų poetas Fereras Guljelmas ( 1 8 7 1 — 1 9 4 2 ) — italų istorikas, sociologas, publicistas Fersmanas Aleksandras ( 1 8 8 3 — 1 9 4 5 ) — mineralogas, g e o c h e m i k a s Fersteris Frydrichas Vilhelmas ( 1 8 6 9 — 1 9 6 6 ) — v o k i e č i ų pedagogas

294

Fichtė Johanas Gotlybas ( 1 7 6 2 — 1 8 1 4 ) — v o k i e č i ų filosofas Fildingas Henris ( 1 7 0 7 — 1 7 5 4 ) — D. Britanijos rašytojas Filipsas Vendelis ( 1 8 1 1 — 1 8 8 4 ) — JAV politikos veikėjas, aboliucionistas, oratorius, publicistas Firdousi Abu'l Kasimas (apie 9 4 0 — a p i e 1020 ar 1030) — persų ir tadžikų poetas Fišeris Kūnas ( 1 8 2 4 — 1 9 0 7 ) — Vokietijos filosofijos istorikas Fiustelis de Kulanžas Niurna Deni ( 1 8 3 0 — 1 8 8 9 ) — prancūzų istorikas Flajanas Enijus (g 1910) — italų rašytojas Floberas Giustavas ( 1 8 2 1 — 1 8 8 0 ) — prancūzų rašytojas Floras Lucijus, Anėjus (II a.) — romėnų istorikas de Florianas Žanas Pjeras Klaris ( 1 7 5 5 — 1 7 9 4 ) — prancūzų rašytojas Foichtvangeris Lionas ( 1 8 8 4 — 1 9 5 8 ) — v o k i e č i ų rašytojas Folkneris Viljamas ( 1 8 9 7 — 1 9 6 2 ) — JAV rašytojas Fontane Teodoras ( 1 8 1 9 — 1 8 9 8 ) — v o k i e č i ų rašytojas Fontenelis (le Bovjė de Fontenelis) Bernaras ( 1 6 5 7 — 1 7 5 7 ) — prancūzų rašytojas, filosofas Fornerė Ksavjė ( 1 8 0 9 — 1 8 8 4 ) — prancūzų poetas, d r a m a t u r g a s Forsteris Johanas Georgas Adamas ( 1 7 5 4 — 1 7 9 4 ) — v o k i e č i ų keliautojas, gamti­ ninkas, rašytojas Fosdikas Haris Emersonas ( 1 8 7 8 — ? ) — J A V religinis veikėjas, rašytojas Foskolas Ugas ( 1 7 7 8 — 1 8 2 7 ) — i t a l ų rašytojas Fosteris Džonas Vatsonas ( 1 8 3 6 — 1 9 1 7 ) — JAV valstybės veikėjas, diplomatas Franklinas Bendžaminas ( 1 7 0 6 — 1 7 9 0 ) — JAV politikos veikėjas, publicistas, moks­ lininkas Fransas Anatolis (tikr. A n a t o l i s Fransua Tibo; 1 8 4 4 — 1 9 2 4 ) — prancūzų rašytojas Freitagas Gustavas ( 1 8 1 6 — 1 8 9 5 ) — v o k i e č i ų rašytojas Frišas Maksas (g 1911) — Šveicarijos rašytojas, rašantis vokiečių kalba Froidas Zigmundas ( 1 8 5 6 — 1 9 3 9 ) — austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas Fromas Erichas (g 1900) — vokiečių ir JAV filosofas, psichologas Frostas Robertas Ly ( 1 8 7 4 — 1 9 6 3 ) — JAV poetas Fučikas Julius ( 1 9 0 3 — 1 9 4 3 ) — č e k ų žurnalistas, politikos veikėjas Fukididas (apie 4 6 0 — a p i e 400 m. pr. m. e.) — graikų istorikas Fuler Margarita ( 1 8 1 0 — 1 8 5 0 ) — JAV rašytoja Fuleris Tomas ( 1 6 0 8 — 1 6 6 1 ) — anglų teologas, istorikas, biografas Gaksotas Pjeras (g. 1895) — prancūzų istorikas Galianis Ferdinandas ( 1 7 2 8 — 1 7 8 7 ) — italų rašytojas, ekonomistas, vienuolis Galilėjus Galilėjas ( 1 5 6 4 — 1 6 4 2 ) — italų mokslininkas Gandis Mohandas Karamčandas ( 1 8 6 9 — 1 9 4 8 ) — i n d ų mąstytojas, politikos veikė­ jas Garfildas Džeimsas Abraomas ( 1 8 3 1 — 1 8 8 1 ) — JAV generolas, politikos veikėjas, 1881 — JAV prezidentas Garibaldis Džuzepė ( 1 8 0 7 — 1 8 8 2 ) — Italijos nacionalinio išsivadavimo veikėjas, na­ cionalinis didvyris, generolas Gercenas Aleksandras ( 1 8 1 2 — 1 8 7 0 ) — rusų rašytojas, publicistas, filosofas Gėtė Johanas Volfgangas ( 1 7 4 9 — 1 8 3 2 ) — vokiečių poetas, mąstytojas, gamtininkas Gevara, Velės de Gevara Luisas ( 1 5 7 8 — 1 6 4 5 ) — ispanų rašytojas Gezlitas Viljamas ( 1 7 7 8 — 1 8 3 0 ) — anglų publicistas, kritikas Gilė Peteris ( 1 8 5 4 — 1 9 0 4 ) — v o k i e č i ų rašytojas Gipelis Teodoras Gotlibas ( 1 7 4 1 — 1 7 9 6 ) — v o k i e č i ų rašytojas Gitri Saša ( 1 8 8 5 — 1 9 5 7 ) — prancūzų dramaturgas, aktorius Godenas Eženas ( 1 8 5 6 — ? ) — prancūzų poetas, žurnalistas v a n Gogas Vinsentas ( 1 8 5 3 — 1 8 9 0 ) — o l a n d ų tapytojas, grafikas Gogolis Nikolajus ( 1 8 0 9 — 1 8 5 2 ) — rusų rašytojas de Goja Franciskas C h o s ė ( 1 7 4 6 — 1 8 2 8 ) — ispanų tapytojas, grafikas Goldonis Karlas ( 1 7 0 7 — 1 7 9 3 ) — italų d r a m a t u r g a s Goldsmitas Oliveris ( 1 7 2 8 — 1 7 7 4 ) — D. Britanijos rašytojas de Golis Sarlis (1890—1970) — prancūzų generolas, politikos veikėjas, 1959—1969 — Prancūzijos prezidentas

295

Golsvortis Džonas ( 1 8 6 7 — 1 9 3 3 ) — anglų rašytojas de Gongora (Gongora i Argotė) Luji ( 1 5 6 1 — 1 6 2 7 ) — ispanų poetas Gonkūrai — broliai de Gonkūrai: Ednionas (1822—1896) ir Žiulis ( 1 8 3 0 — 1 8 7 0 ) — prancūzų rašytojai Gotjė Teofilis ( 1 8 1 1 — 1 8 7 2 ) — prancūzų rašytojas, kritikas Grafas A r t ū r a s ( 1 8 4 8 — 1 9 1 3 ) — italų rašytojas, kultūros istorikas, filologas Grantas Julisis Simpsonas ( 1 8 2 2 — 1 8 8 5 ) — JAV politikos ir karo veikėjas, 1 8 6 9 — 1877 — JAV prezidentas Grasė Bernaras ( 1 8 8 1 — 1 9 5 5 ) — prancūzų leidėjas Grasjanas (I Moralis) Baltas aras ( 1 6 0 1 — 1 6 5 8 ) — ispanų teologas, rašytojas, filosofas Greftonas Samuelis (g 1907) — JAV žurnalistas, rašytojas Gribojedovas Aleksandras ( 1 7 9 5 — 1 8 2 9 ) — rusų rašytojas, diplomatas Grygas Edvardas ( 1 8 4 3 — 1 9 0 7 ) — norvegų kompozitorius, dirigentas, pianistas Grilis Horas ( 1 8 1 1 — 1 8 7 2 ) — JAV politikos veikėjas, žurnalistas Guckovas Karlas ( 1 8 1 1 — 1 8 7 8 ) — v o k i e č i ų rašytojas Gudrič Samuelis Grisuoldas ( 1 7 9 3 — 1 8 6 0 ) — JAV vaikų rašytojas, pedagogas de Gurmonas Remi ( 1 8 5 8 — 1 9 1 5 ) — prancūzų rašytojas, literatūros teoretikas Gvičardinis Frančeskas ( 1 4 8 3 — 1 5 4 0 ) — italų istorikas, filosofas, politikos veikėjas Halifaksas, seras Džordžas Sevilas (1633—1695) — Anglijos politikos veikėjas, pub­ licistas Hamanas Johanas Georgas ( 1 7 3 0 — 1 7 8 8 ) — v o k i e č i ų filosofas, kritikas, rašytojas Hamiltonas Aleksandras ( 1 7 5 7 — 1 8 0 4 ) — JAV visuomenės veikėjas, publicistas, ra­ šytojas Haringtonas Džeimsas ( 1 6 1 1 — 1 6 7 7 ) — anglų filosofas, rašytojas Haris Džoelas Cendleris ( 1 8 4 8 — 1 9 0 8 ) — JAV rašytojas, žurnalistas Hašekas Jaroslavas ( 1 8 8 3 — 1 9 2 3 ) — č e k ų rašytojas Hau Edgaras Votsonas ( 1 8 5 3 — 1 9 3 7 ) — JAV rašytojas, leidėjas Hauelsas Džeimsas (apie 1 5 9 4 — 1 6 6 6 ) — anglų rašytojas, eseistas Hauptmanas Gerhartas ( 1 8 6 2 — 1 9 4 6 ) — vokiečių rašytojas Havličekas Jaroslavas ( 1 8 9 6 — 1 9 4 3 ) — č e k ų rašytojas Hebelis Frydrichas ( 1 8 1 3 — 1 8 6 3 ) — vokiečių d r a m a t u r g a s Hėgelis Georgas Vilhelmas Frydrichas ( 1 7 7 0 — 1 8 3 1 ) — v o k i e č i ų filosofas Heibelis Emanuelis ( 1 8 1 5 — 1 8 8 4 ) — vokiečių poetas, vertėjas Heileris Johanas ( 1 4 4 5 — 1 5 1 0 ) — vokiečių pamokslininkas Heinė Heinrichas ( 1 7 9 7 — 1 8 5 6 ) — vokiečių poetas Heivudas Džonas (apie 1 4 9 7 — a p i e 1580) — anglų d r a m a t u r g a s Heizas Patrikas Džozefas ( 1 8 6 7 — 1 9 3 8 ) — kardinolas, JAV religijos veikėjas Heizė Paulis ( 1 8 3 0 — 1 9 1 4 ) — v o k i e č i ų rašytojas Hėjus Džonas ( 1 6 8 5 — 1 7 3 2 ) — D. Britanijos poetas, d r a m a t u r g a s Hekeris Frydrichas Francas Karlas ( 1 8 1 1 — 1 8 8 1 ) — v o k i e č i ų politikos veikėjas Helvecijus K l o d a s A d r i a n a s ( 1 7 1 5 — 1 7 7 1 ) — prancūzų filosofas Hemingvėjus Ernestas ( 1 8 9 9 — 1 9 6 1 ) — JAV rašytojas Hendelis Georgas Frydrichas ( 1 6 8 5 — 1 7 5 9 ) — v o k i e č i ų kompozitorius Heraklitas Efesietis (apie 5 4 4 — a p i e 483 m. pr. m. e.) — graikų filosofas Herbertas Džordžas ( 1 5 9 3 — 1 6 3 3 ) — anglų poetas Herderis Johanas Gotfrydas ( 1 7 4 4 — 1 8 0 3 ) — v o k i e č i ų filosofas, rašytojas Herodotas (apie 4 8 4 — a p i e 425 m. pr. m. e.) — senovės graikų istorikas Heziodas (VIII—VII a. pr. m. e.) — graikų poetas de Hiberis Fransua Apolinis ( 1 7 4 4 — 1 7 9 0 ) — prancūzų generolas, karo teoretikas, rašytojas Higinsonas Tomas Ventvortas S t o r o u ( 1 8 2 3 — 1 9 1 1 ) — J A V poetas, publicistas, vi­ suomenės veikėjas Hipijas Elidietis (V a. pr m. e.) — senovės graikų filosofas sofistas Hipokratas (apie 4 6 0 — 3 7 7 m. pr. m. e.) — graikų gydytojas Hiršfeldas Liudvikas ( 1 8 8 4 — 1 9 5 4 ) — l e n k ų mokslininkas mikrobiologas Hobsas Tomas ( 1 5 8 8 — 1 6 7 9 ) — anglų filosofas Hofmanas Ernstas Teodoras Amadėjus (muziko slapyvardis Johanas Kreisleris; 1 7 7 6 — 1822) — vokiečių rašytojas

296

Hofmileris Jozefas ( 1 8 7 2 — 1 9 3 3 ) — v o k i e č i ų rašytojas, kritikas Holbachas Polis Anri ( 1 7 2 3 — 1 7 8 9 ) — prancūzų filosofas Holendas Džosija Džilbertas (g. 1919) — JAV rašytojas, žurnalistas Holmsas Oliveris Vendlis ( 1 8 0 9 — 1 8 9 4 ) — JAV rašytojas, gydytojas Homeras (apie VIII a. pr. m. e.) — legendinis graikų poetas Horacijus, Kvintas Horacijus Flakas ( 6 5 — 2 7 m. pr. m. e.) — r o m ė n ų poetas Hotornas Natanielis ( 1 8 0 4 — 1 8 6 4 ) — a m e r i k i e č i ų rašytojas Hufelandas Kristoforas Vilhelmas ( 1 7 6 2 — 1 8 3 6 ) — v o k i e č i ų t e r a p e u t a s Hugo Viktoras ( 1 8 0 2 — 1 8 8 5 ) — prancūzų rašytojas fon Humboltas Vilhelmas ( 1 7 6 7 — 1 8 3 5 ) — vokiečių filosofas, filologas, politikos vei­ kėjas Ibn Sina, A b u Alijus Huseinas ibn Abdalahas (lot. forma Avicena; apie 9 8 0 — 1037) — Vidurinės Azijos filosofas, mokslininkas Ibsenas Henrikas ( 1 8 2 8 — 1 9 0 6 ) — norvegų rašytojas Ichara Saikaku (Chirojama Torio; 1 6 4 2 — 1693) — japonų rašytojas Ilič-Svityčius Vladislovas ( 1 9 3 4 — 1 9 6 6 ) — rusų k a l b i n i n k a s Ingersolas Robertas Grinas ( 1 8 3 3 — 1 8 9 9 ) — JAV* juristas, publicistas, politikos vei­ kėjas Irvingas Vašingtonas ( 1 7 8 3 — 1 8 5 9 ) — JAV rašytojas, istorikas Isokratas ( 4 3 6 — 3 3 8 m. pr. m. e.) — graikų oratorius, retorius, rašytojas Jablonskis Jonas (slap. Rygiškių J o n a s ; 1 8 6 0 — 1 9 3 0 ) — lietuvių kalbininkas Jang Cu (IV a. pr. m. e.) — k i n ų filosofas Jangas Edvardas ( 1 6 8 3 — 1 7 6 5 ) — D. Britanijos poetas Jasiro Jukio (g. 1890) — japonų m e n o t y r i n i n k a s Jumas (Hiumas) Deividas ( 1 7 1 1 — 1 7 7 6 ) — D. Britanijos filosofas, ekonomistas, is­ torikas Juvenalis, Decimas Junijus Juvenalis (apie 6 0 — p o 130) — romėnų poetas Kabaljero Fernan (Sesilija Biol de Faber; 1 7 9 7 — 1 8 7 7 ) — ispanų rašytoja K a b ė Etjenas ( 1 7 8 8 — 1 8 5 6 ) — prancūzų publicistas Kafka Fransas ( 1 8 8 3 — 1 9 2 4 ) — austrų rašytojas Kalderonas de la Barka Pedras ( 1 6 0 0 — 1 6 8 1 ) — ispanų d r a m a t u r g a s Kalnrozė Valdis ( 1 8 9 4 — 1 9 9 3 ) — latvių dailininkas K a m i u Alberas ( 1 9 1 3 — 1 9 6 0 ) — prancūzų rašytojas, filosofas de Kampoamoras (Kampoamor i Kamoozorio) Pamonas; 1817—1901) — ispanų poe­ tas, dramaturgas, politikos veikėjas K a n b u Inajatulachas (XVII a.) — persų rašytojas Kantas Imanuelis ( 1 7 2 4 — 1 8 0 4 ) — v o k i e č i ų filosofas, mokslininkas K a n t u Čezarė ( 1 8 0 4 — 1 8 9 5 ) — italų rašytojas Karas Alfonsas Žanas ( 1 8 0 8 — 1 8 9 0 ) — prancūzų rašytojas Karlailis Tomas ( 1 7 9 5 — 1 8 8 1 ) — D. Britanijos rašytojas, filosofas K a r m e n Silva (Rumunijos karalienės Elžbietos pseudonimas; 1 8 4 3 — 1 9 1 6 ) — v o k i e ­ čių poetė Karolis LX ( 1 5 5 0 — 1 5 7 4 ) — n u o 1560 Prancūzijos k a r a l i u s iš Valua dinastijos Kastiljonė Baldasarė ( 1 4 7 8 — 1 5 2 9 ) — i t a l ų rašytojas Katonas Dionisijus (apie III—IV a.) — n u m a n o m a s lotynų dvieilių rinkinio autorius Katonas, Markas Porcijus Katonas, Katonas Vyresnysis (234—149 m. pr m. e.) — Romos politikos veikėjas, romėnų prozos pradininkas Kaudzytis Reinis ( 1 8 3 9 — 1 9 2 0 ) — l a t v i ų rašytojas Kavabata Jasunaris ( 1 8 9 9 — 1 9 7 2 ) — j a p o n ų rašytojas Keibelas Brančas ( 1 8 7 9 — 1 9 5 8 ) — JAV rašytojas Keleris Gotfrydas ( 1 8 1 9 — 1 8 9 0 ) — Šveicarijos rašytojas, rašęs v o k i e č i ų kalba Kelis Džonas ( 1 8 2 1 — 1 8 6 6 ) — JAV valstybės veikėjas Kemdenas Viljamas ( 1 5 5 1 — 1 6 2 3 ) — a n g l ų istorikas, archeologas Kempas Roberas ( 1 8 7 9 — 1 9 5 9 ) — p r a n c ū z ų kritikas Kentas Rokvelis ( 1 8 8 2 — 1 9 7 1 ) — JAV dailininkas, rašytojas, visuomenės veikėjas Kerneris Karlas Teodoras ( 1 7 9 1 — 1 8 1 3 ) — v o k i e č i ų poetas, d r a m a t u r g a s

2«>7

Kestneris Erichas ( 1 8 9 9 — 1 9 7 4 ) — vokiečių rašytojas Kiortis Džordžas Viljamas ( 1 8 2 4 — 1 8 9 2 ) — JAV rašytojas, žurnalistas Kitsas Džonas ( 1 7 9 5 — 1 8 2 1 ) — anglų poetas Klaudianas Klaudijus (apie 3 7 5 — p o 404) — romėnų poetas Klaudijus Matijas ( 1 7 4 0 — 1 8 1 5 ) — vokiečių rašytojas Klauzevicas K a r l a s ( 1 7 8 0 — 1 8 3 1 ) — vokiečių karo teoretikas, istorikas Kleistas Evaldas Christianas ( 1 7 1 5 — 1 7 5 9 ) — vokiečių rašytojas, poetas, dramatur­ gą? K l e m a n s o Žoržas Benžamenas ( 1 8 4 1 — 1 9 2 9 ) — Prancūzijos politikos veikėjas Kleobulas (VI a. pr m. e. pradžia) — senovės graikų mąstytojas Klingeris Frydrichas Maksimilianas ( 1 7 5 2 — 1 8 3 1 ) — vokiečių rašytojas Klinrs A n t a (Amtmanė Anna; 1 8 9 3 — 1 9 7 0 ) — latvių aktorė Klodelis Polis Luji Sarlis ( 1 8 6 8 — 1 9 5 5 ) — prancūzų poetas, dramaturgas, diploma­ tas de K n o r Žozefma ( 1 8 2 7 — 1 9 0 8 ) — austrų rašytoja, rašiusi prancūzų kalba K o b o Ą b ė (g. 1924) — japonų rašytojas K o k t o Žanas ( 1 8 8 9 — 1 9 6 3 ) — prancūzų rašytojas, dailininkas, teatro veikėjas Kolbis Frenkas M ū r a s ( 1 8 6 5 — 1 9 2 5 ) — JAV leidėjas, kritikas K o l e t Sidoni G a b r i e l ė ( 1 8 7 3 — 1 9 5 4 ) — prancūzų rašytoja Koletą Pjetro (172-5—1833) — italų istorikas, valstybės veikėjas Kolinzas Džonas C e r t o n a s ( 1 8 4 8 — 1 9 0 8 ) — D. Britanijos literatūrologas, biografas Kolridžas Samjuelis Teiloras ( 1 7 7 2 — 1 8 3 4 ) — anglų rašytojas, kritikas K o k o n a s Čarlzas Kelebas ( 1 7 8 0 — 1 8 3 2 ) — D. Britanijos kunigas, literatūrologas Kolumbas Kristupas ( 1 4 5 1 — 1 5 0 6 ) — jūrininkas, keliautojas K o l u m e l a (Lucijus Junijus Kolumela Moderatas; I a.) — romėnų rašytojas, agrono­ mas K o m e r s o n a s Žanas Luji Ogiustas ( 1 8 0 2 — 1 8 7 9 ) — prancūzų literatūrologas K o n e n t a s Džeimsas Brajentas (g. 1893) — JAV chemikas, pedagogas, valstybės vei­ kėjas Konfucijus (apie 5 5 1 — 4 7 9 pr. m. e.) — kinų filosofas, politikos veikėjas, pedagogas K o n s t a n a s de Rebekas Bendžamenas ( 1 7 6 7 — 1 8 3 0 ) — prancūzų rašytojas, politikos veikėjas Kontas Ogiustas ( 1 7 9 8 — 1 8 5 7 ) — prancūzų filosofas K o r č a k a s Janusas (tikr Henrikas Goldšmitas; 1 8 7 8 ar 1 8 7 9 — 1 9 4 2 ) — lenkų peda­ gogas, rašytojas Kornelis Pjeras ( 1 6 0 6 — 1 6 8 4 ) — prancūzų dramaturgas Košutas Lajošas ( 1 8 0 2 — 1 8 9 4 ) — Vengrijos politikos veikėjas Kotgreivas Rendlas (m. 1634) — anglų filologas, leksikografas Kreinas Frenkas ( 1 8 6 1 — 1 9 2 8 ) — JAV teologas, publicistas Krevel is R e n ė ( 1 9 0 0 — 1 9 3 5 ) — prancūzų rašytojas K r o č ė Benedetas ( 1 8 6 6 — 1 9 5 2 ) — italų filosofas K r o n i n a s Arčibaldas Džozefas ( 1 8 9 6 — 1 9 8 1 ) — anglų rašytojas K r o t k i s Emilis (Germanas Emanuelis; 1 8 9 2 — 1 9 6 3 ) — rusų poetas, satyrikas Ksenofanas Kolofonietis (VI—V a. pr. m. e.) — graikų filosofas, poetas Kung sun Jangas (m. 3 3 8 pr. m. e.) — kinų filosofas K u r e Izolda ( 1 8 5 3 — 1 9 4 4 ) — vokiečių rašytoja Kurcijus (Kvintas Kurcijus Rufas; I a.) — romėnų istorikas, retorius Kurjė de M e r a s Polis Luji ( 1 7 7 2 — 1 8 2 5 ) — prancūzų rašytojas, publicistas Kurtelinas Žoržas (tikr Muano; 1 8 5 8 — 1 9 2 9 ) — prancūzų rašytojas Kuzenas V i k t o r a s ( 1 7 9 2 — 1 8 6 7 ) — prancūzų filosofas Kvintilianas M a r k a s Fabijus (apie 35—apie 96) — romėnų retorius Labišas Eženas M a t e n a s ( 1 8 1 5 — 1 8 8 8 ) — prancūzų dramaturgas de La Briujeras Žanas ( 1 6 4 5 — 1 6 9 6 ) — prancūzų rašytojas Labuisas-Rošforas Žanas Pjeras Žakas Ogiustas ( 1 7 7 8 — 1 8 5 2 ) — prancūzų rašyto­ jas de Lafontenas Žanas ( 1 6 2 1 — 1 6 9 5 ) — prancūzų poetas Lakorderas Žanas Batistas A n r i ( 1 8 0 2 — 1 8 6 1 ) — prancūzų teologas, visuomenės vei­ kėjas, rašytojas, žurnalistas

298

de L a k r o Pjeras Ambruazas Fransua Š a d e r l o ( 1 7 4 1 — 1 8 0 3 ) — prancūzų rašytojas, politikos veikėjas Lamarkas Žanas Batistas ( 1 7 4 4 — 1 8 2 9 ) — prancūzų natūralistas de Lamartinas Alfonsas ( 1 7 9 0 — 1 8 6 9 ) — prancūzų poetas, politikos veikėjas de Lamenė Felisitas Roberas ( 1 7 8 2 — 1 8 5 4 ) — prancūzų filosofas, publicistas, rašy­ tojas, visuomenės veikėjas, kunigas de Lametri Žiuljenas O f r ė ( 1 7 0 9 — 1 7 5 1 ) — prancūzų filosofas de La M o t Udaras A n t u a n a s ( 1 6 7 2 — 1 7 3 1 ) — prancūzų poetas Lansonas G i u s t a v a s ( 1 8 5 7 — 1 9 3 4 ) — prancūzų literatūrologas L a o Dzė ( V I — V a. pr. m. e.) — kinų filosofas Laplasas Pjeras Simonas ( 1 7 4 9 — 1 8 2 7 ) — prancūzų matematikas, fizikas, astrono­ mas, kunigaikštis de Larošfuko Fransua ( 1 6 1 3 — 1 6 8 0 ) — prancūzų rašytojas, kunigaikštis Larošfuko-Dudovilis Ambrozijus Polikarpas ( 1 7 6 5 — 1 8 4 1 ) — Prancūzijos politikos ^veikėjas Laturas-Šambli A n t u a n a s ( 1 8 0 8 — 1 8 8 1 ) — prancūzų literatūrologas Lebonas Giustavas ( 1 8 4 1 — 1 9 3 1 ) — prancūzų mokslininkas, filosofas, rašytojas Lebonas Žanas (XVI a.) — prancūzų rašytojas, gydytojas Lecas Stanislovas Ježis ( 1 9 0 9 — 1 9 6 6 ) — lenkų rašytojas Leguvė Ernestas Vilfridas ( 1 8 0 7 — 1 9 0 3 ) — prancūzų rašytojas Leibnicas Gotfrydas V i l h e l m a s ( 1 6 4 6 — 1 7 1 6 ) — vokiečių mokslininkas, matemati­ kas, filosofas Lemelis Sarlis ( 1 7 3 1 — 1 8 1 4 ) — prancūzų rašytojas Lemjeras A n t u a n a s M a r i ( 1 7 2 3 — 1 7 9 3 ) — prancūzų poetas Lenormanas A n r i R e n ė ( 1 8 8 2 — 1 9 5 1 ) — prancūzų dramaturgas Leonardas da Vinčis ( 1 4 5 2 — 1 5 1 9 ) — italų dailininkas, architektas, inžinierius, moks­ lininkas Leopardis Džakomas ( 1 7 9 8 — 1 8 3 7 ) — italų poetas, grafas Lermontovas Michailas ( 1 8 1 4 — 1 8 4 1 ) — rusų poetas L e r u Pjeras ( 1 7 9 7 — 1 8 7 1 ) — prancūzų filosofas L e r u de Lensi Adrianas Žanas Viktoras ( 1 8 0 6 — 1 8 6 9 ) — prancūzų archeologas, is­ torikas, literatūrologas Lesažas Alenas Renė ( 1 6 6 8 — 1 7 4 7 ) — prancūzų rašytojas Lesingas G o t h o l d a s Efraimas ( 1 7 2 9 — 1 7 8 1 ) — vokiečių rašytojas, meno kritikas ir teoretikas Leskovas Nikolajus ( 1 8 3 1 — 1 8 9 5 ) — rusų rašytojas de Levisas Gastonas ( 1 7 6 4 — 1 8 3 0 ) — prancūzų rašytojas Levi-Strosas K lod as (g 1908) — prancūzų etnografas, sociologas de Leze-Marnezija Klo d as Fransua ( 1 7 3 5 — 1 8 0 0 ) — prancūzų valstybės veikėjas, ra­ šytojas Lichtenbergas Georgas Kristofas ( 1 7 4 2 — 1 7 9 9 ) — vokiečių rašytojas, meno kritikas, fizikas Lichtveris Magnus as Gotfrydas ( 1 7 1 9 — 1 7 8 3 ) — vokiečių pasakėtininkas Lie Dzė (IV a. pr. m. e.) — kinų filosofas Likokas Stivenas ( 1 8 6 9 — 1 9 4 4 ) — Kanados rašytojas, rašęs anglų kalba L i l i e n t a l i s v D e i v i d a s Elis ( 1 8 9 9 — 1 9 8 1 ) — J A V juristas, publicistas de Linis Sarlis Žozefas ( 1 7 3 5 — 1 8 1 4 ) — prancūzų karvedys, rašytojas Linkolnas Abrahamas ( 1 8 0 9 — 1 8 6 5 ) — J A V valstybės veikėjas, advokatas, nuo 1 8 6 0 — J A V prezidentas Listas Ferensas ( 1 8 1 1 — 1 8 8 6 ) — vengrų pianistas, kompozitorius Liudvigas Otas ( 1 8 1 3 — 1 8 6 5 ) — vokiečių rašytojas, kritikas Liudvikas XI ( 1 4 2 3 — 1 4 8 3 ) — Prancūzijos karalius ( 1 4 6 1 — 1 4 8 3 ) Liuteris M a r t y n a s ( 1 4 8 3 — 1 5 4 6 ) — krikščionybės reformatorius, protestantizmo (liulcronybės) Vokietijoje pradininkas Livijus, Titas Livijus (55 pr. m. e . — 1 7 m. e.) — Romos istorikai de Livris Ipolitas ( 1 7 5 4 — 1 8 1 6 ) — prancūzų rašytojas

de Lojolą Ignotas ( 1 4 9 1 — 1 5 5 6 ) — ispanų teologas, Jėzuitų ordino Įkūrėju Londonas Džekas (tikr. Džonas Grifitas Londonas; 1876 I 1 'I6) JAV rulyhijuii Longfelas Henris Vodsvertas ( 1 8 0 7 — 1 8 8 2 ) — JAV poettl

29')

Lope de Vega (Lope de Vega Karpijus) Feliksas ( 1 5 6 2 — 1 6 3 5 ) — ispanų rašytojas Loranas Žanas ( 1 7 8 9 — 1 8 6 8 ) — prancūzų rašytojas, kritikas Lorimeras Džordžas Horasas ( 1 8 8 6 — 1 9 3 7 ) — JAV knygų leidėjas, rašytojas Lovelis Džeimsas Raselas ( 1 8 1 9 — 1 8 9 1 ) — JAV poetas, eseistas Lūdenis Vytautas (g 1937) — l a t v i ų poetas Luji Pjeras ( 1 8 7 0 — 1 9 2 5 ) — prancūzų rašytojas Lukianas (apie 1 1 7 — a p i e 190) — S e n . Graikijos satyrikas Lukrecijus, Titas Lukrecijus Karas (I a. pr. m. e.) — romėnų poetas, filosofas Madzinis Džuzepė ( 1 8 0 5 — 1 8 7 2 ) — Italijos revoliucionierius, publicistas Maiklsonas Albertas Abrahamas ( 1 8 5 2 — 1 9 3 1 ) — JAV fizikas M a k a l o u Kolina (g. 1937) — amerikiečių rašytoja Makiavelis Nikolas ( 1 4 6 9 — 1 5 2 7 ) — Italijos politikos veikėjas, rašytojas, filosofas, istorikas Makolis Tomas Babingtonas ( 1 8 0 0 — 1 8 5 9 ) — D. Britanijos istorikas, kritikas, politi­ kos veikėjas Makorlanas (tikr Diumaršė) Pjeras ( 1 8 8 2 — 1 9 7 0 ) — prancūzų rašytojas Malbranšas Nikola ( 1 6 3 8 — 1 7 1 5 ) — p r a n c ū z ų filosofas M a l r o A n d r ė ( 1 9 0 1 — 1 9 7 6 ) — prancūzų rašytojas, menotyrininkas politikos ir visuo­ menės veikėjas Manas Horas ( 1 7 9 6 — 1 8 5 9 ) — JAV pedagogas, visuomenės veikėjas Manas Tomas ( 1 8 7 5 — 1 9 5 5 ) — v o k i e č i ų rašytojas Mandzonįs Aleksandras ( 1 7 8 5 — 1 8 7 3 ) — italų rašytojas Maratas Žanas Polis ( 1 7 4 3 — 1 7 9 3 ) — Prancūzų Didžiosios revoliucijos veikėjas, gy­ dytojas Marcialis, Markas Valerijus Marcialis (apie 4 0 — a p i e 104) — romėnų poetas Marcinkevičius Justinas (g. 1930) — lietuvių rašytojas M a r ė A n r i v ( 1 8 3 8 — 1 9 1 7 ) — prancūzų politikos veikėjas, žurnalistas, rašytojas Maritenas Žakas ( į 8 8 2 — 1 9 7 3 ) — p r a n c ū z ų filosofas M a r i v o , K a r l e de Samblenas de M a r i v o ( 1 6 8 8 — 1 7 6 3 ) — prancūzų rašytojas M a r l o u Kristoferis ( 1 5 6 4 — 1 5 9 3 ) — anglų rašytojas Marselis Gabrielis ( 1 8 8 9 — 1 9 7 3 ) — prancūzų filosofas Marstonas Džonas (apie 1 5 7 5 — 1 6 3 4 ) — anglų poetas, dramaturgas Martenas diu Garas Rožė ( 1 8 8 1 — 1 9 5 8 ) — prancūzų rašytojas Masijonas Žanas Batistas ( 1 6 6 3 — 1 7 4 2 ) — prancūzų pamokslininkas, rašytojas Masonas Polis ( 1 8 4 9 — 1 8 9 6 ) — prancūzų valstybės veikėjas, rašytojas Matisas A n r i ( 1 8 6 9 — 1 9 5 4 ) — prancūzų dailininkas Mefitas Džonas Hjulendas ( 1 8 1 9 — 1 8 8 6 ) — JAV jūrų karininkas, rašytojas Melngailis Emilis ( 1 8 7 4 — 1 9 5 4 ) — l a t v i ų kompozitorius Menandras (apie 3 4 3 — a p i e 291 pr. m. e.) — graikų dramaturgas Mencelis Volfgangas ( 1 7 9 8 — 1 8 7 3 ) — v o k i e č i ų istorikas, rašytojas, kritikas Mencijus ( 3 7 2 — 2 8 9 pr m. e.) — k i n ų filosofas Menkenas Henris Luisas ( 1 8 8 0 — 1 9 5 6 ) — JAV kritikas, publicistas de M e r ė Antuanas Gombaras ( 1 6 0 7 — 1 6 8 4 ) — prancūzų moralistas Merjė Gabrielis ( 1 5 3 0 — 1 6 0 1 ) — prancūzų rašytojas Mesonas Tomas Lensingas ( 1 8 6 6 — 1 9 3 4 ) — JAV žurnalistas, rašytojas de Mestras Žozefas ( 1 7 5 3 — 1 8 2 1 ) — prancūzų filosofas, rašytojas Meterlinkas Morisas ( 1 8 6 2 — 1 9 4 9 ) — Belgijos rašytojas, rašęs prancūzų kalba Mickevičius A d o m a s ( 1 7 9 8 — 1 8 5 5 ) — l e n k ų rašytojas Mikelandželas Buonarotis ( 1 4 7 5 — 1 5 6 4 ) — italų dailininkas, architektas, poetas Miklucho-Maklajus Nikolajus ( 1 8 4 6 — 1 8 8 8 ) — rusų keliautojas, etnografas, antro­ pologas Milis Džonas Stiuartas ( 1 8 0 6 — 1 8 7 3 ) — D. Britanijos filosofas, logikas, ekonomistas de Miomandras Francis (tikr. Francis Diuranas; 1 8 8 0 — 1 9 5 9 ) — prancūzų rašytojas, vertėjas Mirabo (Riketi de Mirabo) Honorė Gabrielis ( 1 7 4 9 — 1 7 9 1 ) — Prancūzijos Didžiosios revoliucijos veikėjas, oratorius Mirandas Ivas Anatolis le Kerekas ( 1 8 7 5 — 1 9 5 7 ) — prancūzų rašytojas, žurnalistas Mišel Luiia ( 1 8 3 0 — 1 9 0 5 ) — prancūzų rašytoja, visuomenės veikėja, gydytoja

300

Mišlė Žiulis ( 1 7 9 8 — 1 8 7 4 ) — prancūzų istorikas M i š o A n r i ( 1 8 9 9 — 1 9 8 4 ) — prancūzų poetas M i u n t ė Akselis ( 1 8 5 7 — 1 9 4 9 ) — švedų rašytojas, gydytojas de M i u s ė Alfredas ( 1 8 1 0 — 1 8 5 7 ) — prancūzų poetas, rašytojas Mizneris Vilsonas ( 1 8 7 6 — 1 9 3 3 ) — JAV dramaturgas M o e m a s Viljamas Somersetas ( 1 8 7 4 — 1 9 6 5 ) — D. Britanijos rašytojas Moljeras (tikr. Žanas Batistas Poklenas; 1 6 2 2 — 1 6 7 3 ) — prancūzų dramaturgas, ak­ torius, teatro veikėjas Momadėjus, V. Skotas (g 1934) — indėnų kilmės JAV rašytojas Momzenas Teodoras ( 1 8 1 7 — 1 9 0 3 ) — vokiečių istorikas Monjė A n r i ( 1 7 9 9 — 1 8 7 7 ) — prancūzų dailininkas, rašytojas, aktorius de Montenis Mišelis ( 1 5 3 3 — 1 5 9 2 ) — prancūzų filosofas, rašytojas de Monterlanas A n r i (tikr. de Milonas; 1 8 9 6 — 1 9 7 2 ) — prancūzų rašytojas Monteskjė (de la Bredas ir de Monteskjė de Sekonda) Sarlis Lui ( 1 6 8 9 — 1 7 5 5 ) — prancūzų rašytojas, filosofas, teisininkas de Mopasanas Gi ( 1 8 5 0 — 1 8 9 3 ) — prancūzų rašytojas Moranas Polis ( 1 8 8 8 — 1 9 7 6 ) — prancūzų rašytojas, diplomatas Moravija Albertas ( 1 9 0 7 — 1 9 9 0 ) — italų rašytojas M o r a v s k i s Eugenijus ( 1 8 7 6 — 1 9 4 8 ) — lenkų kompozitorius, M. K. Čiurlionio drau­ gas Morgenšternas Kristianas ( 1 8 7 1 — 1 9 1 4 ) — vokiečių poetas Moriakas_Fransua (slap. Torezas; 1 8 8 5 — 1 9 7 0 ) — prancūzų rašytojas Morisas Sarlis ( 1 8 6 1 — 1 9 1 9 ) — prancūzų poetas, eseistas M o r u a A n d r ė (tikr. Emilis Herzogas; 1 8 8 5 — 1 9 6 7 ) — prancūzų rašytojas Mo Ti (V a. pr. m. e.) — kinų filosofas Nalbandianas Mikaelis ( 1 8 2 9 — 1 8 6 6 ) — armėnų poetas, publicistas, filosofas, visuo­ menės veikėjas Narnėtas Laslas (1901 — 1 9 7 5 ) — vengrų rašytojas Nansenas Fritjofas ( 1 8 6 1 — 1 9 3 0 ) — norvegų keliautojas, okeanografas, A r k t i e s tyri­ nėtojas Napoleonas I (Bonapartas) ( 1 7 6 9 — 1 8 2 1 ) — Prancūzijos karvedys, valstybės veikė­ jas, 1 8 0 4 — 1 8 1 4 , 1 8 1 5 — imperatorius Natanas Džordžas Džinas ( 1 8 8 2 — 1 9 5 8 ) — JAV literatūrologas, teatro kritikas Navoji (Ališeras Navoji) Nizamadinas ( 1 4 4 1 — 1 5 0 1 ) — uzbekų poetas, filosofas, vals­ tybės veikėjas N e r u Džavahąrlalas ( 1 8 8 9 — 1 9 6 4 ) — Indijos politikos ir valstybės veikėjas de Neryalis Žeraras (tikr. Labriunis; 1 8 0 8 — 1 8 5 5 ) — prancūzų poetas, rašytojas Nevjo Žoržas (g. 1900) — prancūzų poetas, d r a m a t u r g a s Niutonas Izaokas ( 1 6 4 3 — 1 7 2 7 ) — anglų mokslininkas, fizikas, m e c h a n i k a s , astro­ nomas, m a t e m a t i k a s Nizami Gandževi Abu Muhamadas ibn Jusufas (apie 1 1 4 1 — 1 2 0 9 ) — Azerbaidžano poetas, mąstytojas, rašęs persų kalba Njevo Ipolitas ( 1 8 3 1 — 1 8 6 1 ) — italų rašytojas Nodjė Sarlis ( 1 7 8 0 — 1 8 4 4 ) — prancūzų rašytojas Noibertas Rudolfas (g. 1903) — v o k i e č i ų mokslininkas, sociologas, gydytojas Novalis (tikt Frydrichas Leopoldas fon Handerbergas; 1 7 7 2 — 1 8 0 1 ) — vokiečių rašytoj as d'Obinjė Teodoras Agripa ( 1 5 5 2 — 1 6 3 0 ) — prancūzų poetas, istorikas Ogė Polis ( 1 7 9 2 — 1 8 6 4 ) — prancūzų ^pedagogas Oksenšerna Akselis ( 1 5 8 3 — 1 6 5 4 ) — Švedijos valstybės veikėjas, nuo 1 6 1 2 — k a n c ­ leris Oldžeris Viljamas Ransvilas ( 1 8 2 2 — 1 9 0 5 ) — JAV rašytojas, filosofas Olkotas Eimosas Bronsonas ( 1 7 9 9 — 1 8 8 8 ) — JAV pedagogas, rašytojas Olstonas Vašingtonas ( 1 7 7 9 — 1 8 4 3 ) — JAV dailininkas, rašytojas O'Melis Ostinas ( 1 8 5 8 — 1 9 3 2 ) — JAV gydytojas, literatas Overberis Tomas ( 1 5 8 1 — 1 6 1 3 ) — anglų poetas, moralistas Ovidijus (Publijus Ovidijus Nazonas; 43 pr m. e . — 1 7 m. e.) — r o m ė n ų poetas

301

Putvinskis-Putvys V l a d a s ( 1 8 7 3 — 1 9 2 9 ) — Paderevskis Ignacas Janas ( 1 8 6 0 — 1 9 4 1 ) — lenkų pianistas, kompozitorius, politikos ir valstybės veikėjas, 1 9 1 9 — 1 9 2 0 — Lenkijos prezidentas Paganinis Nikolo ( 1 7 8 2 — 1 8 4 0 ) — italų smuikininkas, kompozitorius Pajetas Džonas Džeimsas ( 1 8 3 5 — 1 9 1 7 ) — JAV poetas, žurnalistas Panantis Pilipas ( 1 7 7 6 — 1 8 3 7 ) — italų poetas Pandsinis Alfredas ( 1 8 6 3 — 1 9 3 9 ) — italų rašytojas Pantas Sumitranandanas (g. 1900) — Indijos poetas, rašęs hindi kalba Parkcherstas Čarlzas Henris ( 1 8 4 2 — 1 9 3 3 ) — JAV teologas, visuomenės veikėjas Parkeris Teodoras ( 1 8 1 0 — 1 8 6 0 ) — JAV politikos veikėjas Paskalis Blezas ( 1 6 2 3 — 1 6 6 2 ) — prancūzų m a t e m a t i k a s , fizikas, filosofas Pasteras Luji ( 1 8 2 2 — 1 8 9 5 ) — prancūzų c h e m i k a s , mikrobiologas Pasternakas Borisas ( 1 8 9 0 — 1 9 6 0 ) — rusų rašytojas Paustovskis Konstantinas ( 1 8 9 2 — 1 9 6 8 ) — rusų rašytojas Pavlenka Piotras ( 1 8 9 9 — 1 9 5 1 ) — rusų rašytojas Pavlovas Ivanas ( 1 8 4 9 — 1 9 3 6 ) — rusų fiziologas Pečkauskaitė Marija (slap. Šatrijos R a g a n a ; 1 8 7 7 — 1 9 3 0 ) — lietuvių rašytoja Peinas Tomas ( 1 7 3 7 — l v 8 0 9 ) — JAV ir D. Britanijos politikos veikėjas, publicistas Pelė de la Lozer Priva Zozefas Klermonas ( 1 7 8 5 — 1 8 7 1 ) — prancūzų politikos vei­ kėjas, rašytojas Penas Viljamas ( 1 6 4 4 — 1 7 1 8 ) — D. Britanijos visuomenės ir politikos veikėjas Periandras (apie 6 6 0 — a p i e 585 pr m. e.) — 6 2 5 — 5 8 5 Korinto tironas S e n . "Graiki­ joje Periušo A n r i ( 1 9 1 7 — 1 9 6 7 ) — prancūzų rašytojas, ^dailėtyrininkas Pestalocis Johanas Heinrichas ( 1 7 4 6 — 1 8 2 7 ) — Šveicarijos pedagogas Peti Anri (g 1900) — prancūzų žurnalistas, kritikas Petjė Ogiustas Luji (XVIII—XIX a.) — prancūzų politikos ir karo veikėjas, istorikas Petrarka Frančeskas ( 1 3 0 4 — 1 3 7 4 ) — italų poetas, humanistinės renesanso kultūros pradininkas Pigo-Lebrenas Gijomas (tikr. A n t u a n a s Pigo de Lepinua; 1 7 5 3 — 1 8 3 5 ) — prancūzų _ rašytojas Pirsas Carlsas Sandersas ( 1 8 3 9 — 1 9 1 4 ) — JAV filosofas, logikas, m a t e m a t i k a s Pitagoras (apie 5 7 0 — a p i e 5 0 0 pr. m. e.) — graikų filosofas, m a t e m a t i k a s Pitakas (apie 6 5 0 — a p i e 569 pr. m. e.) — graikų politikos veikėjas, poetas, v i e n a s iš S e n . Graikijos Septynių išminčių Pitas Viljamas (jaunesnysis; 1 7 5 9 — 1 8 0 6 ) — D. Britanijos valstybės veikėjas Platonas (428 ar 4 2 7 — 3 4 8 ar 347 pr. m. e.) — graikų filosofas Plautas, Titas Makcijus Plautas (apie 2 5 0 — 1 8 4 pr. m. e.) — romėnų komediografas Plinijus Jaunesnysis (Gajus Plinijus Cecilijus S e k u n d a s ; 61 ar 6 2 — a p i e 114) — ro­ mėnų rašytojas, visuomenės veikėjas Plinijus Vyresnysis (Gajus Plinijus S e k u n d a s ; 2 3 — 7 9 ) — romėnų rašytojas, moksli­ ninkas, visuomenės veikėjas Plutarchas (apie 4 6 — a p i e 127) — graikų rašytojas, istorikas, filosofas Po Edgaras Alanas ( 1 8 0 9 — 1 8 4 9 ) — JAV rašytojas Polokas Ceningas ( 1 8 8 0 — 1 9 4 6 ) — JAV rašytojas, k r i t i k a s Pomponijus, Publijus Sekundas (I a.) — romėnų d r a m a t u r g a s Ponžas Frencis (g 1899) — prancūzų poetas Pratolinis Vaškas (g. 1913) — italų rašytojas Prentisas Džordžas Lenisonas ( 1 8 0 2 — 1 8 7 0 ) — JAV žurnalistas, publicistas Prevo Eženas Marselis ( 1 8 6 2 — 1 9 4 1 ) — prancūzų knygų leidėjas Prišvinas Michailas ( 1 8 7 3 — 1 9 5 4 ) — rusų rašytojas Propercijus, Sekstas Propercijus ( 4 7 — 1 5 pr. m. e.) — romėnų poetas Protagoras Abderietis (apie 4 8 0 — a p i e 4 1 0 pr m. e.) — graikų filosofas Prudonas Pjeras Zozefas ( 1 8 0 9 — 1 8 6 5 ) — Prancūzijos smulkiaburžuazinis socialistas Prustas Marselis ( 1 8 7 1 — 1 9 2 2 ) — prancūzų rašytojas Pšibosis Julianas ( 1 9 0 1 — 1 9 7 0 ) — l e n k ų poetas P u a n k a r ė A n r i ( 1 8 5 4 — 1 9 1 2 ) — prancūzų m a t e m a t i k a s , fizikas, filosofas Publilijus Siras (I a. pr. m. e.) — romėnų poetas, mimografas, gimęs Sirijoje Pusenas Nikola ( 1 5 9 4 — 1 6 6 5 ) — prancūzų tapytojas Puškinas Aleksandras ( 1 7 9 9 — 1 8 3 7 ) — rusų poetas

302

Lietuvos visuomenės

veikėjas

Rabė Vilhelmas ( 1 8 3 1 — 1 9 1 0 ) — vokiečių rašytojas Rablė Fransua (apie 1 4 9 4 — 1 5 5 3 ) — prancūzų rašytojas Rafaelis (tikr Rafaelas Santis; 1 4 8 3 — 1 5 2 0 ) — italų dailininkas, a r c h i t e k t a s Rainis (Pliekšanas) Janis ( 1 8 6 5 — 1 9 2 9 ) — latvių poetas, dramaturgas Raitas Frankas Loidas ( 1 8 6 9 — 1 9 5 9 ) — JAV a r c h i t e k t a s Ramleris Karlas Vilhelmas ( 1 7 2 5 — 1 7 9 8 ) — v o k i e č i ų poetas Ramonas I Kachalis ( 1 8 5 2 — 1 9 3 4 ) — ispanų a n a t o m a s Rankė Leopoldas ( 1 7 9 5 — 1 8 8 6 ) — v o k i e č i ų istorikas Raselas Bertranas A r t ū r a s Viljamas ( 1 8 7 2 — 1 9 7 0 ) — D. Britanijos filosofas, logi­ kas, matematikas, visuomenės veikėjas Raselas Viljamas Klarkas ( 1 8 4 4 — 1 9 1 1 ) — D. Britanijos rašytojas Raslanas Džonas ( 1 8 1 9 — 1 9 0 0 ) — D. Britanijos rašytojas, istorikas, menotyrininkas de Recas Žanas Fransua Polis de Gondi ( 1 6 1 3 — 1 6 7 9 ) — Prancūzijos politikos vei­ kėjas, rašytojas, kardinolas Reibo Luji ( 1 7 9 9 — 1 8 7 9 ) — prancūzų rašytojas, publicistas Rėjus Džonas (1627 ar 1 6 2 8 — 1 7 0 5 ) — anglų n a t ū r a l i s t a s Remarkas^ Erichas Marija ( 1 8 9 8 — 1 9 7 0 ) — v o k i e č i ų rašytojas Renanas Zozefas Ernestas ( 1 8 2 3 — 1 8 9 2 ) — prancūzų istorikas, filologas, rašytojas Renaras Žiulis ( 1 8 6 4 — 1 9 1 0 ) — prancūzų rašytojas Rendolfas Džonas ( 1 7 7 3 — 1 8 3 3 ) — JAV valstybės veikėjas, diplomatas de Renjė A n r i Fransua Zozefas ( 1 8 6 4 — 1 9 3 6 ) — prancūzų poetas Renuaras Ogiustas ( 1 8 4 1 — 1 9 1 9 ) — prancūzų d a i l i n i n k a s Rerichas Nikolajus ( 1 8 7 4 — 1 9 4 7 ) — rusų tapytojas, archeologas Reskou (Artūras) Bertonas ( 1 8 9 2 — 1 9 5 7 ) — JAV rašytojas, literatūros kritikas, lei­ dėjas Reverdi Pjeras ( 1 8 8 9 — 1 9 6 0 ) — prancūzų poetas Ričardsonas Semjuelis ( 1 6 8 9 — 1 7 6 1 ) — anglų rašytojas Rilkė Reineris Marija ( 1 8 7 5 — 1 9 2 6 ) — austrų rašytojas de Rišeljė Armanas Žanas (diu Plesi; 1 5 8 5 — 1 6 4 2 ) — Prancūzijos valstybės veikė­ jas, rašytojas, kardinolas Riukertas Frydrichas ( 1 7 8 8 — 1 8 6 6 ) — v o k i e č i ų poetas de Rivarolis Antuanas ( 1 7 5 3 — 1 8 0 1 ) — italų kilmės prancūzų rašytojas, publicistas de Rochas Fernandas (apie 1 4 6 5 — 1 5 4 1 ) — ispanų rašytojas Rodenas Ogiustas ( 1 8 4 0 — 1 9 1 7 ) — prancūzų dailininkas, skulptorius Rodžersas Vilis (Viljamas Penis Edenas Rodžersas; 1 8 7 9 — 1 9 3 5 ) — JAV aktorius, ra­ šytojas Rolanas Romėnas ( 1 8 6 6 — 1 9 4 4 ) — prancūzų rašytojas, muzikologas, m e n o istorikas Rolengagenas Georgas ( 1 5 4 2 — 1 6 0 9 ) — v o k i e č i ų poetas R o m ė n a s Žiulis (tikr. Lui Farigulis; 1 8 8 5 — 1 9 7 2 ) — prancūzų rašytojas Rostanas Žanas ( 1 8 9 4 — 1 9 7 7 ) — prancūzų mokslininkas, biologas, rašytojas mora­ listas Ru Zozefas ( 1 8 3 4 — 1 9 0 5 ) — prancūzų poetas Rubinšteinas A n t o n a s ( 1 8 2 9 — 1 8 9 4 ) — rusų pianistas, kompozitorius Rudzytis Edmundas (g. 1942) — latvių rašytojas, gydytojas Ruso Žanas Batistas (1670 ar 1 6 7 1 — 1 7 4 1 ) — prancūzų p o e t a s Ruso Žanas, Žakas ( 1 7 1 2 — 1 7 7 8 ) — prancūzų filosofas, rašytojas Rustavelis Sota (XII—XIII a.) — gruzinų poetas Ruzveltas Teodoras ( 1 8 5 8 — 1 9 1 9 ) — JAV valstybės veikėjas, 1 9 0 1 — 1 9 0 9 — JAV prezidentas Sagan Fransuaza (g. 1935) — prancūzų rašytoja Salustijus (Gajus Salustijus Krispas; 8 6 — 3 4 pr. m. e.) — romėnų istorikas Sandėjus Bilis (tikr. Viljamas Ešlis Sandėjus; 1 8 6 3 — 1 9 3 5 ) — JAV teologas, pamoks­ lininkas Sanjal-Diubė Zozefas ( 1 7 5 4 — 1 8 1 7 ) — prancūzų rašytojas Santajana Džordžas ( 1 8 6 3 — 1 9 5 2 ) — JAV filosofas, rašytojas Sardžentas Džonas Singeris ( 1 8 5 6 — 1 9 2 5 ) — JAV tapytojas, portretistas

503

Satja Sai Baba (g. 1926) — Indijoje gyvenantis a v a t a r a s Sautėjus Robertas ( 1 7 7 4 — 1 8 4 3 ) — anglų poetas Semneris Čarlzas ( 1 8 1 1 — 1 8 7 4 ) — JAV valstybės v e i k ė j a s Semneris Viljamas Gremas ( 1 8 4 0 — 1 9 1 0 ) — JAV sociologas, ekonomistas Sen Džonas Persas (tikt Aleksis Ležė; 1887—1975) — prancūzų diplomatas, poetas Seneka Lucijus Anėjus (apie 4 pr. m. e . — 6 5 m. e.) — romėnų politikos veikėjas, rašytojas, filosofas Senkevičius Henrikas ( 1 8 4 6 — 1 9 1 6 ) — l e n k ų rašytojas Sen Polis Ru (tikr. Polis Pjeras Ru; 1 8 6 1 — 1 9 4 0 ) — prancūzų poetas Sen Šansas Kamilis ( 1 8 3 5 — 1 9 2 1 ) — prancūzų kompozitorius, dirigentas, rašytojas Sen Simonas (de Ruvrua de Sen-Simonas) Klodas Anri ( 1 7 6 0 — 1 8 2 5 ) — prancūzų sociologas Sent Bevas Sarlis Ogiustenas ( 1 8 0 4 — 1 8 6 9 ) — prancūzų literatūrologas, rašytojas de Sent Egziuperi Antuanas ( 1 9 0 0 — 1 9 4 4 ) — prancūzų rašytojas, l a k ū n a s de Sent^ Eurimonas Sarlis (apie 1 6 1 4 — 1 7 0 3 ) — prancūzų rašytojas de Sen Ziustas Luji Antuanas ( 1 7 6 7 — 1 7 9 4 ) — Prancūzijos Didž. revoliucijos veikėjas de Servantesas Saavedra Migelis ( 1 5 4 7 — 1 6 1 6 ) — ispanų rašytojas Sesbronas Zilberas (g 1913) — p r a n c ū z ų rašytojas Setembrinis Luidžis ( 1 8 1 3 — 1 8 7 6 ) — i t a l ų rašytojas, literatūrologas, politikos v e i k ė ­ jas Sevinjė (de R a b i u t e n - S a n t a l ) Mari ( 1 6 2 6 — 1 6 9 6 ) — prancūzų rašytoja Siberis Kolis ( 1 6 7 1 — 1 7 5 7 ) " — D. Britanijos aktorius, poetas, dramaturgas. Si-ma Cjenas (II a. pr. m. e.) — k i n ų filosofas Simonidas Kėjietis ( 5 5 6 — 4 6 8 pr m. e.) — graikų poetas Simonsas Čarlsas ( g v 1924) — JAV žurnalistas, kritikas de Sismondis Žanas Sarlis Leonaras ( 1 7 7 3 — 1 8 4 2 ) — Šveicarijos ekonomistas, isto­ rikas Siuaresas A n d r ė (Isaakas Feliksas Siuaresas) ( 1 8 6 8 — 1 9 4 8 ) — prancūzų kritikas Siun Dzė (apie 3 1 3 — 2 3 8 pr. m. e.) — k i n ų filosofas Skalbė A r v y d a s (g. 1922) — l a t v i ų p o e t a s de Skiuderi M a d l e n a ( 1 6 0 7 — 1 7 0 1 ) — prancūzų rašytoja Sklodovska-Kiuri Marija ( 1 8 6 7 — 1 9 3 4 ) — prancūzų fizikė Skotas Valteris ( 1 7 7 1 — 1 8 3 2 ) — škotų ir anglų rašytojas Slovackis Julijus ( 1 8 0 9 — 1 8 4 9 ) — l e n k ų poetas Smailsas Samiuelis ( 1 8 1 6 — 1 9 0 3 ) — anglų rašytojas, moralistas S m i t Lilien ( 1 8 9 7 — 1 9 6 6 ) — JAV rašytoja Smitas ^Adamas ( 1 7 2 3 — 1 7 9 0 ) — a n g l ų ekonomistas S n o u Čarlsas Persis ( 1 9 0 5 — 1 9 8 0 ) — D. Britanijos rašytojas, fizikas Sofoklis (apie 4 9 6 — 4 0 6 pr. m. e.) — graikų dramaturgas Sokratas (apie 4 6 9 — 3 9 9 pr. m. e.) — graikų filosofas Solonas (tarp 6 3 5 — 6 4 0 — a p i e 559 pr. m. e.) — graikų politikos veikėjas, reformato­ rius, poetas v Sovažonas M a r k a s Žilberas (g 1909) — prancūzų d r a m a t u r g a s Spenseris Herbertas ( 1 8 2 0 — 1 9 0 3 ) — D. Britanijos filosofas, sociologas, psichologas Spinoza Benediktas (Baruchas; 1 6 3 2 — 1 6 7 7 ) — N y d e r l a n d ų filosofas de Stal-Holštein A n a Luiza Žermena ( 1 7 6 6 — 1 8 1 7 ) — prancūzų rašytoja Stanislavskis Konstantinas (Aleksejevas; 1 8 6 3 — 1 9 3 8 ) — rusų režisierius, aktorius, teatrologas de Stasaras Džozefas Ogiustenas ( 1 7 8 0 — 1 8 5 4 ) — Belgijos valstybės veikėjas, litera­ tūrologas Steinbekas (Stainbekas) Džonas Ernestas ( 1 9 0 2 — 1 9 6 8 ) — JAV rašytojas Stendalis ( A n r i M a r i Beilis; 1 7 8 3 — 1 8 4 2 ) — prancūzų rašytojas Štilis Ričardas ( 1 6 7 2 — 1 7 2 9 ) — anglų rašytojas, leidėjas Stivensonas Robertas Lujis ( 1 8 5 0 — 1 8 9 4 ) — anglų ir škotų rašytojas Suchomlinskis Vasilijus ( 1 9 1 8 — 1 9 7 0 ) — rusų pedagogas Sudaris Juozas ( 1 8 8 3 — 1 9 4 1 ) — lietuvių kraštotyrininkas Svedenborgas Emanuelis ( 1 6 8 8 — 1 7 7 2 ) — švedų mokslininkas, teosofas, rašytojas Svetonijus (Gajus Svetonijus Trankvilas; apie 7 0 — a p i e 122) — romėnų istorikas, ra­ šytojas

304

Sviftas Džonatanas

( 1 6 6 7 — 1 7 4 5 ) — D. Britanijos rašytojas satyrikas

de Šamforas Nikola Sebastijanas Rokas ( 1 7 4 1 — 1 7 9 4 ) — prancūzų rašytojas Šaplanas Morisas (g 1906) — prancūzų žurnalistas, kritikas, rašytojas Saras R e n ė (g 1907) — prancūzų rašytojas Šardonas Žakas ( 1 8 8 4 — 1 9 6 8 ) — prancūzų rašytojas de Šatobrianas Fransua Renė ( 1 7 6 8 — 1 8 4 8 ) — prancūzų rašytojas, politikos v e i k ė .jas v Šefelis Josifas Viktoras ( 1 8 2 6 — 1 8 8 6 ) — v o k i e č i ų poetas, rašytojas Šeferis Leopoldas ( 1 7 8 4 — 1 8 6 2 ) — vokiečių rašytojas Šeinius Ignas (tikr. J u r k ū n a s ; 1 8 8 9 — 1 9 5 9 ) — lietuvių rašytojas Šekspyras Viljamas ( 1 5 6 4 — 1 6 1 6 ) — anglų rašytojas Šelingas Frydrichas Vilhelmas Jozefas ( 1 7 7 5 — 1 8 5 4 ) — v o k i e č i ų filosofas Šelis Persis Bišas ( 1 7 9 2 — 1 8 2 2 ) — anglų poetas Šenjė A n d r ė M a r i ( 1 7 6 2 — 1 7 9 4 ) — prancūzų poetas, publicistas Šenstonas^ Viljamas ( 1 7 1 4 — 1 7 6 3 ) — anglų poetas Šenšolis Šarlis A n r i Ipolitas ( 1 8 4 5 — 1 9 0 2 ) — prancūzų rašytojas, žurnalistas Šeridanas Ričardas Brinslis ( 1 7 5 1 — 1 8 1 6 ) — D. Britanijos rašytojas, politikos veikėjas Šermenas Viljamas Tekumsė ( 1 8 2 0 — 1 8 9 1 ) — JAV karo veikėjas Ševaljė Morisas ( 1 8 8 8 — 1 9 7 1 ) — prancūzų dainininkas, k i n o aktorius Šileris Frydrichas ( 1 7 5 9 — 1 8 0 5 ) — v o k i e č i ų rašytojas fon Šlegelis Frydrichas ( 1 7 7 2 — 1 8 2 9 ) — vokiečių filosofas, kritikas, rašytojas, lingvis­ tas Šo Džordžas Bernardas ( 1 8 5 6 — 1 9 5 0 ) — airių kilmės anglų dramaturgas Šo Henris Vileris ( 1 8 1 8 — 1 8 8 5 ) — a m e r i k i e č i ų humoristas ir satyrikas Šopenhaueris A r t ū r a s ( 1 7 8 8 — 1 8 6 0 ) — v o k i e č i ų filosofas Špylhagenas Frydrichas ( 1 8 2 9 — 1 9 1 1 ) — v o k i e č i ų rašytojas Šumanas Robertas Aleksandras ( 1 8 1 0 — 1 8 5 6 ) — v o k i e č i ų kompozitorius Šveiceris Albertas ( 1 8 7 5 — 1 9 6 5 ) — vokiečių ir prancūzų filosofas, protestantų teo­ logas, misionierius, gydytojas, muzikologas, vargonininkas Tacitas Publijus Kornelijus (apie 5 8 — a p i e 120) — r o m ė n ų istorikas Tagorė Rabindranatas ( 1 8 6 1 — 1 9 4 1 ) — indų rašytojas, kompozitorius, dailininkas, vi­ suomenės veikėjas Takermanas Henris Teodoras (,1813—1871) — JAV poetas, eseistas, kritikas Taleiranas (Taleiranas-Perigoras) Sarlis Morisas ( 1 7 5 4 — 1 8 3 8 ) — Prancūzijos-valstybės veikėjas, diplomatas Taneri Žiulis ( 1 8 4 8 — 1 9 1 0 ) — prancūzų m a t e m a t i k a s Teiloras Henris ( 1 8 0 0 — 1 8 8 6 ) — anglų poetas, eseistas Teiloras Džeremis ( 1 6 1 3 — 1 6 6 7 ) — anglų religijos veikėjas, rašytojas, vyskupas Tekerėjus Viljamas Meikpis ( 1 8 1 1 — 1 8 6 3 ) — D. Britanijos rašytojas Tenas Hipolitas ( 1 8 2 8 — 1 8 9 3 ) — prancūzų filosofas, istorikas, dailės teoretikas Tenisonas Alfredas ( 1 8 0 9 — 1 8 9 2 ) — anglų poetas Teofrastas (apie 3 7 0 — 2 8 8 pr. m. e.) — graikų filosofas, botanikos pradininkas Teokritas (III a. pr. m. e.) — graikų poetas Terencijus Publijus (apie 1 9 0 — 1 5 9 pr. m. e.) — romėnų d r a m a t u r g a s Terivas A n d r ė ( 1 8 9 1 — 1 9 6 7 ) — prancūzų kritikas, rašytojas Tibulas Albijus (apie 5 0 — 1 9 pr. m. e.) — r o m ė n ų p o e t a s Tiljė Klodas ( 1 8 0 1 — 1 8 4 4 ) — prancūzų rašytojas Tiru d'Arguvil M a r i Ženevjeva Š a r l o t ė ( 1 7 2 0 — 1 8 0 5 ) — prancūzų rašytoja de Tokvilis Aleksis Klarelis ( 1 8 0 5 — 1 8 5 9 ) — Prancūzijos istorikas, politikos veikė­ jas, sociologas Tolstojus Levas ( 1 8 2 8 — 1 9 1 0 ) — rusų rašytojas Tomas Akvinietis (šv. Tomas A k v i n i e t i s ; 1225 ar 1 2 2 6 — 1 2 7 4 ) — Italijos k a t a l i k ų filosofas ir teologas, dominikonas Tomazeo Nikola ( 1 8 0 2 — 1 8 7 4 ) — italų rašytojas, politikos veikėjas Tompkinsas A r n o l d a s ( 1 8 4 9 — 1 9 0 5 ) — JAV pedagogas . Toras Henris Deividas ( 1 8 1 7 — 1 8 6 2 ) — JAV rašytojas, poetas, filosofas Trainas Ralfas Voldas ( 1 8 6 6 — 1 9 5 8 ) — JAV rašytojas

305

Trolopas Antonis ( 1 8 1 5 — 1 8 8 2 ) — D. Britanijos rašytojas Tucholskis Kurtas ( 1 8 9 0 — 1 9 3 5 ) — v o k i e č i ų rašytojas, publicistas Tulė Polis Žanas ( 1 8 6 7 — 1 9 2 0 ) — prancūzų poetas, rašytojas Turgenevas Ivanas ( 1 8 1 8 — 1 8 8 3 ) — rusų rašytojas Turnjė Alberas ( 1 8 5 5 — 1 9 0 9 ) — prancūzų rašytojas, istorikas, politikos veikėjas Tvenas Markas (tikr. Samjuelis Lenghornas Klemensas; 1 8 3 5 — 1 9 1 0 ) — JAV rašy­ tojas d'Udeto Sezaras Fransua Adolfas ( 1 7 9 9 — 1 8 6 9 ) — prancūzų rašytojas Ušinskis Konstantinas ( 1 8 2 4 — 1 8 7 1 ) — rusų pedagogas Vacietis Ojaras ( 1 9 3 3 — 1 9 8 3 ) — latvių poetas Vagneris Richardas ( 1 8 1 3 — 1 8 8 3 ) — v o k i e č i ų kompozitorius Vaildas Oskaras ( 1 8 5 4 — 1 9 0 0 ) — anglų rašytojas Vaitas Viljamas Alenas ( 1 8 6 8 — 1 9 4 4 ) — JAV rašytojas, leidėjas, publicistas Vaithedas Alfredas Nortas ( 1 8 6 1 — 1 9 4 7 ) — D. Britanijos ir JAV filosofas, logikas, matematikas Valeri Polis ( 1 8 7 1 — 1 9 4 5 ) — prancūzų poetas V a l e r i j u s v M a k s i m a s (I a.) — romėnų rašytojas Valesas Žiulis ( 1 8 3 2 — 1 8 8 5 ) — prancūzų rašytojas, politikos veikėjas Van Bjurenas M a r t i n a s ( 1 7 8 2 — 1 8 6 2 ) — JAV politikos v e i k ė j a s , 1 8 3 7 — T841 — JAV prezidentas Van Daikas Henrikas ( 1 8 5 2 — 1 9 3 3 ) — JAV pedagogas, literatūrologas Vang Cungas ( 2 7 — 1 0 4 ) — k i n ų filosofas Van Lerbergas Sarlis ( 1 8 6 1 — 1 9 0 7 ) — Belgijos rašytojas, rašęs prancūzų kalba Vasiliovas Kirilas (g. 1922) — bulgarų filosofas Vašingtonas Bukeris Taljaferas (apie 1 8 5 8 — 1 9 1 5 ) — amerikiečių negrų visuomenės veikėjas Vašingtonas Džordžas ( 1 7 3 2 — 1 7 9 9 ) — JAV valstybės veikėjas, 1 7 8 9 — 1 7 9 7 — pir­ masis JAV prezidentas Varlė Klodas A n r i ( 1 7 1 8 — 1 7 8 6 ) — prancūzų poetas, eseistas Vėberis Karlas Julijus ( 1 7 6 7 — 1 8 3 2 ) — v o k i e č i ų rašytojas, kritikas Vėberis Pjeras ( 1 8 6 9 — 1 9 4 2 ) — prancūzų rašytojas Veisas Džonas ( 1 8 1 8 — 1 8 7 9 ) — JAV teologas Vajertas Georgas ( 1 8 2 2 — 1 8 5 6 ) — v o k i e č i ų rašytojas Velėjus Peterkulas Gajus (apie 19 pr. m. e . — a p i e 31 m. e.) — romėnų istorikas Velingtonas A r t ū r a s Velslis ( 1 7 6 9 — 1 8 5 2 ) — D. Britanijos karvedys, visuomenės vei­ kėjas Velsas Herbertas Džordžas ( 1 8 6 6 — 1 9 4 6 ) — D. Britanijos rašytojas Vergilijus, Publijus Vergilijus M a r o n a s ( 7 0 — 1 9 pr. m. e.) — romėnų poetas Verlenas^ Polis ( 1 8 4 4 — 1 8 9 6 ) — prancūzų poetas Vernas Žiulis ( 1 8 2 8 — 1 9 0 5 ) — prancūzų rašytojas Vertas Viljamas ( 1 7 7 2 — 1 8 3 4 ) — JAV teisininkas, literatūrologas Vespasianas Titas Flavijus ( 9 — 7 9 ) — Romos imperatorius nuo 69 m. Vydūnas (Vilhelmas Storosta; 1 8 6 8 — 1 9 5 3 ) — M. Lietuvos rašytojas, kultūros veikė­ jas {L, / Vylandas Kristofas Martynas ( 1 7 3 3 — 1 8 1 3 ) — v o k i e č i ų rašytojas Vilhelmas I Užkariautojas (1027 ar 1 0 2 8 — 1 0 8 7 ) — Normandijos hercogas, 1 0 6 6 — 1087 — Anglijos karalius Vilis Natanielis Parkeris ( 1 8 0 6 — 1 8 6 7 ) — JAV rašytojas, žurnalistas, leidėjas, dra­ maturgas Viljė de L'il Adanas Ogiustas ( 1 8 3 8 — 1 8 8 9 ) — prancūzų rašytojas Vilpianas Domicijus ( 1 7 0 — 2 2 8 ) — romėnų juristas Vilsonas Vudras ( 1 8 5 6 — 1 9 2 4 ) — JAV valstybės v e i k ė j a s , 1 9 1 2 — 1 9 2 1 — JAV pre­ zidentas Vinė Aleksandras ( 1 7 9 7 — 1 8 4 7 ) — šveicarų filosofas, publicistas de Vinji Alfredas ( 1 7 9 7 — 1 8 6 3 ) — prancūzų rašytojas Vinkelmanas Johanas Joachimas (1717—1768) — vokiečių menotyrininkas Viplas Edvinas Persis ( 1 8 1 9 — 1 8 8 6 ) — JAV poetas, eseistas, kritikas

306

Vytautas Didysis (apie 1 3 5 0 — 1 4 3 0 ) — 1 3 9 2 — 1 4 3 0 — Lietuvos didysis kunigaikš­ tis, Kęstučio sūnus Vitmenas Voltas ( 1 8 1 9 — 1 8 9 2 ) — JAV poetas Voinič Etelė Liliana ( 1 8 6 4 — 1 9 6 0 ) — D. Britanijos rašytoja Volfas Frydrichas ( 1 8 8 8 — 1 9 5 3 ) — v o k i e č i ų rašytojas Volfromas Žoržas (g. 1914) — prancūzų literatūrologas Volteras (tikr Fransua M a r i Arujė; 1 6 9 4 — 1 7 7 8 ) — prancūzų rašytojas, filosofas de Vovenargas Liukas de Klapjė ( 1 7 1 5 — 1 7 4 7 ) — prancūzų rašytojas Vu Džing Siungas (g 1899) — k i n ų katalikas, krikščionybės ir Rytų religijų spe­ cialistas Vulfas Tomas Kleitonas ( 1 9 0 0 — 1 9 3 8 ) — JAV rašytojas Zandersas Danielis ( 1 8 1 9 — 1 8 8 5 ) — v o k i e č i ų mokslininkas, filosofas Zenonas Kitijietis (apie 3 3 6 — a p i e 264 pr. m. e.) — graikų filosofas Zieduonis Imantas (g. 1933) — l a t v i ų poetas Zoimė Johanas Gotfrydas ( 1 7 6 3 — 1 8 1 0 ) — v o k i e č i ų publicistas, poetas Zola Emilis ( 1 8 4 0 — 1 9 0 2 ) — prancūzų rašytojas Žanas Polis (tikr J o h a n a s Polis Frydrichas Richteris; 1 7 6 3 — 1 8 2 5 ) — vokiečių rašy­ tojas Žanlis Madlena Felisitė ( 1 7 4 6 — 1 8 3 0 ) — prancūzų rašytoja Žemčiužnikovas Vladimiras ( 1 8 3 0 — 1 8 8 4 ) — rusų poetas Žerąjdis Polis (tikr. Polis Lefevr Žiraldis; 1 8 5 5 — 1 8 9 3 ) — prancūzų rašytojas de Žirarden Delfiną Gė ( 1 8 0 5 — 1 8 5 5 ) — prancūzų rašytoja Žoresas Žanas ( 1 8 5 9 — 1 9 1 4 ) — Prancūzijos ir tarptautinis politikos veikėjas, istori­ kas Žorž Sand (tikr. Aurora Diupen D i u d e v a n ; 1 8 0 4 — 1 8 7 6 ) — prancūzų rašytoja Žuando Marselis ( 1 8 8 8 — 1 9 8 2 ) — prancūzų rašytojas Žuberas Zozefas ( 1 7 5 4 — 1 8 2 4 ) — prancūzų moralistas Žukovskis Vasilijus ( 1 7 8 3 — 1 8 5 2 ) — rusų poetas

iunnys žmogus

5

/Aistros

62

Savimeilė

62

7

Atsargumas

10

Šmeižtas

64

Tinginystė

66 68

Charakteris

11

Užsispyrimas

Dvasia, siela

13

Veidmainystė

68

Elgesys

16

Vulgarumas

69

Gėda

19

Įprotis

70

Genijus, t a l e n t a s

20

Jausmai

70

Gėris, gerumas

25

Juokas, džiaugsmas

73

28

Kalba

75

30

Kova

76

32

Laimė

78

/j3aimė

32

Malonumai

81

Blogis

35

Narsa

82

Cinizmas, skepticizmas

36

Norai

85

Fanatizmas

36

Optimizmas, pesimizmas

86

Gandai, apkalbos

37

Pareiga

87

^Grožis Ydos, silpnybės, klaidos Abejonės

Garbėtroška

.

Gyrimasis Girtavimas

38

Patirtis

88

40

Pokalbis

91

40

Požiūris į savo y d a s ir silpnybes

41

Protas

100

Gudrumas

43

Sąžinė

102

Išpuikimas

43

Skausmas, n e l a i m ė

104

Įžeidimas

45

Sveikata

U0

Kerštingumas

46

Šlovė

UI

Kvailumas

46

Teisingumas

113

Melas

50

Tikslas

H6

Neapykanta

52

Vaizduotė

119

Nemokšiškumas

54

Valia

120

Nuobodulys, abejingumas

55

Vienatvė

122

Nusikaltimas

56

Viltis

123

Panieka

57

Žmogus

125

58

Žmonija

133

59

Žmoniškumas, d o r y b i n g u m a s

134

^Gobšumas, šykštumas

Pataikavimas ("Pavydas

308

Pyktis

:

97

309

GYVENIMAS. LAIKAS

141

Draugystė

143

268 2 7 3

ŽMOGUS I R G A M T A

2 7 7

Gyvenimas

146

Jaunystė

148

Laikas

151

Likimas, atsitiktinumas

154

LOTYNIŠKI P O S A K I A I

2 8 3

Meilė

156

2 8

Mirtis

161

Aforizmų

Moterys ir vyrai

163

Praeitis, dabartis, ateitis

167

Santuoka, šeima

170

Senatvė

173

T ė v a i ir v a i k a i

175

VISUOMENĖ

181

Civilizacija, pažanga

183

Despotija

'.

Istorija

185 186

Karas

188

Laisvė

191

Liaudis

195

Lygybė

197

Politika

198

Privilegijos

200

Revoliucija

201

laika

203

Tauta

203

Teisė, įstatymai

206

Tėvynė, valstybė

209

Valdymas

212

Vergija

218

Visuomenė

220

VEIKLA

223

Dailė, architektūra, skulptūra

225

Darbas, v e i k l a

227

Kelionės

235

Knygos

236

Kritika

239

Kūryba Literatūra

310

Žinios, mokslas PASAULIS

.r.

241 244

Menas

250

Mokymas ir auklėjimas

255

Muzika

259

Profesijos

261

Teatras

263

Turtas, n e t u r t a s

264

autoriai

^

Iš37

Išminties druska: Aforizmų rink. /Sudarė G. V. Germanienė, V. Vilkončius.— V: Mintis, 1 9 9 6 . — 3 1 1 p. ISBN 5 - 4 1 7 - 0 0 7 0 9 - 9 Knygoje

sukaupta

žymių

pasaulio

žmonių

aforizmų.

Jie

išdėstyti

chronologiškai pagal autorių mirties datą nuo Homero ir Konfucijaus i k i mūsų dienų.

Aforizmų

geografija

—

nuo

tolimųjų A m e r i k o s

ir Australijos

iki

Lietuvos. Knygoje pateikiama lotyniškų posakių ir jų vertimas į lietuvių kalbą. UDK 8 2 ( 1 0 0 ) (089)

Išminties Aforizmų

druska rinkinys

Meninis redaktorius Romas Dubonis Techninė redaktorė Danutė Korektorės:

Irena

Cupalienė,

Aleksandra

Navickienė

Gobienė

ir

Marijona

Rėzienė

SL 255. 1996 07 17. 20,93 leidyb. apsk. 1. Tir. 3000 egz. Užsakymo Nr. 928 " M i n t i e s " leidykla, Z. Sierakausko 15, 2600 Vilnius. Spausdino S P A B spaustuvė "Spindulys", Gedimino 10, 3000 Kaunas. Kaina sutartinė