Sparnuotieji žodžiai

VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

Humanitariniø mokslø fakultetas Lietuviø kalbos katedra

UDK 808.82-3(075) Bu403

Skiriu savo vaikams – Audriui, Daumantui, Mantautei, Eimantui.

Sparnuotieji

þo dþiai

Recenzavo Stefanas Lanza (Stefano M. Lanza) Giedrius Tamaðevièius

Alvydas Butkus

ÆSTI

Kaunas 2009 1

ISBN 978-9986-884-21-7

© Alvydas Butkus, 2009 © Daiva Ðulgaitë (titulinis), 2009 © Leidykla „Aesti“, 2009 2

TURINYS PRATARMË 16 ÞODYNAS 17

Absurdo teatras 17

Achilo kulnas 17 Achilo sausgyslë 17 Adomo kostiumas 18 Adomo obuolys 18 Akis uþ aká, dantis uþ dantá 18 Akys (Veidas) yra sielos veidrodis 19 Aklas aklà netoli tenuves 20 Aksominë revoliucija 20 Alfa ir omega 20 Alma mater 20 Amerikietiðka svajonë 20 Amþinas þydas 21 Amþinasis variklis 21 Amþinoji ugnis 21 Antrasis að 22 Antroji (Kita) medalio pusë 23 Apdrabstyti (Apipilti) purvais 23 Apie mirusius gerai arba nieko 23 Aplauþyti ragus 23 Apsaugok, Dieve, nuo draugø, o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu 23 Apskritas stalas 24 Armagedonas 24 Asmens kultas 24 Aðarø pakalnë 25 3

Atëjau, pamaèiau, nugalëjau 25 Atpirkimo oþys 26 Atstok, ðëtone! 26 Atðilimas 26 Atverti akis 27 Atvira visuomenë 27 Atviras laiðkas 28 Audra vandens stiklinëje 28 Augëjo arklidës 28 Auksaburnis 29 Auksinis jaunimas 29 Aukso amþius 29 Aukso kalnus þadëti 30 Aukso karðtligë 30 Aukso verðis 30 Aukso vidurys 31 Aukso þodþiai 31 Bakalauras 31 Balius baigtas 31 Balsas tyruose 32 Balsuoti kojomis 32 Balta dëmë 32 Baltais siûlais siûta 32 Baltazaro puota 32 Baltieji rûmai 33 Baltoji dëþë 33 Baltramiejaus naktis 33 Balzako amþius 34 Barstyti galvà pelenais 34 Be komentarø 34 Be pykèio ir ðaliðkumo 35 Belaukiant Godo 35 Berti druskà ant þaizdos 35 Bijok danajø, dovanas neðanèiø! 35 4

Bjaurusis anèiukas 36 Blogio ðaknis 36 Bulvarinë literatûra 36 Bulvarinë spauda 36 Buridano asilas 37 Burtai mesti 37 Bûti ar nebûti 37 Bûti po padu 37 Cerberis 38 Cezario pjûvis 38 Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus 39 Chamas 39 Chuliganas 40 Civilizacijø konfliktas 40 Daiktas savyje 41 Dainuojanèioji revoliucija 41 Damoklo kardas 41 Dangaus mana 42 Daug triukðmo dël nieko 42 Dauningstrytas 42 Dëdë Semas 42 Dël skonio nesiginèijama 43 Deðinioji ranka 43 Didybës daugiskaita 43 Didybës manija 44 Didysis brolis 44 Didysis kombinatorius 44 Dievas davë, Dievas ir atëmë 44 Dievas ið maðinos 45 Dievo avinëlis 45 Dievo pirðtas 45 Dievo rykðtë 46 Dovanotam arkliui á dantis neþiûri 46 Drakoniðki ástatymai 46 5

Draugà paþinsi nelaimëje 47 Drumsti vandená 47 Duona kasdieninë 48 Duonos ir reginiø 48 Duoti tonà 48 Dviem ponams netarnausi 48 Eiti per ugná ir vandená 49 Erðkëèiø vainikas 49 Esu, kas esu 49 Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima 49 Ezopo kalba 49 Faktø kalba 50 Faras (Faraonas) 50 Figaro ðen, Figaro ten 51 Figos lapelis 51 Gamta nepakenèia tuðtumos 51 Gamtos ðauksmas 52 Gauti su motinos pienu 52 Geleþinë ledi 52 Geleþinë uþdanga 52 Geltonoji literatûra 53 Geltonoji spauda 53 Geriau vëliau negu niekad 54 Geriausia gynyba yra puolimas 54 Gero vëjo! 55 Gyvasis lavonas 55 Gyvenimas po gyvenimo 55 Gyvenimo kelias 55 Gyventi kaip ant parako statinës 56 Gyventi, vadinasi, màstyti 56 Gyvybës siûlas 56 Gordijaus mazgas 56 Greièiau, aukðèiau, stipriau 57 Gulbës giesmë 57 6

Herostrato ðlovë 58

Homeriðkas juokas 58 Homo soveticus 58 Á tà paèià upæ dukart neábrisi 59 Idëja fiks 59 Ieðkok moters 59 Ieðkoti kaip su þiburiu 59 Ievos kostiumas 60 Ilga ranka 60 Áneðti savo indëlá 61 Áprotis – antroji prigimtis 61 Ir sienos turi ausis 61 Ir tu, Brutai! 62 Yra trys melo rûðys: melas, akiplëðiðkas melas ir statistika 62 Yra þmogus – yra problema, nëra þmogaus – nëra problemos 63 Istorija yra gyvenimo mokytoja 63 Ið Dievo malonës 63 Ið nieko niekas neatsiranda 64 Iðeiginë diena 64 Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká 64 Iðgerti tauræ iki dugno 64 Iðleisti dþinà ið butelio 64 Iðmuðti ið balno 64 Iðmuðti pagrindà ið po kojø 65 Iðradinëti dviratá 65 Iðvaizda apgaulinga 65 Átaisyti ragus 65 J aunystës nuodëmës 66 Jëga – vienybëje 66 Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti 66 Jei nori taikos, ruoðkis karui 66 Judo buèinys (pabuèiavimas) 67 7

Judo sidabriniai (graðiai) 67 Juo blogiau, juo geriau 67 Juoda katë 68 Juodasis humoras 68 Juodoji dëþë 68 Juodoji naðlë 69 Juodoji rinka 69 Kabëti ant plauko 69 Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena. Naujiena, kai þmogus apkandþioja ðuná 69 Kaip buliui raudonas skuduras 69 Kaip danguje, taip ir þemëje 69 Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs 70 Kaip feniksas ið pelenø 70 Kaip ið gausybës rago 70 Kaip voverë rate 71 Kairë neþino, kà daro deðinë 71 Kaiðioti pagalius á ratus 71 Kanèiø keliai 71 Karalaitë ant þirnio 71 Karalius mirë, tegyvuoja karalius! 71 Karalius nuogas 72 Karðtais (Ðiltais) pëdsakais 72 Kartybiø taurë 72 Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui 72 Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva 73 Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui 73 Kas ne su mumis, tas prieð mus 74 Kas nedirba, tas nevalgo 74 Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimà 74 Kas patikrins paèius tikrintojus? 74 Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi 75 Kelrodë þvaigþdë 75 Ketvirtoji valdþia 75 8

Kiek þmoniø, tiek nuomoniø 75 Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip 75 Kiekviena valdþia – nuo Dievo 76 Kiekvienam – savo 76 Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø 77 Kinø raðtas 77 Kinø siena 77 Kiðti galvà á smëlá 78 Kiðti nosá [kur nereikia] 78 Kito akyje krislà áþiûri, o savojoje ràsto nemato 78 Klientas visada teisus 78 Klysti þmogiðka 79 Kokia musë ákando? 79 Kol kvëpuoju, tikiuosi 79 Komentarai nereikalingi 79 Kova dël bûvio 80 Kovoti su vëjo malûnais 80 Kremlius 80 Kryþiaus keliai 81 Krokodilo aðaros 81 Kur gerai, ten tëvynë 81 Kvailiø skaièius yra begalinis 82 Laikas – pinigai 82 Laikyti gyvatæ uþantyje 82 Laikraðtinë antis 83 Laimës kûdikis 83 Laisvë, lygybë, brolybë 83 Langas á Europà 83 Laukiniai Vakarai 84 Laureatas 84 Lauþyti ietis 84 Liaudies balsas – dievo balsas 85 Likti prie suskilusios geldos 85 Linèo teismas 85 Liûto dalis 86 9

Mamytës sûnelis 86

Mano lieþuvis – mano prieðas 86 Mano namai – mano tvirtovë 87 Mano svajoniø mergaitë 87 Marijos þemë 87 Marionetinë vyriausybë 88 Maskvos ranka 88 Màstau, vadinasi esu 88 Medaus mënuo 89 Meilë yra akla 89 Meilë ið pirmo þvilgsnio 89 Meilë viskà nugali 90 Meilës trikampis 90 Mëlynas kraujas 90 Mesti kozirá 91 Mesti pirðtinæ 91 Meðkos paslauga 91 Mëtyti akmenis á darþà 91 Mieganèioji graþuolë 92 Miegoti ant laurø 92 Miestui ir pasauliui 92 Mirtina nuodëmë 92 Mirusios sielos 93 Molotovo kokteilis 93 Muilo opera 93 Naujieji rusai 94 Ne ta koja iðlipti [ið lovos] 94 Neaiðkûs Vieðpaties keliai 94 Nekask duobës kitam, nes pats ákrisi 94 Nepalikti akmens ant akmens 94 Neraðytas ástatymas 95 Nervø karas 95 Nesantaikos obuolys 95 Neðvarus karas 96 10

Neviernas Tamoðius 96 Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! 96 Neþino, kà daro 97 Neþinoma þemë 97 Neþinomasis kareivis 97 Niekada nesakyk niekada! 98 Niekas nenorëjo mirti 98 Nugalëtojai neteisiami 98 Nukabinti (Nuleisti) nosá 99 Nulinis variantas 99 Nuo [savo] likimo nepabëgsi 100 Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis 100 Nuoga tiesa 100 Nuplauti gëdà 100 Nusiplauti rankas 101 Nutraukti gyvybæ 101 O laikai, o paproèiai! 101 O ðventas naivume! 101 Odekolonas 101 Olimpinë ramybë 102 Pakelti pirðtinæ 102 Paklydusi avelë 102 Palikti uþ borto 103 Pandoros skrynia 103 Paniðka baimë 103 Pasakyta – padaryta 104 Pasaulio bamba 104 Pasiraitoti rankoves 104 Paskutinë vakarienë 104 Paskutinis mohikanas 105 Paskutinis þodis 105 Patrankø mësa 105 Pats velnias kojà (sprandà) nusilauð 105 11

Paukðèiø kalba 106 Paukðèiø pienas 106 Paukðèiø takas 106 Paþadëtoji þemë 107 Paþink save 107 Penktoji kolona 107 Per kanèias á þvaigþdes 108 Permainø vëjai 108 Perþengti Rubikonà 109 Pikta akis 109 Pilietinë dràsa 109 Pilkasis kardinolas 109 Pilti alyvos á ugná 110 Pinigai nesmirda 110 Pirkti katæ maiðe 111 Pirmiausia paimsim valdþià, o paskui paþiûrësim 111 Pirmoji ðalies dama 111 Piro pergalë 112 Platoniðka meilë 112 Pleiðtas pleiðtà varo 113 Plius minus 113 Po mûsø (manæs) nors ir tvanas 113 Politinë prostitutë 113 Politinis lavonas 114 Popierius viskà pakenèia 114 Prarastoji karta 114 Prarastos iliuzijos 114 Prasti (Blogi) popieriai 115 Prieðas nesnaudþia 115 Pro medþius miðko nemato 115 Prokrusto lova 115 Protëviø ðauksmas 116 Protø nutekëjimas 116 Prozit! 116 12

Puoðtis svetimomis plunksnomis 116 Puota maro metu 117 Raganø medþioklë 117 Ranka rankà plauna 118 Rasti ieðmininkà 118 Realioji politika 118 Reikia valgyti, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum 119 Retas paukðtis 119 Revoliucija ryja savo vaikus 120 Riesti nosá 120 Rubenso moteris 120 Rûgðèios (Þalios) vynuogës 121 Rusijos protu nesuprasi 121 Rûstybës kekës 121 Saliamoniðkas sprendimas 122 Saugoti kaip savo aká 122 Savam kraðte pranaðu nebûsi 122 Sàþinës kaliniai 123 Sëskim ir pakalbëkim! 123 Siamo dvyniai 123 Sielos ðauksmas 124 Sizifo darbas 124 Skaldyk ir valdyk! 125 Skinti laurus 125 Skrajojantis olandas 126 Smûgis á nugarà 126 Snobas 126 Sparnuoti þodþiai 127 Spindesys ir skurdas 127 Statyti ant smëlio 127 Statyti oro pilis 128 Stokholmo sindromas 128 Su vandeniu iðpilti ir vaikà 128 13

Sûnus palaidûnas 129 Svarbu ne pergalë, o dalyvavimas 129 Sveikame kûne sveika siela 129 Svieto lygintojas 130 Svieto perëjûnas 130 Ðagrenës oda 130 Ðalin rankas! 130 Ðaltasis karas 131 Ðeðëlinis kabinetas 131 Ðokti pagal kieno nors dûdelæ 131 Ðtai kur ðuo pakastas 132 Ðventa karvë 132 Ðviesa tunelio gale 132 Tadas Blinda 133 Taikus sambûvis 133 Taip praeina pasaulio ðlovë 133 Tantalo kanèios 134 Tarp dangaus ir þemës 134 Tarp ginklø mûzos tyli 135 Tarp kûjo ir priekalo 135 Tarp Scilës ir Charibdës 135 Tas saldus þodis – laisvë 135 Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë 136 Tik neliesk mano apskritimø! 136 Tikëjimas kalnus verèia 136 Tikslas pateisina priemones 136 Titaniðkos pastangos 138 Trisdeðimt sidabriniø 138 Trojos arklys 138 Tuðtybës mugë 139 Ugnimi ir kalaviju 139 Uþburtas ratas 140 Uþdraustas (Uþgintas) vaisius 140 Uþkasti talentà 141 14

Vaivorykðtinë vyriausybë 141

Valdþios koridoriai 141 Valstybë – tai að! 141 Valstybë valstybëje 142 Vartotojiðka visuomenë 142 Vedþioti uþ nosies 143 Vertybiø perkainojimas 143 Vëzdo politika 143 Vieta po saule 143 Vilkas avies kailiu 144 Viltis mirðta paskutinë 144 Visi yra lygûs, bet kai kurie yra lygesni uþ kitus 145 Viskam savo laikas 145 Viskas arba nieko 145 Visø karas su visais 145 Visuomenës nuomonë 146 Þaibiðkas karas 146 Þinau, kad nieko neþinau 147 Þmogiðkasis faktorius 147 Þmogus futliare 147 Þmogus gyvas ne vien duona 147 Þmogus þmogui – vilkas 148 Þuvis genda nuo galvos 148 ASMENVARDÞIØ RODYKLË 149 SUTRUMPINIMAI 153 ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI 154 LITERATÛRA 157

15

PRATARMË Paraðyti tokià knygà paskatino noras pasiûlyti visuomenei, ypaè moksleiviams ir studentams, parankø informaciná ðaltiná literatûrinës kilmës tarptautinei frazeologijai paþinti. Knyga taip pat pravers kiekvienam, sumaniusiam pagilinti savo humanitarines þinias. Ðie posakiai yra europinës civilizacijos paveldas; nemaþai jø atëjæ ið Antikos, o kai kuriø ðaknys siekia bendràjà indoeuropietiðkàjà praeitá, senovës Egipto, Mesopotamijos kultûras. Svarià dalá sudaro posakiai, kuriø ðaltinis yra Biblija. Dar vienas sluoksnis susiformavo ir ásigalëjo vëlesniais laikais, áskaitant ir dabartinius. Kadangi panaðaus pobûdþio leidiniuose kitomis kalbomis yra netikslumø, prieðtaravimø ar nutylëjimø, knygoje, kiek tai buvo ámanoma, stengtasi nurodyti ne tik posakiø autorius, bet ir pirminius ðaltinius. Paieðkà lengvino tai, kad nemaþai ðaltiniø jau yra skelbiama internete, áskaitant Antikos autoriø darbus ir Biblijà. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka, antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. Alternatyvûs þodþiai nurodyti paprastuosiuose skliaustuose, papildomi – lauþtiniuose. Á knygà ádëta ir viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës, antroponiminës ir pan. kilmës metafora ar terminas – Armagedonas, chamas, chuliganas ir kt. Ið viso þodyne yra 418 lizdø. Uþ vertingas pastabas, pagalbà bei patarimus autorius nuoðirdþiai dëkoja recenzentams Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojui Stefanui Lanzai ir Lietuviø kalbos instituto mokslo darbuotojui Giedriui Tamaðevièiui; uþ talkà sudarant asmenvardþiø rodyklæ – VDU Letonikos centro bendradarbëms Laurai Gerþotaitei ir Gintarei Vaitonytei. 16

ÞODYNAS Absurdo teatras (pranc. Théâtre de l'Absurde, angl. The Theatre of the Absurd) apie nevykusià, neaiðkià, absurdiðkà situacijà. Posakis imtas ið dramaturgijos. Jo autorius – vengrø kilmës anglø literatas ir þurnalistas M. Eslinas (Martin Julius Esslin, 1918–2002), iðleidæs tokiu pavadinimu knygà (1962). Absurdo drama yra þanras, atsiradæs XX a. Jo pradininkai – prancûzø dramaturgai E. Jonesku (Eugen Ionescu, 1909–1994) ir S. Beketas (Samuel Beckett, 1906–1989). Absurdo dramos neturi aiðkaus siuþeto, nuoseklaus veiksmo, charakteriø, konflikto. Achilo kulnas (lot. Talus Achillis) silpnoji, paþeidþiamoji vieta, pagrindinis trûkumas. Achilas buvæs vienas ið Trojos karo didvyriø, kovojæs danajø (graikø) pusëje. Pasak gr. mito, Achilo tëvai buvæ Pelëjas, Tesalijos valdovas, ir Tetidë, jûrø nimfa. Norëdama padaryti Achilà nepaþeidþiamà, Tetidë dar kûdiká já iðmaudë Stikse, poþemio pasaulio upëje, skirianèioje gyvøjø ir mirusiøjø pasaulius. Vienintelë nesuvilgyta vieta likæs kulnas, uþ kurio maudydama Tetidë laikiusi Achilà. Achilas þuvæs nuo Trojos karalaièio Pario strëlës (kitur – ieties), pataikiusios á paþeidþiamàjá kulnà. Tetidë nardina Achilà á Stiksà. Skulpt. T. Benksas (Thomas Banks, 1735–1805).

anatomas F. Verhejenas (Philip Verheyen, 1648–1711), pavartojæs já knygoje „Þmogaus kûno anatomija“ (Corporis Humani Anatomia, 1693) su pastaba, kad tai esàs liaudiðkas pavadinimas (quae vulgo dicitur), vadinasi, vartotas dar iki tol. Dël termino kilmës plg. Achilo kulnas. F. Verhejeno portretas (fragm.)

Adomo kostiumas vyro nuogumas. Vilkëti Adomo kostiumu reiðkia bûti nuogam. Posakis kilo ið biblinës legendos apie pirmuosius þmones Adomà ir Ievà, kurie „/.../ buvo nuogi, þmogus ir jo þmona, taèiau jie nejautë jokios gëdos“ (Pr 2, 25). Þr. taip pat Ievos kostiumas. Adomo obuolys (lot. Pomum Adami) iðsiðovusi vyrø skydinës kremzlës dalis kaklo priekyje. Pasak legendos, pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uþdrausta ragauti vaisiø (spëjama, kad obuoliø) nuo Paþinimo medþio. Ievà sugundæs paragauti þaltys, o paragavusi obuolio, Ieva pasiûlë tai padaryti ir Adomui. Tas atsikandæs ir jau buvo benuryjàs, taèiau pastebëjæs Dievas, ir Adomui ið netikëtumo kàsnis ástrigæs gerklëje visiems laikams. Ið tikrøjø tai yra vëlesnë biblinio siuþeto interpretacija, nes Senajame Testamente Dievas uþkalbinæs Adomà tada, kai ðis obuolá jau buvo suvalgæs ir spëjæs su Ieva pasidaryti figmedþio lapø apriðalus suvoktam nuogumui prisidengti (plg. Pr 3, 1–8). Yra nuomonë, kad terminas atsiradæs Viduramþiais, netiksliai iðvertus hebr. tappûach ha âdâm ‘þemës obuolys’ (Sabaliauskas, 2001).

Achilo sausgyslë (lot. Chorda Achillis) kulnà ir blaudzdos raumená jungianti sausgyslë. Termino autorius – olandø

Akis uþ aká, dantis uþ dantá ekvivalentiðka bausmë uþ nusikaltimà ar ekvivalentiðkas þalos atlyginimas. Nuostata pirmà kartà uþfiksuota Mesopotamijos, arba Babilonijos (dab. Ira-

17

18

kas ir Rytø Sirija), valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. m. e.) kodekse: „Jei þmogus iðplëðia kitam þmogui aká, jam paèiam bus iðplëðta akis“ (Mesopotamia, 196, taip pat plg. 197, 200). Ðis kodeksas iðkaltas dantiraðèiu akmeninëje steloje ir buvo laikomas vieðai, prieinamai visiems. Stelos virðø puoðia bareljefas, vaizduojantis karaliø Hamurabá (kairëje), Hamurabio kodekpriimantá ið Saulës dievo Ðamaðo (ar Mar- so stelos virðutinë duko) ástatymø tekstus, kad paskelbtø dalis juos savo þmonëms. Ðis ástatymø atsiradimo motyvas ir patys ástatymai maþdaug po 500 m. (~1250 pr. m. e.) buvo perkelti á þydø Biblijà ir iðplëtoti, apraðant Mozës bendravimà su savo dievu. Pasak Senojo Testamento, ástatymus Mozei susakæs Jahvë ant Sinajaus kalno drauge su deðimèia ásakymø, kad Mozë juos paskelbtø dykumoje laukiantiems þydams: „Jei besimuðantys vyrai uþgautø nëðèià moterá ir jà iðtiktø persileidimas, betgi kitokio suþalojimo nebûtø, kaltasis turës mokëti tiek, kiek ið jo reikalaus moters vyras teisëjø akivaizdoje. Taèiau jei suþalotø, tuomet atiduosi gyvybæ uþ gyvybæ, aká uþ aká, dantá uþ dantá, rankà uþ rankà, kojà uþ kojà, nudeginimà uþ nudeginimà, þaizdà uþ þaizdà, mëlynæ uþ mëlynæ“ (Ið 21, 22–25).

Aklas aklà netoli tenuves apie blogà, nekompetentingà lyderá ir jo vadovaujamus þmones. Perfrazuotas Kristaus posakis, plg.: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiðkasis Tëvas, bus iðrautas. Palikite juos: jie akli akløjø vadovai. O jeigu aklas aklà ves, abu á duobæ ákris“ (Mt 15, 13–14). Aksominë revoliucija (èek. Sametovã revoluca, angl. Velvet revolution) nesmurtinë, taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. Terminas atsirado 1989 m., apibûdinant politines permainas Èekoslovakijoje, kai demokratiniu bûdu valdþià ið kompartijos perëmë opozicija, o pati ðalis nustojo buvusi TSRS satelite. Alfa ir omega kokio nors reiðkinio ar dalyko esmë, pagrindas. Posakis ið Naujojo Testamento: „Að esu Alfa ir Omega”, – sako Vieðpats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis“ (Apr 1, 8; dar plg. Apr 1, 17). Alfa (A, a) ir omega (W, w) yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji graikiðkosios abëcëlës raidës. Alma mater (lot. ‘motina maitintoja’) aukðtoji mokykla. Viduramþiais atsiradæs studentiðkas universiteto pavadinimas. Turimas galvoje dvasinis penas, kurá universitetas duoda studentui.

Akys (Veidas) yra sielos veidrodis (lot. Oculi animi indices ‘akys rodo sielà’) ið akiø ar mimikos galima spræsti apie þmogaus bûsenà ar apskritai apie jo charakterá. Posakio autorius – romënø gamtininkas Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus, 23–79), knygoje „Gamtos istorija“ (Naturalis Historia) raðæs: in oculis animus habitat ‘akyse gyvena siela’ (XI, 54, 14). Taèiau minties uþuomina randama ir Cicerono raðtuose (ad Atticum, XIV, 13b, 1).

Amerikietiðka svajonë (angl. American dream) JAV pilieèiø vertybiø visuma, veiklos orientyrai. Posakio autorius – amerikieèiø raðytojas Dþ. Adamsas (James Truslow Adams, 1878–1949). Knygoje „Amerikos epopëja“ (The Epic of America, 1931) jis raðë: „Amerikietiðka svajonë – tai svajonë apie ðalá, kurioje kiekvieno þmogaus gyvenimas bus geresnis, turtingesnis ir pilnavertis, kur kiekvienas turës galimybæ gauti pagal tai, kà jis sugeba ar yra pasiekæs“ (404).

19

20

Amþinas þydas 1. apie nuolat vaikðtinëjantá be aiðkaus tikslo; 2. apie mëgstantá daug keliauti arba daþnai keièiantá gyvenamàjà vietà. Pasak legendos, atsiradusios vëlyvaisiais viduramþiais, amþinam klajojimui po pasaulá buvo pasmerktas þydas kurpius vardu Ahasveras, neleidæs Kristui, einanèiam á Golgotà, atsipûsti paunksnëje prie jo namø. Á varymà ðalin Kristus esà atsakæs: „Að nueinu, bet uþtat tu turësi vaikðèioti tol, kol að negráðiu“. Prakeiksmas bûti amþinu praeiviu jam galiosiàs iki Kristaus antrojo atëjimo. Ðios legendos motyvà yra panaudojæ daugelis raðytojø ir poetø, tarp jø ir lietuviø nuotykinës literatûros raðytojas Justinas Pilyponis (1907–1947) romane „Amþinas þydas Kaune“ (1934); pavadinimu „Amþinas þydas“ eilëraðèiø rinkiná yra iðleidæs (1931) poetas Bernardas Brazdþionis (1907–2002).

kurstë vestalës þidinio deivës Vestos ðventykloje. Romai IV a. pradþioje priëmus krikðèionybæ, ankstesnës religijos ðventyklas pradëta naikinti. Vestos ðventykla, stovëjusi Romos forume, buvo sudeginta 391 m. Baltø kraðtuose ðventàjà ugná deginusios vaidilutës; kada buvo uþgesinta paskutinioji ðventoji ugnis Lietuvoje, nëra þinoma.

Amþinoji ugnis (angl. Eternal flame, rus. Âå÷íûé îãîíü) nuolat deganti ugnis prie memorialø þuvusiems kariams. Pirmà kartà ji buvo uþdegta Paryþiuje prie Triumfo arkos 1920 m. lapkrièio 11 d. Neþinomojo kareivio memoriale, paþymint kritusiuosius I pasauliniame kare. Amþinosios ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos ðalyse. Lietuvoje amþinoji ugnis uþdegta 1934 m. Kaune prie paminklo Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ (pastatytas 1921 m.), kai èia buvo palaidotas Neþinomasis kareivis (þr.). Amþinosios ugnies pirmtakë buvo pagonybës laikais nuolat kurstoma ðventoji ugnis. Graikijoje negæstanti ugnis degë Apolono ðventykloje Delfuose, sen. Romoje jà

Antrasis að (lot. Alter ego) 1. giminiðka siela, bendramintis, artimas draugas; 2. slaptoji asmenybës dalis, be socialinës kaukës, daþnai kontrastuojanti su oficialiàja. Posakio autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), pavartojæs já galininko linksniu: me enim ipsum multo magis accuso, deinde te quasi me alterum et simul meae culpae socium quaero ‘save kaltinu daug labiau, kvieèiu tave tarsi save antràjá kaip savo kaltës bendrininkà’ (Ad Atticum, Liber III, 15, 7). XIX a. pradþioje posakis imtas vartoti, apibûdinant ðizofrenijos simptomus, kuriø vienas ryðkiausiø yra „antrojo að“ aktualizavimas ir dël to at- Ciceronas sirandàs konfliktiðkas asmenybës susidvejinimas. „Antrojo að“ fenomenas imtas naudoti psichoanalizëje, taip pat literatûroje – chrestomatinis pavyzdys yra ðkotø raðytojo R. Stivensono (Robert Louis Stevenson, 1850–1894) apsakymas „Daktaras Dþekilas ir ponas Haidas“ (The Strange Case of Dr. Jekyll and Mr. Hyde, 1886), taip pat O. Vaildo (Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde, 1854– 1900) romanas „Doriano Grëjaus portretas“ (The Picture of Dorian Gray, 1891). Pats asmenybës dvilypumo motyvas yra senas, mitologinis, iliustruojamas sakmëmis apie vilkolakius, turintis apibendrintà gërio ir blogio kovos potekstæ.

21

22

Amþinasis variklis (lot. Perpetuum mobile) hipotetinis mechanizmas, galás veikti, neimdamas energijos ið aplinkos. Pirmieji bandymai sukonstruoti nesustojantá mechanizmà yra ið XII a., jø ypaè pagausëjo vëlyvaisiais Viduramþiais ir Renesanse; tokie bandymai nesibaigia ir ðiais laikais.

Antroji (Kita) medalio pusë sakoma, kai aptariamasis klausimas ar problema imama svarstyti kontrargumentais, t.y. kitu, prieðingu poþiûriu. Medaliø kita pusë ppr. bûna ne taip iðdailinta, kaip aversas. Apdrabstyti (Apipilti) purvais apðmeiþti. Posakis kilæs senø laikø paproèio uþmëtyti pasmerktàjá akmenimis. Uþ maþesná nusiþengimà bûdavo apmëtoma purvu (plg. apjuodinti ‘apðmeiþti’). Apie mirusius gerai arba nieko (lot. De mortuis nil nisi bene (bonum) ‘apie mirusius nieko, tik gera’). Sen. gr. filosofø biografo Diogeno Laercijaus (Diogšnhj Lašrtioj, Diogenes Laertius, ~ III a.) uþraðytas posakis, jo paties priskiriamas gr. filosofui, vienam ið septyneto iðminèiø spartieèiui Chilonui (C…lwn, Chilo, VI a. pr. m. e.), teigusiam „Nekalbëk pikto apie mirusá“. Aplauþyti ragus sutramdyti kà ar sumaþinti per didelá jo pasitikëjimà savimi. Posakis atsirado XV–XVII a. per universitetø pirmakursiø („fuksø“) inauguracijos apeigas, kai „ið gyvuliø reikëdavo padaryti þmones“. Naujokams uþdëdavæ ragus, ástatydavæ iltis, o vyresnieji kolegos visaip ið jø ðaipydavæsi ir juos þemindavæ. Pabaigoje ragus nulauþdavæ, iltis iðlupdavæ, ir dekanas naujuosius studentus átraukdavæs á sàraðus.

Apskritas stalas (angl. Round table) sakoma apie diskusijas, kuriø dalyviai turi vienodas teises reikðti savo nuomonæ ir kuriø tikslas pasiekti visuotiná susitarimà ar prieiti bendras iðvadas. Pasak legendos, toká stalà sugalvojæs britø karalius Artûras (King Arthur, V–VI a.), kad prie jo nebûtø nei geresniø, nei blogesniø vietø ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustøsi lygiateisiai. Armagedonas didelis, kruvinas mûðis. Naujajame Testamente (apreiðkime Jonui) ðiuo þodþiu vadinama vieta, kur ávyksiàs paskutinis mûðis tarp gërio ir blogio: „Jos (demonø dvasios – A.B.) subûrë juos (viso pasaulio karalius – A.B.) á vietovæ, kuri hebrajiðkai vadinasi Harmagedonas“ (Apr 16, 16) . Manoma, kad tai Megido kalnai Izraelyje, kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimëjimo vieta, plg.: „/.../ Egipto karalius faraonas Nekojas leidosi á þygá prieð Asirijos karaliø Eufrato upës link. Karalius Joðijas iðþygiavo uþkirsti jam kelio, bet kai susidûrë su juo mûðyje prie Megido, buvo uþmuðtas“ (2 Kar 23, 29).

Apsaugok, Dieve, nuo draugø, o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu. Sakoma, pabrëþiant draugø nepatikimumà, kai savo elgesiu ar þodþiais jie, patys to nenorëdami, gali pakenkti. Posakio autorystë skiriama prancûzø raðytojui ir filosofui Volterui (Voltaire, 1694–1778), nors jo kûryboje ðios frazës nëra. Uþuominos, kad Volteras bûtø sakæs ðiuos þodþius, nëra ir memuarinëje literatûroje apie já. Panaði patarlë þinota italø tautosakoje dar gerokai iki Voltero.

Asmens kultas (rus. Êóëüò ëè÷íîñòè) perdëtas, egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas, jo sudievinimas. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N. Chruðèiovo (Íèêèòà Õðóùåâ, 1894–1971, TSKP CK pirmasis sekretorius 1953–1964) praneðimo TSKP XX suvaþiavime 1956 m. vasará. Praneðime, pavadintame „Apie asmens kultà ir jo padarinius“, buvo pasmerkti J. Stalino (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí, 1879– 1953, TSKP CK generalinis sekretorius 1922–1953) vadovavimo ðaliai metodai, sukritikuotas jo ðlovinimas ir pavertimas vos ne „gyvuoju dievu“. Taèiau toles- N. Chruðèiovas

23

24

në istorija parodë, kad Rusijoje ðis kultas priklauso ne tiek nuo vadovo, kiek nuo paèios visuomenës – ji pati linkusi sukurti asmens kultà, jei tik vadovas yra autokratas. Kitose ðalyse ryðkus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje, Musolinio Italijoje, Maodzeduno Kinijoje, Kimirseno Ðiaurës Korëjoje. Aðarø pakalnë (lot. Lacrimarum valle, angl. Valley of tears) 1. þemiðkasis vargus gyvenimas (prieðingybë gyvenimui Rojuje). 2. kuri nors vietovë, nuolat iðtinkama nelaimiø; 3. (Aðarø slënis / klonis) slënis Golano aukðtumose Izraelyje, pavadintas taip po átemptø mûðiø 1973 m. IzraelioSirijos kare. Perfrazuotas posakis ið XI a. krikðèioniðkos giesmës Marijai „Sveika, Karaliene“ (Salve, Regina): Tavæs ðaukiamës iðtremtieji Ievos vaikai, Tavæs ilgimës, verkdami ir vaitodami ðiame aðarø klonyje (lot. ad te clamamus exsules filii Evae, ad te suspiramus, gementes et flentes in hac lacrimarum valle). Giesmës autoriumi laikomas popieþius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana; Gregorius VII, ~1020–1085, popieþius nuo 1073). Kiti ðaltiniai autoriumi nurodo vokietá vienuolá Hermanà Luoðá (Hermannus Contractus / Augiensis, 1013–1054). Lietuviðkai bene pirmàkart ði giesmë paskelbta 1595 m. M. Daukðos „Katekizme“ („Sveika, Karalyèia“), kur irgi vartojamas tikslus vertimas – aðarø klonis. Taèiau kiek ankstesnëje rankraðtinëje Volfenbiutelio „Postilëje“ (1573), perfrazuojant ðios giesmës þodþius, vartojama sàvoka aðarø pakalnë, plg.: /.../ kada buva iðtremti a (=ir) iðvaryti ið linksmybës rajaus [á] pakalnæ verksma a (=ir) aðarø ðia svieta (Wolfenb. 154, 29–32). M. S. Slavoèinskio (~1620 – ~1660) giesmyne (1646) ði sàvoka praleista visai (Slavoèinskis, 80).

(Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) laiðke Romos senatui lakoniðkai apibûdinæs savo pergalæ prieð Ponto valdovà Farnakà 47 m. pr. m. e. Ðá epizodà mini sen. gr. istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj, Plutarchus, ~46– 120) knygoje „Paralelinës biografijos“ (B…oi Par£llhloi, Ka…sar,50) ir ro- J. Cezaris mënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus, ~69/75 – po 130) (Divus Iulius, 37). Atpirkimo oþys niekuo dëtas þmogus, kuriam uþkraunama atsakomybë uþ kitø padarytus nusiþengimus ar nuosëmes. Sen. þydø nuodëmiø atsikratymo ritualas, panaudojant oþá, apraðytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uþdës gyvajam oþiui ant galvos abi rankas, iðpaþins virð jo visas izraelitø kaltes ir visus jø nusiþengimus, visas jø nuodëmes sudëdamas oþiui ant galvos. O oþá per tam tikslui paskirtà þmogø iðsiøs á dykumà. Taip oþys iðneð ant savæs visas jø kaltes á tyrus“ (Kun 16, 21–22). Atstok, ðëtone! (lot. Vade retro, satana!) sakoma, kai kas nors ákyriai skatina kokiam neteisëtam darbui ar poelgiui, ppr. susijusiam su nauda ar malonumais; þodinis amuletas. Posakio autorius – Kristus, pasakæs taip já provokuojanèiam ðëtonui (Mt 4, 10). Vëliau jis taip atrëþæs ir Petrui, bandanèiam atkalbëti já nuo ëjimo Jeruzalën, nes Kristus prieð tai buvo pasakæs mokiniams, kad ten jo laukia kanèios ir mirtis (Mt 16, 23; Mk 8, 33). Posakis vartojamas ir egzorcistø uþkalbëjimuose (raðtu pirmàkart fiksuotas viename XIV a. Volfenbiutelio rankraðtyje).

Atëjau, pamaèiau, nugalëjau (lot. Veni, vidi, vici) Sakoma apie greità svarbià pergalæ. Ðiais þodþiais Julijus Cezaris

Atðilimas (rus. Õðóù¸âñêàÿ îòòåïåëü ‘chruðèiovinis atodrëkis, atlydys’, angl. Khrushchev's Thaw ‘t. p.’) pirmieji

25

26

5-7 metai Tarybø Sàjungoje po J. Stalino mirties (1953), arba N. Chruðèiovo valdymo pirmoji pusë, kai buvo vieðai pasmerktas stalinizmas (1956 m. vasará), paleista dauguma politiniø kaliniø, tremtiniams buvo pradëta leisti gráþti á tëvynæ, liberalesnë tapo tarybinë spauda ir literatûra. Tokiu pavadinimu 1954 m. balandá iðëjo rusø publicisto I. Erenburgo (Èëüÿ Ýðåíáóðã, 1891–1967) apysaka.

I. Erenburgas

Atverti akis paaiðkinti kà nors taip, kad klausytojui pasikeistø nuomonë ar ásitikinimai. Ið pasakojimø apie Kristø, kaip jis dviem Jericho neregiams, jø papraðytas „atverti akis“, padarë juos ir reginèius, ir savo sekëjais (Mt 20, 32–34). Morkaus ir Luko evangelijose ðiame epizode dalyvauja vienas neregys (Mk 10, 51–52; Lk 18, 41–43). Atvira visuomenë (angl. Open society) neksenofobiðka demokratinë visuomenë, laisva nuo rasinio, religinio, politinio, kultûrinio ir pan. antagonizmo ar ribotumo. Posakio autoriumi laikomas prancûzø filosofas H. Bergsonas (Henri-Louis Bergson, 1859–1941), pavartojæs já kaip prieðprieðà terminui uþdara visuomenë knygoje „Du moralës ir religijos ðaltiniai“ (Les deux sources de la morale et de la religion, 1932). Terminà iðpopuliarino filosofas K. Poperis (Karl Raimund Popper, 1902–1994) knygoje „Atvira visuomenë ir jos prieðai“ (The Open SoH. Bergsonas ciety and Its Enemies, 1945). 27

Atviras laiðkas (angl. Open letter) vieðai skelbiamas laiðkas ar kreipimasis, kurio turinys skirtas ne tik konkreèiam adresaDA tui, bet ir visuomenei, kad toji taptø laiðko NI J A autoriaus ðalininke. Pirmàkart „atvirà laiðkà“ 1846 m. birþelá paskelbæs Danijos Ðle karalius Kristijonas VIII (Christian VIII, zvi gas 1786–1848, valdë 1839–1848), kuriame „viso pasaulio akivaizdoje“ pareiðkë Danijos istorines pretenzijas á Ðlezvigà (pie- Jutlandijos pusiatinæ Jutlandijos pusiasalio dalá). Pati tokio salis laiðko forma yra kur kas senesnë – tipiðkais atvirais laiðkais galima laikyti apaðtalø laiðkus Naujajame Testamente. Audra vandens stiklinëje (pranc. C’est line tempetc dans un veired’eau) neadekvaèiai didelë reakcija á kà nors; daug triukðmo dël smulkmenø. Posakio autorius – prancûzø raðytojas ir filosofas Ð. Monteskjë (Charles Louis de Montesquieu, 1689–1755), apibûdinæs taip politiná konfliktà, kilusá nykðtukinëje San Marino valstybëlëje. Gali bûti perfrazuotas Cicerono po- Ð. Monteskjë sakis excitare fluctus in simpulo ‘kelti bangas samtyje’ (De Legibus III, 16, 36). Dar plg. Daug triukðmo dël nieko. Augëjo arklidës didþiulë netvarka, uþleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. Gr. mite apie Heraklá Epëjos karalius Augëjas garsëjo metø metais nevalytomis savo arklidëmis. Vienas ið Heraklio þygiø buvæs Augëjo arklidþiø iðmëþimas. Heraklis apsiëmæs tai padaryti per vienà dienà. Jis nukreipæs á arklides netoliese tekëjusias dvi upes ir jø srove iðplovæs visà mëðlà. Taèiau Augëjas netesëjo Herakliui duoto paþado atsilygnti uþ darbà deðimtadaliu savo gau28

Ðlez

(Vok vinga ietija s ) sios bandos, todël tarp jø kilusi nesantaika, kuri po poros metø baigësi jødviejø kova. Heraklis Augëjà áveikæs ir pergalës proga surengæs pirmàsias olimpines þaidynes.

Auksaburnis apie labai iðkalbingà þmogø. Epitetas paimtas ið vyskupo Ðv. Jono Auksaburnio (John Chrysostom, 345407) prievardþio, kuris jam suteiktas VI a., pabrëþiant jo buvusià oratorystæ. Auksinis jaunimas (pranc. Jeunesse dorée) iðlepæs pramogaujantis pasiturintis didmiesèiø jaunimas. Prancûzø raðytojas ir filosofas Þ. Þ. Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 1712– 1778) romane „Julija, arba Naujoji Eloiza“ (Julie, ou la nouvelle Héloïse, 1761) raðæs apie homines dores ‘paauksuotus þmones’, t. y. apie kilmingus ir turtingus ponus, vilkinèius auksu siuvinëtas liemenes. Prancûzijos revoliucijos metu (1789–1794) ðis terminas pradëtas taikyti jaunuomenei, kuri po M. Robespjero diktatûros nuvertimo 1794 m. liepà aktyviai Þ. Þ. Ruso portretas (fragm.). Dail. M. de dalyvavo, susidorojant su jo ðalininkais La Turas ( Maurice kairiaisiais jakobinais. Auksiniu jaunimu Quentin de La Tour (1704–1788). juos praminæ patys jakobinai.

Aukso kalnus þadëti (lot. Montes auri polliceri) vilioti kà nerealiais paþadais; daug þadëti, bet netesëti. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijoje „Formijonas“ (Phormio, I, 68). Aukso karðtligë (angl. The Gold Rush) politinës ir ekonominës situacijos sukeltas aþiotaþas greitai praturtëti. Posakis atsirado XIX a. viduryje, kai JAV, karo keliu atplëðusios nuo Meksikos Kalifornijà (1847), netrukus ten rado aukso. Á Kalifornijà tada patraukë minios avantiûristø, kriminalinio sluoksnio atstovø ir ðiaip naivuoliø, besitikinèiø greitai pralobti. Nauja aukso karðtligës banga kilo, kai JAV nupirko ið Rusijos Aliaskà (1867) ir rado ten didþiulius aukso klodus. Posaká iðpopuliarino tokio pat pavadinimo È. Èaplino (Charlie Chaplin, 1889–1977) kino filmas (1925), parodijuojantis minëtuosius aukso ieðkotojus Aliaskoje. Reklaminë skrajutë (1849)

Aukso amþius 1. tautos ar visuomenës taikos, harmonijos ir visuotinio klestëjimo laikotarpis; 2. kûrybingiausias ar sëkmingiausias þmogaus gyvenimo tarpsnis. Posakis kilo ið sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj, Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievø sukurtà auksinæ þmoniø kartà, kuri gyvenusi kaip dievai, nepaþinojusi nei sielvarto, nei vargø, nei neapykantos, derlingoji þemë juos maitinusi gausiais savo vaisiais, o atëjus laikui, þmonës „mirdavo tarsi uþmigæ saldþiai“ (Hesiodas, 109–119).

Aukso verðis (lot. Bos aureus) turtas kaip stabas, kaip didþiausia vertybë. Garbinti aukso verðá reiðkia nusigræþti nuo tikrøjø, ppr. dvasiniø, vertybiø. Posakis kilo ið Senojo Testamento pasakojimø apie þydø klajones, iðtrûkus ið Egipto. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno gráþtanèio Mozës, kur jis bendravæs su Jahve, þydai kreipësi á jo brolá Aaronà, praðydami padirbti jiems dievà, kuris juos vestø toliau. „Aaronas jiems tarë: ‘Nuimkite aukso auskarus, kuriuos neðioja ákabintus á ausis jûsø þmonos, sûnûs bei dukterys, ir atneðkite juos man’. /.../ Jis, paëmæs jiems ið rankø auksà, suliejo á verðio panaðumà, paskum raiþymo

29

30

árankiu padarë ið jo lietiná verðá. Tada jie suðuko: ‘Izraeli, ðis yra tavo Dievas, kuris iðvedë tave ið Egipto þemës!’“ (Ið 32, 1–4). Gráþæs Mozë aukso verðá átûþæs „ámetë á ugná. Sutrynæs á dulkes, iðbarstë á vandená ir pagirdë juo izraelieèius“ (Ið 32, 20).

/.../ Æèçíü íàøà ïèð: ñ ïðèâåòíîé ëàñêîé / Ôîðòóíà îòâîðÿåò çàë, / Àìóð ðàñïîðÿæàåò ïëÿñêîé, / Ïðèõîäèò ñìåðòü, è êîí÷åí áàë. Yra nuomonë, kad ðá eilëraðtá A. Ilièevskis iðvertæs ið prancûzø poeto B. Imberto (Barthélemy Imbert, 1747–1790) kûrybos.

Aukso vidurys (lot. Aurea mediocritas) optimalus, subalansuotas, neutralus elgesys ar paþiûros, kraðtutinumø prieðingybë. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.) „Odþiø“ (II, X, 5). 

Balsas tyruose perspëjimas, praðymas, siûlymas ir pan., liekantis be atgarsio. Þodþiai ið Naujojo Testamento: „O jis buvo tasai, apie kurá pranaðas Izaijas yra pasakæs: Tyruose ðaukianèiojo balsas: Taisykite Vieðpaèiui kelià!“ (Mt 3, 3; Lk 3, 4).

Aukso þodþiai (lot. Aurea dicta ‘aukso posakis’) vertinga, laiku pasakyta mintis ar patarimas. Posakio autorius – romënø poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus, ~99–~55 pr. m. e.), pavartojæs juos poemoje „Apie daiktø prigimtᓠ(De rerum natura, Liber III, 12).

Balsuoti kojomis protestuojant palikti salæ ir nedalyvauti balsavime. Posakis atsirado senovës Romoje: balsavimo metu kitokià nuomonæ turintrys senatoriai pereidavæ á prieðingà salës pusæ. Balsavimo rezultatà nusverdavo gausesnë pusë.

Bakalauras þemiausias aukðtojo mokslo laipsnis. Pavadinimas þinomas jau nuo XIII a. Manoma, kad jis kilæs ið Viduramþiø paproèio vainikuoti naujuosius, kà tik egzaminus iðlaikiusius gydytojus uogø (lot. baca) pilnomis laurø (lot. laurus) ðakelëmis. Pasak kitos versijos, þodis kilæs ið prancûzø bas cavalier ‘þemasis riteris’; taip vienu metu vadinæ prancûzø riteriø ginklaneðius.

Balta dëmë tai, kas neþinoma, dar netyrinëta. Terminas atëjæs ið kartografijos – senovëje þemëlapiuose baltai þymëdavo neþinomas ar maþai tyrinëtas pasaulio vietas. Baltais siûlais siûta apie neátikinamus teiginius, netvirtus argumentus, nevykusiai paslëptà dalykà. Posakis þinomas daugeliui tautø; jis galëjo atsirasti ið siuvimo technologijos, kada siuvamojo drabuþio sukirptos dalys laikinai sudaigstomos baltais siûlais.

Balius baigtas (rus. Êîí÷åí áàë) apie kokio nors malonaus renginio, ávykio, kampanijos ar laikotarpio pabaigà. Posakio autorius – rusø poetas A. Ilièevskis (Àëåêñåé Èëëè÷åâñêèé, 1798–1837), pavartojæs já eilëraðtyje „Trys neregiai“ (Òðè ñëåïöà, 1826) – jais poetas vadina Fortûnà (laimæ, sëkmæ), Kupidonà ar Amûrà (meilæ, dþiaugsmus) ir Mirtá. Eilëraðtyje gyvenimas palyginamas su puotø sale, kurios duris atverianti Fortûna, Amûras vadovaujàs ðokiams, o galop atëjusi Mirtis ðià puotà nutraukianti: 

Baltazaro puota atsidavimas linksmybëms, kai aplinkui suirutë ar iðorinë grësmë. Senajame Testamente apraðyta Babilono valdovo sûnaus Baltazaro (Belðazaro, Belðacaro) puota persø apsuptame Babilone, kurios metu buvo iðniekintos þydø ðventenybës bei pamintas monoteizmas. Mat puotauta ið auksiniø indø, kuriuos Baltazaro pirmtakai pagrobë ið Jeruzalës ðventyklos; „/.../ karalius ir jo didþiûnai, jo þmonos ir sugulovës gërë ið jø. Jie gërë vynà ir ðlovino dievus, padarytus ið aukso ir sidabro, þalvario,

31

32

geleþies, medþio ir akmens“. Puotos metu nematoma ranka ant sienos uþraðiusi þodþius: „Mene, mene, tekel, parsin“. Atvesdintas pranaðas Danielius tuos þodþius iðaiðkinæs taip: „‘MENE’ – Dievas suskaièiavo tavo karalystës (dienas) ir privedë jà prie galo; ‘TEKEL’ – tu buvai pasvertas svarstyklëmis ir buvai rastas lengvas; ’PERES’ – tavo karalystë yra padalyta ir atiduota medams ir persams“. Tà paèià naktá persai uþëmæ miestà, ir Baltazaras buvæs nuþudytas (Dan 5). Baltieji rûmai (angl. The White House) 1. JAV prezidentûros pastatø kompleksas Vaðingtone. 2. prk. JAV prezidento administracija. Baltos spalvos rûmai pastatyti 1792–1800 m. ir tapo JAV prezidentø rezidencija, pradedant antruoju JAV prezidentu Dþonu Adamsu (John Adams, 1735–1826, prez. 1797– Baltieji rûmai 1801).

Balzako amþius sakoma apie brandø moters amþiø (nuo 30 iki 50 m.), kuriam bûdingas suaktyvëjæs seksualumas. Posakis radosi po to, kai prancûzø raðytojas O. de Balzakas (Honoré de Balzac, 1799–1850) iðleido romanà „Trisdeðimties metø moteris“ (La Femme de trente ans, 1829–1842), kurio herojei vikontei de Bosean bûdinga nepriklausomybë, savarankiðkas vertinimas ir jausmø reiðkimo laisvë.

O. de Balzakas. L. Bisono (Louis-Auguste Bisson, 1814–1876) dagerotipija (1842).

Barstyti galvà pelenais atgailauti. Seniau galvos barstymas pelenais daugelyje tautø buvæs atgailos, sielvarto ar gedëjimo ritualas. Senajame Testamente ðis motyvas yra Tamaros ir Jobo istorijose (2 Sam 13,19; Job 42, 6).

Baltramiejaus naktis negailestingas, smurtinis susidorojimas su prieðininkais. 1572 m. rugpjûèio 24 d., naktá á Ðv. Baltramiejaus dienà prancûzø katalikai Paryþiuje sukëlë hugenotø (prancûzø protestantø kalvinistø) skerdynes ir nuþudë apie 3000 þmoniø, negailëdami nei moterø, nei vaikø. Þudynës tæsësi ir vëliau, netrukus jos persimetë á kitus Prancûzijos miestus – Tulûzà, Bordo, Lionà, Orleanà – ir truko iki spalio mën. Tikslus nuþudytøjø skaièius neþinomas – ið viso nurodoma iki 100 000.

Be komentarø (angl. No comment) 1. sakoma atsisakant kà komentuoti; 2. sakoma kuo nors piktinantis; atitinka lie. be þodþiø. Posakis paplito po to, kai Didþiosios Britanijos ekspremjeras V. Èerèilis (Winston Leonard Spencer Churchill, 1874–1965, prem. 1940–1945, 1951–1955), iðëjæs ið Baltøjø rûmø po pokalbio su JAV prezidentu H. Trumenu (Harry S. Trumann, 1884–1972, prez. 1945– 1953), taip atðovæs interviu praðiusiems þurnalistams. Pats Èerèilis sakësi ðià frazæ nusiklausæs nuo amerikieèiø valstybës veikëjo ir diplomato S. Velso (Sumner Welles, 1892–1961) ir prisipaþinæs jà labai mëgstàs: "No comment" is a splendid expression. I am using it again and again (‘„Be komentarø“ yra puiki frazë. V. Èerèilis Að jà nuolat vartoju’).

33

34

Baltoji dëþë vartotojo savarankiðkai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis árenginys, panaudojant ávairiø gamintojø atskirai siûlomus bei parduodamus jo komponentus. Baltosios dëþës sandara vartotojui yra þinoma. Dar plg. Juodoji dëþë.

Be pykèio ir ðaliðkumo (lot. Sine ira et studio) objektyviai, be iðankstinës nuostatos. Posakio autorius – romënø istorikas Tacitas (Publius Cornelius Tacitus, 58–117). Savo veikale „Analai“ jis skaitytojui istorijà þada pasakoti be pykèio ir ðaliðkumo (Annales, Liber I).

Laokoonto dvi didþiules jûros gyvates, kurios pasmaugusios já patá ir du jo sûnus (Eneida, II, 199–215). Dar þr. Trojos arklys.

Tacitas

Belaukiant Godo (pranc. En attendant Godot) sakoma, apibûdinant pasyvumà, lûkuriavimà, delsimà vietoj aktyviø veiksmø. Posakis ið airiø dramaturgo S. Beketo (Samuel Beckett, 1906–1989) to paties pavadinimo pjesës (1952), kurioje du valkatos leidþia laikà, laukdami kaþkokio Godo, taip ir nepasirodanèio scenoje. Berti druskà ant þaizdos priminti skausmingus praeities iðgyvenimus ar nelaimes. Senovëje druskos bërimas ant þaizdos buvo vienas ið kankinimo ar tardymo bûdø. Bijok danajø, dovanas neðanèiø! (lot. Timeo Danaos et dona ferentes ‘bijau danajø, net dovanas neðanèiø’) perspëjimas apie galimà prieðo klastà, veidmainiðkai dangstomà dovanomis. Perfrazuotas posakis ið romënø poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) poemos „Eneida“, kur ðiuos þodþius trojënams sako þynys Laokoontas, stengdamasis atkalbëti juos nuo minties ásitempti á miestà graikø (danajø) jiems neva dovanotà mediná arklá (Eneida, II, 49); uþ toká elgesá danajø globëja deivë Atënë uþsiundë ant Laokoontas. Skulpt. Agesandras, Atanodoras ir Polidoras (I a. pr. m. e.).

35

Bjaurusis anèiukas 1. iðskirtinis, negraþus, nemëgstamas asmuo kolektyve ar ðeimoje; 2. bræstantis paauglys. Posakis ið to paties pavadinimo danø raðytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos apie naminës anties iðperëtà gulbiukà, kurio iðvaizda visi kiemo paukðèiai bodëjosi, já niekino, net iðgujo ið kiemo. Vienumoje gulbiukas iðaugo á graþià gulbæ ir savo nuostabai buvo pri- H. K. Andersenas imtas á ðiø karaliðkø paukðèiø bûrá. Blogio ðaknis kokiø nors ydø, negeroviø, blogo elgesio prieþastis ar ðaltinis. Posakis perfrazuotas ið Biblijos, plg.: „Savæs klausiate: ‘Kaip mes galime labiausiai priblokðti?’ ir: ‘Jame glûdi nelaimës ðaknys!’“ (Job 19, 28); „Visø blogybiø ðaknis yra godulystë“ (1 Tim 6, 10). Lietuviø publicistikoje pasitaiko ir ðio posakio parafrazë „Iðrauti blogá su ðaknimis“. Bulvarinë literatûra þr. Bulvarinë spauda Bulvarinë spauda pramoginiai lengvo turinio periodiniai leidiniai, skelbiantys ávairià reklamà gandus, prasimanymus, skandalus, informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir pan. Pavadinimas atsirado XIX a. viduryje Prancûzijoje, kai Paryþiaus bulvaruose imta pardavinëti satyriná savaitraðtá Le Figaro (1826), laikraðtá Le Matin ir kt. Panaðaus turinio knygos pagal analogijà pradëtos vadinti bulvarine literatûra. Dar þr. Geltonoji spauda. 36

Buridano asilas (lot. Asinus Buridani inter duo prata ‘Buridano asilas tarp dviejø pievø’) þmogus, niekaip nepasirenkantis viena ið dviejø. Pasakojama, kad XIV a. prancûzø filosofas Þ. Buridanas (Jean Buridan, 1300–1358), iliustruodamas, jog nesà pasirinkimo laisvës, kaip pavyzdá paminëjo asilà tarp dviejø pievø: esà ðis nudvësiàs badu, nes niekaip nenuspræsiàs, á kurià eiti ësti. Burtai mesti (lot. Iacta alea est ‘kauliukas mestas’) apie galutiná sprendimà arba pradëtus ir nebeatðaukiamus veiksmus. Posakio autorius – romënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus, ~69/75 – po 130), pavartojæs já J. Cezario biografijoje, apraðydamas Cezario sprendimà nepaisyti Romos senato draudimo perþengti Rubikonà ir þygiuoti á Romà (Divus Iulius, 33).

uþmins kitam ant kojos, to bûsianti virðenybë ðeimyniniuose santykiuose. Rytø tautose dar buvæs paprotys, kai nugalëtasis valdovas atsigula kniûbsèias prieðais nugalëtojà, kad ðis uþdëtø ant jo savo kojà. Cerberis uolus, budrus ir/ar piktas sargas. Gr. mituose Cerberis yra trigalvis ðuo, saugantis áëjimà á mirusiøjø poþemio karalystæ. Paprastai lengvai áleidþia, taèiau stropiai sergi, kad niekas ið jos nebeiðeitø. Cerberá ið poþemiø buvo atitempæs Heraklis parodyti Euristëjui (12-asis Heraklio þygis) ir vël nugabenæs atgal. Cerberá savo muzika buvo uþmigdæs Orfëjas, keliaudamas á mirusiøjø pasaulá susigràþinti mylimosios Euridikës.

Bûti po padu bûti nesavarankiðkam, aklai klausyti kito asmens, ppr. sutuoktinio. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo vestuvinio prietaro: kas ið jaunavedþiø pirmas

Cezario pjûvis (lot. Sectio caesarea) gimdymo bûdas, kai vaisius iðimamas operacijos keliu. Manoma, kad operacijos pavadinimas kilæs nuo Romos imperijos laikais veikusio ástatymo lex regia (‘karaliðkasis ástatymas’), reikalavusio, kad vaisius bûtø iðimtas ið ásèiø mirus gimdyvei, jei reikia já gelbëti. Ðio ástatymo autoriumi laikomas sabiniø ir Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius, 716– 673 pr. m. e.). Ástatymo formuluotë buvusi tokia: Negat lex regia, mulierem, quae praegnans mortua sit, humari, antequam partus ei excidatur; qui contra fecerit, spem animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karaliðkasis ástatymas draudþia laidoti moterá, kuri mirë nëðèia, prieð tai neiðpjovus jos vaisiaus; kas elgiasi prieðingai, atima viltá gyvam padarui’ (Leges Regia, II, 12). Pasak romënø istoriko Plinijaus Vyresniojo (Gaius Plinius Secundus, 23–79), Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) giminës pavardë kilusi ið to, kad vienas ið jo protëviø gimæs bûtent tokiu bûdu (lot. caeso, caedere ‘pjaunu, pjauti’): /.../ sicut Scipio Africanus prior natus primusque Caesarum a

37

38

Bûti ar nebûti (angl. To be, or not to be: that is the question ‘bûti ar nebûti – ðtai klausimas’) apie kritiná momentà, kai reikia dël ko nors apsispræsti, priimti lemtingà sprendimà. Frazë ið princo Hamleto monologo anglø poeto ir dramaturgo V. Ðekspyro (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Hamletas“ (1600). Neretai perfrazuojama, ppr. remiantis fonetiniu panaðumu, plg. rus. áûòü èëè íå V. Ðekspyro portretas. áûòü ‘bûti ar nebûti’ ir áèòü èëè (fragm.). Dail. M. Drûíå áèòü ‘muðti ar nemuðti’; Lietu- ðautas (Martin Droevoje Sàjûdþio laikais (1988–1990) shout, 1601–1650). buvo populiarus posakis bûti ar pûti, apeliuojantis á Lietuvos atsiskyrimà nuo TSRS ar pasilikimà joje.

caeso matris utero dictus, qua de causa et Caesones appellati ‘ðitaip gimæs pirmasis Scipionas Afrikietis (236– 183 pr. m. e., romënø karvedys, Hanibalo nugalëtojas – A. B.), taip pat pirmasis ið Cezariø buvo iðpjautas ið motinos gimdos, dël ko jie ir praminti Pjautiniais’ (Plinius, NH, lib. VII, 9). Vëliau, Cezario vardui tapus bendriniu valdovo pavadinimu (ið to ilgainiui kilo lie. skolinys ciesorius, vok. kaiser, rus. êåñàðü, öàðü), terminas lex regia pakeistas á lex caesarea (plg dar rus. êåñàðåâî ñå÷åíèå). Dël fonetinio panaðumo á istorinio Cezario asmenvardá ðis operacijos bûdas kartais klaidingai siejamas su paèiu J. Cezariu – esà ðis iðleidæs minëtàjá ástatymà. Pirmoji sëkminga tokia operacija, atlikta gyvai gimdyvei, þinoma tik ið XVIII a. (1794 m.). Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus (lot. Caesar non supra grammaticos) kad ir koks aukðtas bebûtø pareigûnas, jis privalo paisyti specialistø nuomonës. Romënø istorikas Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus, ~155 ar ~163/ 164 – po 229) apraðë ðio posakio atsiradimo istorijà. Kartà imperatorius Tiberijus (Tiberius Caesar Augustus, 42 pr. m. e. –37, valdë 14–37) savo ásake pavartojæs nelotyniðkà þodá. Netrukus jis ekspertø atsipraðæs dël to þodþio – esà jam taip iðsprûdæ todël, kad pats buvæs labai susierzinæs dël ásako prieþasties. Vienas ið adresatø, vardu Atëjus Kapitas (Ateius Capito), atsakæs, jog, nors iki ðiol tokios frazës niekas nevartojo, nuo ðiol ji tapsianti norma, nes taip pasakæs imperatorius. Bet kaþkoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsakæs taip: „Tu, Cezari, gali suteikti Romos pilietybæ þmonëms, o ne þodþiams“ (Cassius, LVII, 17).

jas, buvo pirmasis, kuris ásiveisë vynuogynà. Jis gërë vyno, pasigërë ir gulëjo nuogas savo palapinëje. Hamas /…/ pamatë savo tëvo nuogumà ir papasakojo savo dviem broliams lauke. Tuomet Ðemas ir Jafetas paëmë drabuþá, uþsidëjo já ant abiejø peèiø ir, eidami atbulomis, uþdengë savo tëvo nuogumà. Kadangi jø veidai buvo nugræþti á kità pusæ, nuogo savo tëvo jie nematë“ (Pr 9, 20–23). Pamatyti tëvo ar motinos nuogumà judëjø paprotyne buvo didi nuodëmë. Iðsiblaivæs ir suþinojæs apie Chamo poelgá, Nojus sûnø prakeikë ir pasmerkë vergauti broliams. Chuliganas (angl. Hooligan) ðiurkðtus, destruktyvus þmogus, vieðosios tvarkos paþeidëjas, muðeika. Paprastai kildinama ið airiðkos pavardës Hooligan ar Houlihan. XIX a. pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu esà garsëjo Londono priemiestyje smuklæ laikiusio airio pavarde Hooligan ðeima. Kiti ðaltiniai nurodo K. Ruko (Clarence Rook, 1862– 1915) knygà „Chuligano naktys“ (The Hooligan Nights, 1899). Raðytojas teigia, jog þodis kilæs ið londonieèio Patriko Huligano pavardës. Pastarasis buvæs smulkus sukèius, vagiðius bei lëbautojas, uþ policininko nuþudymà nuteistas iki gyvos galvos ir miræs kalëjime. Kaip rodo þodþio pradþia, á lietuviø kalbà jis pateko ið rusø kalbos, kurioje skoliniø h keièiamas á ch arba g.

Chamas storþievis, áþûlus, neiðauklëtas þmogus. Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas ið sûnø. Pasak Senojo Testamento, iðsigelbëjæs nuo tvano, „Nojus, þemës arto-

Civilizacijø konfliktas (angl. The Clash of Civilizations) vakarø krikðèioniðkosios ir rytø musulmoniðkosios kultûros prieðprieða. Posakio autorius – amerikieèiø politologas S. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington, g. 1927), taip pavadinæs savo straipsná þurnale Foreign Affairs (1993), kuriame jis teigia, jog pasaulis po Ðaltojo karo yra susiprieðinæs nebe ideologiniu, o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. Savo teo- S. Hantingtonas

39

40

rijà jis vëliau iðplëtojo knygoje „Civilizacijø konfliktas ir pasaulio pertvarka“ (The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order, 1996). Daiktas savyje (vok. Das Ding in sich) apie kà nors paslaptingà, neiðaiðkinamà. Posakio autorius – vokieèiø filosofas I. Kantas (Immanuel Kant, 1724–1804), veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft, 1781) tvirtinæs, kad þmogus galás paþinti tik daiktø savybes, o ne paèius daiktus, kurie dël to liekà daiktais savyje.

I. Kantas

Dainuojanèioji revoliucija nesmurtinë, taiki visuomeninës santvarkos ar valdþios kaita. Terminas atsirado XX a. 10 deðimtmeèio pradþioje, apibûdinant 1988–1989 m. politines permainas Baltijos ðalyse, kai bardø koncertai ir mitinguotojø dainavimas konsolidavo didþiàjà visuomenës dalá siekti atkurti nepriklausomybæ ir demokratiná valdymà. Damoklo kardas nuolatinë didelë grësmë. Gr. mite pasakojama, kad Sirakûzø valdovas Dionizas I Senasis, iðklausæs pataikûniðkus savo dvariðkio Damoklo þodþius, jog valdovas esàs laimingiausias þmogus pasaulyje, puotos metu pasodinæs Damoklà á savo sostà, prieð tai virð jo liepæs pakabinti ant arklio aðuto aðtrø kardà, tuo parodydamas, kad valdovo gyvenimas visai nepavydëtinas, nes jam nuolat gresia pavojai. 41

Damoklo kardas. Dail. R. Vestalas ( Richard Westall, 1765–1836).

Dangaus mana netikëtai ir be pastangø atsiradæs reikiamas maistas ar kitos gërybës. Posakis ið Senojo Testamento pasakojimo apie Mozës po dykumà vedþiojamà þydø tautà. Iðalkusià ir dël to ið nepasitenkinimo burbanèià minià þydø dievas Jahvë ðeðias dienas maitinæs ið dangaus krintanèiomis putpelëmis (mësa) ir mana (duona), kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudþiûvus rasai kaip „kaþkas smulkaus, panaðaus á grûdelius – taip smulkaus tarsi ðerkðnas ant þemës“ (Ið 16, 14). „Izraelio namai pavadino tà duonà mana. Ji buvo panaði á koriandro sëklà, balta, o jos skonis buvo panaðus á meduoliø skonᓠ(Ið 16, 31). Biblijos vertëjai þodá mana kildina ið þydø klausimo Mozei man hu? (hebr. ‘kas tai yra?’). Daug triukðmo dël nieko (angl. Much ado about nothing) apie emocingà ar dramatizuotà nereikðmingos situacijos vertinimà. Posakio autorius – anglø poetas ir dramaturgas V. Ðekspyras (William Shakespeare,1564–1616) tokiu pavadinimu paraðæs komedijà (1600). Dauningstrytas (angl. Downing street) 1. gatvë Londone, kurioje yra Didþiosios Britanijos premjero rezidencija ir Uþsienio reikalø ministerija; 2. prk. Didþiosios Britanijos vyriausybë arba URM. Dëdë Semas (angl. Uncle Sam) JAV personifikacija, jø simbolis. Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson, 1766–1854) vardu. JAV antrojo karo su Didþiàja Britanija metu (1812–1814) S. Vilsonas tiekæs amerikieèiø armijai mësà valdiðkose statinaitëse, ant kuriø buvo santrumpa U.S. (United States ‘Jungtinës Valstijos’). 42

S. Vilsonas

Ðià santrumpà kareiviai juokais iððifravæ kaip tiekëjo inicialus: Uncle Sam ‘dëdë Semas’. Dël skonio nesiginèijama (lot. De gustibus non est disputandum) siûlymas nutraukti ginèà, jei argumentuojama estetiniais, subjektyviais vertinimais. Posakis atëjo ið Viduramþiø scholastø darbø. Deðinioji ranka pagrindinis ar patikimiausias padëjëjas. Ið senovës atëjusi nuomonë, kad deðinë pusë yra „teisingoji“, „geroji“, „nuo Dievo“, o kairë – „neteisingoji“, „negeroji“, „nuo velnio“. Sëdëti valdovui ið deðinës bûdavæ labai garbinga; apie Kristø raðoma, kad „áþengæs á dangø, jis sëdi Dievo deðinëje, o jam yra pavaldûs angelai, ir valdþios, ir galybës“ (1 Pt 3, 22). Deðinës rankos ar pusës motyvas Biblijoje yra daþnas, plg. „Koks tu esi galingas! Stipri yra tavo ranka, visa pasiekianti tavo deðinë!“ (Ps 89, 14); „net ten mane vestø tavo ranka ir tvirtai laikytø tavo deðinë“ (Ps 139, 10). Didybës daugiskaita (lot. Pluralis maiestatis) ávardþio mes vartojimas vietoje að. Tokia vatosena buvo bûdinga karaliams, imperatoriams (todël dar vadinama karaliðkuoju „mes“); ðià daugiskaità vartojo ir baþnyèios hierarchai, universitetø rektoriai. Vartosena kilo ið to, kad karaliai atstovavæ visai tautai, be to, ne tik savo, bet ir aneksuotøjø kraðtø, plg.: Ið Dievo malonës Mes, Aleksandras Antrasis, visos Rusijos caras ir valdovas, Lenkijos karalius, Suomijos didysis kunigaikðtis… Daugiskaità caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. vasará: Sutikdami su Imperijos Dûma, Mes nusprendëme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudëti aukðèiausiosios valdþios ágaliojimus. Ðià daugiskaità reikia skirti nuo autorinës (lot. Pluralis auctoris) ar kuklumo daugiskaitos (lot. Pluralis modestiae), vartojamos mokslo darbuose. 43

Didybës manija (lot. Mania grandiosa; kitaip – megalomanija) patologiðkas pasitikëjimas savimi, savæs pervertinimas, savo gabumø, pasiekimø ar savo kilmës aukðtinimas, sureikðminimas, komplikuojantis santykius su aplinkiniais. Gali bûti vienas ið ðizofrenijos ar paranojos poþymiø. Didysis brolis (angl. Big Brother) totalitarinës valstybës valdþios klanas ar valdanèioji nacija. Pavadinimas paimtas ið Dþ. Orvelo (tikroji pavardë – E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen Eighty-Four, 1949), kuriame vaizduojama totalitarinë valstybë Okeanija, valdoma máslingojo Didþiojo Brolio, primenanti hitlerinæ Vokietijà ar stalininæ Rusijà. Ið to romano paplito ir frazë „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you). Dþ. Orvelas Didysis kombinatorius (rus. Âåëèêèé êîìáèíàòîð) veiklus, energingas sukèius. Posakis ið rusø raðytojø Ilfo ir Petrovo (Èëüÿ Èëüô, 1897–1937, Åâãåíèé Ïåòðîâ, 1903–1942) romano „Dvylika këdþiø“ (Äâåíàäöàòü ñòóëüåâ, 1927) VII skyriaus pavadinimo. Ðiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis, apsukrus, iðradingas ir nepailstantis lobio, paslëpto vienoje ið buvusio 12 komplekto këdþiø, ieðkotojas. Ilfas ir Petrovas Dievas davë, Dievas ir atëmë apie nuolankø susitaikymà su praradimu (ppr. to, kas buvo lengvai, be asmeniniø pastangø ásigyta). Posakis ið Senojo Testamento Jobo knygos. 44

Tikrindamas Jobo tikëjimo tvirtumà, Dievas siuntæs jam sunkius iðbandymus, tarp jø ir viso turto netektá. Á tai Jobas atsakæs: „Nuogas iðëjau ið motinos ásèiø, nuogas ten sugráðiu; Vieðpats davë, Vieðpats ir atëmë! Tebûna paðlovintas Vieðpaties vardas!” (Job 1, 21). Dievas ið maðinos (lot. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikëtos aplinkybës, greitai paðalinusios beviltiðkà situacijà ar iðsprendusios neiðsprendþiamà problemà. Posakis atëjo ið antikinio teatro, kur supainiotà intrigà spektaklio pabaigoje iðspræsdavæs á scenà mechanizmais nuleistas dievas. Dievo avinëlis (lot. Agnus Dei) 1. vienas ið Kristaus epitetø; 2. katalikø miðiø dalis; tokia malda; 3. iron. romaus, tylaus bûdo þmogus. Posakis ið Jono evangelijos – taip Jonas Krikðtytojas kelis kartus pavadinæs Kristø: „Rytojaus dienà, matydamas ateinantá Jëzø, Jonas prabilo: ‘Ðtai Dievo Avinëlis, kuris naikina pasaulio nuodëmæ!’“ (Jn 1, 29; dar plg. 1, 36). Ðie þodþiai buvo uþuomina, jog Kristus yra Dievo numatyta auka þmoniø nuodëmëms iðpirkti. Ðis epitetas dar vartojamas Apreiðkime Jonui (Apr 6, 9; 21, 23). Þydø paprotyne ëriukai bûdavo aukojami Jahvei prieð Velykas (Paschà), atsidëkojant uþ pirmagimiø iðsaugojimà vaduojantis ið Egipto nelaisvës. Mat paskutinë Jahvës bausmë Egiptui buvusi pirmagimiø numarinimas; o kad Jahvë naktá netyèia nenumarinø þydø naujagimiø, jø namø duris jis ásakæs paþenklinti ritualinio ëriuko krauju (Ið 12, 1–13).

nas iðtiesë savo rankà su lazda ir sudavë á þemës dulkes. Uodai apniko þmones ir gyvulius. Þemës dulkës visame Egipto kraðte pavirto uodais. Kerëtojai panaðiai bandë savo kerais padaryti uodø, bet neástengë. O uodai knibþdëjo ant þmoniø ir gyvuliø. Kerëtojai sakë faraonui: ‘Tai Dievo pirðtas!’“ (Ið 8, 13–15). Ðià sàvokà vartoja ir Kristus: „Bet jei að iðveju demonus Dievo pirðtu, tai tikrai pas jus atëjo Dievo karalystë“ (Lk 11, 20). Dar plg. Ið 31, 18. Pats posakis daug senesnis – jis randamas egiptieèiø religinës magijos apraðuose. Dievo rykðtë nelaimës prieþasties aiðkinimas Dievo bausme. Rykðtë senovëje buvo áprastas kûno bausmës árankis, plg. lie. duoti (ákrësti) rykðèiø. Abstrakèia bausmës reikðme þodis rykðtë vartojamas jau Senajame Testamente – rykðtëmis vadintos Jahvës 10 bausmiø Egiptui, verèiant faraonà leisti þydams iðkeliauti (Ið 7-12); dar plg.: „Jø namai yra saugûs, be baimës; Dievo rykðtë jø neiðtinka“ (Job 21, 9); „Jie ðaukësi savo Dievo, ir jis iðtiko visà Egipto þemæ baisiomis rykðtëmis“ (Jdt 5, 12). Dovanotam arkliui á dantis neþiûri (lot. Noli equi dentes inspicere donat) dël dovanos vertës ar kokybës nemandagu diskutuoti. Ið arklio dantø nudilimo sprendþiama apie jo amþiø, todël perkant arklá daþnai apþiûrimi ir jo dantys. Posakio autorystë skiriama teologui Ðv. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus, 347–420).

Dievo pirðtas (angl. Finger of God, rus. Ïåðñò áîæèé) lemties ar kokio ávykio prieþasties aiðkinimas Dievo valia. Posakis þinomas ið Senojo Testamento epizodo, kuriame þydø dievas Jahvë per Mozæ ir Aaronà varþosi su egiptieèiø þyniais, siøsdamas Egiptui treèiàjà bausmæ, ðitaip versdamas faraonà leisti Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „Aaro-

Drakoniðki ástatymai pernelyg grieþti ástatymai ar tvarka. Pavadinimas kilæs ið sen. gr. teisininko Drakono (Dr£kwn, VII a. pr. m. e.) vardo. 621 m. pr. m. e. Drakonas buvo iðrinktas vienu ið 9 Atënø archontø (valdytojø) ir suraðë pirmàjá teisiná kodeksà. Jame buvo numatytos mirties bausmës ne tik þmogþudþiams, bet ir vagims bei tinginiams. Ástatymai buvæ tokie grieþti, kad amþininkai ironizavæ, jog

45

46

Drakonas juos raðæs krauju. 521 m. pr. m. e. atënieèiai ðá kodeksà pakeitë á ðvelnesná. Neaiðku, ar Drakonui nebuvo þinomas Mesopotamijos valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. m. e.) kodeksas, kuriame uþ ðmeiþtà, melagystæ, vagystæ daugeliu atvejø irgi buvo numatyta mirties bausmë (plg. Mesopotamia, 2–3, 6–8). Draugà paþinsi nelaimëje (lot. Amicus certus in re incerta cernitur). Posakis atëjo ið sen. gr. raðytojo Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios „Keleiviai ir lokys“ moralo. Pasakëèia apie tai, kaip du keliavæ draugai, uþklupti lokio, pasielgë skirtingai: vienas álipo á medá, o antrasis, vos nepakliuvæs lokiui á nagus, apsimetë negyvas ir taip iðsigelbëjæs – lokys já tik apuostæs ir nuëjæs. Pirmasis iðlipæs ið medþio ir paklausæs, kà anam á ausá ðnibþdëjæs lokys. „Nekeliauk su draugais, kurie pavojuose vienà palieka!“ – atkirtæs tasai (Ezopas, 377). Lotyniðkai posaká iðpopuliarino romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), pavartojæs já traktate „Lelijus apie draugystæ“, kur ðio posakio autorystæ skiria poetui Enijui (Qvintus Ennius, 239–169 pr. m. e.) (Laelius de Amicitia, 64). Drumsti vandená (rus. Ìóòèòü âîäó, angl. To ster up trouble ‘drumsti rûpesèius’) sàmoningai iðkraipyti faktus, kirðinti, siekiant sau naudos. Pirminë reikðmë galëjusi bûti ‘terðti’, plg. Senàjá Testamentà: „/.../ drumstei vandená kojomis ir terðei savo upes“ (Ez 32, 2). Vëliau posakis metaforizavosi ir paèiam veiksmaþodþiui drumsti suteikë perkeltinæ reikðmæ ‘trikdyti’. Gali bûti perfrazuotas ir ið lot. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti þuvá’, t.y. savo ðalininkø galima laimëti ir apgaulës bûdu. 47

Duona kasdieninë apie kà nors gyvybiðkai svarbø. Posakis ið Naujojo Testamento, ið Kristaus pateiktos naujoviðkos maldos „Tëve mûsø“: „Kasdienës mûsø duonos duok mums ðiandien“ (Mt 6, 11, Lk 11, 3). Duonos ir reginiø (lot. Panem et circences) prastuomenës, minios poreikiø apibûdinimas; didesniø idealø neturëjimas. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrø“; deðimtojoje jis apie Romà raðo taip: „Ðiandien kukli jau jinai, tik dviejø dar dalykø geidauja – / duonos bei reginiø! “ (X, 80–81). Duoti tonà lemti pokalbio temà ar nuostatà, padaryti átakà kitø elgesiui, nuomonei. Posakis atëjæs ið muzikø terminijos – dirigentas prieð kûrinio atlikimà nurodo garso aukðtá – tonà. Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis, kuriø interesai ar tikslai prieðtarauja vieni kitiems. Perfrazuota ið Naujojo Testamento, plg.: „Niekas negali tarnauti dviem ðeimininkams: arba jis vieno nekæs, o kità mylës, arba prie vieno bus prisiriðæs, o kità nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6, 24). (Mamona èia apibendrintai reiðkia turtà.) Tarnystës dviem ponams siuþetà panaudojo italø dramaturgas K. Goldonis (Carlo Goldoni, 1707– 1793) komedijoje „Dviejø ponø tarnas“ (Il servitore di due padroni, 1745), K. Goldonio portkurioje tarnas Trufaldinas, norëdamas retas (fragm.). Dail. pasipelnyti, tarnauja dviem ðeiminin- A. Longis (Alessandro Longhi, 1733– kams, jiems to neþinant. 1813). Eiti per ugná ir vandená áveikti ávairiausius sunkumus ir kliûtis. Posakis atëjo ið Senojo Testamento, plg.: „Tu leidai, kad 48

þmonës jotø mums ant sprando, – perëjome per ugná ir vandená, – bet tu iðvedei mus á saugià vietà“ (Ps 66, 12); „Kai brisi per gilius vandenis, bûsiu su tavimi, – upëse tu nepaskæsi. Kai eisi per ugná, nesudegsi, – liepsnos tavæs nepraris, nes að esu /…/ tavo Dievas, /…/ kuris tave gelbsti“ (Iz 43, 2–3). Erðkëèiø vainikas kanèia ar nuolatiniai sunkumai. Senovëje toká dygliuotà vainikà, kaip paþeminimo ir gëdos simbolá, uþdëdavæ nuteistiesiems myriop. Erðkëèiø vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prieð ëjimà á Golgotos kalnà, mirties bausmës vietà. Esu, kas esu (lot. Sum quod sum) sakoma, akcentuojant savo individualumà ir nenorà paisyti patarimø keistis. Posakio autorius – Ðv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430), pasak kurio, tai buvæ apaðtalo Pauliaus þodþiai (Sermon 76). Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima (lot. Homo sum, humani nil a me alienum puto) sakoma, pateisinant savo silpnybes. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já personaþo Chremeso lûpomis komedijoje „Savæs kankintojas“ (Heauton Timorumenos, I, 77). Ezopo kalba (lot. Aesopei logi) alegorijomis, metaforomis, uþuominomis pasakyta mintis. Sen. gr. raðytojas Ezopas (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) yra seniausias þinomas pasakëèiø autorius. Jo pasakëèios „Vilkas ir ëriukas“, „Vilkas avies kailiu“, „Lapë ir gervë“, „Lapë ir vynuogës“ ir kt. per literatûrà tapo folklorizuotos daugelyje tautø; Ezopu sekë, já vertë ar plagijavo kiti pasakëèiø kûrëjai, áskaitant romënø raðytojà Fedrà (Phaedrus, 15 pr. Ezopas. Romënø skulptûra.

49

m. e.–50), rusø raðytojà I. Krylovà (Èâàí Êðûëîâ, 1768– 1844) ir kt. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypaè populiari sovietmeèiu, kai atviru tekstu pasakyta kritinë ar ideologiðkai netinkama mintis buvo stropiai cenzûruojama, todël raðytojai jà maskuodavæ ávairiomis alegorijomis, aliuzijomis, palyginimais, uþuominomis ir pan. Termino autorius – romënø filosofas, dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca, ~4 pr. m. e.–65) (Cons. ad Polyb., VIII). Faktø kalba (pranc. Les faits parlent ‘faktai kalba’) faktais grásti argumentai yra objektyvûs ir nepaneigiami. Posakio autorius – prancûzø raðytojas A. R. Lesaþas (Alain-René Lesage, 1668– 1747), pavartojæs já romano Histoire de Gil Blas de Santillane X knygoje (1735; I sk.). Á anglø kalbà tai buvo iðversta kaip facts are stubborn things ‘faktai – uþsispyræs dalykas’; ið èia toks A R..Lesaþas posakis patekæs ir á rusø kalbà: ôàêòû – âåùü óïðÿìàÿ. Ðá posaká amerikieèiø raðytojas M. Tvenas (Mark Twain, 1835–1910) papildæs taip: facts are stubborn things, but statistics are more pliable ‘faktai – uþsispyræs dalykas, taèiau statistika lankstesnë’. Faras (Faraonas) iron. policininkas. Metafora atëjusi ið XVIIIXIX a. Paryþiaus argo. Prancûzø policininkai faraonais pradëti pravardþiuoti dël aukðtø kepuriø. Lietuviø kalboje ði metafora paplito per groþinæ verstinæ literatûrà, ko gero per V. Hugo kûrinius. Faraonai, sen. Egipto valdovai, dëvëjo aukðtas pailgas kepures kaip valdþios simbolá. Pats þodis faraonas Europoje paplito per lotynø kalbà, á kurià pateko ið sen. egiptieèiø kalbos per hebràjø ir graikø kalbas. Tai dûrinys, kurio sandø reikðmë yra ‘namas’ + ‘didis’. 50

Figaro ðen, Figaro ten apie judrø, apsukrø, visur suspëjantá þmogø. Þodþiai ið italø kompozitoriaus Dþ. Rosinio (Gioachino Antonio Rossini, 1792–1868) operos „Sevilijos kirpëjas“ (Il barbiere di Siviglia, 1816), kurioje pagrindinis personaþas kirpëjas Figaro ðiais þodþiais apibûdina pats save. Operos libreto autorius – È. Sterbinis (Cesare Sterbini, 1784–1831), pagrindu paëmæs prancûzø muziko, dramaturgo P. de Bomarðë (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais, 1732–1799) to paties pavadinimo komedijà (Le Barbier de Dþ. Rosinis Séville, 1775). Figos lapelis nepatikima, formali, lengvai paðalinama ko nors slapto, intymaus ar gëdingo priedanga. Pasak Senojo Testamento, paragavæ vaisiø nuo paþinimo medþio, Adomas su Ieva „suprato esà nuogi. Jie susiuvo figmedþio lapus ir pasidarë sau juosmens apriðalus” (Pr 3, 7). Krikðèioniðkojoje ikonografijoje pirmieji þmonës vaizduojami prisidengæ nuogybæ figos ðaka ar lapu.

Þmogaus nuopolis. Dail. Ticianas (Tiziano Vecelli, 1485–1576).

Gamta nepakenèia tuðtumos (lot. Natura abhorret vacuum) nepriþiûrimoje ar nepuoselëjamoje vietoje vis vien kas nors atsiranda. Posakio autoriumi laikomas Renesano laikø prancûzø raðytojas F. Rablë (François Rabelais, 1494– F. Rablë

51

1553), ádëjæs já á „Girtø ðnekas“ romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (La vie de Gargantua et de Pantagruel, 1532–1564), kur tuo posakiu personaþas ragina tarnà pripilti jam vyno á tauræ, nes toji jau tuðèia (I, V). Gamtos ðauksmas (angl. The Call of the Wild) þr. Protëviø ðauksmas. Gauti su motinos pienu (lot. Cum lacte nutricis suxisse ‘su þindyvës pienu ásiurbë’) apie savybes ar paþiûras, gautas ankstyvoje vaikystëje. Posakio autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.) (Tusc. III, 2). Posaká perfrazavæs Ðv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430), knygoje „Iðpaþintys“ teigæs, jog Kristaus vardà jo ðirdis priëmusi dar su motinos pienu (lacte matris) (Conf. 3.4.8). Geleþinë ledi (rus. Æåëåçíàÿ ëåäè, angl. Iron lady) grieþta, valdinga, ryþtinga vadovë. Pirmoji taip buvo praminta Didþiosios Britanijos politikë M. Teèer (Hilda Margaret Thatcher, g. 1925), baronienë (1992), Britanijos Konservatoriø partijos vadovë (nuo 1975), ðalies ministrë pirmininkë (1979–1990). Ðià pravardæ 1976 m. jai davë rusø karinis laikraðtis Êðàñíàÿ çâåçäà uþ aðtrias kapitalizmà ir demokratijà ginanèias kalbas bei komunistinio reþimo kritikà. M. Teèer neuþsigavo ir po savaitës pareiðkë priimanti ðá titulà. M. Teèer

Geleþinë uþdanga (vok. Eiserner Vorhang, angl. Iron curtain, rus. Æåëåçííûé çàíàâåñ) ideologinë ir fizinë riba, 1946– 1989 m. skyrusi TSRS ir jos marionetines ðalis nuo likusios Europos bei apskritai nuo Vakarø pasaulio. Geleþinë gro52

tuota uþdanga ið tikrøjø buvo naudojama Vokietijos teatruose, kad scenos gaisro atveju atitvertø jà nuo þiûrovø salës. Pati sàvoka randama þydø babiloniðkajame Talmude (V a.), Sotos traktate, kur raðoma: „Net geleþinë pertvara negali atskirti Izraelio (þmoniø – A. B.) nuo jø dangiðkojo tëvo“ (38 b). Spëjama, kad pirmà kartà kaip metafora terminas buvo pavartotas skandinavø literatûroje apie 1901 m. Já vartojo ir H. Velsas (Herbert George Wells, 1866–1946) fantastiniame romane „Dievø maistas“ (The Food of the Gods, 1904), apibûdindamas priverstinæ vienatvæ. Politikoje bene pirmoji já pavartojusi E. Snouden (Ethel Snowden, 1880–1951) knygoje „Per bolðevikinæ Rusijà“ (Through Bolshevik Russia, 1920). Taèiau geleþinæ uþdangà, nusileisianèià ant Europos po II pasaulinio karo, iðpranaðavæs naciø propagandos ministras J. Gebelsas (Paul Joseph Goebbels, 1897–1945) savo manifeste, paskelbtame savaitraðtyje Das Reich 1945 m. vasará. Sàvoka paplito tik po garsiosios V. Èerèilio (Winston Leonard Spencer Churchill, 1874–1965) kalbos 1946 m. kovo 5 d., kurioje jis pasakæs, jog „Nuo Ðèecino prie Baltijos iki Tries- J. Gebelsas to prie Adrijos nusileidusi geleþinë uþdanga uþdengë visà þemynà. Tokios senosios sostinës kaip Varðuva, Berlynas, Viena, Praha, Budapeðtas, Belgradas, Bukareðtas, Sofija ir kiti miestai bei jø þmonës yra atsidûræ Sovietø átakoje“. Ði V. Èerèilio kalba laikoma Ðaltojo karo pradþia.

tokiu bûdu padidintø savo tiraþà. Pavadinimas kilo ið 1896 m. JAV populiaraus komikso, kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis, kvailai besiðypsantis atlëpausis berniukas su geltonais naktiniais marðkiniais (The Yellow Kid). Komikso pieðiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvëmis ir bendraujantis su panaðiais á save veikëjais, daþniausiai irgi vaikais, bei primityviai komentuojantis aktualijas. „Geltonojo vaikio“ kalba – skurdus geto þargonas, ant jo naktiniø bûdavo uþraðytos reklaminiø tekstø parodijos. Komikso leidëjas buvo Dþ. Puliceris (Joseph Pulitzer, 1847–1911), leidæs Niujorke dar ir laikraðtá The World). Puliceriui perëjus dirbti pas laikraðèiø magnatà V. Herstà (William Randolph Hearst, 1863–1951) ir kartu ëmus leisti laikraðtá New York World , konkurentai jø laikraðèio turiná praminë geltonàja þurnalistika, o leidinius, spausdinanèius tokios þurnalistikos kûrinius – geltonàja spauda. Vëliau terminas pradëtas taikyti ir panaðaus turinio knygoms – jos pavadintos geltonàja literatûra. Dar þr. Bulvarinë spauda. Geriau vëliau negu niekad (lot. Potius sero quam nunquam) suplanuoti geri darbai visada naudingi, net ir vëliau padaryti. Posakis ið romënø istoriko T. Livijaus (Titus Livius, 59 pr. m. e.–17) veikalo „Nuo miesto ákûrimo“ (Ab urbe condita, Liber IV, 2).

T. Livijus

Geltonoji spauda (angl. Yellow press) periodiniai leidiniai, skelbiantys ávairius gandus, prasimanymus, skandalus, informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir kt., kad

Geriausia gynyba yra puolimas (angl. The best defence is a good offence ‘geriausia gynyba yra vykæs puolimas’). Sakoma ppr. apie kontrargumentus ar kontrpuolimà (karyboje, sporte, dispute), kai gintis priverèiama uþpuolusioji ar ketinanti pulti pusë. Minties uþuominø ieðkoma senovës kinø karo teoretiko Sun Cu (Sun Tzu, dar vad. Sun Zi, Sun Vu) darbe „Karo menas“, datuojamame VI a. pr. m. e. Europoje knyga buvo pirmà kartà iðversta á prancûzø kal-

53

54

Geltonoji literatûra (þr. Geltonoji spauda).

bà (1782) ir padariusi didþiulæ átakà Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte, 1769–1821, Prancûzijos imperatorius 1804–1814, taip pat 1815 03–06). Posakio aidà tyrinëtojai randa ir Makiavelio (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli, 1469–1527) darbuose. Gero vëjo! linkima iðplaukiantiems á kelionæ ar þûklæ. Linkëjimas atëjo ið burlaiviø laikø, kai nuo palankaus vëjo priklausydavusi kelionës sëkmë. Gyvasis lavonas (rus. Æèâîé òðóï) 1. mirtinas ligonis ar fiziðkai iðsekæs þmogus; 2. dvasiðkai degradavæs þmogus, be jausmø, veiklos, pomëgiø; 3. laikinai atgaivintas numirëlis, zombis. Perfrazuota ið Naujojo Testamento: „Tikra naðlë palikusi viena sudëjo viltis á Dievà ir dienà naktá maldauja bei meldþiasi. Bet naðlë malonumø ieðkotoja dar gyva bûdama yra mirusi“ (1 Tim 5, 5–6). Literatûroje ðis posakis (ir ávaizdis) pirmiausia pasirodë rusø poeto A. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí, 1799–1837) poemoje „Poltava“, taèiau já itin iðpopuliarino rusø raðytojo L. Tolstojaus (Ëåâ Òîëñòîé, 1828– 1910) to paties pavadinimo pjesë (1900), kurioje pagrindinis veikëjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja saviþudybæ ir, slapstydamasis nuo þmonos bei draugø, ima gyventi su visuomenës padugnëmis, kol visiðkai degraduoja.

mas romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.). Gyventi kaip ant parako statinës jausti nuolatinæ átampà dël galimos netikëtos nelaimës. Senovëje parakas bûdavo laikomas statinëse tvirtoviø rûsiuose ar laivø triumuose. Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi galëdavæs sukelti sprogimà ir praþudyti virð rûsio ar laivo denyje esanèius þmones. Gyventi, vadinasi, màstyti (lot. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis þmogaus gyvenimas. Posakio autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.) (Tusc. V, 111). Gyvybës siûlas gyvybë. Senuosiuose tikëjimuose gyvybë ásivaizduota kaip siûlas, pradëtas verpti þmogui gimstant. Pavyzdþiui, gr. mituose tuo uþsiimdavusi viena ið trijø likimo deiviø moirø – Klotë (gr. ‘verpëja’). Siûlui nutrûkus ar já nutraukus, þmogus mirdavæs.

Gyvenimo kelias (lot. Curriculum vitae) 1. gyvenimas; 2. gyvenimo apraðas, biografija. Posakio autoriumi laiko-

Gordijaus mazgas koks nors sudëtingas reikalas, sunkiai sprendþiama problema. Pasak sen. gr. legendos, orakulas frigams liepæs pasirinkti valdovu pirmàjá sutiktàjá vaþiuotà pakeliui á Dzeuso ðventyklà. Juo buvæs valstietis Gordijus, kurá ir skyræ pirmuoju Frigijos valdovu. Veþimà, taip pakeitusá jo likimà, Gordijus pastatæs Dzeuso ðventykloje, o pavalkus pririðæs prie gràþulo sudëtingu mazgu. Anot orakulo, tas, kas atriðiàs Gordijaus mazgà, valdysiàs visà Azijà. 334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis (Alšxandroj G´ Ð Makedèn, 356–323 pr. m. e., Makedonijos karalius 336–323), uþuot narpliojæs tà mazgà, perkirtæs já kardu. Posakis perkirsti Gordijaus mazgà nuo to laiko

55

56

Gyvenimas po gyvenimo (angl. Life after life) 1. pomirtinis gyvenimas; 2. apie vertingus darbus, paliktus visuomenei po mirties. Posakio autorius – amerikieèiø gydytojas reanimatologas R. Moudis (Reimond Moudi, g. 1944), iðleidæs knygà tokiu pavadinimu (1975), á kurià sudëjo savo pacientø áspûdþius, patirtus klinikinës mirties bûsenoje.

reiðkia greitai ir radikaliai iðspræsti problemà, priimti netradiciná greità ir ryþtingà sprendimà.

Aleksandras perkerta Gordijaus mazgà (fragm.). Dail. Þ. Bertelemis (JeanSimon Berthélemy, 1743–1811).

Greièiau, aukðèiau, stipriau (lot. Citius, altius, fortius) Olimpiniø þaidyniø ðûkis, kurá 1913 m. priëmë Tarptautinis olimpinis komitetas. Gulbës giesmë (lot. Cycnea vox ‘gulbës balsas’) paskutinis, prieðmirtinis menininko, mokslininko ir pan. kûrinys. Posakio autorius – sen. gr. raðytojas Ezopas (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.). Pasakëèioje „Gulbë ir þàsis“ pasakojama, kaip turguje pirkta gulbë, tamsoje supainiota su pjovimui numatyta þàsimi, mirties akivaizdoje suklykë ir ðitaip iðgelbëjo savo gyvybæ. Ezopas turëjo galvoje legendà, pasak kurios, gulbë nebylë (Cygnus olor) kelios akimirkos prieð mirtá pirmà ir paskutiná kartà suklykia nuostabiu balsu. Vëliau ðá motyvà pavartojo sen. gr. dramaturgas Eschilas (A…scÚloj, Aeschylus, 525–456 pr. m. e.) tragedijoje „Agamemnonas“, kurioje Klitemnestra apie aiðkiaregës Kasandros mirtá sako: „ana, lyg gulbë mirdama, / Dar paskutinæ giesmæ sugiedojo èia!“ (Eschilas, 1444-1445). Panaðiai ðá posaká pavartojo romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), karvedþio Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus, ~115–53 pr. m. e.) prieðmirtinius þodþius prilyginæs gulbës giesmei (de Orat., III, 6). 57

Herostrato ðlovë gëdinga ðlovë, gauta uþ netikusá poelgá ar darbà. Maþosios Azijos graikas Herostratas, siekdamas iðgarsëti, 356 m. pr. m. e. padegæs Artemidës ðventyklà Efese – vienà ið septyniø pasaulio stebuklø.

Artemidës ðventykla Efese (rekonstrukcija)

Homeriðkas juokas garsus, netramdomas kvatojimas. Sen. gr. poetas Homeras (“Omhroj, Homerus, 8 a. pr. m. e.) „Iliadoje“ ir „Odisëjoje“ apraðæs garsø kvatojimà. Pavyzdþiui, „Odisëjoje“ raðoma, jog „/.../ nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo, / Kai sumanaus Hefaisto gudriàsias pinkles pamatë“ (Odisëja, VIII, 326–327); „Jaunikiams Paladë Atënë / Juokà besaiká uþleido, ir protas jiems susimaiðë. / Kaip nesavø, þandø suvaldyt neástengë ið juoko“ (Odisëja, XX, 345–347). Homeras (RomëPosakis pirmà kartà pasirodæs XVIII nø kopija ið II a. a. prancûzø literatûroje. pr. m. e. originalo) Homo soveticus (lot. ‘sovietinis þmogus’) ironiðkas Tarybø Sàjungos gyventojo, apdoroto komunistinës propagandos ir ideologijos, apibûdinimas. Termino autorius – rusø filosofas ir publicistas A. Zinovjevas (Àëåêñàíäð Çèíîâüåâ, 1922–2006), taip pavadinæs savo knygà (1982), skirtà vadinamojo „tarybinio þmogaus“ pasaulëþiûros analizei. Terminas sukurtas pagal kitø analogiðkø þmogø nusakanèiø biologiniø terminø pavyzdá: homo errectus, homo sapiens ir pan., parodijuojant tuometinës ideologijos teiginá, jog per komunistø valdymo laikotarpá susiformavusi naujo tipo – tarybinë – visuomenë, o jos narys esàs naujos rûðies þmogus – tarybinis þmogus. 58

Á tà paèià upæ dukart neábrisi apie nuolatiná ir neiðvengiamà visa ko kitimà. Posakio autorius – sen. gr. filosofas Heraklitas ið Efeso (`Hr£kleitoj Ð ’Efšsioj, 554–483 pr. m. e.). Idëja fiks (pranc. Idée fixe ‘fiksuota mintis’) ákyri, maniðka idëja. Spëjama, kad terminas pirmiausia atsiradæs medicinoje ir reiðkæs persekiojanèià liguistà, netikusià mintá. Ieðkok moters (pranc. Cherchez la femme) sakoma kaip uþuomina, jog nusikaltimas ar skriauda yra tiesiogiai ar netiesiogiai padaryta dël moters. Posakio autorius – Paryþiaus policijos vadovas generolas leitenantas G. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine, 1729–1801), tarnavæs ten 1759–1774, vëliau tapæs Prancûzijos jûrø ministru (1774–1780). G. de Sartinas esà taip patardavæs savo pavaldiniams, ypaè tais atvejais, kai nusikaltimas atrodydavæs neiðaiðkinamas. G. de Sartinas bûdavo ásitikinæs, jog visais sudëtingais atvejais vienaip ar kitaip á nusikaltimà yra ásivëlusi moteris – ar kaip bendrininkë, ar kaip ðalutinë prieþastis. Vadinasi, rasti tà moterá reiðkë iðaiðkinti nusikaltimà. Posaká iðpopuliarinæs prancûzø raðytojas A. Diuma (tëvas) (Alexander Dumas, 1802–1870) romane „Paryþiaus mohikanai“ (1854), kur ðià frazæ mëgsta kartoti Paryþiaus policijos tarnautojas, kurio prototipas buvo G. de Sartinas. Galimas daiktas, jog pirminis ðio posakio ðaltinis yra romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~50/65 – ~127) viena ið satyrø, plg.: „Bylà surasti sunku iðkeltà vyro, ne moters“ (VI, 243). Ieðkoti kaip su þiburiu stropiai ar atkakliai ieðkoti. Posakis kilo ið pasakojimo apie sen. gr. filosofà Diogenà Sinopietá (Diogšnhj Ð SinwpeÚj, 412–323 pr. m. e.), kuris esà vaikðtinëjæs dienà su uþdegtu þibintu po pilnà þmoniø turgaus aikðtæ. Paklaustas, ko ieðkàs, Diogenas atsakæs: „Ieðkau 59

þmogaus“. Fedro (Phaedrus, 15 pr. m. e.–50) pasakëèioje „Ezopas ir plepûnas“ þibinte ugná á namus neðæs vergas Ezopas, ðmaikðtuolis pasakëèiø autorius. „Tolokai buvo eiti á namus aplink, / Todël patraukë tiesiai – aikðtës viduriu. / Èia jo plepûnas neiðtvërë su þibintu neuþkalbinæs: / ‘Ezopai, ko vidudiená Diogenas (fragm.). Dail. Ch. su þiburiu?’ / ‘Þmogaus, – atsakë, – Ribera (José de Riieðkau’. Ir namo nuskubino. / Jei áky- bera, 1591–1652). ruoliui neprasprûdo þodþiai ðie, / Tai suvokë, kad senis þmogumi nelaiko to, / Kuris be reikalo gaiðina uþsiëmusiuosius“ (Fedras, 416–417). Ievos kostiumas moters nuogumas. Vilkëti Ievos kostiumu reiðkia bûti nuogai. Posakio kilmæ þr. Adomo kostiumas. Ilga ranka (lot. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdþia ar kontrolë (ppr. per pavaldinius ar agentus). Posakis kilæs ið romënø teisës, kurios pradþia laikomi „Dvylikos lenteliø ástatymai“ (Leges duodecim tabularum, ~450 m. pr. m. e.); ði teisë suteikta didþiulæ valdþià vyrams tvarkyti savo ðeimos nariø likimus – laikyti visus ‘po ranka’, kad ir kur jie bebûtø. Posakis randamas romënø poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 pr. m. e. – ~17) poemoje „Herojës“ (arba „Herojø laiðkai“), kur Elena, susiraðinëdama su Trojos karalaièiu Pariu, jam nuogàstaudama atraðo, jog ir iðvykusio jos vyro Menelajo ‘karaliðka ranka ilga yra’ (longas regibus esse manus) (Heroides, XVII, 168). XII a. dël bandymø uþkariauti atokesnes pietines slavø þemes Rostovo ir Suzdalës kuni- Ovidijus 60

gaikðtis Jurijus (Þðèé Âëàäèìèðîâè÷, ~1090–1157) gavo Dolgorukio (rus. ‘ilgarankis’) pravardæ. Ko gero ðio posakio pagrindu atsiradæs ir jo antonimas per trumpos rankos ‘apie negalintá kà pakeisti ar pasiekti dël savo ribotø sugebëjimø ar valdþios stokos’. Dar plg. Maskvos ranka. Áneðti savo indëlá skirti ko nors dalá bendram reikalui, prisidëti prie jo. Perfrazuota ið Naujojo Testamento epizodo apie naðlës paaukotus skatikus:  „Pakëlæs akis, Jëzus iðvydo turtuolius, dedanèius savo dovanas á aukø skrynià. Jis pamatë ir vienà vargðæ naðlæ, kuri ámetë du smulkius pinigëlius. Ir jis tarë: ‘Ið tiesø sakau jums, ðita neturtinga naðlë ámetë daugiau uþ visus. Anie visi metë á aukø skrynià ið to, kas jiems atlieka, o ji ið savo neturto ámetë viskà, kà turëjo pragyvenimui’“ (Lk 21, 1–4). Áprotis – antroji prigimtis (lot. Consuetudo est altera natura) sakoma apie ákyrø ar þalingà áprotá, kurio sunku atsikratyti, kaip ir ágimtos ypatybës. Posakio autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), taèiau paèià mintá Ciceronas paëmë ið Aristotelio (’Aristotšlhj, Aristoteles, 384–322 pr. m. e.) veikalo Ars Rhetorica (I, 11). Ir sienos turi ausis patarimas atsargiau kalbëti netgi ten, kur, atrodo, niekas paðalinis negirdi; perspëjimas dël pavojaus bûti klausomiems. Posakio autorius – ispanø raðytojas Servantesas (Miguel de Cervantes Saavedra, 1547– 1616), pavartojæs jà romane „Don Kichotas“ (1605–1615). Servanteso portretas (fragm.).. Dail. Ch. Martinesas (Juan Martínez de Jáuregui y Aguilar, 1583–1641).

61

Ir tu, Brutai! sakoma iðduodanèiam artimam draugui, kuriuo buvo labai pasitikëta. Brutas (Marcus Junius Brutus, 85–42 pr. m. e.) buvo Romos senatorius ir geras imperatoriaus Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar, Cezario mirtis (fragm.). Dail. V. Ka100–44 pr. m. e., valdë 49– muèinis (Vincenzo Camuccini, 1771–1844). 44 pr. m. e.) draugas. Taèiau Cezariui neþinant, Brutas susidëjo su jo prieðininkais, ásitraukë á sàmokslà ir buvo vienas ið Cezario þudikø, tuo labai nustebinæs patá þudomàjá. Et tu, Brute! (‘ir tu, Brutai’) – esà buvæ paskutinieji Cezario þodþiai. Toká posaká iðpopuliarino V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564 – 1616) tragedijoje „Julijus Cezaris“ (1599). Ið tikrøjø, pasak romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus , ~69/75 – po 130), Cezaris já þudanèiam Brutui esà graikiðkai pasakæs: „Ir tu, mano vaike“ (etsi tradiderunt quidam Marco Bruto irruenti dixisse: kaˆ sÚ tšknon) , nors paties Svetonijaus manymu, Cezaris miræs tylëdamas (Divus Iulius, 82). Ið Bruto pavardës kilo bûdvardis brutalus ‘þiaurus’. Yra trys melo rûðys: melas, akiplëðiðkas melas ir statistika. Sakoma kaip kontrargumentas tiems, kurie kà nors karðtai árodinëja, remdamiesi vien statistika ir sociologinëmis apklausomis. Posakio autoriumi laikomas Didþiosios Britanijos premjeras B. Dizraelis (Benjamin Disrael, 1804–1881, premjeras 1874–1880); tai nurodo „Autobiografijoje“ (1924) B. Dizraelá citavæs amerikieèiø raðytojas M. Tvenas (Mark Twain, 1835–1910). 62

Yra þmogus – yra problema, nëra þmogaus – nëra problemos ciniðkas teiginys, jog visos þmogaus problemos dingsta po jo mirties, t.y. já nuþudþius ar palaukus, kol jis numirs. Posakio autorystë priskiriama TSRS vadovui J. Stalinui (Èîñèô Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí, 1879–1953, bolðevikø partijos generalinis sekretorius 1922– 1953, vyriausybës vadovas 1941–1953). Taèiau nepaliudyta, kad jis kada nors taip J. Stalinas bûtø sakæs ar kur nors raðæs. Pats posakis atëjo ið rusø raðytojo A. Rybakovo (Àíàòîëèé Ðûáàêîâ, 1911–1998) romano „Arbato vaikai“ (Äåòè Àðáàòà, 1987), kuriame Stalinas taip pateisina kariðkiø suðaudymà Caricyne 1918 m.: „Mirtis iðsprendþia visas problemas. Nëra þmogaus, nëra ir problemos“. Vëliau autobiografiniame „Prisiminimø romane“ (Ðîìàí-âîñïîìèíàíèÿ, 1997) A. Rybakovas apie ðià frazæ raðo, jog A. Rybakovas galbût jà ið kaþko iðgirdæs, gal pats sugalvojæs. „Toks buvæs stalininis principas. Að paprasèiausiai já trumpai suformulavau“, – raðo A. Rybakovas. Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot. Historia est magistra vitae) neþinantys istorijos kartoja savo pirmtakø klaidas. Posakio autorius – romënø politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.), apibûdinæs istorijà dar ir kaip amþiø liudininkæ, tiesos ðviesà, atminties gyvastá, senovës skelbëjà, plg: Historia vero testis temporum, lux veritatis, vita memoriae, magistra vitae, nuntia vetustatis (de Oratore, II, 36).

las Paulius Pirmajame laiðke korintieèiams raðo: „Dievo man suteikta malone að, kaip iðmanus statybos vadovas, padëjau pamatà, o kitas stato toliau” (I Kor 3, 10). Ið nieko niekas neatsiranda (lot. Ex nihilo nihil fit) sen. gr. filosofo Parmenido (Parmen…dhj Ð /Ele£thj, ~520–~450 pr. m. e.) teiginys, kartotas ir vëlesniø autoriø. Iðeiginë diena (angl. Day off; pranc. Jour de sortie) laisvadienis. Viduramþiais miestieèiai amatininkai darbo dienas daþniausiai leisdavæ savo namø dirbtuvëse, o sekmadieniais iðeidavæ ið namø á baþnyèià ar tiesiog pasivaikðèioti. Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká mirti. Daugelio tautø laidojimo paproèiuose mirusysis neðamas kojomis á prieká, simbolizuojant jo kelionæ á kità pasaulá, taip pat uþkertant kelià jo sugráþimui vaiduoklio pavidalu. Iðgerti tauræ iki dugno garbingai iðkæsti sunkumus ar kanèias. Posakis ið Senojo Testamento: „Atsibusk, atsibusk! Atsikelk, Jeruzale! Tu gërei pykèio tauræ, kurià laikë Vieðpaties ranka, iðgërei iki dugno indà – svaigià tauræ!“ (Iz 51, 17). Motyvas yra ir Naujajame Testamente, plg.: „Tëve, jei nori, atimk ðità tauræ nuo manæs, taèiau tebûna ne mano, bet tavo valia!“ (Lk 22, 42). „Dievas atsiminë didþiàjà Babelæ, kad jai duotø savo rûstybës ir ánirðio vyno tauræ“ (Apr. 16, 19). Iðleisti dþinà ið butelio sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. Posakis kilo ið arabø pasakø apie induose uþkimðtus dþinus, t. y. dvasias, kurios savo iðvaduotojui galinèios tiek padëti, tiek kenkti.

Ið Dievo malonës (lot. Dei gratia) 1. apie turimà karaliaus titulà ir valdþià; 2. apie kokià nors sëkmæ ar ágimtà talentà. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas, kuriame apaðta-

Iðmuðti ið balno atimti ið ko valdþià ar sugriauti argumentus. Posakis kilo Viduramþiais ið riteriø turnyrø, per kuriuos prieðprieðiais jojæ raiteliai susitikæ stengdavæsi bukomis ietimis iðtrenkti vienas kità ið balno. Dar plg. Lauþyti ietis.

63

64

Iðmuðti pagrindà ið po kojø atimti pragyvenimo ðaltiná ar sugniuþdyti moraliðkai. Posakis kilo ið nuteistøjø korimo bûdo, kai kariamajam budelis ið po kojø iðmuðdavæs atramà ar atverdavæs grindyse átaisytà angà. Iðradinëti dviratá gaiðti laikà, iðradinëjant tai, kas jau iðrasta. Dviratis uþpatentuotas 1818 m., dviratis su pedalais iðrastas 1853 m., o apie 1867 m. Prancûzijoje pradëta serijinë dviraèiø gamyba. Dviraèio prototipø randama jau senovës Egipto pieðiniuose, Pompëjos freskose, Leonardo da Vinèio (Leonardo da Vinci, 1452–1519) mokiniø bëþiniuose. Taèiau tikruoju dviraèio iðradëju laikomas vokietis K. Draizas (Karl Wilhelm K. Draizo dviratë medinë Friedrich Christian Ludwig drezina (1817). Drais, 1785–1851). Iðvaizda apgaulinga (lot. Frontis nulla fides ‘iðvaizdai – jokio pasitikëjimo’) perspëjimas, jog nereikia spræsti apie kà nors ið pirmo þvilgsnio: graþi þmogaus iðvaizda dar nereiðkia, kad þmogus yra geras, ir atvirkðèiai. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/ 65–~127) „Satyrø“: „Niekad veidais netikëk! Juk matyti oriø paleistuviø / gatvëmis vaikðtant visur“ (II, 8–9).

Jaunystës nuodëmës sakoma pateisinant savo poelgius, padarytus jaunystëje, jei dabar jie atrodo netoleruotini. Posakis imtas ið Senojo Testamento, plg.: „Esu sugëdintas ir raustu, – priekaiðtauju sau uþ savo jaunystës nuodëmes“ (Jer 31, 19); „Mano jaunystës nuodëmes ir kaltes uþmirðk, – savo iðtikima meile dël savo gerumo atsimink mane, Vieðpatie!“ (Ps 25, 7). Jëga – vienybëje (lot. Viribus unitis) sakoma apie visuomenës ar kolektyvo konsolidacijà, siekiant bendro tikslo. Ðûkio autorius – Juozapas fon Bergmanas, austrø erchercogo Karlo vaikø mokytojas. 1848 m. ðá ðûká vieðai paskelbë daugiatautës Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I, 1830–1916, valdë 1848–1916). Kiek perfrazuotas ðis ðûkis buvo ant lietuviðkø pinigø tarpukario Lietuvoje: „Tautos jëga – vienybëje“. Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti (pranc. Si Dieu n ‘existait pas, ilfaudrait l’inventer) apie legendà, gandà ir pan., reikalingà visuomenës ar kolektyvo interesams. Posakio autorius – prancûzø filosofas ir raðytojas Volteras (Voltaire, 1694– 1778), pavartojæs já 1769 m. eiliuotame linkëjime anoniminiam autoriui, paraðiusiam ateistinæ „Knygà apie tris melagius“ (1768), kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulinës religijos. Nors Volteras skeptiðkai þiûrëjo á baþportretas nyèià, taèiau religijà be fanatizmo trak- Voltero (fragm.). Dail. N. de tavo kaip bûtinà priemonæ neapsiðvie- Liarþiljeras ( Nicotusiai visuomenei moraliðkai paþaboti. las de Largillière,

Átaisyti ragus (vok. Horner aufsetzen; pranc. Planter les cornes) apie þmonos seksualinæ neiðtikimybæ. Posakis turi kelias kilmës versijas. Mëginama sieti su gr. mitu apie Akteonà, kurá medþioklës deivë Artemidë pavertusi elniu uþ tai, kad ðis netyèia pamatæs jà nuogà. Taip pat pasakojama, kad senovës germanai turëjæ tradicijà, pagal kurià þmona, iðlydëdama vyrà karan, uþdëdavusi jam ragais puoðtà ðalmà ir iki vyro gráþimo bûdavusi laisva nuo vedybiniø ásipareigojimø.

Jei nori taikos, ruoðkis karui (lot. Si vis pacem, para bellum) kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisi-

65

66

1656–1746).

nimas taikos metu: kariuomenës turëjimas esà sulaiko kaimynines ðalis nuo ketinimø uþpulti. Posakio autorius – romënø raðytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius Flavius Vegetius Renatus, IV a. antroji pusë), paraðæs „Karo dalykø santraukà“ (Epitoma rei militaris), kur toji mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem, praeparet bellum ‘taigi, kas nori taikos, tegu rengiasi karui’ (Liber III). Vëliau posakis ne kartà perfrazuotas. 1898 m. austras ginklø konstruktorius G. Liugeris (Georg Johann Luger, 1849–1923) uþpatentavo pistoletà, kurá pavadino parabellum, paskutiniaisiais ðio posakio G. Liugerio parabelis þodþiais. Dar þr. Kas nemaitina sa- P 0 8 vos armijos, maitina svetimà. Judo buèinys (pabuèiavimas) veidmainiðka, klastinga buèiniu parodyta pagarba. Pasak evangelijø, pabuèiavimas buvæs sutartinis iðdaviko apaðtalo Judo þenklas atëjusiems suimti Kristaus (Mt 26, 48–50, Mk 14, 43–46, Lk 22, 47–48). Judo sidabriniai (graðiai) iðdaviko honoraras. Þr. Trisdeðimt sidabriniø.

åâñêèé, 1821–1881), pavartojæs já romane „Paþemintieji ir nuskriaustieji“ (Óíèæåííûå è îñêîðáë¸ííûå, 1861) (III, 9 skyr.). A. Puðkino portretas (fragm.). Dail. V. Tropininas ( Âàñèëèé Òðîïèíèí, 1776–1857).

Juoda katë nelaimæ pranaðaujantis þenklas. Dalis þmoniø tiki, kad tokio plauko katei perbëgus skersai kelià, jø tame kelyje laukianti nelaimë. Apie susipykusius draugus, kolegas ar meilæ praradusià porà sakoma: „Tarp jø prabëgo juoda katë“. Prietaras atëjo ið tø laikø, kai buvo tikima, jog nelabasis, burtininkas ar ragana, sumanæ kam nors pakenkti, pasiverèia juoda kate ir perbëga jam kelià. Juodasis humoras (angl. Black humour) humoras, kurio siuþetà sudaro ðiaip jau rimtai, liûdnai ar tragiðkai traktuojami dalykai: mirtis, smurtas, katastrofa, negalia, saviþudybë, karas ir pan. Pavadinimo atsiradimà mëginama sieti su senovës medicinoje buvusiu pavadinimu juodoji tulþis – taip vadintas vienas ið penkiø neva þmogaus organizme esanèiø skysèiø; juodoji tulþis esà sukeldavusi melancholijà. Posakis juodasis humoras pirmiausia atsirado JAV XX a. ðeðtajame deðimtmetyje, kai amerikieèiø literatûroje ëmë rastis kûriniø, kuriø tragiðkas ar siaubo siuþetas bûdavo pateikiamas komiðka maniera. Termino sinonimai yra tamsusis (dark), nesveikas, bjaurus (morbit) humoras, juodoji komedija (black comedy).

Juo blogiau, juo geriau (rus. ×åì õóæå, òåì ëó÷øå) sakoma, kai blogëjanti kitø situacija yra naudinga saviems tikslams siekti. Posakis rusams buvo þinomas dar iki to, kai buvo uþfiksuotas literatûroje. Seniausias þinomas posakio uþraðymas yra 1824 m. poeto A. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí, 1799–1837) laiðke poetui kunigaikðèiui P. Viazemskiui (Ïåòð Âÿçåìñêèé, 1792–1878), plg: Äàâíî äåâèç âñÿêîãî ðóññêîãî åñòü ÷åì õóæå, òåì ëó÷øe ‘daþno ruso devizu seniai tapæs juo blogiau, juo geriau’. Posaká iðpopuliarino raðytojas F. Dostojevskis (Ô¸äîð Äîñòî-

Juodoji dëþë (angl. Black box) lëktuvo árenginys, registruojantis visus skridimo duomenis, taip pat ir lakûnø kalbà. Pavadinimas paimtas ið kibernetikø terminijos, kur jis reiðkia sistemà ar prietaisà, kurio darbà galima stebëti tik iðoriðkai, neþinant, kas jo viduje. Pats árenginys yra nudaþytas

67

68

oranþine spalva, kad aviakatastrofos atveju bûtø lengviau randamas. Juodoji naðlë moteris, þudanti savo seksualinius partnerius. Posakis kilæs ið voro Latrodectus spp. patelës metaforiðko pavadinimo – ji po apvaisinimo uþpuolanti partnerá ir já suëdanti. Patelë juodos spalvos, labai nuodinga, keliskart didesnë uþ patinëlá.

Juodoji naðlë

Juodoji rinka (angl. Black market) rinkos dalis, neátraukta á oficialiàjà ekonominæ statistikà, siekiant (nu)slëpti ûkinæ veiklà, privalomà deklaruoti, vengiant mokesèiø, uþsiimant draudþiamø prekiø prekyba, draudþiamomis paslaugomis ir pan. Juodàja pavadinta todël, kad veikloje vengiama vieðumo ir paðaliniø akiø.

tiek vargðø ar liaudies. Perfrazuotas Kristaus mokytos „Tëve mûsø“ maldos fragmentas, plg.: „teesie tavo valia kaip danguje, taip ir þemëje“ (Mt 6, 10). Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs apie ðëlstantá ar neadekvaèiai (ppr. agresyviai) reaguojantá á aplinkinius. Durnaropë (Datura) ir drignë (Hyoscyamus) yra labai nuodingi augalai. Apsinuodijimo poþymiai yra dþiûstanti burna, iðsiplëtæ vyzdþiai ir didelis susijaudinimas. Kaip feniksas ið pelenø sakoma apie kà nors atkurtà ar atstatytà. Feniksas yra mitinis paukðtis, savo gyvenimo pabaigoje susikraunàs lizdà ið cinamono ðakeliø, susideginàs drauge su lizdu ir vël atgimstàs ið savo pelenø. Paukðèio ávaizdis per Antikos mitus atëjo ið dar senesnës egiptieèiø mitologijos, kur jis buvo Saulës dievo Ra vienas ið simboliø.

Kaip danguje, taip ir þemëje visur tos paèios problemos ir toks pat gyvenimas – tiek turtingøjø ar valdþios atstovø,

Kaip ið gausybës rago dideliais kiekiais, nenutrûkstamai. Gr. mitas pasakoja apie oþkà Amaltëjà, kuri savo pienu maitinusi motinos Rëjos iðgelbëtà ir paslëptà maþàjá Dzeusà (jo tëvas Kronas rydavæs visus iki tol gimusius savo vaikus). Amaltëjos ragai buvæ stebuklingi: ið vieno tryðkæs nektaras, ið kito – ambrozija. Syká oþka ragu uþkliuvusi uþ medþio, ir ragas nulûþæs. Ragà radusios nimfos apipynë já lapais, pripildë vaisiø ir atidavë Dzeusui, kuris tada jau buvo uþaugæs. Dzeusas pavertæs já gausybës ragu ir gràþinæs nimfoms. Dabar ið rago biro visa, ko tik nimfos panorëdavusios. Po to ragas patekæs laimës ir sëkmës deivei Tichei, kuri ið jo barsèiusi dovanas þmonëms. Lietuviø etnologës Marijos Gimbutienës (1921–1994) nuomone, gausybës rago archetipas turi kur kas senesnes iðtakas ir siekia ikiindoeuropietiðkàjà Europà, kurios tikëjimuose jautis simbolizavæs vaisingumà todël, kad jo galvos kontûras ið priekio primenàs moters gimdos kontûrà; senieji europieèiai ðá panaðumà esà jau buvo pastebëjæ.

69

70

Kabëti ant plauko jausti kam nors nuolatinæ grësmæ. Plg. Damoklo kardas. Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena. Naujiena, kai þmogus apkandþioja ðuná geltonosios spaudos moto. Posakio autoriumi laikomas amerikieèiø þurnalistas Dþ. Bogartas (John B. Bogart, 1848 (1845?)–1921), laikraðèio The Sun leidëjas 1873–1890. Kaip buliui raudonas skuduras apie tai, kas labai kà erzina, verèia prarasti savitvardà. Palyginimas paimtas ið koridos, kurioje toreadoras raudona skraiste ásiutina buliø. Ið tikrøjø bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta þiûrovams), o ásiunta nuo toreadoro judesiø ir iðsisukinëjimø nuo badymo.

Kaip voverë rate apie þmogø, varginamà monotoniðkø ir nesibaigianèiø darbø, trokðtantá atokvëpio ar poilsio. Voverei, taip pat smulkiems grauþikams ratas átaisomas narve, kad jie, jame bëgdami, galëtø fiziðkai iðsikrauti, sukdamiesi vietoje.

davo liaudþiai praneðama apie senojo karaliaus mirtá ir tai, kad soste jau sëdi jo paveldëtojas, tokiu bûdu pabrëþiant karaliðkojo valdymo tæstinumà. Tokios pat reikðmës yra ir lot. posakis rex non moritur ‘karalius nemirðta’.

Kairë neþino, kà daro deðinë apie veidmainiðkus ar piktavaliðkus pavaldiniø poelgius, prieðtaraujanèius vadovo paþiûroms ar pareigoms. Posakio autorius – Kristus. Tiesa, jo mintis buvusi prieðinga: „Kai tu daliji iðmaldà, teneþino tavo kairë, kà daro deðinë, kad tavo iðmalda liktø slaptoje, o tavo Tëvas, regintis slaptoje, tau atlygins“ (Mt 6, 3–4).

Karalius nuogas sakoma teigiant, jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. Posakis ið danø raðytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabuþiai“. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvëjai pasirodë esà sukèiai: audæ tuðèiomis staklëmis, siuvæ adatomis be siûlø, bet ir karaliui, ir jo ministrams áteigæ, jog ir audeklas, ir drabuþiai esà neregëto groþio. Karalius ir jo aplinka, gëdydamiesi prisipaþinti nematà nei audeklo, nei drabuþiø, tik tvirtino siuvëjø þodþius. Iðëjusá pasivaikðèioti neva su naujais drabuþiais nuogà karaliø demaskavo vaikas, suðukæs, jog karalius nuogas. Tada praregëjæ ir visi kiti.

Kaiðioti pagalius á ratus sàmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. Senovëje veþimams stabdyti buvo naudojami specialûs pagaliai, kuriuos ákiðdavo tarp stipinø, kad uþblokuotø ratà. Kanèiø keliai (lot. Via dolorosa) sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. Dar þr. Kryþiaus keliai. Karalaitë ant þirnio apie ánoringà, opø, iðlepintà þmogø, nepakenèiantá net ir menkiausiø buitiniø nepatogumø. Posakis kilo ið to paties pavadinimo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos apie karalaitæ, blogai naktá miegojusià dël to, kad po dvideðimties èiuþiniø ir tiek pat patalø krûva ji jautusi pakiðtà þirná. Ðitaip princas ir karalienë tikrinæ, ar nuotaka esanti tikra karalaitë.

Karðtais (Ðiltais) pëdsakais sakoma raginant imtis kieno paieðkos tuoj pat, po dingimo ar nusikaltimo. Posakis atëjo ið medþiotojø leksikos – karðtais ar ðiltais pëdsakais vadinami ðvieþiai palikti pëdsakai, dar atsiduodantys þvërimi. Kartybiø taurë neiðvengiami sunkumai ar kanèios. Posakis kilæs ið Kristaus vartotos metaforos apie jo bûsimas kanèias ir mirtá: „Kiek toliau paëjæs, parpuolë kniûbsèias ir meldësi: „Mano Tëve, jeigu ámanoma, teaplenkia mane ði taurë. Taèiau ne kaip að noriu, bet kaip tu!“ (Mt 26, 39); „Nejaugi að negersiu tos taurës, kurià Tëvas man yra davæs?!“ (Jn 18, 11).

Karalius mirë, tegyvuoja karalius! (pranc. Le roi est mort! Vive le roi!) 1. nëra nepakeièiamø vadovø; 2. apie koká nors politiná ar visuomeniná reiðkiná, kuris iðnykæs netrukus atsirado kita forma, iðlaikæs ankstesniojo reiðkinio esmæ. Ðiais þodþiais Prancûzijoje pro Versalio langus bû-

Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui sakoma akcentuojant pasaulietiniø interesø atribojimà nuo baþnytiniø. Ðiuos þodþius Kristus iðtaræs já provokavusiems fariziejø ðnipams epizode apie mokesèius: „Taigi jie klausë

71

72

já: ‘Mokytojau, mes þinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai þmoniø laipsniø, bet mokai Dievo kelio, þiûrëdamas teisybës. Pasakyk, ar mums valia mokëti ciesoriui mokesèius, ar ne?’ Matydamas jø klastà, Jëzus tarë jiems: ‘Parodykite man denarà. Kieno atvaizdas ir áraðas jame?’ Jie atsakë: ‘Ciesoriaus’. Tada jis tarë: ‘Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui’ (Lk 20, 21–25; Mk 22, 16–21). Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva karo ar smurto iniciatoriø laukia pralaimëjimas ar smurtinë mirtis. Perfrazuoti Kristaus þodþiai, pasakyti suëmimo metu já ginti bandþiusiam Petrui: „Kiðk kalavijà atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir þus“ (Mt 26, 52). Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui (lot. Quod licet Iovi, non licet bovi) apie nelygias pretenzijas; dvigubø standartø pateisinimas. Perfrazuotas romënø dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.) posakis immo aliis si licet, tibi non licet ‘jei leidþiama kitiems, tau neleidþiama’ (Heauton timorumenos, 797). Posakis yra uþuomina á mità apie Europos, Finikijos karalaitës, pagrobimà. Dzeusas (romënø mitologijoje – Jupiteris), pasivertæs auksaplaukiu Europa ant jauèio. Sejauèiu, atplaukæs á pakrantæ, kur su linunto ðventyklos (Sisavo draugëmis þaidusi Europa. Pa- cilija) reljefas (V a. pr. maèiusi toká graþø ir jaukø jautá, Eu- m. e.). ropa panorusi juo pajodinëti ir pakvietusi drauges. Taèiau jautis nelaukæs, kol ant jo uþsës Europos draugës, ir nubëgæs su ja tiesiai á jûrà. Atplaukæs á gimtàjà Kretos salà, Dzeusas vël atvirtæs dievu, ir Europa tapusi jo þmona. 73

Kas ne su mumis, tas prieð mus 1. radikalus, kraðtutinis politiniø oponentø ar neutralø apibûdinimas ir grasinimas jiems; 2. aliuzija á vadinamàjà klasiø kovà bolðevikinëje Rusijoje. Perfrazuotas Kristaus posakis: „Kas ne su manimi, tas prieð mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto“ (Mt 12, 30; Lk 11, 23). Rusijoje posakis buvo itin populiarus pirmaisiais bolðevikø valdymo metais – juo buvo pateisinamas fizinis susidorojimas su politiniais oponentais. Vëliau posakis nustotas deklaruoti, taèiau jo principas taikytas beveik per visà tarybø valdþios laikotarpá (Lietuvoje – nuo pat pirmosios okupacijos 1940 m. birþelá iki 1988 m. pabaigos). Kas nedirba, tas nevalgo sakoma smerkiant veltëdþius. Posakis yra Naujajame Testamente, apaðtalo Pauliaus laiðke tesalonikieèiams: „Dar bûdami pas jus skelbëme: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“ (2 Tes 3, 10). Kas nemaitina savos armijos, tas maitina svetimà kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisinimas taikos metu: savos kariuomenës neturëjimas esà yra paskata kaimynëms ðalims uþpulti. Posakio autorius – Napoleonas Bonapartas (Napoléon Bonaparte, 1769–1821, Prancûzijos imperatorius 1804–1814, taip pat 1815 03–06).

Napoleono portretas (fragm.). Dail. Þ. Davidas (Jacques-Louis David, 1748–1825).

Kas patikrins paèius tikrintojus? apie nepasitikëjimà valdþios ar komisijø kompetencija ar apie jø savivaliavimà. Posakis atsirado, perfrazuojant romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~50/65 – ~127) vienoje ið „Satyrø“ iðkeltà klausimà: „‘Saugok, velkæ uþsklæsk!‘ Bet kas gi sargus iðsaugos?! (lot. Sed quis custodiet ipsos custodes?) / El74

gias þmona apdairiai ir pradeda viskà nuo sargo...“ (VI, 347–348). Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi (lot. Quod tu es, ego fui; quod nunc sum, et tu eris) mirusiojo þodþiai jo kapà atëjusiam lankyti gyvajam. Epitafija, paplitusi daugelyje kalbø. Spëjama, kad jos autorius yra Viduramþiø mokslininkas, pedagogas ir poetas Alkuinas (Alcuinus Flacus, ~735–804). Kelrodë þvaigþdë veiklos ar kelionës orientyras. Pavadinimas kilæs ið Naujojo Testamento pasakojimø apie tris karalius, ëjusius pagal þvaigþdæ pasveikinti gimusio Kristaus: „Ir ðtai þvaigþdë, kurià jie buvo matæ uþtekant, traukë pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kûdikis“ (Mt 2, 9). Ketvirtoji valdþia (angl. The fourth power) politinë þiniasklaida. Demokratinëje visuomenëje yra trys nepriklausomos valdþios: ástatymø leidþiamoji, vykdomoji ir teisësauga. Kadangi þiniasklaida turi didþiulæ átakà rinkëjams ir pirmøjø trijø valdþiø kontrolei, jà vadina ketvirtàja valdþia. Kiek þmoniø, tiek nuomoniø (lot. Quod capita, tot sensus ‘kiek galvø, tiek protø’) sakoma, kai sunku prieiti bendrà nuomonæ. Perfrazuota ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.) „Satyrø“ (II, I, 27).

1875), vaizduojanèio nelaimingà Anos santuokà, dar sukomplikuotà meilës trikampiu, ir tragiðkà herojës þûtá. L. Tolstojaus portretas (fragm.). Dail. I. Repinas (Èëüÿ Ðåïèí, 1844–1930).

Kiekviena valdþia – nuo Dievo apie paklusnumà valdþiai, susitaikymà su jos daromomis neteisybëmis. Perfrazuota ið Naujojo Testamento Pauliaus laiðko romieèiams: „Kiekvienas þmogus tebûna klusnus vieðajai valdþiai, nes nëra valdþios, kuri nebûtø ið Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos. Kas prieðinasi valdþiai, prieðinasi Dievo sutvarkymui. Kurie prieðinasi, uþsitraukia teismà“ (Rom 13, 1–2). Kiekvienam – savo (lot. Suum cuique) kiekvienam priklauso tai, ko jis nusipelnæs. Posakio autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.): suum cuique pulchrum est ’kiekvienam savo yra graþiausia’ (Tusc. V, 63). Romënø teisininkas Ulpianas (Domitius Ulpianus, ?–228) ðá posaká átraukë á teisiná principà: honeste vivere, alterum non laedere, suum cuique tribuere ‘gyventi dorai, nieko neþeisti, kiekvienam duoti tai, kas jam priklauso’. Ilgainiui posakis ágavo platesná, ne vien juridiná kontekstà. XX a. viduryje ðá posaká liûdnai iðpopuliarino naciai, iðkabinæ já virð Buchenvaldo mirties stovyklos vartø (vok. Jedem das Seine).

Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip (rus. Âñå ñ÷àñòëèâûå ñåìüè ïîõîæè äðóã íà äðóãà, êàæäàÿ íåñ÷àñòëèâàÿ ñåìüÿ íåñ÷àñòëèâà ïî-ñâîåìó ‘visos laimingos ðeimos panaðios, kiekviena nelaiminga ðeima nelaiminga savaip’) sakoma patariant netaikyti nedarnioms ar iðirusioms ðeimoms vieno vertinimo standarto. Posakis paimtas ið rusø raðytojo L. Tolstojaus (Ëeâ Tîëñòîé, 1828–1910) romano „Ana Karenina“ (Àííà Êàðåíèíà,

Kiekvienas yra savo laimës kalvis (lot. Suae quisqe fortunae faber est) laimë priklauso nuo paties þmogaus, jo veiklos ir elgesio. Posakio autorystë skiriama romënø politikui Apijui Aklajam (Appius Claudius Caecus, ~340–273 pr. m. e.), palikusiam pirmàjà lo-

75

76

Apijus Aklasis

tyniðkai uþraðytà kalbà, kalendoriø, nutiesusiam garsøjá Via Apia kelià ið Romos á Kapujà, taip pat pirmàjá Romos akvedukà. Ðá Apijaus posaká, nurodydamas autoriø, cituoja romënø istorikas Salustijus (Gaius Sallustius Crispus, 86–34 pr. m. e.): quod in carminibus Appius ait, „Fabrum esse suae quemque fortunae“ (Epistola ad Caesarem, II, 1) Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø apie susitaikymà su individualiais gyvenimo sunkumais, kurie esà likimo skirti. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteistà Kristø, neðusá jam skirtà kryþiø á savo bausmës vietà (kryþius sen. Romoje buvo mirties bausmës árankis; þydø gyvenamoji Palestina Kristaus laikais buvo viena ið Romos imperijos provincijø). Apie bûsimas kanèias ir smurtinæ savo mirtá Kristus þinojæs ið anksto, apie tai yra uþsiminæs ir savo mokiniams, taèiau nesistengæs koreguoti likimo, nes laikæsis jam þinomo scenarijaus, t.y. to, kas buvo numatyta jo tëvo Dievo (Jahvës) ir pranaðø (plg. Lk 18, 31; 22, 37; 24, 44). Kryþiaus neðimo metaforà Kristus vartojæs ir savo kalbose, plg: „Jëzus pasakë visiems: ‘Jei kas nori eiti paskui mane, teiðsiþada pats savæs, teneða savo kryþiø ir teseka manimi’ (Lk 9, 23; taip pat Mt 16, 24, Mk 8, 34). Dar þr. Kryþiaus keliai.

dinëjimø. Statyta ir vëliau; su visomis atkarpomis ji yra maþdaug 6700 km ilgio. Sienos aukðtis – 5-8 m. Kiðti galvà á smëlá apsimesti nematanèiam blogybiø ar pavojaus. Posakis atsirado ið tikëjimo, jog pajutæs pavojø, strutis kiða galvà á smëlá, kad, nebematydamas grësmës, pasijustø saugus. Ið tikrøjø struèiai pavojaus atveju iðtiesia kaklà ant þemës, kad taptø maþiau matomi, taèiau patys akylai stebi aplinkà. Á smëlá struèiai kartais ákiða galvà tik valydamiesi nuo parazitø. Kiðti nosá [kur nereikia] nepraðytam kiðtis á kitø reikalus, ákyriai domëtis svetimais privaèiais dalykais. Posakis kilæs, apibûdinant gyvûnø apsiuostinëjimà rujos metu, plg. vok. Die Nase in jeden Dreck stecken ‘kiðti nosá á kiekvienà mëðlà’. Kito akyje krislà áþiûri, o savojoje ràsto nemato sakoma, kai kas nors ima smerkti kito smulkias ydas, pats turëdamas kur kas didesniø. Palyginimo autorius – Kristus, viename ið savo pamokslø skatinæs neteisti kitø: „Kodël gi matai krislà savo brolio akyje, o nepastebi ràsto savojoje? /.../ Veidmainy, pirmiau iðritink ràstà ið savo akies, o paskui paþiûrësi, kaip paðalinti krislelá ið brolio akies“ (Mt 7, 3–5; Lk 6, 41–42). Plg. lie. Kas nori prausti kitus, pats turi bûti nupraustas.

Kinø siena 1. Didþioji kinø siena Kinijos ðiaurëje; 2. prk. neáveikiama kliûtis ar uþtvara (ne tik fizinë). Didþioji kinø siena pradëta statyti maþdaug 220 pr. m. e., nors jos uþuomazgø randama V a. pr. m. e. Siena buvo skirta ðaliai apsaugoti nuo klajokliø (daugiausia mongolø, mandþiûrø) pul-

Klientas visada teisus (angl. The customer is always right) nereikia ginèytis su klientu ar pirkëju; reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus – toks esàs pagrindinis ámonës ar parduotuvës konkurencijos principas. Ðis ðûkis nuo 1924 m. buvo amerikieèiø kilmës britø prekybos magnato H. Selfridþo (Harry Gordon Selfridge, 1858–1947) prekybos tinklo parduotuvëse Didþiojoje Britanijoje ir JAV. Panaðø lozungà – „Klientas niekada nebûna neteisus“ (pranc. Le client n’a jainais tort) turëjo vieðbuèiø tinklas Ritz, priklausæs ðveicarui C. Ricui (César Ritz, 1850–1918).

77

78

Kinø raðtas apie kà nesuprantamà ar neaiðkø. Kinø raðtà sudaro keletas tûkstanèiø hieroglifø, susiformavusiø daugiausia ið senøjø piktogramø (pieðiniø ir simboliø raðto).

a

b

Kinø hieroglifø reikðmës: a - medis, b - miðkas

Klysti þmogiðka (lot. Errare humanum est) reikia pakanèiai þiûrëti tiek á kitø, tiek á savo klaidas. Posakio autorius – romënø politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.): Cuiusvis hominis est errare, nullius nisi insipientis in errore perseverare ‘bet kas gali klysti, taèiau klaidos laikosi tik beprotis’ (Philipica XII, 5). Krikðèionybës laikais teologas ir filosofas Ðv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430) ðá posaká perfrazavæs taip: Humanum fuit errare, diabolicum est per animositatem in errore manere ‘klysti þmogiðka, bet atkakliai laikytis klaidos – velniðka’ (Sermon 164, 14); augustiniðkoji formuluotë ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum ‘klysti þmogiðka, bet uþsispirti – velniðka’. Kokia musë ákando? sakoma, jei kas be aiðkios prieþasties yra suirzæs, priekabus, blogos nuotaikos. Seniau tikëta, jog á muses, sparvas ar kitus vabzdþius gali ásikûnyti velnias; ákandæs þmogui ar álindæs jam á nosá, ausá ar burnà, velnias priverèiàs þmogø keistai elgtis. Kol kvëpuoju, tikiuosi (lot. Dum spiro, spero) kol esu gyvas, neprarandu vilties; perfrazuotas posakis yra viltis mirðta paskutinë. Posakio autorystë skiriama romënø politikui, filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.), já kartojo ir vëlesni romënø autoriai. Komentarai nereikalingi (vok. Kommentar überflüssig) viskas aiðku, papildomai aiðkinti nereikia. Posakio autorius – vokieèiø teisininkas H. Ðtaubas (Hermann Staub, 1856–1904). Savo paskaitas, kalH. Ðtaubas

79

bas ir mintis jis dëstydavæs labai suprantamai, aiðkiai ir argumentuotai, t.y. taip, kad jau niekam nekiltø klausimø. Tai jam pavykdavæ, todël savo dëstymà jis baigdavæs ðia fraze. Mirus Ðtaubui, Berlyne imta juokauti, esà ant jo antkapio yra tokia epitafija: „Èia ilsisi Ðtaubas. Komentarai nereikalingi“. Kova dël bûvio (angl. Struggle for life) Posakio autoriumi laikomas vokieèiø matematikas ir filosofas G. Leibnicas (Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz, 1646–1716), pavartojæs já veikale „Teodicëja“ (1710). Posakis iðpopuliarëjo, iðëjus anglø gamtininko È. Darvino (Charles Robert Darvin, 1809–1882) moksliniam veikalui „Apie rûðiø kilmæ“ (On the Origin of Species, 1859).

G. Leibnico portretas (fragm.). Dail. B. Franckë (Bernhard Christoph Francke, ?–1729).

Kovoti su vëjo malûnais kovoti su nesanèiais, bet ásivaizduojamais prieðais ar grësmëmis, taip pat kovoti su kuo tuðèiai, be rezultato. Posakis imtas ið ispanø raðytojo M. Servanteso (Miguel de Cervantes Saavedra, 1547–1616) satyrinio romano „Iðmoningasis hidalgas Don Kichotas ið La Manðos“ (I d. – 1605, II d. – 1615), kuriame yra epizodas, kaip naivus ir nuo tikrovës atitrûkæs herojus puola kautis su vëjo malûnais, kuriuos, prisiskaitæs riteriø romanø, palaikë piktais milþinais. Kremlius (rus. Êðåìëü) 1. a) senosios rusø pilies ansamblis; b) Maskvos pilies ansamblis, TSRS, o nuo 1991 m. – Rusijos Federacijos vadovø rezidencija; 2. prk. Rusijos prezidento administracija. Maskvos kremliaus pradþia skaièiuojama nuo 1156 m., kai kunigaikðtis J. Dolgorukis (Þðèé 80

Äîëãîðóêèé, ~1090–1157) toje vietoje pastatë medinæ tvirtovæ. XIII a. gale Kremlius buvo apjuostas mûro siena. Nuo XIV a. vidurio jis buvo Maskvos didþiøjø kunigaikðèiø ir Rusijos carø rezidencija, kol 1723 m. caras Petras I (ϸòð Âåëèêèé, 1672–1725, valdë 1682–1725) sostinæ perkëlë á Sankt Peterburgà. Po 1812 m. karo apgriovimø ir gaisro Maskvos Kremlius buvo greitai atstatytas. XIX a. viduryje pakeistas teritorijos planas, nugriauta dalis pastatø, pastatyti Didieji kremliaus rûmai, Ginklø rûmai, sukurtas carø rezidencijos ansamblis. Nuo 1918 m., gràþinus sostinæ á Maskvà, Kremlius vël tapo ðalies vadovø rezidencija. Maskvos kremlius. J. Minejevos (Þëÿ Ìèíååâà) nuotr.

Kryþiaus keliai sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus nueità kanèiø kelià (lot. via dolorosa) nuo teismo vietos iki Golgotos kalno. Visà tà kelià, kæsdamas patyèias ir kanèias nuo rimbo smûgiø, Kristus neðæs sunkø kryþiø, ant kurio netrukus buvæs nukryþiuotas. Dar þr. Kanèiø keliai. Krokodilo aðaros (lot. Crocodili lacrimae) veidmainiðkas skriaudiko gailestis ar verksmas. Posakio autoriumi laikomas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Desiderius Roterodamus, 1469–1536). Posakis kilo ið tikëjimo, jog ësdami savo aukà, krokodilai aðaroja tarsi jos gailëdami. Ið tikrøjø krokodilo aðaros atlieka tiesioginæ savo paskirtá: drëkina aká, kol krokodilas yra sausumoje.

ritetà teikia asmeninei gerovei, bet ne patriotizmui. Posakio autorius – romënø dramaturgas M. Pakuvijus (Marcus Pacuvius, ~220–130 pr. m. e.); jo ðiuos þodþius cituoja romënø politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.): Patria est, ubicumque est bene (Tusc., V, 37). Kvailiø skaièius yra begalinis (lot. Stultorum infinitus est numerus). Posakis ið Senojo Testamento (Vulgata, Ecc 1, 15); vëlesniuose Biblijos vertimuose ði vieta skamba kitaip: „ko trûksta, negali bûti priskaièiuota“ (Koh 1, 15); „ko trûksta, to negalima suskaièiuoti“ (Mok 1, 15). Laikas – pinigai (angl. Time is money) laiko negalima ðvaistyti, nes jis turi vertæ. Amerikieèiø politiko, mokslininko ir iðradëjo B. Franklino (Benjamin Franklin, 1706–1790) teiginys jo straipsnyje „Patarimas jaunajam prekybininkui“ (Advice to a Young Tradesman, 1748). Ði mintis yra ir trylikoje dorovës taisykliø, kurias B. Franklinas buvo sudaræs sau, bûdamas 20 metø, ir kuriø laikësi visà gyvenimà, bûtent: Lose no time; be always employ’d in something useful; B. Franklino portcut off all unnecessary actions (‘ne- retas (fragm.). Dail. ðvaistyk laiko; bûk visada uþsiëmæs J. Daplesis (Joseph naudinga veikla, atsisakyk visø nebû- Siffred Duplessis, 1725–1802). tinø darbø’).

Kur gerai, ten tëvynë (lot. Ubi bene, ibi patria) ironiðkas emigracijos motyvø apibûdinimas, taikomas tiems, kurie prio-

Laikyti gyvatæ uþantyje rûpintis, ugdyti ar slaugyti þmogø, kuris po to atsilygina bloguoju. Posakis ið perfrazuotos Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios „Þemdirbys ir suðalusi gyvatë“, kurioje valstietis, pagailëjæs rastos suðalusios gyvatës, ásidëjæs jà á uþantá, taèiau toji atðilusi jam mirtinai ágëlusi.

81

82

Laikraðtinë antis spaudoje paskelbtas sensacingas gandas. Termino atsiradimo versijø yra dvi. Pasak vienos, XVI a. Europoje ëmë populiarëti keliautojø (jûrininkø, misionieriø) pasakojimai apie naujøjø kraðtø keistenybes ir turtingumà. Esà yra ðalis, kurioje tiek daug anèiø, kad tos net medþius aptûpusios – tereikià medá pakrësti, ir riebios nebaikðèios antys krintanèios kaip krauðës. Dël tokio pasakojimo þodis antis ilgainiui ágavæs apibendrintà pramano reikðmæ. Ir kai XVI a. Prancûzijoje pasirodë pirmieji laikraðtiniai feljetonai, skaitytojai akivaizdþius prasimanymus ëmæ vadinti antimis. Pasak antros versijos, terminas atsirado ið santrumpos NT (lot. non testantur ‘nepatikrinta’), kuria XVII a. vokieèiø laikraðtininkai paþymëdavæ jiems patiems abejotinà informacijà. Kadangi santrumpos NT tarimas panaðus á þodþio Ente ‘antis’, melagingà laikraðtinæ informacijà pradëta vadinti tuo þodþiu. 

meno kritikas F. Algarotis (Francesco Algarotti, 1712–1764), keliavæs po Rusijà ir apraðæs áspûdþius veikale „Laiðkai apie Rusijà“ (Lettere sulla Russia, 1759). Ið èia Algaroèio posakis patekæs á A. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí, 1799– 1837) poemà „Varinis raitelis“ (Ìåäíûé Algaroèio portâñàäíèê, 1833); Puðkinas pastabose F. retas (fragm.). nurodo posakio autoriø ir patá konteks- Dail. Þ. Liotardas tà: „Algarotis kaþkur yra pasakæs: (Jean-Étienne LioPetersbourg est la fenetre par laquelle tard, 1702–1789). la Russie fregarde en Europe, tai yra Peterburgas – tai langas, pro kurá Rusija þiûri á Europà“. Ið ðios A. Puðkino poemos istorikai paëmæ ir posaká iðkirsti langà á Europà, t.y. Rusijai uþkariauti etnografinæ Estijà, Latvijà, vëliau – Lietuvà ir Lenkijà.

Laimës kûdikis (lot. Fortunae filius) laimingas ar sëkmæ turintis þmogus. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.) (Sermon, Liber II, 3, 49).

Laukiniai Vakarai (angl. Wild West) XVIII-XIX a. JAV vakarai, kai jie dar buvo maþai kolonizuoti, kai juose klestëjo savivalë, nes ástatymai ten maþai tegaliojo.

Laisvë, lygybë, brolybë (pranc. Liberté, égalité, fratenité) Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789) ðûkis, nuo 1792 m. tapæs Prancûzijos Respublikos ðûkiu, raðomu ir ðalies simboliuose. XIX a. ðis ðûkis iðpopuliarëjo Europos nacionalinio iðsivadavimo karuose, já mëgo ir socialdemokratai. Langas á Europà (rus. Îêíî â Åâðîïó) Rusijos valdyta rytinë Baltijos pakrantë. Ið pradþiø tai buvo Sankt Peterburgas (ákurtas 1703), vëliau – ið Ðvedijos per Ðiaurës karà (1700– 1721) atimta etnografinë Estija ir Latvijos Vidþemë su Rygos miestu. Posakio autorius – italø filosofas, raðytojas ir 83

Laureatas (lot. laureatus ‘vainikuotas laurais’) konkurso nugalëtojas, apdovanotasis ar premijuotasis uþ þymius kultûros, meno ar mokslo laimëjimus. Visþalis laurø vainikas Antikoje buvo garbës þenklas. Sen. gr. dievas Apolonas vaizduojamas su laurø vainiku ant galvos; Graikijoje laurais vainikuodavo varþybø nugalëtojus – tiek sporto (tarp jø ir olimpiadø), tiek poezijos. Romoje laurø vainikas buvo karinës pergalës simbolis, juo vainikuodavo karo vadus ir imperatorius jø triumfo metu. Paprotys uþ nuopelnus vainikuoti laurais atgaivintas Renesanso Europoje. Lauþyti ietis atkakliai ginti savo pozicijà ar nuomonæ, oponuoti, ginèytis. Posakis atëjo ið Viduramþiø riteriø turnyrø, 84

kai du varþovai jodavæ prieðprieðiais iðilgai barjero ir priartëjæ stengdavæsi bukos ieties smûgiu iðtrenkti prieðininkà ið balno. Nuo smûgio ietys paprastai lûþdavusios.

Viduramþiø turnyras

Liaudies balsas – dievo balsas (lot. Vox populi – vox dei) su kolektyvo ar visuomenës nuomone reikia skaitytis. Posakio autoriumi laikomas anglø poetas ir mokslininkas Alkuinas (Flaccus Albinus Alcuinus, ~735–804), laiðke (800) imperatoriui Karoliui Didþiajam (Carolus Magnus, ~742/747–814, frankø imperatorius nuo 768) raðæs, jog nereikia paisyti tø, kurie sako, kad liaudies balsas esàs Dievo balsas, nes maiðtaujanèios minios balsas artimas beprotystei. Likti prie suskilusios geldos (rus. Îñòàòüñÿ ó ðàçáèòîãî êîðûòà) likti be visko, kas buvo pasiekta ar iðkovota; patirti visø savo ambicingø vilèiø krachà. Posakis ið A. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí, 1799–1837) „Pasakos apie þvejà ir þuvelæ“ (Cêàçêà î ðûáàêå è ðûáêå, 1833), kurioje pasakojama apie auksinæ þuvelæ, pildþiusià vis didesnius þvejo þmonos norus, kol galop iðpuikusios þvejienës norai tapæ tokie áþûlûs, kad þuvelë palikusi juos abu su tuo, su kuo jie buvæ pasakos pradþioje: su þemine vietoj trobos ar rûmø ir su suskilusia gelda prie slenksèio. Linèo teismas (angl. Lynch Law) minios susidorojimas su átariamuoju be oficialaus tyrimo ir teismo. Paprastai motyvuojama galimai per maþa bausme oficialiajame teisme 85

arba galimu proceso vilkinimu. Ið posakio atsiradæs ir veiksmaþodis linèiuoti ‘teisti Linèo teismu; susidoroti’. Terminas galëjo kilti ið ðiø asmenø pavardþiø: V. Linèas (William Lynch, 1742–1820) ið Virdþinijos, organizavæs savigynos bûrius, vykdþiusius pilietinæ gynybà (Pittsylvania County), gaudþiusius plëðikus bei juos baudþiusius. È. Linèas (Charles Lynch, 1736–1796) savivale garsëjæs amerikietis pulkininkas, ðerifas ir teisëjas, 1780 m., vykstant JAV Nepriklausomybës karui, ëmæs be teismo (daþniausiai plakimu) bausti tiek lojalistus, tiek ir átariamus kriminalinius nusikaltëlius. Dþ. Linèas (John Lynch), su kuriuo XVII a. pab. ð. Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdþios leidimo. Dþ. Linèas (James Lynch), Airijos miesto Galvejo (Galway) burmistras, 1493 m. savo paties sûnaus byloje dël nuþudymo buvæs kaltintoju, teisëju, o nuteisæs sûnø myriop – ir jo budeliu. Liûto dalis didþiausia ir ppr. geriausia ko dalis. Posakis kilæs ið romënø poeto Fedro (Phaedrus, 15 pr. m. e. –50) pasakëèios apie karvæ, oþkà, avá ir liûtà, sumedþiojusius elnià, kurá liûtas paskirstæs taip: „Imu að pirmà dalá, nes liûtu esu vadinamas, / O antrà duosit patys, nes esu narsus, / Treèioji teks dël to, kad galios daug turiu, / O kas ketvirtà ims, tas smarkiai nukentës“ (Fedras, 391–392). Mamytës sûnelis (rus. Ìàìåíüêèí ñûíîê) infantilus, lepus, nesavarankiðkas, nuo motinos priklausantis vaikinas. Posakis imtas ið rusø raðytojo D. Fonvizino (Äåíèñ Ôîíâèçèí, 1745–1792) komedijos „Nesubrendëlis“ (Íåäîðîñëü, 1783), kurioje dvarininkas Skotininas sako Mitrofanui: „Na, Mitrofanuðka! Tu, matau, mamytës sûnelis, ne tëvelio!“ Mano lieþuvis – mano prieðas (angl. My tongue is my enemy, rus. ßçûê ìîé – âðàã ìîé) þmogaus pasakyta informaci86

ja ar vertinimas gali atneðti jam nelaimæ. Posakis galëjo kilti ið perfrazuotø Senojo Testamento Siracido knygos þodþiø: „Per kalbëjimà ateina garbë, per já ir negarbë! Þmogaus lieþuvis – jo prapultis“ (Sir 5, 13; dar plg. 22, 27; 23, 12). Mano namai – mano tvirtovë (angl. My house is my castle) savo namuose tvarkausi kaip noriu, ir niekam ið paðaliniø negalima kiðtis ar nurodinëti. Posakio autorius – anglø teisininkas E. Kukas (Edward Coke, 1552–1634), pavartojæs já savo komentaruose apie tuometinius britø ástatymus.

E. Kukas

Mano svajoniø mergaitë (vok. Die Frau meiner Träume ‘mano svajoniø moteris’). Sakoma apie mylimà merginà. Posakiu tapo populiaraus vokieèiø kino filmo (iðëjo 1944 m. rugpjûtá) pavadinimas. Reþisierius – G. Jakobis (Georg Jacoby, 1883–1964), scenaristai – G. Jakobis, J. fon Vaðaris (Johann von Vásáry, 1899– 1963), H. Vitas (Herbert Witt, 1918–1999), pagrindinis vaidmuo – M. Riok (Marika Rökk, 1913–2004). M. Riok

dram episcopalem cum tota Lyvonia beatissime Dei genitricis Marie honori deputavit (‘/.../ ir vyskupo katedrà drauge su visa Livonija (t.y. lyviø kraðtu – A.B.) skyrë ðvenèiausiajai Dievo motinai Marijai’) (Heinrici, VI, 3). Po kiek laiko taip buvo pavadinti ir kaimyninës Lietuvos pakraðèiai, o netrukus ir visa Lietuva, tikintis uþkariauti ir jà ar bent padaryti baþnytine Livonijos provincija po Mindaugo krikðto (1251). Tradicija vadinti uþkariautas nekrikðèioniø þemes evangelijø personaþø vardais atsirado XI-XII a. pirmøjø kryþiaus þygiø metu. Pavyzdþiui, uþkariautàjà Palestinà kryþiuoèiai buvo praminæ Kristaus þeme. Vëliau uþkariautàjà Prûsijà (XIII a.) jie praminæ ðvento Petro þeme. Marionetinë vyriausybë (angl. Marionette government, rus. Ìàðèîíåòî÷íîå ïðàâèòåëüñòâî) nesavarankiðka, kitos valstybës ar okupantø valdoma vyriausybë. Marionetë yra teatro lëlë, artisto valdoma virvutëmis. Lëlës pavadinimas siejamas su Marijos, Kristaus motinos, vardo maþybine forma; jis galëjæs atsirasti Viduramþiais per turgaus aikðtëse rodytas misterijas evangelijø tema. Maskvos ranka (vok. Moskaus Hand, angl. Moscow’s hand, rus. Ðóêà Ìîñêâû) politinë ar ideologinë Rusijos átaka kurios nors ðalies vidaus politikai ar Rusijos spectarnybø sureþisuoti ir pakurstyti jai palankûs ávykiai uþsienio ðalyje. Spëjamas posakio autorius – vokieèiø publicistas F. Medlhameris (Franz Ludwig Mödlhammer, ?–?), iðleidæs knygà „Maskvos ranka Tolimuosiuose Rytuose“ (Moskaus Hand im Fernen Osten, 1937). Gali bûti perfrazuota ið posakio Ilga ranka.

Marijos þemë 1. Lietuva; 2. Latgala (Latvijos rytø regionas, kur iðlikusi katalikybë; la. Mâras zeme). Pavadinta Marijos, Kristaus motinos, vardu. Pavadinimas duotas kalavijuoèiø XIII a. pradþioje – taip jie praminæ uþkariautas baltø ir finø þemes. Bene pirmasis netiesiogiai ðá terminà pavartojæs Livonijos vyskupas Albertas (Albertus, ?–1229), 1202 m. perkëlæs vyskupystës centrà ið Ikðkilës á Rygà. Henriko Latvio kronikoje ta proga raðoma: /.../ et cate-

Màstau, vadinasi esu (lot. Cogito, ergo sum) visa sentencija skamba taip: „Abejoju, vadinasi, màstau, vadinasi, esu“

87

88

(lot. Dubito, ergo cogito, ergo sum). Prancûzø filosofo, matematiko ir fiziko R. Dekarto (René Descartes, 1596–1650), raðiusio, kaip tada áprasta, lotyniðkai, nuostata.

ið anglø poeto ir dramaturgo K. Marlou (Christopher Marlowe, 1564–1593) poemos ir pjesës „Hero ir Leandras“. K. Marlou

R. Dekarto portretas (fragm.). Dail. F. Halsas (Frans Hals, 1580–1666).

Medaus mënuo (angl. Honeymoon, pranc. Lune de miel , isp. la Luna de mile, it. Luna di miele ‘medaus mënulis’) 1. pirmasis mënuo po santuokos, kuriam bûdingas didesnis sutuoktiniø seksualinis aktyvumas; 2. pradinis gerø santykiø laikotarpis tarp dviejø organizacijø, valstybiø ir pan. Pirmasis þinomas posakio paminëjimas yra XVI a. anglø leksikografo R. Huloeto (Richard Huloet, ?–?) þodyne Abecedarium Anglico-Latinum pro tyrunculis (1552). Pati posakio kilmë vienur mëginama sieti su ritualiniu vestuviniu midaus gërimu visà mënesá, su vestuvine mënulio pilnatimi, kuri netrukus imanti dilti, kaip ir pati meilë; kitur teigiama, jog pavadinimas atsiradæs tiesiog todël, kad pirmasis mënuo po vestuviø esàs saldþiausias. Meilë yra akla mylintysis nemato mylimojo trûkumø arba jø nesureikðmina, todël negali objektyviai jo vertinti. Posakio autorius – sen. gr. filosofas Platonas (Pl£twn, Plato, ~423–347 pr. m. e.), apibûdinæs tai darbe „Ástatymai“.

Meilë viskà nugali (lot. Omnia vincit amor ‘viskà nugali meilë’). Posakio autorius – romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) (Ecloga, X, 69).

Vergilijus

Meilës trikampis situacija, kai dël meilës ar partnerystës konkuruoja du asmenys. Posakio autorius – norvegø dramaturgas H. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen, 1828–1906). Pjesëje „Heda Gabler“ (1890) toká trikampá sudaro Heda, jos vyras ir jø ðeimos draugas. H. Ibseno dramoje meilës trikampis neturi neigiamos potekstës – tai sutuoktiniø poros bendravimas su ðeimos draugu. Negatyvià dabartinæ reikðmæ posakis ágavæs vëliau, nes pats meilës konkurencijos reiðkinys yra senas kaip þmonija. H. Ibsenas

Meilë ið pirmo þvilgsnio (angl. Love at first sight) emocinë bûsena, kai asmuo jauèia romantizuotà seksualiná potrauká pirmà kartà matomam kitos lyties asmeniui. Posakis imtas

Mëlynas kraujas (isp. La sangre azul, pranc. Le sang bleu, angl. Blue blood) sakoma apie bajoriðkà, aristokratiðkà kilmæ. Pavadinimas atsirado Viduramþiø Kastilijoje (Ispanija), kurios kilmingieji labai didþiavosi savo rasës grynumu, nes niekada nesituokdavæ su tamsesnës ar juodos odos þmonëmis (þydais, maurais ir pan.). Kadangi pro baltà

89

90

Platonas

kastilieèiø odà prasiðviesdavo melsvos venos, imta sakyti, kad jie esà mëlyno kraujo. Mesti kozirá pateikti netikëtà argumentà, neþinotà svarbø faktà, siekiant savo naudai pakreipti ávykiø eigà ar laimëti ginèà. Kortø þaidime koziriu vadinama korta, vyresnë uþ bet kurià kitos rûðies kortà.

Mieganèioji graþuolë (pranc. La belle àn bois dormant ‘graþuolë mieganèiame miðke’, angl. Sleeping Beauty in the Wood ‘mieganèioji graþuolë miðke’, rus. Ñïÿùàÿ êðàñàâèöà ‘mieganèioji graþuolë’) ironiðkai apie iðsiblaðkiusià, lëtà, uþsigalvojusià merginà ar moterá. Posakiu imtas prancûzø raðytojo Ð. Pero (Charles Perrault, 1628–1703) pasakos pavadinimas, iðverstas ið rusø kalbos.

Mesti pirðtinæ iðkviesti á dvikovà, ginèà, disputà ir pan. Posakis atëjæs ið Viduramþiø riteriø paproèio, galiojusio ir vëliau: numesta prieðininkui prie kojø pirðtinë buvo iððûkis á dvikovà. Jei prieðininkas pirðtinæ pakeldavæs, tai bûdavæs atsakymas, jog iððûkis priimtas. Dvikovø tradicija su jai bûdingais ritualais ir taisyklëmis kai kuriose ðalyse iðsilaikë iki pat XX a. Dar plg. Pakelti pirðtinæ.

Miegoti ant laurø pasiekus ðlovæ, tenkintis tuo, nebesiekti daugiau . Dar þr. Laureatas.

Meðkos paslauga (rus. Ìåäâåæüÿ óñëóãà) gerais ketinimais grástas poelgis, sukëlæs blogas pasekmes adresatui. Posakis atsirado ið rusø raðytojo I. Krylovo (Èâàí Êðûëîâ, 1768–1844) pasakëèios „Atsiskyrëlis ir meðka“; joje pasakojama apie prijaukintà meðkà, kuri nesëkmingai vaikë mieganèiam ðeimininkui nuo veido ákyrià musæ; galop, palaukusi, kol musë nutûpë mieganèiajam ant kaktos, meðka tëðkë á jà sunkø akmená.

Miestui ir pasauliui (lot. Urbi et orbi) 1. popieþiaus ðventinis sveikinimas ir laiminimas ið Ðv. Petro Bazilikos Romoje; 2. menininko kûrinio paskirtis. Ðiuo posakiu senovës Romoje bûdavo oficialiai kreipiamasi á miestelënus, duodant suprasti, kad tai, kas sakoma ar daroma, skirta ne vien Romos miestui, bet visam þinomam pasauliui. Tokià posakio interpretacijà, pavyzdþiui, yra iðdëstæs romënø biografas Nepotas (Cornelius Nepos, ~100–24 pr. m. e.). apraðydamas Cezario ir Antonijaus troðkimà tapti valdovu non solum urbis Romanae, sed etiam orbis terrarum ‘ne tik Romos miesto, bet viso pasaulio’ (Atticus, 20, 5).

I. Krylovo portretas (fragm.). Dail. I. Eginkas (Èâàí Ýããèíê, 1787–1867).

Ð. Pero portretas (fragm.). Dail. F. Lalemandas (Philippe Lallemand, 1636–1716).

Mëtyti akmenis á darþà uþuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis kà sukompromituoti, pakenkti reputacijai ar pareikðti priekaiðtà. Posakis kilæs ið daugeliui tautø paþástamo áproèio slapta primëtyti akmenø á savo prieðo darþà ir ðitaip padaryti jo þemæ nederlingà.

Mirtina nuodëmë nedovanotinas, neatitaisomas poelgis. Nuodëmiø skirstymas á mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente, I Jono laiðke: „Jei kas mato nusidedant savo brolá, taèiau ne iki mirèiai, tepraðo, ir Dievas duos jam gyvybæ, bûtent tiems, kurie nusideda ne iki mirèiai. Mat yra nuodëmë iki mirèiai, ir að kalbu ne apie jà, kad bûtø praðoma“ (1

91

92

Jn 5, 16–17). Krikðèionybëje iðvardytos septynios mirtinos nuodëmës, praþudanèios sielà: godumas, puikybë, apsirijimas, pavydas, kerðtas, gaðlumas, tingumas. Pirmà kartà jos buvo iðvardytos popieþiaus Grigaliaus I (Gregorius I (Magnus), 540–604, popieþius 590–604). Mirusios sielos (rus. ̸ðòâûå äóøè) sakoma apie þmones, kuriø realiai nëra, taèiau kurie átraukti á kokius nors aktyvius sàraðus. Terminas paimtas ið ukrainieèiø kilmës rusø raðytojo N. Gogolio (Íèêîëàé Ãîãîëü, 1809–1852) to paties pavadinimo romano, kurio veikëjas Èièikovas supirkinëjæs ið dvarininkø mirusiø baudþiauninkø pavardes, kad galëtø neþinantiems girtis, kiek daug jis turás valstieèiø.

V. Molotovas

Muilo opera (angl. Soap opera) melodraminis neaukðto meninio lygio serialas su buitiniu siuþetu. Terminas atsirado JAV 1937 m., kai per radijà ir TV pradëtas transliuoti serialas Guiding Light, skirtas namø ðeimininkëms. Serialà pertraukdavusi gausi plovikliø ir muilø reklama, ið kurios ir buvo finansuojama jo transliacija. 93

Ne ta koja iðlipti [ið lovos] nuo pat ryto bûti suirzusiam, blogos nuotaikos. Posakis susijæs su „deðinës-kairës“ prieðprieða. Dar plg. Deðinioji ranka. Neaiðkûs Vieðpaties keliai sakoma pateisinant bejëgiðkumà numatyti ateitá ir likimo netikëtumus. Perfrazuota ið Naujojo Testamento, ið Pauliaus laiðko romieèiams, plg.: „O Dievo turtø, iðminties ir paþinimo gelme! Kokie neiðtiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11, 33).

N. Gogolio portretas (fragm.). Dail. F. Moleris (Ôåäîð Ìîëëåð, 1812–1875).

Molotovo kokteilis (angl. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysèiu (dar vad. þibaline bomba), mëtomas á prieðo karinæ technikà ar patalpas. Ðá ginklà iðrado suomiai 1939–1940 m. karo su TSRS metu ir pavadino V. Molotovo (Âÿ÷åñëàâ Ìîëîòîâ, 1890–1986), tuometinio TSRS vyriausiojo narkomo (premjero) ir uþsienio reikalø komisaro (ministro), pavarde.

Naujieji rusai (angl. The New Russians, rus. Íîâûå ðóññêèå) XX a. paskutiniaisiais deðimtmeèiais greitai praturtëjæ ir tuo besididþiuojà rusai. Terminas galëjo atsirasti ið perfrazuoto pranc. nouveau riche, angl. new rich ‘naujasis turtuolis, praturtëjëlis’; taip pat plg. Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus, 86–34 pr. m. e.) terminà homo novus (Bellum Catilinae, 23), kuris sen. Romoje reiðkë nekilmingà asmená, savo intelektu ar kaip kitaip prasimuðusá á aukðtuomenæ (naujasis rusas intelektu ppr. nepasiþymi). Posakio autorius – amerikieèiø þurnalistas H. Smitas (Hedrick Smith, g. 1933), iðleidæs tokiu pavadinimu apybraiþà (1990).

Nekask duobës kitam, nes pats ákrisi sakoma perspëjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. Posakis perfrazuotas ið Senojo Testamento, kur ði mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. m. e.); bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobæ kasa, pats á jà ápuls, kas spendþia spàstus, pats bus jais pagautas“ (Sir 27, 26; dar plg. Pat 26, 27, Koh 10, 8). Panaði patarlës formuluotë yra ir sen. gr. raðytojo Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios „Oþka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobæ kasa, pats ákrinta“. Nepalikti akmens ant akmens 1. apie visiðkà ko nors sunaikinimà; 2. apie kategoriðkà, smulkmeniðkà kritikà. Posakio 94

autorius – Kristus, pasakæs tai savo mokiniams apie bûsimà Jeruzalës ðventyklos sugriovimà: „Ið tiesø sakau jums: èia neliks akmens ant akmens“ (Mt 24, 2). Neraðytas ástatymas (lot. Lex non scripta, angl. Unwritten Law, rus. Íåïèñàíûé çàêîí) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklë ar paprotys, nors ir nefiksuotas raðtu. Posakio autoriumi laikomas sen. gr. vienas ið Atënø valdytojø (archontø) Solonas (SÒlwn, ~640–~559 pr. m. e.). Nervø karas apie uþsitæsusá konfliktà, kai abi pusës nesiima aktyviø veiksmø, provokuodamos viena kità. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, 1847–1934), I pasaulinio karo pradþioje (1914 m. lapkritá) laikraðèiui Neue Freie Presse pasakæs: „Karas su P. fon HindenburRusija dabar yra tik nervø reikalas. Jei gas Vokietija ir Austrija-Vengrija turës stiprius nervus ir iðlaikys – o jos iðlaikys, – tai mes nugalësim“. Nesantaikos obuolys (lot. Malum discordiae, angl. Apple of Discord, vok. Zankapfel) nesutarimø objektas ar nesantaikos prieþastis. Gr. mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelëjo ir jûrø nimfos Tetidës vestuves, á kurias buvo pakviesti visi dievai, iðskyrus Eridæ, nesantaikos deivæ. Toji atëjusi nekviesta ir metusi ant vaiðiø stalo aukso obuolá su uþraðu „graþiausiajai“ (sen. gr. kall…sth). Dël obuolio labiausiai susiginèijo Hera, Atënë ir Afroditë ir papraðiusios Dzeusà bûti teisëju, bet ðis atsisakæs ir pasiûlæs kreiptis á Pará, Trojos karalaitá. Hermis nuvedæs deives ant Idos kalno, kur tuo metu gyveno piemenø 95

uþaugintas Paris (jis èia atgabentas dar kûdikystëje, nes buvo iðpranaðauta, kad uþtrauksiàs Trojai praþûtá). Hera þadëjo padaryti Pará Europos ir Azijos valdovu, Atënë – iðminèiumi ir kovos meistru, taèiau Paris obuolá skyræs Afroditei, nes toji paþadëjusi jam graþiausios pasaulyje moters meilæ. Vëliau Paris ið tikrøjø pagrobæs Spartos karaliaus Menelajo graþuolæ þmonà Elenà ir tokiu bûdu iðprovokavæs Trojos karà. Posakio autoriumi laikomas romënø istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus, II ar III a.). Neðvarus karas (pranc. La Sale guerre, angl. Dirty War) negarbingas, prastai motyvuotas, ið savanaudiðkø paskatø pradëtas karas. Posakis atsirado Argentinos valdþios represijø metu (1976–1983), kai kariðkiø chunta ëmë susidoroti su opozicija ir net niekuo dëtais ðalies pilieèiais. Vëliau terminas pradëtas taikyti kitiems tiek vidaus, tiek puolamiesiems karams. Neviernas Tamoðius (Netikintis Tomas) (lenk. Niewierny Tomasz, rus. Ôîìà íåâåðíûé, angl. Doubting Thomas) skeptiðkas, nepatiklus, kitø informacijà nuolat tikrinantis þnogus. Posakis kilæs, interpretuojant apaðtalo Tomo elgesá Kristui prisikëlus, apraðytà Jono evan- Netikintis Tomas (fragm.). Dail. Kagelijoje. Kitiems apaðtalams pasakius, ravadþis (Michelanjog jie matæ Kristø, Tomas jiems atsakæs: gelo Merisi da Ca„Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø ravaggio, 1571– dûrio ir neáleisiu pirðto á viniø vietà, ir 1 6 1 0 ) . jeigu ranka nepaliesiu jo ðono – netikësiu“ (Jn 20, 24–25). Á lietuviø kalbà posakis iðverstas ið lenkiðkø religiniø tekstø. Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]! Sakoma tam, kuris nepagrástai skundþiasi savo padëtimi 96

ar gyvenimu. Posakis atsirado ið tikëjimo, jog þmogaus likimà tvarkàs Dievas, ir kol jis esàs ðalia, tol þmogui sekasi. Nevertinantis to, kà Dievas jam davæs, galás áþeisti Dievà, ir ðis nustosiàs þmogø globojæs. Esà tik tada prasidësianèios tikros bëdos, palyginti su dabartinëmis. Neþino, kà daro (visas posakis yra „Atleisk jam (jiems), Vieðpatie, nes jis (jie) neþino, kà daro!“) apie netinkamai besielgiantá ar besielgianèius. Posakio autorius – Kristus. Jau kabëdamas ant kryþiaus ir matydamas, kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabuþius, „Jëzus meldësi: ‘Tëve, atleisk jiems, nes jie neþino, kà darà’“ (Luk 23, 34), turëdamas galvoje ir patá nukryþiavimà. Neþinoma þemë (lot. Terra incognita) apie neþinomà sritá, sferà. Posakis ið senosios kartografijos – taip þemëlapiuose bûdavo vadinama dar netyrinëta pasaulio ar kokio þemyno dalis. Netyrinëtos jûros atitinkamai buvo ávardijamos kaip Mare incognitum. Neþinomasis kareivis (pranc. Le soldat inconnu, angl. Unknown Soldier /Unknown Warrior, rus. Íåèçâåñòíûé ñîëäàò). Pavadinimas atsirado, kai 1920 m. lapkrièio mën., minint antràsias I pasaulinio karo pabaigos metines, Prancûzijoje po Paryþiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo iðkilmingai palaidotas Neþinomasis kareivis, kritæs minëtame kare (1921 m. sausá prancûzai kareivio palaikus ið koplyèios perkëlë á dabartinæ kapavietæ). Tàsyk Paryþiuje buvo iðkilmingai uþdegta ir amþinoji ugnis. Netrukus ði tradicija pagerbti neþinomus savo karius paplito ir po kitas Europos ðalis. Lietuvoje Neþinomasis kareivis, kritæs Ilûkðtos apylinkëse (Latvija) per 1919–1920 m. kovas su bolðevikais, ið Èervonkos broliðko kapo 1934 m. buvo perlaidotas Kaune 97

Karo muziejaus sodelyje prieðais paminklà Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. Ant aukuro lotyniðkai uþraðyta Redde quod debes ‘gràþink, kà privalai’. 1990 m., atkuriant sovietmeèiu sunaikintà kapà, èia buvo perlaidoti Neþinomojo kareivio palaikai, paimti ið broliðko kapo Giedraièiuose (1920 m. kovos su þeligovskininkais). Neþinomojo kareivio kapas Karo muziejaus sodelyje Kaune. A. Butkaus nuotr.

Niekada nesakyk niekada! (angl. Never say never!) sakoma, kai kas nors ima kategoriðkai tvirtinti niekada taip ar anaip nepasielgsiàs; gyvenimas visada pakoreguoja visus planus ir pranaðystes. Posakis paplito, kai 1983 m. tokiu pavadinimu iðëjo vienas ið Holivudo filmø apie Dþeimsà Bondà. Niekas nenorëjo mirti apie situacijà, kurioje niekas ið kolektyvo savanoriðkai nesutiko aukoti savo interesø ir pan. Posakiu tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965) pavadinimas. Filmo reþisierius ir scenaristas – Vytautas Þalakevièius (1930–1996).

V. Þalakevièius

Nugalëtojai neteisiami (rus. Ïîáåäèòåëåé íå ñóäÿò) negalima smerkti veiksmø, kuriais asmuo ar ðalis pasiekë svarbià pergalæ. Spëjama posakio autorë yra Rusijos carienë Jekaterina II (Åêàòåðèíà Âòîðàÿ, vok. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst-Dornburg, 1729–1796, valdë 1762–1796). Taip ji esà pasakiusi, gindama rusø karvedá A. Su-

Jekaterina II

98

vorovà (Àëåêñàíäð Ñóâîðîâ, 1729–1800), Rusijos-Turkijos karo (1768–1774) metu apkaltintà vyriausiojo vado P. Rumiancevo (Ïåòð Póìÿíöåâ-Çàäóíàéñêèé, 1725– 1796) ásakymo ignoravimu ir savavaliðku, nors ir sëkmingu, Turtukajaus tvirtovës ðturmu 1773 m. Vëliau ðià frazæ Niurnbergo procese (1945–1946), kuriame buvo teisiami nacistinës Vokietijos vadovai, iðrëkæs TSRS atstovas prokuroras R. Rudenko (Ðîìàí Ðóäåíêî, 1907–1981), atremdamas teisiamojo J. Ribentropo (Ullrich Friedrich Willy Joachim von Ribbentrop, 1893–1946) uþuominà, jog reikia ásigilinti ir á TSRS vaidmená, inicijuojant II pasauliná karà (1939 09 01), nes TSRS 1939 08 23 – 1941 06 22 buvo Vokietijos sàjungininkë, o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi. Minëtajame procese ðá posaká savo paskutiniame þodyje perfrazavæs nuteistasis H. Geringas (Hermann Göring, 1893–1946), pradëjæs já taip: „Nugalëtojas visada yra teisëjas, o nugalëtasis – teisiamasis“. Posakio mintis yra ir teiginyje, jog istorijà raðo nugalëtojai. Nukabinti (Nuleisti) nosá nusiminti, pulti á melancholijà ar neviltá. Depresijos ar liûdesio apimto þmogaus poza yra nuleista galva, gûþimasis. Dar plg. Riesti nosá. Nulinis variantas (vok. angl. Null variant) apie gráþimà á pirmines derybø sàlygas, apie vienodas sàlygas visoms suinteresuotoms pusëms. Posakio autorius – Vakarø Vokietijos federalinis kancleris H. Ðmitas (Helmut Heinrich Waldemar Schmidt, g. 1918, kancleris 1974–1982), kuris NATO ir TSRS derybose pasiûlæs Tarybø Sàjungai atsisakyti dislokuoti Rytø Europoje tarpkontinentines balisti99

H. Ðmitas

nes raketas SS-20 mainais á amerikieèiø atsisakymà dislokuoti Vakarø Europoje sparnuotàsias raketas Pershing II. Nuo [savo] likimo nepabëgsi sakoma pateisinant uþgriuvusius individualius sunkumus ar gyvenimo eigà. Posakis grástas tikëjimu, jog þmogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivës: baltø Laima (latviø dar ir Mara), graikø trys Dzeuso dukros moiros – Klotë (‘verpëja), Lachesë (‘lëmëja’) ir Atropa (‘neiðvengiamoji’), romënø Fortûna ir kt. Antikiniuose mituose herojaus mëginimai keisti iðpranaðautà likimà visada baigiasi arba nesëkme, arba dievø bausme. Lietuviø ir latviø pasakose bei sakmëse taip pat yra likimo neiðvengiamybës motyvas. Krikðèioniðkojoje tradicijoje likimà lemiàs Dievas; savo likimo nekeièia ir Kristus, nors já puikiai þino. Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis (lot. Similia similibus curantur) medþiaga, nuo kurios dideliø doziø susergama, maþomis dozëmis galima iðgydyti. Vienas ið pagrindiniø homeopatijos principø. Nuoga tiesa (lot. Nuda veritas) sakoma apie objektyvø ko nors vertinimà, nepagraþintà, nenutylëtà tiesà. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65– 8 pr. m. e.) „Odþiø“ (I, XXIV, 7). Antikos skulptoriai tiesà vaizdavæ alegoriðkai, nuogos moters pavidalu – tokià, kokia ji esanti, t. y. be papuoðalø, be dangalø ir pan. Nuplauti gëdà paðalinti kompromitacijos pasekmes ir vël atgauti kitø pagarbà. Manoma, kad posakis kilo ið sen. Romos cenzoriø teisës þenklinti tam tikru þenklu (lot. Nota censoria) negarbingai pasielgusius pilieèius. Ið pradþiø þenklà dëdavo ant kûno ar drabuþiø, vëliau – specialiuose cenzoriø sàraðuose. 100

Nusiplauti rankas atsisakyti priimti sprendimà, vengiant atsakomybës; likti niekuo dëtam. Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas, pas kurá þydai atvedë teisti suimtàjá Kristø, nematydamas jo nusikaltimo sudëties ir „pamatæs, kad nieko nelaimi, o sàmyðis vis didëja, paëmë vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarë: ‘Að nekaltas dël ðio teisiojo kraujo. Jûs þinokitës!’“ (Mt 27, 24).

Olimpinë ramybë santûrumas panikos ar suirutës metu. Pasak gr. mitø, Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santûriai, bûdavæ abejingi þmoniø jausmams ir kanèioms.

Nutraukti gyvybæ sukelti mirtá, nuþudyti. Dël veiksmaþodþio reikðmës þr. Gyvybës siûlas.

Pakelti pirðtinæ priimti iððûká á dvikovà, ginèà, disputà ir pan. Þr. Mesti pirðtinæ.

O laikai, o paproèiai! (lot. O tempora, o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkreèia visuomene, jos ástatymais ar gyvenimo bûdu. Posakio autorius – romënø politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.) (Oratio in L. Catilinam I, 2; In Verrem IV, 55; Pro Rege Deiotaro, XI, 31).

Paklydusi avelë 1. krikðèioniø baþnyèios mokymo nesilaikantis þmogus, nusidëjëlis ar atsiskyrëlis nuo tikinèiøjø bendruomenës, kurá esà derëtø vël atvesti á tikëjimà; 2. visuomenës normø nesilaikantis þmogus, atskalûnas. Senovës þydø – gyvuliø augintojø – kultûroje avies metafora gana daþna: visuomenë èia neretai suvokiama kaip Dievo banda, kurià jis pats ar per kunigus ganàs, plg.: „Jûs esate mano kaimenë, mano þmogiðkos ganyklos avys, ir að esu jûsø Dievas“ (Ez 34, 31); ið Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir á krikðèioniðkàjà kultûrà, drauge su ja atëjo ir sàvokos (ið)ganytojas, pastorius ‘piemuo’. Pats paklydusios avies motyvas irgi yra Senajame Testamente: „Klajoju lyg paklydusi avis“ (Ps 119, 176). Kristus paklydusios avies palyginimà taiko tikinèiøjø bendruomenei: „Kaip jums atrodo: jeigu kas turëtø ðimtà aviø ir viena nuklystø, argi jis nepaliktø devyniasdeðimt devyniø kalnuose ir neitø ieðkoti nuklydusios? /…/ Taip ir jûsø dangiðkasis Tëvas nenori, kad praþûtø bent vienas ið ðitø maþutëliø“ (Mt 18, 12, 14); tikinèiøjø lyginimà su avimis tæsia ir Kristaus mokiniai: „Jûs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugráþote pas savo sielø ganytojà ir sargà“ (1 Pt 2, 25).

O ðventas naivume! (lot. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivø, patiklø þmogø. Taip suðukæs èekø teologas ir kultûros veikëjas J. Husas (Jan Hus, 1369–1415), pamatæs senutæ, metanèià malkø á lauþà, ant kurio jis buvo deginamas uþ reformacines „erezijas“. Odekolonas (pranc. Eau de Cologne, vok. Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens, etilo spirito ir kvapiøjø medþiagø miðinys, vartojamas parfumerijoje. 1709 m. odekolonà iðrado Kelno gyventojas J. M. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina, 1685–1766). Odekolonà ið pradþiø vartojo kaip vaistà (laðus), taèiau vëliau 101

J. Husas

J. M. Farina

jis iðpopuliarëjo kaip kvepalai. Odekolonu kvepintis labai mëgæs Napoleonas Bonapartas.

102

Palikti uþ borto atsisakyti partneriø ar juos paðalinti ir tæsti kà nors (veiklà, varþybas ir pan.) be jø. Posakis kilæs ið laivininkystës praktikos, kai iðkritusiojo ið laivo ar valties neástengdavo iðgelbëti, o iðmestojo negelbëdavo. Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimiø ðaltinis. Gr. mite, apraðytame sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj, Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora (gr. Pandèra) buvo Dzeuso ásakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, á kurià dievai sudëjæ visas moteriai bûdingas ypatybes: groþá, aistrà, klastà ir kt., taip pat iðmokæ verpti ir austi. Pandora reiðkia „visa dovanojanti“ (liaudies etimologijoje – „visø dovana“). Ja Dzeusas ketino atkerðyti Prometëjui uþ jo dovanotà þmonëms ugná ir padaryti þmones nelaimingus. Pandora buvo nusiøsta á þemæ ir padovanota Prometëjo broliui Epimenëjui drauge su indu (statine?), uþdraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora indà atidengusi, o ið jo pasklidusios po þmones ten laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybës; Pandorai paskubomis uþvoþus dangtá, ant dugno likusi tik viltis (Hesiodas, 60-99). Paniðka baimë didþiulë nevaldoma baimë. Pavadinta sen. gr. miðkø ir ganyklø oþiakojo dievo Pano, piemenø ir medþiotojø globëjo, vardu. Panas priekabiaudavæs prie nimfø, siekdamas jø artumo; tos, iðsigandusios ir jo iðvaizdos, ir ketinimø, stengdavusios pabëgti ir pasislëpti.

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie ágyvendintà paþadà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijose „Andrija“ (Andria, II, 381) ir „Pats save baudþiàs“ (Heauton Timorumenos, IV, 760). Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) 1. pasaulio centras; 2. egocentriðkas, labai save sureikðminantis þmogus ar visuomenë. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delfø miesto Apolono ðventykloje. Graikiðkas to akmens pavadinimas buvo omphalos ‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntæs du erelius apskristi pasaulá; ten, kur ereliai susitikæ, buvæs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Vidurþemio jûros kraðtuose paþymëtø pasaulio centrø buvo keletas, taèiau þymiausias jø buvo Delfuose. Pasiraitoti rankoves kibti á darbà, ðokti dirbti. Senovëje drabuþius siûdavæ su ilgomis platëjanèiomis rankovëmis; buvo mada siûti rankoves iki keliø ar net iki þemës, tad norint kà nors dirbti, rankoves tada reikëdavæ pasiraitoti. Paskutinë vakarienë 1. katalikø baþnyèioje – ðvenèiausiasis sakramentas; 2. vakaro valgis prieð koká nors svarbø ávyká, kelionæ ar iðsiskyrimà. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieð suëmimà ir mirtá paskutiná kartà pavakarieniavæs kartu su savo mokiniais. Paskutinë vakarienë pagal Leonardo (Leonardo da Vinci, 1452– 1519) freskà. Bareljefas Punsko (Lenkija) baþnyèios ðventoriuje.

Panas moko Dafná groti savo fleita. Pompëja (I a. pr. m. e.).

A. Butkaus nuotr.

103

104

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likæs ið nykstanèios þmoniø grupës, kolektyvo ar bendruomenës. Tokiu pavadinimu 1826 m. iðëjo amerikieèiø raðytojo Dþ. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanø genties indënas.

Paukðèiø kalba (rus. Ïòè÷èé ÿçûê) 1. nesuprantama kalba; 2. profesinis þargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoðèikovas (Äìèòðèé Ïåðåâîùèêîâ, 1788–1880), ðitaip apibûdinæs manieringà ir siaurai vartojamø terminø prigrûstà rusø filosofø 1820–1840 m. raðtø kalbà. Dþ Kuperio portretas (fragm.). Dail. Dþ. Dþarvis (John Wesley Jarvis, 1781? –1839).

Paskutinis þodis 1. nuteistojo asmens kalba po nuosprendþio paskelbimo ar prieð egzekucijà; 2. galutinis kokio nors klausimo sprendimas; 3. naujausias ko nors modelis.

Paukðèiø pienas 1. absoliuèios gerovës rodiklis (lietuviai dar sako gulbës pienas; gegutës pienas); 2. toks konditerinis skanëstas (ppr. saldainis). Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (’Aristof£nhj, Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Str£bwn, Strabo, ~63 pr. m. e.–24), Lukiano (LoukianÒj, Lucianus, 120–180) kûriniuose ir darbuose.

Pats velnias kojà nusilauð apie didelæ netvarkà ar sunkiai pereinamas kelio kliûtis. Mituose ir sakmëse velnio gyvenamoji aplinka yra pelkës, brûzgynai, sàvartos ir kita þemdirbystei netinkama þemë. Posakis reiðkia, kad kalbama apie dar didesnæ netvarkà, negu velniðkoji.

Paukðèiø takas balkðva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visà skliautà – mûsø galaktikos þvaigþdþiø ir ûkø ðvytëjimas. Pavadinimas þinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkø kalboms, plg. la. Putnu ceïð, est. Linnutee, suom. Linnunrata. Tikëta, kad pagal já paukðèiai orientuojasi, migruodami á ðiltuosius kraðtus ir atgal (ornitologiniai tyrimai tai patvirtino). Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku (gr. Galax…aj, lot. Via Lactea); ið èia per lotynø kalbà pavadinimas pateko á kitas Europos kalbas (plg. angl. Milky Way, rus. Ìëå÷íûé ïóòü), o graikiðkuoju pavadinimu pradëtos vadinti galaktikos. Pieno tako atsiradimà gr. mitas aiðkina taip: gimus Herakliui, jo tëvas Dzeusas, norëdamas, kad sûnus gautø dieviðkø savybiø (Heraklio motina buvo mirtinga moteris Alkmenë), slapta prineðæs kûdiká mieganèiai Herai prie krûties. Pabudusi ir pamaèiusi, jog þindo nepaþástamà kûdiká, Hera iðplëðë jam ið burnos krûtá, o pieno èiurkðlë perskrodë dangø ir sustingo.

105

106

Patrankø mësa (pranc. La chaire à canons) kareiviai. Posakio autorius – prancûzø poetas F. de Ðatobrijanas (FrançoisRené de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojæs já panflete „Apie Bonapartà ir Burbonus“ (De Buonaparte et des Bourbons, 1814), kuriame raðo, jog Napoleono valdþios akyse prancûzø gyvybë tapo bevertë ir kad ðaukiamus á kariuomenæ vyrus imta vadinti þaliava bei patrankø mësa. Kiek anksèiau V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Henrikas IV“ vieno veikëjo lûpomis kareivius F. de Ðatobrijanas pavadinæs parako maistu.

Pieno taku ðià galaktikà vadina ne visos tautos. Ðvedams tai ‘þiemos takas / gatvë’ (Vintergatan), kinams ir jø kaimynams, áskaitant ir japonus, tai yra ‘sidabrinë upë’ ar ‘dangaus upë’. Paþadëtoji þemë visø lûkesèiø iðsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinë laimë, gerovë, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo paþadas Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „nuþengiau iðgelbëti ið egiptieèiø rankø ir nuvesti ið to kraðto á gerà ir erdvø kraðtà, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 8); „Að paþadu iðvesti jus ið Egipto kanèios á kraðtà kanaanieèiø, hetitø, amorieèiø, perizitø, hivitø ir jebusitø, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 17). Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiðke þydams, kuriame jis primena jø istorijos fragmentus: „Tikëdamas jis (Abraomas – A.B.) apsigyveno paþadëtoje þemëje, tarytum svetimoje, ásikûræs palapinëse su Izaoku ir Jokûbu, to paties paþado paveldëtojais“ (Þyd 11, 9).

Franco, 1892–1975) ðalininkai Madride per jo apsiaustá 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu. Taip juos pavadinæs frankistinis brigados generolas E. Mola (Emilio Mola Vidal, 1887–1937), radijo kreipimesi á madridieèius pasakæs, kad keturias jo armijos kolonas, mestas á Madrido ðturmà, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti paèiame Madride.

E. Mola

Paþink save (gr. gnwqi seautÒn , lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad bûtum laimingas, ir kokios yra tavo fizinës bei dvasinës galimybës siekti uþsibrëþtø tikslø. Be to, paþinæs save, geriau suprasi kitus. Uþraðas, buvæs Apolono ðventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. iðminèiai, o romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrose“ teigë, jog „Þodþiai paþink pats save! ið dangaus ligi mûsø atëjo“ (XI, 27). Ðá posaká labai mëgæs sen. gr. filosofas Sokratas (Swkr£thj, Socrates, ~470–399 pr. m. e.), todël autorystë kartais priskiriama jam.

Per kanèias á þvaigþdes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrëþti, jog dideli tikslai ar ðlovë pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romënø filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. m. e.–65) tragedijoje „Pamiðæs Herkulis“. Visas posakis èia skambàs taip: Per aspera sic itur ad astra ‘per kanèias taip einama á þvaigþdes’ (Hercules Furens, II, 437); ðiuos þodþius pasako Herkulio þmona Megara Tëbø valdovui Li- Seneka Jaukui, tikëdamasi, kad Herkulis bus paimtas á nasis dangø, kaip Jupiterio sûnus. Taèiau pirmasis posaká sic itur ad astra pavartojæs romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos þodþius pasako Apolonas Enëjo sûnui Askanijui Jului, girdamas já uþ narsà (Aeneid, IX, 641). Ðá Vergilijaus posaká astronomai vëliau perfrazavo á hinc itur ad astra ‘èia einama á þvaigþdes’ ir vartoja observatorijoms apibûdinti. Toks uþraðas yra ir virð Vilniaus universiteto observatorijos durø.

Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji prieðo sàjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys ið vidaus. Taip pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco

Permainø vëjai (angl. Wind of change) ið esmës besikeièianèios sàlygos, aplinkybës, naujoviø visuma. Posakio autorius – Didþiosios Britanijos politinis veikëjas H. Mak-

107

108

milanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje ið savo kalbø 1960 m. pasakæs: „Permainø vëjas dvelkia virð þemyno“, turëdamas galvoje iðsivaduojamàjá sàjûdá Afrikoje. H. Makmilanas

Perþengti Rubikonà padaryti lemtingà sprendimà, po kurio nebegalima atitaisyti padëties. Rubikonas (‘raudonasis’) buvo upelis, skyræs Romà nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) senatas buvo uþdraudæs savo legionus ávesti á Romos teritorijà. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais perþengë Rubikonà ir pradëjo pilietiná karà. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalëjo Pompëjø ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejoniø valandà Cezariui pasirodæs milþiniðkas trimitininkas, kvietæs já perþengti upelá. Cezaris palaikæs tai geru þenklu ir ryþæsis perþengti. Pikta akis þvilgsnis, kuris gali pakenkti: nuþiûrëti, uþburti ir pan. Senovëje tikëta, kad piktà ar nemalonø þvilgsná turá burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galá skleisti þvilgsniu. Pilietinë dràsa (rus. Ãðàæäàíñêîå ìóæåñòâî) ryþtas ir dràsa, atiekant savo pilietinæ pareigà, nesibijant galimø represijø ar oponentø kerðto. Tokiu pavadinimu rusø poetas dekabristas K. Rylejevas (Êîíäðàòèé Ðûëååâ, 1795–1826) paraðæs odæ (1823).

K. Rylejevas

Pilkasis kardinolas slaptas asmuo, darantis átakà vykdomàjà valdþià turintiems pareigûnams; faktiðkasis valdytojas. Po109

sakis kilo ið Prancûzijos valstybës veikëjo kardinolo Riðeljë (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padëjëjo pravardës. Riðeljë deðinioji ranka ir patarëjas buvo vienuolis kapucinas tëvas Þozefas (Joseph), neðiojæs pilkà Trigubas Riðeljë portretas. sutanà (ið èia ir pravardë), tuo Dail. F. de Ðampanas (Philippe tarpu kardinolo apranga yra de Champaigne, 1602–1674). ryðkiai raudona. Vëliau pilkuoju kardinolu pradëtas vadinti ir pats Riðeljë. 1622 m. tapæs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karaliðkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos iðliko faktiðkasis Prancûzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdë 1610–1643). Pilti alyvos á ugná (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudëtingà situacijà ar aðtrinti konfliktà. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojæs já „Satyrose“ (II, III, 320). Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant neðvariu ar nusikalstamu darbu ásigytus pinigus. Posakis ið istorijos apie Romos imperatoriø Vespasianà (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdë 69–79), kurio sûnus Titas priekaiðtavæs tëvui, kam ðis apmokestinæs vieðuosius tualetus. Vespasianas prikiðæs sûnui prie nosies kelias monetas ir paklausæs, ar jos turi kvapà. Sûnui atsakius neigiaVespasianas

110

mai, tëvas jam paaiðkinæs, kad jos gautos ið naujojo mokesèio. Ðis epizodas apraðytas romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus, ~ 69 – ~ 130) veikale „Dvylikos Cezariø gyvenimas“ (De vita XII Caesarum; Vita divi Vespasiani, XXIII). Svetonijaus amþininkas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) pinigø „kvapo“ motyvà iðpopuliarinæs vienoje ið savo „Satyrø“: “/.../ juk visuomet malonu uþuosti pelno kvapelᓠ(Lucri bonus est odor ex re qualibet) (XIV, 204–205). Pirkti katæ maiðe rizikuoti ásigyti kà nors, prieð tai neapþiûrëjus, ásitraukti á koká renginá ar veiklà, neiðsiaiðkinus visø sàlygø ar aplinkybiø. Posakis kilæs ið daugeliui tautø þinomo anekdoto apie sukèiø, bandþiusá kaip parðà parduoti katæ maiðe. Pirmiausia paimsim valdþià, o paskui paþiûrësim sakoma, kai neþinoma ar nenumatoma, kas veikti, pasiekus uþsibrëþtà tikslà. Perfrazuoti rusø bolðevikø vado V. Lenino (Âëàäèìèð Óëüÿíîâ-Ëåíèí, 1870–1924) þodþiai, pasakyti 1917 m. spalio perversmo iðvakarëse: „Valdþios paëmimas yra sukilimo reikalas; jo politinis tikslas paaiðkës po to“.

V. Leninas

Pirmoji ðalies dama (angl. The first lady) ðalies prezidento þmona. Spëjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z. Teiloras (Zachary Taylor, 1784–1850, prez. 1849–1850). Mirus buvusio JAV prezidento Dþ. Medisono (James Madison, 1751–1836, prez. 1809–1817) naðlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison, 1768–1849), Z. Teiloras per jos laidotuves esà pasakæs: „Ji niekada nebus uþmirðta, nes ji 111

ið tiesø buvo mûsø Pirmoji Dama (First Lady) iðtisà pusæ amþiaus“. JAV spaudoje ðis titulas pirmà kartà pasirodë 1860 m. – pirmàja dama tàsyk buvo pavadinta H. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston, 1830–1903), nevedusio prezidento Dþ. Baèeneno (James Buchanan, 1791–1868, prez. 1857–1861) graþuolë dukterëèia, padëjusi jam ðeimininkauti Baltuosiuose Rûmuose. Po- D. Medison sakis iðpopuliarëjo, kai 1911 m. Niujorke buvo pastatyta È. Nerdlindþerio (Charles Frederic Nirdlinger,1860?–1940) pjesë, pavadinta „Pirmoji ðalies dama“ (The First Lady in the Land). Pyro pergalë nereikðminga ir su didþiuliais nuostoliais pasiekta pergalë, tolygi pralaimëjimui. Pyras (PÚrroj, Pyrros, 319–272 pr. m. e.) buvo Epyro (vakarinë Graikijos pakrantë) karalius (306–302, 297–272 pr. m. e.), taip pat Makedonijos karalius (288-284, 273-272 pr. m. e.), karvedys, Aleksandro Makedonieèio giminaitis, vienas didþiausiø to laiko Romos prieðø. Kai kurie jo mûðiai su romënais laimëti labai sunkiai. Po mûðio prie Auskulo (279) Pyras pasakæs: „Dar viena tokia pergalë mane visiðkai sunaikins“. Platoniðka meilë (lot. Amor platonicus) tik dvasinë partnerio meilë, be erotikos ir sekso. Posakio autorius – italø filosofas neoplatonistas M. Fièinas (Marsilio Ficino, 1433–1499), iðvertæs sen. gr. filosofo Platono (Pl£twn, Plato, ~423–347 pr. m. e.) raðtus á lotynø kalbà. Platonas veikale „Puota, arba Apie meilæ“ dialogo forma iðdësto savo pa112

M. Fièinas

þiûras apie idealià, t.y. dvasinæ meilæ, dvasinio groþio paþinimà, taèiau tarp vyro ir jaunuolio. Pleiðtas pleiðtà varo (lot. Cuneus cuneum trudit) sakoma, kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais paèiais bûdais, kuriais jie buvo pasiekti. Posakis paimtas ið buities – ástrigusá pleiðtà (pvz. skeliant pliauskà) galima stumti toliau kitu pleiðtu. Plius minus (lot. Plus minus) apytikriai, maþdaug. Posakis ið romënø raðytojo satyriko Petronijaus (Gaius Petronius Arbiter, ~27–66) kûrybos (Satiricon, LII). Po mûsø (manæs) nors ir tvanas (pranc. Au reste, après nous, le deluge) egoistinë nuostata, jog reikia rûpintis tik savo gyvenimo gerove, negalvojant nei apie ávaizdá istorijoje, nei apie veiklos padarinius ateinanèioms kartoms. Posakio autorë – Þana Antuanetë Puason (JeanneAntoinette Poisson), arba kitaip – markizë de Pompadur (marquise de Pompadour, 1721–1764), Prancûzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV, 1710–1774, valdë nuo 1715) favoritë nuo 1745 m. Ðiuos Þ. A. Puason portþodþius ji pasakius, guosdama karaliø po retas (fragm.). Dail. Þ. M. Natyras (Jean Prancûzijos kariuomenës pralaimëjimo Marc Nattier, 1685 prûsams Rosbacho mûðyje (1757). –1766). Politinë prostitutë politikas, daþnai keièiantis savo paþiûras ir narystæ partijose. Posakis, XX a. pradþioje buvæs bûdingas Rusijos socialdemokratinei, vëliau bolðevikinei publicistikai. Posaká vëliau iðpopuliarino filmas „Leninas spalyje“ (1937), kuriame ðià frazæ pavartoja Leninas, apibûdindamas bendraþygius S. Kamenevà su G. Zinovjevu dël jø straipsnio menðevikø laikraðtyje Íîâàÿ æèçíü. 113

Politinis lavonas susikompromitavæs ar sukompromituotas politikas, nebeturintis perspektyvø tæsti politinës karjeros. Gali bûti parafrazë ið Gyvasis lavonas (þr.). Popierius viskà pakenèia (lot. Epistula non erubescit ‘laiðkas nerausta’) raðyti galima viskà, taèiau ne visa, kas paraðyta, gali bûti tiesa. Perfrazuota romënø politiko, filosofo ir oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.) frazë ið „Laiðkø draugams“ (Epistularum ad familiares, Liber V, 12). Prarastoji karta (pranc. Une generation perdue, angl. Lost Generation) apolitiðka, nepatriotiðka, merkantiliðka visuomenës dalis. Posakio autorë – amerikieèiø raðytoja G. Stein (Gertrude Stein, 1874– 1946), pavadinusi ðitaip prastà automechanikà, buvusá karo dalyvá. Pasak raðytojos, prarastoji karta yra kare dalyvavæs jaunimas – iððvaistæs geriausius savo metus þudynëms ir smurtui, jis esà nebesugebàs gráþti á taikià visuomenæ, prisitaikyti prie jos. Posaká ir jo pirminæ G. Stein. K. V. Vechteno (Carl Van reikðmæ iðpopuliarino kitas amerikieèiø Vechten, 1880–1964) raðytojas E. Hemingvëjus (Ernest He- nuotr. mingway, 1899–1961) romane „Fiesta (Saulë taipogi teka)“ (1926), cituodamas G. Stein posaká kaip romano epigrafà: Visi jûs – prarastoji karta. Prarastos iliuzijos (pranc. Les illusions perdues) neiðsipildþiusios viltys; nusivylimas kuo nors. Posakiu tapæs O. de Balzako (Honoré de Balzac, 1799–1850) trilogijos (1837–1843) pavadinimas. Romane vaizduojamas provincialo vaikino, atvykusio á Paryþiø ir svajojusio tapti garsiu poetu, likimas ir puoselëtø lûkesèiø netektis. 114

Prasti (Blogi) popieriai apie nepalankià kieno situacijà, padëtá, blogus reikalus. Posakis galëjo atsirasti XIX a. Lietuvoje, kai carinë valdþia ëmësi bajorystës revizijos ir tikrieji bei apsimetëliai bajorai stengësi dokumentiðkai jà árodyti. Posakis turëjo pradinæ dokumentø vertinimo reikðmæ, jei bajorystës dokumentai bûdavæ nepakankami ar iðaiðkëdavusi jø klastotë. Prieðas nesnaudþia ironiðkas perspëjimas tiems, kas turi varþovø ar konkurentø, skatinimas bûti veikliems. Perfazuota ið apaðtalo Petro pamokymø, plg.: „Bûkite blaivûs, budëkite! Jûsø prieðas velnias kaip riaumojantis liûtas slankioja aplinkui, tykodamas kà praryti“ (1 Pt 5, 8). Pro medþius miðko nemato (vok. Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma, kai per smulkmenas nematoma esmës. Posakio autorius – vokieèiø poetas K. Vylandas (Christoph Martin Wieland, 1733– 1813), pavartojæs já poemoje „Mûzarionas, arba gracijø filosofija“ (Musarion oder die Philosophie der Grazien, 1768). Kitur nurodoma, kad Vylandas já perfrazavæs ið vokieèiø poeto F. Hagedorno (Friedrich von Hagedorn, 1708–1754) eilëraðèio „Horacijus“. Prokrusto lova dirbtinë norma, rëmai, á kuriuos per jëgà kas nors spraudþiama. Gr. mite Prokrustas buvæs milþinas Tesëjas ir Prokrustas. Pieðinys antikinëje amforoje (VI a. pr. m. e.).

115

K. Vylando portretas (fragm.). Dail. F. Jagemanas (Ferdinand Jagemann, 1780 –1820).

plëðikas, prisiviliodavæs keliautojus ir guldydavæs juos á lovà tam, kad numarintø kanèiose: tiems, kam lova bûdavusi per trumpa, nukirsdavæs kojas, tuos, kam per ilga, – iðtempdavæs. Prokrustà nuþudæs Tesëjas, paguldæs plëðikà á jo paties lovà, kuri jam buvusi per trumpa. Protëviø ðauksmas (angl. The Call of the Wild ‘gamtos ðauksmas’) pagrindiniai instinktai, pasàmonë. Posakis kilæs ið amerikieèiø raðytojo Dþ. Londono (Jack London, 1876– 1916) apysakos lietuviðko pavadinimo, nusiþiûrëto ið rusiðko vertimo Çîâ ïðåäêîâ.

Dþ. Londonas

Protø nutekëjimas (angl. Brain drain ‘smegenø nutekëjimas’, rus. Óòå÷êà ìîçãî⠑t. p.’) specialistø, mokslininkø emigracija. Posakis atsirado po II pasaulinio karo, kai daug inþinieriø ir mokslininkø, ypaè britø, ëmë keltis gyventi á karo nepaliestas JAV, kur tiek darbo, tiek buities sàlygos bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje Europoje. Panaðø laikotarpá dabar patiria posovietinës ðalys (tarp jø ir Lietuva), ið kuriø specialistai emigruoja á Vakarø Europà. Prozit! (lot. Prosit! ‘tegul eina á gera’) linkëjimas uþgeriant; atitinka lietuviø á sveikatà! Taip sakydavo uþgerdami romënai; atsakymas bûdavæs Reprosit! ‘jums irgi’. Ið lotynø kalbos ðis ritualinis vaiðiø þodis paplito kitose Europos kalbose. Puoðtis svetimomis plunksnomis (lot. Gloriari alienis bonis ‘girtis svetimomis gërybëmis’) dangstytis svetima ðlove ar nuopelnais, juos savintis ir jais didþiuotis. Posakis ið romënø raðytojo Fedro (Phaedrus, 15 pr. m. e. –50) pasakëèios apie iðdidþià kuosà ir povà, kurio plunksnomis toji puoðusis, taèiau jos nepriëmæ nei povai, nei vëliau kuosos. Pasakëèios siuþeto autoriumi Fedras nurodo Ezopà. 116

Puota maro metu (rus. Ïèð âî âðåìÿ ÷óìû) nerûpestingas, linksmas gyvenimas visuotinës suirutës ar karo metu. Posakio autorius – rusø poetas A. Puðkinas (Àëåêñàíäð Ïóøêèí, 1799–1837), taip pavadinæs dramatiðkas scenas, paraðytas 1832 m. pagal ðkotø poeto Dþ. Vilsono (John Wilson, 1785–1854) poemà „Maro miestas“ (The city of the plague and other poems, 1816). Pati sàvoka galëjo atsirasti ið italø raðytojo Dþ. Bokaèo (Giovanni Boccaccio, ~1313–1375) knygos „Dekameronas“, kurios pradþioje pasakojama, kaip, siauèiant marui Florencijoje, „septynios damos ir trys jauni vyriðkiai“ su savo tarnaitëmis ir tarnais nusprendþia pasitraukti á atokesnæ vietà uþmiestyje ir linksmai leisdami laikà pralaukti, kol epidemija nurims. Dar plg. Baltazaro Dþ. Bokaèas puota. Raganø medþioklë (angl. Witch-hunt, rus. Îõîòà íà âåäüì) 1. pastangos iðsiaiðkinti praeityje nusikaltusius þmones; 2. kitaminèiø (ppr. politiniø) persekiojimas. Posakis atsirado Renesanso laikais, kai Europoje baþnyèia itin suaktyvino þyniuoniø, þolininkø, aiðkiaregiø ar religiniø kitaminèiø (vad. eretikø) persekiojimà, apðaukusi juos raganomis, raganiais, ðëtono sàjungininkais. Aktyviausias raganø procesø laikotarpis buvo 1400–1700 m. Kentëjo ir niekuo dëti, taèiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo neiðtvëræ þmonës, daugiausia moterys. „Árodþius“ raganavimà, þmogus ppr. bûdavo sudeginamas ant lauþo, reèiau – kitaip nuþudomas. Susidorojimo su ragana teisëtumas nurodomas jau Senajame Testamente, Mozës suraðytame kodekse, plg.: „Nepaliksi gyvos kerëtojos“ (Ið 22, 18; dar plg. epizodà su Sauliumi 1 Sam 28, 3, 7–9), o raganø procesø iðtakos siekia senovës Egipto ir Babilono 117

laikø teisynà. Politine reikðme ðá posaká bene pirmasis pavartojo anglø raðytojas Dþ. Orvelas (tikroji pavardë – E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) knygoje „Katalonijai pagerbti“ (Homeage to Catalonia, 1938), kurioje ispanø komunistø kovà su trockininkais jis pavadinæs beprasmiðka raganø medþiokle. Dþ. Orvelo metafora labai paplito 1950–1954 m., kai JAV prasidëjo komunistø demaskavimo ir persekiojimo procesai, inicijuoti senatoriaus Dþ. Makarèio (Joseph Raymond McCarthy, 1908–1957). Procesuose átariamieji buvo kaltinami antiamerikietiðka veikla, ðnipinëjimu TSRS naudai (kas tam tikrais atvejais pasitvirtino). Ranka rankà plauna (lot. Manus manum lavat) apie abipusæ paramà ar pagalbà. Uþraðyto posakio autorius – romënø filosofas, dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca, ~4 pr. m. e.–65) (Apocolocyntosis, 9). Posakis gali bûti ir bendro indoeuropietiðkojo folkloro paveldas, Senekos paimtas ið gyvosios kalbos. Rasti ieðmininkà (rus. Íàéòè ñòðåëî÷íèêà) suversti kaltæ dël ko nors eiliniam darbuotojui, kai tikrieji kaltininkai yra vadovai. Posakis atsirado XX a. pradþioje Rusijos Dûmoje. Tiriant geleþinkelio katastrofø prieþastis tuometinëje Rusijoje, kaltë ppr. bûdavo suverèiama ieðmininkui, ne laiku ar ne taip perjungusiam bëgius. Todël Dûmos opozicija ieðmininkais praminusi smulkius pareigûnus, kuriems vyriausybë suversdavusi visà kaltæ dël esanèios netvarkos. Dar plg. Atpirkimo oþys. Realioji politika (vok. Die Realpolitik) politika, vykdoma be istorinio konteksto, atsiþvelgiant tik á dabarties realijas ir interesus. Termino autorius – vokieèiø þurnalistas ir politikas A. fon Rochau (August Ludwig von Rochau, 1810– 1873), 1853 m. iðleidæs knygà pavadinimu „Realiosios poli118

tikos principai ir jø taikymas Vokietijos politinëmis sàlygomis“ (vok. Grundregeln von Realpolitik, angewendet an den politischen Zuständen von Deutschland). Terminà iðpopuliarino vokieèiø filosofas F. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche, 1844–1900), daþnai A. fon Rochau já vartojæs, apibûdindamas kanclerio O. fon Bismarko (Otto Eduard Leopold von Bismarck, 1815–1895, kancleris 1862–1890) politinæ veiklà. Ðiais laikais terminas padaþnëjo irgi Vokietijos vadovø kalbose, pradedant kancleriu H. Koliu (Helmut Josef Michael Kohl, g. 1930, kancleris 1982–1998) ir baigiant A. Merkel (Angela Dorothea Merkel, g. 1954, kanclerë 2005–). H. Kolis já vartojo kalbëdamas apie Vokietijos suvienijimà, kiti kancleriai – apie iðskirtinai gerus Vokietijos santykius su Rusija B. Jelcino (Áîðèñ Åëüöèí,1931–2007, prez. 1991–1999) ir V. Putino (Âëàäèìèð Ïóòèí, g. 1952, prez. 2000–2008) valdymo laikotarpiu.

Revoliucija (kaip Saturnas) ryja savo vaikus (pranc. la Révolution comme Saturne dévore ses enfants, angl. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos, perversmo, reformos ar valdþios kaitos ppr. prasideda revoliucionieriø tarpusavio kivirèiai, per kuriuos nukenèia dalis jos vykdytojø. Aliuzija á romënø mitologijà, kur titanas Saturnas (gr. Krono analogas) rydavæs savo naujagimius, bijodamas, kad tie uþaugæ jo nenuverstø. Posakio autorius – Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789–1794) vienas ið vadovø Þ. Dantonas (Georges Jacques Danton, 1759– Þ. Dantonas 1794), pasakæs taip prieð savo egzekucijà, kurià atliko jo buvæ bendraþygiai. 1794 m. jakobinai savo iðleistais dekretais pradëjo „didájá terorà“, nukreiptà prieð „liaudies prieðus“, kuriuo buvo apðauktas ir Þ. Dantonas, nes kritikavo terorà ir buvo paliaubø su Prancûzijos kaimynëmis ðalininkas. Þ. Dantonui priskiriama ir mintis, jog revoliucijà pradeda idealistai, pratæsia kriminalistai, o baigia karjeristai.

Reikia valgyti, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum (lot. Esse oportet ut vivas, non vivere ut edas). Posakis ið romënø retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius Quintilianus, ~35–~100) darbo „Iðkalbos mokymas“ (Institutio Oratoria, 95).

Riesti nosá didþiuotis, puikuotis, bûti arogantiðkam. Þmoniø ir daugelio gyvûnø elgsenoje pakelta galva rûðies bûryje yra pranaðumo rodymas (optiðkai padidinamas ûgis), tuo tarpu galvos nuleidimas ir gûþimasis yra nusiþeminimo, pataikavimo ar baimës þenklas.

Retas paukðtis (lot. Rara avis) retos, iðskirtinës iðvaizdos ar elgesio þmogus. Posakio autorius – romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127), „Satyrose“ raðæs: „Paukðtë reta ðiuos kraðtuos, panaði á juodàjà gulbæ, – / kas pakæsti galës tokià þmonà – dorybiø skrynelæ!“ (Juvenalis, VI, 165–166). Viduramþiais buvo paplitæs posakis: Ver us amicus rara avis (‘geras draugas – retenybë’). 119

Rubenso moteris apie apkûnià moterá. Flamandø dailininko P. Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) paveiksluose nuogi þmoniø kûnai vaizduojami barokui bûdinga maniera: vyrai – tvirti, raumeningi, moterys – putlios, sunkokos. P. Rubensas. Venera prieðais veidrodá (fragm.).

120

Rûgðèios (Þalios) vynuogës þmogaus elgesys, kai negalëjimas ko nors ásigyti ar kur nuvykti ir pan. pakeièiamas atsisakymu tai daryti, motyvuojant tikrais ar tariamais prekës trûkumais ar kelionës sunkumais. Posakis paimtas ið Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios „Lapë ir vynuogës“, kurioje lapë, negalëdama pasiekti aukðtai auganèiø vynuogiø, galop nueina ðalin, ramindama save, kad vynuogës esà dar rûgðèios, neprinokusios. Vëliau ðià pasakëèià iðpopuliarino kiti autoriai, tarp jø ir Fedras (Phaedrus, 15 pr. m. e.–50), I. Krylovas (Èâàí Êðûëîâ, 1768–1844). Rusijos protu nesuprasi (rus. Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü) sakoma kalbant apie Rusijos valdþios ar visuomenës keistenybes, netobulybes, áproèius ir paproèius. Posakio autorius – rusø poetas ir diplomatas F. Tiutèevas (Ôåäîð Òþò÷åâ, 1803– 1873), 1866 m. paskelbæs toká ketureilá: Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü, / Àðøèíîì îáùèì íå èçìåðèòü: / Ó íåé îñîáåííàÿ ñòàòü — /  Ðîññèþ ìîæíî òîëüêî âåðèòü (‘protu Rusijos nesuprasi, bendru arðinu neiðmatuosi, jos ypatingas bûdas – Rusija galima tik tikëti’).

F. Tiutèevo portretas (fragm.). Dail. S. Aleksandrovskis (Ñòåïàí Àëåêñàíäðîâñêèé, 1842– 1906).

Rûstybës kekës bræstantis konfliktas ar pyktis, kuris gali iðsilieti prieð tuos, kas já iðprovokavo. Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas, plg.: „Ir dar vienas angelas iðëjo nuo aukuro, turintis valdþià ugniai. Jis didþiu balsu suðuko turinèiajam aðtrø pjautuvà: ‘Paleisk darban savo aðtrøjá pjautuvà ir nurink þemës vynmedþio kekes, nes uogos jau prisirpo’. Tada angelas numetë savo pjautuvà þemën ir nuskynë þemës vynmedá, ir supylë vynuoges á didájá Dievo rûstybës spaustuvà“ (Apr 14, 18–19). 121

Posaká iðpopuliarino amerikieèiø raðytojas Dþ. Steinbekas (John Ernst Steinbeck, 1902–1968), pavadinæs taip vienà ið savo romanø (The Grapes of Wrath, 1939). Dþ. Steinbekas

Saliamoniðkas sprendimas greitas ir iðmintingas problemos sprendimas. Pasak Senojo Testamento, pas þydø karaliø Saliamonà kartà atëjusios dvi moterys, kad ðis iðspræstø ginèà, kuriai ið jø priklausàs kûdikis. Mat jos gimdþiusios beveik vienu metu, taèiau vienos jø kûdikis netrukus nugultas mirë; toji moteris apkaltinusi gyvojo kûdikio motinà vaiko vagyste: esà miræs anos kûdikis, bet ana slapta juos sukeitusi. „Tada karalius tarë: ‘Viena sako: `Ðis yra mano sûnus – gyvasis`, – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sûnus yra negyvasis, o mano sûnus – gyvasis`’. Karalius tad ásakë: ‘Atneðkite man kalavijà’. Atneðus karaliui kalavijà, karalius tarë: ‘Padalykite gyvàjá vaikà á dvi dalis, duokite pusæ vienai ir pusæ kitai’. Moteris, kurios sûnus buvo gyvasis berniukas, degdama meile savo sûnui, maldavo karaliaus. ‘Praðyèiau, mano vieðpatie! – ji ðaukë, – duoti jai gyvàjá vaikà! Tik jo neuþmuðkite!’ O kita reikalavo: ‘Tenebûna nei mano, nei tavo. Padalykite!’ Tada karalius atsakë: ‘Atiduokite pirmajai gyvàjá berniukà, – jis tarë, – neuþmuðkite jo! Ji yra jo motina’“ (1 Kar 3, 23–27). Saugoti kaip savo aká stropiai kà saugoti ir priþiûrëti. Perfazuotas posakis ið Senojo Testamento, plg.: „bet Vieðpaties dalis yra jo tauta, Jokûbas yra jo paveldas. Jis rado já dykumoje – tyruose vaitojanèios dykumos. Apglëbë já, rûpinosi juo, saugojo já kaip savo akies lëliukæ“ (Ást 32, 9–10). Savam kraðte pranaðu nebûsi (lot. In patria natus non est propheta vocatus) á uþsienieèiø þodþius ar patarimus 122

atsiþvelgiama labiau nei á saviðkiø. Naujajame Testamente Kristus pasakæs: „Niekur pranaðas nebûna be pagarbos, nebent savo tëviðkëje ir savo namuose“ (Mt 13, 54). Vëliau ðià tiesà patvirtino pranaðo Mahometo iðvijimas ið jo gimtosios Mekos 622 m. Sàþinës kaliniai (angl. Prisoners of conscience) asmenys, nuteisti uþ politines paþiûras ar religinius ásitikinimus. Posakio autorius – anglø teisininkas P. Benensonas (Peter Benenson, 1921–2005), organizacijos „Amnesty International“ ákûrëjas (1961 m. liepa). Ðá posaká jis pavartojo straipsnyje „Uþmirðtieji kaliniai“, iðspausdintame 1961 05 28 britø laikraðtyje The Observer. Straipsnyje P. Benensonas piktinosi dviejø portugalø studentø nuteisimu 7 metams uþ tai, kad ðie pakëlæ tauræ „uþ laisvæ“. Netrukus P. Benensonas ðiuo terminu pradëti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinëse ðalyse, tarp jø ir Tarybø Sàjungoje. Sëskim ir pakalbëkim! (lot. Sedentes agamus) kvietimas kà iðsiaiðkinti ar padiskutuoti sëdint, nes taip esà patogiau. Posakio autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), pavartojæs já neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur, sedentes, si videtur, agamus (‘kad kalba geriau klostytøsi, jei tinka, sëdëdami [tai] darykime’ (Brutus 24).

broliai Èangas (‘kairysis’) ir Engas (‘deðinysis’) Bankeriai (Chang Bunker, Eng Bunker, 1811–1874), suaugæ krûtinkauliais, kuriuos jungusi kremzlë. 1829 m. brolius pastebëjo britø komersantas R. Hanteris (Robert Hunter) ir ëmë veþioti po pasaulá kaip mokamà atrakcionà. Pasibaigus kontraktui su Hanteriu, broliai pelnësi, rodydami save patys. Gastrolës taip iðpopuliarino È. ir E. Bankeriai pavadinimà Siamo dvyniai, kad ðis pasidarë bendrinis. 1839 m., vieðëdami Vilkesbore (JAV, Ðiaurës Karolina), broliai nusprendë pasilikti ðiame jiems patikusiame mieste ir priimti JAV pilietybæ. 1843 m. jiedu vedë seseris Jeits (Yates): Èangas – Adelaidà, o Engas – Sarà Anà. Èangas su Adelaida susilaukë 10, o Engas su Sara – 12 vaikø. Ilgainiui seserys susipyko ir ásikûrë atokiai viena nuo kitos; broliai jas lankydavo, praleisdami po tris dienas kiekvienos ið jø namuose. Dvyniai miræ tà paèià dienà su trijø valandø skirtumu – pirma Èangas, kurio sveikata buvo pradëjusi ðlyti, paskui Engas. Sielos ðauksmas nesuvaidinta stipriø jausmø iðraiðka. Daugelyje religijø tikima, kad sielai paliekant kûnà, per visà pasaulá nuaidi ðauksmas, taèiau þmogaus ausis jo nesugebanti iðgirsti.

Siamo dvyniai 1. kuria nors kûno vieta suaugæ ar bendrà kûno dalá turintys dvyniai; 2. labai panaðios iðvaizdos þmonës; 3. neperskiriami, labai artimi draugai. Siamu iki 1929 m. (taip pat 1945–1949) vadintas dabartinis Tailandas. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimæ kinai

Sizifo darbas (lot. Labor Sisyphus) beprasmis, nesibaigiantis ir rezultatø neduodantis darbas. Pasak gr. mito, vëjø karaliaus Ajolo sûnus Sizifas, Korinto miesto ákûrëjas, klasta sukaustæs pas já atëjusá mirties dievà Tanatà, todël þmonës nustojæ mirti ir buvusi paþeista harmonija. Dzeuso ásakymu karo dievas Arëjas Tanatà iðlaisvinæs, o Sizifas buvæs nu-

123

124

gabentas á mirusiøjø karalystæ Hadà, taèiau ið ten jis apgaule iðtrûkæs. Uþ apgavystes Dzeusas Sizifà nubaudæs amþinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turás ridenti á kalnà didþiulá akmená, taèiau uþritintas ðis kaskart nurieda atgal á pakalnæ. Posakio autoriumi laikomas romënø poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius, ~50–~15 pr. m. e.) pavartojæs já savo „Elegijose“ (Liber II, 17, 20).

Persefonës priþiûrimas Sizifas Hade. Antikinë amfora (VI a. pr. m. e.).

Skaldyk ir valdyk! (lot. Divide et impera) apie pavaldiniø, soc. grupiø ar valstybiø kirðinimà, kad kirðintojui bûtø lengviau jomis manipuliuoti. Manoma, kad toks buvæs sen. Romos vidaus politikos devizas, nors niekur neuþraðytas. Pirmasis, pavartojæs ðios reikðmës posaká, buvo intrigomis garsëjæs Prancûzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI, 1423–1483, valdë 1461–1483), pasakæs diviser pour regner ‘skaldyk, kad valdytum’. Lotyniðkà posaká iðpopuliarinæs prancûzø ekonomistas ir filosofas P. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon, 1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybë?“ (Qu’est ce que la propriété?, 1840), kurioje jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk, ir galësi ásakinëti; skaldyk, ir turtësi; skaldyk, ir mulkinsi þmones, temdysi jiems protà, tyèiosies P. Prudonas ið teisingumo!“(III sk., § 5). Skinti laurus pasiekti dideliø laimëjimø, pelnyti pripaþinimà, ðlovæ; plg. Laureatas. 125

Skrajojantis olandas (angl. Flying Dutchman) 1. vaiduoklis laivas, plaukiojantis jûroje be águlos; 2. þmogus, didelis kelioniø mëgëjas. Posakis kilo ið legendos apie olandø kapitonà, didelës audros metu prisiekusá þûtbût apiplaukti kyðulá, nors tam sugaiðtø visà amþinybæ. Dievas iðgirdæs ðiuos þodþius ir nubaudæs já uþ iðdidumà – kapitonas pasmerktas 1000 metø (kitame variante – iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jûras ir niekada nepasiekti kranto. Spëjama, kad legenda atsirado XV–XVI a., didþiøjø geografiniø atradimø laikais, o pagrindà jai galëjusi duoti didelë tuometinë olandø konkurencija su kitomis jûrinëmis valstybëmis, taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama, 1469– 1524) ekspedicija á Indijà (1497), kurios metu jis tapo pirmuoju europieèiu, apiplaukusiu Gerosios Vilties ragà Pietø Afrikoje. Posaká ypaè iðpopuliarino R. Vagnerio (Richard Wagner, 1813–1883) opera tokiu pavadinimu (1848). Smûgis á nugarà (vok. Dolchstoss) klastingas, netikëtas prieðiðkas poelgis. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas ir gen. ðtabo virðininkas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, 1847–1934), apibûdinæs taip 1918 m. Vokietijos Lapkrièio revoliucijà, privertusià Vokietijà kapituliuoti I pasauliniame kare (1918 11 11). Snobas (angl. Snob) prasèiokas, pabrëþtinai pretenduojantis á rafinuotà skoná ir manieras, turintis turtingà buitá, bet skurdø intelektà bei dvasiná pasaulá. Buvo priimta manyti, kad þodis kilæs ið santrumpos s. nob. (lot. sine nobilitate ‘be aukðtos kilmës’), kuria anglø aristokratai sveèiø sàraðuose esà paþymëdavæ asmenis, neturinèius titulø. Taèiau pirmà kartà þodis snob britø raðtuose pasirodæs XVIII a. gale (ðkotiðkasis variantas snab) ir reiðkæs batsiuvá ar jo pameistrá. Maþdaug tuo pat metu ðiuo þodþiu Kembridþo 126

studentai metaforiðkai ëmæ vadinti visus nestudentus, nepriklausomai nuo jø kilmës ar turto. XIX a. pradþioje þodþio reikðmë susiaurëjo: juo vadinti þemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek þinantys savo padëtá ir susitaikæ su ja, tiek beþdþioniaujantys aukðtesniojo sluoksnio manieras, kalbà ir estetiná skoná. Dar vëliau þodþiu snob pradëti vadinti tik minëtieji beþdþioniautojai; ðio þodþio kilmës aiðkinimas minëtàja lotyniðkàja santrumpa gali bûti liaudies etimologijos pavyzdys. Sparnuoti þodþiai (vok. Geflügelte Worte, angl. Winged words, rus. Êðûëàòûå ñëîâà). Daugelyje Europos kalbø paplitæ ppr. literatûrinës kilmës aforizmai ar publicistiniai ðtampai. Posakio autoriumi laikomas sen. gr. poetas Homeras (“Omhroj, Homerus, 8 a. pr. m. e.), vartojæs bûdvardá sparnuotas kaip daþnà epitetà, plg., „Odisëjà“: „Kreipësi meiliai á já ir sakë þodþiais sparnuotais“ (II, 269), arba: „/.../ auklë miela Euriklëja pravirko / Ir, atsidusus giliai, jam tarë þodþiais sparnuotais“ (II, 361–362). Dabartine reikðme ðá junginá pirmasis pavartojo vokieèiø filologas G. Biuchmanas (George Büchmann, 1822–1884), iðleidæs posakiø rinkiná, pavadintà Geflügelte Worte, Der Zitatenschatz des Deutschen Volkes (1864). Spindesys ir skurdas (pranc. Splendeurs et misères) sakoma, apibûdinant socialiná kontrastà. Posakis paimtas ið prancûzø raðytojo O. de Balzako (Honoré de Balzac, 1799– 1850) romano pavadinimo „Kurtizaniø spindesys ir skurdas“ (Splendeurs et misères des courtisanes, 1847). Kurtizanë yra aukðtuomenës nario iðlaikoma meiluþë. Statyti ant smëlio pradëti kà be patikimo pagrindo, kurti nepagrástus planus. Ið Kristaus palyginimo apie „paikà þmogø, pasistaèiusá namà ant smëlio“, kurá netrukus nuplovë liûtys (Mt 7, 26–27; Lk 6, 49). 127

Statyti oro pilis (pranc. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuðèias svajones ar nerealius projektus. Posakis atsirado XI a., kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund, ~1070–1112), tarnaudamas Leono ir Kastilijos (ðiaurës vakarø Pirënai) karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI, 1040–1109, valdë 1065–1109), 1095 m. pasiekë didelæ pergalæ prieð maurus, uþ kà karalius dovanojæs jam þemiø Ispanijoje. Tose þemëse Henrikas Burgundietis pasistatæs puikias pilis. Kiti karo vadai ëmæ svajoti pasekti Henriko pavyzdþiu ir gauti tokiø pat dovanø. Amþininkai pradëjæ ðaipytis ið kareivø svajoniø ir ëmæ jas vadinti „piliø statymu Ispanijoje“. Kadangi tas statymas buvo tik svajonëse, netrukus paèias tokias pilis praminë oro pilimis. Stokholmo sindromas ákaitø simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. Termino autorius – ðvedø kriminologas ir psichiatras N. Bejerotas (Nils Bejerot, 1921–1988). Terminas atsirado po to, kai 1973 m. rugpjûtá Stokholme buvo apiplëðtas bankas „Kreditbanken“. Apiplëðimo metu ákaitais tapo banko darbuotojai, iðbuvæ su plëðikais 6 dienas ir bandæ juos uþstoti per sulaikymo operacijà bei po jos. N. Bejerotas dalyvavæs ákaitø iðlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. Psichologiðkai ðis sindromas grindþiamas savisaugos instinktu. Su vandeniu iðpilti ir vaikà (vok. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspëjimas, jog beatodairiðkai kà kritikuojant ar neigiant, galima nejuèiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. Spëjama, kad posakis galëjæs bûti vokieèiø liaudies patarlë, kurià pavartojæs katalikybës reformatorius M. LiuM. Liuterio portretas (fragm.). Dail. L. Kranachas Jaunesnysis (Lucas Cranach der Jüngere, 1515–1586).

128

teris (Martin Luther, 1483–1546), vienoje ið savo poleminiø kalbø pasakæs: „Negalima su neðvariu vandeniu ið vonelës iðpilti ir paties vaiko“. Sûnus palaidûnas (angl. Prodigal Son, rus. Áëóäíûé ñûí) þmogus, ignoruojantis ryðius su tëvais ar bendruomene, ðvaistûnas, klajûnas. Pavadinimas kilæs ið Kristaus pasakojimo apie jaunesnájá sûnø, kuris „Kartà /…/ tarë tëvui: ‘Tëve, atiduok man priklausanèià palikimo dalá’. Tëvas padalijo sûnums turtà. Netrukus jaunëlis, susiëmæs savo dalá, iðkeliavo á tolimà ðalá. Ten, palaidai gyvendamas, iðeikvojo savo lobᓠ(Lk 15, 12–13). Pasakojimas baigiasi sûnaus sugráþimu, atgailavimu ir tëvo atleidimu jam, nes ‘/…/ ðis mano sûnus buvo miræs ir vël atgijo, buvo praþuvæs ir atsirado’ (Lk 15, 24). Sûnaus palaidûno sugráþimas (fragm.). Dail. Rembrantas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn, 1606–1669).

Svarbu ne pergalë, o dalyvavimas sakoma apie dalyvavimà kokiose nors varþybose, turnyre, konkurse ar viktorinoje, ppr. guodþiant dël galimos ar patirtos nesëkmës. Posakio autorius – prancûzø pedagogas ir istorikas P. de Kubertenas (Pierre de Coubertin, 1863–1937), Olimpiniø þaidyniø atgaivintojas (1896). Ðiuos þodþius jis pasakæs 1908 m. per IV Olimpiados atidarymà Londone. Nuo to laiko ðis posakis tapo neoficialiuoju P. de Kubertenas Olimpiniø þaidyniø ðûkiu. Sveikame kûne sveika siela (lot. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasinë bûsena. Perfrazuota ið 129

romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~50/ 65– ~ 127) „Satyrø“, kur jis teigæs kiek kitaip, plg.: „patariu melsti, / kad sveikame tavo kûne sveikas bûtø ir protas“ (X, 355–356). Svieto lygintojas donkichotiðkas kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. Posakis paimtas ið G. LandsbergioÞemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto lygintojas“ (1907). Dar þr. Tadas Blinda. Svieto perëjûnas kas daþnai keièia gyvenamàjà vietà ir darbà; bastûnas. Posakis gali bûti kilæs ið Sûnaus palaidûno (þr.) ávaizdþio. Ðagrenës oda (pranc. Lepeau chagrin) apie kà nors negráþtamai nykstantá, susitraukiantá. Ðagrenë yra ðiurkðèiai iðdirbta gyvulio oda (seniau ppr. arklio ar laukinio asilo, dabar – ryklio ar rajos), turinti tam tikrà raðtà ir daþyta þaliai (pranc. chagrin ‘liûdesys’). Posaká iðpopuliarino prancûzø raðytojas O. de Balzakas (Honoré de Balzac, 1799–1850), pavadinæs taip vienà savo romanà (1830), kuriame pasakojama apie stebuklingà ðagrenës skiautæ, kuri tarsi burtø lazdelë pildo kiekvienà savininko norà, taèiau sulig kiekvienu iðpildymu ji susitraukia. Ðalin rankas! (angl. Hands off!, rus. Ðóêè ïðî÷ü!) sakoma, reikalaujant nustoti kà persekioti, nutraukti agresijà prieð kità ðalá ir pan. Ðûká iðpopuliarino Didþiosios Britanijos premjeras V. Gladstounas (William Ewart Gladstone, 1809– 1898, premjeras 1868–74, 1880–85, 1886, 1892–94), taikæs já Austrijai, 1878 m. okupavusiai Bosnijà ir Hercegovinà. 130

V. Gladstounas

Ðaltasis karas (angl. Cold war, rus. Õîëîäíàÿ âîéíà) 1. itin prieðiðki tarpvalstybiniai santykiai, balansuojantys ant karinio konflikto ribos; 2. átempti dviejø þmoniø ar visuomenës grupiø santykiai, uþslëpta jø tarpusavio neapykanta. 1946–1989 m. ðaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sàjungininkiø) bei kapitalistinio bloko ðaliø. Ypaè didelë politinë ir ideologinë konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejø skirtingos ideologijos supervalstybiø. Terminà ðaltasis karas (isp. guerra fria) pirmà kartà pavartojo XIII a. ispanø raðytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel), raðydamas apie islamo ir krikðèionybës koegzistavimà Viduramþiø Ispanijoje. Politine reikðme ðis terminas buvo pirmàkart pavartotas 1938 m. þurnalo „The Nation“ antraðtëje „Hitlerio ðaltasis karas“ (Hitler’s Cold War). TSRS atþvilgiu ðá terminà pirmasis pavartojæs Dþ. Orvelas (tikroji pavardë – E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) 1945 m. spalio 19 d. „London Tribune“ iðspausdintoje esë „Tu ir atominë bomba“ (You and the Atomic Bomb). 1947 m. ðiuo pavadinimu (The Cold War) iðëjo amerikieèiø þurnalisto ir politinio apþvalgininko V. Lipmano (Walter Lippmann, 1889–1974) knyga. Ðeðëlinis kabinetas (angl. the Shadow Cabinet arba the Shadow Front Bench) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginë“ vyriausybë (premjeras ir ministrai), kurios nariai oponuoja savo kolegoms, esantiems valdþioje. Terminas atsiradæs Didþiojoje Britanijoje, kur tokia vyriausybë sudaroma oficialiai, o jos nariams mokama alga. Opozicijai laimëjus rinkimus, buvæ ðeðëliniai ministrai nebûtinai tampa tikraisiais ministrais.

swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios „Þvejys fleitininkas“, kurioje pasakojama, kaip þvejys, mokëjæs groti fleita, syká pamëginæs grojimu iðvilioti á krantà þuvis. Kai jam tai nepavykæ, þvejys uþmetæs tinklà ir iðtraukæs já pilnà spurdanèiø þuvø. Þiûrëdamas á jas, þvejys pasakæs: „Ak jûs, kvaili sutvërimai! Kai jums grojau, jûs neðokot, o dabar, kai að lioviausi, jûs tai linksmai darote“. Ðis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente, plg. „Su kuo galëèiau palyginti ðià kartà? Ji panaði á vaikus, kurie sëdi prekyvietëje ir ðaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome, o jûs neðokote. Mes giedojome raudas, o jûs nerypavote...’“ (Mt 11, 16–17; taip pat Lk 7, 31–32). Ðtai kur ðuo pakastas (vok. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reiðkinio ar problemos tikràjà prieþastá, dalyko esmæ. Spëjama, kad posakis atsiradæs ið vieno vokieèiø miestelio gyventojø atsakymø smalsiems atvykëliams. Esà ten XVI a. gyvenæs austrø aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenðteigas, kuriam jo ðuo kaþkada buvo iðgelbëjæs gyvybæ. Ðuniui nugaiðus, dëkingasis ðeimininkas pakasæs já ties namo siena, ant kurios pritvirtinæs lentelæ su informacija apie ðuns þygdarbá. XIX a. pradþioje namas sudegæs, taèiau gyventojai ir toliau rodæ turistams vietà, kur buvæs uþkastas garsusis ðuo. Gali bûti ir perfrazuota ið lot. hic iacet lepus ‘èia guli kiðkis’. Ðventa karvë apie þmogø, kurio negalima kritikuoti, varþyti laisvës ir pan. Posakis kilæs ið indø paproèio garbinti karves (nes jose ásikûnijæs dievas Viðnu). Indijoje karvës nevarþomai vaikðtanèios miestø gatvëmis, joms leidþiama gulëti ant kelio vaþiuojamosios dalies ir pan..

Ðokti pagal kieno nors dûdelæ aklai paklusti kito valiai, bûti valdomam. Posakis kilæs ið sen. gr. raðytojo Ezopo (A…-

Ðviesa tunelio gale atsiradusi viltis baigti koká uþsitæsusá darbà, procesà ir pan. Posakis atsiradæs po JAV prezidento

131

132

Dþ. Kenedþio (John Fitzgerald Kennedy, 1917–1963, prezidentas 1961– 1963) spaudos konferencijos 1962 m., kurioje, komentuodamas JAV karà Vietname, jis pasakæs „Mes dar nematome tunelio pabaigos, bet, sakyèiau, dabar jame ne tamsiau, o ko gero ðviesiau nei prieð metus“. Posaká iðpopuliarino ir sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat pavadinimu (1974).

Dþ. Kenedis su þmona Þaklina

Tadas Blinda kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ. T. Blinda (1846–1877) – þemaièiø plëðikø vadas, romantizuotas literatûrinis personaþas, paþástamas ið G. Landsbergio-Þemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto lygintojas“ (1907), paraðytos pagal Lazdynø Pelëdos (Sofija Ivanauskaitë, 1867–1926) surinktus pasakojimus, taip pat ið 1973 m. sukurto 4 serijø Lietuvos TV filmo. Dar þr. Svieto lygintojas. Taikus sambûvis (rus. Ìèðíîå ñîñóùåñòâîâàíèå) lojalus sugyvenimas su skirtingø paþiûrø kaimynais ar valstybëmis. Posakio autorius – Tarybø Rusijos (nuo 1922 m. – TSRS) uþsienio reikalø komisaras G. Èièerinas (Ãðèãoðèé ×è÷åðèí, 1872–1936, uþsienio reikalø komisaras 1918–1930), pavartojæs já praneðime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam Komitetui 1920 m.: „Mûsø ðûkis – taikus sambûvis su kitomis vyriausybëmis, G. Èièerinas kad ir kokios jos bûtø“.

popieþiui: ceremonijos metu triskart sudeginamas pakulø kuokðtelis ir pasakoma: Pater sancti, sic transit gloria mundi, ðitaip primenant, kokià menkà reikðmæ turi valdþios postas þemëje ir kad pats popieþius esàs mirtingas þmogus. Ritualas atsiradæs 1402 m. Taèiau posaká iðpopuliarino vokieèio vienuolio Tomo Kempieèio (Thomas à Kempis, ~1380–1471) iðleista knyga „Sekimas Kristumi“ (De imitatione Christi, ~1418), kur suðunkama: O quam cito transit gloria mundi! ‘o kaip greitai praeina pasaulio ðlovë!’ (Liber I, 3, 6). Tantalo kanèios didþiulës kanèios ppr. dël to, kad tikslas yra arti, taèiau neámanomas pasiekti. Gr. mituose Tantalas, Dzeuso sûnus, Sipilo miesto valdovas, norëdamas patikrinti dievø aiðkiaregystæ, pavaiðinæs juos savo paties nuþudyto kûdikio mësa. Kitame mite Tantalas pavogæs Dzeuso mylimà auksiná ðuná, nuo dievø stalo pavogæs nektaro ir ambrozijos ir drásæs visu tuo pavaiðinti savo mirtinguosius draugus. Uþ tokius nusikaltimus Tantalas dievø pasmerktas poþemio pasaulyje kæsti badà ir troðkulá: stovëdamas vandenyje ir matydamas virð galvos pil- Tantalo kanèios. nas vaisiø ðakas, jis nei vieno, nei kito Dail. B. Pikartas (Bernard Picart, pasiekti negali. 1673–1733).

Taip praeina pasaulio ðlovë (lot. Sic transit gloria mundi) 1. apie nuverstà valdovà, didelá virðininkà ar posto netekusá garbëtroðkà; 2. þodþiai, sakomi áðventinamajam naujajam

Tarp dangaus ir þemës apie neaiðkià ar dviprasmiðkà kieno nors padëtá, situacijà ir bûtinybæ jà keisti. Posakis atëjo ið Senojo Testamento, ið epizodo apie Dovydo prieðininko Absalomo mirtá: „Absalomas netikëtai susidûrë su Dovydo ðalininkais. Absalomas jojo ant savo mulo, ir jo mulas palindo po didþiulio àþuolo ðakø raizginiu. Jo galva ákliuvo á àþuolà, jis likosi kaboti tarp dangaus ir þemës, o mulas, ant kurio jis sëdëjo, nuëjo sau“ (2 Sam 18, 9). Taip bejëgiðkai kabantá Absalomà jo prieðai netrukus nuþudë.

133

134

Tarp ginklø mûzos tyli (lot. Inter arma silent musae) karo metu menas ir kûryba niekam nerûpi. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.) posakis silent enim leges inter arma ‘juk tyli ástatymai tarp ginklø’ (Pro Milone, IV, 11), kuriuo jis aiðkina ástatymø nepaisymà karo metu. Tarp kûjo ir priekalo (vok. Hammer und Amboß ‘kûjis ir priekalas’) apie situacijà, kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. Posakio autorius – vokieèiø raðytojas F. Ðpilhagenas (Friedrich von Spielhagen, 1829–1911), paraðæs tokio pat pavadinimo romanà (1869). Á lietuviø kalbà posakis atëjæs ið romano rusiðko vertimo, plg. Ìåæäó ìîëîòîì è íàêîâàëüíåé. Dar þr. Tarp Scilës ir Charibdës. Tarp Scilës ir Charibdës apie situacijà, kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. Gr. mituose Scilë (kitur – Skila) ir Charibdë – dvi praþûtingos pabaisos Mesinos sàsiauryje tarp Sicilijos ir Apeninø; ðeðiagalvë Scilë ryjanti pro ðalá plaukianèius jûreivius, o Charibdë átraukianti laivus á sûkurá; vengdami vienos bëdos, jûrininkai vis vien patekdavæ á kità. Ðià vietà, jûrø nimfø padedami, sëkmingai perplaukæ argonautai; jà áveikæs ir gráþtantis ið Trojos karo Odisëjas, tiesa, netekæs dël to ðeðiø bendraþygiø. Dar þr. Tarp kûjo ir priekalo.

Lietuvoje posaká iðpopuliarino reþisieriaus Vytauto Þalakevièiaus (1930–1996) filmas tokiu pavadinimu (1972). Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë (lot. Audiatur et altera pars) pagrindinis reikalavimas sprendþiant bet koká ginèà ar bylà, kad bûtø galima neðaliðkai vertinti. Posakio autorius – Ðv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430). Tik neliesk mano apskritimø! (lot. Noli tangere circulos meos!) sakoma, kai kas nors kësinasi á asmens kûrinius ar vertybes. Sen. gr. matematikas ir iðradëjas Archimedas (’Arcim»dhj, Archimedes, 287–212 pr. m. e.) savo mokslo darbus branginæs labiau uþ gyvybæ, nes ðiuos prieðmirtinius þodþius, turëdamas galvoje savo brëþinius ir skaièiavimus, jis esà pasakæs ásiverþusiam jo þudyti romënø kariui. Uþëmæ Archimedo gimtuosius Sirakûzus, romënai pirmiau- Archimedo atvaizdas sia ieðkojo, kaip nuþudyti moks- sen. Graikijos monelininkà, kurio sukonstruotais gyny- t o j e . biniais árenginiais ir maðinomis buvo pridaryta daug nuostoliø miestà ðturmavusiai Romos kariuomenei.

Tas saldus þodis – laisvë (lot. Dulce nomen libertatis) apie þmogaus polinká visur siekti sau laisvës. Posakio autorius – romënø politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.). Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos pilieèio sumuðimu, jis suðukæs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrae civitatis! (‘o saldus þodi – laisve! o aukðèiausioji mûsø valstybës teise!’), apeliuodamas á tai, kad ðias vertybes gubernatorius yra pamynæs (In Verrem II 5, 163).

Tikëjimas kalnus verèia tikëjimas savo teisumu, pasitikëjimas savimi padeda áveikti kliûtis. Perfrazuoti Kristaus þodþiai savo mokiniams, nesëkmingai bandþiusiems iðgydyti vaikà nuo somnabulizmo: „Ið tiesø sakau jums: jei turëtumëte tikëjimà kaip garstyèios grûdelá, jûs tartumëte ðitam kalnui: ‘Persikelk ið èia á tenai’, ir jis persikeltø. Jums nebûtø nieko negalimo“ (Mt 17, 20).

135

136

Tikslas pateisina priemones (it. Il fine giustifica a mezzi, angl. The end justifies the means) sakoma, norint pateisinti

nelegalias, nehumaniðkas ar brutalias priemones, siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas italø politikos filosofas, istorikas, muzikas ir raðytojas N. Makiavelis (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli, 1469–1527). Knygoje „Valdovas“ (Il Principe, paraðyta port1513, iðspausdinta 1532) jis raðo: /.../ Makiavelio retas (fragm.). uno principe nuovo, non può osservare Dail. S. di Titas tutte quelle cose per le quali li uomini ( Santi di Tito, sono tenuti buoni, sendo spesso neces- 1 5 3 6 – 1 6 0 3 ) . sitato, per mantenere lo stato, operare contro alla fede, contro alla carità, contro alla umanità, contro alla religione (‘valdovas, ypaè naujas valdovas, negali vadovautis visu tuo, dël ko þmonës yra laikomi gerais, kadangi, norëdamas iðsaugoti valstybæ, daþnai esti priverstas sulauþyti savo þodá, nepaisyti artimo meilës, þmoniðkumo ir religijos.’). Taip pat: e nelle azioni di tutti li uomini, e massime de’ principi, dove non è iudizio da reclamare, si guarda al fine. Facci dunque uno principe di vincere e mantenere lo stato: e’ mezzi saranno sempre iudicati onorevoli, e da ciascuno laudati (‘apie þmoniø darbus, ypaè apie valdovø, nes jø á teismà nepaðauksi, sprendþiama pagal jø rezultatus. Tegu tik valdovas laimi ir iðsaugo savo rankose valstybæ – ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo.’) (Machiavelli, IP, XVIII, 5; 6; vertimas ið: Machiavelli, 2009, 88). Dabartinë formuluotë atsiradusi vëliau; ji galëjusi bûti sukurta Makiavelio sekëjø. Yra nuomonë, kad posakio autorius esàs ispanas katalikø teologas jëzuitas A. Eskobaras (Antonio Escobar y Mendoza, 1589–1669), neva pavartojæs já savo veikale „Teologinës moralës knyga“ (Liber Theologiae Moralis, 1650) (Âåëèêîâè÷, 1980, 19). 137

Titaniðkos pastangos didelës, daug jëgø reikalaujanèios pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. Panaðià reikðmæ turi posakis titaniðkas darbas. Gr. mitologijoje titanai ir titanidës buvo Gajos (Þemës) ir Urano (Dangaus) vaikai, kuriø bûta 12, tarp jø ir Okeanas, Kronas, Rëja, Temidë. Vëliau ið titanø Krono ir Rëjos (brolio ir sesers) gimæ kiti graikø dievai, tarp jø ir Dzeusas, pradëjæs kovà su titanais dël valdþios þemëje. Deðimt dienø trukusià kovà laimëjæs Dzeusas su savo ðalininkais. Nugalëtieji titanai buvo ákalinti Tartare, poþemio karalystëje. Kovoje nedalyvavo Okeanas ir jo seserys titanidës. Titanø vaikai buvo Atlantas, Prometëjas, Epimetëjas, Helijas, Eos ir kt. Dzeuso nubausti broliai titanai Atlantas, laikantis dangaus skliautà, ir erelio draskomas Prometëjas, prirakintas prie uolos. Pieðinys Lakonijos taurëje (VI a. pr. m. e.).

Trisdeðimt sidabriniø iðdaviko honoraras, materialus atlygis uþ iðdavystæ. Pasak Naujojo Testamento, Judas uþ 30 sidabriniø iðdavæs Kristø: „Tuomet vienas ið Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuëjo pas aukðtuosius kunigus ir tarë: „Kà man duosite, jeigu já iðduosiu jums?“ Tie pasiûlë trisdeðimt sidabriniø“ (Mt 26, 14–15). Dar þr. Judo sidabriniai (graðiai). Trojos arklys 1. klasta; 2. klastinga ar praþûtá neðanti dovana. Pasak Homero (“Omhroj, Homerus, 8 a. pr. m. e.) ir Vergilijaus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.), niekaip negalëdami áveikti Trojos, graikai sugalvojo ásigauti á miestà klasta: sumeistravo didþiulæ medinæ arklio formos talpà, á kurià uþdarë keletà savo kariø, o patys suvaidino iðvykimà namo. Trojënai, pamanæ, jog graikai pasitraukë ir paliko jiems dovanø mediná arklá, dþiûgaudami ásitempë arklá á miestà ir ëmë ðvæsti laimingà karo baigtá. Nepadëjo 138

në þynio Laokoonto perspëjimas nepasiduoti graikø klastai. Sulaukæ nakties, arklio viduje buvæ graikai iðlindo lauk ir atvërë Trojos vartus uþ jø jau laukusiems draugams. Ásiverþæ graikai nusiaubë Trojà. (Odisëja, IV, Graikijos paðto þenklas su Tro271–289; VIII, 492–495; Ene- jos arklio vaizdu ant laidojiida, II, 13–267). Su ðiuo kon- mo pito (VII a. pr. m. e.). tekstu susijusi patarlë Bijok danajø, dovanas neðanèiø. Ið ðios sàvokos kilo kompiuterininkø þargono terminas trojanas ‘kompiuterinis virusas’. Bûta ir kurioziniø sutapimø. 2005 m. Lietuvoje suduþo pasiklydæs Rusijos naikintuvas SU-27, pilotuojamas V. Trojanovo (lakûnas iðsigelbëjo). Tiek lakûno pavardës fonetika, tiek pati situacija leido þiniasklaidai ðmaikðtauti Trojos arklio tema. Tuðtybës mugë (angl. Vanity Fair) apie visuomenæ, kurios prioritetai yra karjeros siekimas, prestiþo vaikymasis, snobizmas. Posakio autorius – anglø raðytojas Dþ. Banjanas (John Bunyan, 1628–1688), pavartojæs já alegoriniame kûrinyje „Piligrimo kelionë“ (The Pilgrim’s Progress from This World to That Which Is to Come, 1678). Vëliau posaká iðpopuliarino anglø raðytojas V. Tekerëjus (William Makepeace Thackeray, 1811–1863), Dþ. Banjanas iðleidæs satyriná romanà tokiu pavadinimu (Vanity Fair: A Novel without a Hero, 1848), kuriame ironiðkai vaizduojama to meto Anglijos visuomenë.

ið perfrazuoto sen. gr. gydytojo Hipokrato (`Ippokr£thj, ~460 – ~370 pr. m. e.) posakio Quod medicamentia non sanat, ferrum sanat, quod ferrum non sanat, ignis sanat (‘ko negydo vaistai, gydo geleþis, ko negydo geleþis, gydo ugnis’). Hipokratas turëjo galvoje operavimà ir þaizdos ar pûlinio prideginimà. Bene pirmasis ðá posaká pavartojæs romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.): ferrum flammamque metuemus ‘geleþies ir liepsnos bijokimës’ (Pro Murena, 85; dar plg. Pro Flacco, 97). Posaká kartojo ir kiti romënø autoriai, já ypaè mëgæs istorikas Livijus (Titus Livius, 59 pr. m. e.–17): omnia ferro ignique vastata ‘viskas geleþimi ir ugnimi nusiaubta’ (Ab urbe condita, Liber VII, 30, dar plg. I, 29; X, 12; XXIII, 41; XXX, 6 ir kt.). Viduramþiais ir vëliau tai buvo mëgstamas krikðèionybës platintojø posakis. Uþburtas ratas (lot. Circulus vitiosus ‘ydingas ratas’) sudëtingos aplinkybës ar situacija be iðeities, kai gráþtama prie pradiniø sàlygø. Logikoje taip vadinama klaida, kai teiginys árodinëjamas tuo, kà reikia árodyti, pvz.: þmogui bûdingos ydos yra tos, kurios bûdingos þmogui. Pirmasis uþburto rato savokà logikoje apibrëþæs sen. gr. filosofas Aristotelis (’Aristotšlhj, Aristoteles, 384–322 pr. m. e.). Aristotelis

Ugnimi ir kalaviju (lot. Ferro ignique / flammamque ‘geleþimi ir ugnimi / liepsna’) smurtu, þudant ir deginant. Galëjæs kilti

Uþdraustas (Uþgintas) vaisius kas nors labai viliojanèio, bet draudþiamo. Senajame Testamente juo vadinamas Rojaus sodo Paþinimo medþio vaisius, kurá skinti ir ragauti pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Dievas buvo uþdraudæs. Ievà paragauti ðio vaisiaus sugundæs þaltys, o Adomà tai padaryti prikalbinusi Ieva. Uþ draudimo sulauþymà pirmoji þmoniø pora buvusi iðvaryta ið rojaus (Pr 2, 17; Pr 3).

139

140

Uþkasti talentà neatskleisti ar neiðnaudoti savo gabumø. Ið Kristaus palyginimo apie tris tarnus, kuriems iðkeliaudamas ðeimininkas palikæs saugoti turtà ir davæs pinigø pagal jø gabumus: vienam penkis talentus (toks svorio matas ir piniginis vienetas), kitam – tris, o treèiam – vienà. Pirmieji du gautuosius pinigus paleido á apyvartà ir gavo pelnà, o treèiasis talentà uþkasæs. Gráþæs ðeimininkas iðvadino treèiàjá tinginiu ir netikëliu, atëmë ið jo talentà ir atidavë pirmajam, daugiausia uþdirbusiam (Mt 25, 14–28; Lk 19, 12–27) Vaivorykðtinë vyriausybë (angl. The rainbow government) koalicinë keleto, o kartais net keliolikos skirtingø partijø vyriausybë, neturinti kurios nors partijos absoliuèios daugumos. Pavadinimas kilæs ið palyginimo su vaivorykðtës spektru. Tipiðkas pavyzdys yra Suomija, kur nuo pat nepriklausomybës pradþios (1918) në viena partija nelaimi absoliuèios daugumos, todël ten tapusi norma, jog stabilià vyriausybæ formuoja 4-5 partijos. Valdþios koridoriai (angl. The Corridors of Power) apie uþdaras, visuomenës kontrolei ir þiniasklaidai neprieinamas valdþios sferas, kuriose priimami svarbûs politiniai spendimai. Posakio autorius – anglø raðytojas, fizikas ir valstybës veikëjas È. Snou (Charles Percy Snow, 1905–1980), pavadinæs taip savo romanà (1963).

È. Snou

Valstybë – tai að! (pranc. L’État, c’est moi) sakoma apie diktatoriðkà, autokratiðkà vadovà, ppr. politikà, valstybës ar kolektyvo interesus tapatinantá su savaisiais. Posakio autoriumi ppr. laikomas Prancûzijos karalius Liudvikas XIV (Louis XIV, 1638–1715, valdë 1643–1715), dvariðkiø pramin141

tas „karaliumi saule“ (pranc. Le Roi Soleil). 1668 m. jis esà atëjæs á parlamento posëdá ir iðplëðæs ið protokolø knygos lapus, susijusius su 1648 m. neramumais, kuriuos parlamentas palaikæs. Po to karalius iðtaræs garsiàjà frazæ: „Jûs manëte, ponai, kad valstybë – tai jûs. Klydote! Valstybë – tai að!“ Taèiau ðio Liudviko XIV porposëdþio protokole nëra në uþuomi- tretas (fragm.). nos, kad Liudvikas XIV bûtø taip Dail. H. Rigo (Hyasakæs. Ðiuos þodþius karaliui pripaiðyti cinthe Rigaud, 1659 –1743). galëjo istorikai ir biografai, pabrëþdami Liudviko XIV absoliutizmà. Apie valstybæ, jau gulëdamas mirties patale, Liudvikas XIV pasakæs taip: Je m’en vais, mais l’État demeurera toujours (‘að iðeinu, taèiau valstybë liks visada’). Prancûziðkai leistas britø þurnalas Revue Britannique (1851 m. geguþë) posakio Valstybë – tai að autore laiko Anglijos karalienæ Elþbietà I (Elizabeth, 1533–1603, valdë 1558–1603). Valstybë valstybëje (lot. Imperium in Imperio) 1. savarankiðka organizacija, turinti savo infrastruktûrà ir nepaklûstanti ðalies ástatymams; 2. savarankiðkas geografinis ar politinis darinys kurios nors ðalies teritorijoje (pvz., Vatikanas Romos mieste). Terminas atsirado XVI a. Prancûzijoje, apibûdinant hugenotø (protestantø) kontroliuojamas þemes. Vartotojiðka visuomenë (angl. Consumer society) visuomenë be dvasiniø prioritetø, pagrindiná dëmesá skirianti materialinei gerovei, aukodama tam moralines I. Ilièius

142

vertybes. Posakio autorius – austrø filosofas I. Ilièius (Ivan Illich, 1926–2002), pavartojæs já knygoje „Linksmos nuotaikos priemonës“ (Tools of Conviviality, 1973). Vedþioti uþ nosies meluoti, nepildant duotø paþadø ar ásipareigojimø. Posakis kilæs ið gyvulininkystës praktikos: sunkiai tramdomiems gyvuliams á nosá áveriama grandis, uþ kurios jie klusniai leidþiasi vedþiojami. Vertybiø perkainojimas (vok. Umwertung alter Werte) esminis savo paþiûrø, nuostatø perþiûrëjimas ir keitimas. Posakio autorius – vokieèiø filosofas F. Nyèë (Friedrich Wilhelm Nietzsche, 1844– 1900), pavartojæs já savo nebaigtame darbe „Valia vieðpatauti“ (Wille zur Macht, pirmoji dalis paskelbta 1895).

F. Nyèë

Vëzdo politika ðiurkðèios, ppr. karinës jëgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose. Terminas kilo ið perfrazuoto posakio „Speak softly and carry a big stick“ (‘kalbëk ðvelniai ir neðiokis vëzdà’), kurio autorius – karingasis JAV prezidentas T. Ruzveltas (Theodore Roosevelt, 1858–1919, prez. 1901–1909), paleidæs ðià sparnuotà frazæ 1901 m., kalbëdamas apie bûtinybæ ið esmës suaktyvinti JAV vaid- T. Ruzveltas mená pasaulio politikoje, kà jis, beje, ir padarë. Vieta po saule teisë gyventi ten, kur ásivaizduoja kalbantysis. Posakio autorius – prancûzø fizikas, matematikas ir religijos filosofas B. Paskalis (Blaise Pascal, 1623–1662), pavartojæs já nebaigtame veikale „Mintys“ (Pensées, V, 143

295). Tiesa, Paskalis ðá teiginá (èia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradiná pasaulio uzurpacijos motyvà. 1901 m. ðia fraze Vokietijos kaizeris ir Prûsijos karalius Vilhelmas II (Prinz Friedrich Wilhelm Viktor Albert von Preußen, 1859– 1941, valdë 1888–1918) teisino savo ko- B. Paskalis lonijinæ ir ekspansinæ politikà. Vëliau posaká iðpopuliarino amerikieèiø to paties pavadinimo filmas (A Place in the Sun, 1951), sukurtas pagal T. Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser, 1871–1945) romanà „Amerikoniðkoji tragedija“ (An American Tragedy, 1925). Vilkas avies kailiu uþsimaskavæs, geradariu apsimetæs piktadarys. Posakis atëjæs ið Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios, kurioje pasakojama, kaip vilkas, álindæs á avies kailá, nekliudomai patekæs á aptvarà, bet uþdarytas nebegalëjæs iðtrûkti lauk ir naktá, tamsoje palaikytas avimi, buvæs piemens papjautas. Ðià ezopinæ alegorijà vartojæs ir Kristus savo pamoksluose, plg. „Sergëkitës netikrø pranaðø, kurie ateina pas jus aviø kailyje, o viduje yra plëðrûs vilkai “ (Mt 7, 15). Viltis mirðta paskutinë (angl. Hope dies last, rus. Íàäåæäà óìèðàåò ïîñëåäíåé) þmogus viliasi dël ko nors iki paskutinës savo gyvenimo akimirkos. Perfrazuotas romënø politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius, 234–149 pr. m. e.) posakis: Spem retine; spes una hominem nec morte relinquit (‘iðlaikyk viltá; tik viltis nepalieka þmogaus net mirðtanèio’) (Disticha Catonis, Liber II, 25). 144

Katonas Vyresnysis

Visi yra lygûs, bet kai kurie yra lygesni uþ kitus ironiðkas apibûdinimas faktinës nelygybës, dangstomos demagogiðkais tvirtinimais apie visø lygybæ. Posakis ið anglø raðytojo Dþ. Orvelo (tikroji pavardë – E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) antiutopinio romano „Gyvuliø ûkis“ (Animal Farm, 1945), kuriame gyvuliai, iðsivadavæ ið þmogaus priespaudos, sukûrë respublikà pagal principà „Visi gyvuliai yra lygûs“. Taèiau netrukus respublikos valdþià uzurpavo kiaulë vardu Napoleonas, kuri ðá principà papildë prieraðu: „...bet kai kurie gyvuliai yra lygesni uþ kitus“. Viskam savo laikas sakoma, patariant neskubëti, palaukti to, kas turi ávykti savaime. Þodþiai ið Senojo Testamento, priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta. Laikas þudyti ir laikas gydyti; laikas griauti ir laikas statyti /…/ “ (Koh 3, 1–3). Viskas arba nieko (lot. Aut Caesar, aut nihil ‘arba Cezaris, arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. Posakio autorius – italø kardinolas, vëliau generolas bei valstybës veikëjas È. Bordþa (Cesare Borgia, 1475–1507).

viathan, 1651) jis teigia, jog, kol nëra susikûrusi valstybë, vyksta visø karas su visais (during the time men live without a common power to keep them all in awe, they are in that condition which is called war; and such a war as is of every man against every man) (XIII). T. Hobso

portretas (fragm.). Dail. Dþ. Raitas (John Michael Wright, ~1617–1694).

Visuomenës nuomonë (pranc. L’opinion publique, angl. Public opinion) daugumos nuomonë kokiu nors klausimu, nustatoma socialinës apklausos bûdu. Posakio autorius – prancûzø raðytojas eseistas M. Montenis (Michel Eyquem de Montaigne, 1533–1592). M. Montenis

Visø karas su visais (lot. Bellum omnium contra omnes, angl. War of all against all) nevaldoma krizinë situacija, chaosas, kai neveikia tvarkà palaikanèios institucijos ar jø apskritai nëra. Tezës autorius – anglø filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679). Knygoje „Leviatanas“ (Le-

Þaibiðkas karas (vok. Blitzkrieg, angl. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. Terminas pirmà kartà pasirodë 1935 m. vokieèiø kariniame þurnale Deutsche Wehr. Þaibiðko karo strategija hitlerininkø buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancûzija (1940), mëginta jà taikyti ir kare su TSRS (1941). Taèiau paèios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancûzø pulkininkas Ð. de Golis (Charles de Gaulle, 1890– 1970). Savo knygoje Vers l’Armée de Métier (1934) jis siûlë galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybæ teikti judrioms motorizuotoÐ. de Golis sioms dalims.

145

146

È. Bordþos portretas (fragm.). Dail. A. Melonë (Altobello Melone, ~1490–prieð 1543).

Þinau, kad nieko neþinau (lot. Scio nihil scio arba Scio me nihil scire) didëjant paþinimui, pleèiasi ir neþinojimo ratas, nes kiekviena nauja informacija iðkelia naujø klausimø. Þodþiai priskiriami sen. gr. filosofui Sokratui (Swkr£thj, Socrates, ~470–399 pr. m. e.). Þmogiðkasis faktorius (angl. Human factor) individo átaka kokiam nors techniniam, valdymo ir pan. procesui. Posakio autorius – anglø sociologas B. Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree, 1871–1954), pavartojæs já knygoje „Þmogiðkasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business, 1921). Þmogus futliare (rus. ×åëîâåê â ôóòëÿðå) 1. apie konservatyvø, perdëtai atsargø, nemëgstantá naujoviø asmená; 2. apie uþdarà, nekomunikabilø asmená. Posakio autorius – rusø raðytojas A. Èechovas (Àíòîí ×åõîâ, 1860– 1904), paraðæs tokiu pavadinimu apsakymà (1898), kurio herojus Belikovas bijo naujoviø, neaprobuotø vyresnybës, bijo galimo lietaus, skersvëjø ir pan. Mëgstamas jo posakis – „kad tik kas nors neatsitiktø“. Posaká þmogus futliare atitinkama reikðme vëliau varA. Èechovas su þmona Olga tojo ir pats A. Èechovas.

Þmogus þmogui – vilkas (lot. Homo homini lupus est) visi þmonës ið prigimties yra blogi vienas kitam. Posakio autorius – romënø raðytojas Plautas (Titus Maccius Plautus, ~250–184 pr. m. e.). Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigø, paaiðkindamas, jog „þmogus þmogui yra vilkas, o ne þmogus, jei neþino, koks jis yra“ (lupus est homo homini, non homo, quom qualis sit non novit). Dabartine reikðme posakis iðpopuliarëjo nuo XVII a., kai anglø filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679) iðleido knygà „Leviatanas“ (Leviathan, 1651), kurioje jis ðá posaká pavartojo, komentuodamas savo tezæ, jog iki susikuriant valstybës institucijai, vyksta visø karas su visais (þr.). Þuvis genda nuo galvos (lot. Piscis primum a capite foetet ‘þuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo, visuomenës ar ðalies krizë prasideda nuo vadovybës. Posakio autorius – sen. gr. filosofas ir istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj, Plutarchus, ~46–120).

Þmogus gyvas ne vien duona sakoma, kai norima pabrëþti, jog þmogui reikia ne tik materialiniø gërybiø, bet ir dvasinio peno. Posakis ið Kristaus atkirèio já gundanèiam ðëtonui, kai ðis pasiûlæs Kristui paversti akmenis duona, jei jis esàs Dievo sûnus. Kristus atsakæs: „Paraðyta: Þmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu þodþiu, kuris iðeina ið Dievo lûpø“ (Mt 4, 4; Lk 4, 4). 147

148

ASMENVARDÞIØ RODYKLË

Istoriniø ir mitologiniø asmenø, taip pat mitiniø bûtybiø vardai bei pseudonimai Aaronas 26, 30, 45, 46 Abraomas 107 Absalomas 134 Achilas 17, 18 Adamsas (Dþeimsas) 20 Adamsas (Dþonas) 33 Adomas 18, 51, 60, 140 Afroditë 95, 96 Agamemnonas 57 Agesandras 35 Ahasveras 21 Ajolas 124 Akteonas 65 Albertas 87 Aleksandras II 43 Aleksandras Makedonietis 56, 57 Alfonsas VI 128 Algarotis F. 84 Alkmenë 106 Alkuinas 75, 85 Altenðteigas Z. 132 Amaltëja 70 Amûras 31 Andersenas H. K. 36, 71, 72 Antonijus 92 Apijus 76, 77 Apolonas 21, 84, 104, 107, 108 Archimedas 136 Arëjas 124 Aristofanas 106 Aristotelis 61, 140

Artemidë 58, 65 Artûras 24 Atanodoras 35 Askanijas Julas 108 Atëjus Kapitas 39 Atënë 35, 58, 95, 96 Atlantas 138 Atropa 100 Augëjas 28 Augustinas 49, 52, 79, 136 Baèenenas Dþ. 112 Baltazaras 32, 33 Baltramiejus 33 de Balzakas O. 34, 114, 127, 130 Banjanas Dþ. 139 Bankeris È. 124 Bankeris E. 124 Bejerotas 128 Beketas S. 17, 35 Belðacaras 32 Belðazaras 32 Benensonas P. 123 Benksas T. 17 fon Bergmanas J. 66 Bergsonas H. 27 Bertelemis Þ. S. 48 fon Bismarkas O. 119 Bisonas L. 34 Biuchmanas G. 127 Bleiras E. 44, 118, 131, 145 Blinda T. 130, 133 Bogartas Dþ. 69 Bokaèas Dþ. 117

149

Bomarðë P. 51 Bordþa È. 145 Brazdþionis B. 21 Brutas 62, 123 Buridanas Þ. 37 Butkus A. 98, 104 Cerberis 38 Cezaris J. 25, 26, 37, 38, 39, 62, 92, 109, 145 Chamas 39, 40 Charibdë 135 Chilonas 23 Chruðèiovas N. 24, 27 Ciceronas 19, 22, 28, 47, 52, 56, 57, 61, 63, 76, 79, 101, 114, 123, 135, 140 Èaplinas È. 30 Èechovas A. 147 Èerèilis V. 34, 53 Èièerinas G. 133 Dafnis 103 Damoklas 41, 69 Danielius 33 Dantonas Þ. 120 Daplesis J. 82 Darvinas È. 80 Daukða M. 25 Davidas Þ. 74 Dekartas R. 89 Diogenas Laercijus 23 Diogenas Sinopietis 59, 60 Dionizas I Senasis 41 Diuma A. 59

Diupleris 71 Dizraelis B. 62 Dolgorukis J. 61, 80 Dostojevskis F. 67 Dovydas 134 Draizas 65 Drakonas 46, 47 Dreizeris T. 144 Drûðautas M. 37 Dzeusas 56, 70, 73, 95, 100, 103, 104, 106, 124, 125, 134, 138 Dþarvis Dþ. 105 Eginkas I. 91 Elena 60, 96 Elþbieta I 142 Enëjas 108 Enijus 47 Epimenëjas 103, 138 Eos 138 Erenburgas I. 27 Erazmas Roterdamietis 81 Eridë 95 Eschilas 49 Eskobaras A. 137 Eslinas M. 17 Euridikë 38 Euriklëja 127 Euristëjas 38 Europa 73 Ezopas 47, 49, 50, 57, 60, 82, 94, 116, 121, 131, 144 Farina J. M. 101 Farnakas 26 Fedras 49, 60, 86, 116, 121 Fièinas M. 112 Fonvizinas D. 86 Fortûna 31, 100 Franckë B. 80

Frankas F. 107 Franklinas B. 82 Gaja 138 Gebelsas J. 53 Geringas H. 99 Gimbutienë M. 70 Gladstounas V. 114 Gogolis N. 93 Goldonis K. 48 de Golis Ð. 146 Gordijus 56 Grigalius I 93 Grigalius VII 25 Hagedornas F. 115 Halsas 89 Hamas 39, 40 Hamurabis 19, 47 Hanibalas 39 Hanteris R. 124 Hantingtonas S. 40 Hefaistas 58, 103 Helijas 138 Hemingvëjus E. 114 Henrikas Burgundietis 128 Henrikas Latvis 87 Hera 95, 96, 106 Heraklis 28, 29, 38, 106 Heraklitas 59 Herkulis 108 Hermanas Luoðys 25 Hermis 95 Herostratas 58 Herstas V. 54 Hesiodas 29, 103 fon Hindenburgas P. 95, 126 Hipokratas 140 Hitleris A. 25, 131 Hobsas T. 145, 146, 148

150

Homeras 58, 127, 138 Horacijus 31, 75, 83, 100, 110, 115 Hugo V. 50 Huliganas P. 40 Huloetas R. 89 Husas J. 101 Ibsenas H. 90 Ieva 18, 25, 51, 60, 140 Ilfas I. 44 Ilièevskis A. 31, 32 Ilièius I. 142, 143 Imbertas B. 32 Ivanauskaitë S. 133 Izaijas 27 Izaokas 107 Jafetas 40 Jagemanas F. 115 Jahvë 19, 30, 42, 45, 77 Jakobis G. 87 Jarvis Dþ. Jeits A. 124 Jeits S. 124 Jekaterina II 98 Jelcinas B. 119 Jeronimas 46 Jëzus 45, 61, 73, 77, 96, 97 Jobas 34, 44, 45 Jokûbas 107 Jonas 24, 45, 92, 96 Jonas Auksaburnis 29 Jonas Krikðtytojas 45 Jonesku E. 17 Joðijas 24 Judas 67, 138 Jupiteris 73 Justinas 96 Juvenalis 48, 59, 65, 74, 107, 111, 119, 130

Kamenevas S. 113 Kamuèinis V. 52 Kantas I. 41 Karavadþis 96 Karlas 66 Karolis Didysis 85 Kasandra 57 Kasijus Dio 39 Katonas Vyresnysis 144 Kenedis Dþ. 133 Kimirsenas 25 Klitemnestra 57 Klotë 56, 100 Kolis H. 119 Kranachas Jaunesnysis L. 128 Krasas L. 57 Kristijonas VIII 28 Kristus 20, 43, 45, 46, 48, 49, 52, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 81, 87, 88, 94, 96, 97, 100, 102, 104, 123, 127, 129, 134, 136, 138, 141, 144, 147 Krylovas I. 50, 91, 121 Kronas 70, 120, 138 de Kubertenas P. 129 Kukas E. 87 Kuperis Dþ. 105 Kupidonas 31 Kvintilianas 119 de La Turas M. 29 Lachesë 100 Laima 100 Lalemandas F. 92 Landsbergis-Þemkalnis G. 130, 133 Laokoontas 35, 36, 139

Lazdynø Pelëda 133 Leibnicas G. 80 Lein H. 112 Leninas V. 111, 113 Leonardas da Vinèis 65, 104 Lesaþas A. R. 50 de Liarþiljeras N. 66 Likas 108 Linèas 85 Linèas È. 86 Linèas (Dþeimsas) 86 Linèas (Dþonas) 86 Linèas V. 86 Liotardas Þ. 84 Lipmanas V. 131 Liudvikas XI 125 Liudvikas XIII 110 Liudvikas XIV 141, 142 Liudvikas XV 98 Liugeris G. 67 Liuteris M. 128, 129 Livijus T. 54, 140 Londonas Dþ. 116 Longis A. 48 Lukas 27 Lukianas 106 Lukrecijus Karas 31 Mahometas 123 Makartis Dþ. 118 Makiavelis N. 55, 137 Makmilanas H. 108, 109 Manuelis Ch. 131 Maodzedunas 25 Mara 87, 100 Marcelas 39 Mardukas 19 Marija 25, 87, 88 Marlou K. 90 Martinesas Ch. 61

151

Medison D. 111, 112 Medisonas Dþ. 111 Medlhameris F. 88 Megara 108 Melonë A. 145 Menelajas 60, 96 Merkel A. 119 Mindaugas 88 Minejeva J. 81 Mola E. 108 Moleris F. 93 Molotovas V. 93 Montenis M. 146 Monteskjë Ð. 28 Morkus 27 Moudis R. 55 Mozë 19, 30, 31, 42, 45, 107, 117 Musolinis 25 Napoleonas Bonapartas 55, 74, 102, 105 Natyras Þ. M. 113 Nekojas 24 Nepotas 92 Nerdlindþeris È. 112 Nikolajus II 43 Nyèë F. 119, 143 Nojus 39, 40 Numa Pompilijus 32 Odisëjas 135 Orfëjas 38 Orvelas Dþ. 44, 118, 131, 145 Ovidijus 60 Pakuvijus M. 82 Pandora 103 Paris 17, 60, 95, 96 Parmenidas 64 Paskalis B. 143, 144 Paulius 49, 64, 74, 76, 94, 107 Pelëjas 17, 95

Perevoðèikovas D. 106 Pero Ð. 92 Petras 26, 73, 88, 92, 115 Petras I 81 Petronijus 113 Petrovas E. 44 Pikartas B. 134 Pilyponis J. 21 Pilotas 101 Pyras 112 Platonas 89, 112 Plautas 148 Plinijus Vyresnysis 19, 38 Plutarchas 26, 148 Polidoras 35 de Pompadur 113 Pompëjus 109 Pompilijus 38 Poperis K. 27 Pranas Juozapas I 66 Prokrustas 115, 116 Prometëjas 103, 138 Propercijus 125 Prudonas P. 125 Puason Þ. A. 113 Puliceris Dþ. 54 Puðkinas A. 55, 67, 68, 84, 85, 117 Putinas V. 117 Ra 70 Rablë F. 51 Raitas Dþ. M. 146 Rauntris S. B. 147 Rëja 70, 138 Rembrantas H. 129 Repinas I. 76 Rybakovas A. 63 fon Ribentropas J. 99 de Ribera Ch. 60 Ricas C. 78

Rigo H. 142 Rylejevas K.109 Riok M. 87 Riðeljë 110 Robespjeras M. 29 Rochau A. 118 Rosinis Dþ. 51 Rubensas P. 120 Rudenko R. 99 Rukas K. 40 Rumiancevas P. 99 Ruso Þ. Þ. 29 Ruzveltas T. 143 Sabaliauskas A. 18 Saliamonas 122, 145 Salustijus 77, 94 de Sartinas G. 59 Saturnas 120 Saulius 117 Scilë 135 Scipionas Afrikietis 39 Selfridþas H. 78 Seneka Jaunasis 50, 108, 118 de Servantesas M. 61, 80 Siracidas 87, 94 Sizifas 124, 125 Skila 135 Slavoèinskis M. S. 25 Smitas H. 94 Snou È. 141 Snouden E. 53 Sokratas 107, 147 Solonas 95 Stalinas J. 24, 27, 63 Stein G. 114 Steinbekas Dþ. 122 Sterbinis È. 51 Stivensonas R. 22 Strabonas 106 Sun Cu 54

152

Suvorovas A. 98, 99 Svetonijus Trankvilas 26, 37, 62, 111 Ðamaðas 19 de Ðampanas F. 110 de Ðatobrijanas F. 105 Ðekspyras V. 37, 42, 62, 105 Ðemas 40 Ðmitas H. 99 Ðpilhagenas F. 135 Ðtaubas H. 79, 80 Tacitas 35 Tamara 34 Tamoðius 96 Tanatas 124 Tantalas 134 Teèer M. 52 Teiloras Z. 111 Tekerëjus V. 139 Temidë 138 Terencijus 30, 49, 73, 104 Tesëjas 115, 116 Tetidë 17, 95 Tiberijus 39 Tichë 70 Ticianas 51 Titas 110 di Titas S. 137 Tiutèevas F. 121 Tolstojus L. 55, 75, 76 Tomas 96 Tomas Kempietis 134 Trojanovas V. 139 Tropininas V. 68 Trumenas H. 34 Tvenas M. 50, 62 Ulpianas 76 Uranas 138 Vagneris R. 126 Vaildas O. 22

Vaskas da Gama 126 fon Vaðaris J. 87 Vechtenas K. V. 114 Vegecijus 67 Velsas H. 53 Velsas S. 34 Venera 120 Vergilijus 37, 90, 108, 138

Verhejenas F. 18 Vespasianas 110 Vesta 22 Vestalas R. 41 Viazemskis P. 67 Vilhelmas II 144 Vilsonas Dþ. 117 Vilsonas S. 42

Vitas H. 87 Vylandas K. 115 Viðnu 132 Volteras 66 Zinovjevas A. 58 Zinovjevas G. 113 Þalakevièius V. 98, 136 Þozefas 110

ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI

Knygoje vartojami visuotinai priimti Biblijos ir kitø ðaltiniø sutrumpinimai; antikiniø autoriø vertimø á lietuviø kalbà nuorodos orientuotos á literatûros sàraðà.

h t t p : / / w w w. t a t e . o r g . u k / b r i t a i n / e x h i b i t i o n s / r e t u r n o f t h e g o d s / exhibition.shtm http://en.wikipedia.org/wiki/File:PhilipVerheyen.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Hammurabi http://en.wikipedia.org/wiki/Cicero http://ueip.org/images/nikita-hruschev.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Giulio-cesare-enhanced_1800x1450.jpg http://www.pensament.com/filosofs.htm http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/e3/Montesquieu_ 2.png http://lt.wikipedia.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau http://en.wikipedia.org/wiki/Gold_rush http://en.wikipedia.org/wiki/File:Balzac.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Churchill_portrait_NYP_45063.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gaius_Cornelius_Tacitus.jpg http://images.google.lt/images?hl=lt&client=firefox-a&rls=org. mozilla:lt:official&um=1&q=Laokoon&sa=N&start=0&ndsp=18 http://en.wikipedia.org/wiki/File:Hans_Christian_Andersen.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:First_Folio.jpg http://pl.wikipedia.org/wiki/Ilja_Erenburg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Bergson-Nobel-photo.jpg http://www.coloradocollege.edu/academics/anniversary/images/Photographs/Samuel%20Huntington.JPG http://en.wikipedia.org/wiki/File:Immanuel_Kant_(painted_ portrait).jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Damocles-WestallPC200801208842A.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Uncle_Sam_Wilson.JPG http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:GeoreOrwell.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Carlo_Goldoni.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Alain-Ren%C3%A9_Lesage.png http://en.wikipedia.org/wiki/File:GiorcesRossini1.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Tizian_-_The_fall_of_man.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Francois_Rabelais_-_Portrait.jpg http://commons.wikimedia.org/wiki/Margaret_Hilda_Thatcher http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Goebbels&

153

154

SUTRUMPINIMAI angl. – anglø èek. – èekø est. – estø gr. – graikø hebr. – hebrajø iron. – ironiðkai isp. – ispanø it. – italø la. – latviø lenk. – lenkø lie. – lietuviø lot. – lotynø

plg. – palygink ppr. – paprastai, daþniausiai pranc. – prancûzø prez. – prezidentas prk. – perkeltinë reikðmë rus. – rusø sen. – senovës suom. – suomiø vad. – vadinamas; vadinamasis vok. – vokieèiø þr. – þiûrëk

sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Titus_Livius.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Alexander_cuts_the_Gordian_ Knot.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Homer_British_Museum.jpg http://www.notablebiographies.com/Ni-Pe/Ovid.html http://es.wikipedia.org/wiki/Archivo:Cervates_jauregui.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Cesar-sa_mort.jpg http://images.google.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Stalin&sa=N&start=21&ndsp=21 http://uisrussia.msu.ru/docs/nov/2001/02/nov_2001_02_25.htm http://en.wikipedia.org/wiki/File:Voltaire.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:AleksandrPushkin.jpg http://www.uark.edu/campus-resources/achilles/age/bronze_age.html http://en.wikipedia.org/wiki/File:Jacques-Louis_David_017.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Ilya_Efimovich_Repin_(18441930)_-_Portrait_of_Leo_Tolstoy_(1887).jpg http://de.wikipedia.org/wiki/Gottfried_Wilhelm_Leibniz http://en.wikipedia.org/wiki/Benjamin_Franklin http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Algarotti &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://en.wikipedia.org/wiki/File:Edward_coke.jpg http://film.virtual-history.com/person.php?personid=1362 http://en.wikipedia.org/wiki/Descartes http://en.wikipedia.org/wiki/File:Platon-2b.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Christopher_Marlowe.jpg http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Ibsen_photography.jpg http://ru.wikipedia.org/wiki/Ôàéë:KrylovBasnopisetsByEggink.jpg http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:ChPerrault.jpg http://ru.wikipedia.org/wiki/Ãîãîëü,_Íèêîëàé_Âàñèëüåâè÷ http://www.hrono.info/biograf/molotovv.html http://ru.wikipedia.org/wiki/Åêàòåðèíà_II http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Jan_Hus.jpg http://it.wikipedia.org/wiki/Giovanni_Maria_Farina http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Pan_and_Daphnis.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/James_Fenimore_Cooper http://en.wikipedia.org/wiki/File:Chateaubriand.jpg http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Emilio %20Mola&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa= N&hl=lt&tab=wi http://www.dl.ket.org/latinlit/mores/religion/seneca.htm

http://www.klassika.ru/stihi/ryleev/ http://en.wikipedia.org/wiki/File:Kardinaal_de_Richelieu.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gertrude_Stein_1935-01-04.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Christoph_Martin_Wieland http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:JackLondon02.jpeg http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Giovanni_Boccaccio.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Georges-Jacques_Danton.jpg http://www.mezzo-mondo.com/arts/mm/rubens/RUP006.html http://ru.wikipedia.org/ Òþò÷åâ_Ô¸äîð_Èâàíîâè÷ http://images.google.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um= 1&q=Peter+Benenson&sa=N&start=21&ndsp=21 http://en.wikipedia.org/wiki/File:ChangandEng.jpg http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Proudhon.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Rembrandt_Harmensz. _van_Rijn_125.jpg http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baron_Pierre_de_Coubertin.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gladstone.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/Niccol%C3%B2_Machiavelli http://en.wikipedia.org/wiki/File:John_Bunyan.jpg http://images.google.lt/images?q=Charles%20Percy%20Snow&oe=utf8&rls=org.mozilla:lt:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF8&sa=N&hl=lt&tab=wi http://en.wikipedia.org/wiki/File:Aristotle_Altemps_Inv8575.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Louis_XIV_of_France.jpg http://lt.wikiquote.org/wiki/Vaizdas:Nietzsche187c.jpg http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Roosevelt &sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt& tab=wi http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Blaise_pascal.jpg http://forums.totalwar.org/vb/showthread.php?t=60755 http://en.wikipedia.org/wiki/File:Marco_Porcio_Caton_Major.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Cesareborgia.jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Thomas_Hobbes_(portrait).jpg http://en.wikipedia.org/wiki/File:Michel_de_Montaigne_1.jpg h t t p : / / r u . w i k i p e d i a . o r g / w i k i . / Ô à é ë: A n t o n _ C h e k h o v _ a n d _ O l g a _ Knipper,_1901.jpg

155

156

Aesop. Fables. Translated by G. F. Townsend. http://www. literature.org/authors/aesop/fables/ Aldersons J. Kâpçc mçs tâ sakâm? Rîga: Zvaigzne, 2004. Aristotle. Rhetoric. Translated by W. Rhys Roberts. eBooks @Adelaide. 2007. http://etext.library.adelaide. edu.au/a/aristotle/a8rh/ Biblija. A. Rubðio (ST) ir È. Kavaliausko (NT) vertimas, LVK (katalikø) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998). http://www. biblija.lt/ Cassius Dio. Roman History. Book LVII. http://penelope.uchicago. edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/57*.html Cicero. http://www.thelatinlibrary.com/cic.html DECIMVS IVNIVS IVVENALIS. SATURAE. http://www. thelatinlibrary.com/juvenal.html Disticha Catonis http://www.thelatinlibrary.com/cato.dis.html Eschilas. Agamemnonas. Vertë J. Dumèius. – Antikinës tragedijos. Vilnius: Vaga, 1988. (Skaitmenys rodo eiluèiø numerius) Ezopas. Pasakëèios. Vertë L. Valkûnas. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. Vilnius: Vaga, 1987. P. 355–386. Fedras. Pasakëèios. Vertë L. Valkûnas. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. Vilnius: Vaga, 1987. P. 389–420. Graikø literatûros chrestomatija. Sudarë D. Dilytë. Vilnius: Mintis, 2008. Hafneris G. Þymûs Antikos þmonës. Vilnius: Vyturys, 1987. Hesiodas Darbai ir dienos. Vertë J. Dumèius. – Graikø literatûros chrestomatija. Vilnius, 2008. (Skaitmenys rodo poemos eiluèiø numerius) HEINRICI CHRONICON. Â. Feldhûna tulkojums, Ç. Mugurçvièa priekðvârds un komentâri. Rîga: Zinâtne, 1993. Hobbes T. Leviathan. eBooks@Adelaide, 2007. http://etext. library.adelaide.edu.au/h/hobbes/thomas/h68l/index.html Homeras. Odisëja. Vertë A. Dambrauskas. Vilnius: Vaga, 1979. (Skaitmenys rodo giesmës ir eiluèiø numerius)

HORATIVS FLACCVS, Q. SERMONES. CARMINA. EPISTULAE. ARS POETICA. CARMEN SAECVLARE. EPODES. http:// www.thelatinlibrary.com/hor.html Juvenalis. Satyros. Vertë A. Bendoriûtë. Vilnius: Vaga, 1983. (Skaitmenys rodo satyros ir eiluèiø numerius) Kuzavinis K. Lotyniðki posakiai ir sparnuoti þodþiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2005. Leges Regia – http://web.upmf-grenoble.fr/Haiti/Cours/Ak/Leges/ leges_regia_Riccobono.htm#II LIVIVS T. AB VRBE CONDITA LIBRI. http://www. thelatinlibrary. com/liv.html Lucretius. De rerum natura. http://www.thelatinlibrary.com/ lucretius.html Machiavelli N. Il Principe. Amsterdam-Lausanne-Melbourne-Milan-New York-Säo Paulo: MetaLibre, 2007. http:// www.ibiblioorg/ml/libri/m/MachiavelliN_IlPrincipe_s.pdf Machiavelli N. Valdovas. Vertë P. Raèius. Vilnius: Vaga, 2009. Mesopotamia. The Code of Hammurabi. http://www.wsu.edu/~dee/ MESO/CODE.HTM (Skaitmenys þymi ástatymo numerá) Pascal B. Pensées http://www.ccel.org/ccel/pascal/pensees.i.html Pittáno G. Frase fatta capo ha: Dizionario dei modi du dire, proverbi e locuzioni. Bologna: Zanichelli, 2008. Plinius – Pliny the Elder: the Natural History http://penelope. uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Pliny_the_Elder/home. html Romënø literatûros chrestomatija. Sudarë D. Dilytë. Vilnius: Mintis, 2008. SENECA, ANANEVS L. DE CONSOLATIONE AD POLYBIUM. http://www.thelatinlibrary.com/sen/sen.consolatione1. shtml Slavoèinskis S. M. Giesmës tikëjimui katalickam prideranèios. 1646. Fotografuotas leidimas (Paruoðë J. Lebedys). Vilnius. 1958. Smith W. Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology. 1870. http://www.ancientlibrary.com/smith-bio/ SVETONI TRANQVILII. VITA DIVI IVLI. http://www. thelatinlibrary.com/suetonius/suet.caesar.html Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius: Mokslas, 1985. TERENTIVS AFER P. http://www.thelatinlibrary.com/ter.html

157

158

LITERATÛRA

THE LATIN LIBRARY at Ad Fontes Academy. http://www. thelatinlibrary.com/index.html The Oxford dictionary of literary quotations /edited by Peter Kemp.. Oxford; New York: Oxford University Press, 2006.. The Oxford dictionary of quotations..London: Oxford University Press, 1974.. THOMAS À KEMPIS. DE IMITATIONE CHRISTI. http://www. thelatinlibrary.com/kempis.html Trenèeni-Valdapfelis, I. Mitologija. Vilnius: Mintis, 1972. VERGIL. AENEIS. http://www.thelatinlibrary.com/verg.html Vergilijus. Eneida. Vertë A. Dambrauskas. Vilnius: Vaga, 1989. Vulgata http://la.wikisource.org/wiki/Biblia_Sacra_Vulgata_ (Stuttgartensia) Wolfebüttelio Postilë. Parengë J. Karaciejus. Vilnius: Þara, 1995. Zimmerman J. E. Dictionary of Classical Mythology. Toronto-New York-London-Sydney: Bantam Books, 1980. Âåëèêîâè÷ Ë. Í. ×åðíàÿ ãâàðäèÿ Âàòèêàíà. Ìîñêâà: Ìûñëü, 1980. Ìèôû íàðîäîâ ìèðà: Ýíöèêëîïåäèÿ â äâóõ òîìàõ. Ò. 1-2. Ìîñêâà: Ñîâåòñêàÿ Ýíöèêëîïåäèÿ, 1991–1992. Ñåðîâ Â. Ýíöèêëîïåäè÷åñêèé ñëîâàðü êðûëàòûõ ñëîâ è âûðàæåíèé. Èçä-âî „Ëîêèä-Ïðåññ“, 2003. http://bibliotekar.ru/encSlov/

Bu403

Butkus A. Sparnuotieji þodþiai. – Kaunas: Aesti, 2009. 159 p.: iliustr. Bibliogr.: p. 157–159. ISBN 978-9986-884-21-7

Enciklopedinio pobûdþio knygelëje pateikiami daþnesni literatûrinës kilmës frazeologizmai, kiti autorizuoti sparnuotieji posakiai bei viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës, antroponiminës ir pan. kilmës metafora ar terminas (Armagedonas, chuliganas, snobas ir kt.) – ið viso 418 lizdø. Pirminiai posakio ðaltiniai daug kur pateikti originalo kalba. Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka, antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis.

UDK 808.82-3(075)

Alvydas Butkus SPARNUOTIEJI ÞODÞIAI Korektorës Laura Gerþotaitë ir Gintarë Vaitonytë A. Butkaus leidykla „Aesti“ 159

160