111 Lietuvos valstybės 1918–1940 m. politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas

Algirdas Banevičius

LIETUVOS VALSTYBĖS 1918 1940 POLITIKOS VEIKĖJŲ enciklopedinis žinynas

PRATARMĖ

Enciklopedinis žinynas „111 Lietuvos valstybės 1918—1940 m. politikos veikėjų" pristato visus Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus, prezidentus ir ministrų kabinetų narius. Abė­ cėlės tvarka pateikiamos veikėjų biografijos ir portretai. Dailininkas Isaokas Zibucas Redaktorė Elena Klimavičienė Perfotografavo Gediminas Zdančius

©

Algirdas Banevičius, 1991

Knyga skirta netolimos, bet įdomios politinės praeities 2 de­ šimtmečiams. Nuo Lietuvos Respublikos paskutiniųjų dienų praėjo vos pusšimtis metų, bet daugelis veikėjų, stovėjusių prie jos kūrimo ištakų ir pamatų tvirtinimo, nepelnytai pamiršti. Tad šiuo leidiniu norėta trumpai papasakoti apie šių žmonių gyvenimą ir veiklą, kadangi žinios apie juos, išsklaidytos po įvairias enciklopedijas, žinynus, periodinę spaudą, atsiminimų knygas, sunkiau pasiekiamos eiliniam skaitytojui. Kalbama apie Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus, pradėjusius Lie­ tuvos valstybės atkūrimo darbą ir pasirašiusius Nepriklauso­ mybės Deklaraciją 1918 m. vasario 16 d., Lietuvos prezidentus ir 21 Lietuvos ministrų kabineto narius (ministrus pirmininkus, ministrus, laikinai ėjusius ministrų pareigas arba ministrams prilygstančius viceministrus ir ministerijų valdytojus). Taip susidarė 111 Lietuvos politikų būrys. Be abejo, tai nėra visi Lietuvos anų laikų politikai. Knygon nepateko Respublikos diplomatai, valstybės kontrolieriai, vyriausieji kariuomenės va­ dai, šiaip visuomenės veikėjai, turėję nemažos įtakos Respub­ likos vidaus ir užsienio įvykių raidai. Gal apie juos parašyta bus vėliau. Šiame žinyno pobūdžio leidinyje glaustai pateikiamos bend­ riausios žinios: gimimo vieta ir laikas, mokymosi vieta ir laikas, ryškiausios valstybinės tarnybos pareigos, pedagoginis ir ūkinis darbas, partinė, visuomeninė padėtis, bendradarbiavimas spau­ doje, kita kūrybinė veikla, likimas. Suprantama, iš tokių žinių sunku pakankamai tiksliai spręsti, koks vieno ar kito vardija­ mo politinio veikėjo asmeninis indėlis į valstybės pamatų tvir­ tinimą, kas pozityvu ar negatyvu buvo jo veikloje. Autorius, sumanęs šį leidinį, tokio tikslo ir neturėjo. Tebūnie tai gabesnių, darbštesnių tyrinėtojų objektas, juolab, kad tokių esama. Pa­ vyzdžiu galėtų būti ir istorikas Alfonsas Eidintas, parašęs poli­ tinės biografijos bruožų studiją apie Antaną Smetoną, perio­ dikoje skelbęs įdomios medžiagos apie Lietuvos Respublikos politikus (prezidentus, Nepriklausomybės akto signatarus). Matyt, esama ir daugiau tokių autorių, kurie giliau nagrinėja vieną ar kitą asmenybę. Šis leidinys teturi tikslą supažindinti su minėtos kategorijos politikų bendriausiais gyvenimo ir veik3

los bruožais, nesiimant jų vertinti. Beje, vertinimais skaitytojas gali nesiskųsti. Jų apstu visur — tiek tarybų valdžios metais, tiek Lietuvos tarpukario metais, tiek Lietuvos išeivijos leistose enciklopedijose, prisiminimų knygose, periodikoje. Šių dienų skaitytojui tikrai nelengva rasti objektyviąją tiesą, tad ar reikia jį dar labiau apsunkinti savo vertinimais? Leidinyje pateikti 1918—1940 m. Lietuvos ministrų kabi­ netų sąrašai gal kiek skiriasi nuo A. Eidinto leidinio „Antanas Smetona" prieduose duodamų sąrašų ir nuo Tarybų Lietuvos enciklopedijos 3 t. 98 psl. skyriuje „Ministrai" pateiktų faktų. Ką gi, tesprendžia skaitytojas, kas teisus, tik reikia priminti, kad dažniausiai naujesni duomenys būna tikslesni. Pavyzdžiui, A. Eidintas ir Tarybų Lietuvos enciklopedija neimini tarp mi­ nistrų Juliaus Bruckaus, nors kitur leistose enciklopedijose mi­ nima, kad J. Bruckus buvo ministras be portfelio žydų reikalams, tiesa, nenurodant mėnesio ir dienos, o metai taip pat skiriasi: vienur — 1921, kitur — 1922. Tuo tarpu 1923 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos oficioze „Lietuva" Nr. 33 (1150) at­ spausdintą dokumentą į visas žydų bendruomenių tarybas pa­ sirašė laikinai ėjęs žydų reikalų ministro pareigas Julius Bruc­ kus. Yra kai kurių skirtumų ir kitose datose, bet šiame leidinyje daugiausia remiamasi anų laikų periodikos žiniomis. Knygos gale išvardinta beveik pusantro šimto periodinių leidinių, kurie leis skaitytojui geriau orientuotis, kokios pakrai­ pos ar srovės spaudoje bendradarbiavo minėtas politikas. Signatarų, prezidentų, ministrų nuotraukos perfotografuo­ tos iš Lietuvos albumo, Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms pažymėti albumo, Lietuvių enciklopedijos, leistos Bostone (JAV) ir Lietuvos Respublikos 1918 —1940 m. leistų laikraščių. Gaila, kad nebuvo pakankamai geros ir išsamios medžiagos apie visus leidinyje minimus veikėjus. Tenka apgailestauti, kad kai kur yra biografijos spragų (netiksli gimimo data, vieta, mirties ar žuvimo data, vieta), o keleto asmenybių terasta vos po vieną kitą faktą. Trūksta J. Bruckaus ir B. Fridmano foto­ nuotraukų. Gerbiamiems skaitytojams, turintiems tokios me­ džiagos ar žinantiems, kur ji yra, ir apie tai pranešusiems auto­ riui, iš anksto dėkoju. Nuoširdžiai padėkoti noriu ir tiems žmonėms, kurie padėjo surinkti medžiagą, faktus, fotonuotraukas, patardavo, pataisy­ davo, o kartais ir pakritikuodavo. Tai Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojos: direktorė Birutė Butkevičienė, biblio­ grafinio aptarnavimo skyriaus vedėja Elena Daunoravičiūtė, lituanistikos skyriaus sektoriaus vedėja Ligija Vanagaitė, Lie­

tuvos knygų rumų darbuotojai: direktorė Jūratė Malašauskienė, Lietuvoje išleistų ir lituaninių spaudinių saugojimo sky­ riaus sektoriaus vedėjas Albinas Degutis, Žydų literatūros tvarkymo sektoriaus vedėja Elpir Alpernienė, Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos vyresnysis mokslinis redaktorius Jonas Liupkevičius. Ši knyga išvydo dienos šviesą tik dėka jų ir kny­ goje minimų dailininko, redaktorės bei spaustuvės darbuotojų geranoriškos pagalbos. Ačiū visiems. Autorius

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI (Vilnius, 1918 m. vasario 16 d.)

LIETUVOS PREZIDENTAI 1919—1940 m.)

•

SALIAMONAS BANAITIS JONAS BASANAVIČIUS MYKOLAS BIRŽIŠKA

ANTANAS SMETONA Lietuvos valstybės prezidentas (1919.IV.4—1920.VI.19)

KAZYS BIZAUSKAS PRANAS DOVYDAITIS STEPONAS KAIRYS PETRAS KLIMAS DONATAS MALINAUSKAS

ALEKSANDRAS STULGINSKIS ėjo Lietuvos Respublikos prezidento pareigas (1920.VI.19—1922.X.10)

VLADAS MIRONAS STANISLOVAS NARUTAVIČIUS ALFONSAS PETRULIS ANTANAS SMETONA JONAS SMILGEVIČIUS

ALEKSANDRAS STULGINSKIS Lietuvos Respublikos prezidentas (1922.X.10—1926.VI.7)

JUSTINAS STAUGAITIS ALEKSANDRAS STULGINSKIS JURGIS ŠAULYS

KAZYS GRINIUS Lietuvos Respublikos prezidentas

KAZIMIERAS ŠAULYS

(1926.VI.7— 1926.XII.17)

JOKŪBAS ŠERNAS JONAS VAILOKAITIS JONAS VILEIŠIS

ANTANAS SMETONA Lietuvos Respublikos prezidentas (1926.XII.17—1940.VI.15)

6

LIETUVOS VALSTYBĖS MINISTRŲ KABINETAI (1918—1940 m.)

I MINISTRŲ KABINETAS (1918.XI.11 —1918.XII.26)

Ministras pirmininkas

AUGUSTINAS VOLDEMARAS Užsienio reikalų ministras

AUGUSTINAS VOLDEMARAS Vidaus reikalų ministras

VLADAS STAŠINSKAS Krašto apsaugos ministras

AUGUSTINAS VOLDEMARAS (iki XII.19)

MYKOLAS VELYKIS (nuo XII.24) Teisingumo ministras

PETRAS LEONAS

Finansų, prekybos ir pramonės ministras

MARTYNAS YČAS

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras

JUOZAS TŪBELIS Susisiekimo ministras

MARTYNAS YČAS Susisiekimo ministerijos valdytojas

JONAS ŠIMOLIŪNAS Švietimo ministerijos valdytojas

JONAS YČAS

Ministras be portfelio gudų reikalams

JUOZAPAS VORONKO

Ministras be portfelio žydų reikalams

JOKŪBAS VYGODSKIS Laikinai einąs maitinimo ir darbų ministro pareigas

VLADAS STAŠINSKAS n

II M I N I S T R Ų K A B I N E T A S

III M I N I S T R Ų K A B I N E T A S

(1918.XII.26—1919.III.12)

(1919.III.12—1919.IV.12)

Ministras pirmininkas

MYKOLAS SLEŽEVIČIUS Užsienio reikalų ministras

AUGUSTINAS VOLDEMARAS Užsienio reikalų ministerijos valdytojas

AUGUSTINAS JANULAITIS Vidaus reikalų ministras

Ministras pirmininkas

PRANAS DOVYDAITIS Ministro pirmininko pavaduotojas

ALEKSANDRAS STULGINSKIS Užsienio reikalų ministras

JONAS VILEIŠIS

AUGUSTINAS VOLDEMARAS

Krašto apsaugos ministras

Vidaus reikalų ministras

MYKOLAS VELYKIS

ALEKSANDRAS STULGINSKIS

Teisingumo ministras

Krašto apsaugos ministerijos valdytojas

PETRAS LEONAS Finansų ministras

MARTYNAS YČAS Finansų ministerijos valdytojas

VOLDEMARAS ČARNECKIS

ANTANAS MERKYS Teisingumo ministras

LIUDAS NOREIKA Finansų ministras

Prekybos ir pramonės ministras

MARTYNAS YČAS

JONAS ŠIMKUS

Finansų ministerijos valdytojas

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras

VYTAUTAS PETRULIS

JUOZAS TŪBELIS

Žemės ūkio ir valstybės turtų viceministras

Susisiekimo ministerijos viceministras ir laikinasis valdytojas

POVILAS MATULIONIS

JONAS ŠIMOLIŪNAS Švietimo ministras

MYKOLAS BIRŽIŠKA Maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos laikinasis valdytojas

Susisiekimo ministerijos valdytojas

JONAS ŠIMOLIŪNAS Švietimo ministras

JUOZAS PAKNYS

JONAS YČAS

Ministras be portfelio gudų reikalams

Maitinimo ir viešųjų darbų ministras

JUOZAPAS VORONKO

Ministras be portfelio žydų reikalams

ALEKSANDRAS STULGINSKIS

JOKŪBAS VYGODSKIS Ministras be portfelio

ALEKSANDRAS STULGINSKIS 12

13

IV M I N I S T R Ų K A B I N E T A S (1919.IV.12—1919.X.7)

Ministras be portfelio gudų reikalams

JUOZAPAS VORONKO

Ministras be portfelio žydų reikalams

MAKSAS SOLOVEIČIKAS Ministras be jportfelio

JOKŪBAS ŠERNAS Ministras pirmininkas

MYKOLAS SLEŽEVIČIUS

j

Ministro pirmininko pavaduotojas

PETRAS LEONAS

•

Užsienio reikalų ministras

AUGUSTINAS VOLDEMARAS Laikinai einąs užsienio reikalų ministro pareigas

MYKOLAS SLEŽEVIČIUS Vidaus reikalų ministras

PETRAS LEONAS Krašto apsaugos ministras

ANTANAS MERKYS (iki VIII.21) Laikinai einąs krašto apsaugos ministro pareigas

POVILAS ŽADEIKIS (nuo VIII.21) Teisingumo ministras

LIUDAS NOREIKA Finansų ministras

JONAS VILEIŠIS Prekybos ir pramonės ministras

JONAS ŠIMKUS

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras

ALEKSANDRAS STULGINSKIS Susisiekimo ministras

VOLDEMARAS ČARNECKIS Švietimo ministras

JUOZAS TŪBELIS Tiekimo ir maitinimo ministras

STEPONAS KAIRYS Darbo ir socialinės apsaugos ministras

JUOZAS PAKNYS 14

15

V MINISTRŲ KABINETAS

VI MINISTRŲ KABINETAS (1920.VI.19—1922.II.2)

(1919.X.7— 1920.VI.19) Ministras pirmininkas

KAZYS GRINIUS Ministras pirmininkas

ERNESTAS GALVANAUSKAS Užsienio reikalų ministras

AUGUSTINAS VOLDEMARAS Vidaus reikalų ministras

ELIZIEJUS DRAUGELIS Krašto apsaugos ministerijos valdytojas

PRANAS LIATUKAS Teisingumo ministras

LIUDAS NOREIKA

Užsienio reikalų ministras

JUOZAS PURICKIS (iki 1921.XII.12) Užsienio reikalų ministerijos valdytojas

PETRAS KLIMAS (nuo 1921.XII.20) Užsienio reikalų ministras

VLADAS JURGUTIS (nuo 1922.1.1) Vidaus reikalų ministras

Finansų, prekybos ir pramonės ministras

RAPOLAS SKIPITIS

Žemės ūkio ir valstybės turtų_ ministerijos valdytojas

KONSTANTINAS ŽUKAS

ERNESTAS GALVANAUSKAS JUOZAS TŪBELIS Susisiekimo ministras

VOLDEMARAS ČARNECKIS Švietimo ministras

JUOZAS TŪBELIS

Ministras be portfelio gudų reikalams

JUOZAPAS VORONKO

Ministras be portfelio žydų reikalams

MAKSAS SOLOVEIČIKAS

Krašto apsaugos ministras (iki 1921.IV.il)

JONAS ŠIMKUS (nuo 1921.IV.il) Teisingumo ministras

VINCAS KAROBLIS

Finansų, prekybos ir pramonės ministras

ERNESTAS GALVANAUSKAS Žemės ūkio ir valstybės turto ministras

JONAS ALEKSA

Einąs susisiekimo ministro pareigas

ERNESTAS GALVANAUSKAS Švietimo ministras

KAZYS BIZAUSKAS Ministras be portfelio gudų reikalams

DOMININKAS SIEMAŠKA Ministras be portfelio žydų reikalams

MAKSAS SOLOVEIČIKAS 16

17

VII M I N I S T R Ų K A B I N E T A S

VIII M I N I S T R Ų K A B I N E T A S

(1922.II.2—1923.11.23)

(1923.11.23—1923.VI.29)

Ministras pirmininkas

ERNESTAS GALVANAUSKAS Užsienio reikalų ministras

Ministras pirmininkas

ERNESTAS GALVANAUSKAS Užsienio reikalų ministras

VLADAS JURGUTIS

ERNESTAS GALVANAUSKAS

ERNESTAS GALVANAUSKAS

KAZIMIERAS OLEKA

(iki 1922.IX.28),

(nuo 1922.IX.28) Vidaus reikalų ministras

KAZIMIERAS OLEKA Krašto apsaugos ministras

BALYS SLIŽYS Teisingumo ministras

VINCAS KAROBLIS

Vidaus reikalų ministras

Krašto apsaugos ministras

BALYS SLIŽYS Teisingumo ministras

VINCAS KAROBLIS Finansų, prekybos ir pramonės ministras

VYTAUTAS PETRULIS

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras

Finansų, prekybos ir pramonės ministras

JONAS ALEKSA

(iki 1922.VIII.21),

BENEDIKTAS TOMAŠEVIČIUS

JONAS DOBKEVIČIUS

VYTAUTAS PETRULIS (nuo 1922.VIH.21) Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras

JONAS ALEKSA Susisiekimo ministras

PETRAS VILEIŠIS

Susisiekimo ministras Švietimo ministras

PETRAS JUODAKIS Laikinai einąs ministro be portfelio pareigas gudų reikalams

ERNESTAS GALVANAUSKAS Ministras be portfelio žydų reikalams

BERNARDAS FRIDMANAS

Švietimo ministras

PETRAS JUODAKIS Laikinai einąs ministro be portfelio pareigas gudų reikalams

DOMININKAS SIEMAŠKA Ministras be portfelio žydų reikalams

MAKSAS SOLOVEIČIKAS (iki 1922 m. pab.) Laikinai einąs ministro.be portfelio pareigas žydų reikalams

JULIUS BRUCKUS (nuo 1923 m. pr.) 18

19

IX MINISTRŲ KABINETAS

X MINISTRŲ KABINETAS

(1923.VI.29—1924.VI.18)

(1924.VI.18—1925.II.4)

Ministras pirmininkas

Ministras pirmininkas

ERNESTAS GALVANAUSKAS Užsienio reikalų ministras

ANTANAS TUMĖNAS Užsienio reikalų ministras

ERNESTAS GALVANAUSKAS

VOLDEMARAS ČARNECKIS

Vidaus reikalų ministras

Vidaus reikalų ministerijos valdytojas

KAROLIS ŽALKAUSKAS Krašto apsaugos ministras

BALYS SLIŽYS Teisingumo ministras

ANTANAS TUMĖNAS Finansų ministras

ANTANAS TUMĖNAS (iki 1924.VII.8) Vidaus reikalų ministras

ZIGMAS STARKUS (nuo 1924.VII.8) Krašto apsaugos ministras

VYTAUTAS PETRULIS

TEODORAS DAUKANTAS

Žemės ūkio ministras

Teisingumo ministras

MYKOLAS KRUPAVIČIUS Susisiekimo ministras

TOMAS NORUS-NARUŠEVIČIUS Švietimo ministras

ANTANAS TUMĖNAS Finansų ministras

VYTAUTAS PETRULIS Žemės ūkio ministras

LEONAS BISTRAS

MYKOLAS KRUPAVIČIUS

Einąs ministro be portfelio pareigas gudų reikalams

Susisiekimo ministras

ERNESTAS GALVANAUSKAS Ministras be portfelio žydų reikalams

SIMANAS ROZENBAUMAS (iki 1924.11.12)

20

BALYS SLIŽYS Švietimo ministras

LEONAS BISTRAS

21

XI MINISTRŲ KABINETAS

XII M I N I S T R Ų K A B I N E T A S

(1925.II.4—1925.IX.25)

(1925.IX.25 —1926.VI.15)

Ministras pirmininkas

VYTAUTAS PETRULIS Užsienio reikalų ministras

VOLDEMARAS ČARNECKIS Vidaus reikalų ministras

ANTANAS ENDZIULAITIS Krašto apsaugos ministras

TEODORAS DAUKANTAS

Ministras pirmininkas

LEONAS BISTRAS Užsienio reikalų ministras

MEČISLOVAS REINYS (iki 1926.IV.21)

LEONAS BISTRAS (nuo 1926.IV.21) Vidaus reikalų ministras

Teisingumo ministras

ANTANAS ENDZIULAITIS

Finansų ministras

LEONAS BISTRAS

Žemės ūkio ministras

VINCAS KAROBLIS

Susisiekimo ministras

PETRAS KARVELIS

Švietimo ministras

MYKOLAS KRUPAVIČIUS

ANTANAS TUMĖNAS VYTAUTAS PETRULIS MYKOLAS KRUPAVIČIUS BALYS SLIŽYS KAZYS JOKANTAS

Krašto apsaugos ministras Teisingumo ministras Finansų ministras

Žemės ūkio ministras

Susisiekimo ministras

BALYS SLIŽYS Švietimo ministras

KAZYS JOKANTAS

22

23

XIII M I N I S T R Ų K A B I N E T A S (1926.VI.15—1926.XII.17)

Ministras pirmininkas

MYKOLAS SLEŽEVIČIUS Einąs užsienio reikalų ministro pareigas

MYKOLAS SLEŽEVIČIUS Vidaus reikalų ministras

VLADAS POŽĖLA Krašto apsaugos ministras

JUOZAS PAPEČKYS Teisingumo ministras

MYKOLAS SLEŽEVIČIUS Finansų ministras

ALBINAS RIMKA Žemės ūkio ministras

JURGIS KRIKŠČIŪNAS Susisiekimo ministerijos valdytojas

BENEDIKTAS TOMAŠEVIČIUS Švietimo ministras

VINCAS ČEPINSKIS

XIV M I N I S T R Ų K A B I N E T A S (1926.XII.17— 1929.IX.23)

Ministras pirmininkas

AUGUSTINAS VOLDEMARAS Užsienio reikalų ministras

AUGUSTINAS VOLDEMARAS Vidaus reikalų ministras

IGNAS MUSTEIKIS Krašto apsaugos ministras

ANTANAS MERKYS (iki 1927.VIII.9)

TEODORAS DAUKANTAS (nuo 1927.VIII.9) Laikinai einąs krašto apsaugos ministro pareigas

AUGUSTINAS VOLDEMARAS (nuo 1928.XI.22) Teisingumo ministras

STASYS ŠILINGAS (iki 1928.11.4)

ALEKSANDRAS ŽILINSKAS (nuo 1928.II.4) Finansų ministras

PETRAS KARVELIS (iki 1927.V.3)

JUOZAS TŪBELIS (nuo 1927.V.3) Žemės ūkio ministras

JONAS ALEKSA Susisiekimo ministras

JUOZAS JANKEVIČIUS (iki 1927.V.3) Susisiekimo ministerijos valdytojas

STASYS ČIURLIONIS 24

(1927.V.3—1928.II.4) 25

Susisiekimo ministras

STASYS ČIURLIONIS (I928.II.4—1928.IX.30)

XV MINISTRŲ KABINETAS (1929.IX.23—1934.VI.12)

Susisiekimo ministerijos valdytojas

JONAS VARIAKOJIS įuo 1928.XI.22) Švietimo ministras

LEONAS BISTRAS (iki 1927.V.3)

KONSTANTINAS ŠAKENIS (nuo 1927.V.3)

Ministras pirmininkas

JUOZAS TŪBELIS Laikinai einąs užsienio reikalų ministro pareigas

JUOZAS TŪBELIS (iki 1929.XI.8) Užsienio reikalų ministras —

DOVAS ZAUNIUS (nuo 1929.XI.8) Vidaus reikalų ministras

IGNAS MUSTEIKIS (iki 1929.XI.30)

PETRAS ARAVIČIUS (nuo 1929.XI.30)

STEPONAS RUSTEIKA (nuo 1931.IV.1) Krašto apsaugos ministras

JONAS VARIAKOJIS (iki 1930.VI.27)

BALYS GIEDRAITIS (nuo 1930.VI.27) Teisingumo ministras

ALEKSANDRAS ŽILINSKAS Finansų ministras

JUOZAS TŪBELIS Žemės ūkio ministras

JONAS ALEKSA Susisiekimo ministras

VYTAUTAS VILEIŠIS Švietimo ministras

KONSTANTINAS ŠAKENIS 26

27

XVI M I N I S T R Ų K A B I N E T A S

XVII M I N I S T R Ų K A B I N E T A S

(1934.VI.12—1935.IX.6)

(1935.IX.6—1938.111.24)

Ministras pirmininkas

JUOZAS TŪBELIS Užsienio reikalų ministras

STASYS LOZORAITIS Vidaus reikalų ministras

STEPONAS RUSTEIKA Krašto apsaugos ministras

PETRAS ŠNIUKŠTA Teisingumo ministras

STASYS ŠILINGAS

Ministras pirmininkas

JUOZAS TŪBELIS Užsienio reikalų ministras

STASYS

LOZORAITIS

Vidaus reikalų ministras

JULIUS ČAPLIKAS Krašto apsaugos ministras

PETRAS ŠNIUKŠTA (iki 1935.X.31)

STASYS DIRMANTAS

Finansų ministras

(nuo 1935.XI.1)

JUOZAS TŪBELIS

Teisingumo ministras

Žemės ūkio ministras

JONAS ALEKSA

STASYS ŠILINGAS Finansų ministras

Susisiekimo ministras

JUOZAS TŪBELIS

Švietimo ministras

STASYS PUTVINSKIS

JOKŪBAS

STANIŠAUSKAS

JUOZAS TONKŪNAS

Žemės ūkio ministras

Susisiekimo ministras

JOKŪBAS

STANIŠAUSKAS

Švietimo ministras

JUOZAS TONKŪNAS

28

29

XVIII M I N I S T R Ų K A B I N E T A S

XIX MINISTRŲ KABINETAS

(1938.III.24—1938.XII.5)

(1938.XII.5—1939.III.28)

Ministras pirmininkas

VLADAS MIRONAS Einąs užsienio reikalų ministro pareigas, vėliau ministras

STASYS LOZORAITIS Vidaus reikalų ministras

SILVESTRAS LEONAS Einąs krašto apsaugos ministro pareigas

STASYS RAŠTIKIS Teisingumo ministras

BOLESLOVAS MASIULIS (iki X.l)

VLADAS STAŠINSKAS (nuo X.l) Finansų ministras

JULIUS INDRIŠIŪNAS

Ministras pirmininkas

VLADAS MIRONAS Užsienio reikalų ministras

JUOZAS URBŠYS Vidaus reikalų ministras

SILVESTRAS LEONAS Krašto apsaugos ministras

KAZYS MUSTEIKIS Teisingumo ministras

JONAS GUDAUSKIS Finansų ministras

JULIUS INDRIŠIŪNAS Žemės ūkio ministras

JUOZAS SKAISGIRIS Susisiekimo ministras

Žemės ūkio ministras

KAZYS GERMANAS

JUOZAS TŪBELIS

JUOZAS TONKŪNAS

(iki X.l)

Švietimo ministras

Einąs žemės ūkio ministro pareigas

VLADAS MIRONAS (nuo X.l) Susisiekimo ministras

JOKŪBAS STANIŠAUSKAS Švietimo ministras

JUOZAS TONKŪNAS

30

31

XX MINISTRŲ KABINETAS

XXI MINISTRŲ KABINETAS

(1939.III.28— 1939.XI.21)

(1939.XI.21 — 1940.VI.17)

Ministras pirmininkas

JONAS ČERNIUS Ministro pirmininko pavaduotojas

KAZYS BIZAUSKAS Užsienio reikalų ministras

JUOZAS URBŠYS Vidaus reikalų ministras

KAZYS SKUČAS Krašto apsaugos ministras

KAZYS MUSTEIKIS Teisingumo ministras

ANTANAS TAMOŠAITIS Finansų ministras

JONAS SUTKUS Žemės ūkio ministras

JURGIS KRIKŠČIŪNAS Susisiekimo ministras

KAZYS GERMANAS Švietimo ministras

LEONAS BISTRAS

32

Ministras pirmininkas

ANTANAS MERKYS Ministro pirmininko pavaduotojas

KAZYS BIZAUSKAS Užsienio reikalų ministras

JUOZAS URBŠYS Vidaus reikalų ministras

KAZYS SKUČAS Krašto apsaugos ministras

KAZYS MUSTEIKIS Teisingumo ministras

ANTANAS TAMOŠAITIS Finansų ministras

ERNESTAS GALVANAUSKAS Žemės ūkio ministras

JUOZAS AUDĖNAS Susisiekimo ministras

JONAS MASILIŪNAS Švietimo ministras

KAZYS JOKANTAS

33

JONAS PRANAS ALEKSA (1879—1956)

Gimė 1879 m. gruodžio 25 d. Kalvarijos aps. Janavo vis. Kumetiškių k. 1891 —1900 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1900— 1904 m. studijavo Maskvos universiteto fizikos ir matematikos fakultete gamtos mokslą ir agronomiją. 1902 m. už politines bylas buvo kalintas Maskvoje, Varšuvoje, Seredžiuje, Petrakove ir Kališe. 1904—1907 m. Maskvoje studijavo sociologiją, o 1914—1915 m. Varšuvoje — agronomiją ir zootechniką. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Voronežo zemstvoje, o 1918 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Vilniuje „Mūsų ūkio" redakci­ joje, rašė žemės ūkio vadovėlius. 1918—1919 m. Žemės ūkio departamento direktorius. VI Kazio Griniaus (1920.VI.19—1922.II.2), VII ir VIII Ernesto Galvanausko (1922.II.2—1923.VI. 29) Ministrų kabi­ netuose buvo žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. Dėstė Lietuvos universiteto teisės fakultete žemės ūkio ekonomiką, 1925 m. docentas. Vėliau buvo Žemės ūkio rūmų pirmininkas. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17—1929.IX.23), XV ir XVI Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1935.IX.6) Ministrų kabinetuose — vėl žemės ūkio ministras. „Santaros" ir Ūkininkų partijos (iki 1927 m.) veikėjas. Ūkininkų partija atšaukė savo veikėjus, įėjusius į Voldemaro vyriausybę po 1926 m. perversmo. Kaip nepaklusęs centro val­ dybos atšaukimui, iš partijos buvo pašalintas. 1927 m. įkūrė ekonominę organizaciją „Lietuvos ūkininkų vienybė". Dirbo pedagoginį darbą. 1942 m. vokiečių ištremtas į Vokie­ tiją, ten 1944 m. pateko į tarybų valdžios rankas, 1948 m. ištrem­ tas į Tomsko sritį. Mirė 1956 m. balandžio 24 d. tremtyje, Tomsko sr., gyven­ vietėje Svetlozelionaja. 1990 m. jo palaikai pervežti į Lietuvą.

35

PETRAS

ARAVIČIUS

(1887—1942)

JUOZAS A U D Ė N A S (iki 1939 m. Audickas) (1898—1982)

Gimė 1887 m. birželio 29 d. Seinų aps. Seirijų vis. Avižienių k. 1907 m. baigė Suvalkų gimnaziją. 1907—1914 m. Peterbur­ go universitete studijavo fiziką, matematiką ir teisę. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo rusų kariuomenėje. Spalio revoliucija jį nubloškė į Sibirą. 1920 m. grįžo į Lie­ tuvą. Tarnavo Alytuje. Buvo Alytaus savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas, Alytaus apskrities viršininkas. XV Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų ka­ binete buvo vidaus reikalų ministras iki 1931 m. balandžio 1 d., kai jį pakeitė Steponas Rusteika. Vėliau buvo Žemės banko direktorius. 1941 m. birželio 14 d. tarybų valdžios ištremtas į Uralą. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys. Sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovsko srityje.

Gimė 1898 m. rugsėjo 25 d. Rokiškio aps. Pandėlio vis. Rumpiškėnų k. Baigęs pradinę mokyklą, dirbo lauko darbus, 1919—1920 m. baigė pašto telefono kursus, tarnavo Panevėžio ir Biržų pašto įstaigose. 1920—1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vė­ liau — Kauno pašte. 1925 m. baigė Lietuvos Mokytojų profesinės sąjungos su­ augusiųjų gimnaziją Kaune, o 1931 m.— Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakulteto ekonominį skyrių. Studijuodamas universitete, buvo jo varpininkų draugijos pirmininkas (1926— 1928 m.). 1930—1936 m. mokesčių inspektorius Kaune, vėliau — Kauno miesto savivaldybės finansų skyriaus vedėjas. 1934—1939 m. buvo Lietuvos ekonomistų draugijos sek­ retorius. XXI Antano Merkio (1939.XI.21 — 1940.VI.17) Ministrų kabinete buvo žemės ūkio ministras. 1940—1942 m. Kauno miesto savivaldybės finansų sky­ riaus vedėjo padėjėjas. 1942—1944 m. „Lietūkio" faktiškas direktorius ir tuo pat metu Profesinių Sąjungų instituto pre­ kybos ir kooperacijos skyriaus vedėjas ir ekonomikos dėsty­ tojas. Buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) vienas organizatorių ir vadovų. 1944 m., gestapo ieškomas, slapstėsi Lietuvoje ir Vokie­ tijoje. 1946—1948 m. gyveno Hanau stovykloje Vokietijoje. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Buvo Lietuvos ūkio atstatymo komisijos pirmininkas, Niujorko Lietuvos Laisvės Komiteto narys, Lietuvos delegacijos narys Pavergtųjų Europos tautų asamblėjos seime (ACEN), Bendrojo Amerikos lietuvių fon­ do (BALF) direktorius (nuo 1958 m.), vicepirmininkas (1960—1964 m.), generalinis sekretorius (1965—1966 m.). Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke", „Jaunime", „Talko­ je", „Kultūroje", „Varpe", „Tautos ūkyje", „Savivaldybėje", „Ekonomikoje", „Tėviškės garse", „Lietuvių žodyje", „Lie­ tuvių kelyje", „Naujienose", „Lietuvių dienose", „Nepriklau-

36

37

somoje Lietuvoje", „Sėjoje". Buvo žurnalo „Lietuva" (JAV) redkolegijos pirmininkas. Išleido atsiminimus „Paskutinis po­ sėdis" (1966). Mirė 1982 m. spalio 10 d. Niujorke.

SALIAMONAS BANAITIS (1866—1933)

Gimė 1866 m. liepos 15 d. Šakių aps. Sintautų vis. Vaitiekupių k. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Peterburgo buhalte­ rijos ir komercijos kursuose. 1905 m. įkūrė spaustuvę Kaune, leido prorusišką laikraštį „Lietuvos balsas". Spaustuvėje iki pirmojo pasaulinio karo at­ spausdino iki 1,3 mln. egz. knygų ir brošiūrų ir 1,7 mln. egz. laikraščių. Pirmojo pasaulinio karo metais iš okupacinės vokiečių val­ džios gavo leidimą lietuviškai gimnazijai steigti, pats atidarė 12 pradinių mokyklų Kaune. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferenci­ joje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. Šakių apskrities viršininkas. 1926 m., būdamas 60 metų amžiaus, įstojo į Lietuvos uni­ versiteto teisės fakultetą. Vienas Prekybos ir pramonės banko steigėjų, organizavo Lietuvos garlaivių akcinę bendrovę, dirbo Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku. Organizavo politinę ir ekonominę Lietuvos žemdirbių są­ jungą, redagavo jos organą „Žemdirbių balsas". Buvo „Kauno žinių" leidėjas lietuvių, vokiečių ir lenkų kalbomis. Bendradar­ biavo „Žvaigždėje", „Vilniaus žiniose". Išvertė ir išleido „Ja­ ponų pasakas" (1907 m.). Mirė 1933 m. gegužės 4 d. Kaune.

38

39

JONAS

BASANAVIČIUS (1851 — 1927)

Gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Naumiesčio aps. Bartninkų vis. Ožkabalių k. Baigė Lukšių pradinę mokyklą, o 1873 m. sidabro medaliu Marijampolės gimnaziją. Įstojo į Maskvos universiteto istorijos ir filologijos fakultetą, bet 1874 m. perėjo į medicinos fakultetą. 1879 m. gavo gydytojo diplomą. Dirbo gydytoju Ožkabaliuose, Vilkaviškyje, Aleksote, o nuo 1880 m. Bulgarijos Lompalankos apygardos gydytoju ir ligoninės vedėju. Tobulinosi Vienoje ir Prahoje. Grįžęs į Bulgariją, dirbo Elenoje, Lompalankoje, Varnoje, o nuo 1893 m. tapo Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. Dėl politinių motyvų 1887 m. prieš jį pasikėsino Aleksandras Manuilovas ir sužeidė dviem revolverio šūviais. 1891 m. priėmė Bulgarijos pilietybę, įstojo į Bulgarijos de­ mokratų partiją, dalyvavo jos kongrese. 1905 m. išsitarnavo pensiją, nelegaliai grįžo į Vilnių. 1905 m. gruodžio 4—5 d. drauge su kitais sušaukė Lietuvių suvažiavimą Vilniuje. Pasirašė memorandumą caro vyriausybei dėl autonomijos suteikimo Lietuvai. 1911 m. ūkio mašinų gamybos akcinės bendrovės „Vilija" organizatorius ir stambus akcininkas, 1913 m. įsteigė Lietuvių Ūkininkų bendrovę, 1917—1924 m. buvo Vilniaus lietuvių gim­ nazijos gydytojas. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasi­ rašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Nuo 1919 m. rudens Lietuvių tautos pažangos partijos narys. Vienas Lietuvių mokslo draugijos steigimo iniciatorių (1907 m.). 1919 m. buvo istorijos ir etnografijos muziejaus direktorius Vilniuje. „Aušros" leidėjas. Redagavo „Lietuvių tautą". Bendradar­ biavo „Garse", „Varpe", „Apšvietoje", „Vienybėje lietuvninkų", „Tėvynėje", „Dirvoje", „Žinyčioje", „Tėvynės sarge", „Žinio­ se", „Viltyje", „Lietuvos žiniose", „Lietuvoje", „Lietuvos aide", „Nepriklausomoje Lietuvoje", „Vilnietyje", „Lietuvos ryte". Rinko tautosaką, pasakas, parengė jų daugiatomius. Mirė 1927 m. vasario 16 d. Vilniuje. 40

MYKOLAS BIRŽIŠKA (1882—1962)

Gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Mažeikių aps. Viekšniuose. Bai­ gęs Šiaulių gimnaziją, 1901 m. įstojo į Maskvos universiteto teisės fakultetą. Lankė taip pat istorijos ir filologijos fakulteto paskaitas. Du kartus šalintasis gimnazijos, šalintas iš universiteto, suimtas, kalintas Maskvos, Vilniaus, Kauno kalėjimuose (iš viso apie vienerius metus). Nuo 1905 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, tais pat metais dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. Grįžo į universitetą ir jį baigė 1907 m. Nuo 1908 m. dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos veikloje, buvo jos vicepir­ mininkas. Dirbo Vilniuje prisiekusiojo advokato T. Vrublevskio padė­ jėju, žurnalistu, Žemės banke. Pirmojo pasaulinio karo metais ir vėliau (iki 1922 m.) buvo Vilnaus lietuvių gimnazijos direktorius, dėstė lietuvių pedago­ gikos kursuose, lenkų gimnazijose, lenkų mokslo kursuose, lenkų liaudies universitete, dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos vado­ vėlių rengimo komisijoje. Buvo Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis (1917.IX.18—22), išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12) Minis­ trų kabinete buvo švietimo ministras. Iki 1922 m. pavasario gyveno Vilniuje. V. Kapsuko vyriau­ sybės buvo suimtas, bet po kelių dienų paleistas. Vėliau lenkų okupacinės valdžios suimtas už Želigovskio seimo rinkimų boiko­ tą, bet, Tautų Sąjungai įsikišus, paleistas ir atvyko į Kauną. Dir­ bo spaudoje, dėstė Lietuvos universitete, buvo jo profesorius, humanitarnių mokslų fakulteto dekanas, prorektorius (1922— 1926 m. ir 1927—1939 m.), o 1926—1927 m.—rektorius, 1925—1935 m.— Vilniaus vadavimo sąjungos centro komiteto pirmininkas. Vėliau „Aušros" berniukų gimnazijos direktorius, 1940—1943 m. Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1946—1949 m. profesoriavo Pa­ baltijo universitete Hamburge (Vokietija). 1949 m. išvyko į JAV. Vytauto Didžiojo ir Latvijos universitetų garbės daktaras 1941 — 1946 m. buvo LTSR Mokslų Akademijos akademikas. Redagavo „Visuomenę", „Giedros kalendorių", „Glos 41

Litwy", „Vilniaus aidą", „Vilnietį", „Vilnių". Bendradarbiavo „Darbininkų balse", „Echo žycia robotniczego na Litwie", „Vilniaus žiniose", „Gazeta wspolna", „Naujojoje gadynėje", „Skarde", „Žarijoje", „Dzwon Litwy". Vertė grožinę literatūrą iš lenkų, kitų kalbų. Parašė populiarių knygelių iš istorijos, kulrūrologijos studijų, vadovėlius „Lietuvos geografija", „Lietu­ vos istorijos pradžiamokslis". Mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele (JAV).

42

LEONAS

BISTRAS

(1890—1971)

Gimė 1890 m. spalio 20 d. Liepojoje (Latvija). 1911 m. baigė Liepojos gimnaziją, įstojo į Ženevos (Švei­ carija) universiteto medicinos fakultetą, 1912—1914 m. stu­ dijavo mediciną Tartu (Estija) universitete. 1914 m. be egza­ minų buvo priimtas į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Rusijos kariuomenės felčeris. 1918 m. grįžo į Lietuvą, padėjo steigti Kauno savivaldybę. 1919 m. Spaudos biuro vedėjas, laikraščio „Lietuva" vy­ riausiasis redaktorius. 1920 m. išvyko studijuoti į Fribūrą (Šveicarija), o 1921 m. jo universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto teologijos ir filosofijos fakulteto docentas. IX Ernesto Galvanausko (1923.VI.29—1924.VI.18), X Antano Tumėno (1924.VI.18 —1925.II.4) Ministrų kabine­ tuose buvo švietimo ministras. 1923—1925 m. Seimo pirmininkas. 1925.IX.25—1926.VI.15 vadovavo XII Ministrų kabinetui ir kartu buvo krašto apsaugos ministras, o nuo 1926 m. balan­ džio 21 d. pakeitė Mečislovą Reinį užsienio reikalų ministro poste. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabinete buvo švietimo ministras iki 1927 m. gegu­ žės 3 d. 1926—1939 m. faktiškasis „Ryto" laikraščio redaktorius. XX Jono Černiaus (1939.111.28.—1939.XI.21) Ministrų kabinete švietimo ministras. 1940 m. liepos 1 1 d . tarybų valdžios suimtas, ištremtas į Sibirą. Grįžo į Lietuvą 1956 m. Nuo 1910 m. Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys, o 1926—1940 m. jos pirmininkas. 1922 m. buvo pavasarininkų sąjungos pirmininkas, rėmė žygininkus. Dirbo „Viltyje", reda­ gavo „Ateitį", išvertė į lietuvių kalbą popiežiaus enciklikų. Mirė 1971 m. spalio 18 d. Kaune.

43

KAZYS B I Z A U S K A S

JULIUS

BRUCKUS

(1892—1941)

(1870—1951)

Gimė 1892 m. vasario 15 d. Kuldigos aps. Pavilosto k. (Latvija). Mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje, Šveicarijoje, Vil­ niuje, o 1913 m. baigė Kauno gimnaziją. 1913 m. pradėjo stu­ dijuoti Maskvos universiteto teisės fakultete, bet pirmasis pa­ saulinis karas nutraukė studijas. Mokytojavo Panevėžio lietuvių gimnazijoje, buvo miesto valdybos narys. 1914 m. redagavo „Rygos balsą". 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferenci­ joje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą, nuo 1918 m. jos ge­ neralinis sekretorius. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. vienas Lietuvos ūkio banko steigėjų. 1919—1920 m. Lietuvos delegacijų pasitarimuose su Ang­ lija ir Tarybų Rusija narys. 1920 m. Steigiamojo seimo narys. VI Kazio Griniaus (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų ka­ binete švietimo ministras. 1922 m. paskirtas Lietuvos atstovu Vatikane, 1923 m. — JAV, 1927 m. — Latvijoje, 1928 m. — D. Britanijoje, 1930 m. — Olandijoje. Nuo 1931 m. dirbo užsienio reikalų minis­ terijoje įgaliotuoju ministru, teisių ir administracijos departa­ mento direktoriumi. XX Jono Černiaus (1939.111.28—1939.XI.21) Ministrų kabinete ministro pirmininko pavaduotojas, įgaliotasis ministras Vilniuje. Buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys, vienas ateitininkų organizacijos kūrėjų. Bendradarbiavo „Draugijoje", „Ateityje", „Šaltinyje", „Vil­ tyje", „Vienybėje", yra vertęs grožinę literatūrą iš lenkų ir kitų kalbų, parašęs originalių kūrinių („Raštijos bei literatūros teorija" 1918, d. 1), įkūręs „Žinijos" leidyklą. 1940 m. gruodyje tarybų valdžios suimtas. Sušaudytas 1941 m. birželio 26 d. netoli Minsko.

Gimė 1870 metais Palangoje. 1894 m. baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Buvo pirmosios žydų studentų sionistų draugijos narys. Gydytojo praktika vertėsi Minske. Vėliau gyveno Peter­ burge. Dalyvavo Švietimo skleidimo tarp Rusijos žydų drau­ gijos veikloje, bendradarbiavo Žydų teisių gynimo biure, buvo rusų-žydų mėnraščio „Voschod" redakcinės kolegijos narys (iki 1902 m.). 1905 m. tapo sionistų periodinių leidinių „Jevreiskaja Žiznj" ir „Rassvet" redkolegijos nariu. Dalyvavo Kovos už lygias teises sąjungos suvažiavime ir buvo išrinktas jos Centro Komiteto nariu. 1909 m. buvo sionistų Vykdomojo Komiteto ir stebėjimo tarybos narys. 1919—1922 m. Peterburgo žydų universiteto žydų istorijos profesorius. 1922 m. grįžo į Lietuvą. Buvo I Seimo narys. VII Ernesto Galvanausko (1922,11.2.-1923.11.23) Mi­ nistrų kabinete nuo 1923 m. pradžios laikinai ėjo ministro be portfelio pareigas žydų reikalams, pakeitęs šiame poste į Vokie­ tiją išvykusį Maksą Soloveičiką. 1924 m. išvyko į Vokietiją. Gyveno Berlyne. Buvo vienas sionistų-revizionistų partijos kūrėjų, dirbo Žydų mokslo ins­ titute-, Oze ir kitose draugijose. Naciams atėjus į valdžią, emi­ gravo į Prancūziją, kur 1940 m. buvo Viši vyriausybės suimtas. Pabėgo į JAV. Vėliau persikėlė į Palestiną. Parašė stambių mokslo darbų apie Lietuvos ir Rusijos žydų istoriją, chazarus keliomis kalbomis. Mirė 1951 m. Tel Avive (Izraelis).

44

45

JULIUS

ČAPLIKAS

(1888—1941)

VOLDEMARAS VYTAUTAS ČARNECKIS (1893—1942)

Gimė 1888 m. birželio 20 d. Alytaus aps. Morkinės vis. Ry­ liškių k. Privačiai pasirengęs įstojo į Peterburgo kunigų seminariją ir ją baigė 1909 m., bet nekunigavo. Dirbo vaistinėje, privačiu mokytoju, 1913 m. prie Charkovo universiteto išlaikė provi­ zoriaus padėjėjo egzaminus. 1915 m. baigė Vilniaus karo mo­ kyklą, tarnavo Rusijos kariuomenėje ir dalyvavo pirmojo pa­ saulinio karo mūšiuose: buvo Tauridos grenadierių pulko kuopos vadas, vėliau tarnavo IV armijoje, o nuo 1917 m. — lietuvių batalione, suformuotame Vitebske. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, stojo į Lietuvos kariuo­ menę, buvo pėstininkų pulko vadas. 1920 m. dalyvavo malšinant Kauno įgulos sukilimą. Mūšiuose su lenkais pateko į nelaisvę, 2 kartus iš jos bėgo. 1923 m. paliko kariuomenę, mokytojavo Žiežmariuose, vė­ liau — Žiežmarių vidurinės mokyklos direktorius. Buvo Kė­ dainių, Trakų, Kauno apskričių karo komendantas. 1928 m. grįžo į kariuomenę, buvo pėstininkų pulko vadas, nuo 1934 m. — Kauno įgulos viršininkas. XVII Juozo Tūbelio (1935.IX.6—1938.111.24) Ministrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras. 1935—1936 m. malši­ no valstiečių streiką. 1936—1940 m. Seimo narys. 1927—1928 m. Savanorių sąjungos pirmininkas. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys. Turėjo generolo leitenanto laipsnį. Tarybų valdžios suimtas 1940 m. gruodyje, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, išvežtas, kalintas Maskvos kalėjime. Šiame kalėjime nužudytas 1941 m. liepos 30 d.

Gimė 1893 m. sausio 9 d. Marijampolės aps. Pajiesio k. 1903 m. baigė Mockavos pradinę mokyklą, 1911 m . — Suvalkų gimnaziją, 1916 m. — Aleksandro II elektrotechnikos institutą Peterburge. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, o 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918 m. pabaigoje kooptuotas į Valstybės Tarybą. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12). Mi­ nistrų kabinete buvo finansų ministerijos valdytojas, o kadangi ministras Martynas Yčas visą laiką buvo užsienyje, faktiškai atliko ministro pareigas. III Prano Dovydaičio (1919.111.12—1919.IV.12), IV My­ kolo Sleževičiaus (1919.IV.12.—1919.X.7), V Ernesto Galva­ nausko (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabinetuose buvo susisiekimo ministras. Steigiamojo seimo (1920—1921 m.) narys. Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvavo įvairiuose tarptauti­ niuose pasitarimuose. X Antano Tumėno (1924.VI.18 —1925.II.4), XI Vytauto Petrulio (1925.II.4—1925.IX.25) Ministrų kabinetuose buvo užsienio reikalų ministras. 1925—1939 m. Lietuvos įgaliotasis ministras Italijoje, vė­ liau — užsienio reikalų ministerijos departamento direktorius. Buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos Centro Ko­ miteto narys. Tarybų valdžios metais tarnavo maisto pramonės komisa­ riate. 1941 m. birželio 14 d. tarybų valdžios suimtas ir išvežtas į Uralą. Sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske.

46

47

VINCAS

ČEPINSKIS

JONAS Č E R N I U S

(1871 — 1940)

(1898—1977)

Gimė 1871 m. gegužės 3 d. Šiaulių aps. Pašvitinio vis. Dargai­ čių k. 1890 m. aukso medaliu baigė Šiaulių gimnaziją, o 1894 m. Peterburgo universiteto chemijos fakultetą. Dvejus metus dirbo įžymaus chemiko Dmitrijaus Mendelejevo laborantu. 1896— 1899 m. specializavosi Ciūricho (Šveicarija) politechnikos ins­ titute, Getingeno ir Leipcigo (Vokietija) universitetuose. 1900—1902 m. buvo Tiudoro akumuliatorių dirbtuvės biuro vedėjas Peterburge, vėliau — Liepojos komercinės mokyklos mokytojas, o 1904—1915 m. — direktorius. 1915—1916 m. dirbo Maskvos susisiekimo instituto laboratorijoje, 1916— 1917 m. dėstė fiziką Latugino liaudies universitete (Peterburge), Ugličiaus realinėje mokykloje ir mergaičių gimnazijoje (iki 1918 m.). 1918 m. grįžo į Lietuvą, o 1919 m. buvo Lietuvos atstovas Didžiojoje Britanijoje. Buvo Steigiamojo seimo (1920—1921 m.) narys. Vienas Aukštųjų kursų steigimo iniciatorių ir dėstytojas (1920—1922 m.). Vienas Lietuvos universiteto įkūrimo iniciatorių (1922— 1936 m.), buvo jo profesorius, 1922—1923 m. ir 1928— 1929 m. — prorektorius, 1923—1924 m. ir 1929—1933 m. — rektorius. Įsteigė jame eksperimentines fizikos ir fizikinės che­ mijos katedras. XIII Mykolo Sleževičiaus (1926.VI.15—1926.XII.17) Mi­ nistrų kabinete buvo švietimo ministras. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Padaręs mokslinių atradimų, parašęs originalių fizikos ir chemijos mokslo darbų, išvertęs mokslo knygas iš užsienio kalbų į lietuvių ir rusų kalbas. Bendradarbiavo „Skarde", „Žarijoje", „Švietimo darbe", „Mokykloje ir gyvenime", „Kultūroje", „Kosme", „Židinyje", „Medicinoje". Mirė 1940 m. rugpjūčio 22 d. Kaune.

Gimė 1898 m. sausio 6 d. Kupiškyje. Baigė Kupiškio pradinę mokyklą, Panevėžio gimnaziją. 1919 m. pavasarį stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigė Lietuvos karo mokyklą, dalyvavo mūšiuose pėstininkų pulke, vėliau inžineriniuose daliniuose. 1929 m. baigė Briuselio (Belgija) aukštąją karo inžinerijos mokyklą, o 1932 m. — Paryžiaus karo akademiją. Tarnavo Karo technikos štabe ir drauge dėstė Aukštesniuo­ siuose generalinio štabo kursuose. Nuo 1934 m. buvo Generalinio štabo operacijų skyriaus viršininkas, vėliau — Kauno karo mokyklos viršininkas, 1935— 1939 m. — kariuomenės štabo viršininkas. 1939.111.28— 1939.XI.21 vadovavo XX Ministrų kabinetui. 1939—1940 m. buvo VI divizijos vadas. Brigados generolas. 1940—1941 m. buvo Raudonosios Armijos 29-tojo teri­ torinio šaulių korpuso štabo viršininkas. Turėjo generolo ma­ joro laipsnį (1940 m.). 1941 —1944 m. gyveno Kupiškyje. 1944 m. išvyko į Vokietiją. 1947 m. persikėlė į Didžiąją Britaniją, o 1948 m. — į JAV. Dirbo inžinieriumi „General Motors" kompanijoje. Mirė 1977 m. liepos 3 d. Los Andžele (JAV).

48

49

STASYS

ČIURLIONIS

TEODORAS DAUKANTAS

(1887—1944)

(1884—1960)

Gimė 1887 m. balandžio 18 d. Seinų aps. Leipalingio vis. Guo­ binių k. Šeimoje augo vienuolika vaikų, kurių vyriausiasis — Mikalojus Kostantinas Čiurlionis. 1908 m. baigė Peterburgo realinę mokyklą, 1908 —1911 m. studijavo Varšuvos politechnikos institute ir dirbo Varšuvos be­ tono fabrike (1909—1910 m.). Tarnavo Rusijos kariuomenėje 1912—1914 m. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose, buvo kontūzytas. Tęsė studijas Kijevo politechnikos institute, kurį baigė 1917 m. Tuo pat metu (1915—1916 m.) tarnavo Kijevo zemstvoje. 1917—1918 m. buvo Kijevo gubernijos Boguslavo berniukų gimnazijos, komercijos mokyklos ir su­ augusiųjų kursų mokytojas. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Seinų krašte organizavo valsčių komitetus. 1918—1919 m. buvo Alytaus apskrities viršininkas, vėliau — prezidento kanceliarijos viršininkas, Marijampolės kelių rajono viršininkas ir tuo pat metu Rygiškių Jono gimna­ zijos mokytojas. 1924 m. pradėjo dirbti plentų valdybos sauskelių tarnybos viršininku, plentų tarnybos inspektoriumi. XIV Augustino Voldemaro (1926.XI1.17- 1929.IX.23) Ministrų kabinete (1927.V.3—1928.II.4) buvo susisiekimo ministerijos valdytojas, o nuo 1928 m. vasario 4-tos iki rugsėjo 30-tos buvo susisiekimo ministras. 1931 —1935 m. švietimo ministerijos aukštesniųjų mokyk­ lų inspektorius, nuo 1935 m.— Kauno I vidurinės mokyklos, o nuo 1936 m.— Kauno IV valstybinės gimnazijos direktorius. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos Centro valdybos narys. 1928—1929 m.— Lietuvos inžinierių ir architektų sąjun­ gos valdybos pirmininkas. Bendradarbiavo „Sąsiekoje". 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, susirgo džiova, 1943 m. grįžo į Kauną. Mirė 1944 m. Kaune.

Gimė 1884 m. rugsėjo 20 d. Peterburge (Rusija). Baigė III Peterburgo klasinę gimnaziją, o 1906 m.— jurų mokyklą. 1906—1911 m. dalyvavo tolimajame plaukiojime. 1914 m. sidabro medaliu baigė Peterburgo karinę jūrų aka­ demiją. Tarnavo Baltijos laivyne. 1919 m. buvo Didžiosios Brita­ nijos generalinio konsulo sekretorius Kaukaze (Batumyje). 1919 — 1922 m. tarnavo anglų ir olandų prekybos firmose Kryme, Kaukaze ir Turkijoje, plaukiojo Juodojoje juroje olan­ dų laivo kapitono padėjėju, kapitonu. 1922 m. grįžo į Lietuvą, buvo Aukštųjų karininkų kursų Kaune mokslo dalies vedėjas, karo mokslo skyriaus viršininkas. X Antano Tumėno (1924.VI.18 —1925.II.4), XI Vytauto Petrulio (1925.II.4—1925.IX.25) Ministrų kabinetuose krašto apsaugos ministras. 1925—1930 m. dėstė Lietuvos universitete geografiją. 1927 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabinete nuo 1927.VIII.9 iki 1928.XI.22 krašto ap­ saugos ministras. 1928—1930 m. buvo Valstybės tarybos narys. 1990—1934 m. Lietuvos valstybės atstovas Pietų Amerikoje. 1935 m.— Vytauto Didžiojo universiteto privatdocentas. 1936—1938 m. jūrininkystės inspektorius Klaipėdoje. 1941 m. buvo tarybų valdžios kalinamas pusę metų Kaune. 1941 —1944 m. Vilniaus universiteto geografijos docentas, o 1943—1944 m. darir mokytojavo Merkinėje. 1917 m. lietuvių Vyčio draugijos pirmininkas Helsinkyje. 1925—1928 m. skautų šefo pavaduotojas ir draugijos skau­ tams remti pirmininkas. 1926 m. Šaulių sąjungos pirmininkas, atsargos karininkų sąjungos pirmininkas. Generolas leitenantas (1924 m.) Lietuvių tautininkų sąjungos narys. Yra parašęs knygų. Bendradarbiavo „Santaroje", „Lietu­ voje", „Mūsų žinyne", „Karde", „Karyje", „Kosme", „Tėvų žemėje", „Jūroje". Buvo „Trimito" atsakingasis redaktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į Argen­ tiną. * Mirė 1960 m. balandžio 10 d. Argentinoje.

50

51

STASYS

DIRMANTAS

(1887—1975)

Gimė 1887 m. lpkričio 2 d. Raseiniuose. Mokėsi Skaudvilėje, Šilalėje, Varšuvoje. 1908 m. baigė Vilniaus realinę mokyklą, o 1914 m. — Maskvos geodezijos institutą. 1914 m. dėstė Tomsko technologijos institute. Pirmojo asaulinio karo metais tarnavo karininku Rusijos artilerijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, buvo žemės ūkio įgaliotinis Uk­ mergėje, miškų urėdas, organizavo Kauno matininkų kursus, dėstė juose. 1919—1924 m. buvo Karo mokyklos inspektorius ir lektorius, 1924—1933 m.— Aukštųjų karo technikos kursų viršininkas, Karo mokslo valdybos viršininkas, Karo techni­ kos skyriaus viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų viršininkas. 1933 m. rugsėjo mėn. išėjo į atsargą, turėdamas pulkinin­ ko laipsnį. XVII Juozo Tūbelio (1935.IX.6 —1938.111.24) Ministrų kabinete nuo 1935 m. lapkričio 1 d. krašto apsaugos ministro poste pakeitė Petrą Šniukštą. Nuo 1922 m. su pertraukomis buvo Lietuvos universiteto technikos fakulteto geodezijos katedros vedėjas, docentas, o nuo 1930 m . — ekstraordinarinis profesorius. 1927—1933 m. lietuvių karininkų Ramovės tarybos na­ rys, vicepirmininkas, kariuomenės sporto draugijos pirmi­ ninkas. 1937 m. jam suteiktas brigados generolo laipsnis. Bendradarbiavo „Mūsų žinyne", „Kosme". Yra parašęs geodezijos ir karybos mokslo darbų, knygą „Topografija" (1923 m.) 1940 m. tarybų valdžios atleistas iš universiteto ir vėl ru­ denį paskirtas katedros vedėju. 1942—1944 m. buvo statybos fakulteto dekanas. 1944 m. pasiraukė į Vokietiją. Dėstė lietuvių technikos mokykloje. 1950 m. atvyko į Čikagą (JAV). Mirė 1975 m. sausio 26 d. Čikagoje.

52

JONAS

DOBKEVIČIUS (1866—1934)

Gimė 1866 m. gruodžio 6 d. Ukmergės aps. Svėdasų vis. Mie­ li ūnų k. Baigė Šiaulių gimnaziją, 1888—1893 m. studijavo Peter­ burgo universitete gamtos ir matematios fakultete. Tarnavo Peterburgo Valstybės banke, vėliau vadovavo prancūzų automobilių ir lėktuvų prekybos firmai Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, tarnavo finansų, prekybos ir pra­ monės ministerijoje. Organizavo Lietuvos valstybės banko dar­ bą. Nuo 1920 m. buvo finansų, prekybos ir pramonės vice­ ministras. VII Ernesto Galvanausko (1922.II.2—1923.11.23) Minist­ rų kabinete iki 1922.VIII.21 buvo finansų, prekybos ir pra­ monės ministras. Vėliau dirbo finansų ministerijoje patarėju, prekybos de­ partamento direktoriumi, pirmininkavo susisiekimo tarifų ko­ misijai. 1925—1934 m. buvo Prekybos ir pramonės rumų direk­ torius. 1933—1934 m. Vengrijos generalinis konsulas Lietuvoje. Buvo Lietuvos šachmatininkų sąjungos pirmininkas, vė­ liau garbės pirmininkas. Mirė 1934 m. liepos 23 d. Akmenės vis. Medemrodės dvare.

53

PRANAS DOVYDAITIS

ELIZIEJUS

DRAUGELIS

(1886—1942)

(1888—1981)

Gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės aps. Višakio Rūdos vis. Runkių k. Su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą, mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, bet 1905 m. iš jos paša­ lintas. Pasirengęs savarankiškai, 1908 m. eksternu išlaikė bran­ dos egzaminus Marijampolės gimnazijoje ir įstojo į Maskvos universiteto teisės fakultetą, kurį baigė 1912 m. Vėl įstojo į to paties universiteto istorijos ir filologijos fakultetą, bet studijas nutraukė 1913 m., atvykęs į Vilnių redaguoti „Viltį". Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė baigti naujas studijas. 1916 m. Kauno Saulės gimnazijos, vėliau Kauno I gimna­ zijos direktorius. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferenci­ joje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919.111.12—1919.IV.12 vadovavo III Ministrų kabinetui. 1920—1922 m. skaitė filosofijos istorijos kursą Kauno Aukštesniuose kursuose. Nuo 1922m. dėstė Lietuvos universitete, buvo jo profe­ sorius, religijų istorijos, katedros vedėjas, teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius, universiteto senato sekretorius. Buvo ateitininkų vyriausiasis vadas, Lietuvių krikščionių demokratų patijos narys, Lietuvos krikščionių darbininkų pro­ fesinės sąjungos pirmininkas (1934 m.). 1935 m. jam suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Redagavo „Ateitį", „Naująją vaidilutę", „Lietuvos mo­ kyklą", „Kosmos", „Logos"„,Soter". Buvo Lietuviškosios enciklopedijos viceredaktorius. Parašė originalių mokslo darbų kultūros, religijos, filosofijos temomis. 1941 m. birželio 15 d. tarybų valdžios ištremtas prie Uralo. Mirė 1942 m. lapkriči 4 d. Severouralsko lageryje Nr. 35.

Gimė 1888 m. balandžio 11 d. Vilkaviškio aps. Gižų vis. Bardauskų k. Baigė Bardauskų pradinę mokyklą, o 1909 m.— Marijam­ polės gimnaziją. Įstojo į Maskvos universiteto gamtos fakulte­ tą, po metų perėjo į medicinos fakultetą, kurį baigė 1914 m. Pirmajame pasauliniame kare trejus metus tarnavo gydyto­ ju Rusijos kariuomenėje. Vėliau persikėlė į Voronežą, išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu, tarybų valdžios suimtas, mėnesį kalėjo. 1918 m. grįžo į Lietuvą, buvo išrinktas Marijampolės miesto tarybos nariu, 1918—1919 m. buvo miesto burmistras. 1918 m. vasarą kooptuotas į Lietuvos Tarybą. V Ernesto Galvanausko (1919.X.7 —1920.VI.19) Ministrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras. Buvo išrinktas Steigiamojo, taip pat I ir II seimo nariu. Vėliau buvo sveikatos departamento direktorius, Kauno ligoninės vyriausiasis ordinatorius. Ilgametis Lietuvos Ūkininkų Sąjungos pirmininkas. Už dalyvavimą šioje sąjungoje buvo kalinamas nuo 1929 m. spalio iki 1930 m. kovo mėnesio. 1932—1940 m. buvo Suvalkų Kalvarijos psichiatrinės li­ goninės direktorius, 1941 m. — Gižų bei Keturvalakių sveikatos punktų vedėjas. Pirmasis Maskvos studetų „Rūtos" draugijos pirmininkas (1910 m.). Lietuvių krikščionių dmokratų partijos narys. Žinomas feljetonistas ir publicistas. Bendradarbiavo „Vil­ tyje", „Šaltinyje", „Ateityje", „Garnyje", „Lietuvoje", „Ryte", „Sveikatoje". Pasirašydavo slapyvardžiu K. K. Lizdeika. Re­ dagavo „Laisvę", „Ūkininką", „Darbininką". Yra parašęs po­ puliarių medicinos brošiūrų, dramą, komediją. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, buvo keliolikos stovyklų vyriausiasis gydytojas. 1947 m. išvyko į Braziliją ir dirbo San Paulo univeriteto medicinos fakultete. Mirė 1981 m. spalio 8 d. San Paule.

54

55

ANTANAS ENDZIULAITIS

BERNARDAS FRIDMANAS

(1895—1942)

(1859—1929)

Gimė 1895 m. lapkričio 17 d. Vilkaviškio aps. Antanavo vis. Gaisrių k. 1918 m. Jaroslavlyje baigė Marijampolės gimnaziją ir kartu dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir buvo išrinktas Marijampolės miesto tarybos nariu. Tarnavo Ministrų kabineto Spaudos biure, vadovavo pro­ pagandos skyriui. 1919 m. baigė karo mokyklą ir liko joje vyriausiojo instruk­ toriaus padėjėju, vėliau dirbo krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje, ministro adjutantu, Žemės fondo departa­ mento direktoriumi. 1924 m. baigė Lietuvos universiteto teisės fakultetą. Buvo žemės reformos valdybos narys. XI Vytauto Petrlio (1925.II.4—1925.IX.25), XII Leono Bistro (1925.IX.25—1926.VI.15) Ministrų kabinetuose buvo vidaus reikalųministras. Buvo III Seimo narys. Vertėsi advokato praktika. 1926—1929 m. buvo Lietuvių krikščionių demokratų par­ tijos centro komiteto narys. Bendradarbiavo spaudoje. 1941 m. tarybų valdžios ištremtas prie Uralo. Sušaudytas 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske.

Gimė 1859 m. spalio 1 d. Panevėžyje. 1878—1886 m. buvo Šiaulių taikos teisėjo sekretorius. 1886—1915 m. kaip privatus advokatas praktikavo Bir­ žuose ir Panevėžyje. 1915_1918 m. tarnavo Peterburgo (Petrogrado) rusų zemstvų sąjungoje. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą. Buvo taikos teisėjas Biržuose ir Utenoje. Nuo 1920 m. Kauno apygardos teismo narys. VIII Ernesto Galvanausko (1923.11.22—1923.VI.29) Mi­ nistrų kabinete buvo ministras be portfelio žydų reikalams. Po to vėl Kauno apygardos teismo narys, o nuo 1925 m. — Panevėžio apygardos teismo narys. Bendradarbiavo „Vilenskij Vestnik", „Teisėje", „Lietuvoje". Yra parašęs ir išleidęs rusų kalba mokslo darbų teisės klau­ simais. Mirė 1929 m. spalio 22 d. Panevėžyje.

56

57

ERNESTAS

GALVANAUSKAS

(1882—1967)

Gimė 1882 m. lapkričio 20 d. Panevėžio aps. Čipėnų vis. Zizonių k. Mokėsi Vabalninko pradinėje mokykloje, Panevėio reali­ nėje dviklasėje mokykloje, 1902 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją. 1902—1904 m. ir 1906—1908 m. studijavo Peter­ burgo kasybos institute. Už dalyvavimą 1905—1907 m. revoliu­ cijos įvykiuose 1906 m. kalintas Panevėžio kalėjime, vėliau vėl suimtas. Paleistas iš kalėjimo, prisidengęs motinos mergautine pavarde (Žukauskas), išvyko į Suomiją, vėliau į Belgiją, kur 1908—1912 m. Lježe baigė kasybos inžinieriaus mokslus, o 1913 m. įgijo dar ir elektros inžinieriaus diplomą. 1913 m. Serbijoje dirbo prancūzų bankų konsorciume. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Prancūziją. 1910 m. organizavo informacijos biurą Paryžiuje (drauge su kitais lietuviais). 1919.X.7 —1920.VI.19 vadovavo V Ministrų kabinetui ir buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras. VI Kazio Griniaus (1920.VI.19— 1922.II.2) Ministrų ka­ binete buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras ir ėjo susisiekimo ministro pareigas. 1921.XI.25 prieš jį buvo įvykdy­ tas pasikėsinimas. 1922.11.2—1923.11.23; 1923.11.23— 1923.VI.29; 1923.VI. 29—1924.VI.18 vadovavo VII, VIII, IX Ministrų kabinetams ir buvo užsienio reikalų ministras, o VIII ir IX kabinetuose dar ėjo ministro be portfelio pareigas gudų reikalams. 1924—1927 m. Lietuvos valstybės atstovas Londone. 1927— 1928 m. Klaipėdos u o s t o valdybos pirmininkas. Įsteigė Klai­ pėdos statybos bendrovę lietuviams darbininkams pigiais butais aprūpinti. 1934—1939 m. Klaipėdos prekybos instituto pirmasis rek­ torius. XXI Antano Merkio (1939.XI.21 —1940.VI.17) Ministrų kabinete buvo finansų ministras. 1940.VI—VII Liaudies vyriausybės finansų ministras, ėjo susisiekimo ministro pareigas. 1940 m. liepos mėn. pasitraukė į Vakarus. Karui prasidėjus, grįžo į Lietuvą, kur 1,5 metų 58

laikytas policijos priežiūroje. 1944 m. vėl pasitraukė į Vakarus. Vėliau apsigyveno Madagaskare. .. , Vienas Lietuvos valstiečių sąjungos kūrėjų. Buvo demo­ kratų partijos narys. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke", „Vilniaus žiniose . Redagavo „Vakarus". Yra parašęs mokslo kūrinių. Mirė 1967 m. liepos 24 d. Eks le Bene (Prancūzija).

59

KAZYS G E R M A N A S

BALYS GIEDRAITIS

(1897—1980)

(1890—1941)

Gimė 1897 m. spalio 9 d. Šakių aps. Paežerėlių vis. Svetošino dvare. 1915 m. baigė „Saulės" mokytojų kursus Vilniuje. Pirmąjį pasaulinį karą praleido Voroneže, kur baigė realinę gimnaziją. 1918 m., grįžęs į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos ka­ riuomenę, tarnavo I Kauno batalione. 1919 m. baigė karo mo­ kyklą, o 1920—1922 m. dalyvavo mūšiuose su lenkais, buvo pėstininkų pulko kuopos vadas. 1922 m. įstojo į Lietuvos universiteto technikos fakultetą. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1929 m. baigė universitetą, įgijo inžinieriaus statybininko diplomą. Dirbo Panevėžio apskrities inžinieriumi, statė gelž­ betonio tiltus. Buvo Panevėžio miesto savivaldybės narys. 1937 m. tarnavo švietimo ministerijoje specialaus mokslo departamento direktoriumi. XIX Vlado Mirono (1938.XII.5—1939.111.28), XX Jono Černiaus (1939.111.28— 1939.XI.21) Ministrų kabinetuose buvo susisiekimo ministras. 1940 m. pradžioje — vėl švietimo ministerijos specialaus mokslo departamento direktorius. Lietuvių tautininkų sąjungos narys, vienerius metus buvo jos Centro Tarybos narys. Aktyvus „Neo-Lithuania" korpora­ cijos narys, jos filisteris. Bendradarbiavo „Technikoje", „Savivaldybėje". 1940 m. liepos 13 d. tarybų valdžios suimtas ir nuteistas 8 metams lagerių. 1941 m. birželį iš kalėjimo paleistas. 1941 —1944 m. buvo susisiekimo reikalų generalinis tarė­ jas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Mirė 1980 m. balandžio 18 d. Charles (JAV).

Gimė 1890 m. sausio 14 d. Rygoje. 1900 m. baigė Rygos Nikolajaus I gimnaziją, dirbo Rygos draudimo bendrovėje „Rosija". 1915 m. persikėlė į Peterburgą. Buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1916 m. baigė Maskvos Aleksejaus karo mokyklą. 1917 m.tarnavo Rusijos kariuomenėje Rumunų fronte. 1918 m. atvyko į Lietuvą. Dirbo Valstybės taryboje. Stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo kariuomenės štabe, buvo II brigados, vėliau II divizijos štabo viršininkas. XV Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų ka­ binete nuo 1930 m. birželio 27 d. krašto apsaugos ministro poste pakeitė Joną Variakojį. 1935 m. išėjo į atsargą, turėdamas pulkininko laipsnį. 1940 m. vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius. 1940 m. tarybų valdžios suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Sušaudytas 1941 m. birželio 26—27 d. prie Červenės (Bal­ tarusija).

60

61

KAZYS

GRINIUS

(1866—1950)

Gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės aps. Sasnavos vis. Selemos Būdos k. Pradinę mokyklą lankė Oškinėje, Lymarkuose, Marijam­ polėje. Baigė Marijampolės gimnaziją, o 1893 m. — Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Studijų metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrkų kalėjime už dalyvavimą studentų riaušėse (1889 m.). Dar nebaigęs studijų, 1892 m. rudenį Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas. 1893 m. 9 mėnesius plaukiojo laivo gydytoju Kaspijos jūroje. 1894 m. vertėsi laisvo gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau — į Naumiestį. 1898— 1903 m. gyveno Pilviškiuose, vėliau vėl Marijampolėje, kur už lietuvių kultūrinę veiklą trumpai buvo kalintas. 1905 m. gyveno Vilniuje, 1906 m. vėl Marijampolėje, kur vėl kartu su žmona 2 savaites kalintas kalėjime už lietuvišką veiklą. 1908— 1910 m. gyveno Vilniuje. 1910 m. Marijampolės kalėjime vėl kalintas apie 1,5 mėnesio. 1914—1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. atsidūrė Pary­ žiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pir­ mininkas, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvy­ nę, padėjo apie 1 000 tautiečių. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. 1920.VI.19 — I922.II.2 vadovavo VI Ministrų kabinetui. 1922 m. tapo Kauno savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju. 1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos Respublikos prezi­ dentu. Juo išbuvo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo. Vėliau dirbo Kauno savivaldybėje. Vokiečių okupacijos metais už protestą dėl žydų žudymo metams buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. atvyko į Čikagą (JAV). Vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, vienas var­ pininkų organizacijos vadovų, vienas Lietuvos demokratų par­ tijos programos autorių (1906 m.). 62

Redagavo „Lietuvos ūkininko kalendorių", „Ūkininką", „Varpą", „Sveikatą", „Lietuvos žinias", „Kovą su džiova", „Pieno lašą". Bendradarbiavo „Aušrinėje", „Lietuvos ūkininke' , „Vil­ niaus žiniose". Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido „Lietuvos Dar­ bininko" 1, 2 N r. Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, verte įs lenkų ir kitų kalbų grožinę ir mokslo populiariąją literatūrą, parašė atsiminimų dvitomį. Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje.

63

JONAS

GUDAUSKIS

JONAS YČAS

(1890—1980)

(1880—1931)

Gimė 1890 m. vasario 2 d. Telšių aps. Laukuvos vis. Šauduvos k. Mokėsi Kvėdarnos pradinėje mokykloje, baigė Telšių ketur­ klasę miesto mokyklą, o Peterburge prie Švietimo apygardos išlaikė egzaminus ir gavo pradinės mokyklos mokytojo vardą. Mokytojavo Švendriškių ir Skaudvilės pradinėse mokyklose. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuo­ menėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Buvo išrinktas į Laukuvos para­ pijos, vėliau Skaudvilės apskrities komitetą. 1919 m. tapo Ra­ seinių apskrities viršininku. 1922 m. pradėjo dirbti teisingumo ministerijoje, buvo Šaulių tardytojas, Tauragės teisėjas, Panevėžio apygardos teismo narys ir skyriaus pirmininkas. Teisėjaudamas įsigijo brandos atestatą, baigė Lietuvos universiteto teisės fakultetą. XIX Vlado Mirono (1938.XII.5—1939.111.28) Ministrų kabinete buvo teisingumo ministras. Nuo 1920 m. priklausė Lietuvių tautos pažangos partijai, vėliau — Lietuvių tautininkų sąjungai. Nuo 1935 m. Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas. 1940 m. tarybų valdžios buvo suimtas ir kalintas. Mirė 1980 m. balandžio 4 d. Čikagoje (JAV).

Gimė 1880 m. liepos 21 d. Biržų aps. Šimpeliškių k. Pradėjo mokytis Mintaujos (Latvija) gimnazijoje, o baigė Slucko (Baltarusija) gimnaziją sidabro medaliu 1898 m. Įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą, po metų perėjo į is­ torijos ir filosofijos fakultetą, kurį baigė 1903 m. 1903—1908 m. Tomsko gimnazijos mokytojas, 1908 m. Semipalatinsko gimnazijos inspektorius, 1916 m. Voronežo II gimnazijos direktorius. 1917 m. buvo Lietuvių mokytojų insti­ tuto direktorius. 1918 m. grįžo į Lietuvą, Buvo paskirtas valstybės tarybos švietimo komisijos pirmininku. I Augustino Voldemaro (1918.XI.11 —1918.XII.26) Mi­ nistrų kabinete buvo švietimo ministerijos valdytojas, III Prano Dovydaičio (1919.111.12—1919.IV.12) Ministrų kabinete — švietimo ministras. 1919 m. gilino studijas Karaliaučiaus universitete, įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą buvo Panevėžio gimnazijų direktorius. Nuo 1922 m. — Lietuvos universiteto profesorius. Rusijoje buvo kadetų partijos narys. Lietuvoje — Lietuvių tautos pažangos partijos narys. Lietuvos evangelikų reformatų veikėjas, Sinodo narys, pir­ mininkas. Bendradarbiavo „Švietimo darbe", „Lietuvos mokykloje", „Lietuvos aide", „Praeityje". Paskelbė istorinių studijų, monografiją apie Biržų mokyk­ lą, redagavo mokslinius veikalus. Mirė 1931 m. gruodžio 17 d. Kaune.

64

65

M A R T Y N A S YČAS (1885—1941)

Gimė 1885 m. lapkričio 13 d. Biržų aps. Šimpeliškių k. Baigė Biržų pradinę mokyklą, Piarrtu (Estija) gimnaziją, o 1911 m. aukso medaliu Tomsko universiteto teisės fakultetą. Grįžęs į Lietuvą buvo prisiekusiojo advokato Petro Leono padėjėjas. 1912 m. išrinktas Rusijos IV Valstybės dūmos nariu nuo Kauno gubernijos. Buvo konstitucinių demokratų (kadetų) partijos narys. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Rusijos zemstvų Są­ jungos įgaliotinis Lietuvai ir daliai Baltarusijos, vėliau — Lie­ tuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas vadovų, Centrinio caraitės Tatjanos komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti vicepirmininkas. 1915 m. Voroneže įsteigė berniukų ir mergaičių lietuvių gimnazijas, vėliau gavusias jo vardą, o 1917 m. — Lietuvių mokytojų kursus. Lankėsi JAV, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vatikane, Šveicarijoje, Švedijoje, pašalpų Lietuvai ir diplomatinio Lie­ tuvos statuso klausimais. Po 1917 m. vasario revoliucijos Rusijoje buvo laikinosios vyriausybės liaudies švietimo komisaras viceministro teisėmis. 1917 m. Petrograde bolševikų suimtas, mėnesį kalintas Vo­ roneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir buvo kooptuotas į Valstybės tarybą. I Augustino Voldemaro (1918.XI.11 —1918.XII.26) Mi­ nistrų kabinete buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras ir laikinai einąs susisiekimo ministro pareigas. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12), III Prano Dovydaičio (1919.111.12—1919.IV.12) Ministrų kabi­ netuose buvo finansų ministras. 1919 m. išrinktas Lietuvos prekybos ir pramonės banko direktoriumi-pir mininku. 1920 m. įkūrė Lietuvių garlaivių bendrovę ir įsteigė Lie­ tuvos jūrų laivyną, su L. Stulpinu nupirkę 6 garlaivius. Buvo akcinės aliejaus bendrovės „Ringuva", miškų eksploatacijos 66

bendrovės „Eglynas" pirmininkas, organizavo liejyklą „Ne­ munas", audinių fabriką Panevėžyje. 1940 m. išvyko į Vokietiją, iš ten į Portugaliją, 1941 m. persiklėlė į Braziliją. Buvo Lietuvių tautos pažangos partijos narys. Lietuvos evangelikų bažnyčios veikėjas: kuratorius, Sinodo pirmininkas. Lietuvos universitete 1928 m. jam suteiktas garbės daktaro vardas. Buvo „Lietuvių balso" leidėjas ir atsakingasis redaktorius, „Vairo" leidėjas. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke", „Vil­ niaus žiniose", „Viltyje", „Lietuvos aide". Vertė V. Korolenkos, A. Čechovo kūrinius. Mirė 1941 m. balandžio 5 d. Rio de Žaneire (Brazilija).

67

JULIUS INDRIŠIUNAS (1901 — 1943)

JUOZAS

JANKEVIČIUS (1880—1945)

* •

Gimė 1901 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių aps. Pašvitinio vis. Peluodžių k. 1912—1915 m. mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje, o 1918 m. tęsė mokslą Šiaulių gimnazijoje. 1919 m. nutraukė mokslą ir išėjo savanoriu į Lietuvos ka­ riuomenę. Tarnavo husarų pulke. Vėliau baigė gimnaziją, o 1927 m. — Lietuvos universiteto teisės fakultetą. Studijuodamas 1924—1925 m. mokytojavo Vilkijos vidurinėje mokykloje. Advokato praktika vertėsi Vilkijoje, o 1930 m. buvo paskir­ tas Kauno apygardos teismo vyriausiuoju notaru. Nuo 1933 m. buvo finansų ministerijos generalinis sekre­ torius, kurį laiką vadovavo prekybos departamentui. Lankėsi D. Britanijoje, TSRS, Prancūzijoje, Belgijoje. 1936 m. Seimo narys ir pirmasis vicepirmininkas. XVIII Vlado Mirono (1938.111.24—1938.XII.5), XIX Vlado Mirono (1938.XII.5—1939.111.28) Minitrų kabinetuose buvo finansų ministras. 1940 m. liepos mėnesį tarybų valdžios suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, ištremtas įRusijos šiaurę. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos vyriausiosios valdybos narys, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos centro valdybos narys, „Santaros", tarybos narys, korporacijos „NeoLithuania" garbės teismo pirmininkas, Lietuvos aeroklubo ta­ rybos narys. Mirė 1943 m. sausio 4 d. Kirovo lageryje.

Gimė 1880 m. lapkričio 2 d. Rokiškio aps. Panemunėlio vis. Vėbrių k. Baigė Panevėžio realinę mokyklą, o 1915 m. — Kijevo politechnikos instituto statybos fakultetą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo geležinkelyje Kaune, vėiau — kelių ruožo viršininku Šiauliuose, Kaune. Nuo 1922 m. tarnavo susisiekimo ministerijoje. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabinete buvo susisiekimo ministras iki 1927 m. ge­ gužės. Vėliau susisiekimo ministerijoje užėmė direktoriaus gene­ ralinio sekretoriaus ir kartu geležinkelių direkcijos vyriausiojo direktoriaus pareigas. Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete (1924— 1940 m.) buvo privatdocentas, docentas. Skaitė paskaitas tech­ nikos fakultete. Yra parašęs techninio pobūdžio darbų apie geležinkelius. 1940 m. lapkričio mėn. tarybų valdžios suimtas, įkalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime. 1941 m. balandžio mėn išvežtas į Vorkutos koncentracijos stovyklą. Mirė 1945 m. balandžio 22 d. Vorkutoje.

68

69

AUGUSTINAS

JANULAITIS

(1878—1950)

Gimė 1878 m. kovo 19 d. Šiaulių aps. Malavėnų k. 1886—1893 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje, bet iš jos buvo pašalintas. 1896 m. baigė Rygos gimnaziją. Studijavo Maskvos universiteto teisės fakulete, bet, už dalyvavimą studentų riau­ šėse, du kartus iš jo pašalintas. 1900 —1901 m. kalintas Latvi­ joje už draudžiamų raštų platinimą. Gresiant tremčiai j Sibirą, pabėgo į užsienį, gyveno Mažojoje Lietuvoje, kurį laiką Škoti­ joje, studijavo Berno (Šveicarija) universitete (1903— 1905 m.). 1906 m. grįžtant su padirbtu pasu į Lietuvą, buvo suimtas ir 10 mėnesių kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime. 1907 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Vil­ niuje vertėsi advokato praktika. Nuo 1912 m. —prisiekęs ad­ vokatas. Pirmojo pasaulinio karo metais gyeno Vilniuje ir buvo vokiečių okupacinės valdžios 3 mėnesiams įkalintas Vokės koncentracijos stovkloje. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12) Minist­ rų kabinete buvo užsienio reikalų ministerijos valdytojas, o faktiškai ministras, nes formalusis ministras Augustinas Volde­ maras visą to kabineto kadenciją išbuvo užsienyje. 1919 m. sausio mėn. buvo V. Kapsuko vyriasybės suimtas Vilniuje, bet po kelių dienų paleistas. 1919—1925 m. buvo Vyriausiojo tribunolo teisėjas, o nuo 1924 m. — pirmininkas. 1920—1922 m. Aukštųjų kursų lektorius. Dirbo Lietuvos universitete: 1922 m. teisės istorijos katedros vedėjas, 1924 m. ordinarinis profesorius, nuo 1935 m. Vytauto Didžiojo uni­ versiteto teisės fakulteto dekanas Kaune, vėliau — Vilniuje. Be to, dėstė Kauno aukštuosiuose karininkų kursuose, o nuo 1936 m. — Dotnuvos žemės ūkio akademijoje 1945 m. buvo Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakulteto dekanas. Priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai (slapyvardis J. Lizdeika), buvo jos Centro Komiteto narys. 1935 m. tapo Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaru. 1941 m. suteiktas Lietuvos TSR Mokslų Akademijos tikrojo nario vardas. 70

Redagavo „Darbininkų balsą", „Praeitį", „Žariją", kartu su Mykolu Biržiška „Visuomenę". Bendradarbiavo „Ūkininke", „Varpe", „Vienybėje lietuvninkų", „Vilniaus žiniose", „Lietu­ vos žiniose". Yra parašęs poleminių politinių brošiūrų, moks­ linių istorijos studijų, pirmasis į lietuvių kalbą išvertė K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestą". Yra išvertęs Ibseno dramų, Heinės prozos kūrinių. Mirė 1950 m. gegužės 22 d. Kaune.

71

KAZYS J O K A N T A S

PETRAS JUODAKIS

(1880—1942)

(1872—1940)

Gimė 1880 m. spalio 23 d. Panevėžio aps. Kupiškio vis. Valiukiškio k. 1894 m. įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją, bet už atsisa­ kymą atlikti religines apeigas rusų kalba, buvo pašalintas, tęsė mokslą Talino II gimnazijoje, ir 1902 m. baigė. 1908 m. baigė Tartu universiteto medicinos fakultetą. 1909—1918 m. dirbo Kalvarijos šv. Jurgio ligoninėje gy­ dytoju. 1918 m. kurį laiką buvo Marijampolės „Žiburio" gim­ nazijos direktorius. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferen­ cijoje Vilniuje. Buvo Steigiamojo, I, II, III Seimų narys, II Seime buvo jo vicepirmininkas. XI Vytauto Petrulio (1925.II.4—1925.IX.25), XII Leono Bistro (1925.IX.25—1926.VI.15) Ministrų kabinetuose buvo švietimo ministras. 1927 m. tapo Kauno „Aušros" mergaičių gimnazijos di­ rektoriumi. XXI Antano Merkio (1939.XI.21 —1940.VI. 17) Ministrų kabinete buvo švietimo ministras. Lietuvių krikščionių demokratų, vėliau Lietuvos ūkininkų partijos narys. Bendradarbiavo „Varpe", „Vilniaus žiniose", „Viltyje", „Šaltinyje", „Laisvėje", „Lietuvoje", „Lietuvos aide", „Ūki­ ninke", „Lietuvos mokykloje". 10 metų rengė lotynų-lietuvių kalbų žodyną (virš 1 000 psl. apimties), parengė lotynų kalbos vadovėlį vidurinei mokyklai (I ir II d.). Iš lenkų ir vokiečiųkalbų vertė pažintinės ir gro­ žinės literatūros kūrinius. Sušaudytas 1942 m. kovo 2 d. Sverdlovske.

Gimė 1872 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžio aps. Kupiškio vis. Račiupėnų k. Mokėsi Panevėžio, paskui Talino (Estija) realinėse mo­ kyklose. 1898 m. baigė Peterburgo universiteto gamtos fakultetą. Dirbo Peterburgo matų ir saikų laboratorijoje, o 1908— 1920 m. buvo Pobiedinskio aukštųjų komercijos kursų Peter­ burge (Petrograde) chemijos ir prekių mokslų katedrų ve­ dėjas. 1921 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Aukštųjų kursų lektoriumi ir vedėjo padėjėju Kaune. VII Ernesto Galvanausko (1922.II.2—1923.11.23) Minist­ rų kabinete buvo švietimo ministras. Atidarius Lietuvos universitetą, 1922 m. gruodžio mėn. tapo ordinariniu profesoriumi. Dėstė chemiją, prekių mokslą. Nuo 1934 m. neorganinės ir analizinės chemijos katedros vedėjas Vytauto Didžiojo universitete. Įsteigė Valstybinę technikos ir chemijos laboratoriją ir iki 1935 m. buvo jos direktorius. Įkūrė Prekių muziejų ir visą laiką buvo jo vedėjas. Lankėsi Londone (Didžioji Britanija) kaip ekspertas kal­ dinant litą. Mirė 1940 m. rugsėjo 21 d. nuo paralyžiaus Kaune.

72

73

VLADAS JURGUTIS

S T E P O N A S KAIRYS

(1885—1966)

(1879—1964)

Gimė 1885 m. lapkričio 17 d. Palangos vis. Joskaudų k. 1902 m. baigė Palangos progimnaziją, o 1906 m. — Že­ maičių kunigų seminariją Kaune. 1910 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją ir įgijo teologijos magistro laipsnį, o dip­ lominį darbą parašė apie K. Markso antvertės teoriją. 1910—1913 m. studijavo socialinius ekonominius mokslus Miuncheno (Vokietija) universiteto valstybės ūkio fakultete. 1913 m. buvo vikaras Švėkšnoje, vėliau Liepojoje. Pirmojo pasaulinio karo metais klebonavo Saratove, Astra­ chanėje, kurį laiką gyveno Ukrainoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, buvo Žemaičių kunigų seminarijos profesorius ir ėjo prefekto pareigas. 1920—1922 m. buvo Steigiamojo seimo narys, finansų ir biudžeto komisijos vedėjas. 1920 m. gruodžio mėnesį dalyvavo Lietuvos derybose su Lenkija. VII Ernesto Galvanausko (1922.II.2 —1923.11.23) Ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras iki 1922.IX.28. Nuo 1922 m. rugsėjo mėn. Lietuvos banko valdytojas. 1926 m. buvo vienas Lietuvos cukraus akcinės bendrovės steigėjų. Nuo 1925 m. dėstė Lietuvos universitete, buvo ekstraordi­ narinis, ordinarinis profesorius. Dėstė ekonomiką Aukštuosiuose Vytauto Didžiojo karininkų kursuose. Nuo 1940.1.1 pradėjo dėstyti Vilniaus universiteto ekono­ mikos fakultete, vėliau, iki 1943 m., buvo šio fakulteto dekanas. Vokiečių okupacijos metais kurį laiką buvo valdžios ūkio tarėjas. 1943 m. okupacinės valdžios suimtas ir kalintas Štut­ hofo koncentracijos stovykloje. 1945—1946 m. Vilniaus uni­ versiteto profesorius. 1908 m. kartu su kitais dvasiškiais sumanė ateitininkų or­ ganizaciją. 1919—1921 m. Lietuvių krikščionių-demokratų partijos Centro Komiteto narys. Parašė stambias ekonomikos mokslo studijas („Finansų mokslo pagrindai", „Pinigai", „Bankai"). Mirė 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje.

Gimė 1879 m. sausio 3 d. Ukmergės aps. Kurklių vis. Užunevėžio k. Baigė Kurklių pradinę mokyklą. 1894 m. su pagyrimu Pa­ langos progimnaziją, o 1898 m. — Šiaulių gimnaziją. Studijavo Peterburgo technologijos institute, iš jo 2 kartus buvo šalintas už dalyvavimą studentų judėjime. Baigė 1908 m. 1908 m. Samaros gubernijoje, Petro Vileišio vadovaujamas, statė tiltus Volgos—Bugulmos geležinkelyje, vėliau darbavosi Kursko gubernijoje. 1912 m. grįžo į Vilnių. Dirbo miesto savivaldybės kana­ lizacijos skyriuje.' 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferenci­ joje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1918 m. gruodžio mėn organizavo Utenos apskrities sa­ vivaldybę ir buvo jos valdybos pirmininkas. Vėliau dirbo pre­ kybos ir pramonės ministerijoje. IV Mykolo Sleževičiaus (1919.1 V. 12— 1919.X.7) Ministrų kabinete buvo tiekimo ir maitinimo ministras. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą, buvo I, II, III Seimų narys. 1923—1938 m. dirbo Kauno miesto savivaldybės kanaliza­ cijos ir vandentiekio skyriaus vedėju. Vadovavo vandentiekio ir kanalizacijos projektavimo ir tiesimo darbams Kauno rajo­ nuose. Parengė Šiaulių miesto vandentiekio projektą, buvo kanalizacijos projektų ekspertas Marijampolėje, Vilkaviškyje, Panevėžyje. Dėstė Lietuvos universitete, buvo Vytauto Didžiojo univer­ siteto ordinarinis profesorius (1939 m.). 1941 — 1943 m. uni­ versiteto technikos fakulteto dekanas. 1943—1945 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo ko­ miteto (VLIK'o) pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Pradžioje gyveno Vokieti­ joje, vėliau — JAV. Nuo 1900 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1907 m. dalyvavo VRSDDP suvažiavime. Dalyvavo Socialistų

74

75

internacionalo kongresuose Hamburge (Vokietija) 1923 m. ir Vienoje (Austrija) 1930 m. Lietuvių suvažiavime Vilniuje (1905 m. gruodžio mėn.) pirmininkavo pirmos dienos posėdyje. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1940 m.). Bendradarbiavo „Echo zycia robotniczego na Litwie", „Naujoje gadynėje", „Skarde", „Vilniaus žiniose", „Mūsų ke­ lyje", „Darbo visuomenėje", „Mintyje". Redagavo „Darbo bal­ są", „Socialdemokratą". Yra parašęs politinio pobūdžio felje­ tonų, technikos, politikos, literatūros darbų. Mirė 1964 m. gruodžio 16 d. Niujorke (JAV)

s

76

VINCAS KAROBLIS (1866—1939)

Gimė 1866 m. rugsėjo 20 d. Biržų aps. Vabalninko vis. Natiškių k. Baigė Šiaulių vidurinę mokyklą, o 1894 m. Kijevo universi­ teto teisės fakultetą. 1895 m. pradėjo dirbti Rygos apygardos teismo sekretoriaus padėjėju, vėliau — sekretoriumi. 1908 m. paskirtas Vitebsko vyriausiuoju notaru. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Draugijos nukentėju­ siems dėl karo šelpti Vitebsko skyriaus pirmininkas. 1918 m. grįžo į Lietuvą, tapo Kauno apygardos teismo nariu. VI Kazio Griniaus (1920.VI.19—1922.II.2), VII Ernesto Galvanausko (1922.II.2—1923.11.23), VIII Ernesto Galvanaus­ ko (1923.11.23—1923.VI.29), XII Leono Bistro (1925.IX.25— 1926.VI.15) Ministrų kabinetuose buvo teisingumo ministras. 1926 m. išrinktas į III Seimą. Buvo valstybės kontrolierius. 1927 m. išėjo į pensiją ir apsigyveno savo ūkyje Subačiaus valsčiuje. Lietuvos ūkininkų partijos narys. Mirė 1939 m. gegužės 25 d. Panevėžio aps. Subačiaus vis. Kukaukos vienkiemyje.

77

PETRAS

KARVELIS

(1897—1976)

Gimė 1897 m. birželio 29 d. Marijampolės aps. Šilavoto vis. Jiestrakio k. 1907 m. pradėjo mokytis Marijampolės gimnazijoje, o 1917 m. baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže. Įstojo į Peterburgo karo medicinos akademiją, studijavo valstybinius mokslus Miun­ cheno ir Berlyno (abu Vokietijoje) universitetuose, o 1923 m. baigė Vroclavo (Lenkija) universiteto teisės fakultetą ir įgijo valstybinių mokslų daktaro laipsnį. 1923 m. dirbo Spaudos biuro propagandos skyriaus vedėju, finansų ministerijos patarėju, organizavo pinigų leidimą, buvo mokesčių departamento direktorius. 1924 m. buvo II Seimo narys. Pirmasis Žemės banko valdytojas. XII Leono Bistro (1925.IX.25—1926.VI.15) Ministrų kabi­ nete buvo finansų ministras, o XIV Augustino Voldemaro (1926.XII. 17— 1929.IX.23) Ministrų kabinete finansų ministras iki 1927.V.3. Įsteigė „Inkaro", „Lietmedžio", „Prekybos", „Žaibo" bend­ roves. Vėliau vadovavo prekybos derybų su užsieniu ir prekybos sutarčių sudarymo komisijai, atstovavo Lietuvai įvairiose tarp­ tautinėse ekonominėse konferencijose. Nuo 1910 m. priklausė ateitininkų sąjungai. 1916—1917 m. Rusijoje atsidūrusių moksleivių ateitininkų pirmininkas. 1917 m. išrinktas į Petrogrado lietuvių seimą. 1918 m. buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos gene­ ralinis sekretorius, 1923—1926 m.— pirmininkas. Redagavo „Vadą", buvo „Ryto" steigėjas. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. grįžo į Lietuvą, iš­ laikė teisėjo egzaminus, pasitraukė į Austriją, vėliau į Vokietiją. Nuo 1945 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) narys, vėliau jo vykdomosios tarybos narys, Baltijos tarybos narys, o nuo 1950 m. jos generalinis sekretorius. Mirė 1976 m. rugpjūčio 10 d. Baden-Badene (VFR).

78

PETRAS KLIMAS (1891 — 1969)

Gimė 1891 m. vasario 23 d. Marijampolės aps. Kalvarijos vis. Kušliškių k. Pradžios mokslus ėjo Liudvinave ir Kalvarijoje. 1901 m. įsto­ jo į Marijampolės gimnaziją, buvo pašalintas, bet teismo sprendi­ mu vėl priimtas ir baigė 1910 m., o 1914 m. baigė Maskvos uni­ versiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komitete. Vokiečių oku­ pacinės valdžios apkaltintas karinio perversmo rengimu ir 3 mė­ nesius kalintas. Lietuvių konferencijos (1917 rugsėjo 18—22 d.) Vilniuje dalyvis. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 metų vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919—1923 m. dirbo užsienio reikalų ministerijoje įvairiose pareigose: viceministras, ministerijos valdytojas, o VI Kazio Gri­ niaus (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų kabinete, būdamas už­ sienio reikalų ministerijos valdytojas, nuo 1921.XII.20 iki 1922. 1.1 buvo faktiškasis ministras. Tuo pat metu 1920—1923 m. buvo Aukštųjų kursų ir Lietu­ vos universiteto dėstytojas. Skaitė Lietuvos istorijos kursą. 1923—1925 m. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis minist­ ras Italijoje, 1925—1940 m.— Prancūzijoje, Belgijoje, Ispani­ joje, Portugalijoje, Liuksemburge. Bendradarbiavo spaudoje. Buvo faktiškasis „Lietuvos aido" redaktorius. Parašė originalių mokslo veikalų iš istorijos, poli­ tikos („Lietuva, jos gyventojai ir sienos" 1917 m.) „Lietuvių žemės valdymo istorija" 1919 m., „Lietuvos senobės bruožai" 1919 m., „Istorinė Lietuvos valstybės apžvalga" 1922 m.). 1942 m. vokiečių okupacinės valdžios suimtas Prancūzijoje ir kalintas koncentracijos stovykloje iki 1943 m. pabaigos, paskui išsiųstas į Lietuvą. Tarybų valdžios ištremtas iš Lietuvos ir kalintas. Mirė 1969 m. sausio 16 d. Kaune.

79

JURGIS KRIKŠČIŪNAS (1894—1947)

MYKOLAS JERONIMAS KRUPAVIČIUS (1885—1970)

Gimė 1894 m. balandžio 22 d. Marijampolės aps. Prienų vis. Ašmintos k. 1914 m. baigė Marijampolės gimnaziją, o 1918 m. Petrogra­ do universiteto gamtos ir matematikos fakultetą. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Spaudos biure. 1920 m. tęsė agronomijos studijas Halės (Vokietija) univer­ sitete ir baigė 1923 m. 1924—1926 m. buvo Šiaulių apskrities agronomas ir moky­ tojų seminarijos dėstytojas. XIII Mykolo Sleževičiaus (1926.VI.15—1926.XII.17) Mi­ nistrų kabinete buvo žemės ūkio ministras. 1927—1939 m. Žemės ūkio rūmų tyrimo įstaigos valdytojas. Vienas įvairių žemės ūkio tyrimo stočių Lietuvoje steigėjų. XX Jono Černiaus (1939.111.28—1939.XI.21) Ministrų kabinete žemės ūkio ministras. 1939—1944 m. kooperacijos bendrovės „Linas" direktorius. 1926—1944 m. kartu buvo ir Dotnuvos žemės ūkio akademi­ jos lektorius, o nuo 1938 m.— ekstraordinarinis profesorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946—1947 m. profesoriavo Hamburge ir Pineberge (Vo­ kietija) . Darbavosi kooperacijos srityje. Buvo Lietuvos vartotojų bendrovių sąjungos valdybos narys, „Lietūkio" pirmininkas, Lietuvos kooperatinio draudimo sąjungos valdybos narys, drau­ dimo bendrovės „Kooperacija" valdybos pirmininkas, „Pieno­ centro" tarybos pirmininkas. Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai. Bendradarbiavo „Naujojoje Lietuvoje", „Tautos ūkyje", „Varpe", „Lietuvos ūkininke", „Ūkininko patarėjuje", „Lietu­ viškoje enciklopedijoje", „Talkoje", „Žemėje", „Vaire", „Žibu­ riuose". Redagavo „Žemės ūkį". Yra parašęs stambių moklso darbų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Mirė 1947 m. kovo 24 d. Hamburge (Vokietija).

Gimė 1885 m. spalio 1 d. Marijampolės aps. Balbieriškyje. Baigė Igliškėlių pradinę mokyklą, o 1905 m.— Veiverių mokytojų seminariją. Iki 1907 m. mokytojavo Lomžos gubernijos mokyklose. Už revoliucines pažiūras 2 kartus suimtas. 1907—1908 m. mokyto­ javo Papilėje. Už kovą prieš carizmą iš darbo buvo atleistas ir vos išsisuko nuo teismo. 1913 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1917 m. Petrogrado dvasinę akademiją. 1917—1918 m. Voronežo Martyno Yčo berniukų gimnazijos kapelionas. Tarybų valdžia jam paskyrė mirties bausmę už lie­ tuvių kareivių organizavimą prieš bolševikus. 1918 m. bėgo į Lietuvą, prie Vilniaus vokiečių buvo suimtas ir gyveno karo komendantūros priežiūroje. Nuo 1919 m. dirbo prie Valstybės tarybos, tarnavo vidaus reikalų ir žemės ūkio ministerijose. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimo narys. IX Ernesto Galvanausko (1923.VI.29—1924.VI.18), X Antano Tumėno (1924.VI.18— 1925.II.4), XI Vytauto Petrulio (1925.II.4—1925.IX.25), XII Leono Bistro (1925.IX.25— 1926.VI.15) Ministrų kabinetuose buvo žemės ūkio ministras. Įgyvendino žemės reformą, išdalijo 418 tūkstančių ha dvarų žemių. 1927—1929 m. studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką Lilyje ir Tulūzoje (abu Prancūzijoje). 1930—1935 m. buvo vikaras Garliavoje, Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius, Veiverių klebonas. 1935—1942 m. Kalvarijos klebonas, dekanas 1941 m. tarybų valdžios persekiojamas slapstėsi Druskininkų apylinkėse. Vokiečių okupacijos metais (1942 m.) gestapo suimtas ir kalintas Eitkūnų ir Tilžės kalėjimuose. 1944 m. atsidūrė Vokietijoje. Išrinktas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) pirmininku. 1957 m. persikėlė į JAV.

80

81

Buvo vienas pirmųjų ateitininkų sąjūdžio kūrėjų, Lietuvos krikščionių demokratų partijos Rusijoje pirmininkas, Lietuvių krikščionių demokratų partijos Centro Komiteto pirmininkas 1919—1923 m. ir 1926—1927 m., Lietuvių krikščionių demo­ kratų partijos užsienyje pirmininkas 1946—1950 m. 1950 m. išrinktas Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų sąjungos pir­ mininku ligi gyvos galvos. 1948 m. pakeltas prelatu. Bendradarbiavo „Lietuvių laikraštyje", „Vilniaus žiniose", „Lietuvos ūkininke", „Šaltinyje", „Vadove", „Spindulyje", „Draugijoje", „Ryte", „Lietuvoje", „Tiesos kelyje", „Lietuvos mokykloje", „Židinyje", „Pavasaryje", „Moteryje". Redagavo „Krikščionį demokratą", „Laisvąją Lietuvą", „Tėvynės sargą" ir visuomenininko bibliotekėlės leidinius. Parašė religinio turinio veikalų, politinio pobūdžio knygelių ir leidinių žemės reformos klausimais. Išvertė bažnytinių veikalų iš lenkų kalbos. Mirė 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje (JAV).

82

PETRAS LEONAS (1864—1938) Gimė 1864 m. lapkričio 16 d. Marijampolės aps. Gudelių vis. Leskavos k. Pradinę mokyklą lankė Naumiestyje, Šunskuose. 1884 m. sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją, vienerius metus studijavo Maskvos universiteto gamtos ir matematikos fakultete, o 1889 m. baigė šio universiteto teisės fakultetą. Pratiką atliko Suvalkų apygardos teisme ir 1892 m. išsiųs­ tas dirbti į Vidurinę Aziją: Taškente buvo tardytojas, Samarkande — valstybės gynėjo padėjėjas, taikos teisėjas, o N. Margelane — apygardos teismo narys. Už dalyvavimą 1905 m. revoliuci­ niame judėjime iš tarnybos atleistas. 1906 m. parvyko į Lietuvą, dirbo Kaune prisiekusiuoju ad­ vokatu. 1907 m. išrinktas į II Valstybės dūmą nuo Suvalkų gu­ bernijos. 1915—1918 m. gyveno Rusijoje, buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas steigėjų, jos CK vicepirmi­ ninkas. Kurį laiką gyveno Švedijoje. I Augustino Voldemaro (1918.XI.11 —1918.XII.26), II My­ kolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12) Ministrų kabine­ tuose buvo teisingumo ministras. IV Mykolo Sleževičiaus (1919. IV. 12—1919.X.7) Ministrų kabinete buvo pirmininko pavaduo­ tojas ir vidaus reikalų ministras. Parengė Laikinąjį Lietuvos teismų, jų darbo sutvarkymo ir savivaldybių įstatymus. Buvo vyriausiosios Steigiamojo seimo rinkimų komisijos pirmininkas. 1920 m. Aukštųjų kursų Kaune lektorius ir vedėjas. Vienas Lietuvos universiteto kūrėjų, buvo šio universiteto katedros vedėjas, teisių fakulteto dekanas. Turėjo garbės profesoriaus vardą ir garbės daktaro laipsnį. Dalyvavo varpininkų veikloje. Valstybės dūmoje rėmė kadetus. Vienas „Santaros" partijos steigėjų Rusijoje 1917 m. Dalyvavo „Mokslo", „Žiburėlio", „Saulės", „Aušros", „Dai­ nos" ir kitų lietuvių draugijų veikloje. Apie 10 metų pirmininkavo Lietuvos advokatų tarybai. Bendradarbiavo „Varpe", „Ūkininke", „Vienybėje lietuv­ ninkų", „Vilniaus žinose", „Lietuvos ūkininke", „Lietuvos ži­ niose", „Viltyje", „Šaltinyje", „Draugijoje", „Šviesoje". Reda­ gavo „Kultūrą". Mirė 1938 m. gegužės 12 d. Kaune. 83

SILVESTRAS

LEONAS

(1894—1959)

Gimė 1894 m. sausio 15 d. Marijampolės aps. Gudelių vis. Leskavos k. Lankė Suvalkų gimnaziją, baigė Vilniaus II gimnaziją. Stu­ dijavo Maskvos, Charkovo universitetuose, o 1925 m. baigė Lietuvos universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuome­ nėje. 1919 m. grįžo į Lietuvą ir stojo į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1925 m. buvo Telšių taikos teisėjas, Šiaulių apygardos teismo nars, o nuo 1933 m.— Apeliacinių rūmų teisėjas. Nuo 1934 m. birželio 16 d. kariuomenės teismo pirmininkas. XVIII Vlado Mirono (1938.111.24—1938.XII.5), XIX Vlado Mirono (1938.XII.5—1939.111.28) Ministrų kabinetuose buvo vidaus reikalų ministras. Vėliau tarnavo valdininku ypatingiems reikalams. Buvo atsargos pulkininkas. 1940 m. gegužės mėn. buvo paskirtas Vyriausiojo tribunolo teisėju. Tarybų valdžios iš šio posto atleistas, suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, vėliau Maskvos Lubiankos kalėjime, po to vėl Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m., prasidėjus karui, išėjo į laisve. Pokario metais tarybų valdžios suimtas ir ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1959 m. lapkričio 17 d. Kaune.

PRANAS

LIATUKAS

(1876—

)

Gimė 1876 m. sausio 29 d. Raseinių aps. Padievaičių k. Mokėsi Palangoje, baigė Rygos gimnaziją. 1902 m. stojo savanoriu į Rusijos kariuomenę. 1905 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Tarnavo pėstininkų pulkuose Liepojoje ir Penzoje. Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo kuopos, o baigė pulko vadu. Buvo 3 kartus sužeistas, apdovanotas aukščiausiais Rusijos ar­ mijos karo apdovanojimais. Po Spalio revoliucijos bolševikų evakuotas į Lietuvą. 1918 m. rudenį buvo Padievaičių parapijos komiteto pirmi­ ninkas. 1918 m. pabaigoje stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo pėstininkų pulko vadas, tarnavo kaiuomenės štabe, buvo jo viršininkas, vėliau — vėl pėstininkų pulko vadas. Nuo 1919 m. gegužės mėn.— Ukmergės rinktinės vadas, vėliau — brigados ir divizijos vadas. 1919 m. spalio mėn. tapo vyriausiuoju kariuomenės vadu ir tuo pat metu V Ernesto Galvanausko (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministerijos valdytojas. 1920 m. turėdamas generolo leitenanto laipsnį, išėjo į atsargą ir tarnavo finansų ministerijoje.

•

84

?

85

S T A S Y S LOZORAITIS (1898—1983)

DONATAS MALINAUSKAS (1869—

?

)

Gimė 1898 m. rugsėjo 5 d. Kaune. Kaune baigė pradinę mokyklą, o 1918 m. Voroneže Martyno Yčo gimnaziją. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, tarnavo vidaus reikalų ministerijoje, o 1919—1923 m. buvo ministrų kabineto kance­ liarijos viršininkas, reikalų vedėjas. Nuo 1923 m. balandžio mėn. diplomatinėje tarnyboje Vokie­ tijoje. Berlyno universitete klausė teisės paskaitų. 1929—1932 m. dirbo diplomatinį darbą Vatikane. 1932—1934 m. užsienio reikalų ministerijos politikos depar­ tamento direktorius. XVI Juozo Tūbelio (1934.VI.12—1935.IX.6), XVII Juozo Tūbelio (1935.IX.6—1938.111.24), XVIII Vlado Mirono (1938. III.24—1938.XII.5) Ministrų kabinetuose buvo užsienio reikalų ministras. Nuo 1939 m. vasario mėn. nepaprastasis pasiuntinys ir įgalio­ tasis ministras Italijoje. 1940 m. birželio 2 d. jam pavestos visų užsienyje pasilikusių Lietuvos diplomatinių atstovybių šefo pareigos. Turėjo pasaulinį diplomato autoritetą. 1934 m. jo iniciatyva Ženevoje (Šveicarija) pasirašyta Pabaltijo valstybių santarvės sutartis. 1935 m. išrinktas Paryžiaus tarptautinės diplomatinės akademijos nariu. Mirė 1983 m. gruodžio 24 d. Romoje (Italija).

Gimė 1869 m. kovo 7 d. Latvijoje, Latgalos Krėslaukyje^ Mokėsi Vilniuje, Minske, Galicijoje, studijavo Taboro (Čeki­ ja) žemės ūkio akademijoje, kurią baigė 1894 m. 1895 m. grįžo į Lietuvą, gyveno tai Vilniuje, tai savo dvaruo­ se Trakų apskrityje. 1899 m. Vilniuje drauge su kitais įkūrė „12 apaštalų" drau­ giją lietuvių kalbai ginti. 1905 m. gruodžio 4—5 d. drauge su kitais sušaukė Lietuvių suvažiavimą Vilniuje. Pasirašė memorandumą caro vyriausybei dėl autonomijos suteikimo Lietuvai. 1906 m. drauge su kitais organizavo Lietuvių sąjungą lietu­ vių kalbos teisėms ginti bažnyčiose ir iki 1915 m. buvo jos pirmi­ ninkas. Nuo 1907 m. balandžio mėn. Lietuvių mokslo draugijos narys. 1909 m. vienas „Rūtos" draugijos Vilniuje steigėjų, o 1913 m. vienas „Ryto" švietimo draugijos steigėjų. 1914 m. drauge su kitais organizavo Lietuvių ūkininkų ben­ drovę ir buvo jos pirmininkas. 1914 m. rugpjūčio mėn. išrinktas Laikinojo lietuvių komiteto sekretoriumi, o gruodžio mėn. tapo Lietuvių draugijos nukentė­ jusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto nariu. 1917 m. rugsėo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasi­ rašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1922—1923 m. buvo Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijoje. Nuo 1923 m. vidurio dirbo užsienio reikalų ministerijoje, o nuo 1931 m.— nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Estijoje. 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Sibirą. Buvo Lietuvių tautos pažangos partijos narys. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose", „Viltyje", „Draugijoje", „Lietuvoje", „Naujojoje romuvoje".

86

87

JONAS

MASILIŪNAS

BOLESLOVAS-JONAS

MASIULIS

(1899—1942)

(1889—1965)

Gimė 1899 m. gegužės 13 d. Panevėžio aps. Ramygalos vis. Gabulų k. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, o 1917 m. baigė Pskovo gimnaziją. 1917 m. buvo Vyriausiosios Šiaurės Kaukazo lietuvių tarybos Jekaterinodare sekretorius. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigė karo mokyklą, beveik 3 metus tarnavo pėsti­ ninkų pulke. Išėjo į atsargą, gavo finansų ministerijos stipendiją studijuoti Berlyno (Vokietija) aukštojoje prekybos mokykloje, vėliau studijavo Lietuvos universitete. Buvo III Seimo narys ir jo 1-asis sekretorius. Tarnavo susisiekimo ministerijos geležinkelių valdyboje, buvo ekonominės direkcijos direktorius, mokytojavo Kybartų „Žiburio" gimnazijoje. Nuo 1939 m. rudens Vytauto Didžiojo universiteto teisės fa­ kulteto ekonominio skyriaus neetatinis lektorius. XXI Antano Merkio (1939.XI.21 — 1940.VI.17) Ministrų kabinete buvo susisiekimo ministras. 1941 m. birželio 15 d. tarybų valdžios ištremtas į Krasnojars­ ko krašto Rešiotų stotį. Buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys. 1929—1930 m. buvo studentų ateitininkų sąjungos pirminin­ kas. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1942 m. gruodžio 25 d. koncentracijos stovykloje Kras­ nojarsko krašto Rešiotų stotyje.

Gimė 1889 m. sausio 21 d. Švenčionių aps., Tverečiuje. 1908 m. baigė Peterburgo gimnaziją, 1915 m. Peterburgo universiteto teisės fakultetą. 1915—1916 m. Peterburgo univer­ sitete studijavo rytų kalbų fakultete. Teisininko diplomą gavo Lietuvos universitete. Grįžęs į Lietuvą, 1918—1919 m. mokytojavo Vilniaus gim­ nazijose, tarnavo taikos teisėju Kaune. 1920—1922 m. buvo Kauno apygardos teismo teisėjas, o 1923—1926 m.— pirminin­ kas. 1926—1928 m. Vyriausiojo tribunolo teisėjas, 1928—1934 m. Valstybės tarybos narys, nuo 1934 m. liepos 15 d.— jos vice­ pirmininkas, o 1938—1940 m.— pirmininkas. XVIII Vlado Mirono (1938.111.24—1938.XII.5) Ministrų kabinete buvo teisingumo ministras iki 1938 m. spalio 1 d. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, o 1950 m. atvyko į JAV. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos fondo valdybos narys, šios sąjungos garbės teismo pirmininkas, Lietuvių kalbos draugi­ jos pirmininkas. Bendradarbiavo „Viltyje", „Vaire", „Lietuvių balse", „Tei­ sininkų žiniose", „Dirvoje". Yra išvertęs ir parašęs populiarių knygų. Mirė 1965 m. balandžio 18 d. Mičigane (JAV).

88

89

POVILAS

MATULIONIS

(1860—1932)

Gimė 1860 m. rugsėjo 5 d. Kupiškyje. 1882 m. baigė Daugpilio (Latvija) realinę mokyklą, įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet ją paliko, mokė dva­ rininkų vaikus, o 1885—1889 m. studijavo Peterburgo miškų institute. Dirbo Opočkoje (Pskovo gub.) urėdo pavaduotoju, 1894 m. atvyko į Vilnių ir dirbo taksatoriumi, Vilniaus ir Kauno guberni­ jų miškų tvarkytoju. Nuo 1906 m. Oloneco gubernijoje sudarinėjo miškų planą, keletą metų tvarkė miškų ūkį Suomijoje. 1910 m. buvo paskirtas tvarkyti 7 gubernijų miškus. Apsigy­ veno Smolenske. Po 1917 m. vasario revoliucijos buvo išrinktas Smolensko revoliucinio vykdomojo komiteto pirmininku. Tarybų Rusijos vyriausybė skyrė jį visos Rusijos miškų komi­ saru, bet 1918 m. jis grįžo į Lietuvą. 1919 m. pradžioje tarnavo miškų departamente, vėliau — žemės ūkio ir valstybės turtų viceministras III Prano Dovydaičio (1919.111.12—1919.IV.12) Ministrų kabinete, o kadangi minist­ ras nebuvo paskirtas, buvo faktiškasis ministras. 1922—1927 m. dėstė Dotnuvos žemės ūkio technikume, 1924—1929 m. kartu Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, o 1922—1924 m. dar ir Lietuvos universitete, 1923—1924 m. buvo miškininkystės katedros vedėjas, 1923 m.— profesorius. Dotnuvos žemės ūkio akademijos pirmasis rektorius (1924— 1928 m.) ir miškotvarkos katedros vedėjas (1924—1929 m.). 1929 m. persikėlė gyventi į Kupiškį. 1899 m. Vilniuje drauge su kitais įkūrė „12 apaštalų" drau­ giją lietuvių kalbai ginti. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Smolensko komiteto pirmininkas. Kartu su Tadu Ivanausku įkūrė gamtos tyrimo stotį. Įsteigė pirmąją Lietuvoje žuvų peryklą. Bendradarbiavo „Lietuvos balse" bei kitoje Rusijos ir Lie­ tuvių periodinėje spaudoje. Yra išleidęs specialių veikalų. Su J. Spuduliu parašė aritmetikos vadovėlį 1885 m., parengė „Bo­ tanikos žodyną", įvairių žemėlapių. Mirė 1932 m. kovo 15 d. Šiaulių vis. Aleksandrijos dvare. 90

ANTANAS MERKYS (1887—1955)

Gimė 1887 m. vasario 1 d. Rokiškio aps. Skapiškio vis. Bajorų k. Eksternu baigė Rygos Aleksandro gimnaziją, studijavo teisę Tartu universitete, o 1916 m. baigė Kijevo universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos ka­ riuomenę. 1915 m. buvo Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių geležin­ kelio komendantas, vėliau tarnavo Rumunų fronte. Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuo­ menę, buvo jos juridinio skyriaus vedėjas. III Prano Dovydaičio (1919.111.12—1919.IV.12) Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministerijos valdytojas arba fak­ tiškasis ministras. IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12—1919.X.7) Ministrų kabinete iki 1919 m. rugpjūčio 2 1 d . buvo krašto apsaugos mi­ nistras. 1922 m. iš kariuomenės pasitraukė. 1923 m. paskirtas Klaipėdos įgaliotinio Antano Smetonos sekretoriumi. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras iki 1927 m. rugpjūčio 9 d. Pasitraukęs iš ministro pareigų, išėjo į atsargą pulkininko leitenanto laipsniu. 1927—1932 m. buvo Klaipėdos gubernatorius, vėliau advo­ katas, 1933—1939 m. Kauno burmistras, 1934—1939 m. miestų sąjungos pirmininkas, 1936—1940 m. Seimo atstovas, 1939 m. vyriausybės įgaliotinis Vilniaus kraštui. 1939.XI.21 —1940.VI.17 vadovavo XXI Ministrų kabinetui, o 1940.VI.15—1940.VI.17 prezidentui Antanui Smetonai pali­ kus Lietuvą, ėjo prezidento pareigas. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys. 1940 m. liepos mėn. tarybų valdžios suimtas, ištremtas į Saratovo sritį. Vladimiro srityje dirbo juriskonsultu. Mirė 1955 m. kovo 5 d. Melenkuose (Vladimiro sr.).

91

VLADAS MIRONAS

IGNAS

MUSTEIKIS

(1880—1953)

(1890—1960)

Gimė 1880 m. birželio 22 d. Rokiškio aps. Panemunio vis. Kuodiškių k. Mokėsi Panemunyje, Mintaujos (Latvija) gimnazijoje, bet iš jos 1896 m. pašalintas už atsisakymą melstis rusiškai. 1901 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, o 1904 m. Peterburgo dva­ sinę akademiją. Tais pat metais įšventintas kunigu. Buvo Vilniaus privačių mokyklų kapelionas, vėliau klebonas Choroščiuje (Lenkija), Valkininkuose, Dauguose ir Merkinės dekanas. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferenci­ joje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą, buvo jos vicepirminin­ kas. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Buvo III Seimo narys. 1929—1938 m. vyriausiasis kariuomenės kapelionas. 1938.111.24—1938.XII.5 ir 1938.XII.5—1939.111.28 vado­ vavo XVIII ir XIX Ministrų kabinetams, o nuo 1938 m. spalio 1 d. vietoje J. Tūbelio dar ėjo žemės ūkio ministro pareigas. Buvo Lietuvos mokslo draugijos narys, Lietuvių tautos pa­ žangos partijos narys, vienas Lietuvių tautininkų sąjungos fondo steigėjų, vėliau buvo jo mecenatas, valdybos vicepirmininkas. „Pažangos" akcinės bendrovės pirmininkas, dalyvavo ir kitose akcinėse bendrovėse. 1934 m. tapo Kauno miesto tarybos nariu. Nuo 1939 m. sausio mėn.— Lietuvių tautininkų sąjungos vyriau­ siosios valdybos pirmininkas, „Jaunosios Lietuvos" garbės teismo pirmininkas. 1911 m. buvo tikrasis „Aušros" leidėjas. 1940 m. tarybų valdžios buvo suimtas, kalintas Alytaus ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Vokiečių okupacijos metu nuo 1941 m. vidurio gyveno savo ūkyje Bukančiškėse prie Daugų. 1945—1947 m. klebonas Vilniuje. 1947 m. tarybų valdžios ištremtas į TSRS gilumą. Mirė 1953 m. vasario 17 d. Vladimire.

Gimė 1890 m. liepos 25 d. Utenos aps. Vyžuonose. 1915 m. baigė Peterburgo karo mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. gruodžio mėn. grįžo į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Buvo I pėstininkų pulko bataliono vadas, 1919 m.— 3 pėstininkų pulko vadas, 1920 m.— III divizijos vadas. 1924 m. išėjo į atsargą. 1927 m. grįžo į kariuomenę. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17-1929.IX.23), XV Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų kabinetuose iki 1929 m. lapkričio 30 d. buvo vidaus reikalų ministras ir kartu ypatingų reikalų karininkas prie Respublikos prezidento. 1929 m. gavo pulkininko laipsnį. Nuo 1929 m. vienas Lietuvos banko direktorių, vėliau — Valstybės tarybos narys. 1939 m. išėjo į pensiją. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. persikėlė į JAV. Mirė 1960 m. vasario 5 d. Klivlende (JAV).

92

93

KAZYS M U S T E I K I S

STANISLOVAS

NARUTAVIČIUS

(1894—1977)

(1862—1932)

Gimė 1894 m. lapkričio 22 d. Utenos aps. Tauragnų vis. Stučių k. Baigė Orenburgo praporščikų mokyklą 1915 m. Pirmajame pasauliniame kare tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. Rovno lietuvių bataliono vado adjutantas. Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuo­ menę. Tarnavo apsaugos štabe, pėstininkų pulke, Vilniaus, Kau­ no komendantūrose. 1920 m. rudenį dalyvavo kovose su lenkais. 1928 m. baigė Vienos (Austrija) aukštąją prekybos mokyklą, o 1932 m.— Briuselio (Belgija) karo akademiją. 1932—1934 m. dirbo Vyriausiajame kariuomenės štabe. 1934—1938 m. buvo Karo mokyklos viršininkas. XIX Vlado Mirono (1938.XII.5—1939.111.28), XX Jono Černiaus (1939.111.28—1939.XI.21), XXI Antano Merkio (1939.XI.21 — 1940.VI.17) Ministrų kabinetuose buvo krašto apsaugos ministras. Buvo brigados generolas (1937 m.). Yra parašęs atsiminimų. 1940 m. birželio 15 d. pasitraukė į Vokietiją. 1942—1944 m. buvo grįžęs į Lietuvą ir ėjo Verslų ūkio inspekcijos direktoriaus pareigas Kaune. 1944 m. vėl pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į JAV. Mirė 1977 m. birželio 6 d. Čikagoje (JAV).

Gimė 1862 m. rugsėjo 2 d. Telšių aps. Alsėdžių vis. Brevikų k. Mokėsi Liepojos gimnazijoje (Latvija), baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje ir Lietuvių suvažiavime Vil­ niuje 1905 m. gruodžio 4—5 d. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasi­ rašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Vėliau tvarkė savo ūkį, dalyvavo ūkinių organizacijų ir savi­ valdybių organų darbe. Buvo Telšių apskrities tarybos narys. Su žinomu lenkų mokslininku Krzyvvickiu 1890 m. leido „Tygodnik Powszechny". Jaunesnysis jo brolis Gabrielius Narutavičius (gimė 1865 m.) buvo Lenkijos prezidentas 1922.XII.14—16 d. Jį nušovė E. Niewiadomskis. Mirė 1932 m. gruodžio 31 d. Kaune.

94

LIUDAS

NOREIKA

(1884—1928)

Gimė 1884 m. rugpjūčio 17 d. Telšių aps. Žemaičių Kalvarijos vis. Pasruojės k. 1897 m. baigė Alsėdžių liaudies mokyklą, 1901 m. Palangos progimnaziją, 1905 m. Žemaičių kunigų seminariją Kaune. 1908 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją, bet į kunigus nesišventino. Padirbėjęs Linkuvos pradinės mokyklos mokytoju, 1909 m. įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą laisvu klausytoju, o 1917 m. jį baigė. Dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komitete Peterburge ir Voroneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą III Prano Dovydaičio (1919.111.12—1919.IV.12), IV Myko­ lo Sleževičiaus (1919.IV.12—1919.X.7), V Ernesto Galvanaus­ ko (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabinetuose buvo teisingu­ mo ministras. Nuo 1920 m. vertėsi advokato praktika. 1916 m. kartu su kitais veikėjais Rusijoje įkūrė Lietuvių tautos pažangos partiją. 1917 m. buvo Lietuvių tautos tarybos, vėliau Vyriausiosios lietuvių tautos tarybos Rusijoje prezidiumo sekretorius. 1922 m. dalyvavo Katalikų mokslų akademijos steigime ir buvo pirmasis jos iždininkas. Vienas Lietuvių tautininkų sąjungos kūrėjų ir 1926—1927 m. jos centro valdybos pirmininkas. 1928 m. dalyvavo akcinės „Pažangos" bendrovės steigime. Bendradarbiavo „Viltyje, buvo „Vairo" redaktoriaus pava­ duotojas, „Lietuvos balso" faktiškasis ir atsakingasis redaktorius, „Ateities spindulių" atsakingasis redaktorius, „Lietuvos aido" redaktorius. Su J. Pajauju išvertė V. Zakševskio „Naujųjų amžių istoriją". Nušautas 1928 m. gegužės 30 d. Kaune karininko OkuličKazarino dėl konflikto kortavimo metu.

96

TOMAS

NORUS-NARUŠEVIČIUS (1871 — 1927)

Gimė 1871 m. lapkričio 17 d. Alytaus aps. Krokialaukio vis. Daugirdų k. Baigė Marijampolės gimnaziją, Maskvos universiteto fizikos ir matematiks fakultetą ir Maskvos aukštąją technikos mokyklą. Dirbo Maskvos, Kolomnos garo siurblių, Maskvos centrinės elektrinės statybose. Buvo statomi jo suprojektuoti tramvajų vagonai, užpatentuoti vagonų konstrukcijų ir tramvajų eksploa­ tacijos autoriniai išradimai. Dirbo Maskvos tramvajų vagonų dirbtuvių vyriausiuoju inži­ nieriumi, stažavosi Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Japo­ nijoje, JAV. 1912—1914 m. su profesoriumi P. Juodele pastatė Valkinin­ kų cemento fabriką. Buvo vienas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Maskvoje organizatorių ir vadovų. 1917—1918 m. gyveno JAV, dirbo politinį ir finansinį darbą Lietuvos labui. 1920 m. dalyvavo Lietuvos delegacijos sudėtyje Tautų Sąjun­ gos posėdžiuose, derybose su Tarybų Rusija, o 1921 m.— su Lenkija. 1921 —1923 m. Lietuvos įgaliotasis ministras Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. IX Ernesto Galvanausko (1923.VI.29—1924.VI.18) Mi­ nistrų kabinete buvo susisiekimo ministras. 1925 m. Klaipėdos uosto direktorijos pirmininkas. Buvo vienas Demokratinės tautos laisvės santaros („Santa­ ros") partijos kūrėjų (1917 m. Rusijoje), o 1925 m., jai persi­ tvarkius į Ūkininkų partiją, buvo jos narys. Mirė 1927 m. rugsėjo 16 d. Kaune.

97

KAZIMIERAS OLEKA

JUOZAS

PAKNYS

(1880—1971)

(1883—1948)

Gimė 1880 m. kovo 4 d. Naumiesčio aps. Zardelių k. Baigė Pilviškių vokišką pradinę mokyklą, mokėsi Marijam­ polės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje, Liepojos (Lat­ vija) gimnazijoje, Tartu (Estija) universitete, bet vėliau per­ sikėlė j Maskvos universiteto teisės fakultetą, kurį baigė 1907 m. 1905 m. gruodžio 4—5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje ir vykdė jo nutarimus Pilviškiuose. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Kauno apygardos teisme vyresniojo notaro padėjėju, dėstė lotynų kalbą „Saulės" progimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais evakavosi į Maskvą, o 1916 m. grįžęs iš kelionės po JAV, buvo paskirtas į Krymą dirbti komi­ sijoje, likviduojančioje vokiečių ūkius. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Buvo paskirtas Kauno taikos teisėju. 1918 m. gruodžio mėn. buvo išrinktas į Kauno miesto tarybą. 1919—1921 m. ėjo Kauno apygardos teismo nario ir drauge vyresniojo notaro pareigas. 1921 m. buvo paskirtas prižiūrėti ir VI forte įrengti Lietuvos centrinį archyvą. VII Ernesto Galvanausko (1922.II.2—1923.11.23), VIII Ernesto Galvanausko (1923.11.23—1923.VI.29) Ministrų kabi­ netuose buvo vidaus reikalų ministras. Dalyvavo I ir II Seimo darbe. 1923 m. ėmė dirbti Kauno advokatūroje ir iki 1926 m. pa­ baigos kartu buvo žemės ūkio ministerijos juriskonsultas. Buvo „Paramos" kooperatyvo valdybos pirmininkas. Lietuvių krikš­ čionių demokratų partijos narys. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno ir dirbo Vokietijoje. Mirė 1971 m. gruodžio 13 d. Miunchene (VFR).

Gimė 1883 m. rugsėjo 23 d. Rokiškio aps. Jūžintų vis. Pakniškių k. 1904 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją, trumpam buvo įstojęs į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Dalyvavo 1905—1907 m. revoliuciniame judėjime: 1905 m. gruodžio 14 d. Žeimiuose nuginklavo carinės valdžios atstovą, uždarė degtinės monopolį. Už tai metus kalėjo tvirto­ vėje. 1908—1912 m. studijavo Peterburgo komercijos institute. Baigęs institutą, grįžo į Lietuvą, Kaune tarnavo Komer­ cijos banke. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Vilniuje ir rūpino­ si varguomenės šelpimu — buvo liaudies valgyklų ir vaikų prieglaudų vienas administratorių. 1918 m. pabaigoje persikėlė į Kauną. (1918.XII.26—1919.111.12) II Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete buvo maitinimo ir viešųjų darbų ministeri­ jos laikinasis valdytojas. IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12— 1919.X.7) Minist­ rų kabinete buvo darbo ir socialinės apsaugos ministras. Vėliau dirbo valstybės kontrolės aparate, buvo finansų, prekybos ir pramonės viceministras. 1922 m. buvo Lietuvos banko valdybos narys, 1926— 1939 m.— valdytojo pavaduotojas, 1939 —1940 m.— valdy­ tojas. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, jos CK narys. Bendradarbiavo „Darbo balse" ir buvo jo administrato­ rius. Tarybų valdžios metu buvo finansų vicekomisaras. Vokiečių okupacijos metais dirbo finansų tarėjo pavaduo­ toju, vėliau — Lietuvos banko valdytoju. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdyboje Vokietijoje. Mirė 1948 m. sausio 3 d. Reutlingene (Vokietija).

98

99

JUOZAS

PAPEČKYS

ALFONSAS

PETRULIS

(1890—1942)

(1873—1928)

Gimė 1890 m. sausio 1 d. Marijampolės aps. Šunskų vis. Puskepurių k. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, dalyvavo tautinėje veikloje, už tai teistas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į Rusi­ jos kariuomenę, baigė Maskvos Aleksejaus karo mokyklą, tarnavo pėstininkų pulke. Po Spalio revoliucijos išvyko į Šiaurės Kaukazą, o 1919 m. užėmus Kaukazą Denikinui, buvo mobilizuotas į jo armiją. 1919 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo valstybės gynėjo padėjėju kariuomenės teisme. 1921 m. krašto apsaugos ministerijoje dirbo juriskonsul­ tu, vėliau ministro padėjėju ir drauge valdybos viršininku. XIII Mykolo Sleževičiaus (1926.VI.15—1926.XII.17) Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras. 1927—1928 m. advokatavo Kaune. 1929 m. sausio 1 d. paskirtas Valstybės tarybos nariu, o 1938—1940 m. šios Tarybos pirmininko pavaduotojas. Vienas Šaulių sąjungos steigėjų, Klaipėdos vadavimo akcijos dalyvių. Karo mokslo draugijos pirmininkas 1925—1926 m. Bendradarbiavo „Draugijoje", „Vilniaus žiniose", „Mo­ kykloje", „Aušrinėje". Atskiru rinkinėliu atspausdino savo poeziją Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1941 m. birželio 14 d. tarybų valdžios išvežtas į Severouralsko lagerį Nr. 35. Sušaudytas Jakutske 1942 m.

Gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Biržų aps. Vabalninko vis. Kateliškių k. Mokėsi Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose, Žemaičių kuni­ gų seminarijoje Kaune. 1895—1897 m. klausė paskaitų Lvo­ vo (Ukraina) veterinarijos institute. Įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, ją baigęs — į Peterburgo dvasinę akademiją. Kunigu įšventintas 1899 m. Buvo vikaras Bagdonavoje, Nalibokuose, Joniškyje, Maišiagaloje, Marcinkonyse. 1911 — 1927 m. Pivašiūnų klebonas. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferenci­ joje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. buvo Valstybės tarybos prezidiumo sekretorius. 1927 m. perkeltas klebonu į Paparčius, o 1928 m.— į Musninkus. Steigė lietuvių mokyklas, kovojo už lietuvių kalbos teises bažnyčioje. Vienas „Ryto", „Blaivybės" draugijų steigėjų. Lietuvių tautos pažangos partijos narys. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose", „Litwoje", „Tėvynės sarge", „Viltyje", „Aušroje". Mirė 1928 m. birželio 28 d. Musninkuose.

100

101

VYTAUTAS PETRULIS

VLADAS

POŽĖLA

(1890—1842)

(1879—1960)

Gimė 1890 m. vasario 3 d. Biržų aps. Vabalninko vis. Kateliškių k. Mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje, už revoliucinę veiklą buvo pašalintas ir tik per atsitiktinumą ją baigė. Maskvoje baigė prekybos institutą. Trumpą laiką dirbo Voroneže, prie lietuviškos gimnazijos organizavo sąskaitybs kursus. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą. III Prano Dovydaičio (1919.111.12— 1919.IV.12) Ministrų kabinete buvo finansų ministerijos valdytojas ir faktiškai tvarkė visus ministerijos reikalus, nes ministras Martynas Yčas buvo užsienyje. 1920 m. organizavo Prekybos ir pramonės banko skyrių Klaipėdoje ir buvo jo direktorius. VII Ernesto Galvanausko (1922.II.2 —1923.11.23) Minist­ rų kabinete finansų, prekybos ir pramonės ministras nuo 1922. VIII.21. VIII Ernesto Galvanausko (1923.11.23—1923.VI.29), IX Ernesto Galvanausko (1923.VI.29—1924.VI.18), X Antano Tumėno (1924.VI.18—1925.II.4) Ministrų kabinetuose buvo finansų, prekybos ir pramonės (VIII, IX) arba finansų (X) ministras. 1925.11.4—1925.IX.25 vadovavo XI Ministrų kabinetui ir kartu buvo finansų ministras. Vadinamas lito „tėvu", nes su­ tvarkė stabilią Lietuvos valiutą. Lietuvos II Seimo atstovas, o nuo 1925 m. jo prezidiumo pirmininkas. Dėl valstybės iždo nuostolių 1932 m. buvo nuteistas 2 m. kalėti. Gyveno Julinavos kaime prie Aleksoto, kuriame buvo įsteigęs pavyzdinį pieno ūkį. 1937 m. vienas Eksporto prekybos bendrovės kūrėjų ir di­ rektorių. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovų. Leido žurnalą „Tauta". 1940 m. liepos 11d. tarybų valdžios suimtas ir kalintas Kau­ no kalėjime. Ištremtas iš Lietuvos. Sušaudytas 1942 m. Uchtos apylinkėse (Komija).

Gimė 1879 m. balandžio 9 d. Šiaulių aps. Žeimio vis. Steigvilių k. 1900 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją. Buvo caro vyriausybės suimtas, kalintas Liepojos kalėjime, o 1901 m. iš­ tremtas į Smolenską. 1905—1907 m. revoliucijos dalyvis. Panaudojęs ginklą, išlaisvino V. Kapsuką, K. Jurgelionį iš kalėjimo. 1906 m. svetima pavarde įstojo į Tartu universitetą, bet caro vyriausybės susektas ir 1908 m. suimtas, kalintas Kauno kalėjime, metus kalėjo Kauno tvirtovėje. 1912 m. grįžo į Tartu universitetą, bet karui sutrukdžius, universiteto teisės fakultetą baigė Maskvoje 1917 m. Pirmojo pasaulinio karo metais bendradarbiavo su bolševi­ kais, buvo RSDDP lietuvių rajono atstovas Petrogrado komitete. 1917 m. dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju Maskvoje. Po Vasario revoliucijos iš RSDDP pašalintas. Dalyvavo Spalio revoliucijoje ir buvo sužeistas. 1919 m. Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėjas. 1919 m. vasarą išvyko į Lietuvos šiaurę, įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, telkė partizanus kovai su bermontininkais. 1920 m. išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. 1919—1921 m. dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju Kau­ ne, o 1922—1941 m. ten pat buvo prisiekusysis advokatas. XIII Mykolo Sleževičiaus (1926.VI.15—1926.XII.17) Mi­ nistrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras. 1932—1941 m. „Pienocentro" ir Tarptautinio banko juris­ konsultas. 1940 m. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. Socialdemokratas. 1904 m. vienas socialdemokratų organi­ zacijos „Draugas" steigėjų. įvairiais slapyvardžiais bendradarbiavo „Darbininkų balse", „Drauge", „Naujienose", „Ūkininke", „Varpe", „Naujojoje gadynėje", „Skarde"„Žarijoje", „Socialdemokrate". „Vilnies" (Rygoje) steigėjas 1913 m., ir „Tiesos" laikinasis redaktorius 1917 m. Išleido knygų teisės klausimais, parašė atsiminimų. 1941 m. išvyko į Vokietiją, 1949 m.— į Australiją. Mirė 1960 m. rugsėjo 21 d. Adelaidėje (Australija).

102

103

JUOZAS

PURICKIS

(1883—1934)

STASYS PUTVINSKIS (nuo 1938 m. Pūtvis) (1896—

?

)

Gimė 1883 m. balandžio 19 d. Trakų aps. Jiezno vis. Mokėsi Jiezne, Kaune, Žemaičių kunigų seminarijoje, o 1912 m. baigė Peterbrgo dvasinę akademiją ir gavo teolo­ gijos magistro laipsnį. Svetima Korybuto pavarde studijavo (1913—1918 m.) Fribūro (Šveicarija) universitete istoriją, filosofiją ir visuo­ menės mokslus, o 1919 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. 1918 m. buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybos narius. 1919 m. paskirtas pirmuoju Lietuvos atstovu Vokietijoje. 1920 m. išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį susirinkimą. VI Kazio Griniaus (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras iki 1921 m. gruodžio 12 d., kada dėl spekuliacinės bylos iš pareigų turėjo pasi­ traukti, jas užleisdamas Petrui Klimui. Tiesa, 1925 m. vasario mėn. Vyriausiasis Tribunolas toje byloje jį išteisino. 1926 m. buvo užsienio reikalų ministerijos ekonominio skyriaus direktorius, 1927 m.— teisės administracinio sky­ riaus direktorius. 1927 m. iš valstybinio ir politinio darbo pasitraukė. Pradžioje buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys, vėliau suartėjo su tautininkais. 1925—1929 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1930—1934 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Buvo Ekonominių studijų draugijos narys, Šiau­ lių sąjungos narys. 1933 m. sukūrė „Rytojaus" spaudos akcinę bendrovę. Dažniausiai Vyganto slapyvardžiu bendradarbiavo „Vie­ nybėje", „Draugijoje", „Krikščionyje demokrate", „Lietuvos aide", „Lietuvos ūkyje", „Trimite", „Mūsų Vilniuje". Rašė Prancūzijos ir kitų šalių spaudai. Redagavo „Lituanen", „Lietuvą", „Tautos ūkį". Išleido stambių mokslo veikalų lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbomis iš Lietuvos istorijos, teisės, protestantizmo istorijos Lietuvoje. Parašė etnografinę studiją apie Gardiną. Mirė 1934 m. spalio 25 d. Kaune.

Gimė 1896 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių aps. Šaukėnų vis. Šilo Pavėžupio dvare. Namie gavo gerą išsilavinimą ir 1914 m. įstojo į Liepojos (Latvija) komercinę mokyklą, 1915 m.— į Vilniaus lietuvišką gimnaziją, kurią baigė 1919 m. Stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigė Karo mo­ kyklą, tarnavo Vilniaus karo komendantui priskirtame raite­ lių dalinyje. Dalyvavo mūšiuose su lenkais. 1922—1925 m. studijavo Halės (Vokietija) universitete ir baigė jį diplomuotu agronomu. 1925 m. ūkininkavo Šilo Pavėžupio, vėliau Bubių dva­ ruose. XVII Juozo Tūbelio (1935.IX.6—1938.111.24) Ministrų kabinete buvo žemės ūkio ministras. Parengė miškų želdymo planą ir įsteigė miškams želdinti fondą. 1937 m. išrinktas į Lietuvos šaulių sąjungos centro val­ dybą. Jo tėvas Vladas-Gerardas Putvinskis buvo 1919 m. rugp­ jūčio 20 d. įsteigtos Šaulių sąjungos pirmininkas, o vėliau garbės pirmininkas. 1940 m. tarybų valdžios suimtas, kalintas Šiaulių kalėji­ me, 1941 m. birželio mėn. išvežtas į TSRS gilumą. Mirė Gorkio miesto kalėjime.

104

105

STASYS RAŠTIKIS (1896—1985)

Gimė 1896 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių aps. Kuršėnuose. Mokėsi Dūkšto pradinėje mokykloje, Zarasų progimnazi­ joje, o 1915 m. savanoriu stojo į Rusijos kariuomenę, tarnavo pėstininkų pulke, baigė mokomąją kuopą, pakeltas puskari­ ninkiu, dalyvavo karo veiksmuose Lietuvoje, Galicijoje, Rumunijoje, rusų-turkų fronte. 1917 m. baigė Tifliso (Gru­ zija) karo mokyklą ir iki karo pabaigos tarnavo Kaukazo fronte. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Įstojo į Žemaičių kunigų semina­ riją Kaune, bet po pusmečio, 1919 m., stojo savanoriu į Lie­ tuvos kariuomenę. Dalyvavo mūšiuose su lenkais ir Raudo­ nąja Armija. Buvo 2 kartus sužeistas, pateko į priešo ne­ laisvę, buvo laikomas Tūlos koncentracijos stovykloje ir Maskvos kalėjime, o 1921 m. balandžio mėn., pasikeitus Lie­ tuvai ir Tarybų Rusijai kaliniais, grįžo į Lietuvą. Tarnavo pėstininkų pulke, vėliau dirbo Vyriausiajame štabe. Tuo pat metu mokėsi Kauno mokytojų profesinės są­ jungos suaugusiųjų gimnazijoje, brandos egzaminus išlaikęs Marijampolės gimnazijoje, 1925 m. gavo atestatą. 1929 m. baigė Lietuvos universiteto medicinos fakulteto veterinarijos skyrių, 1932 m.— Vokietijos Generalinio štabo karo akademiją. Grįžęs į Lietuvą, tarnavo pėstininkų pulko vado padėjėju, buvo Aukštųjų karininkų kursų ir Karo mokyklos lektorius. 1933—1934 m. pėstininkų pulko vadas, divizijos štabo viršininkas, generalinio štabo valdybos viršininkas, vyriausiojo štabo viršininkas, o 1935—1940 m. — Lietuvos kariuomenės vadas. XVIII Vlado Mirono (1938.111.24—1938.XII.5) Minist­ rų kabinete laikinai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. 1940 m. balandžio mėn. išėjo į atsargą, o birželio mėn. vėl grįžo į kariuomenę, tapo Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos viršininku, o tarybų valdžios metais 1940.VIII— 1940.XII tarnavo Raudonosios Armijos 29-jo teritorinio šaulių korpuso štabe. 1941 m. kovo mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą ir tapo Lietuvos laikinosios vyriausybės krašto apsaugos ministru. Vėliau 106

buvo Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m.— į JAV. Los Andžele pir­ mininkavo Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT'O) ir Bendrojo Amerikos Lietuvių Fondo (BALF'O) skyriams. 1951 — 1952 m. skaitė paskaitas Sirakūzų (JAV) universitete, dirbo Vy­ riausiajame Lietuvos išvadavimo komitete (VLIK) Europo­ je, tarnavo Vašingtone, buvo JAV kariuomenės kalbų moky­ tojas. Šiaulių sąjungos narys, vadovas. m.), divizijos generolas Brigados generolas (1937 (1940 m.). Bendradarbiavo „Karo archyve", „Mūsų žinyne", „Kar­ de", „Karyje", „Trimite", „Lietuvių archyve", „Dirvoje", „Tėvynės sarge" ir Amerikos spaudoje. Yra parašęs 5 karo vadovėlius, karo mokslo knygų ir prisiminimų. Mirė 1985 m. gegužės 3 d. Los Andžele (JAV).

107

MEČISLOVAS •

REINYS

(1884—1953) •

Gimė 1884 m. vasario 5 d. Utenos aps. Daugailių vis. Ma­ dagaskaro k. Daugiavaikėje šeimoje jis buvo vienuoliktas vaikas. Lankė Antalieptės ir Mūrinės Ašmenos pradines, Rygos vidurinę mokyklą, 1905 m. baigė Vilniaus kunigų semina­ riją, o 1909 m. Peterburgo dvasinę akademiją ir gavo teolo­ gijos magistro laipsnį. Kunigu įšventintas 1907 m. birželio 10 d. 1909—1912 m. gilino studijas Liuveno (Belgija) uni­ versitete ir apgynė filosofijos daktaro laipsnį. 1912—1913 m. tame pat universitete studijavo gamtos fakultete. 1913— 1914 m. apologetiką bei kitus mokslus studijavo Strasbūro Prancūzija) universitete. 1914—1915 m. ėjo vikaro pareigas Vilniaus šv. Jono bažnyčioje.. 1915—1922 m. buvo Vilniaus lietuviškų gimna­ zijų, pedagoginių kursų kapelionas, mokytojas, Vilniaus kunigų seminarijos filosofijos profesorius. 1919 m. pirmoje pusėje tarybų valdžios kalintas 5 mėn. Vilniuje, Daugpilyje, Smolenske. 1920—1921 m. dėstė filosofiją Vilniaus lietu­ vių mokslo kursuose. 1922 m. drauge su keliasdešimčia veikėjų lenkų valdžios buvo ištremtas iš Vilniaus į Kauną. 1922—1931 m. Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto teologijos ir filosofijos fakulteto ekstraordina­ rinis profesorius, iki 1940 m. privatdocentas. 1923 m. tapo prelatu. XII Leono Bistro (1925.IX.25—1926.VI.15) Ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras iki 1926.IV.21. 1926 m. įšventintas vyskupu ir paskirtas Vilkaviškio vyskupo pagalbininku. 1940 m. tapo arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivys­ kupo pagalbininku, nuo 1942 m. Vilniaus vyskupijos ir taip pat Minsko ir Mogiliovo arkivyskupijos valdytojas. Buvo švietimo draugijos „Rytas" vadovas. Reiškėsi atei­ tininkų, pavasarininkų, krikščionių demokratų partijos veik­ loje. Vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų ir pirmasis jos sekretorius (1922), narys-mokslininkas (1939). 108

Savo pavarde ir slapyvardžiais Madagaskarietis, Madrietis, M. Rietis, M. R., R. bendradarbiavo „Šaltinyje", „Drau­ gijoje", „Vadove", „Ateityje", vilniškėje „Aušroje", „Vil­ tyje", „Vilniaus garse", „Vilniaus aide", „Vilniuje", „Lais­ voje Lietuvoje", „Lietuvos mokykloje", „Logos", „Soter", „Naujoje vaidilutėje", „Ryte", „Pavasaryje", „Jaunimo vade", „Tėvynės sarge", „Tiesos kelyje", Židinyje", „Sar­ gyboje", „Lietuvoje", „XX amžiuje", „Naujojoje Lietuvo­ je". Išvertė G. Čelpanovo vadovėlį „Psichologija". 1947 m. tarybų valdžios suimtas, nuteistas 10 metų ka­ lėti ir ištremtas į TSRS gilumą. Mirė 1953 m. lapkričio 8 d. Vladimiro kalėjime.

109

A L B I N A S RIMKA

SIMANAS

ROZENBAUMAS

(1886—1944)

(1859—1935)

Gimė 1886 m. vasario 16 d. Vilkaviškio aps. Laukeliškio vis. Skerpievių k. 1908 —1911 m. dirbo „Lietuvos Ūkininko" redakcijoje, o 1911 m. emigravo į JAV, ten redagavo „Jaunąją Lietuvą", 2 „Ateitį" . Po Spalio revoliucijos atvyko į Rusiją, gyveno Voroneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. buvo dienraščio „Lie­ tuva" redaktorius, Spaudos ir propagandos biuro direkto­ rius, žemės ūkio ministerijos statistikos skyriaus viršininkas. 1920 m. išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį seimą. 1921—1923 m. studijavo Frankfurto prie Maino (Vo­ kietija) visuomenės ir prekybos mokslų akademijoje. 1923 m. Lietuvos universiteto statistikos, ekonominės politikos ir visuomeninės ūkio istorijos docentas. 1924 m. žurnalo „Lietuvos ūkis" redaktorius. XIII Mykolo Sleževičiaus (1926.VI.15— 1926.XII.17) Ministrų kabinete finansų ministras. 1927—1928 m. Centralinio statistikos biuro direktorius, 1928 —1939 m. Lietuvos banko statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjas. Tuo pat metu 1935—1940 m. žurnalo „Ekonomika" redaktorius. Dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1930 m. — profe­ sorius, 1939 m. — ekonomikos daktaras. Nuo 1940 m. — Vilniaus universiteto profesorius, 1940—1941 m. ekonomi­ kos fakulteto dekanas. 1941 m. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos akademikas. Lietuvos demokratų partijos, Lietuvos socialistų liau­ dininkų, Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų, Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjun­ gos narys. Lietuvos Ekonomistų draugijos narys, nuo 1939 m. — pirmininkas. Bendradarbiavo „Lietuvos žiniose", „Visoje Lietuvoje", „Žemės ūkyje", „Tautos ūkyje". Be anksčiau minėtų, re­ dagavo „Varpą". Yra parašęs keliolika stambių veikalų ekonomikos ir politikos klausimais. Mirė 1944 m. vasario 27 d. Vilniuje.

Gimė 1859 m. rugpjūčio 3 d. Pinske (Baltarusija). Buvo auklėjamas chedere ir iešibote. Savarankiška^ pasirengęs, 1883 m. išlaikė brandos atestato egzaminus Černovicuose (Ukraina). Įstojo į Odesos universiteto teisės fakultetą ir jį baigė 1887 m. Dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju, advokatu Minske. 1902 m. Minsko sionistų suvažiavimo delegatas. 1906 m. išrinktas Rusijos sionistų organizacijos pirmi­ ninku. Išrinktas į I Valstybės Dūmą nuo Minsko gubernijos. Už Vyborgo atsišaukimo pasirašymą buvo kalintas. 1915—1919 m. gyveno Vilniuje ir vadovavo žydų sio­ nistų organizacijai. 1918 m. kooptuotas į Valstybės tarybą. 1919 m. persikėlė į Kauną. 1919—1924 m. buvo Lie­ tuvos žydų tarybos pirmininkas. 1919 m. buvo Lietuvos užsienio reikalų viceministras. Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje (1919 m.) Lietuvos delegacijos sudėtyje, o 1920 m. liepos 12 d. daly­ vavo pasirašant taikos sutartį su Tarybų Rusija. 1920 m. Lietuvos Steigiamojo seimo narys. IX Ernesto Galvanausko (1923.VI.29—1924.VI.18) Ministrų kabinete buvo ministras be portfelio žydų reika­ lams iki 1924 m. vasario 12 d. 1924 m. išvyko į Palestiną. Nuo 1929 m. buvo Lietuvos generalinis konsulas Pa­ lestinoje. Parašė keletą knygų istorijos, diplomatijos klausimais, pvz., „Lietuviškos teritorijos" (1919 m. prancūzų k. kartu su J. Purickiu). Mirė 1935 m. Tel Avive (Palestina).

110

lll

STEPONAS

RUSTEIKA

DOMININKAS

SIEMAŠKA

(1887—1941)

(1878—1932)

Gimė 1887 m. liepos 5 d. Rygoje. 1908 m. baigė Rygos Aleksandro gimnaziją, o 1914 m. Tartu universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuo­ menėje. Tarnaudamas baigė Kazanės karo mokyklą, daly­ vavo mūšiuose. 1918 m. grįžo į Lietuvą, o 1919 m. stojo savanoriu į Lie­ tuvos kariuomenę. 1919—1920 m. buvo Šiaulių miesto komendatūros teisių skyriaus viršininkas, su pertraukomis ėjo ir karo komendanto pareigas. 1920—1930 m. Telšių miesto ir apskrities karo komen­ dantas, o 1930—1931 m. — Kauno kriminalinės policijos departamento direktorius. XV Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras, nuo 1931 m. balan­ džio 1 d. pakeitęs šiame poste Petrą Aravičių. 1935—1940 m. Kauno viceburmistras. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys, Jaunosios Lie­ tuvos sąjungos tarybos narys. Turėjo pulkininko leitenanto laipsnį. 1940 m. rugpjūčio mėn. tarybų valdžios suimtas, kalin­ tas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, nuteistas mirti. Sušaudytas 1941 m. birželio 24 d. Minsko kalėjime.

Gimė 1878 m. rugpjūčio 16 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus realinėje mokykloje, dalyvavo anticari­ nėje veikloje, buvo „Kovos už darbininkų klasės išvadavimą sąjungos" narys. Dėl caro valdžios persekiojimų turėjo bėgti į užsienį. Lvove dalyvavo darbininkų organizacijos „Borba" veikloje ir vėl turėjo bėgti į užsienį. Mokėsi Šveicarijoje kalnų kasybos technikume. 1905 m., grįžęs į Vilnių, įsteigė kalnų pramonės biurą. Nuo 1915 m. Vilniaus ugniagesių viršininkas. 1918 m. sausio mėn. išrinktas Gudų tarybos nariu. Kaip gudų atstovas nuo 1918 m. lapkričio pabaigos įėjo į Lietuvos valstybės tarybą. 1919 m. Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje. 1920 m. Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvavo taikos de­ rybose su Tarybų Rusija. VI Kazio Griniaus (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų ka­ binete buvo ministras be portfelio gudų reikalams. VII Ernesto Galvanausko (1922.II.2—1923.11.23) Mi­ nistrų kabinete iki 1922 m. rugpjūčio 1 d. laikinai ėjo ministro be portfelio pareigas gudų reikalams. Nuo 1924 m. tarnavo vidaus reikalų ministerijos ugniagesybos reikalų referentu. 1923 m. įsteigė ir redagavo „Lietuvos gaisrininką", reda­ gavo gudų laikraštį „Pahonia". Parašė knygą apie gaisrų ge­ sinimą (1926 m.). Mirė 1932 m. lapkričio 27 d. Kaune.

112

113

JUOZAS

SKAISGIRIS

RAPOLAS

SKIPITIS

(1901 — 1971)

(1887—1976)

Gimė 1901 . kovo 9 d. Šakių aps. Jankų vis. Bažnytgirio k. Lankė Kauno ir Marijampolės gimnazijas, bet nebaigė. 1919 m. sausio mėn. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. prie Kauno „Aušros" gimnazijos eksternu išlaikė aukštesniosios mokyklos egzaminus. 1923 m. išėjo iš kariuo­ menės ir rugsėjo mėn. įstojo į Lietuvos universiteto agrono­ mijos ir miškininkystės fakultetą, vėliau persikėlė į Dotnuvos žemės ūkio akademijos miškininkystės skyrių ir 1927 m. jį baigė. Dirbo Raseinių miškų urėdu-revizoriumi, vėliau — miš­ kų departamento inspektoriumi, ministerijos generaliniu sek­ retoriumi, o nuo 1938 m. kovo mėn. — žemės ūkio ministro pavaduotoju. XIX Vlado Mirono (1938.XII.5—1939.111.28) Ministrų kabinete buvo žemės ūkio ministras. Lietuvių tautininkų sąjungos narys, Lietuvių tautos jau­ nimo sąjungos „Jaunoji Lietuva" korporacijos narys, fi­ listeris. 1940 m. liepos mėn. tarybų valdžios buvo suimtas ir išsiųstas kalėti į lagerį Sibire. 1956 m. grįžo iš tremties į Lietuvą ir dirbo miškotvarkoje. Mirė 1971 m. sausio 25 d. Kaune.

Gimė 1887 m. sausio 31 d. Šiaulių aps. Smilgių vis. Baukų k. 1904 m. baigė Palangos progimnaziją, o 1909 m. — Šiaulių gimnaziją. 1909—1910 m. studijavo Maskvos uni­ versitete mediciną, o 1910—1914 m. — teisę. Universitetą baigė 1916 m. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dalyvavo kovose su bermonti­ ninkais. 1919 —1920 m. buvo Kauno taikos teisėjas, apygar­ dos teismo valstybės gynėjas. VI Kazio Griniaus (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras. 1923 m. išrinktas II Seimo, o 1926 m. — III Seimo atstotvu. 1922—1940 m. tarnavo prisiekusiuoju advokatu. 1940 m. vasarą pasitraukė į Vakarus. 1946 m. emigravo į JAV. Dar gimnazijos laikais dalyvavo revoliuciniame judė­ jime, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Nuo 1910 m. „Aušros" organizacijos narys, 1917 m. drauge su kitais Petrograde įkūrė „Santaros" partiją ir buvo vienas jos laikraščio „Santara" redaktorių. 1917—1918 m. buvo Vyriausios lietuvių tarybos Rusi­ joje narys. Buvo Lietuvos ūkininkų partijos narys, o 1925—1928 m. — pirmininkas. 1927—1928 m. Šaulių sąjungos pirmininkas, 1932— 1940 m. Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas, 1932—1940 m. advokatų taryos narys. Bendradarbiavo „Lietuvos žiniose", „Aušrinėje", „Nau­ jienose", „Drauge", „Lietuvių dienose", „Užuolankoje", „Sandaroje", „Nepriklausomoje Lietuvoje", „Dirvoje", „Lietuvyje", „Teisininke", „Teisininkų žiniose". Redagavo „Ūkininko balsą", „Namų savininką", „Pasaulio lietuvį". Išleido 2-jų tomų atsiminimus: „Nepriklausomą Lietuvą sta­ tant" (1961 m.), „Nepriklausoma Lietuva" (1967 m.). Mirė 1976 m. vasario 23 d. Čikagoje (JAV).

114

115

KAZYS S K U Č A S

MYKOLAS SLEŽEVIČIUS

(1894—1941)

(1882—1939)

Gimė 1894 m. kovo 15 d. Marijampolės aps. Mauručių k. 1912 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją ir moky­ tojavo. 1914 m. įstojo į Peterburgo mokytojų institutą, bet 1915 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 m. baigė Čiugujevo (Charkovo gub.) karo mokyklą ir dalyvavo mū­ šiuose pėstininkų pulko sudėtyje Rumunų fronte. 1918 m. grįžo į Lietuvą, organizavo Daugų ir Alytaus miliciją, o 1919 m. pradžioje stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo Alytaus, Marijampolės, Suvalkų karo komendantas. 1921 m. — pėstininkų pulko vado padėjėjas, vėliau — vadas. 1924 m. baigė Vytauto Didžiojo aukštąją karo mokyklą ir tapo generalinio štabo operacijų skyriaus viršininku, vėliau — Kauno miesto ir apskrities karo komen­ dantu, Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos mokymo dalies vedėju. 1928 m. —pėstininkų divizijos vadas ir Kauno įgulos viršininkas. 1934—1938 m. buvo Lietuvos karo atašė Tarybų Sąjun­ goje. 1938 m. tapo Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos viršininku. Lietuvių tautininkų sąjungos narys. 1939 m. tapo bri­ gados generolu. Buvo Karininkų ramovės pirmininkas. Įsteigė ir redagavo laikraštį „Kardas". 1939 metų kovo mėn. išėjo į atsargą. XX Jono Černiaus (1939.111.28—1939.XI.21), XXI An­ tano Merkio (1939.XI.21 —1940.VI.17) Ministrų kabine­ tuose buvo vidaus reikalų ministras iki 1940.VI.16. Tarybų Sąjungai reikalaujant, iš ministro pareigų atleistas, suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, o 1941 m. liepos mėn. Maskvoje nuteistas mirti. Sušaudytas 1941 m. liepos mėn. Maskvos Butyrkų ka­ lėjime.

Gimė 1882 m. vasario 21 d. Raseinių aps. Viduklės vis. Dremblių k. 1901 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją, o 1907 m.— Odesos universiteto teisės fakultetą. Grįžo į Lietuvą. 1905 m. gruodžio 4—5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. 1907—1909 m. redagavo „Lietuvos ūkininką". 1909—1910 m. Lietuvos demokratų partijos sekretorius, o 1910—1912 m. „Lietuvos ūkininko" ir „Lietuvos žinių" redaktorius. Vėliau dirbo Vilniaus teis­ me, o nuo 1913 m. — advokatas. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje. Dirbo Draugijos nukentėjusių dėl karo šelpti centro aparate. 1917-—1918 m. Vyriasiosios lietuvių tarybos Rusijoje pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. 1918 m. kalintas Voronežo kalėjime. 1918.XII.26.—1919.111.12 vadovavo II Ministrų kabi­ netui, o 1919.IV.12—1919.X.7 vadovavo IV Ministrų ka­ binetui kartu eidamas ir užsienio reikalų ministerijos val­ dytojo pareigas. Steigiamojo, I, II, III Seimo atstovas. 1926.VI.15—1926.XII.17 vadovavo XIII Ministrų ka­ binetui, kartu buvo užsienio reikalų ir teisingumo ministras. 1926 m. pasirašė Lietuvos—TSRS nepuolimo sutartį. Nuo 1927 m. buvo Kauno savivaldybės, Tarptautinio banko, Kredito banko Kaune juriskonsultas, užsienio prekybos firmų atstovas Lietuvoje. Nuo 1907 m. buvo Lietuvos demokratų partijos, vėliau pasivadinusios socialistų liaudininkų partija, centro komiteto narys, sekretorius, pirmininkas. 1918—1922 m. buvo Socia­ listų liaudininkų demokratų partijos įkūrėjas ir pirmininkas. 1922—1936 m. valstiečių liaudininkų sąjungos CK pirmininkas. Nuo 1925 m. Lietuvos advokatų tarybos narys, vėliau — pirmininkas. Bendradarbiavo „Varpe", redagavo „Bendriją". Domė­ josi teatru, reiškėsi kaip režisierius ir aktorius. Išvertė į lietuvių kalbą dramos kūrinių. Mirė 1939 m. lapkričio 1 1 d . Kaune.

U6

117

BALYS SLIŽYS (1885—1957)

Gimė 1885 m. lapkričio 13 d. Utenos aps. Anykščių vis. Gyvatynės k. 1904 m. baigė Liepojos (Latvija) gimnaziją ir įstojo į Ry­ gos politechnikumą, bet, už dalyvavimą 1905 m. revoliucijoje, buvo persekiojamas ir pabėgo į užsienį. 1912 m. baigė Lvovo politechnikumą. 1912 m. grįžo į Lietuvą, buvo suimtas ir vienerius metus kalintas. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos ar­ miją, 1915 m. su pagyrimu baigė Irkutsko karo mokyklą. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir buvo pirmasis Utenos apskrities viršininkas. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo krašto apsaugos ministerijos skyriaus viršininku. VII Ernesto Galvanausko (1922.II.2—1923.11.23), VIII Ernesto Galvanausko (1923.11.23 — 1 9 2 3 . V I . 2 9 ) , IX Ernesto Galvanausko (1923.VI.29—1924.VI.18) Ministrų ka­ binetuose buvo krašto apsaugos ministras. X Antano Tumėno (1924.VI.18 —1925.II.4), XI Vytauto Petrulio (1925.II.4—1925.IX.25), XII Leono Bistro (1925.IX. 25—1926.VI.15) Ministrų kabinetuose buvo susisiekimo mi­ nistras. Organizavo geležinkelio Klaipėda—Šiauliai statybą, pra­ dėjo Šventosios uosto statybą. Nuo 1927 m. tarnavo plentų, vandens kelių ir pašto žinyboje, o 1934—1939 m. — Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1949 m. apsigyveno JAV. Buvo nepartinis. Mirė 1957 m. liepos 20 d. Brukline (JAV).

118

ANTANAS

SMETONA

(1874—1944)

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės aps. Taujėnų vis. Užulėnio k. Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmer­ gėje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baigė Palangos progim­ naziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją. Iš jos pašalintas už tautinius reikalavimus. 1897 m. baigė Peter­ burgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakul­ tetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus Žemės banke. 1905 m. gruodžio 4—5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmi­ ninkas, pirmininkas. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferen­ cijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917—1919 m.). 1918 m. vasa­ rio 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919.IV.4—1920.VI.19 buvo pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas. 1921 —1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923 m. lapkri­ čio mėn. buvo valdžios kelias dienas kalintas už A. Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire". 1923—1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką, 1926 m. — docentas. 1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. 1926.XII.17 išrenkamas Lietuvos Respublikos prezidentu, juo perrenkamas 1931 ir 1938 metais. Prezidentu išbuvo iki 1940.VI.15. 1941 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją, vėliau — į Šveicariją ir pagaliau — į JAV. 1902—1907 m. buvo Lietuvių demokratų partijos narys. 1920—1924 m. — Lietuvių tautos pažangos partijos va­ dovas. Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. 119

1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925—1926 m.). 1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis. 1 924—1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmi­ ninkas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose". Redagavo „Lietuvos ūkininką", leido „Viltį", leido ir redagavo „Vairą", „Lietuvos aido" leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs origi­ nalių ir verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų. Žuvo 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klivlende (JAV).

JONAS

SMILGEVIČIUS (1870—1942)

Gimė 1870 m. vasario 12 d. Telšių aps. Alsėdžių vis. Šonių k. Mokėsi Mintaujoje, o baigė Liepojos (abu Latvijoje) gim­ naziją 1893 m. Vienerius metus studijavo ekonomiką Kara­ liaučiaus universitete, perėjo į Berlyno universitetą, kurį baigė 1899 m. Trejetą metų dėstė Peterburgo žemės ūkio mokykloje, po to buvo Nobelio prekybos įmonių vedėjas Varšuvoje. Vėliau organizavo bendrovę, kuri nupirko P. Vileišio su­ bankrutavusį geležies fabriką Vilniuje ir pavadino jį „Vi­ lija". Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno savo dvare Už­ ventyje. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. organizavo ir dalyvavo Lietu­ vių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklauso­ mybės aktą. Aktyvus įvairių akcinių bendrovų („Nemunas", „Du­ bysa", „Miškas", „Nėris", „Sidabrinė lapė") kūrėjas, Lie­ tuvos kredito banko steigėjas. Savo Užvenčio dvarą buvo pavertęs pavyzdiniu ūkiu su spirito varykla, plytine, malūnu ir lentpjūve. Bendradarbiavo „Varpe", „Vienybėje lietuvninkų", „Vil­ niaus žiniose", pasirašinėdamas savo pavarde ir slapyvar­ džiais. Parašė „Pienininkystė Lietuvos ūkininkams" (1895 m.). Mirė 1942 m. rugsėjo 27 d. Kaune.

-

120

121

MAKSAS

SOLOVEIČIKAS (1883— ? )

Gimė 1883 m. Kaune. Vidurinį mokslą baigė Kaune.Studijavo Peterburge. Žinias gilino Vokietijoje, o Ženevos (Šveicarija) universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Keliavo po Palestiną ir Artimuosius Rytus. Vėliau apsigyveno Peterburge, įsitraukė į sionistų veiklą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje gyveno Vokietijoje, 1915 m. atvyko į Maskvą. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir buvo išrinktas pirmosios Kauno miesto valdybos prezidiumo nariu. IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12—1919.X.7), V Er­ nesto Galvanausko (1919.X.7—1920.VI.19), VI Kazio Griniaus (1920.VI.19— 1922.II.2), VII Ernesto Galvanausko (1922.11. 2—1923.11.23) Ministrų kabinetuose buvo ministras be portfelio žydų reikalams, kol 1923 m. šį postą perdavė Juliui Bruckui. 1919 m. dalyvavo Paryžiaus Taikos konferencijoje nuo „Žydų liaudies susivienijimo" kaip Lietuvos žydų atstovas. 1920 m. balandžio mėn. dalyvavo Lietuvos Steigiamojo seimo darbe. 1921 m. sausio 5 d. pirmininkavo Lietuvos žydų bendruo­ menių suvažiavime. 1923 m. išvyko į Vokietiją. Gyveno Berlyne. 1933 m. persikėlė į Palestiną. Iki 1941 m. buvo Tel Avivo banko direktorius. Peterburge buvo 15-tomės „Žydų tautos istorijos" redak­ cinės kolegijos narys (1913 m.), leidinių „Jevreiskaja žiznj", „Rassvet" vienas steigėjų ir redaktorius. Yra paskelbęs veikalų apie žydų kultūros istoriją, Bibliją rusų, idiš, hebrajų ir vokiečių kalbomis.

122

JOKŪBAS STANIŠAUSKAS (1892—1943)

Gimė 1892 m. sausio 24 d. Tauragės aps. Švėkšnos vis. Pašlūžmių k. 1910 m. baigė Liepojos (Latvija) komercinę mokyklą, o 1917 m . — Maskvos matininkų institutą. 1920 m. grįžo į Lietuvą, buvo Dotnuvos matininkų kursų vadovas, nuo 1922 m. — Dotnuvos žemės ūkio technikumo direktorius, vėliau — Dotnuvos žemės ūkio akademijos lektorius. 1926—1927 m. žemės tvarkymo departamento direktorius, o nuo 1927 m. žemės reformos valdybos pirmininkas, 1927— 1934 m. Kėdainių aukštesniosios kultūrtechnikų mokyklos di­ rektorius. XVI Juozo Tūbelio (1934.VI.12—1935.IX.6), XVII Juozo Tūbelio (1935.IX.6—1938.111.24), XVIII Vlado Mirono (1938.111.24—1938.XII.5) Ministrų kabinetuose buvo susi­ siekimo ministras. Nuo 1939 m. buvo specialaus mokslo departamento direk­ torius. 1939—1941 m. dėstė žemės ūkio akademijoje, Vilniaus universitete, docentas (1939 m.), profesorius. Lietuvių tautininkų sąjungos narys. Bendradarbiavo „Žemėtvarkoje ir melioracijoje", „Žemės ūkyje", „Sąsiekoje", „Savivaldybėje", „Technikoje ir ūkyje", „Kosme". Yra parašęs mokslinių veikalų geodezijos, kultūrtechnikos klausimais, išleido du vadovėlius. 1941 m. birželio 14 d. tarybų valdžios suimtas ir išvežtas į Sibirą. Mirė 1943 m. balandžio 14 d. tremtyje.

ZIGMAS

STARKUS

(1892—1944)

Gimė 1892 m. spalio mėn. Seinų aps., Rudaminoje. 1912 m. baigė Marijampolės gimnaziją, o 1917 m. — Maskvos universiteto gamtos fakultetą. 1918 m., grįžęs į Lietuvą, dirbo vidaus reikalų ministe­ rijoje, o 1918—1920 m. buvo viceministras. Steigiamojo (1920 m.), I (1922 m.), II (1923 m.), III (1926 m.) Seimų narys. 1922—1924 m. žemės reformos valdybos pirmininkas. X Antano Tumėno (1924.VI.18—1925.II.4) Ministrų kabinete nuo 1924 m. liepos 8 d. tapo vidaus reikalų ministru. Vėliau buvo Valstybės kontrolierius. 1936 m. Lietuvos banko valdybos direktorius, vėliau — banko valdytojo pavaduotojas. Buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys. Redagavo „Rytą". 1941 m. birželio 14 d. tarybų valdžios suimtas ir ištremtas į Sibirą. Mirė 1944 m. lapkričio 24 d. Sibire.

124

VLADAS STAŠINSKAS (1874—1944)

Gimė 1874 m. spalio 10 d. Šiaulių aps. Žagarės vis. Damelių k. Baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją, o 1902 m. — Maskvos universiteto teisės fakultetą. Grįžęs į Lietuvą, buvo advokato padėjėjas, vėliau advokatas Kaune. 1906 m. išrinktas į II Valstybės dūmą nuo Lietuvos social­ demokratų. 1907 m. joje su kitais deputatais paskelbė „Dekla­ raciją Lietuvos visuomenei". Už tai buvo teistas ir 1910—1911 metais kalintas Kauno kalėjime. Pirmojo pasaulinio karo metais vertėsi advokato praktika Vilniuje. I Augustino Voldemaro (1918.XI.11 —1918.XII.26) Mi­ nistrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras bei laikinai einąs maitinimo ir darbų ministro pareigas. O gruodžio mėn. pabai­ goje, A. Voldemarui išvykus į užsienį, pavadavo jį ministro pirmininko poste. Vėliau buvo valstybės kontrolierius. Raudonajai Armijai užėmus Vilnių, 1919 m. pavasarį suim­ tas ir kalintas 6 mėn. Vilniaus, Daugpilio ir Smolensko kalė­ jimuose. Grįžęs į Kauną, dirbo advokatu, Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos banko bei kitų įstaigų juriskonsultu, o 1930—1938 m. — Lietuvos banko valdytoju. XVIII Vlado Mirono (1938.111.24—1938.XII.5) Ministrų kabinete nuo spalio 1 d. teisingumo ministro poste pakeitė Bo­ leslovą Masiulį. Nuo 1939 m. kovo — pensijoje. Buvo Tautos pažangos partijos narys, dalyvavo kuriant Lietuvos šaulių sąjungą. Buvo Lietuvos advokatų tarybos pir­ mininkas. Dalyvavo nuolatiniame tarptautinio teisingumo teis­ me Hagoje. Bendardarbiavo „Teisėje" Mirė 1944 m. kovo 11 d. Kėdainiuose.

125

JUSTINAS

STAUGAITIS

(1866—1943)

Gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Šakių aps. Naumiesčio vis. Tupikų k. Mokėsi Naumiesčio pradinėje mokykloje, Marijampolės gim­ nazijoje, o 1890 m. baigė Seinų kunigų seminariją. 1890 m. bir­ želio 24 d. įšventintas kunigu. Buvo Alytaus vikaras, iš ten per­ keltas į Lomžos guberniją, vėliau į Balbieriškį, paskui į Varšuvos arkivyskupiją, Lodzę, į šv. Aleksandro bažnyčią Varšuvoje. Keletą metų buvo Varšuvos realinės mokyklos kapelionas. 1905 m. grįžo į Marijampolę, o 1906 m. paskirtas pirmuoju Lekėčių klebonu. 1912—1916 m. — klebonas Pakuonyje, vė­ liau — Aukštosios Panemunės klebonas ir kartu Garliavos de­ kanas. Buvo Seinų kapitulos kanauninkas, vėliau suteiktas prelato vardas. 1926 m. paskirtas Telšių vyskupu. 1906 m. Marijampolėje įsteigė „Žiburio" švietimo draugiją. Atidarė dvi pradines mokyklas, senelių ir vaikų prieglaudas, mergaičių progimnaziją, įkūrė „Žagrės" draugiją. 1911 m. įstojo į Lietuvių mokslo draugiją. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferenci­ joje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. Nuo 1918 m. sausio mėn. Lietuvos Tarybos, vėliau — Valstybės tarybos vicepir­ mininkas. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovų. 1920 m. Steigiamojo seimo atstovas ir vicepirmininkas, I ir II Seimų pirmininkas, vicepirmininkas. Kaip Seimo pirmi­ ninkas kai kada pavaduodavo Respublikos prezidentą. Įkūrė Telšių kunigų seminariją ir jai pastatė 3 aukštų rūmus, įrengė biblioteką, fizikos kabinetą. Bendradarbiavo „Šviesoje", „Ūkininke", „Šaltinyje", „Vil­ tyje", „Vilniaus žiniose", „Bažnytinėje apžvalgoje", „Spindu­ lyje", „Tiesos kelyje", „Švietimo darbe", „Naujojoje romuvo­ je". Redagavo „Vadovą". Yra parašęs kūrinių politikos, mo­ ralės, tikybos klausimais. J. Gintauto slapyvardžiu išleido 3 tomų apysaką „Tiesiu keliu" (1934—1935 m.). Mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose. 126

ALEKSANDRAS

STULGINSKIS

(1885—1969)

Gimė 1885 m. vasario 26 d. Raeinių aps. Kaltinėnų vis. Kutalių k. Buvo 12-tas vaikas šeimoje. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, metus dirbo Kal­ tinėnų valsčiaus raštininko padėjėju, 1904 m. baigė Liepo­ jos (Latvija) gimnazijos 4-as klases, o 1908 m. Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko (Aust­ rija) universiteto teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. Mokėsi Halės (Vokietija) universiteto žemės ūkio institute, kurį baigė 1913 m. Grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Trakų apskrities Aly­ taus rajoniniu agronomu. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje atsidūrė Vilniuje, dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo vienas jos vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus Lie­ tuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kur­ sams, buvo Vilniaus daržų steigėjas. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferen­ cijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau Valsty­ bės Tarybą). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Ne­ priklausomybės aktą. Vadovavo Valstybės tarybos tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijai. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12) Mi­ nistrų kabinete buvo ministras be portfelio. III Prano Dovydaičio (1919.111.12— 1919.IV.12) Mi­ nistrų kabinete ministro pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras. IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12— 1919.X.7) Mi­ nistrų kabinete žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1919 m. vienas Ūkio banko steigėjų. Steigiamojo seimo narys, pirmininkas ir einąs prezidento pareigas. I Seimas (1922 m.) jį išrinko Lietuvos Respublikos prezidentu, toms pat pareigoms perrinktas II Seime (nuo 1923.VI iki 1926.VI). III Seime buvo jo pirmininkas (1926. XII.17—1927.IV). 1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo, tvarkė savo ūkį Kretingos vis. Jokūbavo dvare, 1926—1941 m. buvo 127

Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų „Lietūkis", „Linas" tarybų narys. 1941 m. birželio 13 d. tarybų valdžios suimtas ir ištrem­ tas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. 1952 m. buvo nu­ teistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų paleistas, dirbo Komijos autonominėje respublikoje sandėlininku ir komendantu Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybinia­ me ūkyje. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo vyresniuoju moks­ liniu bendradarbiu Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandy­ mų stotyje 1957—1959 m. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos steigė­ jų, jos CK pirmininkas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pir­ mininkas. Redagavo „Viensėdį", „Ūkininką". Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.

128

JONAS

SUTKUS

(1893— ? )

Gimė 1893 m. balandžio 15 d. Šakių aps. Ilguvos vis. Žemlaukio k. 1910 m. baigė Kauno gimnaziją, 1916 m. — Maskvos Aleksejaus karo mokyklą, 1923 m. — Vytauto Didžiojo ka­ rininkų kursus Kaune, 1925 m. — Prahos (Čekija) inten­ dantų akademiją. 1913—1914 m. dirbo liaudies mokytoju, o 1916—1918 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. Lietuvos kariuomenėje užėmė įvairias pareigas: pėsti­ ninkų pulko, ryšių komandos viršinikas, karo mokyklos vyriausiasis instruktorius, karo mokyklos kuopos vadas, pės­ tininkų brigados štabo viršininkas, tiekimo skyriaus viršinnko padėjėjas, karo butų skyriaus viršininko padėjėjas. 1926 m paskirtas kariuomenės intendantu, o 1929—1937 m. buvo kariuomenės tiekimo viršininkas. XX Jono Černiaus (1939.111.28—1939.XI.21) Ministrų kabinete buvo finansų ministras. Lietuvių tautininkų sąjungos narys. (1931 m.), divizijos generolas Brigados generolas (1937 m.). { atsargą išėjo generolo leitenanto laipsniu. 1941 m. birželio mėn. tarybų valdžios suimtas, išvežtas į Sverdlovsko srities koncentracijos stovyklą Nr. 47. Mirė koncentracijos stovykloje Urale.

129

KONSTANTINAS

ŠAKENIS

(1881 — 1959)

Gimė 1881 m. lapkričio 27 d. Biržų aps. Vabalninko vis. Velėniškių k. 1900 m. sidabro medaliu baigė Šiaulių gimnaziją, įstojo į Peterburgo universiteto fizikos matematikos fakultetą. Iš jo pašalintas 1901 m. už dalyvavimą riaušėse. Įstojo į Pe­ terburgo technologijos instituto mechanikos fakultetą. 1905 m. revoliucijos metu nutraukė studijas ir, parvykęs į Lietuvą, dirbo „Vilniaus žinių" redakcijoje, „Vilijos" fabrike. 1910 m. institutą baigė. Vilniuje buvo Aleksandro gimnazijos fizikos mokytojas. 1915 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto pavedimu organizavo amatų dirbtuves ir mokyklas. Kurį laiką buvo Voronežo lietuvių gimnazijos inspektorius, direktorius. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir mokytojavo Vilniaus gimna­ zijoje. Keletą metų dirbo susisiekimo ministerijoje, o 1925 m. paskirtas Panevėžio valstybinės gimnazijos direktoriumi. Lietuvos III Seime buvo tautininkų atstovas. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabinete 1927 m. gegužės 3 d. švietimo ministro poste pakeitė Leoną Bistrą. XV Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų kabinete buvo švietimo ministras. 1934—1940 m. buvo valstybės kontrolierius. Nuo 1936 m. kartu buvo ir Seimo narys bei jo pirmininkas. 1940 m. apsigyveno savo tėviškėje Vabalninko valsčiuje. 1941 m. birželio 14 d. tarybų valdžios išvežtas į Angarlagą (Sibire). Po 10 metų perkeltas į Krasnojarsko kraštą. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Lietuvių Tautos pažangos partijos valdybos Centro Komiteto narys, vėliau Lietuvių tautininkų sąjungos veikė­ jas. 1930 m. vienas Lietuvių tautininkų fondo steigėjų. Nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo komiteto pirmininkas, nuo 1934 m. — Vytauto Didžiojo ordino tarybos pirmininkas. Vienas Lietuvos technikų draugijos (1918 —1919 m.) ir Aukštųjų kursų (1919 m.) kūrėjų. 1937 m. — Lietu­ vos inžinierių draugijos pirmininkas. 130

Kūrė fizikos terminiją, parašė 3 dalių fizikos vadovėlį gimnazijai. Išvertė į lietuvių kalbą A. Mickevičiaus „Poną Tadą" (1924 m.), 1935 m. išleido monografiją „Vabalnin­ kas ir jo apylinkė praeityje ligi Lietuvos nepriklausomybės atgavimo". Parašė knygą „Aušra ir jos gadynė" (1933 m.). Bendradarbiavo „Viltyje", „Vaire", „Lietuvių balse". Mirė 1959 m. liepos 7 d. Troškūnuose.

131

JURGIS

ŠAULYS

(1879—1948)

Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Tauragės aps. Švėkšnos vis. Balsėnų k. Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Žemaičių kunigų seminarijoje Kaue, bet iš vyresniojo kurso pašalintas už draudžiamos spaudos platinimą. Gavęs „Žiburėlio" stipen­ diją, studijavo ekonomikos mokslus Berno (Šveicarija) uni­ versitete, kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu. 1912 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Vilniaus žemės banke. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo, agronomijos teisėms ir pagalbai teikti organizacijos steigėjas, Vilniaus piliečių komiteto narys. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferen­ cijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą, buvo jos gene­ ralinis sekretorius ir pirmasis vicepirmininkas. 1918 m. va­ sario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Nuo 1918 m. pabaigos Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje. 1924 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos ir organi­ zavo Klaipėdos krašte periodinių leidinių leidybą. 1927 m. viduryje vėl grįžo į diplomatinę tarnybą Vati­ kane (1927—1931 m.), Vokietijoje (1931 — 1938 m.), Len­ kijoje (1938—1939 m.), Šveicarijoje (1939—1946 m.). 1902 m. dalyvavo varpininkų suvažiavime, kuriame buvo nutarta persiorganizuoti į Lietuvių demokratų partiją. Ren­ gė jos programos projektą. 1904 m. iš demokratų partijos pasitraukė. Bendradarbiavo „Tėvynės sarge", „Zinyčioje". Reda­ gavo „Lietuvos žinias", „Klaipėdos žinias", „Lietuvos ke­ leivį", „Memel zeitung". Mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija).

132

KAZIMIERAS-STEPONAS

ŠAULYS

(1872—1964)

Gimė 1872 m. sausio 28 d. Tauragės aps. Švėkšnos vis. Stemplių k. Baigė Švėkšnos pradinę mokyklą, Palangos progimnaziją, Žemaičių kunigų seminariją Kaune, studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1897 m. gavo teologijos kandidato laipsnį, o mokslus baigė 1899 m. aukščiausiu pažymėjimo laipsniu. Kunigu įšventintas Kaune 1899 m. birželio 29 d. Pradžioje buvo vikaras Panevėžio bažnyčioje, vėliau Panevėžio realinės gimnazijos, po to mergaičių vidurinės mokyklos kapelionas. Dėstė Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune bažnytinę teisę, moralinę teologiją, visuomenės mokslą ir sociologiją. 1911 —1920 m. ėjo vykupo sekretoriaus pareigas. 1916 m. paskirtas Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku, vėliau tos pat vyskupijos kancleriu. 1922—1944 m. buvo Lietuvos ir Vytauto Didžiojo univer­ siteto teologijos-filosofijos fakulteto bažnytinės teisės katedros vedėjas, ekstraordinarinis, ordinarinis profesorius. Profesoriavo su 1940—1941 m. pertrauka. 1926 m. Kauno arkivyskupo J. Skvirecko vikaras, 1927 m. jam suteiktas popiežiaus rūmų prelato titulas, 1932 m, išrinktas Kauno arkivyskupijos prelatu, o vėliau pakeltas Kauno bazi­ likos arkidiakonu ir metropolijos kapitulos prelatų dekanu, vė­ liau suteiktas apaštališkojo protonotaro garbės vardas. Politiniame gyvenime dalyvavo aktyviai: 1905 m. gruodžio 4—5 d. dalyvao Lietuvių suvažiavime Vilniuje, 1917 m. rugsė­ jo 18—22 d. — Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lieuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Išrinktas į Steigiamąjį seimą, dirbo jo konstitucinėje komi­ sijoje. 1922 m. buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos Centro Komiteto narys. 1944 m. išvyko į Vakarus. 1945 m. apsigyveno Šveicarijoje. Bendradarbiavo „Draugijoje", „Tiesos kelyje". Mirė 1964 m. gegužės 9 d. Lugane (Šveicarija). 133

JOKŪBAS

ŠERNAS

STASYS

ŠILINGAS

(1888—1926)

(1885—1962)

Gimė 1888 m. birželio 14 d. Biržų aps. Nemunėlio Radvi­ liškio vis. Jasiškių k. Baigė Nemunėlio Radviliškio pradinę mokyklą, 1903 m. įstojo į Slucko (Baltarusija) gimnaziją. Iš jos pašalintas 1906 m. už dalyvavimą revoliuciniame judėjime. 1910 m. baigė Tartu (Estija) privačią gimnaziją. įstojo į Tartu uni­ versiteto teisės fakultetą, po metų per jo į Peterburgo uni­ versitetą, kurį baigė 1914 m. 1914 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo žurnalisto darbą, reda­ gavo „Lietuvos žinias", o pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti rei­ kalų vedėjas, komiteto narys. 1915—1918 m. mokytojavo Vilniaus lietuviškose gim­ nazijose. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių. Išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos ge­ neralinis sekretorius. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietu­ vos Nepriklausomybės aktą. IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12—1919.X.7) Mi­ nistrų kabinete buvo ministras be portfelio. Vėliau buvo vidaus reikalų ministerijos savivaldybės departamento organizatorius ir pirmasis jo direktorius. Nuo 1923 m. įsteigė ir redagavo žurnalą „Savivaldybė". Prekybos ir pramonės banko direktorius. Dalyvavo protestantų bažnyčios organizaciniame gy­ venime. Buvo Lietuvių tautos pažangos partijos narys. Mirė 1926 m. liepos 31 d. Kaune.

Gimė 1885 m. lapkričio 1 1 d . Vilniuje. Turėjo barono titulą. 1905 m. baigė Vilniaus I gimnaziją, vienerius metus studijavo gamtą Maskvos universitete, o 1912 m. baigė šio universiteto teisės fakultetą. 1914 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Vilniaus lietuvių banko valdybos, vėliau tarybos narys. 1914—1917 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto narys. 1915—1917 m. atstovavo lietuvių organizacijoms prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos sudarytoje Atskirojoje taryboje tremtinių gyvenimui tvarkyti. 1917 m. Petrograde įsteigtos Lietuvių tautos tarybos Rusijoje pirmininkas. 1918 m. vasarą Vilniuje išrinktas Lietuvos Valstybės tarybos nariu, jos prezidiumo antruoju vicepirmininku, vė­ liau pirmininku (1919—1920 m.). 1920 —1926 m. dirbo teisininko darbą Kaune. 1922—1926 m. buvo Seimo atstovas nuo Ūkininkų są­ jungos, dirbo Seimo užsienio reikalų komisijos pirmininku. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabinete buvo teisingumo ministras iki 1928 m. vasario 4 d. Tapo prisiekusiuoju advokatu. XV Juozo Tūbelio (1934.VI.12—1935.IX.6), XVII Juozo Tūbelio (1935.IX.6 —1938.111.24) Ministrų kabine­ tuose buvo teisingumo ministras. 1938 m. iš valstybės tarnybos pasitraukė. Politinės veiklos pradžioje buvo artimas socialdemokra­ tams, 1917 m. buvo vienas Santaros partijos kūrėjų, vėliau — Lietuvos ūkininkų sąjungos narys. Šaulių sąjungos vicepirmininkas, 1924—1925 m. — cent­ ro valdybos pirmininkas, Švedijos—Lietuvos draugijos narys. Vienas Lietuvos meno kūrėjų draugijos organizatorių, Meno rūmų reikalams tvarkyti komisijos narys. Dalyvavo steigiant M. K. Čiurlionio galeriją, meno mokyklą, tvar­ kant tautodailę.

134

135

Vienas „Aušrinės" steigėjų. 1941 m. birželio 14 d. tarybų valdžios suimtas, ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. 1953 m. perkeltas į invalidų namus Ukrainoje. 1961 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1962 m. lapkričio 13 d. Kelmėje.

JONAS ŠIMKUS (1873—1944)

Gimė 1873 m. balandžio 25 d. Telšių aps. Dūseikių Surupių k. Mokėsi Telšiuose, Palangoje, Šiauliuose, Liepojoje (Latvi­ ja). 1900 m. baigė Maskvos universiteto chemijos fakultetą. 1903 m. įgijo chemijos magistro, o 1906 m. farmacijos magistro laipsnius. 1904—1905 m. dėstė Kazanės universitete. 1906 m. studijavo Ženevoje (Šveicarija). 1906—1916 m. buvo Maskvos universiteto docentas, eks­ traordinarinis profesorius. 1918 m. grįžo į Lietuvą. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12), IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12—1919.X.7) Ministrų kabinetuose buvo prekybos ir pramonės ministras. VI Kazio Griniaus (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų kabinete nuo 1921 m. balandžio 11 d. krašto apsaugos mi­ nistro poste pakeitė Konstantiną Žuką. \ vyriausybes įeidavo kaip nepartinis. Nuo 1922 m. vasario mėn. Lietuvos universiteto ordi­ narinis profesorius ir pirmasis rektorius (iki 1923 m.). Universitete dėstė iki 1940 m., ilgus metus vadovavo che­ mijos technologijos katedrai. Vienas „Varpo" bendrovės steigėjų. Nuo 1924 m. Lie­ tuvių-latvių draugijos pirmininkas. 1926—1940 m. Norve­ gijos garbės konsulas. 1931 m. vienas Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugijos, 1938 m. vienas Lietuvos mokslinės vadybos draugijos, 1926 m. vienas Tarp­ tautinio banko steigėjų. Lietuvos verslininkų sąjūdžio vienas organizatorių ir pradininkų. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkyje", „Technikoje ir ūky­ je", „Lietuvoje". Keliolikos knygų ir stambesnių straipsnių chemijos, bei kitų mokslų, verslų organizavimo klausimais autorius. Mirė 1944 m. birželio 4 d. Kauno aps. Raudondvario vis. Maironiškių k.

136

137

JONAS

ŠIMOLIUNAS (1878—1965)

Gimė 1878 m. gegužės 21 d. Panevėžio aps. Maldučionių vis. Jusėnų k. Baigė Joniškėlio dviklasę mokyklą, o 1900 m. — Rygos Petro Didžiojo realinę gimnaziją. Mokėsi Rygos politech­ nikos institute, kurio statybos fakultetą baigė 1909 m. 1905 m. atstovavo Rygos lietuviams Lietuvių suvažia­ vime Vilniuje. 1906—1912 m. dirbo Peterburgo miesto kanalizacijos ir rūmų gelžbetonio statybos baruose. 1912 m. išvyko į Suomiją kaip karo inžinierius. 1914 m. dirbo Omske prie karo statybų. 1916 m. vėl grįžo į Suomiją. Šalia tiesioginio karo inži­ nieriaus darbo, dalyvavo visuomeninėje veikloje: organizavo Lietuvių draugiją Helsinkyje, steigė ir vadovavo lietuvių pabėgėlių mokyklai, 1917 m. atstovavo Suomijos lietuviams Petrogrado Steigiamajame suvažiavime ir pasisakė už nepri­ klausomą Lietuvą. Nuo 1918 m. vadovavo Lietuvių evaku­ acijos komitetui, padėjo apie 2.000 lietuvių grįžti į tėvynę. 1918 m. vasarą grįžo į Lietuvą. I Augustino Voldemaro (1918.XI.11 —1918.XII.26) Ministrų kabintete buvo susisiekimo ministerijos valdytojas, o ministrui Martynui Yčui išvykus į užsienį, ėjo jo pareigas. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12) Mi­ nistrų kabinete buvo susisiekimo ministerijos laikinasis vice­ ministras ir tos ministerijos valdytojas, t. y. faktiškai jai vadovavo, nes susisiekimo ministras nebuvo paskirtas. III Prano Dovydaičio (1919.111.12— 1919.IV.12) Mi­ nistrų kabinete buvo susisiekimo ministerijos valdytojas arba faktiškasis ministras. Dalyvavo kuriant Komercinį banką ir Lietuvos ūkio draugiją. 1920—1922 m. Lietuvos Aukštųjų kursų technikos sky­ riaus vedėjas, dėstytojas ir ūkvedys. Nuo 1922 m. iki 1944 m. Lietuvos (vėliau Vytauto Di­ džiojo) universiteto ekstraordinarinis profesorius, statybos katedros vedėjas.

138

1924—1933 m. Klaipėdos, o 1925—1930 m. Šventosios uostų darbų vadovas, vadovavo Juodkrantės ir Nidos žvejų uostų perstatymui. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dėstė statybos kursą 3-iose aukštosiose mokyklose. 1950 m. išvyko į JAV, apsigyveno Racino mieste. Buvo Lietuvos technikų draugijos valdybos pirmininkas. Pirmasis jachtklubo organizatorius Lietuvoje (1919 m.). Vienas Lietuvos—Suomijos draugijos steigėjų 1927 m. 1949—1960 m. vadovavo Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungai, vėliau jos garbės narys. Parašė stambų 4 tomų darbą „Statyba" (1937—1943 m.), knygas „Šventosios uostas" (1933 m.), „Klaipėdos uostas" (1939 m.). Mirė 1965 m. vasario 11 d. Čikagoje (JAV).

139

PETRAS

ŠNIUKŠTA

A N T A N A S TAMOŠAITIS

(1877—1952)

(1894—1940)

Gimė 1877 m. lapkričio 12 d. Raseinių aps. Šiluvos vis. Zopielskių k. Mokėsi Raseiniuose, Palangoje, Mintaujoje (Latvija) ir Taline (Estija). 1903 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. 1903—1904 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje Kauno arti­ lerijos pulke. Karo tarnybą baigė karininko laipsniu. Keletą metų buvo prisiekusiojo advokato padėjėjas Pa­ nevėžyje, dėstė lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje. Dirbo teisininku Mintaujoje. Apie metus gydėsi Šveicarijoje (1908 m.). Grįžo į Lietuvą, tarnavo Mintaujos apygardos teisme. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Mintaujos komiteto pirmininkas. Vėliau evakavosi į Oriolą (Rusija), kur dirbo tose pat pareigose. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo taikos teisėju Vilniuje. 1919 m. persikėlė į Kauną, buvo mobilizuotas ir paskirtas armijos (vėliau kariuomenės) teismo pirmininku (iki 1934 m.). XVI Juozo Tūbelio (1934.VI.12—1935.IX.6) ir XVII Juo­ zo Tūbelio (1935.IX.6—1938.111.24) Ministrų kabinetuose buvo krašto apsaugos ministras iki 1935 m. spalio 31 d. 1935—1936 m. buvo Valstybės tarybos narys. Vėliau dirbo advokatu. Prisidėjo prie karinių įstatymų rengimo, teisinių aktų su­ darymo. 1940 m. birželio mėn. tarybų valdžios suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ir IX forte iki 1941 m. bir­ želio 23 d. Išėjęs į laisvę, apsigyveno savo ūkyje Kretingos apskrityje. Mirė 1952 m. lapkričio 22 d.

Gimė 1894 m. rugpjūčio 18 d. Raseinių aps. Jurbarko vis. Smu­ kučių k. 1912 m. baigė Tauragės keturklasę mokyklą, 1913—1915 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1916 m. Kaune baigė vokiečių įsteigtus pedagoginius kursus. Paskirtas Jurbarko pradinės mokyklos vedėju. Vėliau dirbo Čedasų pradinės mokyklos mokytoju, nuo 1919 m. — Zarasų aps. pradinių mokyklų inspektoriumi. 1921 m. eksternu išlaikė brandos atestato egzaminus. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą nuo valstiečių sąjungos. Buvo Kauno žydų realinės, Lietuvos profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnazijos mokytojas. Lankė Aukštuosius kursus Kaune. 1925 m. baigė Lietuvos universiteto teisės fakultetą. Studijavo Vienoje (Austrija) ir Paryžiuje (Prancūzija). 1928 m. apgynė teisės mokslų daktaro laipsnį. Dirbo Jurbarke prisiekusiojo advokato padėjėju, advokatu. Nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, 1939 m. —docentas. XXI Antano Merkio (193.XI.21 —1940.VI.17) Ministrų kabinete buvo teisingumo ministras. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke", „Lietuvos žiniose". Daug rašė įvairiais teisės klausimais. Išvertė 2-jų d. „Romėnų teisę". Kartu su J. Kairiu išvertė Hamurapio įstatymą (1938 m.). 1940 m. liepos 11 d. tarybų valdžios suimtas, kalintas Kauno kalėjime. Nukankintas 1940 m. gale Kauno kalėjime.

140

141

BENEDIKTAS

TOMAŠEVIČIUS

(1879—

?

)

JUOZAS T O N K Ū N A S (1894—1968)

Gimė 1879 m. rugsėjo 4 d. Šiauliuose. 1899 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1903 m. — Peterburgo universiteto fizikos ir matematikos fakultetą, o 1908 m. — Peterburgo elektrotechnikos institutą. Nuo 1905 m. dirbo Valstybės kontrolėje, o baigęs insti­ tutą — Peterburgo tramvajų statyboje ir telefono tinkluose. 1909—1913 m. Nikolajevo (Odesos sritis) telefonų tinklo vyriausiasis specialistas. Nuo 1913 m. Rusijos vyriausiosios pašto ir telegrafo valdybos darbuotojas ir kartu Technikos kursų mokytojas. 1915 m. dibo Nižnyj Novgorode Simen so-Halskės telegrafo ir telefono aparatų gamybos fabrikuose vyriausiuoju inžinieriumi. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Buvo pašto, telegrafo ir telefono valdybos viršininkas, vėliau direktorius. Nuo 1922 m. susi­ siekimo viceministras. VIII Ernesto Galvanausko (1923.11.23—1923.VI.29) Ministrų kabinete buvo susisiekimo ministras. XIII Mykolo Sleževičiaus (1926.VI.15—1926.XII.17) Ministrų kabinete buvo susisiekimo ministerijos valdytojas arba faktiškasis ministras, nes ministras nebuvo paskirtas. 1927—1939 m. susisiekimo ministerijos vyriausiasis ins­ pektorius. Organizavo pašto ir telefono-telégrafo tinklą Lietuvoje, įsteigė pirmąją radiotelegrafo stotį ir pirmąjį radiofoną. Išleido knygą „Morzės abėcėlė" (1920 m.).

Gimė 1894 m. kovo 30 d. Biržų aps. Pasvalio vis. Stačiūnų k. 1913 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją, o 1918 m. — Maskvos Petrovsko žemės ūkio akademijos agronomijos fakul­ tetą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo žemės ūkio ministerijoje, vė­ liau Marijampolės, Seinų, Alytaus apskrityse žemės ūkio inspek­ toriumi. Buvo vyriausiosios žemės reformos komisijos pirminin­ kas, žemės reformos departamento direktorius. 1924 m. Lietuvos universiteto matematikos ir gamtos fakul­ teto žemdirbystės katedros docentas. 1924 m. rugsėjo 1 d. tapo Dotnuvos žemės ūkio akademijos žemdirbystės katedros vedėju. Išrinktas pirmuoju profesorių tarybos sekretoriumi. 1927 m. ekstraordinarinis profesorius, 1927—1928 m. prorektorius, 1928 — 1934 m. rektorius. Tobu­ linosi užsienyje sėklų kontrolės srityje. Lietuvos agronomų sąjungos valdybos narys. 1928 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje sėklų kontrolės stotį ir jai vadovavo iki 1939 m. XVI Juozo Tūbelio (1934.VI.12—1935.IX.6), XVII Juozo Tūbelio (1935.IX.6—1938.111.24), XVIII Vlado Mirono (1938. 111.24.—1938.XII.5), XIX Vlado Mirono (1938.XII.5—1939. 111.28) Ministrų kabinetuose buvo švietimo ministras. 1941 m. tarybų valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. 1955 m. grįžo į Lietuvą. 1955—1956 m. buvo Dotnuvos se­ lekcijos stoties agrotechninio skyriaus vedėjas ir dėstė Žemės ūkio akademijoje. 1956—1962 m. Lietuvos žemdirbystės institu­ to pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas, o nuo 1962 m.— mokslinis bendradarbis. „Jaunosios Lietuvos" tarybos narys. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos narys-korespondentas (1956 m.). Parašė keliolika mokslo darbų agronomijos ir kitais žemdir­ bystės klausimais. Mirė 1968 m. gegužės 6 d. Vilniuje.

142

143

JUOZAS TŪBELIS (1882—1939)

Gimė 1882 m. balandžio 9 d. Rokiškio aps. Panemunėlio vis. Ilgalaukių k. Baigė Panemunėlio pradinę mokyklą, mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje, bet už tautinius reikalavimus iš jos buvo pašalintas ir 1902 m. baigė Liepojos (Latvia) gimna­ ziją. Mokėsi Varšuvos universiteto medicinos fakultete viene­ rius metus, o 1908 m. baigė Rygos politechnikos instituto agronomijos fakultetą. Dvejus metus mokytojavo Rygoje. Vėliau dirbo Kaune, Raseinių, Šaulių apskričių žemėtvar­ kos komisijose. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į Rusi­ jos kariuomenę. 1917 m., išėjęs į atsargą, dirbo Voronežo švietimo komisijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos Tarybos švietimo komisijoje. I Augustino Voldemaro (1918.XI.11 —1918.XII.26), II Ministrų Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12) kabinetuose buvo žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12—1919.X.7), V Er­ nesto Galvanausko (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabi­ netuose buvo švietimo ministras kartu ir žemės ūkio ir valsty­ bės turtų ministerijos valdytojas. 1923 m. drauge su kitais suorganizavo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungą „Lietūkis", 1925 m.— „Maisto" akcinę bendrovę, 1926 m.— „Pienocentrą", buvo jų pirmi­ ninkas. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17— 1929.IX.23) Ministrų kabinete nuo 1927 m. gegužės 3 d. finansų ministro poste pakeitė Petrą Karvelį. 1929.IX.23—1934.VI.12 vadovavo XV Ministrų kabine­ tui, taip pat buvo finansų ministras, o iki 1929 m. lapkričio 8 d. laikinai ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. 1934.VI.12— 1935.IX.6 vadovavo XVI Ministrų kabine­ tui ir buvo finansų ministras. 1935.IX.6—1938.111.24 vadovavo XVII Ministrų kabine­ tui ir buvo finansų ministras. 144

XVIII Vlado Mirono (1938.111.24—1938.XII.5) Ministrų kabinete iki 1938 m. spalio 1 d. buvo žemės ūkio ministras. Vėliau buvo Lietuvos banko valdytojas. Tautos pažangos partijos narys, (1931 —1938 m.) Lietu­ vos tautininkų sąjungos pirmininkas. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke" Juozo Kurmelio slapyvardžiu, buvo vienas „Juokdario" redaktorių. Išvertė į lietuvių kalbą populiarių knygelių. Mirė 1939 m. rugsėjo 30 d. Kaune.

145

ANTANAS TUMĖNAS

JUOZAS

URBŠYS

(1880—1946)

(1896)

Gimė 1880 m. gegužės 13 d. Rokiškio aps. Ragelių vis. Kurk­ liečių k. 1900 m. baigė Vilniaus II berniukų gimnaziją, įstojo į Varšu­ vos universiteto architektūros skyrių, perėjo į Peterburgo uni­ versitetą ir 1909 m. baigė jo teisės fakultetą. Vertėsi advokato praktika Zarasuose. 1915 m. buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti CK įgaliotinis Voroneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Zarasuose įsteigė „Saųjgs" pro­ gimnaziją ir joje mokytojavo. 1919 m. Vilniuje buvo paimtas įkaitu ir penkis mėnesius ka­ lintas Vilniaus, Daugpilio ir Smolensko kalėjimuose. Trumpai buvo Zarasų nuovados taikos teisėjas, teisingumo ministerijos kalėjimų departamento direktorius. 1920 m. Steigiamojo, vėliau I ir II Seimo narys. 1920—1921 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose, o 1922— 1940 m. Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto dėstyto­ jas, docentas. IX Ernesto Galvanausko (1923.VI.29—1924.VI.18) Minist­ rų kabinete buvo teisingumo ministras. 1924.VI.18-1925.il.4 vadovavo X Ministrų kabinetui, taip pat buvo teisingumo ministras, o iki 1924 m. liepos 8 d. vidaus reikalų ministerijos valdytojas. XI Vytauto Petrulio (1925.II.4—1925.IX.25) Ministrų kabi­ nete buvo teisingumo ministras. Vėliau vertėsi advokatūra, dėstė, tarnavo teisingumo minis­ terijoje. 1941 —1944 m. Vilniaus universiteto ekstraordinarinis pro­ fesorius. 1943 m. už tai, kad buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) vadovų, gestapo suimtas, bet dėl silpnos sveikatos iki teismo paleistas. 1944 m. liepos 9 d. pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Austrijoje. Nuo 1917 m. Lietuvių krikščionių demokratų partijos CK narys. 1927—1936 m. Katalikų veikimo centro pirmininkas. „Mūsų laikraščio" atsakingasis redaktorius 1928—1929 m. Mirė 1946 m. vasario 8 d. Bachmanige (Austrija).

Gimė 1896 m. vasario 29 d. Kėdainių aps. Šetenių k. 1914 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą, o 1917 m. Čiugujevo (Charkovo gub.) karo mokyklą. Po Spalio revoliucijos Petrograde dirbo Tarybų Rusijos Darbo liaudies komisariate. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą. 1919 —1922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Į atsargą išėjo kapitono laipsniu. 1922 m. pradėjo tarnauti užsienio reikalų ministerijoje, vė­ liau dirbo diplomatinį darbą užsienyje: 1922—1927 m. Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje konsulinio skyriaus vedėjas, 1927— 1933 m. Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje pirmasis sekreto­ rius, patarėjas, 1933—1934 m. Lietuvos nepaprastasis pasiunti­ nys ir įgaliotasis ministras Latvijoje. Nuo 1934 m. vasaros — užsienio reikalų ministerijos politi­ kos departamento direktorius, o nuo 1936 m. pabaigos — minis­ terijos generalinis sekretorius. XIX Vlado Mirono (1938.XII.5—1939.111.28), XX Jono Černiaus (1939.111.28—1939.XI.21), XXI Antano Merkio (1939.XI.21 —1940.VI.17) Ministrų kabinetuose buvo užsienio reikalų ministras. Bendradarbiavo „Mūsų žinyne", „Karo archyve", „Klaipė­ dos žiniose", „Lietuvos ūkyje", „Kultūroje", „Lietuvos žiniose", „Pasaulio lietuvyje", „Revue Baltique", „Židinyje". Yra parašęs knygą „Medžiaga Vilniaus ginčo diplomatinei istorjai" (1932 m.), prisiminimų knygą „Lietuva lemtingaisiais 1939—1940 metais" (1988 m.). Iš prancūzų kalbos yra išvertęs Ž. Diuhamel'io „Salavino dienraštį" (1930 m.), G. Flober'o „Jausmų ugdymą" (1959 m.), A. Lesaž'o „Šlubą velnią" (1961 m.), F. Herijo „Pagedusius vaikus" (1964 m.), R. Rolan'o „Kola Brenjoną" (1966 m.), A. F. Prevo „Manoną Lesko" (1968 m.), P. O. Bomaršė „Figaro vedybas" (1972 m.), Moljer'o „Šykštuo­ lį", „Miestelėną-bajorą", „Tariamąjį ligonį" (išspausdinta 1967 m.). 1940 m. tarybų valdžios ištremtas. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

146

147

JONAS

VAILOKAITIS

JONAS

VARIAKOJIS

(1886—1944)

(1892—1963)

Gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių aps. Sintautų vis. Pikžirnių k. 1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą ir grįžo į Lietuvą. Tarnavo Marijampolės „Žagrės" kooperatyve. 1912 m. su broliu Juozu Kaune įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės banką pirmiausia nusigyvenusių bajorų dvarams su­ pirkti, juos parceliuoti ir išsimokėtinai išparduoti lietuviams. Pirmojo pasaulinio karo metais dėl lietuviškosios veiklos okupacinės valdžios kalintas, vėliau laikytas policijos priežiū­ roje. 1917 m. rugsėjo 18—22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pa­ sirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. kartu su broliu Juozu įkūrė Ūkio banką ir buvo jo vadovas. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą. Jame buvo valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. „Maisto", „Metalo" akcinių bendrovių vienas steigėjų ir dalininkų, o nuo 1937 m. „Metalo" valdybos pirmininkas. Įsigijo Palemono plytinę. Įkūrė prekybos „Eksporto ir importo" akcinę bendrovę. 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu, 1937 m. Urmo bendrovės pirmininkas ir bankininkų atstovas Prekybos ir pramonės rūmuose. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. Vokiečių okupacijos metais trumpai lankė gimines Lietuvoje. Lietuvių kirkščionių demokratų partijos narys. 1927 m. vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų. Mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge (VFR).

Gimė 1892 m. gegužės 5 d. Biržų aps. Rinkuškių k. 1913 m. baigė Piarnu (Estija) gimnaziją. Padirbėjęs „Vil­ ties" redakcijoje, rudenį įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą. Iš trečio kurso mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. vasario mėn. baigė Vladimiro karo mokyklą ir buvo nusiųstas į Austrijos frontą. Po revoliucijos darbavosi Voroneže, Vilniuje, Oršoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Lietuvos prekybos ir pramo­ nės rūmuose Vilniuje. Savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Tapo Panevėžio srities apsaugos viršininku. Kėdainiuose organizavo savanorių būrį, vėliau tapusį Panevėžio batalionu, dar vėliau — pėstininkų pulku. Dalyvavo mūšiuose su Raudonąja armija, bermontinin­ kais, lenkais. 1921 m. rudenį paskirtas pėstininkų divizijos, vėliau — III karo apygardos štabo viršininku. 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1926 m. išėjo iš kariuomenės ir apsigyveno Ukmergės apskrityje. XIV Augustino Voldemaro (1926.XII.17 —1929.IX.23) Mi­ nistrų kabinete nuo 1928 m. lapkričio 22 d. buvo susisiekimo ministerijos valdytojas. 1929 m. vėl grįžo į kariuomenę. XV Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras, tačiau 1930 m. birželio 27 d. atsistatydino dėl sveikatos būklės. 1938 m. išėjo į atsargą pulkininko leitenanto laipsniu ir apsigyveno savo ūkyje Šešuolėliuose (Ukmergės aps.). Drauge su kitais įsteigė Zibalų pieno perdirbimo bendrovę, buvo jos pirmininkas. Dirbo ir kitose draugijose. Lietuvių tautininkų sąjungos narys. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į JAV. Mirė 1963 m. spalio 31 d. Ilinojaus valstijoje (JAV).

148

149

MYKOLAS VELYKIS

JOKŪBAS

VYGODSKIS

(1884—1956)

(1857—1942)

Gimė 1884 m. Panevėžio aps. Mokėsi Panevėžyje, o 1909 m. baigė Vilniaus karininkų mo­ kyklą. Ilgą laiką dirbo karo administracijos ūkio srityje. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuome­ nėje Austrijos fronte. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Stojo savanoriu į Lietuvos kariuo­ menę. Dirbo krašto apsaugos komisijoje. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12) Minist­ rų kabinete buvo krašto apsaugos ministras. 1919 m. buvo vyriausiojo štabo viršininkas, 1920 m.— pėsti­ ninkų pulko vadas, 1921 m.— divizijos vadas, 1925 m.— karo apygardos viršininkas. 1927 m. išėjo į atsargą generolo leitenanto laipsniu. Trumpai tarnavo Lietuvos banke, vėliau buvo Ekonominės karių bendrovės vedėjas. Vertėsi likerių gamyba. Bendradarbiavo Lietuvos Respublikos spaudoje. 1944 m. tarybų valdžios suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, 1946 m. ištremtas į Sibirą. Mirė 1956 m. Vilniuje pačią pirmąją dieną, grįžęs iš trem­ ties.

Gimė 1857 m. birželio 3 d Bobruiske (Baltarusija). Mokėsi ješibote, baigė Peterburgo karo medicinos aka­ demiją. \ Lietuvą atvyko apie 1885 metus, vertėsi gydytojo prakti­ ka — buvo ginekologas Vilniuje. 1908 m. įkūrė žydų gydytojų sąjungą ir buvo jos pirmasis pirmininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Pagalbos žydams dėl vokiečių okupacijos komiteto narys. Okupacinės valdžios buvo persekiotas, ištremtas (1917 m.). I Augustino Voldemaro (1918.XI.11 —1918.XII.26) Minist­ rų kabinete buvo ministras be portfelio žydų reikalams. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12) Minist­ rų kabinete buvo ministras be portfelio žydų reikalams, bet vyriausybei persikėlus į Kauną, jis liko Vilniuje. 1919 m. sausio mėn. buvo V. Kapsuko vyriausybės suimtas Vilniuje, bet po kelių dienų paleistas. Vilniuje organizavo mokyklas hebrajų ir idiš kalbomis. Buvo Vilniaus sionistų organizacijos pirmininkas, Vilnaius žydų bend­ ruomenės valdybos pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybės narys. 1922 m. išrinktas atstovu į Lenkijos seimą. Bendradarbiavo spaudoje, yra parašęs knygų. 1941 m. rugpjūčio mėn. vokiečių okupacinės valdžios suim­ tas, perduotas gestapui, kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje. Žuvo 1942 m.

150

151

JONAS

VILEIŠIS

(1872—1942)

Gimė 1872 m. sausio 3 d. Biržų aps. Pasvalio vis. Medinių k. 1892 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1892—1894 m. studijavo Peterburgo universiteto fizikos ir matematikos fakultete, vė­ liau — teisės fakultete, kurį baigė 1898 m. Trumpai žinias gilino Berlyne (Vokietija). 1900 m. grįžo į Lietuvą ir vertėsi advokatūra. Dalyvavo „12 apaštalų" draugijos lietuvių kalbai ginti veikloje. Caro administ­ racija kelissyk darė kratas jo bute ir baudė piniginėmis baudomis. 1905 m. gruodžio 4—5 d. drauge su kitais surengė Lietuvių suvažiavimą Vilniuje. 1915 m. įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti ir buvo jos pirmininkas. 1916 m. už atsišaukimus prieš vokiečių okupacinę valdžią buvo suimtas ir deportuotas į Vokietiją, grįžo 1917 m. gegužės mėn. Buvo Lietuvos Tarybos narys. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12) Minist­ rų kabinete buvo vidaus reikalų ministras. IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12—1919.X.7) Ministrų kabinete buvo finansų ministras. 1919—1920 m. vadovavo misijai JAV Lietuvos juridiniam pripažinimui ir finansiniai paramai gauti. 1921 —1933 m. Kauno miesto burmistras. 1933—1940 m. dirbo Valstybės taryboje, buvo Vytauto Di­ džiojo universiteto dėstytojas, vertėsi advokato praktika. Lietuvių demokratų partijos vienas kūrėjų (1902 m.). Lietuvių mokslo draugijos (1907 m.), Lietuvos valstiečių sąjungos (1905 m.) vienas organizatorių. 1917—1922 m. Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys. 1922—1929 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys. Buvo daugelio kultūros ir visuomeninių organizacijų, bend­ rovių valdybų narys ir pirmininkas. 152

Bendradarbiavo spaudoje. Buvo „Lietuvos ūkininko" redak­ torius (1905—1906 m.), „Vilniaus žinių" leidėjas ir pagrindinis redaktorius (1909 m.), „Lietuvos žinių" steigėjas (1909 m.). Atgaivino „Varpo" leidimą Tilžėje. Kartu su A. Smetona ir J. Jablonskiu įsteigė „Aušros" draugiją lietuviškoms knygoms leisti. Išvertė grožinės literatūros ir kitų kūrinių. Mirė 1942 m. birželio 1 d. Kaune.

/

153

PETRAS

VILEIŠIS

VYTAUTAS VILEIŠIS

(1851 — 1926)

(1887—1937)

Gimė 1851 m. sausio 25 d. Biržų aps. Pasvalio vis. Medinių k. Pradėjo mokytis Panevėžyje, o baigė Šiaulių gimnaziją 1870 m. aukso medaliu. 1874 m. baigė Peterburgo universtiteto fizikos ir matemati­ kos fakultetą, o 1880 m.— Peterburgo kalnų institutą. 1880—1890 m. tarnavo Maskvos apygardos kelių valdybos inžinieriumi, 1883 m. buvo išsiųstas į Belgiją susipažinti su ge­ ležinių geležinkelio tiltų statyba. Vėliau įsteigė savo geležinių tiltų statybos firmą, praturtėjo. 1890 m. atvyko į Vilnių, įsigijo namus, vilą, mechanines dirbtuves, spaustuvę, knygyną. 1899 m. Vilniuje drauge su kitais įkūrė „12 apaštalų" drau­ giją lietuvių kalbai ginti. 1911 — 1920 m. Kaukaze statė tiltus. Vėl pralobo, bet tarybų valdžia turtus konfiskavo. 1921 m. grįžo į Kauną. VII Ernesto Galvanausko (1922.II.2—1923.11.23) Ministrų kabinete buvo susisiekimo ministras. Darbavosi dėl lietuvių spaudos draudimo panaikinimo. Dar studijų laikais Peterburge gavo leidimą išspausdinti lotynišku šriftu keletą knygelių. 1921 —1926 m. Lietuvos technikų ir inžinierių draugijos tarybos pirmininkas. Nuo 1923 m. Lietuvos universiteto garbės daktaras. Parašė originalų grožinės literatūros kūrinių, apsakymų, mokslo populiarinimo knygelių, išvertė H. K. Anderseno, F. B. Harto, H. Senkevičiaus, M. Tveno ir kitų rašytoų kūrinių. Bendradarbiavo spaudoje. Buvo „Vilniaus žinių" leidėjas ir oficialus redaktorius. Mirė 1926 m. rugpjūčio 12 d. Palangoje.

Gimė 1887 m. lapkričio 24 d. Ufoje (Rusija). Mokėsi Peterburge ir Vilniuje, studijavo Miuncheno (Vokietija) aukštoje technikos mokykloje ir Peterburgo susisiekimo institute. 1917 m. dirbo lietuvių draugijoje ir komitetuose Tiflise (Gruzija), nuo 1918 m. buvo pirmosios Lietuvos atstovybės užsienyje vertėjas. 1921 m grįžo į Lietuvą ir dirbo susisiekimo ministerijoje. XV Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų kabinete buvo susisiekimo ministras. Nuo 1934 m. buvo paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu į Latviją. Buvo vienas studentų tautininkų korporacijos „NeoLituania" steigėjų, o 1926—1935 m.— pirmininkas. Nuo 1928 m. Lietuvių tautininkų sąjungos centro valdy­ bos pirmininkas. Mirė 1937 m. liepos 5 d. Kaune.

154

155

AUGUSTINAS

VOLDEMARAS

(1883—1942)

Gimė 1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių aps. Tverečiaus vis. Dysnos k. 1897 m. baigė apskrities mokyklą. Tarnavo Daugėliškio valsčiaus raštinėje, vėliau buvo taikos tarpininko reikalų ve­ dėjas. 1904 m. aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją, o 1909 m.— Peterburgo universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. 1910 m. išlaikė magistro egzaminus, o už diserta­ ciją apie Adriano agrarinius įstatymus gavo aukso medalį. Universitete rengėsi profesūrai, skaitė graikų ir romėnų lite­ ratūrą Peterburgo moterų aukštuosiuose kursuose ir Impera­ toriškoje teisės mokykloje. 1911 m. Peterburgo universitetas jam suteikė docento laipsnį. Tai pirmas lietuvis, gavęs tokį laipsnį Rusijoje. 1914—1915 m. stažavosi Italijoje ir Švedijo­ je. 1916—1917 m. buvo Permės universiteto ekstraordina­ rinis profesorius. 1917 m. spalio mėn. dalyvavo Rusijos tautų kongrese Ki­ jeve. Buvo Ukrainos Rados veikėjas, atstovavo Ukrainos de­ legacijai 1918 m. Brest-Litovsko taikos derybose tarp Tarybų Rusijos ir Vokietijos. Pasitraukė į Vokietiją, o 1918 m. pabai­ goje atsirado Lietuvoje, buvo kooptuotas į Valstybės tarybą. 1918.XI.11 —1918.XII.26 vadovavo Ministrų kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras ir kurį laiką krašto apsaugos ministras. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12), III Prano Dovydaičio (1919.111.12—1919.IV.12), IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12—1919.X.7), V Ernesto Galva­ nausko (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabinetuose buvo užsienio reikalų ministras. Versalio (Prancūzija) taikos konferencijoje (1919 m.) buvo Lietuvos delegacijos vadovas. Nuo 1920 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose, 1922—1926 m. buvo Lietuvos universiteto profesorius. 1923 m. už politinį straipsnį mėnesį kalėjo Varnių darbo stovykloje. Išrinktas III Seimo atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjun­ gos. 1926.XII.17 —1929.IX.23 vadovavo XIV Ministrų kabi156

netui, kartu buvo užsienio reikalų ministras ir nuo 1928 m. lapkričio 22 d. laikinai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. 1929.V.6 į jo gyvybę kėsinosi studentai, bet jis nenuken­ tėjo. 1929 m. pabaigoje ištremtas į Platelius. Vėliau policijos priežiūroje gyveno Zarasuose. 1934 m. birželio 7—8 d. ne­ pavykusio karinio pučo dalyvis, buvo įkalintas, 1938 m. amnestuotas, ištremtas į užsienį. Kartu su kitais įkūrė Lietuvių tautos pažangos partiją (1916 m.), Lietuvių tautininkų sąjungą (1924 m.). Buvo jų veikėjas. „Geležinio vilko" organizacijos vienas vadų. Bendradarbiavo spaudoje. Parašė originalių kūrinių, vertė grožinę literatūrą. 1940 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą. Tarybų valdžios suimtas, ištremtas. 1940—1942 m. gyveno Ordžonikidzėje. Vėl suimtas ir kalintas Maskvoje. Mirė 1942 m. gruodžio 16 d. Maskvos Butyrkų kalėjime.

157

JUOZAPAS VORONKO

DOVAS

ZAUNIUS

(1891 — 1952)

(1892—1940)

Gimė 1891 m. balandžio 4 d. Gardino gub. Biaiystoko apy­ linkėse (Lenkija).

Gimė, 1892 m. birželio 19 d. Pakalnės aps. Gumbinės rėdyboje Rokaičių k. 1911 m. baigė Tilžės gimnaziją. Studijavo teisę Miunche­ no, Halės, Berlyno (visi Vokietijoje) universitetuose. 1915 m. baigė Karaliaučiaus universitetą, o 1917 m. įgijo teisės moks­ lų daktaro laipsnį. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Vokietijos ka­ riuomenėje. 1919 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje patarėju, laikinu vedėju, politikos departamento direkto­ riumi. 1920—1923 m. įgaliotasis ministras Latvijoje, nuo 1921 m. ir Estijoje. 1923—1925 m. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijoje, nuo 1924 m. ir Rumu­ nijoje. 1925—1927 m. pasiuntinys Šveicarijoje ir nuolatinis Lietuvos atstovas Tautų sąjungoje. Vėliau dirbo užsienio reikalų ministerijoje: nuo 1927 m. teisės, administracijos ir ekonomikos departamento direkto­ rius, 1928 m.— generalinis sekretorius ir kartu pasiuntinys Čekoslovakijoje. XV Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų ka­ binete nuo 1929 m. lapkričio 8 d. užsienio reikalų ministras, perėmęs šias pareigas iš laikinai ėjusio jas ministro pirminin­ ko Juozo Tūbelio. Atstovavo Lietuvai Tarptautiniame Hagos (Olandija) teisme dėl Lietuvos-Lenkijos santykių ir Lietuvos-Vokietijos kivirče Klaipėdos klausimu. Abu ginčus laimė­ jo Lietuva. 1934—1936 m. dirbo Valstybės taryboje. Nuo 1936 m. Lietuvos banko valdybos direktorius, valiu­ tų komisijos pirmininkas. Dalyvavo Šaulių sąjungos, Vilniui vaduoti sąjungos, Skau­ tų organizacijos veikloje. Kurį laiką dirbo „Dabartyje", yra paskelbęs darbų. Mirė 1940 m. vasario 22 d. Kaune.

Baigė Biaiystoko realinę mokyklą. Nuo 1908 m. studijavo Peterburgo universiteto teisės fakultete. Domėjosi Gardino gubernijos senove. 1917 m. įsteigė Didžiąją gudų tarybą ir Minske organiza­ vo gudų kongresą. 1917 m. gruodžio 18 d. už tai buvo tarybi­ nės valdžios suimtas. 1918 m. vasario 21 d. išrinktas Gudijos ministrų tarybos pirmininku ir užsienio reikalų sekretoriumi. 1918 m. balandžio mėn. išrinktas gudų atstovu į Lietuvos Tarybą. I Augustino Voldemaro (1918.XI.l 1 — 1918.XII.26) Mi­ nistrų kabinete nuo 1918 m. gruodžio 1 d. buvo ministras be portfelio gudų reikalams. II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26—1919.111.12), IV Mykolo Sleževičiaus (1919.1 V. 12— 1919.X.7), V Ernesto Galvanausko (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabinetuo­ se buvo ministras be portfelio gudų reikalams. Bendradarbiavo „Naša niva". Leido politinį metraštį „Varta". Čikagoje redagavo laikraštį „Belorusskaja tribūna". Išspausdino veikalą „Gudų klausimas Versalio taikos konfe­ rencijoje" rusų k. (1918 m.) ir lietuvių k. (1919 m.). Mirė 1952 m. Čikagoje (JAV).

158

159

POVILAS ŽADEIKIS (1887—1957)

Gimė 1887 m. kovo 26 d. Telšių aps. Varnių vis. Pareškečio k. Baigė Palangos progimnaziją, o 1907 m. Mintaujos (Lat­ vija) gimnaziją. 1912 m. baigė Peterburgo universiteto che­ mijos fakultetą. Atliko karo prievolę, o prasidėjus pirmajam pasauliniam karui vėl buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigęs kursus, tarnavo korpuso radijo ryšio viršininku Serpuchove (prie Maskvos). Vėliau pasitraukė iš kariuomenės ir iki 1918 m. pabaigos dirbo Lietuvos Tarybos repatriacijos komiteto sekretoriumi Petrograde. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Stojo savanoriu į Lietuvos ka­ riuomenę. Kaune organizavo elektrotechnikos batalioną. IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12—1919.X.7) Minist­ rų kabinete nuo 1919 m. rugpjūčio 21 d. laikinai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas, pakeitęs šiame poste Antaną Merkį. 1920—1921 m. Lietuvos misijos narys ir karinis įgalioti­ nis JAV, vėliau Lietuvos karinės misijos narys Prancūzijoje. 1923—1928 m. Lietuvos konsulas Čikagoje (JAV), 1928— 1935 m. Lietuvos generalinis konsulas Niujorke (JAV), 1935—1957 m. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliota­ sis ministras Vašingtone (JAV). Pulkininkas leitenantas. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose", „Aušrinėje". Yra parašęs keletą knygų. Mirė 1957 m. gegužės 11 . Vašingtone (JAV).

160

KAROLIS ŽALKAUSKAS (1892—1961)

Gimė 1892 m. gegužės 29 d. Šiaulių aps. Pakruojo vis. Šukio­ nių dvare. 1911 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnazją, 1916 m.— Maskvos universiteto teisės fakultetą. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Mask­ vos Aleksejaus karo mokyklą, paskirtas į Petropavlovsko tvirtovę (Vakarų Sibire), perkeltas į Tobolską (Sibire). Tarybų valdžios buvo suimtas, bet, kareivių padedamas, pabėgo. Kovojo prieš tarybų valdžią įvairių armijų štabuose. 1919 m. grįžo į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos ka­ riuomenę ir iki 1923 m. tarnavo kariuomenės teismo pro­ kuroro padėjėju. IX Ernesto Galvanausko (1923.VI.29—1924.VI.18) Mi­ nistrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras. 1924—1926 m. vyriausiojo tribunolo prokuroro padėjė­ jas. 1926—^1927 m. Klaipėdos krašto gubernatorius. 1928— 1938 m. vyriausiojo tribunolo prokuroro padėjėjas, vėliau — Kauno apygardos teismo pirmininkas. 1930—1940 m. dėstė baudžiamosios teisės procesą ir kri­ minologiją Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945—1948 m. dirbo ame­ rikiečių karinės valdžios Vokietijoje teisės skyriuje. 1948 m. išvyko į JAV. 1952 m. išrinktas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvi­ nimo komiteto (VLIK'o) Vykdomosios tarybos pirmininku, persikėlė į Vokietiją. 1956 m. grįžo į JAV. Nuo 1922 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys. Mirė 1961 m. rugsėjo 16 d. Vašingtone (JAV).

161

ALEKSANDARAS

ŽILINSKAS

KONSTANTINAS ŽUKAS

(1885—1942)

(1884—1962)

Gimė 1885 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės aps., Veiveriuose. Mokėsi Marijampolėje, Kauno gimnazijoje. Baigė Tartu (Estija) teisės fakultetą. 1905 m. gruodžio 4—5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. Studijavo Heidelbergo (Vokietija) universitete. Nuo 1912 m. ir pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje. Petrograde išrinktas Lietuvių kari­ ninkų sąjungos valdybos vicepirmininku. Grįžęs į Lietuvą buvo Marijampolės apskrities viršininkas ir Marijampolės teismo tardytojas, vėliau — Kauno taikos teisėjas, Lietuvos valstybės ypatingasis įgaliotinis Gardino sričiai, teisingumo ministerijos tardytojas svarbioms byloms. 1919 m. pabaigoje kurį laiką buvo vidaus reikalų vice­ ministras, nuo 1920 m. pavasario — Kauno apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėjas, nuo 1924 m. Kauno apygardos teismo narys, vėliau — piliečių apsaugos departamento di­ rektorius, Kauno apygardos teismo narys. XIV Augustino' Voldemaro (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabinete nuo 1928 m. vasario 4 d. teisingumo minist­ ro poste pakeitė Stasį Šilingą. XV Juozo Tūbelio (1929.IX.23—1934.VI. 12) Ministrų kabinete buvo teisingumo ministras. Įvykdė teismo reformą. Dirbo notaru Kaune. Žemdirbių sąjungos narys, vėliau — Lietuvių tautininkų sąjungos narys. 1941 m. birželio 14 d. tarybų valdžios suimtas, ištremtas į Archangelsko sritį. Mirė 1942 m. tremtyje Archangelsko sr. (Rusija).

Gimė 1884 m. gruodžio 17 d. Kaune. Baigė Kauno pradinę mokyklą, o tėvams persikėlus į Obelius, ten dirbo geležinkelio stotyje telegrafistu. 1899 m. išvyko į Sibirą, kur Ačinske ir Krasnojarske dir­ bo telegrafistu. 1906 m. grįžo į Lietuvą. Stojo į kariuomenę. Tarnavo Kaune. 1907—1910 m. mokėsi Vilniaus karo mokykloje. Gavo paskyrimą į Charkovą, kur tarnavo pėstininkų pulko ryšių komandos viršininku. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuo­ menėje. Buvo divizijos ryšių viršininkas Galicijos fronte. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Raseiniuose, kur organizavo vietos miliciją, buvo jos vadas. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Marijampolėje ryšių komandos viršininku, vėliau — atsar­ gos bataliono vadu, Užnemunės fronto vadu. 1920 m. išrinktas Steigiamojo seimo atstovu. VI Kazio Griniaus (1920.VI.19— 1922.II.2) Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras iki 1921 m. balan­ džio 11 d., kai jį tame poste pakeitė profesorius Jonas Šim­ kus. Nuo 1920 m. liepos 7 d. drauge buvo ir vyriausiasis karo vadas, o palikęs ministro postą, pasitraukė ir iš vado pareigų. Vėliau tarnavo generalinio štabo viršininko padėjėju, pasienio divizijos vadu, divizijos štabo viršininku. Buvo Aukš­ tųjų karininkų kursų ir Vytauto Didžiojo karo mokyklos lektorius. 1926 m. išėjo į atsargą, dirbo užsienio firmų atstovu. Turėjo pulkininko laipsnį. Buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys. Bendradarbiavo „Mūsų žinyne", „Karde". Parašė Lietu­ vos kariuomenės vidaus tarnybos statutą, išleido atsiminimų knygą „Žvilgsnis į praeitį" (1959 m.). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į JAV. Mirė 1962 m. sausio 22 d. Klivlende (JAV).

162

163

KNYGOJE MINIMŲ LAIKRAŠČIŲ, ŽURNALŲ IR TĘSTINIŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS

Darbininkų balsas

Apšvieta

Darbo visuomenė

Ateities spinduliai Ateitis' Ateitis

2

Aušra'

Aušra 2 Aušrinė

Bažnytinė apžvalga Bendrija Dabartis

Darbininkas

— lietuvių ateistinis literatūros ir mokslo žurnalas, ėjęs 1892—1893 m. JAV. Reda­ gavo Jonas Šliūpas. — klerikalinis mėnesinis ateitininkų žurnalas, ėjęs 1916—1917 m. Peterburge, 1917— 1918 m. Voroneže, 1930—1940 m. Kaune. — mėnesinis ateitininkų žurnalas mokslei­ viams, ėjęs 1911 —1940 m. Kaune. ; Pirmasis redaktorius Adomas Jakštas. — liberalinis savaitraštis, ėjęs 1914—1918 m. Bostone (JAV). Redaktoriai Julius Baniu­ lis, Albinas Rimka, Jonas Strimaitis, Matas Šalčius. — pirmasis mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis lietuvių žurnalas lotynišku šriftu, ėjęs 1883—1886 m. Prūsijoje. Pir­ masis leidėjas ir redaktorius Jonas Basa­ navičius. — 1911 m. įkurtas leidinys Vilniaus kraštui. — liberalinis moksleivių žurnalas, ėjęs 1930— 1933 m. Vilniuje, vėliau Voroneže, Ma­ rijampolėje, Kaune. Redagavo redakcinė kolegija. — du kartus per mėnesį leistas katalikų žurnalas, ėjęs 1913—1914 m. Kaune. Reda, gavo prelatas Juozapas Skvireckas. — mėnesinis kooperacijai skirtas žurnalas, ėjęs 1911 —1913 m. Kaune. Redaktorius Mykolas Sleževičius. — vokiečių okupacinės valdžios laikraštis Lietuvai, ėjęs 1915—1916 m. Tilžėje, 1916—1918 m. Kaune, 1917.IV—IX. Bialy štoke. — klerikalinis savaitraštis, ėjęs 1919—1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius V. Beržinskas. 164

Darbo balsas

Dirva Draugija

Draugas

XX amžius Dzwon Litwy Echo žycia robotniczego na Litwie Ekonomika Garnys

Garsas Gazeta wspolna Giedros kalendorius

Lietuvos socialdemokratų partijos žurna­ las, ėjęs 1901 —1906 m. Rytų Prūsijoje. Pirmasis redaktorius Augustinas Janulai­ tis. Lietuvos socialdemokratų partijos savait­ raštis, ėjęs 1917—1919 m. Vilniuje. Re­ daktorius Steponas Kairys. Lietuvos socialdemokratų partijos mėne­ sinis žurnalas, ėjęs 1934—1936 m. Kau­ ne. Redaktorė Ona Leonaitė-Kairienė. lietuvių klerikalinis žurnalas, ėjęs 1898 — 1906 m. JAV. Redaktorius Antanas Mi­ lukas. klerikalinis literatūros, mokslo ir politikos žurnalas, ėjęs 1907—1914 m., 1919 — 1923 m., 1937—1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Adomas Jakštas, pirmasis jaunimo žurnalas lietuvių kalba, ėjęs 1904—1905 m. Bitėnuose ir Tilžėje. Oficialusis redaktorius Jonas Vanagaitis, faktiškasis redaktorius Vincas Kapsukas, klerikalinis dienraštis, ėjęs 1936—1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Juozas Prunskis. lietuvių dienraštis lenkų kalba, ėjęs 1920 — 1921 m. Vilniuje. neperiodinis Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštis, ėjęs 1902—1906 m. Vil­ niuje ir Tilžėje lenkų kalba. Redaktorius Andrius Domaševičius, žurnalas, ėjęs 1935—1940 m. Kaune. Re­ daktorius Albinas Rimka, klerikalinis mėnesinis satyros ir humoro laikraštis, ėjęs 1910—1914 m. ir 1924— 1929 m. Kaune. Faktiškasis redaktorius Adomas Jakštas. laikraštis, ėjęs 1886—1887 m. Tilžėje. Leidėjas ir redaktorius Martynas Jan­ kus. Vilniaus dienraštis, ėjęs 1920 m. Redakcija iš 3 asmenų. lietuvių socialdemokratų blaivybės draugi­ jos nuo 1910 m. leistas leidinys Rygoje. Redaktorius Mykolas Biržiška. 165

— lietuvių dienraštis lenkų kalba, su pertrau­ komis ėjęs 1919—1922 m. Vilniuje. Fak­ tiškasis redaktorius Mykolas Biržiška, Jaunimo vadas — klerikalinis žurnalas, ėjęs 1923—1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius profesorius Juozas Eretas. Jaunimas — jaunimo žurnalas, ėjęs 1910—1914 m., 1918 m. Vilniuje, o 1921 —1936 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Albinas Rimka, Jaunoji Lietuva — lietuvių liberalinis mėnesinis žurnalas, ėjęs 1914—1916 m. Čikagoje, Bostone (JAV). Redaktoriai Kleopas Jurgelionis, Domi­ ninkas Keliauninkas, Albinas Rimka, Juokdarys — mėnesinis satyros ir humoro žurnalas, ėjęs 1906—1907 m. Rygoje. Redaktorius Liud­ vikas Jakavičius. Jūra — mėnesinis laivininkystės, žvejybos ir buria­ vimo žurnalas, ėjęs 1935—1939 m. Klai­ pėdoje. Pirmasis redaktorius Adomas Dau­ girdas. karininkų žurnalas, ėjęs Kardas — dvisavaitinis 1925—1940 m. Kaune. Pirmasis redakto­ rius Kazys Skučas. Karys — savaitinis kareivių žurnalas, ėjęs 1919— 1940 m. Kaune, 1941 — 1944 m. Vilniuje, 1944—1945 m. Vokietijoje. Pirmasis re­ daktorius Jonas Laurinaitis, Karo archyvas — karybos istorijos tęstinis leidinys, ėjęs 1925—1940 m. Kaune. Redaktorius Vy­ tautas Steponaitis.

Šiauliuose, vėliau Kaune. Pirmasis redak­ torius Feliksas Bugailiškis. Lietuvių krikščionių demokratų partijos dienraštis, ėjęs 1919—1923 m. Kaune. Pir­ masis redaktorius Eliziejus Draugelis. Lietuvių krikščionių demokratų partijos laikraštis, ėjęs 1918—1919 m. Vilniuje. Redaktorius Mykolas Krupavičius, oficialios valdžios laikraštis, ėjęs 1919— 1928 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Al­ binas Rimka.

Glos Litwy

— rytinis dienraštis, ėjęs Kaune 1933 m. Re­ daktorius P. Kupčiūnas, Klaipėdos žinios — dienraštis, ėjęs 1924—1926 m. Klaipėdoje. Pirmasis redaktorius Jurgis Šaulys, Kosmos — gamtos mokslų žurnalas, ėjęs 1920— 1940 m. Kaune. Leidėjas ir redaktorius Pranas Dovydaitis. Kova su džiova — metraštis, ėjęs 1926—1940 m. Pirmasis redaktorius Antanas Garmus, žurnalas, ėjęs 1927 —1929 m. Kaune. Stei­ Krikščionis gėjas, leidėjas ir redaktorius Mykolas Kru­ demokratas pavičius. mokslo, visuomenės, kultūros ir literatūros Kultūra mėnesinis žurnalas, ėjęs 1923—1941 m. Kauno žinios

166

Laisvė Laisvoji Lietuva Lietuva

Lietuvis

Lietuvių archyvas Lietuvių

balsas

Lietuvių dienos Lietuvių kelias Lietuvių laikraštis

Lietuvių tauta Lietuvių žodis Lietuvos aidas Lietuvos gaisrininkas

Lietuvių tautininkų sąjungos laikraštis, ėjęs 1924—1928 m. Kaune. Oficialiosios redaktorės Ona Ambraziejūtė, Emilija Mėlynaitė. Studijų Biuro 1941 m. rudenį įkurtas lei­ dinys apie tarybinę okupaciją ir jos terorą. Išleisti 4 tomai. Pirmasis redaktorius Juo­ zas Balčiūnas-Švaistas. klerikalinės krypties savaitraštis, ėjęs 1915—1918 m. Petrograde, Voroneže. Pirmasis redaktorius Martynas Yčas. lietuvių mėnesinis žurnalas, einantis nuo 1950 m. Los Andžele (JAV). Leidėjas ir redaktorius Antanas Skyrius. lietuvių savaitraštis, ėjęs 1950 m. JAV. Pirmasis redaktorius Juozas Petrėnas. pirmasis legalus laikraštis Rusijos imperi­ joje lietuvių kalba, ėjęs 1904—1906 m. Petrograde. Leidėjas ir redaktorius Anta­ nas Smilga, faktiškasis redaktorius Karolis Račkauskas. Lietuvių mokslo draugijos tęstinis leidinys, ėjęs 1907—1936 m. Vilniuje. Pirmasis re­ daktorius Jonas Basanavičius, kelis kartus vienkartinėmis laidomis 1933 m. pasirodęs lietuvių verslininkų laikraštis, laikraštis, ėjęs 1917—1918 m. Vilniuje, 1928—1940 m. Kaune. Pirmasis redakto­ rius Antanas Smetona, mėnesinis ugniagesių žurnalas, ėjęs 1923— 1932 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Do167

Lietuvos keleivis Lietuvos mokykla Lietuvos ūkininkas Lietuvos ūkininko kalendorius Lietuvos ūkis

Lietuvos Žinios Logos Medicina Memel Zeitung Mintis

Mokykla

Mokykla ir gyvenimas Moteris Musų kelias

mininkas Siemaška. laikraštis, ėjęs 1924—1939 m. Klaipėdoje. Pirmieji redaktoriai Jurgis Šaulys ir Mi­ kelis Kiošis. klerikalinis mėnesinis pedagoginis žurna­ las, ėjęs 1918 —1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Pranas Dovydaitis, savaitraštis, ėjęs 1905—1914 m., 1915 m., 1918 m. Vilniuje. Pirmasis redaktorius Po­ vilas Višinskis. savaitraščio „Lietuvos ūkininkas" priedas. mėnesinis ekonomikos žurnalas, ėjęs 1921 —1928 m. Kaune. Pirmieji redakto­ riai Alfonsas Moravskis, Vytautas Stepo­ naitis, Andrius Rondomanskis. liberalinis laikraštis, ėjęs 1909—1915 m. Vilniuje, 1922—1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Jonas Vileišis, katalikiškasis filosofijos žurnalas, ėjęs 1921 — 1938 m. Kaune. Redaktorius Pra­ nas Dovydaitis. medicinos teorijos ir praktikos mėnesinis žurnalas, ėjęs 1920—1944 m. Kaune. Pir­ masis redaktorius Juozas Žemgulys, laikraštis, ėjęs 1924—1925 m. Klaipėdoje. Redaktorius J. Šaulys. Lietuvos socialdemokratų partijos visuo­ menės, politikos, literatūros laikraštis, ėjęs 1939—1940 m. Kaune. Redaktorė Ona Leonaitė-Kairienė. kas ketvirtą savaitę leistas, ėjęs 1909 — 1915 m. „Lietuvos ūkininko" priedas Vil­ niuje. Pirmasis redaktorius Kazys Lekeckas. mėnesinis pedagoginis žurnalas, ėjęs 1920 m. Šiauliuose, 1921 —1941 m. Kaune. Re­ daktorius Antanas Busilas. klerikalinis žurnalas, ėjęs 1921 —1940 m. Kaune. Pirmoji redaktorė Stefanija Ladygienė. Lietuvos komunistų partijos savaitraštis, pradėtas leisti 1922 m. Kaune. Oficialusis 168

Mūsų

laikraštis —

Mūsų Vilnius

—

Mūsų žinynas

—

Naša niva

—

Naujienos

—

Naujoji gadynė —

Naujoji

Lietuva —

Naujoji Romuva Naujoji vaidilutė Namų savininkas Nepriklausoma Lietuva Pasaulio lietuvis Pavasaris

redaktorius Juozas Sasnauskas, faktiškasis redaktorius Karolis Požėla, klerikalinis valstiečių savaitraštis, ėjęs 1928 —1940 m. Kaune. Atsakingasis re­ daktorius Antanas Tumėnas, dvisavaitinis žurnalas, ėjęs 1928—1938 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Vincas Už­ davinys. karybos ir istorijos žurnalas, ėjęs 1921 — 1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Jo­ nas Laurinaitis. gudų savaitraštis, ėjęs 1906—1915 m. Vil­ niuje. Redaktoriai broliai Anton ir Ivan Luckievič. lietuvių dienraštis, einantis nuo 1914 m. Čikagoje (JAV). Pirmasis redaktorius Pi­ jus Grigaitis. Lietuvos socialdemokratų partijos legalus žurnalas, ėjęs 1906—1907 m. Vilniuje. Faktiškieji redaktoriai Stasys Matulaitis ir Vincas Kapsukas. Lietuvos valstiečių sąjungos, vėliau Lietu­ vos socialistų liaudininkų partijos savait­ raštis, ėjęs 1916—1918 m. Petrograde ir Maskvoje. Pirmasis redaktorius Mykolas Januškevičius. moderniojo klerikalizmo krypties savaiti­ nis žurnalas, ėjęs 1931 —1940 m. Kaune. Redaktorius Juozas Keliuotis. klerikalinis mėnesinis žurnalas, ėjęs 1921 — 1940 m. Kaune. Steigėjas ir redaktorius Pranas Dovydaitis. savaitraštis, ėjęs 1937—1940 m. Kaune. Leido Lietuvos namų savininkų draugijų sąjunga. Redaktorius Rapolas Skipitis, lietuvių savaitraštis, einantis nuo 1940 m. Kanadoje. Pirmasis redaktorius Viktoras Dagilis. dvisavaitinis žurnalas, ėjęs 1937—1940 m. Kaune. Leido Draugija užsienio lietuviams remti. Redaktorius Rapolas Skipitis, pavasarininkų žurnalas, ėjęs 1912— 1914 m. Kaune, 1918 m. Vilniuje, 1920— 169

1940 m. Kaune. Pirmoji redaktorė Teresė Kubilinskaitė. Pieno lašas — „Pieno lašo" draugijos kalendorius, vėliau tapęs metraščiu. Ėjo 1923—1940 m. Re­ daktorius Kazys Grinius. Praeitis — Lietuvos istorijos draugijos tęstinis leidi­ nys, ėjęs 1930—1933 m. Kaune. Redak­ torius Augustinas Janulaitis. Revue Baltique — žurnalas Pabaltijo valstybių klausimams nagrinėti, ėjęs 1918—1920 m. Paryžiuje (Prancūzija). Redaktorius latvis Arthur Toupine. Jo iniciatorius Oskaras Milašius. Rygos balsas — savaitraštis, ėjęs 1921 —1931 m. Rygoje. Redakcinėje komisijoje iš pradžių buvo A. Juodvalkis, Narkevičius, Justas Palec­ kis, Antanas Vaičiūnas, Augustinas Vronevskis. Rytas — Lietuvių krikščionių demokratų partijos dienraštis, ėjęs 1923—1936 m. Kaune. Pir­ masis redaktorius Zigmas Starkus. Sandara — lietuvių liberalinis savaitraštis, einantis nuo 1918 m. JAV. Leidžia „Sandaros" orga­ nizacija. Santara — „Santaros" partijos savaitraštis, ėjęs 1917 — 1918 m. Petrograde, Maskvoje, 1919— 1920 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Sta­ sys Naginskas. Sargyba — lietuvių katalikų blaivybės draugijos žur­ nalas, ėjęs 1922—1934 m. ir 1937— 1939 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Ka­ rolis Dineika. Sąsieka — susisiekimo ministerijos mėnesinis žurna­ las, ėjęs 1927—1929 m. Kaune. Steigėjas ir pirmasis redaktorius Jonas Augustaitis. Savivaldybė — mėnesinis žurnalas, ėjęs 1923—1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Vincas Mar­ cinkus. Sėja — lietuvių mėnesinis laikraštis, einantis nuo 1953 m. Čikagoje (JAV). Pirmasis redak­ torius Gražvydas Lazauskas. Skardas — Lietuvos socialdemokratų partijos savatinis žurnalas, ėjęs 1907 m. Vilniuje. Fak­ tiškieji redaktoriai Stasys Matulaitis ir Vin­ cas Kapsukas. 170

Lietuvos socialdemokratų partijos laikraš­ tis, ėjęs 1919 —1933 m. Kaune. Oficia­ lusis redaktorius Steponas Kairys. Faktiš­ kasis pirmasis redaktorius Jonas Dagys. Soter — Lietuvos, vėliau Vytauto Didžiojo uni­ versiteto teologijos filosofijos fakulteto žurnalas, ėjęs 1924—1939 m. Kaune. Pir­ masis redaktorius Pranas Dovydaitis, Spindulys — klerikalinis dvisavaitinis žurnalas, ėjęs 1905—1915 m. Seinuose. Pirmasis redak­ torius Juozapas Grajauskas, Šaltinis — klerikalinis iliustruotas savaitinis žurnalas, ėjęs 1906—1914 m., 1915 m., 1926 — 1940 m. įvairiuose miestuose. Pirmasis re­ daktorius Kazimieras Prapuolenis, Šviesa — klerikalinis mėnesinis žurnalas, ėjęs 1887 — 1888 m. ir 1890 m. Tilžėje. Pirmasis ofi­ cialusis redaktorius Ernestas Vejeris, pir­ masis faktiškasis redaktorius Antanas Vytartas. Švietimo darbas — mėnesinis pedagoginis žurnalas, ėjęs 1919—1930 m. Kaune. Pirmasis redak­ torius Vincas Krėvė. Talka — mėnesinis, vėliau dvisavaitinis kooperaci­ jos žurnalas, ėjęs 1919—1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Petras Šalčius, Tauta — nepartinis kultūros ir politikos laikraštis, ėjęs Kaune 1919—1920 m. Redaktorius Juozas Tumas. Tautos ūkis — ekonominis žurnalas, ėjęs 1930—1940 m. Kaune. Pirmieji redaktoriai Juozas Puric­ kis, Stasys Kuzminskis, Vincas Kvieska. Technika — tęstinis mokslo darbų leidinys, ėjęs 1924— 1941 m. Kaune. Pirmasis atsakingasis re­ daktorius Pranas J odelė. Lietuvos inžinierių sąjungos, draugijos Technika ir žurnalas, ėjęs 1929—1940 m. Kaune. Pir­ ūkis masis redaktorius Vytautas Mošinskis. teisės mokslo ir praktikos žurnalas, ėjęs Teisė 1922—1940 m. Kaune. Pirmasis redakto­ rius Antanas Kriščiukaitis. lietuvių teisininkų draugijos užsienyje Či­ Teisininkų kagos skyriaus neperiodinis leidinys, ėjęs žinios 1952 m. Redagavo redakcinė kolegija.

Socialdemokra­ tas

171

Tėvynė Tėvynės

sargas

Tėviškės

garsas

Tėvų žemė Tiesa

Tiesos kelias Trimitas Ūkininkas Ūkininko balsas Ūkininko patarėjas

Užuolanka

Vadas Vadovas Vairas

lietuvių liberalinis laikraštis, einantis nuo 1896 m. (1902—1907 m.nėjo) JAV. Pir­ masis redaktorius Jonas Žilinskas, klerikalinis mėnesinis žurnalas, ėjęs 1896— 1904 m. Tilžėje. Pirmasis redaktorius Fe­ licijonas Lelis. lietuvių savaitraštis, ėjęs 1945.XII.— 1948 m. Vokietijoje. Vyriausiasis redak­ torius Medardas Bavarskas. laikraštis, ėjęs 1933—1939 m. Kaune, 1940.IV.—VI. Vilniuje. Pirmasis oficialu­ sis redaktorius Jonas Bulota. Lietuvos komunistų partijos visuomeninis politinis dienraštis, pradėtas leisti 1917 m. Petrograde, vėliau Vilniuje, Raseiniuose, Karaliaučiuje, Kaune. Pirmasis redakto­ rius Vladas Požėla. katalikų žurnalas, ėjęs 1925—1940 m. Kaune. Redaktorius Pranas Kuraitis, savaitinis Šaulių sąjungos žurnalas, ėjęs 1920—1940 m. Kaune. Pirmasis redak­ torius Matas Šalčius. savaitraštis, ėjęs 1918 m. Vilniuje, 1919 — 1939 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Aleksandras Stulginskis, valstiečių savaitraštis, ėjęs 1925—1928 m. Kaune. Redaktorius Rapolas Skipitis, periodinis leidinys, ėjęs 1925—1940 m. ir 1941 —1944 m. Kaune. Pirmasis redak­ torius Justinas Naujokas, lietuvių dailės, literatūros ir kultūros mė­ nesinis žurnalas, ėjęs 1955—1961 m. Čika­ goje (JAV). Redaktorius Adomas Šidlauskąs-Vilainis. Lietuvių krikščionių demokratų partijos savaitraštis, ėjęs 1916—1918 m. Petro­ grade. Leistas Liaudies sąjungos vardu. katalikų kunigams skirtas žurnalas, ėjęs 1908—1914 m. Seinuose. Pirmasis redak­ torius Juozas Laukaitis, tautininkų žurnalas, ėjęs 1914—1915 m. Vilniuje, 1923—1924 m., 1929—1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Antanas Smetona. 172

Vakarai Varpas

Vienybė

Vienybė lietuvininkų

Viensėdis

Vilenskij

vestnik

Vilniaus

aidas

Vilniaus žinios Vilnietis

Vilnis Vilnius Viltis Visa Lietuva

Visuomenė

dienraštis, ėjęs 1936—1939 m. Klaipėdoje. Pirmasis redaktorius Ernestas Galvanaus­ kas. visuomeninis politinis, literatūros ir mokslo mėnesinis žurnalas, ėjęs 1889—1905 m. Tilžėje ir Ragainėje. Pirmasis redaktorius Vincas Kudirka. klerikalinis žurnalas, skirtas valstiečiams, ėjęs 1907—1915 m., 1918—1933 m. Kau­ ne, Vilniuje ir vėl Kaune. Pirmasis redak­ torius Antanas Alekna, lietuvių savaitraštis, ėjęs 1886—1920 m. JAV. Pirmasis redaktorius Domininkas Bačkauskas. dvisavaitinis žemės ūkio žurnalas, ėjęs 1914 m. Kaune, 1915 m. Vilniuje. 1922— 1923 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Aleksandras Stulginskis, oficialus laikraštis, ėjęs 1841 —1915 m. Vilniuje ir 1915—1916 m. Gomelyje. Pir­ masis redaktorius Antonis Edvardas Odinecas. 1920 m. ėjęs Vilniaus dienraštis. Redakto­ rius Mykolas Biržiška, dienraštis, ėjęs 1904—1909 m. Vilniuje. Pirmasis redaktorius Petras Vileišis. liberalinis dienraštis, ėjęs 1921 —1922 m. Vilniuje. Oficialusis redaktorius Povilas Gaidelionis, faktiškasis redaktorius Mykolas Biržiška. bolševikinės krypties darbininkų savaitraš­ tis, ėjęs 1913—1914 m., 1917 m. Rygoje, dienraštis, ėjęs 1921 —1922 m. Vilniuje. Redaktoriai Mykolas Biržiška, Pranas Augustaitis. laikraštis, ėjęs 1907—1915 m. Vilniuje. Pirmasis redaktorius Antanas Smetona. Centralinio statistikos biuro tęstinis infor­ macinis leidinys, ėjęs 1922—1932 m. Kau­ ne. Pirmasis redaktorius Kazys Puida. Lietuvos socialdemokratų partijos visuo­ menės, mokslo ir literatūros mėnesinis žurnalas, ėjęs 1910—1911 m. Vilniuje. 173

Žarija Žemdirbių balsas Žemė Žemės ūkis Žemėtvarka ir melioracija Žiburiai Židinys

Žinyčia Žinios Žvaigždė

Redaktoriai Mykolas Biržiška ir Augusti­ nas Janulaitis. — Lietuvos socialdemokratų partijos savait­ raštis, ėjęs 1907—1908 m. Vilniuje. Pir­ masis redaktorius Antanas Purenąs. — savaitraštis, ėjęs 1919—1923 m. su pertraukomis Kaune. Leido Ekonominė bei poli­ tinė Lietuvos žemdirbių sąjunga. Redakto­ rius Saliamonas Banaitis. — savaitraščio „Lietuvos ūkininkas" priedas. — mėnesinis mokslo ir praktikos žurnalas, pradėtas leisti 1925 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Jonas Aleksa. — matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos laikraštis, ėjęs 1926—1940 m. Kaune. Redaktorius Marijonas Chmieliauskas. — lietuvių pabėgėlių po II pasaulinio karo laikraštis, ėjęs 1945—1949 m. Vokietijoje. Pirmasis redaktorius Jonas Vaidely s. — katalikiškas kultūros ir visuomenės gyve­ nimo mėnesinis žurnalas, ėjęs 1924— 1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius Vincas Mykolaitis-Putinas. — kultūros žurnalas, ėjęs 1900—1903 m. Til­ žėje. Pirmasis redaktorius Juozas Tumas. — krikščioniškos krypties mėnraštis, pradėtas leisti 1908 m. JAV. Pirmasis redaktorius Jurgis Baronas. — klerikalinis mėnesinis žurnalas, ėjęs 1920— 1940 m. Kaune. Pirmasis redaktorius My­ kolas Vaitkus.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS Lietuviškoji enciklopedija. K., 1933—1944. T. 1—10. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1976—1984. T. 1 — 13. Lietuvių enciklopedija. Boston. 1953—1985. T. 1—37. Mažoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1965—1971. T. 1—3. Pasaulio lietuvių žinynas. New York. 1958. Tarybų Lietuvos enciklopedija. V., 1985—1988. T. 1—4. Jerusalem of Lithuania illustrated and Documented. New York. 1974. Т. 1—2. Еврейская энциклопедия. Свод знаний о еврействе и его культуре в прош­ лом и настоящем. С. Петербург. Т. 1—16. Краткая еврейская энциклопедия. Иерусалим. 1976. Т. 1. Audėnas J. Paskutinis posėdis. V., 1990. Eidintas A. Antanas Smetona. V., 1990. Lietuviai tautininkai — komunistų kankiniai. Chicago, 1988. Musteikis K. Prisiminimų fragmentai. V., 1989. Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis 1918—1928 m. K., 1990. Raštikis St. Kovose dėl Lietuvos. V., 1990. T. 1—2. Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918—1940 m. Chicago, 1986. Stulginskis A. Atsiminimai. Chicago, 1980. Lietuvos albumas. K., 1921. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms pažymėti albumas. Kaunas, 1933. Eidintas A. Trys Lietuvos prezidentai. Lietuvos rytas. 1990 Balandžio 3—21. Laisvė. Lietuva.

Lietuvos aidas. Lietuvos žinios.

Ūkininkas. Vyrų žygiai.

174

1923 m. Sausio 1—Rugsėjo 11. 1919. Sausio 12 —Gruodžio 31. 1920. Sausio 1- -Gruodžio 31. 1921. Sausio 1- -Gruodžio 31. 1922. Sausio 1--Gruodžio 31. 1925. Sausio 2- -Gruodžio 31. 1918. Sausio 1- -Gruodžio 31. 1929. Sausio 2- -Gruodžio 31. 1938. Sausio 3- -Gruodžio 31. 1923. Sausio 1- -Gruodžio 31. 1926. Sausio 1- -Gruodžio 31. 1927. Sausio 3- -Gruodžio 31. 1934. Sausio 2- -Gruodžio 31. 1935. Sausio 2- -Gruodžio 31. 1938. Sausio 3- -Gruodžio 31. 1939. Sausio 6 - -Lapkričio 30.

175

Jonas Aleksa (1879—1956) VI (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų ka­ bineto žemės ūkio ir valstybės turto ministras, VII (1922.II.2—1923.11.23), VIII (1923. 11.23—1923.VI.29) Ministrų kabinetų žemės ūkio ministras.

Petras Aravičius

Juozas Audėnas (1898—1982)

(1887—1942) XV (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras nuo 1929 m. lapkričio 30 d. iki 1931 m. balandžio 1 d.

XXI

(1939.XI.21 —1940.VI.17) Ministrų kabineto žemės ūkio ministras.

Saliamonas Banaitis

Jonas Basanavičius

(1866 — 1933)

(1851 — 1927)

Lietuvos Nepriklausomybės (1918.11.16) signataras.

akto

Lietuvos

Nepriklausomybės akto 16) signataras.

(1918.11.

Mykolas Biržiška

Leonas Bistras

(1882—1962)

(1890—1971)

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11. 16) signataras. II (1918.XII.26— 1919.III. 12) Ministrų kabineto švietimo ministras.

IX (1923.VI.29—1924.VI.18), X (1924.VI. 18—1925.II.4) Ministrų kabineų švietimo ministras, XII (1925.IX.25—1926.VI.15) Ministrų kabineto pirmininkas, krašto apsau­ gos ministras, užsienio reikalų ministras nuo 1926 m. balandžio 21 d., XIV (1926.XII. 17—1929.IX.23) Ministrų kabineto švietimo ministras iki 1927 m. gegužės 3 d., XX (1939. III. 28—1939.XI.21) Ministrų kabineto švietimo ministras.

Kazys Bizauskas

Julius Čaplikas

(1893—1941)

(1888—1941)

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11. 16) signataras, VI (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų kabineto švietimo ministras, XX (1939.111.28—1939.XI.21), XXI (1939.XI. 21 —1940.VI.17) Ministrų kabinetų pirmi­ ninko pavaduotojas.

XVII (1935.IX.6—1938.III.24) Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras.

Voldemaras

Čarneckis

(1893—1942) IV (1919.IV.12— 1919.X.7), V (1919.X.7— 1920. VI. 19) Ministrų kabinetų susisiekimo ministras, X (1924.VI.18—1925.II.4), XI (1925.II.4—1925.IX.25) Ministrų kabinetų užsienio reikalų ministras.

Jonas Černius (1898—1977) XX (1939.III.28—1939.XI.21) Ministrų kabineto pirmininkas.

Vincas Čepinskis

Stasys Čiurlionis

(1871 — 1940)

(1887 — 1944)

XIII (1926.VI.15—1926.XII.17) Ministrų kabineto švietimo ministras.

XIV (1926.XII.17- 1929.IX.23) Ministrų kabineto susisiekimo ministerijos valdytojas (1927.V.3—1928.11.4), ministras (1928.II.4— 1928.IX.30).

Teodoras Daukantas (1884—1960) X (1924.VI.18—1925.II.4), XI (1925.II.4— 1925.IX.25) Ministrų kabinetų krašto apsaugos ministras, XIV (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabineto krašto apsaugos ministras nuo 1927 m. rugpjūčio 9 d. iki 1928 m. lapkričio 22 d.

Stasys Dirmantas (1887 — 1975) XVII (1935.IX.6—1938.111.24) Ministrų kabineto krašto apaugos ministras nuo 1935 m. lapkričio 1 d.

Jonas Dobkevičius (1866—1934) VII (1922.II.2-1923.II.23) Ministrų kabineto finansų, prekybos ir pramonės ministras iki 1922 m. rugpjūčio 21 d.

Pranas Dovydaitis (1886—1942) Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras, III (1919.111.12—1919.IV.12) Ministrų kabineto pirmininkas.

Eliziejus Draugelis (1888 — 1981) V (1919.X.7— 1920.VI.19) Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras.

Antanas Endziulaitis (1895—1942) XI (1925.II.4—1925.IX.25), XII (1925.IX.25—1926.VI.15) Ministrų kabinetų vidaus reikalų ministras.

Ernestas Galvanauskas

Kazys Germanas

(1882—1967)

(1897 — 1980)

V (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabineto pirmininkas bei finansų, prekybos ir pramonės ministras, VI (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų kabineto finansų, prekybos ir pramonės ministras bei einąs susisiekimo ministro pareigas, VII (1922.II.2—1923.11.23) Ministrų kabineto pirmininkas ir nuo 1922 m. rugsėjo 28 d. užsienio reikalų ministras, VIII (1923.11.23—1923.VI.29), IX (1923.VI.29—1924.VI.18) Ministrų kabinetų pirmininkas, užsienio reikalų ministras bei laikinai einąs ministro be portfelio pareigas gudų reikalams, XXI (1939.XI.21 —1940.VI.17) Ministrų kabineto finansų ministras.

XIX (1938.XII.5—1939.III.28), XX (1939.111.28—1939.XI.21) Ministrų kabinetų susisiekimo ministras.

Balys Giedraitis (1890—1941) XV (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų kabineto krašto apsaugos ministras nuo 1930 birželio 27 d.

Kazys č r i n i u s (1866—1950) VI (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų kabineto pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1926.VI.7—1926.XII.17).

Jonas Yčas Jonas Gudauskis

(1880 — 1931)

(1890 — 1980)

I (1918.XI.11 — 1918.XII.26) Ministrų kabineto švietimo ministerijos valdytojas, III (1919.111.12—1919.IV.12) Ministrų kabineto švietimo ministras.

XIX (1938.XII.5—1939.III.28) Ministrų kabineto teisingumo ministras.

Martynas Yčas

Julius Indrišiunas

(1886—1941)

(1901 — 1943)

I (1918.XI.11 —1918.XII.26) Ministrų kabineto finansų, prekybos ir pramonės bei susisiekimo ministras, II (1918.XII.26— 1919.111.12), III (1919.111.12— 1919.IV.12) Ministrų kabinetų finansų ministras.

XVIII (1938.III.24—1938.XII.5), XIX (1938.XII.5—1939.111.28) Ministrų kabinetų finansų ministras.

Juozas Jankevičius (1880—1945) XIV (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabineto susisiekimo ministras iki 1927 m. gegužės 3 d.

Augustinas Janulaitis (1878—1950) II (1918.XII.26—1919.III.12) Ministrų kabineto užsienio reikalų ministerijos valdytojas.

Kazys Jokantas (1880 — 1942) XI (1925.II.4—1925.IX.25), XII (1925.IX.25—1926.VI.15), XXI (1939.XI.21 —1940.VI.17) Ministrų kabinetų švietimo ministras.

Petras Juodakis (1872—1940) VII (1922.II.2—1923.11.23), VIII 1923.11.23—1923.VI.29) Ministrų kabinetų švietimo ministras.

Vladas Jurgutis (1885—1966) VI (1920.VI.19—1922.H.2) Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras nuo 1922 m. sausio 1 d., VII (1922.II.2—1923.11.23) Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras iki 1922 m. rugsėjo 28 d.

Steponas Kairys (1879—1964) Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras, IV (1919.IV.12—1919.X.7) Ministrų kabineto tiekimo ir maitinimo ministras.

Vincas Karoblis

Petras

Karvelis

(1866—1939)

(1897—1976)

VI (1920.VI.19—1922.II.2), VII (1922.II.2—1923.11.23), VIII (1923.11.23— 1923.VI.29), XII (1925.IX.25—1926.VI.15) Ministrų kabinetų teisingumo ministras.

XII (1925.IX.25—1926.VI.15), XIV (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabinetų finansų ministras iki 1927 m. gegužės 3 d:

Petras Klimas

Jurgis Krikščiūnas

(1891 — 1969)

(1894—1947)

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras, VI (1920.VI.19— 1922.II.2) Ministrų kabineto užsienio reikalų ministerijos valdytojas nuo 1921 m. gruodžio 20 d.

XIII (1926.VI.15—1926.XII.17), XX (1939.111.28—1939.XI.21) Ministrų kabinetų žemės ūkio ministras.

Mykolas Krupavičius

Petras

Leonas

(1885—1970)

(1864—1938)

IX (1923.VI.29—1924.VI.18), X (1924.VI.18—1925.II.4), XI (1925.II.4— 1925.IX.25), XII (1925.IX.25—1926.VI.15) Ministrų kabinetų žemės ūkio ministras.

I (1918.XI.11 — 1918.XII.26), II (1918.XII.26—1919.111.12) Ministrų kabinetų teisingumo ministras, IV (1919.IV.12— 1919.X.7) Ministrų kabineto pirmininko pa­ vaduotojas ir vidaus reikalų ministras.

Silvestras Leonas (1894—1959) XVIII (1938.III.24— 1938.XII.5), XIX (1938.XII.5—1939.111.28) Ministrų kabinetų vidaus reikalų ministras.

Pranas Liatukas (1876—

?

)

V (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabineto krašto apsaugos ministerijos valdytojas

Stasys Lozoraitis (1898—1983) XVI (1934.VI.12— 1935.IX.6), XVII (1935.IX.6—1938.111.24), XVIII (1938.111.24—1938.XII.5) Ministrų kabinetų užsienio reikalų ministras.

Donatas Malinauskas (1896—

?

)

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras.

Jonas Masiliūnas (1899—1942) XXI (1939.XI.21 —1940.VI.17) Ministrų kabineto susisiekimo ministras

Boleslovas Masiulis (1889—1965) XVIII (1938.111.24—1938.XII.5) kabineto teisingumo ministras iki spalio 1 d.

Ministrų 1938 m.

Povilas Matulionis

Antanas Merkys

(1860—1932)

(1887 — 1955)

III (1919.III.12—1919.IV.12) Ministrų kabineto žemės ūkio ir valstybės turtų viceministras.

III (1919.III.12—1919.IV.12) Ministrų kabi­ neto krašto apsaugos ministerijos valdytojas, IV (1919.IV.12— 1919.X.7) Ministrų kabineto krašto apsaugos ministras iki 1919 m. rugpjūčio 21 d., XIV (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabineto krašto apsaugos ministras iki 1927 m. rugpjūčio 9 d., XXI (1939.XI. 21 —1940.VI.17) Ministrų kabineto pirmi­ ninkas.

Vladas Mironas

Ignas Musteikis

(1880—1953)

(1890 — 1960)

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras, XVIII (1938.111.24—1938.XII.5) Ministrų kabineto pirmininkas ir nuo 1938 m. spalio 1 d. laikinai einąs žemės ūkio ministro pareigas, XIX (1938.XII.5—1939.111.28) Mi­ nistrų kabineto pirmininkas.

XIV (1926.XII.17—1929.IX.23), XV (1929. IX.23— 1934.VI.12) Ministrų kabinetų vidaus reikalų ministras iki 1929 m. lapkričio 30 d.

į

Kazys Musteikis (1894—1977) XIX (1938.XII.5—1939.111.28), XX (1939.III. 28—1939.XI.21), XXI (1939.XI.21 —1940.VI. 17) Ministrų kabinetų krašto apsaugos minist­ ras.

Stanislovas Narutavičius (1862—1932) Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras.

Liudas Noreika (1884—1928) III (1919.III.12—1919.IV.12), IV (1919.IV. 12—1919.X.7), V ( 1919.X.7— 1920.VI. 19) Ministrą kabinetą teisingumo ministras.

Tomas NorusNaruševičius (1871 — 1927) (1923.VI.29—1924.VI.18) Ministrų neto susisiekimo ministras.

Kazimieras Oleka

Juozas Paknys

(1880—1971)

(1883 — 1948)

VII (1922.II.2—1923.11.23), VIII (1923.11. 23—1923.VI.29) Ministrų kabinetų vidaus reikalų ministras.

II (1918.XII.26—1919.III.12) Ministrų kabi­ neto maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos laikinasis valdytojas, IV (1919.IV.12—1919. X.7) Ministrų kabineto darbo ir socialines ap­ saugos ministras.

Juozas Papečkys (1890—1942) XIII (1926.Vį»15— 1926.XII.17) Ministrų ka­ bineto krašto apsaugos ministras.

Alfonsas

Petrulis

(1873—1928) Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras.

Vytautas Petrulis (1890—1942) III (1919.III.12—1919.IV.12) Ministrų kabi­ neto finansų ministerijos valdytojas, VII (1922. II.2—1923.11.23) Ministrų kabineto finansų, prekybos ir pramonės ministras nuo 1922 m. rugpjūčio 21 d., VIII (1923.11.23—1923.VI.29) Ministrų kabineto finansų, prekybos ir pramo­ nės ministras, IX (1923.VI.29—1924.VI.18), X (1925.VI.18—1925.II.4) Ministrų kabinetų finansų ministras, XI (1925.II.4—1925.IX.25) Ministrų kabineto pirmininkas ir finansų mi­ nistras.

Vladas Požėla (1879 — 1960) XIII (1926.VI.15-1926.XII.17) Ministrų ka­ bineto vidaus reikalų ministras.

Juozas Purickis

Stasys Putvinskis

(1896 — 1934)

(1896—1941)

VI (1920.VI.19— 1922.II.2) Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras iki 1921 m. gruodžio 12 d.

XVII (1935.IX.6—1938.III.24) Ministrų kabi­ neto žemės ūkio ministras.

Stasys Raštikis (1896 — 1985) XVIII (1938.III.24—1938.XII.5) Ministrų ka­ bineto einąs krašto apsaugos ministro pareigas.

Mečislovas Reinys (1884—1953) XII (1925.IX.25—1926.VI.15) Ministrų kabi­ neto užsienio reikalų ministras iki 1926 m. balandžio 21 d.

Albinas

Rimka

Simanas Rozenbaumas

(1886—1944)

(1859 — 1935)

XIII (1926.VI.15—1926.XII.17) Ministrų

IX (1923.VI.29—1924.VI.18) Ministrų kabi­ neto ministras be portfelio žydų reikalams iki 1924 m. vasario 12 d.

kabineto finansų ministras.

Juozas Skaisgiris

Rapolas Skipitis

(1901 — 1971)

(1887—1976)

XIX (1938.XII.5—1939.111.28) Ministrų kabi­ neto žemės ūkio ministras.

VI (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras.

Kazys Skučas (1894—1941) C (1939.III.28—1939.XI.21), XXI (1939. .21 —1940.VI.17) Ministrų kabinetų vidaus reikalų ministras.

Mykolas Sleževičius (1882—1939) II (1918.XII.26—1919.III.12) Ministrų kabi­ neto pirmininkas, IV (1919.IV.12— 1919.X.7) Ministrų kabineto pirmininkas ir laikinai einąs užsienio reikalų ministro pareigas, XIII (1926. VI.15—1926.XII.17) Ministrų kabineto pirmi­ ninkas, teisingumo ministras ir einąs užsienio raikalų ministro pareigas.

Balys Sližys

Antanas Smetona

(1885—1957)

(1874—1944)

VII (1922.II.2—1923.11.23), VIII (1923.11. 23—1923.VI.29), IX (1923.VI.29—1924.VI. 28) Ministrų kabinetų krašto apsaugos minist­ ras, X (1924.VI.18—1925.11.4), XI (1925.11. 4—1925.IX.25), XII (1925.IX.25—1926.VI. 15) Ministrų kabinetų susisiekimo ministras.

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras, Lietuvos valstybės prezidentas (1919.IV.4—1920.VI.19), Lietuvos Respub­ likos prezidentas (1926.XII.17—1940.VI.17).

Jonas Smilgevičius (1870—1942) Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras.

Maksas Soloveičikas (1883—

?

)

IV (1919.IV.12—1919.X.7), V (1919.X.7— 1920.VI.19), VI (1920.VI.19—1922.II.2), VII (1922.II.2—1923.11.23) Ministru kabinetų ministras be portfelio žydų reikalams iki 1922 m. pabaigos.

Jokūbas Stanišauskas (1892—1943) XVI (1934.VI.12—1935.IX.6), XVII (1935. IX.6—1938.111.24), XVIII (1938.111.24— 1938.XII.5) Ministrų kabinetų susisiekimo ministras.

Zigmas Starkus (1892—1944) X (1924.VI.18—1925.II.4) Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras nuo 1924. m. liepos 8 d.

Vladas Stašinskas (1874—1944) I (1918.XI.11 —1918.XII.26) Ministrų kabi­ neto vidaus reikalų ministras bei laikinai einąs maitinimo ir darbų ministro pareigas, XVIII (1938.111.24—1938.XII.5) Ministrų kabineto teisingumo ministras nuo 1938 m. spalio 1 d.

Justinas Staugaitis (1866—1943) Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras.

Aleksandras Stulginskis

Jonas Sutkus

(1885—1969)

(1893— ? )

II (1918.XII.26—1919.III.12) Ministrų kabi­ neto ministras be portfelio, III (1919.111.12— 1919.IV. 12) Ministrų kabineto pirmininko pa­ vaduotojas, vidaus reikalų bei maitinimo ir vie­ šųjų darbų ministras, IV (1919.IV.12—1919. X.7) Ministrų kabineto žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, einąs Lietuvos valstybės prezi­ dento pareigas (1920.V1.19— 1922.XII.21), Lietuvos Respublikos prezidentas (1922.XII. 21 —1926.VI.7).

XX (1939.III.28—1939.XI.21) Ministrų neto finansų ministras.

Konstantinas Šakenis

Jurgis Šaulys

(1881 — 1959)

(1879 — 1948)

XIV (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų ka­ bineto švietimo ministras nuo 1927 m. gegužės 3 d., XV (1929.IX.23—1934.V1.12) Ministrų kabineto švietimo ministras.

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras.

Kazimieras Šaulys

Jokūbas Šernas

(1872—1964)

(1888 — 1926)

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras.

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras, IV (1919.IV.12— 1919.X.7) Minist­ rų kabineto ministras be portfelio.

Stasys Šilingas

Jonas Šimkus

(1885—1962)

(1873—1944)

XIV (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų ka­ bineto teisingumo ministras iki 1928 m. vasario 4 d., XVI (1934.VI.12—1935.IX.6), XVII (1935.IX.6—1938.111.24) Ministrų kabinetų teisingumo ministras.

II (1918.XII.26—1919.III.12), IV (1919.IV. 12—1919.X.7) Ministrų kabinetų prekybos ir pramonės ministras, VI (1920.VI.19—1922. 11.2) Ministrų kabineto krašto apsaugos minist­ ras nuo 1921 m. balandžio 11 d.

Jonas Simoliunas (1878—1965) I (1918.X.11 —1918.XII.26) Ministrą kabine­ to susisiekimo ministerijos valdytojas, II (1918. XII.26—1919.111.12) Ministrų kabineto susi­ siekimo ministerijos viceministras ir valdyto­ jas, III (1919.111.12—1919.IV.12) Ministrų kabineto susisiekimo ministerijos valdytojas.

Petras Šniukšta (1877—1952) XVI (1934.VI.12—1935.IX.6), XVII (1935. IX.6—1938.111.24) Ministrų kabinetų krašto apsaugos ministras iki 1935 m. lapkričio 1 d.

Antanas Tamošaitis (1894—1940) XX (1939.III.28—1939,XI.21), XXI (1939. X1.21 —1940.VI.17) Ministrų kabinetų teisin­ gumo ministras.

Benediktas Tomaševičius (1879—

?

)

VIII (1923.11.23—1923.VI.29) Ministrų kabi­ neto susisiekimo ministras, XIII (1926.VI.15— 1926.XII. 17) Ministrų kabineto susisiekimo ministerijos valdytojas.

Juozas Tonkūnas (1894—1968) XVI (1934.VI.12—1935.IX.6), XVII (1935. IX.6—1938.111.24), XVIII (1938.111.24— 1938.XII.5), XIX (1938.XII.5—1939.111.28) Ministrų kabinetų švietimo ministras.

Juozas Tūbelis (1882—1939) I (1918.XI.11 —1918.XII.26), II (1918.XII.26—1919.111.12) Ministrų kabinetų žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, IV (1919.IV.12—1919.X.7) Ministrų kabineto švietimo ministras, V (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabineto švietimo ministras bei žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos valdytojas, XIV (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų kabineto finansų ministras nuo 1927 m. gegužės 3 d., XV (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų kabineto pirmininkas, finansų ministras bei laikinai einąs užsienio reikalų ministro pareigas (iki 1929 m. lapkričio 8 d.), XVI (1934.VI.12—1935.IX.6), XVII (1935.1X.6-1938.III.24) Ministrų kabinetų pirmininkas ir finansų ministras, XVIII (1938.111.24—1938.XII.5) Ministrų kabineto žemės ūkio ministras iki 1938 m. spalio 1 d.

Antanas Tumėnas

Juozas Urbšys

(1880—1946)

(1896)

IX (1923.VI.29—1924.VI.18) Ministrų kabi­ neto teisingumo ministras, X (1924.VI.18— 1925.II.4) Ministrų kabineto pirmininkas, tei­ singumo ministras bei vidaus reikalų ministeri­ jos valdytojas iki 1924 m. liepos 8 d., XI (1925. II.4—1925.IX.25) Ministrų kabineto teisingu­ mo ministras.

XIX (1938.XII.5—1939.111.28), XX (1939.III. 28—1939.XI.21), XXI (1939.XI.21 —1940. V 1.17) Ministrų kabinetų užsienio reikalų mi­ nistras.

Jonas Vailokaitis

Jonas Variakojis

(1886 — 1944)

(1892—1963)

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras.

XIV (1926.XII.17— 1929.IX.23) Ministrų ka­ bineto susisiekimo ministerijos valdytojas nuo 1928 m. lapkričio 22 d., XV (1929.IX.23— 1934.VI.12) Ministrų kabineto krašto apsaugos ministras iki 1930 m. birželio 27 d.

Mykolas Velykis

Jokūbas Vygodskis

(1884—1956)

(1857 — 1942)

I (1918.XI.11 —1918.XII.26) Ministrų kabine­ to krašto apsaugos ministras nuo 1918 m. gruo­ džio 24 d., II (1918.XII.26—1919.111.12) Mi­ nistrų kabineto krašto apsaugos ministras.

I (1918.XI.11 —1918.XII.26), II (1918.XII. 26—1919.III.12) Ministrų kabinetų ministras be portfelio žydų reikalams.

Jonas Vileišis

Petras Vileišis

(1872—1942)

(1851 — 1926)

Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918.11.16) signataras, II (1918.XII.26—1919.111.12) Mi­ nistrų kabineto vidaus reikalų ministras, IV (1919.IV.12—1919.X.7) Ministrų kabineto finansų ministras.

VII (1922.II.2—1923.11.23) Ministrų kabineto susisiekimo ministras.

Vytautas Vileišis

Augustinas Voldemaras

(1887—1937) XV (1929.IX.23-1934.VI.12) Ministrų kabi­ neto susisiekimo ministras.

(1883—1942) I (1918.XI.11 —1918.XII.26) Ministrų kabine­ to pirmininkas bei užsienio reikalų ministras, II (1918.XII.26—1919.111.12), III (1919.III. 12—1919.IV.12), IV (1919.IV.12—1919.X.7), V (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabinetų užsienio reikalų ministras, XIV (1926.XII.17 — 1929.IX.23)

Ministrų

užsienio reikalų

kabineto

ministrai bei

pirmininkas,

nuo

1928

m

lapkričio 22 >

p.I• i-lf'.l'.

Juozapas Varonko (1891 — 1952) I (1918.XI.11 —1918.XII.26), II (1918.XII. 26—1919.111.12), IV (1919.IV.12— 1919.X.7), V (1919.X.7—1920.VI.19) Ministrų kabinetų ministras be portfelio gudų reikalams.

Dovas

Zaunius

(1892—1940) XV (1929.IX.23—1934.VI.12) Ministrų kabi­ neto užsienio reikalų ministras nuo 1929 m. lapkričio 8 d.

Povilas Žadeikis (1887—1957) IV (1919.IV.12— 1919.X.7) Ministrų kabineto laikinai einąs krašto apsaugos ministro pareigas nuo 1919 m. rugpjūčio 21 d.

Karolis

Zaikauskas

(1892—1961) IX (1923.VI.29—1924.VI.18) Ministrų kabi­ neto vidaus reikalų ministras.

Aleksandras

Žilinskas

(1885—1942) XIV (1926.XII.17—1929.IX.23) Ministrų ka bineto teisingumo ministras nuo 1928 m. vasa rio4d., XV (1929.IX.23—1934.VI.12) Minist rų kabineto teisingumo ministras.

Konstantinas

Žukas

(1884—1962) VI (1920.VI.19—1922.II.2) Ministrų kabineto krašto apsaugos ministras iki 1921 m. balandžio 1 d.

TURINYS Pratarmė Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai Lietuvos prezidentai Lietuvos valstybės Ministrų kabinetai Politikos veikėjų biografijos Knygoje minimų laikraščių, žurnalų ir tęstinių leidinių Naudotos literatūros sąrašas Politikos veikėjų portretai

? 6

sąrašas

9 35 164 175 177

Banevičius A. Ba377 111 Lietuvos valstybės 1918—1940 m. politikos veikėjų: Encikloped. žinynas.— V.: Knygų prekybos valst. firma „Kny­ ga", 1991.— 176 p., [56] iliustr. lap. Bibliogr.: p. 175 ISBN 5-89942-585-7 Žinyne pristatomos 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Deklaracijos sig­ natarų, L i e t u v o s prezidentų ir 21 ministrų kabineto narių (pirmininkų, ministrų ir jų pareigas ė j u s i ų v i c e m i n i s t r ų ir m i n i s t e r i j ų v a l d y t o j ų ) b i o g r a f i j o s . G a l e — jų p o r t r e t a i .

Enciklopedinis žinynas Algirdas Banevičius 111 Lietuvos valstybės 1918—1940 m. politikos veikėjų Duota rinkti 1990.12.18. Pasirašyta spaudai 1991.02.15. SL 270. Formatas 84X108'/ 3 2 . Popierius spaudos Nr. 1. Garnitūra „Taims", 10 punktų. Iškili ir ofsetinė spauda. Tiražas 30 000 egz. Užsakymas 2288. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga", 232619 Vilnius, Vilkpėdės 20 Spaudė „Spindulys", 233000 Kaunas, Gedimino 10